I.

ĮvadasHüttenwerke Krupp Mannesmann GmbH (ieškovė pagrindinėje byloje) eksploatuoja aukštakrosnę, kurioje gaminamas ketus. Per šį procesą ketus gaminamas vykdant geležies rūdos cheminę redukciją; šiam procesui reikalingas į aukštakrosnę pučiamas suslėgtas karštas oras. Suslėgtas oras gaunamas naudojant turbinines orpūtes.

1.

Ginčas pagrindinėje byloje kilo tarp ieškovės ir kompetentingos mokesčių institucijos Hauptzollamt Duisburg (Duisburgo centrinė muitinė, Vokietija, toliau – atsakovė), o nacionalinis teismas klausia, ar pagal Direktyvos 2003/96/EB (toliau – direktyva) ( 2 ) 2 straipsnio 4 dalies b punktą turbininėms orpūtėms eksploatuoti reikalinga elektros energija taip pat laikytina elektros energija, „daugiausia naudojama cheminei redukcijai“. Jei taip, jai pagal tą direktyvą minimalus apmokestinimas neturėtų būti taikomas.

II.

Teisinis pagrindas

A.

ES teisė

1.

Direktyva 2003/96

2.

Direktyvos 2–7 ir 22 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

3.

Pagal direktyvos 1 straipsnį iš valstybių narių reikalaujama apmokestinti „energetikos produktus ir elektros energiją“.

4.

2 straipsnio 1 dalyje pagal Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodus išvardyti energetikos produktai, kai kuriais atvejais jų paskirtis apribota nurodžius, kad tai variklių degalai arba krosnių kuras. 2 straipsnio 2 dalyje patvirtinama, kad direktyva taip pat taikoma „elektros energijai, atitinkančiai KN kodą 2716“.

5.

2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės narės kai kuriais atvejais tam tikrus mokesčių tarifus taiko ir „energetikos produktų“ apibrėžties neatitinkantiems produktams, jeigu jie skirti naudoti, parduodami arba yra naudojami kaip variklių degalai arba krosnių kuras.

6.

2 straipsnio 4 dalies b punkte nustatyta, kad direktyva netaikoma energetikos produktams ir elektros energijai, kai šie naudojami pagal toliau nurodytą paskirtį:

III.

Faktinės aplinkybės, procesas ir prejudicinis klausimas

7.

Ieškovei priklauso plieno liejykla. Šios liejyklos aukštakrosnės įrenginiuose gaminamas ketus. Jis gaunamas iš geležies rūdos pašalinant deguonį (cheminė redukcija). Ši reakcija vyksta aukštoje temperatūroje, naudojant karštą suslėgtą oras.

8.

Cheminei redukcijai naudojamas suslėgtas oras generuojamas turbininėmis orpūtėmis ir pučiamas į aukštakrosnę.

9.

Remdamasi Vokietijos nacionalinio įstatymo dėl elektros energijos apmokestinimo (Stromsteuergesetz, toliau – StromStG) 9a straipsniu, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama direktyvos 2 straipsnio 4 dalies b punkto trečia įtrauka, kurioje įtvirtinta viena iš direktyvos taikymo išimčių, ieškovė pateikė atsakovei prašymą atleisti nuo mokesčio už turbininei orpūtei naudojamą elektros energiją.

10.

Atsakovė atmetė ieškovės prašymą motyvuodama tuo, kad pagal StromStG 9a straipsnio 1 dalies 4 punktą nuo elektros energijos mokesčio galima atleisti tik tada, kai elektros energija naudojama cheminės redukcijos procesams. Mokesčio lengvatą būtų galima suteikti, tik jei elektros energija būtų naudojama daugiausia cheminei redukcijai. Šiuo atveju atsakovė padarė išvadą, kad elektros energija buvo naudojama daugiausia elektros varikliui, kuriuo generuojamas suslėgtas oras. Taigi ji buvo naudojama ne tam, kad vyktų geležies rūdos cheminė redukcija.

