EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2026 02 06
COM(2026) 75 final
Rekomendacija
TARYBOS REKOMENDACIJA
kuria pritariama Airijos nacionaliniam vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniam struktūriniam planui
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2026 02 06
COM(2026) 75 final
Rekomendacija
TARYBOS REKOMENDACIJA
kuria pritariama Airijos nacionaliniam vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniam struktūriniam planui
Rekomendacija
TARYBOS REKOMENDACIJA
kuria pritariama Airijos nacionaliniam vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniam struktūriniam planui
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnį,
atsižvelgdama į Reglamentą (ES) 2024/1263, ypač į jo 17 straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,
kadangi:
BENDROSIOS PASTABOS
(1)ES ekonomikos valdymo sistema 1 siekiama skatinti patikimus ir tvarius viešuosius finansus, tvarų ir integracinį augimą bei atsparumą įgyvendinant reformas bei pasitelkiant investicijas ir užkirsti kelią perviršiniam valdžios sektoriaus deficitui. Be to, ja valstybės narės skatinamos prisiimti atsakomybę ir skiriamas didesnis dėmesys vidutinės trukmės laikotarpiui ir veiksmingesniam bei nuoseklesniam taisyklių laikymosi užtikrinimui.
(2)Naujosios ekonomikos valdymo sistemos pagrindas yra nacionaliniai vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniai struktūriniai planai, kuriuos valstybės narės pateikia Tarybai ir Komisijai. Šiais planais siekiama dviejų tikslų: i) užtikrinti, kad, be kita ko, iki koregavimo laikotarpio pabaigos valdžios sektoriaus bendroji skola imtų patikimai mažėti arba liktų apdairaus lygio ir kad valdžios sektoriaus deficitas vidutinės trukmės laikotarpiu būtų sumažintas ir išliktų mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę, ir ii) užtikrinti, kad būtų įgyvendintos reformos ir investicijos, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro metu nustatytus iššūkius ir atsižvelgiama į bendrus ES prioritetus. Tuo tikslu kiekviename plane turi būti pateiktas vidutinės trukmės laikotarpio įsipareigojimas neviršyti didžiausio grynųjų išlaidų 2 augimo tempo, kuriuo veiksmingai nustatomas biudžeto apribojimas plano įgyvendinimo laikotarpiu, apimančiu ketverius ar penkerius metus (priklausomai nuo įprastos valstybės narės teisėkūros institucijos kadencijos trukmės). Be to, plane turi būti paaiškinta, kaip valstybė narė užtikrins, kad būtų įgyvendintos reformos ir investicijos, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro metu, visų pirma konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose (įskaitant tas, kurios susijusios su makroekonominio disbalanso procedūra), nustatytus iššūkius, ir kaip valstybė narė ketina atsižvelgti į bendrus Sąjungos prioritetus. Fiskalinio koregavimo laikotarpis apima ketverių metų laikotarpį ir gali būti pratęstas ne ilgiau kaip trejais metais, jeigu valstybė narė įsipareigoja vykdyti atitinkamas reformas ir investicijas, atitinkančias Reglamente (ES) 2024/1263 nustatytus kriterijus.
(3)Pateikus planą, Komisija turi įvertinti, ar jis atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimus.
(4)Remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba tuomet turi priimti rekomendaciją, kurioje nustatomi atitinkamos valstybės narės grynųjų išlaidų plano didžiausi augimo tempai ir, kai taikytina, pritariama reformų ir investicijų įsipareigojimams, kuriais grindžiamas fiskalinio koregavimo laikotarpio pratęsimas.
SUSIJĘ PROCESAI, ĮSKAITANT ANKSČIAU REKOMENDUOTĄ GRYNŲJŲ IŠLAIDŲ PLANĄ IR JO VERTINIMĄ
(5)2024 m. spalio 15 d. Airija pateikė savo nacionalinį vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą, apimantį 2025–2029 m. laikotarpį. 2025 m. sausio 21 d. Taryba priėmė rekomendaciją, kuria pritariama 2024 m. spalio mėn. planui 3 . Siekiant įvertinti atitiktį 2025 m., tebėra aktualus 2025 m. sausio 21 d. Tarybos rekomendacijoje nustatytas didžiausias grynųjų išlaidų augimo tempas. Komisija, remdamasi rezultatų duomenimis, įvertins atitiktį rengdama 2026 m. Europos semestro pavasario dokumentų rinkinį.
(6)2025 m. lapkričio 25 d. Komisija, rengdama 2025 m. Europos semestro rudens dokumentų rinkinį, paskelbė naujausią vertinimą, kaip Airija laikosi 2025 m. sausio mėn. Tarybos rekomenduoto didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo 4 . Remiantis Komisijos įverčiais, 2025 m. Airijos grynųjų išlaidų augimo tempas viršys rekomenduojamą didžiausią augimo tempą ir atitiks numatomą 0,5 % BVP nuokrypį. Vertinant 2024 ir 2025 m. kartu, taip pat numatoma, kad bendras grynųjų išlaidų augimo tempas bus didesnis už rekomenduojamą didžiausią bendrą augimo tempą, tačiau tai atitinka mažesnį nuokrypį – 0,2 % BVP.
