(1)

2024 m. balandžio 30 d. įsigaliojo reformuota ES ekonomikos valdymo sistema. Pagrindiniai reformuotos ES ekonomikos valdymo sistemos elementai yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros (1) kartu su iš dalies pakeistu Reglamentu (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo (2) ir iš dalies pakeista Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl valstybių narių biudžeto sistemų (3). Šia sistema siekiama skatinti patikimus ir tvarius viešuosius finansus, tvarų ir integracinį augimą bei atsparumą įgyvendinant reformas bei pasitelkiant investicijas ir užkirsti kelią perviršiniam valdžios sektoriaus deficitui. Be to, ja valstybės narės skatinamos prisiimti atsakomybę ir skiriamas didesnis dėmesys vidutinės trukmės laikotarpiui ir veiksmingesniam bei nuoseklesniam taisyklių laikymosi užtikrinimui;

(2)

naujosios ekonomikos valdymo sistemos pagrindas yra nacionaliniai vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniai struktūriniai planai, kuriuos valstybės narės pateikia Tarybai ir Komisijai. Šiais planais siekiama dviejų tikslų: i) užtikrinti, kad, inter alia, iki koregavimo laikotarpio pabaigos valdžios sektoriaus bendroji skola imtų patikimai mažėti arba liktų apdairaus lygio, ir kad valdžios sektoriaus deficitas vidutinės trukmės laikotarpiu būtų sumažintas ir išliktų mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę, ir ii) užtikrinti, kad būtų įgyvendintos reformos ir investicijos, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro kontekste nustatytus iššūkius ir atsižvelgiama į bendrus ES prioritetus. Tuo tikslu kiekviename plane turi būti pateiktas vidutinės trukmės įsipareigojimas laikytis grynųjų išlaidų (4) plano, kuriuo veiksmingai nustatomas biudžeto apribojimas plano įgyvendinimo laikotarpiu, apimančiu ketverius ar penkerius metus (priklausomai nuo įprastos valstybės narės teisėkūros institucijos kadencijos trukmės). Be to, plane turi būti paaiškinta, kaip valstybė narė užtikrins, kad būtų įgyvendintos reformos ir investicijos, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro metu, visų pirma konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose (jei taikytina, įskaitant rekomendacijas, susijusias su makroekonominio disbalanso procedūra), nustatytus iššūkius, ir kaip valstybė narė atsižvelgs į bendrus Sąjungos prioritetus. Fiskalinio koregavimo laikotarpis apima ketverių metų laikotarpį ir gali būti pratęstas ne ilgiau kaip trejais metais, jeigu valstybė narė įsipareigoja vykdyti atitinkamas reformas ir investicijas, atitinkančias Reglamente (ES) 2024/1263 nustatytus kriterijus;

(3)

pateikus planą, Komisija turi įvertinti, ar jis atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimus;

(4)

remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba turi priimti rekomendaciją, kurioje nustatomas atitinkamos valstybės narės grynųjų išlaidų planas ir, kai taikytina, pritarti reformų ir investicijų įsipareigojimams, kuriais grindžiamas fiskalinio koregavimo laikotarpio pratęsimas;

(5)

2024 m. spalio 10 d. Suomija Tarybai ir Komisijai pateikė savo nacionalinį vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą. Planas pateiktas pratęsus Reglamento (ES) 2024/1263 36 straipsnyje nustatytą terminą, kaip susitarta su Komisija;

(6)

siekdama suteikti struktūrą dialogui, po kurio pateikiami nacionaliniai vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniai struktūriniai planai, 2024 m. birželio 21 d. Komisija Suomijai pagal Reglamento (ES) 2024/1263 9 straipsnį išsiuntė orientacinę trajektoriją (5). 2024 m. spalio 10 d. Komisija orientacinę trajektoriją paskelbė (6). Orientacinė trajektorija yra grindžiama rizika ir ja užtikrinama, kad iki fiskalinio koregavimo laikotarpio pabaigos ir nesiimant tolesnių biudžeto priemonių po koregavimo laikotarpio, valdžios sektoriaus bendroji skola vidutinės trukmės laikotarpiu patikimai mažėtų arba liktų apdairaus lygio, o valdžios sektoriaus deficitas koregavimo laikotarpiu būtų sumažintas iki mažesnės nei 3 % BVP vertės ir vidutinės trukmės laikotarpiu išliktų mažesnis už tą pamatinę vertę. Vidutinės trukmės laikotarpis apibrėžiamas kaip dešimties metų laikotarpis po koregavimo laikotarpio pabaigos. Pagal Reglamento (ES) 2024/1263 7 ir 8 straipsnius orientacinė trajektorija taip pat dera su skolos tvarumo apsaugos priemone ir atsparumo deficitui apsaugos priemone. Suomijos orientacinėje trajektorijoje nustatyta, kad, remiantis Komisijos prielaidomis, kuriomis grindžiamos 2024 m. birželio mėn. perduotos išankstinės gairės, ir darant prielaidą, kad bus taikomas 7 metų koregavimo laikotarpis, grynosios išlaidos neturėtų didėti daugiau nei 1 lentelėje nurodytos vertės. Tai atitinka 1,5 % vidutinį grynųjų išlaidų augimą per koregavimo laikotarpį (2025–2031 m.) ir 1,5 % – per plano įgyvendinimo laikotarpį (2025–2028 m.);