11.

Ieškovė apskundė šį sprendimą atsakovei. Vienas iš jos argumentų buvo tas, kad pagal direktyvos 2 straipsnio 4 dalies b punkto trečią įtrauką ši direktyva netaikoma elektros energijai, kuri daugiausia naudojama cheminei redukcijai. Pagal tą nuostatą elektros energiją leidžiama naudoti ir kitiems tikslams, pirmiausia suslėgtam orui gaminti ir transportuoti, nes be to cheminės redukcijos procesai aukštakrosnėje būtų neįmanomi. Ieškovė nurodė, kad elektros energija, kuriai ji prašė netaikyti mokesčio, nėra skirta vien turbininėms orpūtėms. Cheminės redukcijos procesas apima ir suslėgto oro, kuris yra vienas iš esminių komponentų, gamybą.

12.

Atsakovė skundą atmetė. Ieškovė šį sprendimą apskundė Finanzgericht Düsseldorf (Diuseldorfo finansinių bylų teismas, Vokietija), o šis nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

13.

Ieškovė ir atsakovė pagrindinėje byloje, taip pat Europos Komisija pateikė rašytinių pastabų. Rašytinėje proceso dalyje dalyvavusios suinteresuotosios šalys ir Jungtinės Karalystės vyriausybė 2016 m. lapkričio 17 d. vykusiame posėdyje pateikė žodinius argumentus.

IV.

Vertinimas

14.

Pagal direktyvos 2 straipsnio 4 dalies b punktą direktyva netaikoma „elektros energijai, daugiausiai naudojamai cheminei redukcijai ir elektrolitiniuose bei metalurginiuose procesuose“, vadinasi, tokia elektros energija neturėtų būti apmokestinama.

15.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar sąvoka „naudojama cheminei redukcijai“ apima elektros energiją, naudojamą turbininėms orpūtėms, kuriomis suslegiamas oras, paskui tas suslėgtas oras naudojamas geležies rūdos cheminei redukcijai, vykdomai gaminant ketų.

16.

Nacionalinis teismas iš esmės klausia apie netiesioginį naudojimą. Elektros energija nėra tiesiogiai naudojama geležies rūdai chemiškai transformuoti, t. y. deguoniui iš rūdos pašalinti ( 3 ). Elektros energija veikiau naudojama cheminės redukcijos komponentui – suslėgtam orui – generuoti. Šis komponentas yra esminis cheminei redukcijai, oras pučiamas iš karto ir tiesiogiai į aukštakrosnę. Bet ar fakto, kad tai vyksta „tiesiogiai“ ir „iš karto“, pakanka, kad būtų laikoma, jog tai naudojama „cheminei redukcijai“?

17.

Mano nuomone, dėl toliau nurodytų priežasčių pakanka. Toliau nagrinėju įprastą atitinkamų nuostatų prasmę (A), jas aiškinu sistemiškai ir atsižvelgdamas į tikslą (B), aptariu su 2 straipsnio 4 dalies b punkto antra įtrauka susijusios esamos teismo praktikos svarbą (C) ir galiausiai jų taikymą šioje byloje (D).

A.

Įprasta prasmė

18.

Direktyvos 2 straipsnio 4 dalies b punkto trečios įtraukos Teisingumo Teismas dar neišaiškino.

19.

Skaitant žodžius „elektros energijai, daugiausia naudojamai cheminei redukcijai“ natūraliai susidaro įspūdis, kad čia tikrai galėtų būti turima galvoje ir turbininių orpūčių varikliuose naudojama elektros energija. Nors elektros energija naudojama tam tikram tikslui (angl. „for the purpose“), t. y. ventiliatoriui įjungti ir suslėgtam orui generuoti, akivaizdu, kad tai nėra savaime galutinis tikslas. Suslėgtas oras tiesiogiai pučiamas į aukštakrosnę. Jis yra vienas iš esminių geležies rūdos cheminės redukcijos komponentų. Iš tikrųjų ta prasme elektros energija yra naudojama ne kokiu nors kitu tikslu, o tam, kad galėtų vykti cheminė redukcija.

