2006 2 4   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/34


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 199/2006

2006 m. vasario 3 d.

dėl dioksinų ir dioksinų tipo PCB, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 466/2001, nustatantį didžiausius leistinus tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekius

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 315/93, nustatantį Bendrijos procedūras dėl maisto teršalų (1), ypač į jo 2 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 466/2001 (2) nustatomi didžiausi leistini tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekiai.

(2)

Šiame reglamente naudojamos sąvokos „dioksinai“ apibrėžimas taikomas 75 giminingų polichlorintų dibenzo-p-dioksinų (PCDD) ir 135 giminingų polichlorintų dibenzofuranų (PCDF) junginių grupei, iš kurių 17 junginių yra toksiški. Polichlorinti bifenilai (PCB) – tai 209 skirtingų giminingų junginių grupė; pagal toksines savybes juos galima suskirstyti į dvi grupes: tam tikrų junginių savybės yra panašios į dioksinų savybes, ir todėl jie dažnai vadinami „dioksinų tipo PCB“. Dauguma neturi dioksinams būdingo toksiškumo – jų toksikologinis modelis yra kitoks.

(3)

Kiekvieno giminingo dioksinų junginio arba dioksinų tipo PCB toksiškumo lygis yra skirtingas. Siekiant įvertinti bendrą šių skirtingų junginių toksiškumą, rizikos vertinimui ir priežiūros kontrolei palengvinti buvo nustatytas toksinio ekvivalentiškumo faktorių (TEF) apibrėžimas. Tai reiškia, kad analizės rezultatai, susiję su pavieniais toksiškais dioksinais ir dioksinų tipo PCB giminingais junginiais, išreiškiami kiekybiniu vienetu – TCDD toksiškumo ekvivalentu (TEQ).

(4)

Maisto produktų mokslinis komitetas (SCF) 2001 m. gegužės 30 d. priėmė nuomonę dėl dioksinų ir dioksinų tipo PCB, aptinkamų maisto produktuose, rizikos vertinimo, kuria buvo atnaujinta šio komiteto 2000 m. lapkričio 22 d. nuomonė šiuo klausimu, remdamasis nauja moksline informacija, gauta jau priėmus ankstesnę nuomonę (3). SCF nustatė 14 pg PSO-TEQ/kg kūno svorio dioksinų ir dioksinų tipo PCB leistiną savaitės normą (LSN). Įvertinus poveikį, nustatyta, kad didelė Bendrijos gyventojų dalis su maistu suvartoja daugiau nei LSN. Kai kuriose šalyse dėl būdingų mitybos įpročių tam tikroms žmonių grupėms gali kilti didesnis pavojus.

(5)

Toksikologiniu požiūriu, nustatyta didžiausia koncentracija turėtų būti taikoma tiek dioksinams, tiek dioksinų tipo PCB, tačiau 2001 m. didžiausios leistinos koncentracijos vertės buvo nustatytos tik dioksinams, bet ne dioksinų tipo PCB, atsižvelgiant į labai ribotus duomenis apie dioksinų tipo PCB paplitimą. Tačiau pastaruoju metu gauta daugiau informacijos apie dioksinų tipo PCB paplitimą.

(6)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 466/2001 Komisija, atsižvelgdama į naują informaciją apie dioksinų ir dioksinų tipo PCB paplitimą, turėjo persvarstyti nuostatas dėl dioksinų, ypač siekdama nustatytas koncentracijos vertes taikyti dioksinų tipo PCB.

(7)

Visi maisto ir pašarų grandinės ūkio subjektai ir toliau turi daryti viską, kas būtina dioksinų kiekiui maiste ir pašaruose mažinti. Siekiant gerokai sumažinti didžiausios leistinos koncentracijos vertes ir galbūt nustatyti didžiausios leistinos koncentracijos vertes kitiems maisto produktams, Reglamente (EB) Nr. 466/2001 atitinkamai numatyta, kad taikomos didžiausios leistinos koncentracijos vertės turėtų būti persvarstytos vėliausiai iki 2006 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad norint gauti pakankamai monitoringo duomenų, kurie leistų nustatyti mažesnes koncentracijos vertes, reikia laiko, minėtas terminas turėtų būti pratęstas.

(8)

Siūloma nustatyti didžiausios leistinos koncentracijos vertes dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumai, išreikštai Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytais toksiškumo ekvivalentais, taikant PSO-TEF, nes toksikologiniu požiūriu tai tinkamiausias metodas. Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą, pereinamuoju laikotarpiu kartu su naujai nustatytomis dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracijos vertėmis turėtų būti ir toliau taikomos esamos didžiausios leistinos dioksinų koncentracijos vertės. I priedo 5 dalyje nurodyti maisto produktai šiuo laikotarpiu turi atitikti didžiausios leistinos dioksinų koncentracijos vertes ir didžiausios leistinos dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracijos vertes. Bus svarstoma galimybė iki 2008 m. gruodžio 31 d. atsisakyti atskiros didžiausios leistinos dioksinų koncentracijos.

(9)

Ypač svarbu apie analitinius rezultatus pranešti ir juos aiškinti vienodai siekiant užtikrinti darnų įgyvendinimo būdą visoje Bendrijoje. 2002 m. liepos 26 d. Komisijos direktyvoje 2002/69/EB, nustatančioje ėminių ėmimo ir analizės metodus vykdant oficialią dioksinų kontrolę ir nustatant dioksinų tipo PCB koncentraciją maisto produktuose (4), numatyta, kad siunta laikoma neatitinkančia nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos, jei analizės rezultatas, patvirtintas darant lygiagrečią analizę ir apskaičiuotas kaip bent dviejų atskirų rezultatų vidurkis, neabejotinai viršija didžiausią leistiną koncentraciją, atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį. Išplėstoji neapibrėžtis gali būti apskaičiuota skirtingais būdais (5).

(10)

Siekiant skatinti iniciatyvų požiūrį į dioksinų ir dioksinų tipo PCB kiekio mažinimą maisto produktuose ir pašaruose, 2002 m. kovo 4 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/201/EB dėl dioksinų, furanų ir PCB pašaruose bei maisto produktuose sumažinimo (6) buvo nustatytos veikimo koncentracijos. Veikimo koncentracija yra kompetentingų institucijų ir ūkio subjektų priemonė, kuria nustatomi atvejai, kai būtina nustatyti taršos šaltinį ir imtis priemonių taršai sumažinti arba panaikinti. Kadangi dioksinų ir dioksinų tipo PCB šaltiniai yra skirtingi, reikėtų nustatyti atskiras veikimo koncentracijos vertes dioksinams ir dioksinų tipo PCB. Todėl Rekomendacija 2002/201/EB bus atitinkamai iš dalies pakeista.

(11)

Suomijai ir Švedijai buvo leista taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas ir pateikti į rinką jų teritorijoje vartoti skirtą Baltijos jūros regiono kilmės žuvį, kurioje dioksino koncentracija viršija nustatytas Reglamento (EB) Nr. 466/2001 I priedo 5 dalies 5.2 punkte. Šios valstybės narės įvykdė informacijos apie mitybos rekomendacijas pateikimo vartotojams reikalavimus. Kiekvienais metais jos teikė dioksinų koncentracijos Baltijos jūros regiono žuvyje monitoringo rezultatus ir pranešė apie priemones, kurių buvo imtasi siekiant sumažinti dioksinų, gaunamų vartojant Baltijos jūros regiono žuvį, poveikį žmonėms.

(12)

Remiantis dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos monitoringo Suomijoje ir Švedijoje rezultatais, pereinamasis laikotarpis, kurio metu šioms valstybėms narėms taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos, turėtų būti pratęstas, tačiau tos nuostatos turėtų būti taikomos tik tam tikroms žuvų rūšims. Tos leidžiančios nukrypti nuostatos galioja didžiausiai leistinai dioksino koncentracijai ir didžiausiai leistinai dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracijai, nurodytai Reglamento (EB) Nr. 466/2001 I priedo 5 dalies 5.2 punkte.

(13)

Kad būtų užtikrinta vartotojų apsauga, svarbu sumažinti su maistu suvartojamų dioksinų ir dioksinų tipo PCB poveikį žmonėms. Kadangi maisto tarša yra tiesiogiai susijusi su pašarų tarša, siekiant sumažinti dioksino ir dioksinų tipo PCB išplitimą visoje maisto grandinėje, t. y. nuo pašarinių žaliavų ir maistui skirtų gyvūnų iki žmonių, turi būti taikomas integruotas metodas. Siekiant aktyviai mažinti dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentraciją maisto produktuose ir pašaruose, vadovaujamasi iniciatyviu požiūriu, todėl per nustatytą laikotarpį didžiausios leistinos koncentracijos vertes reikėtų persvarstyti, kad būtų galima nustatyti mažesnes leistinos koncentracijos vertes. Todėl bus svarstoma galimybė vėliausiai iki 2008 m. gruodžio 31 d. smarkiai sumažinti didžiausią leistiną dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentraciją.

(14)

Ūkio subjektai turi stengtis padidinti gebėjimus veiksmingai pašalinti dioksinus, furanus ir dioksinų tipo PCB iš jūros gyvūnų taukų. Minėtos mažesnės koncentracijos vertės, kurias planuojama nustatyti iki 2008 m. gruodžio 31 d., grindžiamos veiksmingiausiomis taršos mažinimo procedūrų techninėmis galimybėmis.

(15)

Kalbant apie galimybes iki 2008 m. gruodžio 31 d. nustatyti didžiausios leistinos koncentracijos vertes kituose maisto produktuose, visų pirma reikia nustatyti didžiausią leistiną dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentraciją maisto produktuose kūdikiams ir mažiems vaikams, atsižvelgiant į monitoringo duomenis, surinktus įgyvendinant dioksinų ir dioksinų tipo PCB maisto produktuose kūdikiams ir mažiems vaikams monitoringo programas 2005 m., 2006 m. ir 2007 m.

(16)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 466/2001 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(17)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 466/2001 iš dalies keičiamas taip:

1)

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1a dalis pakeičiama taip:

„1a.   Nukrypstant nuo 1 dalies, Švedijai ir Suomijai pereinamuoju laikotarpiu iki 2011 m. gruodžio 31 d. leidžiama pateikti į rinką jų teritorijoje vartoti skirtą Baltijos jūros regiono kilmės lašišą (Salmo salar), silkę (Clupea harengus), upinę nėgę (Lampetra fluviatilis), upėtakį (Salmo trutta), šalvius (Salvelinus spp.) ir paprastąją seliavą (Coregonus albula), kuriose dioksinų koncentracija ir (arba) dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracija viršija I priedo 5 dalies 5.2 punkte nustatytas vertes, jei šalyse yra sukurta sistema, kuri užtikrina, kad vartotojai bus visapusiškai informuoti apie mitybos rekomendacijas, susijusias su Baltijos jūros regiono žuvies vartojimo apribojimais tam tikroms lengvai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, siekiant išvengti galimo pavojaus sveikatai.

Suomija ir Švedija kasmet iki kovo 31 d. pateikia Komisijai praėjusių metų dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos Baltijos jūros regiono žuvyje monitoringo rezultatus ir priemonių, kurių buvo imtais siekiant sumažinti dioksinų ir dioksinų tipo PCB, gaunamų vartojant Baltijos jūros regiono žuvį, poveikį žmonėms, ataskaitą. Suomija ir Švedija ir toliau įgyvendina reikiamas priemones, skirtas užtikrinti, kad I priedo 5 dalies 5.2 punkto reikalavimų neatitinkančia žuvimi ir žuvies produktais nebūtų prekiaujama kitose valstybėse narėse.“;

b)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   I priede nurodytos didžiausios leistinos koncentracijos vertės taikomos minėtų maisto produktų valgomajai daliai, jei tame priede nenurodyta kitaip.“;

2)

4a straipsnis pakeičiamas taip:

„4a straipsnis

Kalbant apie dioksinus ir dioksinų bei dioksinų tipo PCB sumą I priedo 5 dalyje minimuose produktuose, draudžiama:

a)

maišyti didžiausios leistinos koncentracijos vertes atitinkančius produktus su tas vertes viršijančiais produktais;

b)

naudoti didžiausios leistinos koncentracijos neatitinkančius produktus kaip kitų maisto produktų ingredientus.“;

3)

5 straipsnio 3 dalis išbraukiama;

4)

I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2006 m. lapkričio 4 d.

Kalbant apie didžiausią leistiną dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentraciją, šis reglamentas netaikomas produktams, kurie buvo pateikti į rinką iki 2006 m. lapkričio 4 d., laikantis galiojančių nuostatų. Įrodymus apie tai, kada produktai buvo pateikti į rinką, pateikia maisto verslo subjektas.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. vasario 3 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys


(1)   OL L 37, 1993 2 13, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(2)   OL L 77, 2001 3 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1822/2005 (OL L 293, 2005 11 9, p. 11).

(3)  Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl dioksinų ir dioksinų tipo PCB, aptinkamų maisto produktuose, rizikos vertinimo, priimta 2001 m. gegužės 30 d. – atnaujinta versija, grindžiama nauja moksline informacija, kuri buvo gauta po 2000 m. lapkričio 22 d. SCF nuomonės šiuo klausimu priėmimo (http://europa.eu.int/comm/food/fs/sc/scf/out90_en.pdf).

(4)   OL L 209, 2002 8 6, p. 5. Direktyva su pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/44/EB (OL L 113, 2004 4 20, p. 17).

(5)  Informacijos apie skirtingus išplėstosios neapibrėžties apskaičiavimo būdus ir matavimo neapibrėžties vertę galima rasti „Ataskaitoje dėl analizės rezultatų, neapibrėžties matavimo, regeneravimo koeficiento ir ES maisto produktų srities teisės aktų ryšių“ http://europa.eu.int/comm/food/food/chemicalsafety/contaminants/report-sampling_analysis_2004_en.pdf

(6)   OL L 67, 2002 3 9, p. 69.


PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 466/2001 I priedo 5 dalis pakeičiama taip:

„5 dalis.   Dioksinai (polichlorintų dibenzo-para-dioksinų (PCDD) ir polichlorintų dibenzofuranų (PCDF) suma, išreikšta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) toksiškumo ekvivalentais taikant PSO-TEF (toksinio ekvivalentiškumo faktoriai, 1997 m.)) ir dioksinų bei dioksinų tipo PCB suma (polichlorintų dibenzo-para-dioksinų (PCDD), polichlorintų dibenzofuranų (PCDF) ir polichlorintų bifenilų (PCB) suma, išreikšta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) toksiškumo ekvivalentais taikant PSO-TEF (toksinio ekvivalentiškumo faktoriai, 1997 m.) (1))

Produktas

Didžiausia leistina koncentracija

Dioksinų ir furanų suma (PSO-PCDD/F-TEQ) (*1)

Didžiausia leistina koncentracija

Dioksinų, furanų ir dioksinų tipo PCB Suma (WHO-PCDD/F-PCB-TEQ) (*1)

Mėginių ėmimo metodai ir analizės metodų vykdymo kriterijai

5.1.1.

Mėsa ir mėsos produktai (*2)

 

 

Komisijos direktyva 2002/69/EB (*4)

–

atrajotojų (galvijų, avių)

3,0 pg/g riebalų (*3)

4,5 pg/g riebalų (*3)

–

naminių paukščių ir ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų

2,0 pg/g riebalų (*3)

4,0 pg/g riebalų (*3)

–

kiaulių

1,0 pg/g riebalų (*3)

1,5 pg/g riebalų (*3)

5.1.2.

Sausumos gyvūnų kepenys ir jų išvestiniai produktai

6,0 pg/g riebalų (*3)

12,0 pg/g riebalų (*3)

5.2.

Žuvų raumenų mėsa, žuvininkystės produktai ir jų išvestiniai produktai, išskyrus ungurius (*5), (*6)

4,0 pg/g gyvojo svorio

8,0 pg/g gyvojo svorio

Komisijos direktyva 2002/69/EB (*4)

–

Ungurio (Anguilla anguilla) raumenų mėsa ir jo produktai

4,0 pg/g gyvojo svorio

12,0 pg/g gyvojo svorio

5.3.

Pienas (*7) ir pieno produktai, įskaitant sviesto riebalus

3,0 pg/g riebalų (*3)

6,0 pg/g riebalų (*3)

Komisijos direktyva 2002/69/EB (*4)

5.4.

Vištų kiaušiniai ir kiaušinių produktai (*8)

3,0 pg/g riebalų (*3)

6,0 pg/g riebalų (*3)

Komisijos direktyva 2002/69/EB (*4)

5.5.

Aliejus ir riebalai

 

 

Komisijos direktyva 2002/69/EB (*4)

–

gyvūnų riebalai

 

 

– –

atrajotojų

3,0 pg/g riebalų

4,5 pg/g riebalų

– –

naminių paukščių ir ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų

2,0 pg/g riebalų

4,0 pg/g riebalų

– –

kiaulių

1,0 pg/g riebalų

1,5 pg/g riebalų

– –

sumaišyti gyvūnų riebalai

2,0 pg/g riebalų

3,0 pg/g riebalų

–

Augalinis aliejus ir riebalai

0,75 pg/g riebalų

1,5 pg/g riebalų

–

jūros gyvūnų taukai (žuvų kūno taukai, žuvų kepenų taukai ir kitų jūros organizmų taukai, skirti žmonėms vartoti)

2,0 pg/g riebalų

10,0 pg/g riebalų


(1)  Rizikos žmonėms įvertinimo PSO-TEF sudaryti pagal Pasaulio sveikatos organizacijos 1997 m. birželio 15–18 d. Stokholme (Švedijoje) vykusio susitikimo išvadas (Van den Berg et al., (1998) PCB, PCDD ir PCDF toksinio ekvivalentiškumo faktoriai (TEF) žmonėms, gyvūnijai ir augalijai. Aplinkos būklės perspektyvos, 106(12), 775).

Image 1
Tekstas paveikslėlio

(*1)  Viršutinė ribinė koncentracija: viršutinė ribinė koncentracija apskaičiuojama darant prielaidą, kad visos giminingų junginių vertės, mažesnės už kiekybinio nustatymo ribą, yra lygios kiekybinio nustatymo ribai.

(*2)  Galvijų, avių, kiaulių, naminių paukščių ir ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų mėsa, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priede (OL L 139, 2004 4 30. Ištaisyta versija OL L 226, 2004 6 25, p. 22), išskyrus tame priede apibrėžtus valgomuosius subproduktus.

(*3)  Didžiausia leistina koncentracija netaikoma maisto produktams, kurių sudėtyje yra < 1 % riebalų.

(*4)   OL L 209, 2002 8 6, p. 5. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/44/EB (OL L 113, 2004 4 20, p. 17).

(*5)  Žuvų raumenų mėsa ir žuvininkystės produktai, apibrėžti Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 1 straipsnio sąrašo a, b, c, e ir f punktuose nurodytose kategorijose (OL L 17, 2000 1 21, p. 22. Reglamentas su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu). Didžiausios leistinos koncentracijos vertės taikomos vėžiagyviams, išskyrus rudąją krabų mėsą ir langustų bei panašių stambiųjų vėžiagyvių galvas ir krūtinės dalies mėsą (Nephropidae ir Palinuridae) ir galvakojams moliuskams be vidaus organų.

(*6)  Jei žuvis valgoma visa, didžiausia leistina koncentracija taikoma visai žuviai.

(*7)  Pienas (Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priede apibrėžtas žalias pienas, pienas, skirtas produktams, kurių pagrindas yra pienas, gaminti, termiškai apdorotas pienas).

(*8)  Vištų kiaušiniai ir kiaušinių produktai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priede.“