1 lentelė. 2024 m. birželio 21 d. Komisijos Suomijai pateikta orientacinė trajektorija

(7)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 12 straipsnį 2024 m. birželio – rugsėjo mėn. vyko Suomijos ir Komisijos techninis dialogas. Dialoge daugiausia dėmesio skirta Suomijos numatytam grynųjų išlaidų planui ir jo pagrindinėms prielaidoms, numatytiems reformų ir investicijų įsipareigojimams, kuriais bus grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, įskaitant reformas ir investicijas (pavyzdžiui, visapusišką socialinės apsaugos reformą, įskaitant bendrąją socialinės apsaugos išmoką ir visapusišką socialinės paramos reformą), taip pat numatomam reformų ir investicijų, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro metu nustatytus iššūkius ir bendrus Sąjungos prioritetus, kurie apima sąžiningą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, socialinį ir ekonominį atsparumą, energetinį saugumą ir gynybos pajėgumų stiprinimą, įgyvendinimui;

(8)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 11 straipsnio 3 dalį ir 36 straipsnio 1 dalies c punktą 2024 m. spalio mėn. Suomija, remiantis Suomijos plane pateikta informacija, konsultavosi su pilietine visuomene (įskaitant, pvz., socialinius partnerius ir regioninę administraciją) ir Suomijos ekonomikos taryba (7). Remiantis Suomijos plane pateikta informacija, Ekonomikos taryba planą aptarė 2024 m. spalio 2 d. Į 2024 m. spalio 3 d. vykusį viešą klausymą buvo pakviesta pilietinė visuomenė;

(9)

2024 m. spalio 2 d. nacionaliniame parlamente įvyko debatai dėl plano;

(10)

2024 m. spalio 10 d. Suomija pateikė 2025 m. biudžeto plano projektą. 2024 m. lapkričio 26 d. Komisija priėmė nuomonę dėl šio biudžeto plano projekto (8);

(11)

2024 m. spalio 21 d. Taryba Suomijai Europos semestro kontekste pateikė įvairių konkrečiai jai skirtų rekomendacijų (9);

(12)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 16 straipsnį Komisija planą įvertino taip:

(13)

2023 m. Suomijoje ekonominė veikla sumažėjo 1,2 %, nes vartotojų kainų ir palūkanų normų padidėjimas turėjo neigiamos įtakos vartojimui ir investicijoms, visų pirma statybos sektoriuje. Pagal Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozę numatoma, kad dėl vartojimo sąstingio ir mažėjančių investicijų pirmąjį pusmetį 2024 m. ekonomika sumažės 0,3 %. Numatoma, kad 2025 m. realusis BVP padidės 1,5 %, nes dėl realiojo darbo užmokesčio padidėjimo ir mažesnių finansavimo išlaidų turėtų atsigauti privatus vartojimas ir investicijos, o didėjant užsienio paklausai turėtų atsigauti ir eksporto augimas. Numatoma, kad 2026 m. realusis BVP padidės 1,6 %, nes tęsis plataus masto atsigavimas. Prognozės laikotarpiu (t. y. 2024–2026 m.) Suomijos potencialusis BVP nuo 2024 m. iki 2026 m. kasmet vidutiniškai augs 0,6 % dėl kapitalo kaupimo ir bendro gamybos veiksnių našumo didėjimo. 2023 m. nedarbo lygis buvo 7,2 % ir Komisija prognozuoja, kad 2024 m. jis sieks 8,2 %, 2025 m. – 7,9 %, o 2026 m. – 7,5 %. Prognozuojama, kad infliacija (BVP defliatorius) 2023 m. sumažės nuo 3,9 % iki 1,4 % 2024 m., 2025 m. pasieks 2,1 %, o 2026 m. – 1,9 %;

(14)

kalbant apie fiskalinius pokyčius, 2023 m. Suomijos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,0 % BVP. Pagal Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozę jis turėtų pasiekti 3,7 % BVP 2024 m. ir sumažėti iki 3,0 % BVP 2025 m. ir, remiantis nesikeičiančios politikos prielaida, iki 2,5 % 2026 m. Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozė apima Suomijos 2025 m. biudžeto projektą, kurio pasiūlymą rugsėjo mėn. vyriausybė pateikė nacionaliniam parlamentui. 2023 m. pabaigoje valdžios sektoriaus bendroji skola buvo 77,1 % BVP. Pagal Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozę numatoma, kad skolos santykis 2024 m. pabaigoje padidės iki 82,6 % BVP. Numatoma, kad jis toliau didės iki 84,7 % BVP 2025 m. pabaigoje ir iki 85,3 % 2026 m. pabaigoje. Komisijos fiskalinėje prognozėje neatsižvelgiama į vidutinės trukmės laikotarpio planuose nustatytus politikos įsipareigojimus, kol jie nebus pagrįsti patikimai paskelbtomis ir pakankamai tiksliomis konkrečiomis politikos priemonėmis;