20.

Vis dėlto vien žodžių „for the purpose of“ ir jų atitikmenų kitomis kalbomis ( 4 ) aiškinimas, mano nuomone, nepateikia įtikinamo atsakymo į nacionalinio teismo klausimą.

21.

Galima sakyti, kad tekste vis dar yra įvairių neaiškumų: nuostatoje nėra aiškaus skirtumo tarp „tiesiogiai“ ir „netiesiogiai“ cheminei redukcijai naudojamos elektros energijos. Taip pat konkrečiai nenurodyta, kad „cheminė redukcija“ yra pati reakcija, o ne plačiau suprantamas procesas. Tiesa, vien miglotos sąsajos su chemine reakcija nepakaktų. Akivaizdu, kad išimties nebūtų galima taikyti, pavyzdžiui, elektros energijai, kuri naudojama gamyklos darbuotojų valgykloje stovinčiam gėrimų aparatui. Tokios sąsajos pernelyg silpnos. Tačiau šioje byloje išvada ne tokia akivaizdi, nes redukcijos komponento (suslėgto oro) gamyba ir panaudojimas vyksta tiesiogiai ir yra esminis.

22.

Todėl įprasta prasmė dėl jau įvardytos pagrindinės priežasties – netiesiogiškumo – išlieka nevienareikšmė. Tad tą pačią nuostatą reikia aiškinti sistemiškai, atsižvelgiant į tikslą.

B.

Sisteminis ir tikslinis aiškinimas

23.

Toliau nagrinėju keturis aspektus, būtent: aiškinu trečią įtrauką kaip visumą (1), nagrinėju 2 straipsnio 4 dalies b punkto pobūdį – jame nustatyta direktyvos taikymo išimtis ar jos taikymo sritis (2), nagrinėju poreikį nuostatą aiškinti siaurai, kad būtų išsaugotas jos effet utile (3), ir aiškinu 2 straipsnio 4 dalies b punkto antrą ir trečią įtraukas pagal analogiją (4).

1.

Trečia įtrauka kaip visuma

24.

Šiuo požiūriu, pereinant nuo įprastos prasmės prie sisteminio aiškinimo, pirmiausia naudinga panagrinėti trečią įtrauką kaip visumą. Nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kaip aiškinimo objektą konkrečiai išskiria „cheminės redukcijos“ pavyzdį, trečioje įtraukoje taip pat paminėti „elektrolitiniai“ (t. y. gamybos elektrolizės būdu) ir „metalurginiai“ procesai. Spontaniškai aiškindamas šias tris išimtis kartu, darau išvadą, kad jomis žymimi trijų tipų pramoniniai procesai, kaip tai nurodė ieškovė savo rašytinėse pastabose.

25.

Per posėdį Komisija pareiškė, kad sąvoką „metalurginiai procesai“, kaip ir sąvoką „cheminė redukcija“, reikėtų aiškinti siaurai. Komisija taip pat pripažino, kad net ir laikantis tokio aiškinimo ši sąvoka galėtų apimti įvairius metalo pramonės procesus (įskaitant rūdų cheminę redukciją).

26.

Vien dėl šios priežasties abejoju, ar terminą „cheminė redukcija“ galima aiškinti labai siaurai, laikant, kad jis reiškia tik labai konkretų deguonies atomų pašalinimo procesą tam tiesiogiai panaudojant elektros energiją. Kam terminą būtinai reikėtų formuluoti siaurai, jeigu tą patį procesą greičiausiai vis tiek apima kitas toje pačioje išimtyje pateiktas terminas?

2.

2 straipsnio 4 dalies b punktas: išimtis ar apibrėžta taikymo sritis?

27.

