|
Europos Sąjungos |
LT C serija |
|
C/2025/4351 |
2025 8 1 |
Pranešimo apie geografine nuoroda žymimo produkto specifikacijos patvirtintą standartinį pakeitimą paskelbimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2025/27 (1) 5 straipsnio 4 dalį
(C/2025/4351)
PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ
(Reglamento (ES) 2024/1143 24 straipsnis)
„Fronton“
PDO-FR-A0595-AM01 – 2025 5 8
1. Produkto pavadinimas
„Fronton“
2. Geografinės nuorodos tipas
|
☒ |
Saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) |
|
☐ |
Saugoma geografinė nuoroda (SGN) |
|
☐ |
Geografinė nuoroda (GN) |
3. Sektorius
|
☐ |
Žemės ūkio produktai |
|
☒ |
Vynai |
|
☐ |
Spiritiniai gėrimai |
4. Valstybė, kuriai priklauso geografinė vietovė
Prancūzija
5. Valstybės narės institucija, pranešanti apie standartinį pakeitimą
Ministère de l’agriculture, de l’alimentation, de la pêche, de la ruralité et de l’aménagement du territoire
6. Priskyrimas prie standartinių pakeitimų
Prancūzijos valdžios institucijos teigimu, pateikta paraiška atitinka reglamentų (ES) Nr. 1308/2013 ir 2024/1143 reikalavimus.
Šios specifikacijos pakeitimai yra standartiniai pakeitimai pagal Reglamento (ES) 2024/1143 24 straipsnio 4 dalyje pateiktą apibrėžtį.
SKVN „Fronton“ pakeitimo paraiška nėra susijusi nė su vienu iš trijų Sąjungos lygmens pakeitimo atvejų, t. y.:
|
a) |
pakeitimu nekeičiami nei geografine nuoroda žymimi produktai, nei jų pavadinimas, nei jų pavadinimo naudojimas, nei jų kategorija; |
|
b) |
dėl pakeitimo nekyla pavojus panaikinti ryšį su geografine vietove; |
|
c) |
dėl pakeitimo neatsiranda naujų prekybos produktu apribojimų. |
Todėl Prancūzijos valdžios institucijų teigimu, tai yra standartinio pakeitimo paraiška.
7. Patvirtinto (-ų) standartinio (-ių) pakeitimo (-ų) aprašymas
1. Standartinių agrarinės aplinkosaugos nuostatų įtraukimas
Produkto specifikacijos IV skyriaus [sic] „Vynuogynų priežiūra“ punktas „Kita auginimo praktika“ papildomas agrarinės aplinkosaugos nuostatomis.
Šiais pakeitimais siekiama labiau atsižvelgti į visuomenės poreikius vartoti mažiau augalų apsaugos produktų ir tausoti aplinką.
Bendrasis dokumentas nekeičiamas.
2. Rožinių vynų išeigos pakeitimas
Padidinama specifikacijoje nustatyta rožinių vynų išeiga. Atsižvelgiant į keičiamą rožinių vynų išeigą, atitinkamai suderinami didžiausias vidutinis vynuogių kiekis sklype ir didžiausias vidutinis vynuogių kiekis laistomame sklype.
Siūloma išeiga sutampa su kitomis nuorodomis žymimų vynų išeiga regiono pietvakariuose. 2015–2020 m. laikotarpiu (2021–2023 m. derlių sumenkino nepalankūs klimato reiškiniai) vidutinė nuoroda žymimų rožinių vynų išeiga buvo 53,17 hl/ha ir vidutiniškai 44 % vyndarių viršijo specifikacijoje nustatytą bazinę išeigą.
Atitinkamai iš dalies keičiamas bendrojo dokumento punktas „Didžiausia išeiga“.
3. Išeigos, kurią pasiekus prarandama teisė naudoti saugomą kilmės vietos nuorodą, išbraukimas
Remiantis ankstesniu pakeitimu dėl rožinių vynų išeigos, 3 punkte „Teisės naudoti saugomą kilmės vietos nuorodą praradimas“ nurodytą 70 hektolitrų išeigą iš hektaro nuo siūlomos viršutinės išeigos ribos (68 hektolitrai iš hektaro) skiria pernelyg mažas skirtumas, todėl nurodyta išeiga išbraukiama.
Pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.
4. Rožinių vynų spalvos pakeitimas
Per pastaruosius 15 metų pasikeitė vidutinis SKVN „Fronton“ žymimų rožinių vynų kolorimetrinis profilis. Nors spalva tebėra ryški, akivaizdu, kad ji ima šviesėti. Produkto specifikacijos pakeitimo tikslas – prisitaikyti prie kintančių vynuogynuose taikomų gamybos metodų. Rožiniai vynai „Fronton“ nuo seno daugiausia buvo gaminami nutekinant pirmąsias sultis, o šiandien plačiai taikomas tiesioginio vynuogių spaudimo metodas.
Atitinkamai iš dalies keičiamas bendrojo dokumento punktas „Ryšio (-ių) su geografine vietove aprašymas“.
5. Rožinių vynų gamybos metodo, kai nutekinamos pirmosios sultys, įtraukimas
Į specifikacijos dalį „Ryšio (-ių) su geografine vietove aprašymas“ įtraukiamas rožinių vynų gamybos metodas, kai nutekinamos pirmosios sultys. Viena vertus, vyndariai šį metodą taiko norėdami pagaminti ryškesnės spalvos rožinius vynus, nes sultys ilgiau maceruojamos su vynuogių odelėmis. Kita vertus, kai kuriais atvejais taikant pirmųjų sulčių nutekinimo metodą galima kompensuoti fenolio junginių trūkumą leidžiant raudonosioms vynuogėms parūgti kubile. Pakeitimu siekiama užtikrinti, kad pirmųjų sulčių nutekinimo metodas būtų saugomas kaip rožinių vynų gamybos metodas.
Atitinkamai iš dalies keičiamas bendrojo dokumento punktas „Ryšio (-ių) su geografine vietove aprašymas“.
6. Antrinių veislių įtraukimas
Kaip antrinės veislės įtrauktinos dvi prie vietovės aplinkos prisitaikiusios vynuogių veislės:
„Négret Pounjut N“ ir „Bouysselet B“. Šios veislės pasirinktos būtent dėl to, kad yra labai svarbios vietovės paveldui ir puikiai dera su veisle „Négrette N“. Pakeitimu siekiama pradėti jas naudoti gaminant ir raudonąjį, ir rožinį vyną.
Todėl apsaugos ir administravimo institucijos siūlymu, didžiausia veislių „Négret Pounjut“ ir „Bouysselet“ dalis tiek vynuogių veislių derinyje, tiek kupaže negali viršyti 10 %.
Atitinkamai iš dalies keičiami bendrojo dokumento punktai „Vyninių vynuogių veislė (-ės)“ ir „Ryšio (-ių) su geografine vietove aprašymas“.
7. Veislės „Marselan N“ kaip prisitaikymui prie klimato kaitos svarbios veislės įtraukimas
Šis prašymas pateiktas po to, kai „Fronton“ vynuogių augintojai, atsižvelgdami į daugelį išvadų, nusprendė apsvarstyti galimybę į savo produktų specifikaciją įtraukti naujas veisles. Dėl klimato kaitos ilgėja sausringi laikotarpiai, dažnėja šalnos, didėja augalų imlumas ligoms ir blogėja jų fiziologinė būklė.
Galiausiai vynuogių augintojų grupė nusprendė pasirinkti tik vieną vynuogių veislę „Marselan N“, nes ji yra artima veislei „Cabernet Sauvignon“. Veislė „Cabernet“ patiria didelį nuosmukį, o „Marselan“ yra įdomi alternatyva vyno mišiniuose. Be to, ši veislė vynuogynuose auginama jau kelerius metus (18 hektarų plote, kurį sudaro 46 sklypai ir kuriame veikia 19 veiklos vykdytojų) ir savo juslinėmis savybėmis puikiai dera su veisle „Négrette N“.
Veislei „Marselan“ priskiriami du privalumai: ji geriau prisitaiko prie besikeičiančio klimato (atsparesnė šalnoms) ir jos nereikia taip dažnai apdoroti pesticidais (dėl mažo imlumo ligoms). Veislės „Marselan N“ vynuogės bus naudojamos raudoniesiems ir rožiniams vynams gaminti.
Atitinkamai iš dalies keičiamas bendrojo dokumento punktas „Vyninių vynuogių veislė (-ės)“.
8. Vynuogių veislių taisyklių pakeitimas
Produkto specifikacijoje paliekama mažiausia pagrindinės veislės „Négrette N“ dalis, tačiau ji iš dalies keičiama taip: frazė „ne mažiau kaip 50 % užaugintų vynuogių“ keičiama į „ne mažiau kaip 51 %“. Išbraukiama didžiausia antrinių veislių dalis.
Pakeitimu siekiama supaprastinti stebėseną ir vynuogių veislių taisyklių laikymąsi, kartu nepažeidžiant maišymo taisyklių.
Pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.
9. IX skyriaus 3 punkto „Išpilstymo nuostatos“ pakeitimas
Dabartinėje specifikacijoje nurodyta, kad kiekvieną kartą vyną išpilstant į butelius, veiklos vykdytojai kontrolės įstaigai nusiunčia išrašą iš tvarkymo registro ir analizės, atliktos prieš išpilstymą, duomenis. Nuorodos vynuogių augintojų grupė mano, kad šis įpareigojimas yra pernelyg griežtas, ir siūlo vartoti tą pačią formuluotę kaip ir kitose specifikacijose, t. y. reikalauti, kad kontrolės įstaigai būtų nusiunčiamas tvarkymo registro išrašas ir analizė, atlikta prieš išpilstymą arba po jo.
Pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.
10. Pereinamojo laikotarpio priemonių išbraukimas
XI skyriaus 1 punkte „Vynuogių veislės“ nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, kurios nustojo galioti 2011 ir 2018 m., iš specifikacijos išbraukiamos.
Pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.
BENDRASIS DOKUMENTAS
1. Pavadinimas (-ai)
Fronton
2. Nuorodos tipas
SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda
3. Vynuogių produktų kategorijos
|
1. |
Vynas |
3.1. Kombinuotosios nomenklatūros kodas
|
— |
22 – NEALKOHOLINIAI IR ALKOHOLINIAI GĖRIMAI BEI ACTAS 2204 – Vynas iš šviežių vynuogių, įskaitant pastiprintus vynus; vynuogių misa, išskyrus priskiriamą 2009 pozicijai |
4. Vyno (-ų) aprašymas
TRUMPAS APRAŠYMAS
Raudonieji arba rožiniai neputojantys vynai. Raudonųjų vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais – 11 %. Rožinių vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10,5 proc. Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13 %. Išpilstymo etape kiekvienos partijos raudonojo vyno obuolių rūgšties kiekis yra ne didesnis nei 0,4 g/l. Išpilstymo etapu: – fermentuojamųjų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis raudonuosiuose vynuose yra ne didesnis kaip 3 g/l, o rožinių vynų – ne didesnis kaip 4 g/l; – lakiųjų rūgščių kiekis raudonuosiuose vynuose neviršija 18 mekv/l. Rožinių vynų lakusis rūgštingumas, bendrasis rūgštingumas ir sieros dioksido kiekis atitinka ES teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Kitos savybės automatiškai atitinka nustatytąsias ES teisės aktuose. Vynai gaminami tik iš veislės „Négrette N“ vynuogių arba iš veislių mišinio, kuriame „Négrette N“ yra pagrindinė veislė. Raudonųjų vynų skonis paprastai pasižymi raudonųjų ir juodųjų vaisių, gėlių, prieskonių ir saldymedžių aromatais. Dėl taninų brandinami vynai įgauna struktūrą ir išbaigtumą. Jauni vynai yra malonūs gerti, tačiau tinkami ir brandinti. Rožinių vynų skonis pasižymi gana vaisišku aromatu ir mažu rūgštingumu. Jie būna ryškios spalvos ir geriami jauni.
Bendrosios analitinės savybės
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %): – |
|
— |
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %): – |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas: – |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre): – |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre): – |
5. Vyno gamybos metodai
5.1. Konkretūs vynininkystės metodai
1. Auginimo praktika
|
a) |
Sodinimo tankis. Vynuogyno tankumas – ne mažiau kaip 4 000 vynmedžių sodinių viename hektare. Atstumas tarp eilių neviršija 2,50 m., o tarp sodinių turi būti ne mažesni nei 0,80 m tarpai. |
|
b) |
Genėjimo taisyklės. Vynmedžiai formuojami genint trumpai ir paliekant ataugas (taurės forma, į vieną pusę užlenkto kordono Cordon de Royat metodu arba į dvi puses užlenkto kordono metodu) arba genint vienpečiu arba dvipečiu Guyot metodu (vietiniai vadinamu tirette), kai ant vieno sodinio paliekama ne daugiau kaip 12 pumpurų. Nuo birželio 1 d., nepriklausomai nuo taikomo genėjimo metodo, ant vieno sodinio gali būti paliekama ne daugiau kaip 10 uogas vedančių šakų. |
Vynuogyną leidžiama laistyti.
2. Specifinis vynininkystės metodas
Vynininkystės praktika – Gaminant raudonuosius vynus leidžiama taikyti sodrinimo pašalinant vandenį metodus. Didžiausia dalinė koncentracija, palyginti su sodrinamu tūriu, yra 10 %. Gaminant rožinius vynus, vyndariui leidžiama naudoti vynininkystei skirtas anglis tik spaudžiant vynuoges gautai misai ir teberūgstantiems naujiems vynams tokiu santykiu, kad jis neviršytų 20 % rožinio vyno, kurį tas vyndarys pagamino iš atitinkamo derliaus ir kuris pasižymi atitinkama spalva, kiekio.
Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13 %.
Vynai turi būti gaminami laikantis ne tik pirmiau nurodytų nuostatų, bet ir visoje Sąjungoje taikytinų bei Prancūzijos kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.
5.2. Didžiausia išeiga
|
1. |
Rožiniai vynai
60 hektolitrų iš hektaro |
|
2. |
Raudonieji vynai
50 hektolitrų iš hektaro |
6. Nustatyta geografinė vietovė
Vynuogių derlius imamas, vynai gaminami, kuriami ir brandinami šių komunų teritorijoje: – Aukštutinės Garonos departamentas: Bouloc, Castelnau-d’Estrétefonds, Fronton, Saint-Rustice, Vacquiers, Villaudric, Villematier, Villemur-sur-Tarn, Villeneuve-lès-Bouloc; – Tarno ir Garonos departamentas: Bessens, Campsas, Canals, Dieupentale, Fabas, Grisolles, Labastide-Saint-Pierre, Montbartier, Nohic, Orgueil, Pompignan.
7. Vyninių vynuogių veislė (-ės)
„Bouysselet“
„Cabernet franc N“
„Cabernet-Sauvignon N“
„Gamay N“
„Marselan N“
„Mérille N“
„Negret Pounjut“
„Négrette N“
8. Ryšio (-ių) su geografine vietove aprašymas
a) Gamtinių veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas
Saugomos kilmės vietos nuorodos „Fronton“ geografinė vietovė yra apie 20 kilometrų į šiaurę nuo Tulūzos ir plyti senųjų Tarno upės sąnašų, po kuriomis slūgso kvartero apledėjimų laikotarpiu susidaręs terciaro molasos substratas, suformuotose terasose. Tiksliai apibrėžti sklypai yra skirti vynuogių derliui nuimti ir pasiskirstę trijuose geomorfologiniuose Tarno žemųjų, vidutinių ir aukštųjų terasų lygmenyse, į šį skirstymą neįtraukiant žemutinės Tarno lygumos ir dirvožemių, susiformavusių ant oligoceno molasos klodų šios vietovės pietuose ir vakaruose.
Iš Centrinio masyvo suneštos sąnašos išsiskiria silicio dalelių, žvyro ir smėlio gausa ir tuo, kad jose nėra klinties. Žemųjų terasų, įrengtų vidutiniškai 130 metrų aukštyje, dirvožemis yra nevienalytis, jame nevienodai pasklidusios dulkės, įvairaus rupumo smėliai ir moliai. Vidutinės terasos yra 130–160 metrų aukštyje, kur dirvožemiai labiau nualinti ir išplauti nei žemosiose terasose. Galiausiai aukštosios terasos, pačios seniausios ir mažiausią paviršiaus plotą užimančios, būna įrengtos ne didesniame kaip 200 metrų aukštyje. Smulkesnėms dalelėms nuslinkus, čia dirvožemiai labai žvyringi ir žvirgždėti.
Geografinė vietovė aprėpia 20 komunų, priklausančių Aukštutinės Garonos ir Tarno ir Garonos departamentams, teritoriją.
Kraštovaizdžio reljefas daugiausia lygus. Kraštovaizdis įvairus: čia stūkso nedidelės kalvelės, plyti tarp terasų įrengti pylimai ir nuožulnūs Tarno upės intakų suformuoti šlaitai.
Frontono regione vyrauja Viduržemio jūros regiono klimato veikiamas jūrinis klimatas. Žiemos palyginti švelnios. Pavasarį temperatūra labai pakyla, o vasarai būdinga stipri saulėkaita ir aukšta temperatūra. Per metus vidutiniškai iškrenta 650–700 mm kritulių, kurie pasiskirstę tolygiai visus metus, išskyrus pavasarį, kai lietaus iškrinta daugiausia. Vyrauja vakariniai vėjai, iš vandenyno atnešantys debesis ir kritulius. Kiek rečiau iš pietryčių pūsteli šiltas ir sausas Autano vėjas.
b) Žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas
Vynuogyno istorija glaudžiai susijusi su Frontono miesto, kurį lordams aukojant valdas XII a. pradžioje valdė Suverenus karinis hospitaljerų šv. Jono ordinas (dabar – Maltos ordinas), istorija. Adrien Escudier (Histoire de Fronton et du Frontonnais, 1905 ) kalba apie 1122 m. lordų – Pons Bernard de Benque, jo žmonos Alamande ir Payen – Ordinui dovanotą bažnyčią ir visas jai priklausančias valdas, su sąlyga, kad jiems bus paliekama teisė pasilikti septintąją vynuogių derliaus dalį. Todėl Frontono vynuogynai buvo įsigalėję jau XII a. pradžioje.
Nuo to laiko imta labai rūpintis vynų gamyba ir ją prižiūrėti. Frontono komunos archyvuose minima, kad kasmet buvo skiriami „aštuoni ekspertai, turėję aplankyti ir patikrinti Frontono konsulato vynuogynus“. Taigi ekspertai lankėsi kiekvienoje apylinkėje ir tikrino, ar vynuogės pakankamai prinokusios. Konsulinei asamblėjai būdavo žodžiu pranešama apie tai, kada bus galima pradėti imti derlių. Apie paskelbtą derliaus ėmimo pradžią gyventojams pranešdavo miesto šauklys.
1470 m. Tulūzos Dorados abatijos prioras Aymerie de Senergues išleido savo pavaldiniams skirtą chartiją, pagal kurią visi vynuogynus auginantys valstiečiai galėjo reikalauti laisvės ir nuosavybės teisės į išdirbtą Villaudric žemę. XVII a. dvi Frontono ir Villaudric parapijos rungėsi, siekdamos įsigalėti šioje teritorijoje.
Didžiausio klestėjimo vynuogynai sulaukė XVIII-XIX a., kai vynai iš Bordo uosto imti plukdyti po visą Europą. Pierre Galet (Cépages et vignobles de France, 1962) nurodo, kad: „Frontono ir Villaudric vynuogynai nuo seno laikomi garsiausiais Aukštutinėje Garonoje, nes netoli jų buvo įsikūręs Vilmiūras prie Tarno, kuriame vynai buvo pakraunami ir iš kurio upėmis keliaudavo į Bordo“.
1878 m. Frontono vietovė nukentėjo nuo filokserų. Prieš prasidedant filokserų epidemijai vynuogynuose daugiausia auginta vynuogių veislė „Négrette N“, kuri anksčiau buvo vadinama „Le Négret“. Pasibaigus epidemijai šią veislę imta gausiai atsodinti, tačiau dėl skiepijimo sodiniai buvo linkę nesubrandinti vaisių ir buvo ne tokie atsparūs pilkajam kekerui. Šios istorinės vynuogių veislės nenorinčių prarasti vyndarių atkaklumas padėjo jiems pritaikyti veislę ir toliau puoselėti šią auginimo tradiciją. Iš veislės „Négrette N“ vynuogių gaminamas vynas paprastai stokoja rūgštingumo, todėl jį dažnai reikia papildyti vėlyvųjų veislių derliumi.
1944 m. liepos 28 d. Tulūzos pirmosios instancijos civilinių bylų teismo sprendimu kilmės vietos nuorodai „Villaudric“ buvo suteiktas aukščiausios kokybės išskirtinio vyno statusas – „Vins Délimités de Qualité Supérieure“. Šiai nuorodai priklauso šešios Aukštutinės Garonos departamento komunos. Praėjus metams, 1945 m. liepos 31 d., aukščiausios kokybės išskirtinio vyno statusas – „Vins Délimités de Qualité Supérieure“ buvo suteiktas ir kilmės vietos nuorodai „Fronton / Côtes de Fronton“, kurios geografinę vietovę sudarė 15 Aukštutinės Garonos ir Tarno ir Garonos departamentų komunų. 1970 m. abiejų saugomų kilmės vietos nuorodų gamintojai, atsižvelgdami į bendrą istoriją ir patirtį, susibūrė į bendrą asociaciją. Taigi 1975 m. vasario 7 d. dekretu buvo pripažinta saugoma kilmės vietos nuoroda „Côtes du Frontonnais“, kuriai priklausė du geografiniai pavadinimai: „Fronton“ ir „Villaudric“. Praėjus 30 metų, 2005 m. rugpjūčio 31 d. dekretu saugoma kilmės vietos nuoroda „Côtes du Frontonnais“ buvo pakeista saugoma kilmės vietos nuoroda „Fronton“.
2008 m. duomenimis, daugiau kaip 1 700 hektarų plote ūkininkavo daugiau kaip 110 gamintojų, priklausančių 40 nepriklausomų vyno rūsių, vienam vyno gamybos kooperatyvui ir dviem vyno gamintojams (prekiautojams). Apie trečdalį produkcijos sudaro rožinis vynas, o likusius du trečdalius – raudonasis vynas. Vynai gaminami tik iš veislės „Négrette N“ vynuogių arba iš veislių mišinio, kuriame „Négrette N“ yra pagrindinė veislė. Į mišinį gali būti dedama antrinių vynuogių veislių: „Cabernet Franc N“, „Cabernet Sauvignon N“, „Cinsaut N“, „Cot N“, „Fer N“, „Gamay N“, „Mérille N“, „Syrah N“, „Négret Pounjut N“ ir „Bouysselet B“.
Raudonųjų vynų skonis paprastai pasižymi raudonųjų ir juodųjų vaisių, gėlių, prieskonių ir saldymedžių aromatais. Dėl taninų brandinami vynai įgauna struktūrą ir išbaigtumą. Jauni vynai yra malonūs gerti, tačiau tinkami ir brandinti. Kad vynas neįgautų pernelyg daug taninų, draudžiama naudoti nepertraukiamo vynuogių spaudimo sistemas. Vynai brandinami mažiausiai iki kitų metų po derliaus nuėmimo metų sausio 15 d.
Rožinių vynų skonis pasižymi gana vaisišku aromatu ir mažu rūgštingumu. Jų spalva, priklausomai nuo naudoto metodo (tiesioginio spaudimo arba pirmųjų sulčių nutekinimo), gali būti nuo ličių iki aviečių atspalvio (pagal Centre du Rosé parengtą spalvų lentelę) ir jie geriami jauni. Kadaise vynuogių veislė „Négrette N“ dėl savo aromatinių savybių buvo vertinama Didžiųjų pietvakarių regione („Sud-Ouest“). Ši vynuogių veislė yra natūraliai gyvybinga ir derlinga, tačiau dėl plonos uogų odelės ir tankių kekių ji labai neatspari miltligei, pilkajam kekerui ir erkutėms. Daugumoje regionų veislės „Négrette N“ buvo atsisakyta dėl sudėtingų auginimo sąlygų, tačiau Frontono regione jai sukurta ekologinė niša: skurdžiame ir rūgščiame dirvožemyje, kuriame gausu metalų oksidų, vynmedžiai – vidutiniškai gyvybingi, todėl jų derlius reguliuojamas natūraliu būdu, o tai užtikrina optimalų vynuogių prinokimą, intensyvų, kompleksišką aromatą ir labai subtilų taninų poveikį.
Frontono vietovės vynuogių augintojai, pritaikę savo praktinę patirtį, visų pirma genėjimo metodus, kurie leidžia tinkamai išsklaidyti kekes, ir atrinkdami klonus, sugebėjo kontroliuoti šią išskirtinę vynuogių veislę ir taip toliau puoselėti jos auginimo tradiciją.
Frontono vietovėje vyraujančios dirvožemio ypatybės ir klimato sąlygos yra itin palankios vynmedžiams, visų pirma vynuogių veislės „Négrette N“, auginti. Dėl jūrinio klimato pavasarį čia vyrauja drėgnas oras, kuris kartu su gerokai aukštesne temperatūra užtikrina, kad vynmedžiai gerai augtų, o švelnios žiemos sumažina tikimybę, kad užklups staigios šalnos. Vasarą dėl Viduržemio jūros regiono klimato įtakos vyrauja sausringas karštis ir saulėkaita, todėl vynuogėms sudaromos sąlygos reguliariai ir optimaliai sunokti, o galutinai sunokti joms padeda vasarą pasireiškiantis nedidelis vandens stygius. Autano vėjas veikia vynmedžius per visą jų vegetacinį ciklą – pagreitina jų pumpurų sprogimą, žydėjimą ir nokimą. Vasarai baigiantis kartais vėjas būna smarkus, taip skatindamas vynuogių nokimą ir džiovindamas vynuogynus po rugpjūčio mėn. audrų. Tai padeda sumažinti tikimybę vynmedžiais susirgti kriptogaminėmis ligomis. Kadangi pirmosios šalnos užeina vėlai, medžiai gerai sumedėja.
Atsižvelgiant į vietos aplinkos sąlygų išnaudojimą ir išmanymą, nustatytoje sklypų teritorijoje pasirenkami gerai vandenį sugeriantys ir lengvai įšylantys dirvožemiai. Tokiuose dirvožemiuose gausu smėlio ir žvyro, o dulkių ir molio kiekis skiriasi priklausomai nuo vietovės. Nesirenkama auginti šalčio ir šalnų veikiamose vietovėse bei derlingiausiuose dirvožemiuose.
Nuo 1975 m, kai buvo suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, dinamiškos, praktinių žinių turinčios ir auginti vynuogių veislę „Négrette N“ įsipareigojusios žmonių bendruomenės dėka toliau skleidžiama žinia apie vynus „Fronton“ ir puoselėjamas geras jų vardas,
9. Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)
Teisinis pagrindas
Nacionalinės teisės aktai
Papildomos sąlygos rūšis
Papildomos su ženklinimu susijusios nuostatos
Sąlygos aprašymas
Vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda etiketėse galima nurodyti stambesnį geografinį vienetą „Sud-Ouest“. Ši stambesnė geografinė vietovė taip pat gali būti nurodyta reklaminiuose leidiniuose ir ant talpų. Stambesnės geografinės vietovės pavadinimas užrašomas rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei pusė rašmenų, kuriais užrašyta saugoma kilmės vietos nuoroda, dydžio.
Nuoroda į produkto specifikaciją
https://info.agriculture.gouv.fr/boagri/document_administratif-c6bb8395-ee7c-45c5-b59b-dee556bb82f6
(1) 2024 m. spalio 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2025/27, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1143 papildomas geografinių nuorodų, garantuotų tradicinių gaminių ir neprivalomų kokybės terminų registravimo ir apsaugos taisyklėmis ir panaikinamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 664/2014, (OL L, 2025/27, 2025 1 15, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2025/27/oj).
ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/4351/oj
ISSN 1977-0960 (electronic edition)