(7)Atliekant šį vertinimą atsižvelgta į 2025 m. spalio 15 d. Airijos pateiktą 2026 m. biudžeto plano projektą. 2025 m. lapkričio 25 d. Komisija priėmė nuomonę dėl šio biudžeto plano projekto 5 . Komisija laikėsi nuomonės, kad Airijos biudžeto plano projektas atitinka Stabilumo ir augimo pakte nustatytus biudžeto politikos įpareigojimus, nes 2026 m. numatomas biudžeto perteklius, o tai padės sumažinti valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykį su BVP. Be to, Komisijos nuomonėje atkreiptas dėmesys į pirmiau aprašytą nuokrypį ir riziką, kad bus nukrypta nuo didžiausio grynųjų išlaidų augimo, nurodyto 2025 m. sausio 21 d. Tarybos rekomendacijoje.
(8)2025 m. liepos 8 d. Taryba Airijai per Europos semestrą pateikė įvairių konkrečiai jai skirtų rekomendacijų 6 .
PASTABOS DĖL AIRIJOS NACIONALINIO VIDUTINĖS TRUKMĖS LAIKOTARPIO FISKALINIO STRUKTŪRINIO PLANO
(9)Pagal Reglamento (ES) 2024/1263 15 straipsnio 2 dalį, jei paskiriama nauja vyriausybė, valstybė narė gali pateikti peržiūrėtą vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą. Po 2024 m. lapkričio mėn. įvykusių visuotinių rinkimų 2025 m. sausio 23 d. buvo sudaryta nauja vyriausybė. 2026 m. sausio 9 d. Airija Tarybai ir Komisijai pateikė peržiūrėtą nacionalinį vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą (toliau – planas). Planas apima 2026–2030 m. laikotarpį.
Procesas iki 2026 m. sausio mėn. plano pateikimo
(10)Airija atitiko reikalavimus, kad iš Komisijos gautų techninę informaciją 7 , tačiau jos neprašė. 2025 m. gruodžio 19 d. Komisija Airijai pateikė pagrindines pradines sąlygas ir pagrindines prielaidas, naudojamas Komisijos vidutinės trukmės laikotarpio valdžios sektoriaus skolos prognozavimo sistemoje 8 , kaip nurodyta Reglamento (ES) 2024/1263 25 konstatuojamojoje dalyje, ir jas paskelbė 2026 m. sausio 12 d. 9
(11)Pagal Reglamento (ES) 2024/1263 12 straipsnį 2025 m. spalio ir gruodžio mėn. įvyko Airijos ir Komisijos techninis dialogas. Techniniame dialoge daugiausia dėmesio skirta Airijos numatomiems didžiausiems grynųjų išlaidų augimo tempams ir jų pagrindinėms prielaidoms, taip pat numatomam reformų ir investicijų, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro metu nustatytus iššūkius ir bendrus Sąjungos prioritetus, kurie apima sąžiningą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, socialinį ir ekonominį atsparumą, energetinį saugumą ir gynybos pajėgumų stiprinimą, įgyvendinimui.
(12)Remiantis Airijos plane pateikta informacija, 2025 m. birželio mėn. pagal Reglamento (ES) 2025/1263 11 straipsnio 3 dalį Airija konsultavosi su pilietine visuomene, socialiniais partneriais, regionų valdžios institucijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Remiantis Airijos plane pateikta informacija, vyriausybė surengė Nacionalinį ekonominį dialogą (NED) – metinį renginį, kuriame suinteresuotieji subjektai gali su vyriausybe keistis informacija apie ekonominius ir socialinius prioritetus. 2025 m. NED diskusijose, atsižvelgiant į Airijos įsipareigojimus pagal peržiūrėtą ES fiskalinę sistemą, daugiausia dėmesio buvo skiriama vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto planavimo temai.
(13)Airijos fiskalinė patariamoji taryba (IFAC) pateikė nuomonę dėl makroekonominės prognozės ir makroekonominių prielaidų, kuriomis grindžiamas grynųjų išlaidų planas, pateiktas plane. Planas grindžiamas 2025–2030 m. makroekonominėmis prognozėmis, kuriomis grindžiamas 2026 m. nacionalinis biudžetas ir kurias 2025 m. rugsėjo 26 d. patvirtino IFAC. IFAC įsitikinusi, jog prognozės atitinka patvirtintiną intervalą.
(14)Planą vyriausybė priėmė 2025 m. gruodžio 19 d. ir nacionaliniam parlamentui pateikė 2026 m. sausio 9 d.
PLANO SANTRAUKA IR KOMISIJOS ATLIKTAS JO VERTINIMAS
(15)Pagal Reglamento (ES) 2024/1263 16 straipsnį Komisija 2026 m. sausio mėn. planą įvertino, kaip nurodoma toliau.