Remdamosi sisteminiu ir tiksliniu aiškinimu, atsakovė pagrindinėje byloje ir Komisija vis tiek tvirtina, kad 2 straipsnio 4 dalies b punkto trečią įtrauką reikia aiškinti siaurai. Pagrindinis jų argumentas yra tas, kad žodžiai „cheminei redukcijai“ susiję tik su elektros energija, naudojama per pačią cheminės redukcijos reakciją. Todėl tai esą neapima turbininėms orpūtėms naudojamos elektros energijos ir šiuo atveju direktyva taikoma. Ieškovė, kaip ir Jungtinės Karalystės vyriausybė, atvirkščiai, sąvoką aiškina plačiai ir daro išvadą, kad turbininėms orpūtėms naudojama elektros energija patenka į 2 straipsnio 4 dalies b punkto trečios įtraukos taikymo sritį, taigi jai direktyva netaikoma.

28.

Norėdamos pagrįsti savo poziciją, atsakovė ir Komisija argumentuoja, jog pats faktas, kad 2 straipsnio 4 dalies b punkte nustatytos bendros energetikos produktų ir elektros priemonių apmokestinimo taisyklės išimtys, reiškia, jog šis punktas turi būti aiškinamas siaurai. Šiuo klausimu jos nurodo bendrą teismo praktiką išimtis aiškinti siaurai ( 5 ) ir teismo praktiką, kurioje nustatyta, kad teisės aktų leidėjas neketino direktyvoje nustatyti plačių išimčių ( 6 ).

29.

Nors iš pirmo žvilgsnio šis teiginys kaip argumentas patrauklus, atidžiau panagrinėjus teismo praktiką matyti, kad ji nelabai padeda atsakyti į nacionalinio teismo klausimą.

30.

Pirmiausia šiuo atžvilgiu norėčiau pabrėžti, kad direktyvos 2 straipsnio 4 dalyje nepateiktas išimčių sąrašas. Joje tik apibrėžiama direktyvos taikymo sritis. Tokią išvadą darau direktyvą aiškindamas sistemiškai: 2 straipsnyje apibrėžiama, kokiems produktams ir kokiai paskirčiai direktyva yra taikoma. Šios bendrai apibrėžtos taikymo srities išimtys ir išlygos išdėstytos toliau, būtent direktyvos 17–19 straipsniuose. Be to, prielaida, kad 2 straipsnio 4 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad jame apibrėžta taikymo sritis, o ne išimtys, patvirtinama ir Teisingumo Teismo sprendime Fendt (dėl Direktyvos 92/81/EEB ( 7 ), galiojusios prieš įsigaliojant nagrinėjamai direktyvai) ( 8 ).

31.

Dėl to nemanau, jog 2 straipsnio 4 dalies b punktą būtinai reikėtų pradėti aiškinti nuo to, kad jis aiškintinas kuo siauriau. Net jei pradinė pozicija ir būtų būtent tokia ir jei dėl praktinių priežasčių su direktyvos materialine taikymo sritimi susijusios atmetamojo pobūdžio apibrėžtys būtų prilygintos pačioms išimtims, pagrindinė problema išliktų ta pati: išimties formuluotės nereikėtų susiaurinti tiek, kad ji netektų kurios nors pagrįstos savo reikšmės ir svarbos.

3.

Ar reikia aiškinti siaurai, kad būtų išsaugotas „effet utile“?

32.

Dėl panašių priežasčių taip pat nesutinku su susijusiu Komisijos argumentu, kad žodžius „cheminei redukcijai“ aiškinant plačiau, lyg jie reikštų ne vien elektros energijos tiesioginį panaudojimą deguoniui pašalinti, būtų susilpninta visa direktyva arba kažkaip iš esmės susilpnintas jos effet utile.

33.

Man atrodo, toks argumentas pernelyg dramatiškas. Per posėdį Komisija jo tam tikra prasme atsisakė. Primenu, kad šiuo atveju keliamas labai konkretus klausimas, ar orui, kuris vėliau pučiamas į aukštakrosnę, suslėgti naudojama elektros energija patenka į direktyvos 2 straipsnio 4 dalies b punkto trečios įtraukos taikymo sritį. Ta proceso dalis yra neginčytinai glaudžiai susijusi su chemine redukcija ir cheminei redukcijai esminė ( 9 ). Iš tiesų kartais atrodo, kad Komisijai pačiai sudėtinga tai atskirti savo argumentuose ( 10 ).