(15)

Suomijos nacionalinis vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas apima 2025–2028 m. laikotarpį ir jame pateikiamas septynerių metų fiskalinis koregavimas;

(16)

plane pateikiama informacija, kurios reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2024/1263 13 straipsnį;

(17)

plane įsipareigojama laikytis 2 lentelėje nurodyto grynųjų išlaidų plano, atitinkančio 2,2 % vidutinį grynųjų išlaidų augimą 2025–2028 m. Be to, Suomija įsipareigoja vykdyti reformas ir investicijas, kad koregavimo laikotarpis būtų pratęstas iki 7 metų (2025–2031 m.), ir planuojama, kad per tą pratęstą laikotarpį vidutinis grynųjų išlaidų augimas bus 2,4 %. Plane nurodytas vidutinis grynųjų išlaidų augimas koregavimo laikotarpiu (2025–2031 m.) yra didesnis už 2024 m. birželio 21 d. Komisijos perduotoje orientacinėje trajektorijoje nurodytą vidutinį grynųjų išlaidų augimą. Plane daroma prielaida, kad išlygintas potencialiojo BVP augimas kiekvienais koregavimo laikotarpio metais sudarys 0,9 %. Be to, plane numatoma, kad BVP defliatoriaus augimo tempas padidės nuo 1,7 % 2024 m. iki 2,1 % 2025 m., o vėliau iki koregavimo laikotarpio pabaigos laipsniškai didės iki 2,4 %;

2 lentelė. Suomijos plane pateiktas grynųjų išlaidų planas ir pagrindinės prielaidos

(18)

jei plane numatytas grynųjų išlaidų planas ir pagrindinės prielaidos pasitvirtintų, valdžios sektoriaus bendroji skola pagal planą sumažėtų nuo 81,7 % 2024 m. iki 78,2 % BVP koregavimo laikotarpio pabaigoje 2031 m., kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje. Pagal planą numatoma, kad po koregavimo vidutinės trukmės laikotarpiu (t. y. iki 2041 m.) skolos santykis toliau mažės: 2039 m. bus mažesnis kaip 60 % BVP, o 2041 m. pasieks 52,7 %.

3 lentelė. Suomijos plane pateikti valdžios sektoriaus bendrosios skolos ir balanso pokyčiai

Taigi, pagal planą valdžios sektoriaus bendroji skola vidutinės trukmės laikotarpiu taptų mažesnė už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Tai yra tikėtina, kadangi, remiantis plano prielaidomis, pagal visus Komisijos skolos tvarumo analizės deterministinius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis numatoma, kad skola iki 2041 m. bus mažesnė nei 60 % BVP. Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su skolos reikalavimu, nustatytu Reglamento (ES) 2024/1263 6 straipsnio a punkte ir 16 straipsnio 2 dalyje;

(19)

remiantis plane pateiktu grynųjų išlaidų planu ir prielaidomis, valdžios sektoriaus deficitas pirmaisiais koregavimo laikotarpio metais (t. y. 2025 m.) sumažėtų tiek, kad nesiektų 3 % BVP, ir vėliau vis mažėtų, o 2031 m. taptų pertekliumi. Taigi, pagal planą valdžios sektoriaus balansas koregavimo laikotarpio pabaigoje (2031 m.) neviršytų 3 % BVP pamatinės vertės. Be to, per dešimt metų po koregavimo laikotarpio (t. y. iki 2041 m.) valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 % BVP. Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su deficito reikalavimu, nustatytu Reglamento (ES) 2024/1263 6 straipsnio b punkte ir 16 straipsnio 2 dalyje;

(20)

fiskalinio koregavimo laiko profilis, matuojamas kaip plane aprašytas struktūrinio pirminio balanso pokytis, yra sutelktas laikotarpio pradžioje, palyginti su linijiniu planu, nurodytu Reglamento (ES) 2024/1263 6 straipsnio c punkte kaip taisyklė. Taip yra dėl 2025 m. įvyksiančio didesnio fiskalinio konsolidavimo ir dėl to, kad 2025 ir 2027 m. į nacionalines sąskaitas įtraukiami viešieji pirkimai gynybos srityje, o tai lemia tolesnius nukrypimus nuo linijinio profilio. Taigi fiskalinis koregavimas per pirmuosius ketverius plano metus yra daugiau nei proporcingas bendroms koregavimo pastangoms. Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su Reglamento (ES) 2024/1263 6 straipsnio c punkte nustatytu principu neleisti fiskalinio koregavimo pastangų sutelkti laikotarpio pabaigoje;