Kontekstas: makroekonominė ir fiskalinė padėtis ir perspektyva
(16)2024 m. realusis BVP Airijoje išaugo 2,6 % dėl eksporto augimo daugiausia tam tikruose tarptautinių įmonių dominuojamuose sektoriuose. Pagal Europos Komisijos 2025 m. rudens prognozę numatoma, kad dėl stabilaus vaistų eksporto 2025 m. ekonomika bus išaugusi 10,7 %, o tai iš dalies atspindi eksporto paankstinimą prieš numatomus JAV muitų tarifų politikos pokyčius. Numatoma, kad pakitusi vidaus paklausa, kuri geriau atspindi Airijos vidaus ekonominę veiklą, bus padidėjusi 3,4 %. 2026 m. realusis BVP turėtų padidėti 0,2 %: augimui neigiamą poveikį darys tai, kad 2025 m. eksporto paankstinimo poveikis susilpnės, o teigiamą – paslaugų eksporto ir vidaus paklausos augimas. 2027 m. realusis BVP turėtų padidėti 2,9 % dėl teigiamų tiek eksporto, tiek vidaus paklausos veiksnių. Numatoma, kad prognozės laikotarpiu (t. y. 2025–2027 m.) potencialiojo BVP augimas Airijoje laipsniškai sumažės nuo 4,5 % 2025 m. iki 3,5 % 2027 m. visų pirma dėl mažėjančio darbo veiksnio. 2024 m. nedarbo lygis buvo 4,3 %. Remiantis Europos Komisijos 2025 m. rudens prognoze, apskaičiuota, kad 2025 m. jis bus 4,6 % BVP, o 2026 ir 2027 m. sudarys 4,7 % BVP. Numatoma, kad infliacija (BVP defliatorius) sumažės nuo 4,5 % 2024 m. iki 2,1 % 2025 m., ir prognozuojama, kad 2026 m. pasieks 2,0 %, o 2027 m. – 1,8 %.
(17)Kalbant apie fiskalinius pokyčius, 2024 m. Airijos valdžios sektoriaus perteklius sudarė 4,0 % BVP. Pagal Europos Komisijos 2025 m. rudens prognozę, jis turėtų būti 1,5 % BVP 2025 m. ir prognozuojama, kad jis dar sumažės iki 1,0 % BVP 2026 m. ir, remiantis nesikeičiančios politikos prielaida, iki 0,8 % 2027 m. Europos Komisijos 2025 m. rudens prognozėje atsižvelgiama į Airijos 2026 m. biudžeto projektą, kurio pasiūlymą vyriausybė pateikė 2025 m. spalio mėn. ir po to nacionalinis parlamentas priėmė. 2024 m. pabaigoje valdžios sektoriaus bendroji skola buvo 38,3 % BVP. Pagal Europos Komisijos 2025 m. rudens prognozę numatoma, kad skolos santykis 2025 m. pabaigoje bus sumažėjęs iki 33,1 % BVP. Numatoma, kad jis toliau sumažės iki 32,5 % BVP 2026 m. pabaigoje ir iki 31,3 % 2027 m. pabaigoje.
2026 m. sausio mėn. plane pateiktas didžiausias grynųjų išlaidų augimo tempas ir pagrindinės makroekonominės prielaidos
(18)Planas apima 2026–2030 m. laikotarpį ir jame pateikiamas ketverių metų fiskalinis koregavimas.
(19)Plane pateikiama visa informacija, kurios reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2024/1263 13 straipsnį.
(20)Plane įsipareigojama laikytis toliau pateikiamoje 1 lentelėje nurodyto didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo, atitinkančio 6,7 % vidutinį metinį grynųjų išlaidų augimą 2026–2030 m.
1 lentelė. Airijos plane pateiktas didžiausias grynųjų išlaidų augimas ir pagrindinės prielaidos
|
2026 |
2027 |
2028 |
2029 |
2030 |
Vidurkis plano galiojimo laikotarpiu 2026–2030 m. |
Vidurkis koregavimo laikotarpiu 2026–2029 m. |
|
|
Grynųjų išlaidų augimas
|
6,6 |
6,0 |
7,6 |
6,7 |
6,4 |
6,7 |
6,7 |
|
Grynųjų išlaidų augimas
|
16,5 |
23,5 |
32,9 |
41,7 |
50,9 |
– |
– |
|
Potencialaus BVP augimas (%) |
1,0 |
4,6 |
3,6 |
3,6 |
3,6 |
3,3 |
3,2 |
|
Infliacija (BVP defliatoriaus augimas) (%) |
2,0 |
2,1 |
2,2 |
2,2 |
2,3 |
2,2 |
2,1 |
Šaltinis: Airijos vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas (2026 m. sausio mėn.) ir Komisijos skaičiavimai.
(*) Bendras augimo tempas apskaičiuojamas atsižvelgiant į 2024 bazinius metus, paskutinius metus, kurių rezultatų fiskalinius duomenis yra paskelbusi nacionalinė statistikos institucija ir Eurostatas. Plane numatoma, kad 2025 m. grynųjų išlaidų augimas bus 9,3 %. Į 2026 m. sausio mėn. plano pirmųjų (2026 m.) ir vėlesnių metų bendrą kontrolės sąskaitos likutį bus įtrauktas tos projekcijos ir 2025 m. rezultatų duomenų skirtumas.