34.

Kaip jau pabrėžta šios išvados 32 punkte, man taip pat kelia nerimą tai, kad, sąvoką „cheminei redukcijai“ aiškinant pernelyg siaurai, jos taikymo sritis praktiškai visiškai apribojama. Dėl to gali nutikti taip, kad ši sąvoka reikš beveik vien paskirtį, kuri bet kuriuo atveju patenka į „metalurginiams procesams“ naudojamai elektros energijai taikomos išimties taikymo sritį. Taigi vėl kyla tas pats klausimas: jeigu teisės aktų leidėjo ketinimas iš tikrųjų būtų toks, kam vienoje 2 straipsnio 4 dalies b punkto formuluotėje vartoti tris skirtingus terminus.

35.

Šiuo atžvilgiu Komisija ir atsakovė rašytiniuose ir žodiniuose pareiškimuose pateikė du pramoninių procesų, kuriuose elektros energija naudojama daugiausia „cheminei redukcijai“, pavyzdžius. Tai yra: i) elektros lankas ir krosnys ir iii) silikono plokštės gamyba. Abstraktus šių pavyzdžių esmės nagrinėjimas nėra šios išvados tikslas. Tačiau per posėdį tapo aišku, kad nesutariama dėl to, ar per šiuos pramoninius procesus elektros energija iš tikrųjų būtų naudojama daugiausia „cheminei redukcijai“, o jei būtų, ar jie taip pat atitiktų elektros energijos, daugiausia naudojamos „metalurginiams procesams“, sąvoką.

36.

Dėl to, mano nuomone, klausimas, ar, remiantis Komisijos ir atsakovės pateiktu 2 straipsnio 4 dalies b punkto trečios įtraukos aiškinimu, išimtis elektros energijai, kuri daugiausia naudojama „cheminei redukcijai“, apskritai turėtų kokią nors praktinę reikšmę, vis tiek lieka neatsakytas.

4.

Sisteminis antros ir trečios įtraukų aiškinimas ir šių nuostatų aiškinimas pagal analogiją

37.

Ar nuodugniau išaiškinti 2 straipsnio 4 dalies b punkto trečią įtrauką padėtų sisteminis bendras tos dalies antros ir trečios įtraukų aiškinimas?

38.

Komisija ir atsakovė tvirtina, kad toks sisteminis aiškinimas reikalingas. Dar daugiau. Jos ragina abi įtraukas aiškinti „pagal analogiją“. Jų nuomone, aiškinimas pagal analogiją lemia gana siaurą trečios įtraukos aiškinimą.

39.

Kaip teisingai pažymėjo atsakovė ir Komisija, direktyvos 22 konstatuojamojoje dalyje minima 2 straipsnio 4 dalies b punkto antroje įtraukoje energetikos produktams dėl jų dvejopo naudojimo nustatyta išimtis ir nurodoma, kad „panašiu būdu naudojama elektros energija turėtų būti traktuojama vienodomis sąlygomis“. Elektros energijai ir energetikos produktams taikyti vienodas sąlygas reikia ir tam, kad būtų išvengta nepagrįsto konkurencijos iškraipymo, nes jis ypač trukdytų siekti su vidaus rinka susijusių direktyvos tikslų.

40.

Vis dėlto, nepaisant poreikio taikyti vienodas sąlygas ir, bendriau tariant, akivaizdaus poreikio užtikrinti aiškinimo darnumą, akivaizdu, kad 2 straipsnio 4 dalies b punkto antros ir trečios įtraukų formuluotės ir struktūra labai skiriasi. Šiuos skirtumus svarbu išsamiai išdėstyti, nes dėl jų atsiranda aiškios abiejų įtraukų aiškinimo pagal analogiją ribos.

41.

Antra įtrauka yra tam tikra prasme siauresnė už trečią. Antra įtrauka taikoma tik tada, kai energetikos produktai naudojami dvejopai. Tačiau trečioje įtraukoje dvejopo naudojimo sąvokos iš viso nėra. Be to, antra įtrauka taikoma tik tada, kai energetikos produktai naudojami kaip krosnių kuras (išskyrus variklių degalus). Trečioje įtraukoje tokio apribojimo vėlgi nėra.

42.

Kitais atžvilgiais antra įtrauka yra platesnė, nes joje cheminė redukcija, elektrolizė ir metalurgija yra tik dvejopo naudojimo pavyzdžiai, o trečioje įtraukoje šie procesai išvardijami kaip baigtinis sąrašas. Be to, antra įtrauka gali būti taikoma net tada, kai cheminė redukcija, elektrolizė ir metalurgija yra ne pagrindinė naudojimo paskirtis. Pagal trečią įtrauką reikia, kad tai būtų pagrindinė naudojimo paskirtis.

43.

Tai reikšmingi, akivaizdūs teisės aktų leidėjo įtraukti abiejų įtraukų teksto, kuriuo apibrėžiama jų taikymo sritis, skirtumai. Tam tikra prasme šie skirtumai neišvengiami. Fiziškai elektros energija labai skiriasi nuo kitų energetikos produktų. Vienas iš tokių esminių skirtumų yra tai, kad kitus energetikos produktus galima chemiškai transformuoti, norint naudoti pagal tam tikrą paskirtį pramoniniuose procesuose, o su elektros energija to padaryti neįmanoma ( 11 ). Ši galimybė 2 straipsnio 4 dalies b punkto antroje įtraukoje formuluojant išimtį dėl „dvejopo naudojimo“ iš tiesų yra ypač svarbi.

44.

Apibendrindamas, manau, kad yra didelių tekstinių ir praktinių 2 straipsnio 4 dalies b punkto antros ir trečios įtraukų aiškinimo pagal analogiją apribojimų.

45.

Tai pabrėžiu todėl, kad Komisija savo argumentuose ypač aktyviai rėmėsi aiškinimu pagal analogiją, taip pat juo gana daug rėmėsi rašytiniuose pareiškimuose. Komisija tvirtina, kad: i) galima aiškinti, jog pagal trečią įtrauką dvejopo naudojimo yra reikalaujama; ir ii) trečia įtrauka gali būti taikoma tik tada, jeigu elektros energija naudojama kaip krosnių kuras (o jei naudojama kaip variklių degalai – negalima). Toks sisteminis ir tikslinis aiškinimas, mano nuomone, yra abejotinas; taip aiškinant iš esmės norima perrašyti direktyvos tekstą. Akivaizdu, kad dėl teisinio tikrumo tokį požiūrį reikėtų atmesti.

46.

Nepaisydamas šių akivaizdžių 2 straipsnio 4 dalies b punkto antros ir trečios įtraukų aiškinimo pagal analogiją apribojimų ir savo susirūpinimo dėl to, kad Komisija laikosi gana lankstaus teisinio aiškinimo požiūrio, sutinku, jog pagal su antra įtrauka susijusią teismo praktiką tam tikras išvadas daryti galima. Šią teismo praktiką aptariu kitame skirsnyje.

C.

Su 2 straipsnio 4 dalies b punkto antra įtrauka susijusi teismo praktika

47.

Pagrindinė reikšminga byla šiuo atveju yra byla X ( 12 ). Joje nagrinėtas 2 straipsnio 4 dalies b punkto antroje įtraukoje išdėstytos išimties dėl dvejopo naudojimo taikymas. Ieškovė toje byloje gamino cukrų. Šiame procese ji naudojo krosnių kurą. Deginant kurą susidariusį CO2 ji naudojo dviem tikslais. Pirma, paties cukraus gamybai (CO2 yra esminis gamybos proceso komponentas). Antra, eksportavo CO2 trąšoms gaminti. Nacionalinis teismas klausė, ar tai galima laikyti dvejopu naudojimu ir taikyti išimtį dėl dvejopo naudojimo. Teisingumo Teismas atsakė, kad tuo atveju, kai CO2 naudojamas cukraus gamybos procese, jis naudojamas pagal dvejopą paskirtį, o kai eksportuojamas – ne.

48.

Dėstydamas savo motyvus – juos verta išsamiai paminėti – Teisingumo Teismas pažymėjo ( 13 ):

49.

Pagal Teisingumo Teismo motyvus galima išskirti tris aspektus. Pirma, Teisingumo Teismas pabrėžia komponento esminę svarbą („negali būti vykdomas nenaudojant“). Antra, reikia, kad komponentas būtų gautas deginant kurą („tik deginant“). Trečia, jeigu komponentas būtų naudojamas „atskirame gamybos procese“, išimties dėl dvejopo naudojimo taikyti nebūtų galima.

50.

Dar viena naujesnė su direktyvos 2 straipsnio 4 dalies b punkto antra įtrauka susijusi byla yra byla YARA ( 14 ).

51.

Toje byloje nagrinėta amoniako gamyba. Per šį procesą gaunamos mažos energetinės vertės dujos. Tada šios dujos maišomos su gamtinėmis dujomis ir deginamos, o šiluma panaudojama įvairioms funkcijoms atlikti: garams kaitinti ir džiovinti, chemiškai skaidyti, išmetamosioms dujoms pašalinti. Teisingumo Teismo iš esmės klausta, ar gamtinėms dujoms galima taikyti išimtį dėl dvejopo naudojimo.

52.

Teisingumo Teismas atsakė neigiamai ir pakartojo Sprendime X nustatytus pagrindinius principus. Jis padarė išvadą, kad gamtinės dujos nebuvo naudojamos pagal dvejopą paskirtį dėl dviejų priežasčių. Pirma, gamybos procesus buvo galima užbaigti gamtinių dujų nenaudojant. Be to, net jei to ir nebūtų buvę galima padaryti, gamtinės dujos nebuvo paverstos garais ( 15 ).

53.

Bylos X ir YARA įdomios dviem aspektais. Pirma, Teisingumo Teismo Sprendime X suformuluotos ir Nutartyje YARA patvirtintos tiesiogiškumo sąlygos, mano nuomone, taip pat naudingos kaip pagrindas, norint nustatyti, kada elektra yra naudojama „cheminei redukcijai“. Antra, šios bylos padeda dar kartą pabrėžti 2 straipsnio 4 dalies b punkto antros ir trečios įtraukų analogijos ribas.

54.

Kalbant apie pastarąjį aspektą, iš Nutarties YARA ir Sprendimo X galima daryti išvadą, kad energetikos produktams išimtį dėl dvejopo naudojimo galima taikyti tada, kai energetikos produktas fiziškai transformuojamas ir būdamas tokio pakeisto būvio prisideda prie gamybos proceso. Kaip jau pažymėta anksčiau, tokia transformacija elektros energijos atveju tiesiog neaktuali. Todėl šios sąlygos į trečią įtrauką perkelti neįmanoma.

D.

Kriterijai ir jų taikymas šioje byloje

55.

Reikia grįžti prie ankstesnio punkto, taigi prie pagrindinio šios bylos klausimo: kaip taikyti netiesiogiškumo kriterijų? Sprendime X ir Nutartyje YARA suformuluotos dvi sąlygos – naudojimo esminė svarba ir tiesiogiškumas, kurios, mano nuomone, yra svarbios ir šioje byloje.

56.

Kad būtų galima daryti išvadą, jog energetikos produktas naudojamas „dvejopai“, jį deginant turi būti gautas gamybos procesui esminis komponentas. Dėl pirmiau minėtų priežasčių elektros energijos neįmanoma „transformuoti“ į komponentą, tačiau norint jį gauti reikia naudoti elektros energiją.

57.

Kalbant apie naudojimo tiesiogiškumą, Sprendime X aiškiai nurodyta, kad išimties dėl dvejopo naudojimo negalima taikyti, kai gautas komponentas naudojamas ne gamybos procese. Be to, nors Nutartyje YARA nėra tiksliai būtent taip pasakyta, joje taip pat pažymėta, jog atliekų šalinimas nėra pakankamai integruotas į gamybos procesą, kad būtų galima taikyti išimtį dėl dvejopo naudojimo.

58.

Šiuos kriterijus pritaikius šioje byloje, reikėtų pripažinti, kad naudojama elektros energija yra esminis komponentas cheminei redukcijai vykdyti. Tai būtinas jos komponentas. Iš tikrųjų nacionalinis teismas tai aiškiai patvirtina savo prašyme. Pati elektros energija iš tiesų nėra transformuojama į esminį komponentą taip, kaip yra Sprendime X nagrinėtu atveju. Kaip aptarta pirmiau, taip yra dėl to, kad elektros energija savo fiziniu pobūdžiu iš esmės skiriasi nuo kitų energetikos produktų. Vis dėlto komponentas vis tiek yra esminis ir būtinas, taigi jis – neatskiriama proceso dalis. Trumpai tariant, be šio komponento cheminė redukcija negalėtų vykti.

59.

Taip pat manau, kad šiuo atveju naudojimas vyksta iš karto ir yra tiesioginis. Suslėgtas oras gaunamas gamybos vietoje ir naudojamas nenutrūkstamame cheminės redukcijos procese. Kitaip nei, pavyzdžiui, byloje X, nei jis visas, nei jo dalis nėra eksportuojama; jis naudojamas vieninteliu tikslu – tam, kad vyktų cheminė redukcija.

60.

Vis dėlto, prieš darant išvadą, taip pat reikia atsakyti į keletą Komisijos ir atsakovės pateiktų argumentų „kas būtų, jeigu…“. Šios šalys teigė, kad jeigu turbininėms orpūtėms naudojamai elektros energijai ši direktyva nebūtų taikoma, būtų atvertos galimybės kitokioms išimtims. Keletą kartą paminėtas pavyzdys – elektros energija, naudojama konvejerių juostoms, kuriomis į aukštakrosnę tiekiamos kitos žaliavos.

61.

Mano nuomone, 59–60 punktuose taikyti kriterijai yra pagrįsti, nes, aiškinant sistemiškai ir atsižvelgiant į tikslą, jie nuosekliai dera su direktyvos tekstu ir atitinka anksčiau priimtus Sprendimą X ir Nutartį YARA.

62.

Kaip pripažino Komisija, 2 straipsnio 4 dalies b punkto taikymą kiekvienu atveju reikia vertinti atskirai. Todėl abejoju, ar pirmiau pateiktas išvadas galima abstrakčiai išplėsti arba taikyti kitoms byloms. Vis dėlto argumentus, kad konvejerių juostoms naudojamai elektros energijai išimtis galėtų būti taikoma, vertinu skeptiškai. Tokia galimybė yra hipotetinė ir ne šios bylos dalykas. Konvejerio juostomis nesukuriama jokio komponento, jomis daiktai tik perkeliami iš vienos vietos į kitą. Jos taip pat nėra cheminei redukcijai būtinas esminis komponentas. Tikrai galimi kiti transportavimo būdai arba priemonės. Be to, nėra tokio tiesioginio panaudojimo, kaip tuo atveju, kai per cheminės redukcijos procesą suslėgtas oras tiesiogiai pučiamas į aukštakrosnę.

63.

Dėl visų šių priežasčių manau, kad į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą reikėtų atsakyti taip:

V.

Išvada

64.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui į Finanzgericht Düsseldorf (Diuseldorfo finansinių bylų teismas, Vokietija) pateiktą klausimą atsakyti taip: