<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.7-->
  <head>
    <title>2021-04-202104C129201903830-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0383-19-202009827-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="4/01/2021 15:35:34" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="5egIv5oq67AEq4wdadqL1rlvBQW9e7ZL41Ky6s42k4jPWXijxo51Gep7nyWF6Cf4oBY+tKIzJTpYa1mDkqrxFMBY8PgKg9Fl23zQgWW9E2+kTkE9E9gVogPqGWG7AT1UgbE1wR6vPPlXgNPvOUkn+mPDEDdRi0yW1SYuDCldtXw=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="ikr" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="0383" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2019" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="ikr" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 25/11/2020 14:31:58" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="70cc5cfda1744f9ab1b667cb6ce9c8e0" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0383" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId25" style="first"/>
      <div id="rId21" style="even">Generalinio advokato M. Bobek išvada – Byla C‑383/19</div>
      <div id="rId22" style="default">Ubezpieczeniowy Fundusz Gwarancyjny</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINIO ADVOKATO
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      MICHAL BOBEK IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2020 m. gruodžio 8 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C‑383/19
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      Powiat Ostrowski
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      Ubezpieczeniowy Fundusz Gwarancyjny
    </p>
    <p class="C39Centreespacement" id="para-8" title="page-1">
      (Sąd Rejonowy w Ostrowie Wielkopolskim (Didžiosios Lenkijos Ostruvo apylinkės teismas, Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-9" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisės aktų derinimas – Direktyva 2009/103/EB – Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas – 3 straipsnis 1 dalis – Pareiga sudaryti motorinių transporto priemonių naudojimo civilinės atsakomybės draudimo sutartį – Dėl techninės būklės negalinti važiuoti transporto priemonė – Užduočių pasiskirstymas pagal SESV 267 straipsnį – ES teisės taikymas ir išaiškinimas“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-10" title="page-1">
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įvadas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kada prasideda ir kada baigiasi pareiga sudaryti motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo 3 straipsnį? (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">2</a>
</span>)
      </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sprendime Juliana Teisingumo Teismas konstatavo, kad „įregistruota transporto priemonė, kuri nebuvo išregistruota laikantis nustatytų reikalavimų ir kuri gali važiuoti, atitinka sąvoką „transporto priemonė“, kaip ji suprantama pagal [Direktyvos 72/166] 1 straipsnio 1 punktą, todėl šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga ją apdrausti neišnyksta“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">3</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į faktą, kad motorinė transporto priemonė oficialiai nebuvo išregistruota, tačiau akivaizdžiai negali važiuoti dėl techninių problemų, Sąd Rejonowy w Ostrowie Wielkopolskim (Didžiosios Lenkijos Ostruvo apylinkės teismas, Lenkija) iš esmės kelia klausimą, ar Sprendime Juliana Teisingumo Teismas iš tiesų ketino nustatyti dvi kumuliacines sąlygas, dėl kurių atsiranda pareiga apdrausti motorinę transporto priemonę pagal šią direktyvą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">II.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">ES teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2009/103 1 straipsnyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-18" title="page-3">
      „Šioje direktyvoje:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-19" title="page-3">
      1. transporto priemonė – bet kokia mechanine energija varoma motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti žeme, bet ne bėgiais, ir bet kokia sukabinta arba nesukabinta priekaba;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-20" title="page-3">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-21" title="page-3">
      4. „teritorija, kurioje yra įprastinė transporto priemonės buvimo vieta“ yra:
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-22" title="page-3">
      a) valstybės, kurios registracijos numerius turi transporto priemonė, teritorija, nepriklausomai nuo to, ar šie registracijos numeriai yra nuolatiniai ar laikini;
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-23" title="page-4">
      b) tais atvejais, kai tam tikros rūšies transporto priemonei registracija nereikalinga, bet ši transporto priemonė turi draudimo numerį arba registracijos numerį atitinkantį skiriamąjį ženklą – tos valstybės, kurioje išduotas draudimo numeris arba toks ženklas, teritorija;
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-24" title="page-4">
      c) tais atvejais, kai tam tikros rūšies transporto priemonei nereikalingi nei registracijos numeriai, nei draudimo numeriai, nei skiriamasis ženklas – tos valstybės teritorija, kurioje gyvena transporto priemonės valdytojas; arba
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-25" title="page-4">
      d) tais atvejais, kai į įvykį patekusi transporto priemonė neturi jokio registracijos numerio arba jos registracijos numeris neatitinka arba nebeatitinka šios transporto priemonės, valstybės, kurioje įvyko įvykis, teritorija &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-26" title="page-4">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios direktyvos 3 straipsnio „Pareiga apdrausti transporto priemones“ pirmoje pastraipoje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-28" title="page-4">
      „Kiekviena valstybė narė, laikydamasi 5 straipsnio, imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad būtų apdrausta transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra jos teritorijoje, valdytojų civilinė atsakomybė.
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios direktyvos 5 straipsnyje „Nukrypti nuo pareigos apdrausti transporto priemones leidžiančios nuostatos“ nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-30" title="page-4">
      1. Valstybės narės gali nukrypti nuo 3 straipsnio nuostatų dėl tam tikrų fizinių arba viešųjų ar privačių juridinių asmenų; atitinkama valstybė sudaro tokių asmenų sąrašą ir pateikia jį kitoms valstybėms narėms ir [Europos] Komisijai.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-31" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-32" title="page-4">
      2. Valstybės narės gali nukrypti nuo 3 straipsnio nuostatų dėl tam tikrų transporto priemonių rūšių arba tam tikrų transporto priemonių, turinčių specialų registracijos numerį; atitinkama valstybė narė sudaro tokių transporto rūšių bei tokių transporto priemonių sąrašą ir perduoda jį kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-33" title="page-4">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2009/103 4 skyriaus „Žalos, padarytos nenustatyta transporto priemone arba tokia transporto priemone, kurios atžvilgiu neįvykdyta 3 straipsnyje numatyta pareiga apdrausti, atlyginimas“, 10 straipsnio „Už žalos atlyginimą atsakinga įstaiga“ pirmoje pastraipoje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-35" title="page-5">
      „1. Kiekviena valstybė narė įsteigia arba įgalioja įstaigą, kurios užduotis – atlyginti, bent pagal privalomojo draudimo ribas, žalą, padarytą turtui arba asmeniui nenustatyta transporto priemone arba tokia transporto priemone, kurios atžvilgiu neįvykdyta 3 straipsnyje numatyta pareiga apdrausti.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-36" title="page-5">