(21)Plane apskaičiuota, kad 2025 m. grynųjų išlaidų augimo tempas bus sudaręs 9,3 %. Šis augimo tempas yra svarbus nustatant 1 lentelėje nurodytą bendrą 2026–2030 m. grynųjų išlaidų augimo tempą, nes plano baziniai metai yra 2024 m., t. y. paskutiniai metai, kurių rezultatų duomenis yra paskelbusi nacionalinė statistikos institucija ir Eurostatas. Jei 2026 m. pavasarį turimi 2025 m. rezultatų duomenys atitiktų plane apskaičiuotą grynųjų išlaidų augimo tempą, tai reikštų, kad, palyginti su 2025 m. sausio 21 d. Tarybos rekomendacija, Airijoje būtų užregistruotas 0,8 % BVP metinis nuokrypis ir 0,5 % BVP bendras nuokrypis (žr. 2 lentelę). Be to, jei valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2025 m. neviršys 60 % BVP pamatinės vertės, kaip nurodyta plane, Komisija pranešimo pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį nerengs 10 . Valdžios institucijų teigimu, didesnį grynųjų išlaidų augimą 2025 m., palyginti su Komisijos įverčiu, paskelbtu Komisijos nuomonėje dėl 2026 m. Airijos biudžeto plano projekto, galima paaiškinti naujesniais numatomų 2025 m. išlaidų rezultatais, paskelbtais 2026 m. persvarstytų viešųjų paslaugų įverčių tome.
2 lentelė. Grynųjų išlaidų augimas 2025 m.
|
|
Grynųjų išlaidų augimo tempas, % |
Numatomi nuokrypiai nuo 2025 m. sausio mėn. rekomendacijos, % BVP |
|
|
|
2024 |
2025 |
2025 |
|
Metinis didžiausias augimo tempas (2025 m. sausio 21 d. Tarybos rekomendacija) |
9,8(*) |
5,1 |
- |
|
Bendras didžiausias augimo tempas (2025 m. sausio 21 d. Tarybos rekomendacija) |
- |
15,4 |
- |
|
Metinis (Komisijos 2025 m. rudens prognozė) |
8,0 |
7,7 |
0,5 |
|
Bendras (Komisijos 2025 m. rudens prognozė) |
- |
16,3 |
0,2 |
|
Metinis (įvertis peržiūrėtame 2026 m. sausio mėn. plane) |
7,9 |
9,3 |
0,8 |
|
Bendras (remiantis 2026 m. sausio mėn. peržiūrėtame plane pateiktu grynųjų išlaidų augimo įverčiu) |
- |
17,9 |
0,5 |
Šaltinis: Komisijos 2025 m. rudens prognozė, Airijos vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas (2026 m. sausio mėn.) ir Komisijos tarnybų skaičiavimai.
(*) 2024 m. augimo tempas, numanomas iš bendro augimo tempo.
(22)Pranešama, kad pagal plane numatytą didžiausią grynųjų išlaidų augimo tempą ketverių metų koregavimo laikotarpio pabaigoje (2029 m.) struktūrinis pirminis balansas sudarys 0,9 % BVP, o 2030 m. – 1,1 %. Šis dydis yra didesnis už 2029 m. struktūrinio pirminio balanso santykio su BVP lygį, kuris, remiantis Komisijos prielaidomis, užtikrintų atitiktį Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimams 11 .
(23)Plane daroma prielaida, kad potencialiojo BVP augimas padidės nuo 1 % 2026 m. iki 4,6 % 2027 m. ir nuo 2028 m. stabilizuosis pasiekęs 3,6 %. Be to, plane numatoma, kad BVP defliatoriaus augimo tempas laipsniškai padidės iki 2,3 % 2030 m. (nuo 2,0 % 2026 m.).
Plano grynųjų išlaidų įsipareigojimų poveikis valdžios sektoriaus balansui
(24)Remiantis plane pateiktu didžiausiu grynųjų išlaidų augimo tempu ir prielaidomis, valdžios sektoriaus perteklius palaipsniui mažėtų nuo 1,5 % BVP 2025 m. iki 0,5 % BVP 2029 m. Taigi, pagal planą valdžios sektoriaus deficitas koregavimo laikotarpio pabaigoje (2029 m.) neviršytų 3 % BVP pamatinės vertės. Be to, per dešimt metų po koregavimo laikotarpio (t. y. iki 2039 m.) valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 % BVP. Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas didžiausias grynųjų išlaidų augimo tempas dera su deficito reikalavimu, nustatytu Reglamento (ES) 2024/1263 16 straipsnio 2 dalyje.
Plano grynųjų išlaidų įsipareigojimų poveikis valdžios sektoriaus bendrajai skolai
(25)Jei plane numatytas didžiausias grynųjų išlaidų augimo tempas ir pagrindinės prielaidos pasitvirtintų, valdžios sektoriaus bendroji skola pagal planą laipsniškai sumažėtų nuo 33,0 % 2025 m. iki 30,0 % BVP koregavimo laikotarpio pabaigoje (2029 m.), kaip nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje. Prognozuojama, kad po ketverių metų koregavimo laikotarpio vidutinės trukmės laikotarpiu (t. y. iki 2039 m.) skolos santykis toliau nuolat mažėtų ir būtų gerokai mažesnis už 60 % BVP ir 2039 m. pasiektų 23,7 % BVP. Taigi, pagal planą valdžios sektoriaus bendroji skola vidutinės trukmės laikotarpiu liktų mažesnė už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas didžiausias grynųjų išlaidų augimo tempas dera su skolos reikalavimu, nustatytu Reglamento (ES) 2024/1263 16 straipsnio 2 dalyje.