4 lentelė. Suomijos plane pateikti struktūrinio pirminio balanso pokyčiai

(21)

jeigu plano prielaidos ir įsipareigojimai pasitvirtintų, struktūrinis deficitas per visą koregavimo laikotarpį išliktų mažesnis nei 1,5 % BVP. Taigi, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, Reglamento (ES) 2024/1263 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos bendros atsparumo maržos ir toliau bus laikomasi, todėl Reglamento (ES) 2024/1263 8 straipsnio 2 dalyje nurodyto struktūrinio pirminio balanso papildomo pagerėjimo nereikalaujama;

(22)

remiantis Reglamento (ES) 2024/1263 7 straipsniu, kadangi valdžios sektoriaus bendroji skola per koregavimo laikotarpį pagal planą bus 60–90 % BVP, skolos santykis turi vidutiniškai mažėti bent 0,5 procentinio punkto per metus, kol bus mažesnis nei 60 %. Šis vidutinis sumažėjimas apskaičiuotas 2024–2031 m. laikotarpiu ir plane sudaro 0,5 procentinio punkto. Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su skolos tvarumo apsaugos priemone;

(23)

planas grindžiamas prielaidomis, kurios skiriasi nuo 2024 m. birželio 21 d. Suomijai perduotų Komisijos prielaidų. Visų pirma plane naudojamos skirtingos pradinės padėties 2024 m., potencialiojo BVP augimo ir atsargų ir srautų koregavimo prielaidos. Be to, fiskalinis koregavimas yra sutelktas laikotarpio pradžioje. Būtina atlikti kruopštų šių prielaidų skirtumų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad jos būtų paremtos patikimais ir duomenimis pagrįstais ekonominiais argumentais, ypač dėl to, kad plane numatytas vidutinis grynųjų išlaidų augimas yra didesnis nei orientacinėje trajektorijoje. Prielaidų skirtumai, turintys didžiausią poveikį vidutiniam grynųjų išlaidų augimui, išvardyti toliau kartu su kiekvieno atskirai vertinamo prielaidų skirtumo įvertinimu.

Likęs prielaidų skirtumas yra susijęs su peržiūrėta pradine padėtimi 2024 m. ir atitinka šiek tiek mažesnį struktūrinį pirminį deficitą, nei numatyta pavasarį. Tai nedaro didelio poveikio vidutiniam grynųjų išlaidų augimui, palyginti su Komisijos prielaidomis. Apskritai skirtumas tarp plane pateikto ir orientacinėje trajektorijoje nurodyto grynųjų išlaidų plano paaiškinamas pagal Reglamento (ES) 2024/1263 13 straipsnio b punktą tinkamai pagrįstais prielaidų skirtumais. Apskritai, atsižvelgus į visus prielaidų skirtumus, vidutinis grynųjų išlaidų augimas plane yra didesnis nei orientacinėje trajektorijoje. Komisija į pirmiau išdėstytą plano prielaidų vertinimą atsižvelgs ateityje vertindama, ar laikomasi grynųjų išlaidų plano;

(24)

remiantis plane pateikta orientacine fiskaline strategija, įsipareigojimai dėl grynųjų išlaidų bus vykdomi tiek ribojant išlaidas, tiek atliekant diskrecinį pajamų didinimą. Vyriausybė įgyvendina du priemonių rinkinius, kurie, kaip vertinama, turėtų duoti 9 mlrd. EUR (3,8 % BVP) fiskalinių pajamų. Jos iš esmės dalijamos į 3,5 mlrd. (1,5 % BVP) sudarančias didesnes pajamas (t. y. tiesiogines pajamas, gaunamas dėl padidinto PVM tarifo, ir netiesiogines pajamas, gaunamas dėl didesnio pajamų mokesčio ir socialinių įmokų, nes taikant kitas priemones padidės užimtumas) ir 5,5 mlrd. (2,3 % BVP) sudarančias pajamas dėl mažesnių išlaidų (t. y. sutaupytas lėšas įsteigus gerovės paslaugų apygardas ir sumažinus socialines išmokas bei kitas išlaidas). Dauguma politikos priemonių, susijusių su šiais dviem konsolidavimo rinkiniais, jau priimtos, kitos turi būti patvirtintos arba pakoreguotos ir kiekybiškai įvertintos metiniuose biudžetuose. Jau priimtos kelios su pajamomis ir išlaidomis susijusios priemonės, kurių poveikis 2025 m. bus reikšmingas. Tačiau plane numatytos orientacinės fiskalinės strategijos įgyvendinimui kyla rizika dėl to, kad taikant priemones, skirtas gerovės paslaugų apygardoms, gali būti sutaupyta mažiau, nei tikimasi, ir dėl mažesnio, nei tikimasi, vyriausybės darbo rinkos reformų poveikio užimtumui. Be to, 2025 m. biudžeto plano projekte yra atspindėtos diskrecinės politikos priemonės, kuriomis padedama įgyvendinti 2025 m. grynųjų išlaidų įsipareigojimą (10);

(25)

plane Suomija įsipareigoja vykdyti reformas ir investicijas, kuriomis siekiama pagerinti potencialų augimą ir fiskalinį tvarumą ir pagrindžiamas fiskalinio koregavimo laikotarpio pratęsimas nuo 4 iki 7 metų. Tas reformas ir investicijas sudaro tam tikri ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įsipareigojimai: vienas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įsipareigojimas su papildomais patikslinimais, skirtais užkirsti kelią biudžeto viršijimui, ir dvi naujos reformos. Tai yra toliau nurodytos priemonės.

(26)

į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos priemonės, kuriomis grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas (įskaitant papildomą patikslinimą, kuriuo atnaujinamos gerovės paslaugų apygardų įstatymais nustatytos pareigos ir administracinės procedūros), atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 3 dalį, nes jos yra pakankamai detalizuotos, sutelktos laikotarpio pradžioje, įgyvendintinos per nustatytą laiką ir galimos patikrinti. Šios dvi priemonės, susijusios su visapusiška socialinės paramos reforma ir bendrosios socialinės apsaugos išmokos įvedimu, dar turi būti priimtos teisės aktais, todėl šiame etape nėra detalizuotos. Plane pateikiamas orientacinis jų priėmimo tvarkaraštis ir kokybiniai siektini rodikliai jų įgyvendinimui stebėti;

(27)

įsipareigojimuose pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kuriais grindžiamas laikotarpio pratęsimas, numatytos reikšmingos reformos ir investicijos, kuriomis siekiama gerinti fiskalinį tvarumą ir didinti ekonomikos augimo potencialą. Be to, Suomija įsipareigoja tęsti reformų pastangas vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano laikotarpiu ir išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų lygius, pasiektus per ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano taikymo laikotarpį (žr. toliau 5 lentelę). Įsipareigojimai bus stebimi visą plano įgyvendinimo laikotarpį. Todėl į įsipareigojimus pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą galima atsižvelgti pratęsiant koregavimo laikotarpį, kaip numatyta Reglamento (ES) 2024/1263 36 straipsnio 1 dalies d punkte;

(28)

numatoma, kad reformos ir investicijos, kuriomis grindžiamas laikotarpio pratęsimas, tvariai pagerins Suomijos ekonomikos augimo ir atsparumo potencialą, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 2 dalies a punkte. Tikimasi, kad šiomis priemonėmis bus gerinamas darbo rinkos veikimas, remiamos inovacijos, gerinamos galimybės gauti sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės paslaugas ir modernizuojama socialinė apsauga, taip didinant Suomijos ekonomikos augimo ir atsparumo potencialą. Tikimasi, kad siūlomos darbo rinkos reformos padės bedarbiams rasti darbą ir padidins vyresnio amžiaus darbuotojų aktyvumo lygį. Plane numatoma, kad įgyvendinus abi priemones 2025–2029 m. galėtų būti sukurta maždaug 20 000 darbo vietų. Numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą padidins tiek Suomijos augimo potencialą, tiek atsparumą, nes padidės našumas (plane konservatyviai apskaičiuota, kad 1 % padidinus investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą našumas padidės 0,02 %), bus pritraukiamos privačiosios investicijos, remiama žalioji pertvarka ir mažinama energetikos sistemos priklausomybė nuo iškastinio kuro. Suomijos vyriausybės teigimu, tikimasi, kad įsteigus gerovės paslaugų apygardas ir plėtojant e. sveikatos paslaugas pagerės galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, o tai ypač svarbu, nes nepatenkinti medicininės priežiūros poreikiai viršija ES vidurkį, o Suomijos visuomenė sparčiai sensta. Reformomis, kuriomis siekiama įvesti bendrąją socialinės apsaugos išmoką, ir socialinės paramos reformomis siekiama optimizuoti socialinę politiką, sumažinti administracines išlaidas, užtikrinti teisingesnę socialinę apsaugą ir padidinti paskatas dirbti, taip remiant užimtumą. Reikėtų stebėti poveikį socialinei sanglaudai. Be to, darbo rinkos reformos poveikis užimtumui arba našumo padidėjimo po investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą rezultatai dar turi pasireikšti. Taip pat gerovės paslaugų apygardos pirmaisiais veiklos metais susiduria su keliais sunkumais ir vyriausybė plane pateikė papildomų patikslinimų dėl vieno ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įsipareigojimo atnaujinti gerovės paslaugų apygardų įstatymais nustatytas pareigas ir administracines procedūras, kad būtų sumažintas apygardų deficitas. Apskritai prielaidos dėl reformų ir investicijų, kuriomis grindžiamas pratęsimas, jas vertinant kartu, poveikio augimui atrodo patikimos, tačiau reikia atidžiai stebėti būsimus pokyčius ir tikslų poveikį. Taip pat reikia užtikrinti prasmingas konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant socialinius partnerius ir atitinkamas pilietinės visuomenės organizacijas, ir įvertinti priemonių paskirstomąjį ir kaupiamąjį poveikį;

(29)

numatoma, kad reformomis ir investicijomis, kuriomis grindžiamas pratęsimas, bus remiamas fiskalinis tvarumas, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 2 dalies b punkte. Šios priemonės papildo jau priimtus fiskalinio konsolidavimo rinkinius, minėtus pirmiau pristatant fiskalinę strategiją. Tikimasi, kad pagrindinis tiesioginis šių papildomų priemonių poveikis įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama sumažinti gerovės paslaugų apygardų deficitą, kuris 2023 m. siekė 1,4 mlrd. EUR, bus pasiektas atnaujinus gerovės paslaugų apygardų įstatymais nustatytas pareigas ir administracines procedūras. Konkrečiau, vyriausybė įgyvendina priemones, kuriomis siekiama 2025–2028 m. 685 mln. EUR sumažinti gerovės paslaugų apygardų išlaidas, o pačios gerovės paslaugų apygardos siekia įgyvendinti priemones, kad iki 2028 m. jų išlaidos sumažėtų 874 mln. EUR. Vyriausybė taip pat tikisi, kad įgyvendinus socialinės paramos reformą kasmet pavyks sutaupyti 100 mln. EUR. Be to, lėšų tiesiogiai galima sutaupyti priimant vienos išmokos modelį ir taip sumažinant administracines kiekvienos išmokos paraiškos išlaidas, taip pat sumažėjus išmokoms dėl papildomų bedarbio pašalpos dienų panaikinimo. Netiesiogiai sutaupytos fiskalinės lėšos daugiausia susijusios su numatomu teigiamu darbo rinkos reformų (t. y. Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modelio įvedimu ir papildomų bedarbio pašalpų dienų panaikinimu) poveikiu užimtumui – dėl to padidėtų potencialus augimas ir būtų gaunama mokestinių pajamų. Visapusiška socialinės apsaugos reforma, įskaitant bendrąją socialinės apsaugos išmoką, ir visapusiška socialinės paramos reforma taip pat gali daryti poveikį užimtumui, nes padidės paskatos dirbti, taigi ir netiesioginis teigiamas fiskalinis poveikis. Nors taikant priemones sutaupytos lėšos galėtų būti mažesnės, nei numatyta, dėl papildomo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano patikslinimo, susijusio su gerovės paslaugų apygardų įstatymais nustatytų pareigų ir administracinių procedūrų atnaujinimu, sutaupytos fiskalinės lėšos greičiausiai bus reikšmingos, atsižvelgiant į numatomų sutaupyti lėšų dydį (t. y. 1,6 mlrd. EUR). Apskritai netiesioginio taupymo įgyvendinimas iš esmės priklauso nuo darbo rinkos reformų poveikio užimtumui;

(30)

reformos ir investicijos, kuriomis grindžiamas pratęsimas, skiriamos bendriems ES prioritetams įgyvendinti, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 2 dalies c punkte. Socialinės apsaugos ir darbo rinkos reformomis prisidedama prie socialinio atsparumo, visų pirma laikantis tokių Europos socialinių teisių ramsčio principų, kaip aktyvus užimtumo rėmimas, socialinė apsauga ir bedarbio pašalpos. Tikimasi, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano investicijos į žaliajai pertvarkai skirtus mokslinius tyrimus ir plėtrą padidins mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir energetikos infrastruktūros inovacijas, taip prisidėdamos prie sąžiningos žaliosios pertvarkos ir energetinio saugumo užtikrinimo. Skaitmeninių inovacijų diegimas socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros srityse prisideda prie sąžiningos skaitmeninės pertvarkos, nes didinama viešųjų paslaugų skaitmenizacija. Į kitą bendrą ES prioritetą, t. y. gynybos pajėgumų stiprinimą, reformomis ir investicijomis, kuriomis grindžiamas pratęsimas, neatsižvelgiama;

(31)

reformomis ir investicijomis, kuriomis grindžiamas pratęsimas, įgyvendinamos aktualios (11) per Europos semestrą pateiktos KŠSR, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 2 dalies d punkte. Visų pirma reformos ir investicijos, kuriomis grindžiamas pratęsimas, apima šias KŠSR, susijusias su:

(32)

planu užtikrinama, kad būtų išlaikytas planuojamas bendras nacionalinėmis lėšomis finansuojamų viešųjų investicijų, vidutiniškai realizuotų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano laikotarpiu, lygis, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 4 dalyje;

5 lentelė. Plane numatytos nacionalinėmis lėšomis finansuojamos viešosios investicijos (% BVP)

(33)

galiausiai reformų ir investicijų įsipareigojimai, kuriais grindžiamas pratęsimas, gali būti laikomi derančiais su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu ir partnerystės susitarime, dėl kurio susitarta pagal daugiametę finansinę programą, nustatytais įsipareigojimais, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 4 dalyje. Vienos išmokos modelio įvedimas ir socialinės paramos reforma neprieštarauja ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytiems įsipareigojimams, o kitos priemonės tiesiogiai susijusios su įsipareigojimais, prisiimtais pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą;

(34)

apibendrinant vertinama, kad reformos ir investicijos, kuriomis grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, visos kartu atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnyje nustatytus kriterijus. Todėl koregavimo laikotarpis gali būti pratęstas nuo 4 iki 7 metų, kaip numatyta plane;

(35)

be reformų ir investicijų, kuriomis grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, plane aprašomi politikos ketinimai, susiję su kitomis reformomis ir investicijomis, kuriomis siekiama reaguoti į pagrindinius Europos semestro kontekste, visų pirma KŠSR, nustatytus iššūkius ir atsižvelgti į bendrus ES prioritetus. Į planą įtraukta dešimt reformų ir investicijų;

(36)

kalbant apie bendrą sąžiningos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, įskaitant Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytus klimato srities tikslus, prioritetą, į planą įtraukta reforma, kuria siekiama iki 2030 m. išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai (MTP) padidinti iki 4 % BVP, trečdalį finansavimo skiriant iš viešųjų šaltinių, o tai reikštų, kad iki 2030 m. išlaidos kasmet padidėtų maždaug 280 mln. EUR. Papildomas viešasis MTP finansavimas, be kita ko, bus skirtas įmonių MTP, įmonių ir mokslininkų bendradarbiavimui, mokslinių tyrimų projektams ir mokslinių tyrimų infrastruktūrai finansuoti. Šia priemone atsižvelgiama į 2019 ir 2020 m. KŠSR, susijusias su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, ir ji atitinka Suomijos skaitmeninės politikos kelrodį ir šalies nacionalines skaitmeninio dešimtmečio strategines veiksmų gaires;

(37)

kalbant apie bendrą socialinio ir ekonominio atsparumo, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį, prioritetą, į planą įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama mažinti išmokas, dėl kurių atsiranda paskatų nedirbti (pvz., numatoma, kad dėl bedarbio pašalpų pakeitimų vyriausybės kadencijos laikotarpiu užimtumas padidės 40 000 darbuotojų, o sumažinus socialinės apsaugos išmokų indeksavimą per tą patį laikotarpį užimtumas turėtų padidėti 18 600 darbuotojų), įgūdžių trūkumo mažinimo priemonės (pvz., finansavimo ir laisvų vietų skaičiaus srityse (pvz., medicinos), kuriose trūksta darbo jėgos, didinimas) ir priemonės, kuriomis gerinamos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir mažinami laukiančiųjų sąrašai (pvz., didinant privačių sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo finansavimą). Šiomis priemonėmis atsižvelgiama į 2019, 2020, 2022 ir 2023 m. KŠSR, susijusias su aktyvia darbo rinkos politika, paskatomis dirbti ir dalyvauti darbo rinkoje, sveikatos priežiūra ir švietimu;

(38)

kalbant apie bendrą energetinio saugumo prioritetą, į planą kitos reformos ir investicijos neįtrauktos;

(39)

kalbant apie bendrą gynybos pajėgumų prioritetą, į planą įtraukta esminių reformų ir investicijų;

(40)

plane pateikiama informacija apie suderinamumą ir, kai tinkama, papildomumą su sanglaudos politikos fondais ir Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu. Plane daroma tinkama nuoroda į Suomijos 2024 m. nacionalinę reformų programą ir aprašoma sinergija bei papildomumas su sanglaudos politika ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu;

(41)

plane pateikiama Suomijos viešųjų investicijų poreikių, susijusių su bendrais ES prioritetais, apžvalga. Kalbant apie sąžiningą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, plane pabrėžiama, kad, siekiant toliau stiprinti žaliąją pertvarką, reikia investuoti į švarią energiją, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo iškastinio kuro, ir į perversmines technologijas, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą. Kalbant apie socialinį ir ekonominį atsparumą, plane pabrėžiama, kad reikia investicijų, susijusių su įgyjamo išsilavinimo lygio didinimu ir nuolatinio mokymosi užtikrinimu. Kalbant apie energetinį saugumą, plane pabrėžiama, kad reikia investicijų, kuriomis būtų siekiama sumažinti ES priklausomybę nuo trečiųjų šalių. Kalbant apie gynybos pajėgumų stiprinimą, plane pabrėžiama, kad reikia investicijų Suomijos gynybos pajėgumams stiprinti, laikantis NATO įsipareigojimų;

(42)

apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Suomijos planas atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimus;

(43)

Taryba palankiai vertina Suomijos vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą ir mano, kad jo visapusiškas įgyvendinimas padėtų užtikrinti patikimus viešuosius finansus ir remti valstybės skolos tvarumą, taip pat tvarų ir integracinį augimą;

(44)

Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos atliktą plano vertinimą. Tačiau Taryba prašo Komisijos pateikti būsimų planų vertinimą atskirame dokumente, o ne Komisijos rekomendacijose dėl Tarybos rekomendacijų;

(45)

Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos atliktą grynųjų išlaidų plano vertinimą ir pagrindines plane pateiktas makroekonomines prielaidas, be kita ko, susijusias su išankstinėmis Komisijos gairėmis, taip pat į plano grynųjų išlaidų plano poveikį valdžios sektoriaus deficitui ir skolai. Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, kad makroekonominės ir fiskalinės prielaidos, nors kai kuriais atvejais skiriasi nuo Komisijos prielaidų, be kita ko, siekiant atsižvelgti į atnaujintus makroekonominius ir fiskalinius duomenis, iš esmės yra tinkamai pagrįstos ir paremtos patikimais ekonominiais argumentais. Taryba atkreipia dėmesį į plano plačią fiskalinę strategiją ir perspektyvai kylančią riziką, kuri galėtų turėti įtakos makroekonominio scenarijaus realizavimui ir pagrindinėms prielaidoms bei plano grynųjų išlaidų plano įgyvendinimui. Taryba palankiai vertina tai, kad su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais bendradarbiauta nacionaliniu lygmeniu prieš pateikiant planą. Taryba taip pat pažymi, kad geopolitinė rizika gali daryti spaudimą gynybos išlaidoms; Visų pirma Taryba pažymi, kad dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą blogėjanti saugumo aplinka daro įtaką ekonomikai ir poveikį viešiesiems finansams Suomijoje;

(46)

Taryba tikisi, kad Suomija bus pasirengusi prireikus pakoreguoti savo fiskalinę strategiją, kad užtikrintų savo grynųjų išlaidų plano įgyvendinimą. Taryba yra pasiryžusi atidžiai stebėti ekonominius ir fiskalinius pokyčius, įskaitant pokyčius, kuriais grindžiamas plano scenarijus;

(47)

Taryba mano, kad būtina laiku iki kito fiskalinės priežiūros etapo surengti tolesnes diskusijas siekiant bendro sutarimo dėl bendrų grynųjų išlaidų augimo tempų poveikio metinei priežiūrai;

(48)

Taryba pritaria Suomijos vidutinės trukmės laikotarpio plane pateiktus reformų ir investicijų įsipareigojimus, kuriais grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, ir palankiai vertina pastangas kiekybiškai įvertinti poveikį augimui ir fiskaliniam tvarumui. Taryba pritaria Komisijai, kad Suomijos pateikti reformų ir investicijų įsipareigojimai pateisina koregavimo laikotarpio pratęsimą nuo 4 iki 7 metų. Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, kuriame nurodoma, kad reformos ir investicijos, kuriomis grindžiamas laikotarpio pratęsimas, bendrai atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat atsižvelgiant į to reglamento 36 straipsnio 1d dalies pereinamojo laikotarpio nuostatą. Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, kuriame nurodoma, kad reformų ir investicijų įsipareigojimai turėtų tvariai pagerinti ekonomikos augimo potencialą ir atsparumą ir remti fiskalinį tvarumą. Taryba rekomenduoja Suomijai visapusiškai įgyvendinti reformų ir investicijų įsipareigojimus, kad būtų išlaikytas koregavimo laikotarpio pratęsimas;

(49)

Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą reformų ir investicijų poreikių bei ketinimų, taip pat reformų ir investicijų įsipareigojimų, kuriais grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, vertinimo, kuriais reaguojama į pagrindinius Europos semestro kontekste nustatytus iššūkius, aprašymą ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tokių reformų ir investicijų įgyvendinimą. Remdamasi Komisijos pateiktomis ataskaitomis Taryba įvertins tokias reformas bei investicijas ir stebės jų įgyvendinimą Europos semestro kontekste;

(50)

Taryba laukia Suomijos parengtų metinių pažangos ataskaitų, kuriose visų pirma pateikiama informacija apie pažangą įgyvendinant Tarybos nustatytą grynųjų išlaidų planą ir platesnio masto reformų bei investicijų įgyvendinimą Europos semestro kontekste, taip pat reformų ir investicijų, kuriomis grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, įgyvendinimą;

(51)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 17 straipsnį Taryba Suomijai turėtų rekomenduoti plane nustatytą grynųjų išlaidų planą ir turėtų būti pritarta reformoms ir investicijoms, kuriomis grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas iki 7 metų,

1.

2.