      Pirmoji pastraipa nepažeidžia valstybių narių teisės pripažinti arba ne šios įstaigos mokamo žalos atlyginimo subsidiariniu, taip pat jų teisės reglamentuoti žalos sureguliavimą tarp šios įstaigos ir už įvykį atsakingo asmens arba asmenų bei kitų draudikų arba socialinio draudimo įstaigų, privalančių išmokėti nukentėjusiam asmeniui atlyginimą už to paties įvykio sukeltą žalą. Vis dėlto valstybės narės negali leisti šiai įstaigai nustatyti žalos atlyginimo sąlygos, kad nukentėjęs asmuo privalo bet kuriuo būdu įrodyti, jog atsakingas asmuo negali mokėti arba atsisako tą daryti.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-37" title="page-5">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Lenkijos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2003 m. gegužės 22 d. Ustawa o ubezpieczeniach obowiązkowych, Ubezpieczeniowym Funduszu Gwarancyjnym i Polskim Biurze Ubezpieczycieli Komunikacyjnych (2003 m. gegužės 22 d. Įstatymas dėl privalomojo draudimo, draudimo garantijų fondo ir Lenkijos motorinių transporto priemonių draudimo biuro rizikos; toliau – Įstatymas dėl privalomojo draudimo) (Dz. U., 2018, poz. 473) 10 straipsnio 2 dalyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-40" title="page-5">
      „Siekiant nustatyti, ar įvykdyta pareiga apdrausti, galima kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis Įstatymo dėl privalomojo draudimo 23 straipsnio 1 dalimi, motorinės transporto priemonės valdytojas privalo sudaryti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, skirtą motorinės transporto priemonės valdytojams, žalos, atsiradusios naudojant turimą motorinę transporto priemonę, atveju.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įstatymo dėl privalomojo draudimo 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-43" title="page-6">
      „Jeigu perduodama arba perleidžiama registruotos motorinės transporto priemonės nuosavybė, tačiau jos valdytojas nesudarė motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties, nors tokia pareiga buvo nustatyta, tuomet valdytojas, kuriam buvo perduota arba perleista transporto priemonės nuosavybė, privalės sudaryti motorinių transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį motorinės transporto priemonės nuosavybės perdavimo arba perleidimo dieną ir ne vėliau kaip tuo metu, kai motorinė transporto priemonė yra pradedama naudoti. Jeigu registruotos transporto priemonės valdymas perleidžiamas neperduodant arba neperleidžiant šios transporto priemonės nuosavybės ir ankstesnis jos valdytojas nesudarė motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties, nors tokia pareiga buvo nustatyta, tuomet vėlesnis transporto priemonės valdytojas privalės sudaryti motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį motorinės transporto priemonės valdymo perleidimo dieną ir ne vėliau kaip tuo metu, kai ši motorinė transporto priemonė yra pradedama naudoti.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis Įstatymo dėl privalomojo draudimo 84 straipsnio 1 dalimi, Draudimo garantijų fondas yra institucija, įgaliota stebėti, ar savaeigių transporto priemonių valdytojai vykdo pareigą sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Be to, pagal 88 straipsnio 7 dalį asmenys, nesudarę tokios sutarties, turi mokėti baudą Draudimo garantijų fondui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinėje byloje taikomos redakcijos Ustawa z dnia 20 czerwca 1997 r. Prawo o ruchu drogowym (1997 m. birželio 20 d. Kelių eismo įstatymas) (Dz. U., 2018, poz. 1990) 130a straipsnio 10 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-46" title="page-6">
      „Jeigu transporto priemonė buvo pašalinta iš eismo tokiomis aplinkybėmis, kurios nustatytos 1 ar 2 dalyje [pirmiausia, jei transporto priemonės techninė būklė kelia pavojų eismo saugumui arba nesilaikoma stovėjimo taisyklių], starosta (meras) kreipiasi į teismą su prašymu, kad transporto priemonė atitektų powiat (rajonui), jeigu jos valdytojas arba įgaliotas asmuo, kuriam tinkamai pranešta, nepasiėmė transporto priemonės per 3 mėnesius nuo jos pašalinimo iš eismo. Pranešime turi būti pateikta informacija apie pasekmes, gresiančias nepasiėmus transporto priemonės.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">III.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Faktinės aplinkybės, procesas nacionaliniame teisme ir pateikti klausimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2018 m. sausio 16 d. sprendimu Sąd Rejonowy w Ostrowie Wielkopolskim (Didžiosios Lenkijos Ostruvo apylinkės teismas) nurodė konfiskuoti „Renault Clio 1.5 DCI“ markės lengvąjį automobilį, registruotą Lenkijoje ir po pašalinimo iš viešųjų kelių pastatytą saugomoje stovėjimo aikštelėje, Powiat Ostrowski (Ostruvo rajonas, toliau – ieškovas), naudai. 2018 m. vasario 7 d. įsigaliojo nutarimas konfiskuoti, todėl nuosavybės teisė į transporto priemonę perėjo ieškovui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2018 m. vasario 6 d. ieškovas pateikė prašymą perduoti įsiteisėjusį sprendimą ir nurodyti, kad jis yra vykdytinas. 2018 m. balandžio 20 d. šis prašymas buvo įvykdytas. Tada ieškovas šios transporto priemonės atžvilgiu sudarė civilinės atsakomybės draudimo sutartį, ir ji įsigaliojo 2018 m. balandžio 23 d.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis bylos dokumentais, 2018 m. gegužės 2 d. transporto priemonę patikrino ekspertas. Įvertinus transporto priemonę nustatyta, kad transporto priemonės neįmanoma užvesti, jos techninė būklė bloga, ji laikytina metalo laužu, o jos rinkos vertė yra 400 Lenkijos zlotų (PLN). Atsižvelgdamas į transporto priemonės techninę būklę, ieškovas nurodė atiduoti ją į metalo laužą. Ji buvo išardyta, o paskui 2018 m. birželio 22 d. išregistruota.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2018 m. rugsėjo 25 d. ieškovas pateikė apeliacinį skundą Sąd Rejonowy w Ostrowie Wielkopolskim (Didžiosios Lenkijos Ostruvo apylinkės teismas) dėl Ubezpieczeniowy Fundusz Gwarancyjny (Draudimo garantijų fondas, toliau – atsakovas) sprendimo, kuriuo iš jo buvo reikalaujama sumokėti baudą už tai, kad nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. balandžio 22 d. nesudarė civilinės atsakomybės draudimo sutarties.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į Sprendimą Juliana, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą, ar, kalbant apie transporto priemonių naudojimą, galima netaikyti pareigos sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį tuo atveju, kai transporto priemonė yra nenaudojama palikta privačioje valdoje, ją įsigyja teritorinės savivaldos vienetas, ji negali važiuoti ir savininko sprendimu yra skirta sunaikinti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis Sąd Rejonowy w Ostrowie Wielkopolskim (Didžiosios Lenkijos Ostruvo apylinkės teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-54" title="page-7">
      „1. Ar Direktyvos 2009/103 3 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad sudaryti motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį privaloma ir tuo atveju, kai teritorinės savivaldos vienetas – rajonas – pagal teismo sprendimą įgijo nuosavybės teisę į transporto priemonę, kuri negali važiuoti, stovi privačioje valdoje saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, neišvažiuoja į viešąjį kelią ir savininko sprendimu yra skirta sunaikinti?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-55" title="page-7">
      2. Ar šį straipsnį taip pat reikia aiškinti taip, kad, nepažeidžiant fondo prisiimamos atsakomybės nukentėjusioms trečiosioms šalims, transporto priemonės savininkas, teritorinės savivaldos vienetas, tokiomis aplinkybėmis neturi pareigos sudaryti draudimo sutartį?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Rašytines pastabas pateikė atsakovas, Vokietijos ir Lenkijos vyriausybės bei Europos Komisija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IV.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Analizė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priimtinumas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsakovas pateikė argumentus dėl dviejų aspektų. Pirma, jis tvirtina, kad prejudiciniai klausimai yra nepriimtini, nes jie iš esmės susiję su nacionalinės teisės aiškinimu. Antra, jis nurodo, kad atsakymą į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo iškeltus klausimus įmanoma rasti Teisingumo Teismo jurisprudencijoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tiesų, pritarčiau atsakovo argumentui dėl pirmojo aspekto. Deja, esu priverstas nesutikti su antruoju argumentu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tiesų, aiškinant neapibrėžtas teisines sąvokas, pagrįstas Direktyvos 2009/103 ir ankstesnių teisės aktų nuostatomis, Teisingumo Teismo vis dažniau prašoma išspręsti žalos, atsiradusios dėl individualios atsakomybės, atlyginimo klausimą. Daugeliu tokių atvejų ne visada iš karto aišku, bent jau man, kiek faktinių aplinkybių skirtumai, susiję su direktyvoje pateiktų neapibrėžtų teisinių sąvokų, pirmiausia „transporto priemonės“ ar „transporto priemonių [eismas]“ sąvokų, išaiškinimu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">4</a>
</span>), yra būtini užtikrinant ES teisės vienodą aiškinimą ir nuoseklumą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto ši byla kitokia. Faktinių aplinkybių šydu iš tiesų užmaskuotas klausimas, kurio reikšmė yra daug platesnė struktūriniu požiūriu: kada baigiasi pareiga sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį pagal Direktyvos 2009/103 3 straipsnį? Šioje byloje iš esmės siekiama sužinoti, kaip aiškinamas Teisingumo Teismo sprendimas tuo pačiu klausimu, kurį didžioji kolegija nagrinėjo prieš dvejus metus. Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo iškelti klausimai yra ne tik priimtini, bet ir labai reikšmingi.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bylos dalykas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Savo pirmuoju ir antruoju klausimu, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2009/103 3 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad su transporto priemonių eismu susijusi civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra privaloma net tokiu atveju, kai transporto priemonė yra tokios techninės būklės, kad ja neįmanoma važiuoti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors pagrindinės bylos faktinės aplinkybės, žinoma, skiriasi, Teisingumo Teismui sprendžia tą patį teisinį klausimą, kuris buvo svarbiausias byloje Juliana: kada nebetaikoma pareiga apdrausti motorines transporto priemones pagal Direktyvos 2009/103 3 straipsnį?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Aišku, formaliai žiūrint, Teisingumo Teismas Sprendime Juliana išaiškino Direktyvos 72/166/EEB (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">5</a>
</span>) 3 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto pagrindinės ankstesnių motorinių transporto priemonių direktyvų (direktyvos 72/166/EEB ir 84/5/EEB (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">6</a>
</span>)) nuostatos, kurios nurodomos Teisingumo Teismo sprendime Juliana, susijusios su „transporto priemonės“ apibrėžtimi, su pareiga apdrausti, šios pareigos išimtimis ir su žalos, padarytos transporto priemone, kurios atžvilgiu neįvykdyta pareiga apdrausti, atlyginimu, dabar pateikiamos atitinkamai Direktyvos 2009/103 1, 3, 5 ir 10 straipsniuose. Vadinasi, šių nuostatų turinys iš esmės lieka toks pat (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">7</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Juliana</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sprendimo Juliana pagrindinėje byloje nagrinėta ši (nesėkmingų) įvykių grandinė: atsakovė buvo motorinės transporto priemonės, registruotos Portugalijoje, valdytoja. Dėl sveikatos problemų jai teko atsisakyti vairavimo. Ji pastatė transporto priemonę savo namo kieme, tačiau nesiėmė veiksmų dėl oficialaus jos išregistravimo. Taigi, automobilis buvo registruotas ir veikiantis. Vieną dieną jos sūnus be jos žinios paėmė automobilio raktus, nuvažiavo nuo kelio ir sukėlė kelių eismo įvykį viešajame kelyje. Jis ir dar du kartu važiavę keleiviai žuvo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nacionalinis garantijų fondas Fundo de Garantia Automóvel (Transporto priemonių garantijų fondas, Portugalija), kuris buvo ieškovas pagrindinėje byloje, išmokėjo žalos atlyginimą dviejų žuvusiųjų per kelių eismo įvykį šeimoms. Vėliau fondas pareiškė ieškinį atsakovės, transporto priemonės valdytojos, atžvilgiu, siekdamas išieškoti žalos atlyginimo sumą ir nurodydamas, kad ji privalėjo apdrausti savo automobilį pagal Direktyvos 72/166 3 straipsnio 1 dalį (dabar iš esmės Direktyvos 2009/103 3 straipsnis). Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausė, ar ši nuostata turėtų būti aiškinama taip, kad pareiga sudaryti motorinių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo sutartį taikoma net tose situacijose, kai transporto priemonė jos savininko sprendimu nenaudojama stovėjo privačiame kieme ir nebuvo naudojama viešuose keliuose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsakydamas į pirmąjį klausimą Teisingumo Teismas priminė, kad „transporto priemonės“ sąvoka, kuri jau buvo pateikta Direktyvos 72/166 1 straipsnio 1 dalyje, suformuluota „labai abstrakčiai“ ir apima bet kokią mechanine energija varomą motorinę transporto priemonę, skirtą važiuoti žeme. Be to, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad „transporto priemonės“ sąvoka turi būti objektyvi ir nepriklausoma nuo transporto priemonės savininko ketinimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">8</a>
</span>), taigi, jis patvirtino, kad subjektyvus savininko noras nebevažiuoti transporto priemone nėra svarbus nustatant, ar tai yra transporto priemonė pagal šią direktyvą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vadinasi, pareigos apdrausti taikymo sritis dėl teisinio saugumo priežasčių turi būti apibrėžta iš anksto, t. y. iki transporto priemonės galimo patekimo į kelių eismo įvykį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">9</a>
</span>). Be to, Teisingumo Teismas šiuo atveju atmetė atvirkštinius argumentus, konstatuodamas, kad transporto priemonės naudojimas bet kuriuo momentu, nesvarbu, kaip transporto priemonės ar kitaip, faktiškai negali tinkamai apibrėžti pareigos sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį egzistavimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">10</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remdamasis šiais argumentais Teisingumo Teismas sprendimo Juliana 42 punkte padarė išvadą, kad „atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia nuspręsti, kad įregistruota transporto priemonė, kuri nebuvo išregistruota laikantis nustatytų reikalavimų ir kuri gali važiuoti, atitinka sąvoką „transporto priemonė“, kaip ji suprantama pagal [Direktyvos 72/166] 1 straipsnio 1 punktą, todėl šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga ją apdrausti neišnyksta tik dėl to, kad jos savininkas nebeketina jos vairuoti ir laiko pastatęs privačioje valdoje“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">11</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ta pati formuluotė pakartota vėliau sprendimo 52 punkte ir rezoliucinėje dalyje bendrai teigiant, kad „sudaryti motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį privaloma, kai transporto priemonė vis dar yra įregistruota valstybėje narėje ir gali važiuoti“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">12</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas abejoja, ar galimybė naudoti transporto priemonę kaip transporto priemonę laikytina būtinu „transporto priemonės“ sąvokos apibrėžties elementu pagal direktyvos 1 straipsnio 1 dalį. Kitaip tariant, ar automobilio techninis statusas (metalo laužas, skirtas sunaikinti), kai pats automobilis yra vis dar teisėtai registruotas kaip automobilis (dar nebuvo imtasi oficialių veiksmų jį pašalinti iš eismo, transporto priemonė dar turi registracijos numerius), yra lemiamas sprendžiant, ar tai yra transporto priemonė, kurią privaloma apdrausti?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad jei jis vadovautųsi Teisingumo Teismo argumentais Sprendime Juliana, jis privalėtų pripažinti, kad šios bylos aplinkybėmis nebuvo pareigos sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį, nes dėl blogos techninės būklės automobilis objektyviai buvo neparuoštas naudoti. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja, ar nacionalinės taisyklės, pirmiausia Įstatymo dėl privalomojo draudimo 23 straipsnio 1 dalis, kuriomis pareiga sudaryti motorinės transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį susiejama su bet kokia jo valdoma motorine transporto priemone, neatsižvelgiant į tai, ar transporto priemonė gali važiuoti, būtų suderinamos su ES teise.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trumpai tariant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo abejonės yra susijusios su Sprendime Juliana naudojamu jungtuku „ir“ tarp transporto priemonės teisinio statuso (galiojančios registracijos) ir techninės būklės (galimybės važiuoti). Ar abi šios sąlygos yra kumuliacinės, t. y. abi turi būti tenkinamos tuo pačiu metu, kad būtų galima kalbėti apie „transporto priemonę“, kuriai taikoma pareiga apdrausti pagal Direktyvos 2009/103 3 straipsnį?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visos įstojusios į bylą šalys, pateikusios rašytines pastabas (išskyrus Vokietijos vyriausybę), sutaria, kad šiuo atveju iš esmės taikoma pareiga apdrausti, nes transporto priemonė oficialiai nebuvo pašalinta iš eismo. Vokietijos vyriausybė mano, kad, nors Direktyvos 2009/103 3 straipsnyje nėra nustatyta tokia pareiga, juo nedraudžiama valstybei narei taikyti griežtesnių priemonių, panašių į tas, kurias šioje byloje priėmė Lenkija. Vadinasi, bet kuriuo atveju, Vokietijos vyriausybės nuomone, direktyvos 3 straipsnis neprieštarauja šioje byloje nagrinėjamiems teisės aktams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl priežasčių, kurias išsamiai išdėsčiau savo išvadoje byloje Juliana (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">13</a>
</span>), iš esmės sutinku su atsakovu, Lenkijos vyriausybe ir Komisija: sudaryti motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį privaloma, kai ir kol transporto priemonė yra arba oficialiai registruota (teisinis statusas), arba objektyviai gali važiuoti ir būti atitinkamai naudojama (faktinė būklė). Atsižvelgiant į Direktyvos 2009/103 logiką, tikslą ir paskirtį, šį statusą ir būklę skiria jungtukas „arba“: kad atsirastų pasekmių (kad atsirastų pareiga sudaryti draudimo sutartį), pakanka, kad tik viena iš dviejų sąlygų būtų teisinga.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bandydamas paaiškinti, kodėl taip manau, pirmiausia priminsiu principus, kuriais buvo pagrįstas mano išaiškinimas dėl pareigos sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį pagal Direktyvos 2009/103 3 straipsnį (2), o vėliau pereisiu prie konkrečių situacijų, kurios gali susiklostyti (3). Atsižvelgiant į šį siūlomą atsakymą, šios bylos ypatumai gali būti išnagrinėti palyginti greitai (4).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindiniai principai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, kaip teisingai nurodė Vokietijos vyriausybė, reikia pabrėžti, kad nei Direktyvos 2009/103 3 straipsnis, nei kita direktyvos nuostata nėra skirta atsakomybei konkrečiais atvejais nustatyti. Šia direktyva nustatoma bendra pareiga apdrausti. Jos tikslas nėra nurodant sąvokas „transporto priemonė“ arba „transporto priemonių [eismas]“ netiesiogiai nustatyti, kaip konkrečiu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės už kelių eismo įvykį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, pareigos apdrausti taikymo sritis ir neapibrėžtos teisinės sąvokos, susijusios su šia pareiga, turi būti įtrauktos į dvejopą tikslą, kurio siekiama Direktyva 2009/103, – motorinių transporto priemonių sukeltuose kelių eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų aukšto lygio apsauga ir (taikant šią apsaugą) laisvo judėjimo skatinimas Europos Sąjungoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Motorinių transporto priemonių sukeltuose kelių eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų apsaugos tikslą Teisingumo Teismas primindavo kaskart, kai aiškindavo direktyvas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">14</a>
</span>). Iš tiesų, šis pagrindinis tikslas visais atvejais apsaugoti motorinių transporto priemonių sukeltuose kelių eismo įvykiuose nukentėjusius asmenis nėra svarbus tik pats savaime, jis taip pat svarbus užtikrinant laisvą (asmenų ir prekių) judėjimą: tik tuomet, kai užtikrinama patikima motorinių transporto priemonių sukeltuose kelių eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų apsauga taikant privalomą draudimą, valstybės narės galima paprašyti pagal Direktyvos 2009/103 4 straipsnį neatlikti sisteminės civilinės atsakomybės draudimo patikros, kai transporto priemonės atvyksta į jos teritoriją iš kitos valstybės narės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis tikslas suponuoja platų pareigos sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį pagal direktyvos 3 straipsnį taikymo srities aiškinimą. Šį aiškinimą pagrindžia toliau pateikti du sisteminiai argumentai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, yra reikšmingas ryšys arba net tiesioginė sąsaja tarp pareigos apdrausti transporto priemones pagal Direktyvos 2009/103 3 straipsnį taikymo srities ir žalos atlyginimo įstaigų pareigos atlyginti žalą pagal direktyvos 10 straipsnio 1 dalį apimties. Žalos atlyginimo įstaigos galimybės įsikišti apimtis pagal šią direktyvą atitinka pareigos apdrausti apimtį. Išskyrus atvejus, kai valstybė narė savo valia išplečia nacionalinio žalos atlyginimo fondo įsikišimo apimtį, šis fondas pagal direktyvą turi atlyginti tik žalą, padarytą nenustatyta transporto priemone arba tokia transporto priemone, kurios atžvilgiu neįvykdyta 3 straipsnyje numatyta pareiga apdrausti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis ryšys yra ypač svarbus visai direktyvos struktūrai ir tikslui: jei nebūtų pareigos apdrausti pagal jos 3 straipsnį, būtų galima kelti tik pažeidėjo (neapdraustos) asmeninės atsakomybės klausimą. Žalos atlyginimo fondas taip pat neprivalo įsikišti, nes direktyvos 3 straipsnyje numatyta pareiga apdrausti faktiškai buvo įvykdyta (nėra pareigos apdrausti). Vadinasi, jeigu pareigos apdrausti apskritai nėra, pagrindinė pasekmė yra ta, kad riziką gali tekti padengti nuo eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui. Akivaizdu, kad ši situacija neužtikrins motorinių transporto priemonių sukeltuose kelių eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų aukšto lygio apsaugos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">15</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ketvirta, net jei iš tiesų linkstama prie plataus „transporto priemonės“ sąvokos ir jos naudojimo aiškinimo, baimė, kad bus pavojingai persistengta nustatant pareigą apdrausti, yra gerokai perdėta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Viena vertus, yra Direktyvos 2009/103 5 straipsnis. Pagal šią nuostatą valstybės narės gali apriboti privalomo draudimo taikymo sritį ir išbraukti arba transporto priemones, priklausančias tam tikriems fiziniams arba viešiesiems ar privatiems juridiniams asmenims, arba tam tikras transporto priemonių rūšis ar tam tikras transporto priemones, turinčias specialų registracijos numerį. Tokiu atveju Direktyvos 2009/103 5 straipsnyje taip pat nustatyta, kad norėdama taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą valstybė narė turi paskirti kompetentingą instituciją ar įstaigą arba netgi kompetentingą garantijų fondą, atsakingą už žalos atlyginimą nukentėjusiosioms šalims, kai kelių eismo įvykį sukėlė transporto priemonės, kurioms taikomos išimtys. Todėl vėlgi užtikrinama, kad nebus važiuojama jokia transporto priemone, kuriai netaikomas draudimas ar žalos atlyginimo sistema  (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">16</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra vertus, nors direktyvoje kategoriškai reikalaujama, kad apskritai būtų įvykdyta pareiga apdrausti, joje nedraudžiama lanksčiai tvarkyti valstybinės registracijos sistemos (laikinai ar sezono metu išregistruoti transporto priemones ar sustabdyti transporto priemonių, kuriomis važiuojama tam tikrais laikotarpiais, registraciją) arba taikyti atitinkamas priemones draudimo sektoriuje (skirtingos draudimo įmokas transporto priemonėms, kuriomis retai važiuojama). Esmė lieka ta pati: dėl skirtingos rizikos galima diferencijuoti draudimo rūšis, tačiau neturi būti taip, kad apskritai neliktų pareigos apdrausti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">17</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai, penkta, visi šie argumentai patvirtina platų sąvokos „transporto priemonių [eismas]“ aiškinimą ir atitinkamai plačią pareigos apdrausti tokią transporto priemonę pagal Direktyvos 2009/103 3 straipsnį taikymo sritį. Iš tiesų, „transporto priemonės“ sąvoka nėra susieta su faktiniu transporto priemonės naudojimu bet kuriuo metu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">18</a>
</span>). Pareiga apdrausti pagal Direktyvos 2009/103 3 straipsnį yra objektyvi ir nepriklauso nuo savininko ketinimo tuo metu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">19</a>
</span>). Kaip tiksliai transporto priemonė buvo naudojama tuo metu, kai kilo kelių eismo įvykis, nustatoma (ex post) sprendžiant pagal individualią atsakomybę kiekvienu konkrečiu atveju, bet ne (ex ante) apibrėžiant, ar pirmiausia buvo pareiga apdrausti, ar jos nebuvo. Tai skirtingi klausimai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">20</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Todėl aplinkybė, ar transporto priemonė tam tikru metu gali iš tiesų būti naudojama, ar ja galima važiuoti, yra nesvarbi nusprendžiant, ar ši transporto priemonė objektyviai atitinka „transporto priemonės“ sąvoką. Tokiomis aplinkybėmis, kai transporto priemonę būtina iš esmės remontuoti, taigi, ji negali važiuoti, ji nepraranda savo objektyvaus transporto priemonės statuso, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/103 1 straipsnio 1 dalyje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sprendimo Juliana taikymo sritis: „ir“ ar „arba“?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl šių priežasčių byloje Juliana aš pasiūliau Teisingumo Teismui pasirinkti iš tiesų gana plačią pareigos apdrausti pagal direktyvą (direktyvas) taikymo sritį, kuri leistų pagrįstai tikėtis nuoseklumo, prognozuojamumo ir stabilumo ir užtikrintų teisinį saugumą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konkrečiai kalbant, pirmiausia pasiūliau, kad kol transporto priemonė yra ir lieka registruota valstybėje narėje ir nėra imtasi oficialių priemonių registracijai sustabdyti ar nutraukti, išlieka pareiga apdrausti. Vadinasi, oficialus teisinis statusas yra iš tikrųjų lemiamas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">21</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, klausimas dėl objektyvios techninės transporto priemonės būklės būtų keliamas tik kalbant apie transporto priemones, kurios tinkamos ir faktiškai naudojamos važiuoti žeme, tačiau nėra registruotos. Šiuo atveju pažymėjau, kad Direktyvoje 72/166 ir atitinkamai Direktyvoje 2009/103 nėra nieko, kas rodytų, kad transporto priemonės sąvoka ar jos naudojimas apima tik registruotas transporto priemones (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">22</a>
</span>). Iš tiesų, bendroji šių teisės priemonių logika yra paprastesnė: tai, ką objektyviai laikome transporto priemone ir kuo važiuojame ir naudojamės kaip transporto priemone, gali padaryti žalą, todėl turi būti apdrausta. Pagrindinis argumentas išlieka motorinių transporto priemonių sukeltuose kelių eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų aukšto lygio apsauga.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, aišku, kad gali būti taikoma pareiga pagal Direktyvą 2009/103 apdrausti net tas transporto priemones, kurios, nors neregistruotos, objektyviai laikomos transporto priemonėmis, naudojamomis kaip transporto priemonės ir galinčiomis padaryti žalą. Vis dėlto, atsižvelgdamas į faktinį scenarijų byloje Juliana, kurioje nagrinėta transporto priemonė buvo ir registruota (teisinis statusas), ir galėjo važiuoti, be to, ja faktiškai buvo važiuojama (mechaninė būklė), nutraukiau tolesnes diskusijas apie galimą transporto priemonės teisinio statuso ir techninės būklės neatitikimą, nes tokio poreikio nebuvo atsižvelgiant į bylos aplinkybes (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">23</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į principus, kuriais pagrįsta ankstesnių direktyvų ir dabartinės Direktyvos 2009/103 logika bei sistema, pareigos apdrausti taikymo sritis visada sutaps bent su oficialia transporto priemonės registracija valstybėje narėje, t. y. su oficialiu pažymėjimu, kad objektas iš tiesų yra transporto priemonė, kurią leidžiama naudoti viešuosiuose keliuose. Be to, sąmoningai neatmečiau tokių aplinkybių, kai transporto priemonė, kuri dėl kokių nors priežasčių nėra registruota, vis dar galėtų būti transporto priemonė, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/103.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis šiuo pareigos apdrausti taikymo srities aiškinimu, loginis teisinio statuso ir mechaninės būklės ryšys būtų išreiškiamas jungtuku „arba“ (atskyrimas). Pareiga apdrausti pagal direktyvą bus taikoma, jei i) automobilis yra registruotas arba ii) jį galima naudoti kaip transporto priemonę ir faktiškai jis tokiu būdu naudojamas, arba iii) automobilis registruotas ir naudojamas kaip transporto priemonė (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">24</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto tiesa, kad savo sprendime Teisingumo Teismas kelis kartus išskyrė tik trečiojo scenarijaus variantą su jungtuku „ir“ tarp statuso ir būklės, kuris, atrodo, sudaro kumuliacinę sąlygą, kuri vėliau sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikta kaip bendroji taisyklė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo Teismas pritarė keliems mano pagrindiniams argumentams (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">25</a>
</span>), sudarantiems aiškinimo pagrindą, būtų iš tiesų keista, jei, atsižvelgdamas į priimtą problemos sprendimo būdą, jis būtų ketinęs šitaip siaurai suformuluoti pareigą apdrausti (vertinant ją bendrai). Vertinant šiuo požiūriu, 42 ir 52 punktuose, taip pat Sprendimo Juliana rezoliucinėje dalyje pateiktus teiginius tikriausiai būtų galima traktuoti ne kaip Teisingumo Teismo nustatytą bendrąjį kriterijų, taikomą pareigai apdrausti, bet greičiau kaip faktiniu požiūriu apribotą ir siaurą atsakymą dėl konkrečių faktų, kuriuos išdėstė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie šias faktines aplinkybes, Sprendimo Juliana 25, 27 ir 34 punktuose primenama, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo abejonės kilo dėl aplinkybės, kad transporto priemonė buvo nenaudojama palikta privačioje valdoje ir naudojama be savininko žinios ar leidimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi pirmuoju prejudiciniu klausimu siekta išsiaiškinti privalomo draudimo ribas, kai transporto priemonė, remiantis pačiu jos savininkės, kuri neketina ja daugiau važinėti, sprendimu, yra pastatyta privačioje valdoje, Teisingumo Teismas paaiškino, kad ši pareiga nėra siejama su transporto priemonės naudojimu arba su tuo, ar ja yra padaryta žala (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">26</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Būtent atsižvelgdamas į šias konkrečias faktines aplinkybes Teisingumo Teismas Sprendimo Juliana 42 punkte nusprendė, kad dėl įregistruotos transporto priemonės, kuri nebuvo išregistruota laikantis nustatytų reikalavimų ir kuri gali važiuoti, neišnyksta nustatyta pareiga ją apdrausti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vadinasi, remiantis šiomis aplinkybėmis, šiais dviem teiginiais, savo ruožtu susijusiais su transporto priemonės teisiniu statusu ir mechanine būkle, galbūt siekiama ne nustatyti dvi kumuliacines sąlygas, o tiesiog atspindėti pagrindinės bylos faktines aplinkybes.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tik Teisingumo Teismas gali nustatyti, ar šis aiškinimas teisingas. Vis dėlto norėčiau pateikti kelis papildomus argumentus, kodėl, jei reikia nustatyti loginį ryšį tarp transporto priemonės teisinio statuso ir mechaninės būklės siekiant nustatyti pareigos apdrausti pagal Direktyvos 2009/103 3 straipsnį trukmę, turėtų būti rašoma „arba“, o ne „ir“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip teisingai pažymi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pagrindinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, dėl kurių buvo priimtas Sprendimas Juliana. Tenkinama tik viena Teisingumo Teismo minėta sąlyga: pirma teisinė ar administracinė sąlyga dėl transporto priemonės registracijos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vadinasi, du elementai, minimi Sprendime Juliana, transporto priemonės teisinis statusas ir mechaninė būklė, gali lemti keturis skirtingus scenarijus: i) transporto priemonė, kuri yra registruota ir gali važiuoti; ii) transporto priemonė, kuri yra registruota, bet negali važiuoti; iii) transporto priemonė, kuri nėra registruota, bet gali važiuoti; ir iv) transporto priemonė, kuri nėra nei registruota, nei gali važiuoti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis Teisingumo Teismo sprendimu Juliana, akivaizdu, kad pareiga apdrausti transporto priemonę taikoma pagal pirmąjį scenarijų, neatsižvelgiant į savininko ketinimus ar į aplinkybę, kad transporto priemonė yra nenaudojama palikta privačioje valdoje, ar į kitas faktines aplinkybes. Visiškai tinkamos eksploatuoti transporto priemonės savininko subjektyvus ketinimas yra nereikšmingas, kol (ir jei) jis nematerializuojamas oficialiais veiksmais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal ketvirtąjį scenarijų, kai nėra įvykdyta nė viena iš dviejų sąlygų, nes transporto priemonė nėra nei registruota, nei gali važiuoti, taip pat akivaizdu, kad pareiga apdrausti netaikoma. Jei nėra transporto priemonės, vadinasi, nėra ko apdrausti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, neaišku, ar pareiga apdrausti transporto priemonę taikoma, kai transporto priemonės savininkas veikia pagal antrąjį arba trečiąjį scenarijų, kai įvykdoma tik viena iš dviejų sąlygų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano nuomone, abiejų scenarijų atveju atsakymas turi būti teigiamas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie trečiąjį scenarijų, gali būti transporto priemonių (transporto priemonių, atitinkančių sąlygas, pagal kurias objektyviai sprendžiama apie transporto priemonę), kurios nėra registruotos. Todėl svarbu atsakyti į klausimą, kodėl jos neapdraustos. Galbūt bus netikėta, tačiau jei pažeidžiant nacionalines taisykles važiuojama neapdraustais automobiliais, tai bus mažesnė struktūrinė problema kalbant apie nukentėjusiųjų asmenų apsaugą. Jei jais važiuojama pažeidžiant nacionalines taisykles dėl automobilio draudimo, vadinasi, jais važiuojama neteisėtai. Nepaisant to, žalos atlyginimo fondo apsaugos sistema vis tiek bus taikoma, nes bet kokia padaryta žala bus padaryta „transporto priemone, kurios atžvilgiu neįvykdyta 3 straipsnyje numatyta pareiga apdrausti“ pagal Direktyvos 2009/103 10 straipsnio 1 dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis direktyva, tikroji struktūrinė problema yra automobiliai, kuriais būtų galima teisėtai važiuoti pagal nacionalinę teisę, tačiau nebūtų pareigos juos apdrausti. Todėl siaura pareigos apdrausti apibrėžtis pagal 3 straipsnį tiesiogiai atspindėtų Direktyvos 2009/103 10 straipsnio 1 dalį, leidžiančią tesėtai važiuoti automobiliais, kurie nėra nei apdrausti, nei kurių atveju žalų atlyginimo fondas privalo įsikišti ir imtis apsaugos priemonių, kad būtų galima teisėtai jais važiuoti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">71.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vadinasi, pats transporto priemonės egzistavimas, susietas su jos faktiniu naudojimu, turėtų paskatinti taikyti pareigą apdrausti pagal Direktyvos 2009/103 3 straipsnį, bent tuomet, kai tokią transporto priemonę pradedama naudoti, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/103 1 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad jeigu namuose susikonstruoju „žmogaus šikšnosparnio automobilį“ su visomis techninėmis transporto priemonės savybėmis ir vėliau, užuot tik grožėjęsis juo savo svetainėje, juo važinėju, pareiga jį apdrausti objektyviai prasideda pirmą kartą naudojant jį kaip transporto priemonę, net jei jo oficialiai neįregistravau.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">72.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto logiška manyti, kad pagal šį konkretų scenarijų sąlygos keliamos bent (pirmą) kartą naudojant įrenginį kaip transporto priemonę, o ne vien dėl jo sukonstravimo (ir fakto, kad juo būtų galima važiuoti). Todėl, jei mano susikonstruotas žmogaus šikšnosparnio automobilis (arba galbūt taikant realistiškesnį pavyzdį, galbūt mano restauruotas senovinis automobilis) visada bus tik mano svetainėje (ar greičiau garaže) ir aš niekada juo nevažiuosiu (t. y., nenaudosiu kaip transporto priemonės), tuomet jis niekam nekels pavojaus kaip transporto priemonė. Vis dėlto tą akimirką, kai juo pradėsiu važiuoti ir naudosiu jį kaip transporto priemonę, jis turi būti apdraustas pagal Direktyvos 2009/103 3 straipsnį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">27</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">73.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai yra antrasis scenarijus, kuris ypač tinka šioje byloje: transporto priemonė lieka registruota, tačiau ja negalima važiuoti, nes jos bloga techninė būklė. Mano nuomone, net tokiu atveju draudimo pareiga taikoma tol, kol išlieka registracija. Kitaip tariant, tik tuomet, kai transporto priemonė yra oficialiai išregistruota (arba jos registracija laikinai sustabdyta ar šiuo tikslu taikoma kita nacionalinė oficiali procedūra), nebetaikoma ir pareiga apdrausti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">74.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taip turėtų būti bent dėl trijų papildomų priežasčių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">75.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, reikalavimas taikyti tinkamas oficialias priemones nutraukiant arba bent sustabdant transporto priemonės naudojimą yra būtinas teisiniam saugumui užtikrinti. Gali būti nemažai situacijų, kai transporto priemonė gali laikinai ar net ilgesnį laikotarpį būti netinkama eksploatuoti arba tiesiog būti nenaudojama (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">28</a>
</span>). Ar tai reiškia, kad kiekvieną tokį laikotarpį yra privaloma ją apdrausti? Ar transporto priemonės statusas keistųsi iš transporto priemonės į ne transporto priemonę tik todėl, kad jos savininkas nepasirūpino jos suremontuoti? Ar tokiu atveju asmenys už laikotarpį, kai jų automobilis yra faktiškai netinkamas eksploatuoti, galėtų prašyti draudimo įmokos nuolaidos arba apskritai jos nemokėti?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">76.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra – tai įrodinėjimo ir įrodymų pateikimo klausimas. Kas turi patvirtinti, kad automobilio mechaninė būklė faktiškai yra tokia, kad juo negalima važiuoti? Kaip tai padaryti? Ar turiu pats patvirtinti, ar reikės rašto iš mano autoserviso meistro? O gal pakaks mano kaimyno rašytinių parodymų, kuriais jis paliudytų, kad automobilis mano kieme stovėjo nenaudojamas ir be ratų? Neatsižvelgiant į visas šio įrodinėjimo bei įrodymų pateikimo praktines problemas ir sudėtingumą, pagrindinis dalykas yra tas, kad jie visai nereikalingi. Kam apskritai reikalingos tokios spekuliacijos, jei vienintelis dalykas, kurį reikia padaryti transporto priemonės savininkui, yra suderinti transporto priemonės teisinį statusą su jos tariama technine būkle ir atitinkamai išregistruoti transporto priemonę, arba šiuo atveju imtis kitų tinkamų, laikinųjų ar nuolatinių, administracinių priemonių pagal nacionalinę teisę?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">77.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai, trečia, atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip suvokiama pareiga taip pat suteikia tinkamų paskatų. Nustačius pareigą nuolat mokėti draudimo įmokas tol, kol nesiimama oficialių veiksmų, automobilių savininkai netiesiogiai skatinami tinkamai rūpintis savo nuosavybe. Žinoma, tik savininkas gali nuspręsti, ar remontuoti sugedusį automobilį, parduoti jį tokį, koks jis yra, atiduoti į metalo laužą, nes jis nebesutaisomas, arba tiesiog palikti jį gatvėje ar savo kieme. Vis dėlto, jei dėl kurio nors iš šių pasirinkimų bus nutrauktas transporto priemonės „oficialus gyvenimas“, savininkui turėtų atsirasti pareiga atlikti oficialias išregistravimo procedūras, pavyzdžiui, perduodant registracijos numerius arba gaunant tinkamos formos oficialią, net ir laikiną, pažymą, patvirtinančią, kad transporto priemonė yra išregistruota.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">78.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taip darydamas transporto priemonės savininkas natūraliai iš antrojo scenarijaus pereitų į minėtą ketvirtąjį scenarijų, kuriame nebetaikoma pareiga apdrausti transporto priemonę. Kitu atveju reikėtų išlaikyti pareigą apdrausti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taikymas šiai bylai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">79.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Minėtas antrasis scenarijus pateikia aiškų atsakymą į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus. Mano nuomone, neabejotina, kad pareiga apdrausti gali egzistuoti tol, kol ieškovas nesiima priemonių transporto priemonės techninei būklei oficialiai patvirtinti, t. y. kad ji netinkama naudoti, oficialiai išregistruodamas ją arba atlikdamas kitus tinkamus veiksmus, kuriais pagal nacionalinę teisę transporto priemonė tampa nebenaudojama.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">80.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išskyrus šį bendro pobūdžio teiginį, taikomą pareigos apdrausti pagal Direktyvos 2009/103 3 straipsnį taikymo sričiai, ypač šios pareigos pabaigai, nemanau, kad Teisingumo Teismas gali kažką daugiau pridurti atsakydamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">81.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, visos konkrečios faktinės aplinkybės, kurias prašyme priimti prejudicinį sprendimą ir pirmajame klausime nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas (rajonui transporto priemonė atiteko pagal teismo sprendimą; ji stovėjo privačioje valdoje – saugojamoje stovėjimo aikštelėje, o ne viešajame kelyje; savininko pageidavimu ji turėjo būti sunaikinta), padeda nustatyti ir iliustruoti pagrindinės bylos aplinkybes. Vis dėlto jos nėra reikšmingos aiškinant ginčijamą ES teisę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">82.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyva 2009/103 ir pirmiausia jos 3 straipsniu tik reikalaujama, kad valstybės narės sukurtų nuoseklią ir patikimą privalomą transporto priemonių draudimo sistemą, kuria būtų sukurta vientisa motorinių transporto priemonių sukeltuose kelių eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų apsaugos sistema. Jei pagrindinis tikslas yra pasiektas, ir transporto priemonės struktūriniu požiūriu neturi galimybės teisėtai važinėti valstybėje narėje ir jų nereikia apdrausti, todėl joms netaikomas Direktyvos 2009/103 3 straipsnis ir 10 straipsnio 1 dalis, valstybėse narėse natūraliai atsiranda galimybė įvairiai spręsti šią situaciją. Tai reiškia, kad leidžiama tam tikra įvairovė kalbant apie individualias išvadas faktinių aplinkybių atžvilgiu skirtingose ar netgi panašiose bylose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">83.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, neperžengiant leistinos požiūrių ir sprendimų įvairovės visada gali pasitaikyti neįprastų bylų. Atrodo, kad iš dalies taip yra šioje byloje, kurioje ieškovas pagal nacionalinę teisę negalėjo apdrausti minėto „Renault Clio 1.5 DCI“ kol negavo oficialaus nuosavybės įrodymo, o šis įrodymas faktiškai buvo pateiktas per vėlai akivaizdžiai dėl kito asmens neveiklumo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad automobilis buvo saugomoje aikštelėje ir juo vis tiek nebuvo galima važiuoti, šiuo konkrečiu atveju iš tiesų atrodytų keista prašyti sumokėti nesumokėtą draudimo įmoką.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">84.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bet kuriuo atveju, keista tai ar ne, ne Teisingumo Teismo reikalas aiškintis individualius draudimo reikalavimus nacionaliniu lygiu. Pagal SESV 267 straipsnį į Teisingumo Teismą galima kreiptis dėl bet kurio ES teisės akto išaiškinimo. Vis dėlto ES teisės aktų taikymas konkrečioms byloms, a fortiori nacionalinių teisės aktų, priimtų pagal valstybių narių diskreciją įgyvendinant Sąjungos teisės sistemą, taikymas priskiriamas prie užduočių, kurias turi kompetenciją įgyvendinti nacionaliniai teismai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">85.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taip paskirsčius užduotis, Teisingumo Teismas iš tiesų turi išaiškinti bendrą Direktyvos 2009/103 3 straipsnio sistemą ir aiškiai apibrėžti tikslią pareigos sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį pagal šią nuostatą taikymo sritį ratione materiae ir ratione temporis, nagrinėjamą ir aiškinamą bendrame šios direktyvos kontekste. Vis dėlto, atlikus šį išaiškinimą, jei būtina, dar siejamą su tam tikromis gairėmis dėl nacionalinių taisyklių, kuriomis perkeliama ši pareiga, (ne)suderinamumo vertinimo, šias taisykles taikyti konkrečioms byloms ir šias bylas spręsti turi nacionalinis teismas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">86.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vadinasi, pateikus Direktyvos 2009/103 3 straipsnio išaiškinimą, iš kurio matyti, kad šioje byloje taikomas nacionalinis teisės aktas nėra netinkamas, mano nuomone, kalbant paprastai, Teisingumo Teismui neturi rūpėti, kas konkrečiai mokės draudimo įmokas už „Renault Clio 1.5 DCI“ nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. balandžio 22 d., kai, remiantis teismo sprendimu, Powiat Ostrowski nuosavybės teise įsigijo šią transporto priemonę, kuri nebegalėjo važiuoti ir buvo pastatyta privačioje valdoje – saugomoje stovėjimo aikštelėje, o ne viešajame kelyje, ir savininko pageidavimu turėjo būti sunaikinta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">V.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">87.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Siūlau Teisingumo Teismui į Sąd Rejonowy w Ostrowie Wielkopolskim (Didžiosios Lenkijos Ostruvo apylinkės teismas, Lenkija) pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo 3 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad sudaryti motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį yra privaloma tuomet, kai transporto priemonė yra oficialiai įregistruota arba naudojama kaip transporto priemonė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: anglų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">2</a>
</span>) OL L 263, 2009, p. 11.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">3</a>
</span>) 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimas Juliana (C‑80/17, EU:C:2018:661, 42 punktas, taip pat pakartotas 52 punkte ir sprendimo rezoliucinėje dalyje). Išskirta mano.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">4</a>
</span>) Pirmiausia žr. naujausius sprendimus: 2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimą BTA Baltic Insurance Company (C‑648/17, EU:C:2018:917) ir 2019 m. birželio 20 d. Sprendimą Línea Directa Aseguradora (C‑100/18, EU:C:2019:517). Dar žr. 2019 m. gruodžio 11 d. Nutartį Bueno Ruiz and Zurich Insurance (C‑431/18, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:1082).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">5</a>
</span>) 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyva 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo (OL L 103, 1972, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 10) su pakeitimais, padarytais 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB (OL L 149, 2005, p. 14), kodifikuota Direktyva 2009/103.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">6</a>
</span>) 1983 m. gruodžio 30 d. Antroji Tarybos direktyva dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo (OL L 8, 1984 1 11, p. 17; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 3) su pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/14/EB</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">7</a>
</span>) Dar žr. atitikties lentelę Direktyvos 2009/103 II priede.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">8</a>
</span>) 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimas Juliana (C‑80/17, EU:C:2018:661, 39 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">9</a>
</span>) Ten pat, 40 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">10</a>
</span>) Ten pat, 41 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">11</a>
</span>) Išskirta mano.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">12</a>
</span>) Išskirta mano.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">13</a>
</span>) Mano išvada byloje Juliana (C‑80/17, EU:C:2018:290, 93–110 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">14</a>
</span>) Pirmiausia žr. 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimą Juliana (C‑80/17, EU:C:2018:661, 47 punktas) ir naujausią 2019 m. gruodžio 11 d. Nutartį Bueno Ruiz ir Zurich Insurance (C‑431/18, EU:C:2019:1082, 33 ir 34 punktai, dar nepaskelbta Rinkinyje).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">15</a>
</span>) Dėl išsamesnės informacijos žr. mano išvadą byloje Juliana (C‑80/17, EU:C:2018:290, 31–36 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">16</a>
</span>) Mano išvada byloje Juliana (C‑80/17, EU:C:2018:290, 107 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">17</a>
</span>) Mano išvada byloje Juliana (C‑80/17, EU:C:2018:290, 88, 89 ir 100 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">18</a>
</span>) 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimas Juliana (C‑80/17, EU:C:2018:661, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Dar žr. 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimą Vnuk (C‑162/13, EU:C:2014:2146, 33 punktas) ir 2017 m. lapkričio 28 d. Sprendimą Rodrigues de Andrade (C‑514/16, EU:C:2017:908, 11 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">19</a>
</span>) 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimas Juliana (C‑80/17, EU:C:2018:661, 39 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">20</a>
</span>) Kad būtų aiškiau: jeigu Halkas stveria automobilį, pastatytą (Europos) miesto gatvėje, norėdamas apsiginti nuo ateivių įsiveržimo, ir, kadangi tai Halkas, pridaro žalos ne tik ateiviams, bet ir kitai nuosavybei toje gatvėje naudodamas automobilį kaip ginklą, būtų pagrįsta manyti, kad ši transporto priemonė, kurią jos valdytojas pastatė kelioms valandoms, kol dirbo gretimame pastate, yra transporto priemonė, kuriai taikoma (tęstinė) pareiga apdrausti. Faktas, kad šį konkretų „transporto priemonės naudojimą“ Halko rankose ir būtent šiuo momentu vargu ar galėtume laikyti „bet kokiu transporto priemonės naudojimu, kuris atitinka įprastą šios transporto priemonės funkciją“, t. y. „važiuoti“, neabejotinai svarbus priskiriant atsakomybę už konkrečiu atveju padarytą žalą, logiškai atmetant galimybę prašyti padengti žalą iš motorinės transporto priemonės draudimo, tačiau neturi reikšmės toliau taikomai pareigai sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį pagal Direktyvos 2009/103 3 straipsnį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">21</a>
</span>) Mano išvada byloje Juliana (C‑80/17, EU:C:2018:290, 95 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">22</a>
</span>) Mano išvada byloje Juliana (C‑80/17, EU:C:2018:290, 99 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">23</a>
</span>) Mano išvada byloje Juliana (C‑80/17, EU:C:2018:290, 103–110 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">24</a>
</span>) Žinoma, šios kategorijos ir paskesnės diskusijos šioje išvadoje yra pirmiausia reikšmingos nacionalinėms sistemoms, kuriose taikoma pareiga apdrausti transporto priemonę automobilio savininko vardu, o toks draudimas, kaip suprantu, taikomas Lenkijoje. Šis vertinimas būtų šiek tiek kitoks (kalbant apie jo išraišką, bet ne apie principą) sistemoms, kuriose taikoma pareiga apdrausti pagal Direktyvos 2009/103 3 straipsnį naudotojus (vairuotojus), žr. mano išvadą byloje Juliana (C‑80/17, EU:C:2018:290, 25–27 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">25</a>
</span>) 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimas Juliana (C‑80/17, EU:C:2018:661, 39 ir 46 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">26</a>
</span>) Žr. 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimą Juliana (C‑80/17, EU:C:2018:661, 40 ir 41 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">27</a>
</span>) Žinoma, nacionalinėje teisėje šioms konkrečioms transporto priemonėms galima nustatyti skirtingą draudimo pareigą (žr. šios išvados 47 punktą).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">28</a>
</span>) Papildomų pavyzdžių rasite situacijose, aprašytose mano išvados byloje Juliana (C‑80/17, EU:C:2018:290) 77 ir 78 punktuose.</p>
</body>
</html>