3 lentelė. Airijos plane pateikti valdžios sektoriaus bendrosios skolos ir balanso pokyčiai
|
2024 |
2025 |
2026 |
2027 |
2028 |
2029 |
2030 |
2039 |
|
|
Valdžios sektoriaus skola (% BVP) |
38,3 |
33,0 |
32,4 |
31,5 |
30,7 |
30,0 |
28,8 |
23,7 |
|
Valdžios sektoriaus balansas (% BVP) |
4,0 |
1,5 |
0,8 |
1,0 |
0,7 |
0,5 |
0,5 |
−0,8 |
Šaltinis: Airijos vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas (2026 m. sausio mėn.).
Makroekonominės plano prielaidos
(26)Planas grindžiamas prielaidomis, kurios skiriasi nuo 2025 m. gruodžio 19 d. Airijai perduotų Komisijos prielaidų. Visų pirma plane naudojamos skirtingos prielaidos dėl aštuonių kintamųjų, t. y. pradinės būklės (struktūrinio pirminio balanso 2025 m.), potencialiojo BVP augimo, realiojo BVP augimo ir gamybos apimties atotrūkio panaikinimo, BVP defliatoriaus augimo, pajamų elastingumo nominaliojo potencialiojo BVP atžvilgiu, atsargų ir srautų koregavimo ir nominaliųjų numanomų palūkanų normų. Šių prielaidų skirtumus būtina kruopščiai įvertinti, ypač dėl to, kad plane numatytas vidutinis didžiausias grynųjų išlaidų augimas yra didesnis, nei būtų pagal Komisijos prielaidas. Prielaidų skirtumai, turintys didžiausią poveikį vidutinio grynųjų išlaidų augimo viršutinei ribai, išvardyti ir įvertinti toliau.
·Plane daroma prielaida, kad 2025 m. struktūrinis pirminis balansas bus didesnis, t. y. 1,1 % BVP perteklius, o Komisijos 2025 m. rudens prognozėje numatyta, kad bus balansas (0 % BVP). Be to, plane numatytas 2025 m. nominalusis balansas, t. y. 1,5 % BVP perteklius, atitinka Komisijos 2025 m. rudens prognozę. Palankesnę plano pradinės būklės prielaidą dėl struktūrinio pirminio balanso galima paaiškinti tuo, kad plane remiamasi nacionaline gamybos apimties atotrūkio koncepcija, kuri skiriasi nuo ES bendrai sutartos metodikos ir numato mažesnį ciklinį poveikį. Nors nacionalinis gamybos apimties atotrūkio vertinimas konceptualiai skiriasi nuo ES bendrai sutartos metodikos, yra aiškių požymių, kad teigiamas gamybos apimties atotrūkis pagal ES bendrai sutartą metodiką yra pernelyg didelis. Numatoma, kad 2025 m. Airijos BVP bus išskirtinai išaugęs daugiau kaip 10 %, iš dalies dėl staigaus su vaistais susijusio eksporto padidėjimo po to, kai JAV administracija paskelbė apie didesnius muitų tarifus( 12 ). Darbo rinkos sąstingio ir spaudimo pajėgumams ekonomikoje įverčiai( 13 ) kartu su mažėjančia vidaus infliacija( 14 ) neatitinka didelio teigiamo gamybos apimties atotrūkio. Be to, atsižvelgiant į Komisijos 2025 m. rudens prognozėje nurodytą 2024 m. (3,1 %) ir 2026 m. (1,4 %) struktūrinį pirminį balansą, plano prielaida, kad 2025 m. struktūrinis pirminis perteklius sudarys 1,1 % BVP, galėtų būti laikoma konservatyvia prielaida. Todėl šis šios prielaidos skirtumas laikomas tinkamai pagrįstu. Vertinant atskirai, dėl jo padidėja vidutinio grynųjų išlaidų augimo viršutinė riba koregavimo laikotarpiu, palyginti su Komisijos prielaidomis.
·Plane potencialiojo BVP augimas plano laikotarpiu yra vidutiniškai 0,5 procentinio punkto mažesnis, palyginti su Komisijos prielaidomis. Atitinkamai plane taip pat daroma prielaida, kad realiojo BVP augimas bus mažesnis. Plane daroma prielaida, kad gamybos apimties atotrūkis bus panaikintas 2031 m., t. y. metais anksčiau, nei numatyta Komisijos prielaidose. Todėl šios prielaidos laikomos atsargiomis ir dėl to tinkamai pagrįstomis. Kartu jos prisideda prie mažesnio plane numatyto vidutinio grynųjų išlaidų augimo koregavimo laikotarpiu, palyginti su Komisijos prielaidomis.
·Plane daroma prielaida, kad BVP defliatoriaus augimas plano laikotarpiu bus 0,3 procentinio punkto didesnis 2027–2030 m., palyginti su Komisijos prielaidomis. Atrodo, kad 2027 m. BVP defliatoriaus augimo prognozės skirtumą (2,1 % plane, palyginti su 1,8 % Komisijos 2025 m. rudens prognozėje) visų pirma lemia didesnis valdžios sektoriaus vartojimo defliatoriaus augimo tempas. Tai daugiausia atspindi naujesnę informaciją apie viešųjų paslaugų teikimo sąnaudų veiksnius, įskaitant numatomą darbuotojų skaičių ir darbo užmokestį, todėl valdžios sektoriaus išlaidos atlygiui darbuotojams didėja labiau, nei numatyta Komisijos 2025 m. rudens prognozėje. Ši prielaida laikoma tinkamai pagrįsta. 2028–2030 m. laikotarpiu BVP defliatoriaus augimas taip pat yra 0,3 procentinio punkto didesnis, palyginti su Komisijos prielaidomis, ir 0,1 procentinio punkto didesnis, nei būtų reikalaujama pagal bendrą skolos tvarumo vertinimo sistemą, naudojant atnaujintą 2027 m. prognozę, atitinkančią planą (t. y. darant prielaidą dėl linijinės konvergencijos nuo plano defliatoriaus augimo tempo 2027 m. iki rinka grindžiamų infliacijos lūkesčių 2036 m.). Plano makroekonominėje prognozėje didesnį BVP defliatoriaus augimą lemia privataus ir valdžios sektoriaus vartojimo defliatoriaus augimo tendencijos, taip pat didelis vidaus aktyvumas, kurio tikimasi vidutinės trukmės laikotarpiu. Apskritai 2028–2030 m. laikotarpio prielaidos neatitinka bendros skolos tvarumo analizės sistemos. Vertinant atskirai, jos prisideda prie didesnio vidutinio grynųjų išlaidų augimo koregavimo laikotarpiu, palyginti su Komisijos prielaidomis.
·Plane daroma prielaida, kad pajamų elastingumas nominaliojo potencialiojo BVP augimo atžvilgiu bus didesnis, nei numatyta Komisijos prielaidose. Tai atspindi taikomų metodikų skirtumus. Plano prielaidos grindžiamos principu „iš apačios į viršų“ ir išsamiu numatomų valdžios sektoriaus pajamų pokyčių vertinimu, o Komisijos vidutinės trukmės projekcijose daroma prielaida dėl vieneto pajamų elastingumo. Kartu vyriausybė ketina toliau atlikti pervedimus į abu 2024 m. įsteigtus taupymo fondus (Airijos ateities fondą ir Infrastruktūros, klimato ir gamtos fondą). Tai matyti iš plane numatytų didesnių atsargų ir srautų koregavimų, palyginti su Komisijos prielaidomis. Visos šios prielaidos dėl pajamų laikomos tinkamai pagrįstomis.
Likę skirtumai (nominaliųjų numanomų palūkanų normų prielaidos) nedaro didelio poveikio vidutinio grynųjų išlaidų augimo viršutinei ribai, palyginti su Komisijos prielaidomis.
Apskritai dėl visų prielaidų skirtumų teorinė vidutinio grynųjų išlaidų augimo viršutinė riba yra didesnė nei ta, kurios, remiantis 2025 m. rudens Komisijos prielaidomis, reikėtų, kad būtų laikomasi taikytinų fiskalinių taisyklių. Apskritai bendras atsargesnių prielaidų ir prielaidų, kurios laikomos tinkamai pagrįstomis, skirtumų poveikis nusveria bendrą prielaidų, kurios neatitinka skolos tvarumo analizės sistemos, skirtumų poveikį. Be to, savo plane Airija įsipareigoja laikytis grynųjų išlaidų plano, kurio riba yra mažesnė už šią teorinę viršutinę ribą.
Komisijos vertinimas, pagal kurį planas atitinka teisinius reikalavimus, galioja net ir neatsižvelgiant į plano prielaidą, kad struktūrinis pirminis balansas 2030 m. padidės 0,2 procentinio punkto BVP, o tai yra nuokrypis nuo nesikeičiančios fiskalinės politikos prielaidos pagal bendrą skolos tvarumo analizės sistemą (pagal kurią paskutiniais koregavimo laikotarpio metais (2029 m.) struktūrinis pirminis balansas išlieka pastovaus lygio).
Komisija į pirmiau pateiktą plano prielaidų vertinimą atsižvelgs ateityje vertindama, ar laikomasi didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo.
Fiskalinė plano strategija
(27)Pagal plane pateiktą orientacinę fiskalinę strategiją įsipareigojimai dėl grynųjų išlaidų dera su tolesniu valdžios sektoriaus išlaidų didinimu, visų pirma siekiant teikti papildomas viešąsias paslaugas, kad būtų patenkinti sparčiai gausėjančių gyventojų poreikiai, ir gerokai padidinti viešojo sektoriaus investicijų lygį taip, kad išlaidų augimas būtų labiau suderintas su ekonomikos ir mokestinių pajamų augimu vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais. Tai bus papildyta struktūrinėmis reformomis, kuriomis siekiama sumažinti vėlavimus ir pagerinti pagrindinių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, kaip nurodyta Infrastruktūros diegimo spartinimo veiksmų plane. Siekdama sukaupti fiskalinius rezervus, Airija planuoja toliau atlikti pervedimus į abi pirmiau minėtas 2024 m. nustatytas taupymo priemones. Nors plane nenurodyta jokių pajamų priemonių, numatoma, kad nominalusis balansas plano laikotarpiu išliks perteklinis dėl didelio nenumatytų pelno mokesčio pajamų poveikio. Politikos priemonių, kurios turi būti priimtos, apibrėžimas turi būti patvirtinamas arba koreguojamas ir kiekybiškai įvertinamas metiniuose biudžetuose. Be to, makroekonominiam ir fiskaliniam scenarijui, kuriuo grindžiama plane pateikta orientacinė fiskalinė strategija, kyla rizika, susijusi su dideliu Airijos ekonomikos atvirumu ir ekonominės veikos koncentracija keliuose sektoriuose, kuriuose dominuoja tarptautinės įmonės, todėl ji yra pažeidžiama dėl nepalankių tarptautinių pokyčių, pavyzdžiui, JAV prekybos ir mokesčių politikos arba pasaulinių mokesčių taisyklių pasikeitimo. Airijos 2026 m. biudžete nurodomos politikos priemonės, kuriomis bus įvykdytas 2026 m. grynųjų išlaidų įsipareigojimas 15 .
Plano reformų ir investicijų, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro metu nustatytus iššūkius ir atsižvelgiama į bendrus Sąjungos prioritetus, ketinimai
(28)Plane aprašomi politikos ketinimai, susiję su reformomis ir investicijomis, kuriomis siekiama reaguoti į pagrindinius Europos semestro metu nustatytus iššūkius, kurie visų pirma nustatyti 2025 m. konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose ir atitinka komunikate „ES konkurencingumo kelrodis“ 16 nustatytus prioritetus. Plane aprašyta 20 reformų ir investicijų sričių, iš kurių 12 yra finansiškai remiamos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, o 10 – iš sanglaudos politikos fondų lėšų.
(29)Kalbant apie bendrą sąžiningos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, įskaitant Reglamente (ES) 2021/1119 išdėstytus klimato srities tikslus, prioritetą, plane išdėstytos nuoseklios reformos ir investicijos. Vandens ir nuotekų srities priemonės apima ypatingos svarbos infrastruktūros projektus ir 2024 m. vandens veiksmų plane išdėstytus veiksmus. Plane nurodomos atliekų tvarkymo ir žiedinės ekonomikos skatinimo priemonės, kurios bus nustatytos būsimame žiedinės ekonomikos atliekų srities veiksmų plane, taip pat būsimoje 2026–2028 m. veiksmų visais valdžios lygmenimis žiedinės ekonomikos strategijoje. Su darniuoju transportu susijusios priemonės apima 2025–2027 m. transporto degalų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių politikos veiksmus, taip pat kapitalo investicijų projektus pagal nacionalinį plėtros planą. Priemonės dėl viešųjų įkrovimo prieigos taškų įrengimo visai netaršioms transporto priemonėms yra įtrauktos į 2024–2030 m. nacionalinio kelių tinklo elektrinių transporto priemonių įkrovimo planą ir atitinkamus regioninius planus.
(30)Kalbant apie bendrą socialinio ir ekonominio atsparumo, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį, prioritetą, plane išdėstytos priemonės, kuriomis siekiama padidinti socialinio ir įperkamo būsto pasiūlą įgyvendinant 2025–2030 m. būstų statybos ir bendruomenių kūrimo planą. Be to, priemonės, kuriomis siekiama spręsti gyvenamųjų namų statybos sektoriaus pajėgumų apribojimų problemą, apima vykdomą planavimo reformą, didesnes investicijas pagal atnaujintą nacionalinį plėtros planą, išplėstą Žemės plėtros agentūros kompetenciją (kai kurie veiksmai įtraukti į Airijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą), gyvenamosios zonos žemės mokesčio įvedimą ir nuomos sektoriaus reformą. Mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimo priemonės apima strategijos „Poveikis 2030 m.“ veiksmus, kurių strateginė peržiūra šiuo metu atliekama, kad ja būtų galima vadovautis ateityje strategiją įgyvendinant, kartu su kitomis konkurencingumo ir našumo veiksmų plano priemonėmis. Kalbant apie Europos socialinių teisių ramstį, plane išdėstytos priemonės, kuriomis siekiama stiprinti asmenų su negalia ir vienišų tėvų darbo rinką ir socialinę įtrauktį. Priemonės apima veiksmus, išdėstytus 2025–2030 m. nacionalinėje asmenų su negalia žmogaus teisių strategijoje, subsidijas, teikiamas pagal nacionalinę vaikų priežiūros sistemą, ir įsipareigojimą nustatyti mokesčių už ankstyvojo mokymosi ir vaikų priežiūros paslaugas viršutinę ribą.
(31)Kalbant apie bendrą energetinio saugumo prioritetą, plane išdėstytos atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimo priemonės, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos paramos schemą, jūros vėjo energijos tiekimo darbo grupės įsteigimą, veiksmus pagal būsimą jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sistemą, taip pat nacionalinio nustatytosios jūrų erdvės plano rengimą. Plane taip pat išdėstytos priemonės, kuriomis siekiama didinti elektros energijos tinklo lankstumą ir modernizuoti bei plėsti pajėgumus, kad plėtojant tinklo jungtis su Šiaurės Airija ir Prancūzija būtų sumažintas ribojimas. Plane taip pat išdėstytos papildomos kapitalo investicijos į tinklo plėtrą 2026–2030 m. laikotarpiu. Energijos vartojimo efektyvumo priemonės apima veiksmus, nurodytus nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane ir klimato politikos veiksmų planuose.
(32)Kalbant apie bendrą gynybos pajėgumų prioritetą, plane išdėstytos priemonės, kuriomis bendras gynybos bei saugumo išlaidas ir parengtį siekiama padidinti įgyvendinant atnaujintą išsamų įgyvendinimo planą, kad būtų atsižvelgta į likusias rekomendacijas, įtrauktas į Komisijos dėl gynybos pajėgų ataskaitą, taip pat veiksmai, kuriais remiamas gynybos personalo įdarbinimas bei išlaikymas ir gerinama fizinė darbo aplinka bei įranga.
(33)Be to, plane išdėstytos kitos politikos priemonės, kuriomis viršijami bendri ES prioritetai, be kita ko, siekti, kad sveikatos priežiūros sistema būtų ekonomiškai efektyvesnė, įgyvendinant taupymo ir našumo priemones, įtrauktas į Produktyvumo ir taupymo darbo grupės ir Vaistų tvarumo darbo grupės veiksmų planus, toliau skaitmenizuojant sveikatos priežiūros įrašų ir informacines sistemas, plėtojant geresnę pirminę ir nestacionariąją sveikatos priežiūrą (kai kurie veiksmai įtraukti į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą) ir pertvarkant sveikatos priežiūros paslaugų vykdomąją įstaigą jos funkcijas perskirstant šešiems veikiantiems sveikatos priežiūros regionams. Plane taip pat minimos priemonės, kuriomis didinamas socialinio draudimo fondo tvarumas ir plečiama pensijų aprėptis. Be to, nors nepaminėta jokių naujausių mokesčių bazės išplėtimo priemonių, plane išdėstytos preliminarios priemonės, skirtos mokesčių išlaidų apimčiai ir poveikiui peržiūrėti, paskelbiant gaires, kaip pagerinti mokesčių išlaidų skaidrumą ir ataskaitų apie jas teikimą.
(34)Plane pateikiama informacija apie suderinamumą ir, jei reikia, papildomumą su sanglaudos politikos fondais ir Airijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu. Plane pateikiama informacijos apie įvairių sanglaudos politikos fondų dydį ir tikslus. Į planą taip pat įtraukta lentelė, kurioje nurodyta, kurios struktūrinės reformos ir investavimo prioritetai bus iš dalies įgyvendinti priemonėmis, įtrauktomis į Airijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą arba sanglaudos politikos fondus.
(35)Plane pateikiama bendra Airijos viešųjų investicijų poreikių, susijusių su bendrais Sąjungos prioritetais, apžvalga. Viešųjų investicijų sumos grindžiamos 2025 m. atnaujintu nacionaliniu plėtros planu. Kalbant apie bendrą sąžiningos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos prioritetą, plane bendrais bruožais apžvelgiamas investicinis kapitalas, teiktinas iki 2030 m. vandens bei nuotekų infrastruktūrai ir transportui. Kalbant apie bendrą socialinio ir ekonominio atsparumo prioritetą, plane bendrais bruožais apžvelgiamas investicinis kapitalas, teiktinas iki 2030 m. būstui ir būsto tikslams remiantis poreikių vertinimu. Kalbant apie bendrą energetinio saugumo prioritetą, plane bendrais bruožais apžvelgiamos investicinis kapitalas, teiktinas iki 2030 m. energetikai ir elektros energijos infrastruktūrai. Kalbant apie bendrą gynybos pajėgumų prioritetą, į planą įtrauktas gynybos išlaidų augimo tikslas.
Komisijos vertinimo išvada
(36)Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Airijos 2026 m. sausio mėn. planas atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimus.
BENDRA IŠVADA
(37)Ši rekomendacija pakeičia 2025 m. sausio 21 d. rekomendaciją. Tačiau 2025 m. sausio 21 d. rekomendacijos I priede nurodytas 2025 m. didžiausias metinis ir bendras grynųjų išlaidų augimo tempas tebėra aktualus vertinant atitiktį iki 2025 m. imtinai.
(38)Pagal Reglamento (ES) 2024/1263 17 straipsnį Taryba Airijai turėtų rekomenduoti 2026 m. sausio mėn. plane nustatytą didžiausią grynųjų išlaidų augimo tempą,
REKOMENDUOJA Airijai:
1.Užtikrinti, kad grynųjų išlaidų augimas neviršytų šios rekomendacijos I priede nustatytų didžiausių rodiklių.
I PRIEDAS
Didžiausias grynųjų išlaidų augimo tempas
(metinis ir bendras augimo tempai nominaliąja verte)
Airija
|
Metai |
2026 |
2027 |
2028 |
2029 |
2030 |
|
|
Augimo tempas (%) |
Metinis |
6,6 |
6,0 |
7,6 |
6,7 |
6,4 |
|
Bendras (*) |
16,5 |
23,5 |
32,9 |
41,7 |
50,9 |
|
|
(*) Bendras augimo tempas apskaičiuojamas atsižvelgiant į 2024 bazinius metus. Bendras augimo tempas naudojamas atliekant metinę ex post atitikties stebėseną kontrolės sąskaitoje. Pastaba. 2025 m. didžiausias metinis ir bendras grynųjų išlaidų augimo tempas, nustatytas 2025 m. sausio 21 d. Tarybos rekomendacijoje, tebėra aktualus ir jo atitiktį vertins Komisija remdamasi rezultatų duomenimis. |
||||||
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė