European flag

oficialusis leidinys
Europos Sąjungos

LT

C serija


C/2024/2378

2024 3 27

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(C/2024/2378)

Šis pranešimas skelbiamas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Dealurile Munteniei“

PGI-RO-A1085-AM02

Pranešimo data: 2024 m. sausio 5 d.

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

Nustatytos geografinės vietovės pakeitimas siekiant išplėsti SGN vietovės ribas

SGN „Dealurile Munteniei“ geografinės vietovės ribos, kurios iš pradžių buvo nustatytos specifikacijoje, turi būti išplėstos, įtraukiant kai kurias pagal administracinį suskirstymą Olto ir Buzeu apskritims priklausančias komunas ir (arba) kaimus:

—

Olto apskritis: Spinenio komuna, Spinenio ir Optešanio kaimai;

—

Buzeu apskritis: Smeenio komuna, Kelcunos ir Moisikos kaimai.

I.

Spinenio komunoje, kurią sudaro Spinenio ir Optešanio kaimai, vyrauja vynmedžiams auginti palankios aplinkos, dirvožemio ir klimato sąlygos, panašios į SGN „Dealurile Munteniei“ vietovėje esančias sąlygas. Šios komunos klimatiniai parametrai, kuriems esant auginamos vynuogės, atitinka už 26 km esančio Dobrotiasos vynuogių auginimo centro klimatinius parametrus; Dobrotiasa yra vietovė, įtraukta į SGN „Dealurile Munteniei“ vietovę.

SGN „Dealurile Munteniei“ vietovę sudarančio vynuogių auginimo masyvo vakarinėje dalyje (kurios ilgis – apie 65 km, o plotis – nuo 3 iki 12 km) dirvožemiai sudaryti iš raudonojo molio, rudojo molio ir, kiek mažiau, iš smulkaus rausvo smėlio. Šiuose rudžemiuose yra daug geležies oksido ir jie tinka vynuogių veislių, iš kurių vynuogių gaminami raudonieji vynai, ypač vynas „Cabernet Sauvignon“, vynuogėms auginti.

Ši komuna yra kalvotoje vietovėje tarp Getų plokščiakalnio ir Dunojaus žemupio lygumos, Spinenio plokščiakalnyje, didesniame nei 180 m aukštyje (aukščiausia dalis (383 m) vadinama Dobrėjumi). Jos nuožulniuose šlaituose nėra vandens pertekliaus, šlaitai yra nukreipti į pietų pusę, o aerohidrologinis ir terminis režimas yra palankus raudonųjų vynuogių veislių vynuogėms auginti. Dirvožemio pH lygis, kuriam įtakos turi ir Olto intakas Vedios upė – nuo 6 iki 7. Dirvožemis rūgštokas, rudos / rūdžių spalvos, nes visame dirvožemio profilio gylyje yra silpnai hidratuotų laisvųjų geležies oksidų.

Spinenio komunos klimatas, topografija ir litologija atitinka kaimyninių Dobrotiasos (26 km) ir Vulpeščio (30 km) komunų klimatą, topografiją ir litologiją, todėl išplėtus SGN vietovę ir į ją įtraukus Spinenio komuną būtų užtikrinta, kad visų pirma raudonieji vynai išlaikytų specifines vynų savybes ir ypatybes, kurias lemia jų geografinė kilmė.

Nustatytos vietovės išplėtimas įtraukiant Spinenio komuną nedaro poveikio vietovės ir SGN „Dealurile Munteniei“ gaminamo vyno ryšiui, nes šios komunos dirvožemis ir klimato sąlygos gali suteikti vynams specifinių savybių dėl jų geografinės kilmės. Spinenio komunos įtraukimas yra palankus siekiant išgauti SGN rūšinius vynus, kurių sudėtis ir juslinės savybės rodo jų geografinę kilmę, t. y. Spinenio komuną. Dėl šios vietovės dirvožemio ir klimato ypatybių išgaunami rubino spalvos raudonieji vynai, pasižymintys raudonųjų miško uogų pokvapiais, subtilumu, nedideliu švelnių taninų kiekiu, puikiu ekstraktyvumu ir intensyvia spalva, kurią lemia rausvai rudas dirvožemis, kuriame gausu geležies druskų ir kuris yra lengvos tekstūros.

Spinenio komuna ir jos kaimai Spinenis ir Optešanis Olto apskrityje yra priskiriami III vynuogių auginimo regionui „Muntenijos ir Oltenijos kalvos“, Dobrotiasos vynuogių auginimo centrui, Simbureščio vynuogynams (Spinenio komuna yra 26 km nutolusi nuo SGN vietovei priklausančios Dobrotiasos komunos). Ši vietovė yra įtraukta į Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos potvarkio Nr. 1205/2018 priede pateiktą vynuogių auginimo vietovių, regionų, vynuogynų ir centrų sąrašą:

https://www.onvpv.ro/sites/default/files/ordin_madr_84_2023_modif_om_1205_2018_areale_viticole.pdf

II.

Kelcunos ir Moisikos kaimuose, priklausančiuose Buzeu apskrities Smeenio komunai, yra tam tikros vynmedžiams auginti palankios gamtinės sąlygos. Žemės ūkio ir dirvožemio bei klimato sąlygos, kurios yra panašios visoje vietovėje, yra tinkamos norint išgauti SGN žymimus vynus, pasižyminčius specifinėmis geografinės kilmės vietovės nulemtomis savybėmis. Smeenio komuna yra 23 km nutolusi nuo Merėjaus komunos, kuri yra įtraukta į SGN „Dealurile Munteniei“ vietovę. Smeenio komunos vynuogynų auginimo istorija rodo, kad šioje vietovėje buvo vynuogynų, kuriuos prižiūrėjo tam tikros formos žemės ūkio organizacijos, pavyzdžiui, kooperatyvai komunistinio režimo metais. Šie kooperatyvai tuo metu kūrė ir valdė vynmedžiais apsodintus plotus.

Klimato ir reljefo veiksnius atspindi savybės, kuriomis pasižymi raudonieji vynai, t. y. subtilumas, nedidelis taninų kiekis, ryški spalva ir stiprumas, taip pat vynai, gaminami Merėjaus arba Valia Kelugeriaskės komunose, kur pastariesiems įtaką taip pat daro rausvai rudas dirvožemis, kuriame gausu geležies druskų. Gausūs vietovės helioterminiai ištekliai ir lengvos tekstūros dirvožemiai lemia vynų kokybę. Iš kai kurių Smeenio komunoje auginamų vynuogių veislių, tokių kaip ‘Cabernet Sauvignon’ ir ‘Fetească regală’, vynuogių pagamintų vynų fizikiniai ir cheminiai parametrai, pavyzdžiui, alkoholio koncentracija, svyruoja nuo 11,48 proc. (veislės ‘Fetească regală’ vynuogių (2014 m., 2015 m.)) iki 12,13 proc. (veislės ‘Cabernet Sauvignon’ vynuogių (2016 m.)), o bendrasis šių vynų rūgštingumas yra ne mažesnis kaip 4,5 proc. w/l vyno rūgšties.

Iš veislių ‘Fetească regală’ ir ‘Cabernet Sauvignon’ vynuogių pagaminti vynai pasižymi gaivumu, būdingu gėlių kvapu, yra sausi, pusiau sausi arba saldūs, gero rūgštingumo, taip pat yra žalsvos šiaudų geltonos arba ryškios raudonos spalvos su violetiniais ir (arba) rubino atspalviais, pasižymi laukinės augmenijos kvapu, gera alkoholio, rūgštingumo ir taninų pusiausvyra, kaip, pvz., vynas „Cabernet Sauvignon“.

Atsižvelgiant į šiuos vynuogių auginimo ekosistemos veiksnius, kurie rodo, kad ji yra tinkama vynmedžiams auginti ir vystyti Smeenio komunoje esančiuose vynuogynuose, ir kurie yra panašūs į veiksnius, būdingus SGN „Dealurile Munteniei“ vietovei, būtų palanku į šią SGN „Dealurile Munteniei“ vietovę įtraukti ir Smeenio komuną, Kelcunos ir Moisikos kaimus, kuriuose auginami ir (arba) gaminami vynai, pasižymintys geografinės kilmės nulemtomis savybėmis.

Specifikacijos pakeitimas išplečiant nustatytą vietovę, kad ji apimtų Smeenio komuną, neturės įtakos vietovės ir Smeenyje gaminamų vynų, kurie yra kokybiški, pasižymi optimaliu alkoholio potencialu, gėlių ir šviežių vaisių pokvapiais, taip pat geru rūgštingumu, vidutinio intensyvumo spalva, vidutinio intensyvumo gėlių kvapu ir alkoholio, rūgštingumo ir taninų pusiausvyra, ryšiui.

Produkto specifikacijos III skyrius ir bendrojo dokumento 7 punktas buvo iš dalies pakeisti, kaip nurodyta toliau.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Pavadinimas (-ai)

Dealurile Munteniei

2.   Geografinės nuorodos tipas

SGN – saugoma geografinė nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

1.   Baltųjų ir rožinių vynų analitinės savybės. Reikalingas bendrojo dokumento pakeitimas

TRUMPAS TEKSTINIS APIBŪDINIMAS

Baltieji vynai išsiskiria savo savybėmis, kurios išgaunamos iš jų gamybai naudojamų vynuogių, taip pat subalansuota struktūra ir rūgštingumu. Šias jų savybes lemia ne tik tai, kad vynuogynai auginami pietrytinėje šlaitų pusėje, bet ir auginimo praktika, pagal kurią išlaikomas vidutinis produkcijos lygis. Šie vynai yra citrinų geltonos spalvos su žaliais atspalviais, kurie brandinimo metu tampa šiaudų geltonos (auksinės) spalvos. Kompleksiškas ir elegantiškas kvapas su miško gėlių, šviežių miško uogų, akmens ir titnago pokvapiais (kintančiais priklausomai nuo veislės ir naudojamos vyno gamybos technologijos), skanus, vaisiškas, labai gaivus ir minerališkas poskonis. Dėmesį patraukia švelnumas, subtilumas, o labiausiai – gėlių kvapų gama, kuri ragaujant vyną sukelia malonų, ilgai išsilaikantį ir apetitą žadinantį skonį. Dėl fizikinių, cheminių ir išskirtinių juslinių savybių baltieji vynai yra vieni iš geriausiai vertinamų SGN „Dealurile Munteniei“ geografinės vietovės vynų. Rožiniai vynai, kurių kiekybiniu požiūriu yra pagaminama mažiau, paprastai yra šviesiai rausvos spalvos, kurioje išryškėja aviečių ir erškėtuogių žiedlapių atspalviai. Kvapų gama pasižymi šviežių vaisių (persikų, abrikosų, miško uogų) aromatais. Skonis švelnus, vaisiškas, gaivus ir gaivinantis.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

15

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

9,0

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

4,5 miliekvivalento viename litre

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

18

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

250

2.   Raudonųjų vynų juslinės savybės. Reikalingas bendrojo dokumento pakeitimas

TRUMPAS TEKSTINIS APIBŪDINIMAS

Raudonieji vynai yra būdingi šiai vietovei. Dėl specifinių vietovės sąlygų galutinis produktas yra lengvai atpažįstamas, o jo kvapas leidžia lengvai nustatyti, kad vynas yra būtent iš šios vietovės. Raudoniesiems vynams būdinga rubino raudona spalva (arba trešnių ar granatų raudonumo atspalviai) su violetiniais atspalviais, kurie po brandinimo įgauna plytų raudonumo atspalvį. Originalus ir puikus kvapas su juntamais raudonųjų miško uogų (juodųjų serbentų, gervuogių, vyšnių ir laukinių slyvų) ir saldžių prieskonių (cinamono, rausvųjų pipirų grūdelių) pokvapiais, skonis švelnus, išbaigtas ir aksominis. Šie vynai yra žinomi dėl savo subtilumo, nedidelio bet aukštos kokybės taninų kiekio, puikaus ekstraktyvumo ir ryškios spalvos, be to, akivaizdus rudai rausvo dirvožemio, kuriame gausu geležies druskų, poveikis šiems vynams. Raudonieji vynai taip pat yra tvirtesni, stipresni, intensyvesnės spalvos; šias savybes lemia gausūs helioterminiai ištekliai ir lengva dirvožemių tekstūra. Raudonieji vynai, paprastai sausi, sudaro įspūdį, kad jie yra dalis nacionalinio paveldo, kuris vienodai priklauso ir gamtai, ir žmogui. Raudoniesiems vynams yra palankios šioje vietovėje vyraujančios aplinkos, dirvožemio ir klimato sąlygos.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

15

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

9,0

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

4,5 miliekvivalento viename litre

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

20

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

200

5.   Vynininkystės metodai

5.1.   Specifiniai vynininkystės metodai

1.   Auginimo praktika ir vynmedžių sodinimo ypatybės

Auginimo būdas

—

sodinimo tankumas – ne mažiau kaip 3 000 vynmedžių hektare;

—

neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas – vynuogių kekių skaičiaus sumažinimas vynuogių nokimo pradžioje, kai galimas derlius viršija didžiausias geografine nuoroda žymimų vynų specifikacijose leistinas ribas;

—

drėkinimas – leidžiamas tik sausros metais ir pranešus Nacionaliniam vynuogių ir vynų biurui (ONVPV).

5.2.   Didžiausia išeiga

1.    ‘Muscat Ottonel’, ‘Tămâioasă românească’, ‘Busuioacă de Bohotin’, ‘Traminer roz’, ‘Pinot gris’, ‘Grasă de Cotnari’, ‘Barbera’

 

12 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

2.    ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Negru aromat’

 

12 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

3.    ‘Chardonnay’, ‘Pinot blanc’, ‘Fetească albă’, ‘Sauvignon’, ‘Mourvedre’, ‘Cabernet franc’, ‘Sangiovese’

 

14 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

4.    ‘Novac’, ‘Petit verdot’, ‘Nebbiolo’, ‘Negru de Drăgăşani’, ‘Pinot noir’, ‘Fetească neagră’

 

14 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

5.    ‘Riesling italian’, ‘Merlot’, ‘Viognier’, ‘Grenache’, ‘Burgund mare’, ‘Aligote’, ‘Băbească neagră’, ‘Crâmpoşie selecţionată’, ‘Riesling de Rhin’

 

16 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

6.    ‘Fetească regală’, ‘Syrah’, ‘Trebbiano’, ‘Portugais bleu’, ‘Zweigelt’

 

18 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

7.    ‘Muscat Ottonel’, ‘Tămâioasă românească’, ‘Busuioacă de Bohotin’, ‘Barbera’, ‘Traminer’, ‘Grasă de Cotnari’, ‘Pinot gris’

 

90 hektolitrų iš hektaro

8.    ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Negru aromat’

 

90 hektolitrų iš hektaro

9.    ‘Chardonnay’, ‘Pinot blanc’, ‘Fetească albă’, ‘Sauvignon’, ‘Mourvedre’, ‘Cabernet franc’, ‘Sangiovese’

 

105 hektolitrai iš hektaro

10.    ‘Novac’, ‘Petit verdot’, ‘Nebbiolo’, ‘Negru de Drăgăşani’, ‘Pinot noir’, ‘Fetească neagră’

 

105 hektolitrai iš hektaro

11.    ‘Riesling italian’, ‘Merlot’, ‘Viognier’, ‘Grenache’, ‘Burgund mare’, ‘Aligote’, ‘Băbească neagră’, ‘Crâmpoşie selecţionată’, ‘Riesling de Rhin’

 

120 hektolitrų iš hektaro

12.    ‘Fetească regală’, ‘Syrah’, ‘Trebbiano’, ‘Portugais bleu’, ‘Zweigelt’

 

135 hektolitrai iš hektaro

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Buzeu apskritis:

—

Sepokos komuna: Sepokos, Meteščio kaimai;

—

Černeteščio komuna: Černeteščio kaimas;

—

Rakovicenio komuna: Rakovicenio kaimas;

—

Pošta Kilnau komuna: Pošta Kilnau kaimas;

—

Bležanio komuna: Bležanio, Soresčio kaimai;

—

Zerneščio komuna: Komisoajos, Vadu Soreščio, Zerneščio, Fundenio, Prunenio kaimai;

—

Briazos komuna: Briazos, Bedenio, Grečankos, Veliankos-Vileneščio, Vispeščio kaimai;

—

Nejenio komuna: Nejenio, Finceščio, Fintinelės, Proskos, Virfo kaimai;

—

Sehetenio komuna: Sehetenio, Istrica de Žoso kaimai;

—

Pietroaselės komuna: Pietroaselės, Šaringos, Daros, Pietroasa Mikės, Klondiru de Suso, Kilceščio kaimai;

—

Merėjaus komuna: Merėjaus, Dialul Viėjaus, Izvoru Dulčės, Gūra Serecio, Nenčuleščio, Dobrileščio, Valia Puculujaus, Čobenoajos, Ogrezilės, Seratos-Monteoru kaimai;

—

Verneščio komuna: Verneščio, Zoreščio, Kindeščio, Niškovo, Seseni Nojaus, Seseni Vekio, Seseni pe Valės, Kirlomeneščio, Nenčiu kaimai;

—

Smeenio komuna: Smeenio, Kelcunos, Moisikos kaimai;

Prahovos apskritis:

—

Boldeščio-Skejenio miestelio teritorijai priklausantis Sečiu kaimas;

—

Bukovo komuna: Bukovo, Pliašos kaimai;

—

Plopu komuna: Gilmėjos, Plopu kaimai;

—

Bukovo komuna: Bukovo, Kicoranio, Valia Orlėjaus, Bigilino kaimai;

—

Valia Kelugeriaskės komuna: Valia Kelugeriaskės, Valia Popio, Valia Sarakės, Rekierio, Valia Mantėjaus, Valia Pojenio, Valia Largės, Virfurilės, Skiau, Valia Mieiloro kaimai;

—

Albeščio-Paleologu komuna: Albeščio-Paleologu kaimas;

—

Urlacio miestelio teritorijai priklausantys Arionešti Nojaus, Arionešti Vekio, Kerbos, Meruntišo, Orzoaja de Žoso, Orzoaja de Suso, Valia Bobulujaus, Valia Kringulujaus, Valia Nučetulujaus, Valia Pietrėjaus, Valia Semano, Valia Urlojaus, Valia Mieiloro, Žerkelėjaus kaimai;

—

Čeptūros komuna: Čeptura de Žoso, Čeptura de Suso, Malu Rošu, Rotario, Šoimeščio kaimai;

—

Fintinelės komuna: Fintinelės, Vadu Sepato, Ginoaikos, Bozienio kaimai;

—

Gūra Vadulujaus komuna: Gūra Vadulujaus, Peršunario, Tohanio kaimai;

—

Kelugerenio komuna: Kelugerenio, Valia Skeiloro kaimai;

—

Žugurenio komuna: Žugurenio, Bobočio kaimai;

—

Apostolakės komuna: Apostolakės, Buzotos, Valia Krikovulujaus, Mirlodžos, Udreščio kaimai;

—

Gorneto-Krikovo komuna: Gorneto-Krikovo, Prisiakos, Valia Siakės, Dobrotos, Košerelės, Cerkuleščio kaimai;

—

Kioždiankos komuna: Kioždiankos, Trenu, Nučeto kaimai;

—

Sindžeru komuna: Sindžeru, Tisos, Mirešu Marės, Mirešu Miko kaimai;

—

Tetaru komuna: Tetaru, Silištios, Podgorijos kaimai;

—

Podeni Nojaus komuna: Podeni Nojaus, Valia Dulčės, Popeščio kaimai;

—

Jordekianu komuna: Jordekianu, Valia Kukulujaus, Močeščio, Streoščio, Plavijos kaimai.

Argešo apskritis:

—

Štefeneščio komuna: Valia Marės-Podgorijos, Štefenešti Nojaus, Izvoranio, Stefeneščio, Višoaros, Goleščio, Enkuleščio, Zevojaus kaimai;

—

Kelineščio komuna: Čokoneščio, Velenio-Podgorijos, Radu Negru, Vreneščio, Gorganu, Kelineščio, Rinkečovo, Urlučos, Glodu, Udenio-Zevojaus, Kirstienio kaimai;

—

Topolovenio miestelio teritorijai priklausantys Cigeneštis, Bocirkanis, Krintešis ir Goreneštis;

—

Pribojenio komuna: Pribojenio, Semeilos, Valia Marės, Pitojaus, Valia Popio, Paraskiveščio, Valia Nenio kaimai;

—

Leordenio komuna: Leordenio, Beilos, Budištenio, Čulnicos, Kirčumereščio, Glimbokatos, Skitu Skoičeščio, Čolčeščio, Binteu, Glodu, Moara Mokanulujaus kaimai;

—

Bogacio komuna:Glimbočelu, Kiceščio, Bogacio, Glimbočelio, Birlojaus kaimai;

—

Kosteščio miesto teritorijai priklausantys Broštenis, Stirčis, Smėjus, Podu Broštenis, Lečenis ir Pirvu Rošu;

—

Lunka Korbulujaus komuna: Lunka Korbulujaus, Silištenio, Lendžeščio, Mirgija de Žosos, Mirgija de Suso, Katanės, Čieščio, Pedurecio kaimai;

—

Stolničio komuna: Stolničio, Vleškucos, Filfanio, Izbešeščio, Kotmianos, Kokineščio kaimai;

—

Buzoješčio komuna: Buzoješčio, Vulpeščio, Redios, Joneščio, Tomšankos, Bužorenio, Šerbojenio, Kornecelio, Kurtiankos, Podenio, Vleducos kaimai;

—

Susenio komuna: Susenio, Cuculeščio, Odejenio, Strimbenio, Čeršanio, Burdeščio, Găleşeşti kaimai;

—

Mirošio komuna: Mirošio, Surduleščio kaimai;

—

Negrašio komuna: Negrašio, Birlogu, Mozaku kaimai;

—

Ungenio komuna: Ungenio, Kolcu, Satu Nou, Geužanio, Humelės kaimai;

—

Rečos komuna: Rečos, Diagu de Suso, Diagu de Žoso kaimai;

—

Izvoru komuna: Izvoru kaimas;

—

Popesčio komuna: Popesčio, Palangos, Slobozijos, Purkerenio, Bukovo, Rikos, Adunacio kaimai;

—

Kelderaru komuna: Strimbenio, Kelderaru, Burdios kaimai;

—

Ročiu komuna: Ročiu, Gliganu de Suso, Šerbeneščio kaimai;

Dimbovicos apskritis:

—

Valia Marės komuna: Valia Marės, Fecenio, Saru, Valia Kaseloro, Livezilės, Girlenio kaimai;

—

Gura Fojo komuna: Gura Fojo, Katanelės, Fedžetu kaimai;

—

Dragodanos komuna: Dragodanos, Kuparu, Streoščio, Burdukos kaimai;

—

Bukšanio komuna: Bukšanio kaimas;

—

Rezvado komuna: Rezvado, Valia Vojevoziloro kaimai;

Olto apskritis:

—

Simbureščio komuna: Simbureščio, Menuleščio kaimai;

—

Dobrotiasos komuna: Dobrotiasos, Vulpeščio, Kimpu Marės, Batijos kaimai;

—

Spinenio komuna: Spinenio, Optešanio kaimai.

7.   Vyninių vynuogių veislė (-ės)

 

‘Aligoté B’ – ‘Plant de trois’, ‘Plant gris’, ‘Vert blanc’, ‘Troyen blanc’

 

‘Barbera N’

 

‘Burgund Mare N’ – ‘Grosser Burgunder’, ‘Blaufränkisch’, ‘Kekfrankos’, ‘Frankovka’, ‘Limberger’

 

‘Busuioacă de Bohotin Rs’ – ‘Schwarzer Muscat’, ‘Muscat fioletovii’, ‘Muscat violet cyperus’, ‘Muscat rouge de Frontignan’

 

‘Băbească neagră N’ – ‘Grossmuttertraube’, ‘Hexentraube’, ‘Crăcana’, ‘Rară neagră’, ‘Căldărușă’, ‘Serecsia’

 

‘Cabernet franc N’

 

‘Cabernet Sauvignon N’ – ‘Petit Vidure’, ‘Burdeos tinto’

 

‘Chardonnay B’ – ‘Gentil blanc’, ‘Pinot blanc Chardonnay’

 

‘Crâmpoșie selecționată B’

 

‘Fetească albă B’ – ‘Păsărească albă’, ‘Poama fetei’, ‘Mädchentraube’, ‘Leanyka’, ‘Leanka’

 

‘Fetească neagră N’ – ‘Schwarze Mädchentraube’, ‘Poama fetei neagră’, ‘Păsărească neagră’, ‘Coada rândunicii’

 

‘Fetească regală B’ – ‘Königliche Mädchentraube’, ‘Köningsast’, ‘Kiralyleanka’, ‘Dănășană’, ‘Galbenă de Ardeal’

 

‘Grasă de Cotnari B’ – ‘Dicktraube’, ‘Grasă’, ‘Köver szölö’

 

‘Grenache Noir N’

 

‘Merlot N’ – ‘Bigney rouge’, ‘Plant Medoc’

 

‘Mourvèdre N’

 

‘Muscat Ottonel B’ – ‘Muscat Ottonel blanc’

 

‘Nebbiolo N’

 

‘Negru Aromat N’

 

‘Negru de Drăgășani N’

 

‘Novac N’

 

‘Petit Verdot N’

 

‘Pinot Gris G’ – ‘Affumé’, ‘Grauer Burgunder’, ‘Grauburgunder’, ‘Grauer Mönch’, ‘Pinot cendré’, ‘Pinot Grigio’, ‘Ruländer’

 

‘Pinot Blanc B’ – ‘Weisser Burgunder’, ‘Weiss Burgunder’, ‘Pinot Bianco’, ‘Weissburgunder’

 

‘Pinot noir N’ – ‘Blauer Spätburgunder’, ‘Blauer Burgunder’, ‘Burgund mic’, ‘Burgunder roter’, ‘Klăvner Morillon Noir’

 

‘Pinot noir N’ – ‘Spätburgunder’, ‘Pinot nero’

 

‘Portugais Bleu N’ – ‘Blauer Portugieser’, ‘Oporto’, ‘Portugieser’

 

‘Riesling de Rhin B’ – ‘Weisser Riesling’, ‘White Riesling’, ‘Riesling Renano’, ‘Rheinriesling’

 

‘Riesling italian B’ – ‘Olasz Riesling’, ‘Olaszriesling’, ‘Welschriesling’

 

‘Saint Emilion B’ – ‘Trebbiano Toscano’, ‘Ugni blanc’, ‘Trebbiano’

 

‘Sangiovese N’ – ‘Brunello di Montalcino’, ‘Morellino’

 

‘Sauvignon B’ – ‘Sauvignon blanc’

 

‘Syrah N’ – ‘Shiraz’, ‘Petit Syrah’

 

‘Traminer Roz Rs’ – ‘Rosetraminer’, ‘Savagnin roz’, ‘Gewürztraminer’

 

‘Tămâioasă românească B’ – ‘Busuioacă de Moldova’, ‘Muscat blanc à petits grains’

 

‘Tămâioasă românească B’ – ‘Rumänische Weihrauchtraube’, ‘Tamianka’, ‘Tămâioasă albă de Drăgășani’

 

‘Viognier B’ – ‘Bergeron’, ‘Barbin’, ‘Rebolot’, ‘Greffou’, ‘Picotin Blanc’, ‘Vionnier’

 

‘Zweigelt N’ – ‘Blauerzweigelt’, ‘Negru de Zweigelt’, ‘Zweigelt blau’

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

8.1.   Ryšys su geografine vietove

Tradicijomis grindžiamų žmogiškųjų veiksnių įtaka.

Tai, kad šioje vietovėje buvo vynuogynų, patvirtina archeologiniai kasinėjimai, keramikos dirbinių fragmentai ir toponimika, kurie įrodo, kad vynuogynai šioje vietovėje egzistavo nuo seniausių laikų.

Tai įrodo archeologijos, paleontologijos, mitologijos, numizmatikos, lingvistikos, rašytinės ir žodinės istorijos dokumentai, iš kurių visų pirma matyti, kad šiame pasaulio dalyje vyravo ypatingos gamtinės sąlygos, tinkamos vynmedžiams auginti ir vystyti, ir kad ši veikla derėjo su vietovės gyventojų tikėjimu, papročiais ir buitimi.

Pripažįstama, kad šioje vietovėje augo tokios augalų formos, iš kurių vynmedžio (lot. Vitis) genties rūšys atsirado dar neogeno periodo pradžioje.

Pirmieji rašytiniai šaltiniai, kuriuose minimas vynuogių auginimas šiose šalies vietovėse, siekia XIV–XV a. Iš šių dokumentų matyti, kad Čeptūros, Valia Kelugeriaskės, Valia Mantėjaus ir Valia Popio vietovės buvo žinomos ir vertinamos dėl jose gaminamų vynų kokybės.

Šios vietovės svarbą vyno gamybai lėmė dideli skiepytų vynmedžių plotai, taip pat didelis pačios vietovės plotas; ji laikyta „didžiausia ir tankiausia Rumunijos vynuogių auginimo vietove ir Rumunijos vyno gamybos pramonės centru“.

Labai senuose dokumentuose nurodoma, kad šioje vietovėje buvo gaminamas „aliejingas“, stiprus ir patvarus vynas ir jis lyginamas su geriausiais kitose šalyse gaminamais vynais.

Vyno gamyba – tai toks užsiėmimas, dėl kurio vynuogių augintojai turi sukurti technines priemones, reikalingas aukščiausios kokybės vynui gaminti.

Laikui bėgant vynmedžių auginimas Rumunijoje įgijo tam tikrų ypatumų, kurie pagal iš kartos į kartą perduodamas tradicijas skiriasi priklausomai nuo vynuogių auginimo regiono. Todėl buvo sukurtos vynų rūšys, kurioms pagaminti naudojamos prie vietos sąlygų gerai prisitaikiusių veislių vynuogės, taip pat kiekviename regione susiformavo savita auginimo praktika, visų pirma susijusi su vynmedžių priežiūra ir genėjimu, be to, specifinės vynų savybės tapo labiau savitos.

Įkurtos vertingų veislių vynmedžių plantacijos, buvo skatinama taikyti naujus mechanizacija pagrįstus auginimo metodus, pastatyti modernūs vyno gamybos, laikymo ir išpilstymo įrenginiai, taip pat pagerėjo vynų kokybė.

Vynuogių augintojai su malonumu renka vynuogių derlių ir siekia pagaminti gerą vyną, pasižymintį vietovei būdingomis savybėmis.

Išskirtinė ir savita SGN „Dealurile Munteniei“ nustatytos geografinės vietovės vynų kokybė – tai meistrystės, tradicijų ir racionalaus naujų vynuogių auginimo ir vyno gamybos technologijų diegimo rezultatas.

Gamtos veiksnių įtaka

Vynuogininkystė plėtojama dėl šalyje vyraujančių labai palankių sąlygų auginti vynmedžius. Mūsų kalvose vyraujantis klimatas yra palankus vynuogėms auginti dėl gausių helioterminių išteklių vynuogių augimo laikotarpiu (balandžio–spalio mėn.), ilgo ir saulėto rudens, taip pat dėl to, kad vietovėje, ypač vasarą ir rudenį, neiškrenta pernelyg daug kritulių ir apskritai nėra jokių ekstremalių klimato sąlygų, kurios galėtų pakenkti vynų kokybei.

SGN „Dealurile Munteniei“ nustatytai geografinei vietovei būdinga dirvožemio įvairovė. Nustatytos vietovės dirvožemį sudaro raudonasis molis, mergelis ir, kiek mažiau, smulkus rausvasis smėlis; toks dirvožemis tinka auginti raudoniesiems vynams gaminti skirtų veislių vynuogėms.

Reljefas

Kalvotą masyvą kerta slėniai, iš esmės išsidėstę pietryčių kryptimi, ir jie ribojasi su daugybe beveik lygiagrečiai išsidėsčiusių kalvų. Pagal dirvožemio tipą vakaruose vyrauja eroduoti rudai rausvi miško dirvožemiai, o rytuose – rendzinos, pseudorendzinos dirvožemiai ir, kiek mažiau, dirvožemį formuojantys smėlingi sluoksniai. Kai kuriose vietovėse, kuriose uolienos yra arti paviršiaus, taip pat galima rasti šlaitų dirvožemių. Juose yra daug kalcio karbonato, kuris palankus raudonųjų vynų ir aromatinių vynų gamybai.

Slėnių padėtis sudaro labai palankias sąlygas auginti vynuoges. Vynuogininkystė daugiausia vykdoma tuose šlaituose, kurių nuolydis yra 8–30 proc. ir, kiek mažesniu mastu, statesniuose šlaituose.

Pagrindinės upės sraunios net ir tais metų laikais, kai kritulių iškrenta nedaug. Apskritai galima teigti, kad vynuogynas turi pakankamai geros kokybės vandens atsargų.

Dėl topografijos, visų pirma dėl to, kad žemė daugiausia nukreipta į pietų pusę, susidaro labai palankus mikroklimatas auginti raudoniesiems vynams gaminti skirtų veislių vynuogėms.

Klimatas

Vynuogių auginimo regione vidutinė metinė temperatūra svyruoja nuo maždaug 10,8 °C vakaruose iki maždaug 11,2 °C rytuose. Žiemos palyginti trumpos, vidutinė šalčiausio mėnesio temperatūra yra –2,1 °C, o vidutinė šilčiausio mėnesio temperatūra – +22,4 °C.

Apkritai vietovėje gausu helioterminių išteklių, o tai sudaro palankias sąlygas vynmedžių vynuogėms tinkamai sunokti ir vynmedžių stiebams ir šakoms sumedėti. Kalnų šlaituose mažiausia temperatūra yra maždaug 3 °C aukštesnė nei lygumose, be to, šaltų žiemų pasitaiko daug rečiau. Todėl kalvų šlaituose auginami vynmedžiai gali žiemoti nesiimant priemonių jiems apsaugoti.

Vynuogių auginimo regiono vakarinėje dalyje kritulių iškrenta daugiau (587,7 mm), o link rytų mažiau (508 mm). Per žiemą dirvožemyje susikaupęs vanduo sudaro palankias sąlygas pirmajai vynuogių augimo sezono daliai, kai intensyviai auga ūgliai. Vasaros pradžioje iškritęs lietus skatina vynuogių augimą, o vynuogių nokimo metu (rugpjūčio–rugsėjo mėn.) lyja mažiau ir tai skatina nokimą.

Dėl palankaus klimato šioje vietovėje gaminami geriausi Rumunijos raudonieji vynai (sodraus skonio ir tinkamos spalvos), taip pat aukščiausios kokybės ir labai patrauklių savybių baltieji vynai.

Bendrajam misos rūgštingumui didelę įtaką daro didesni terminiai ištekliai.

Kuo didesni terminiai rodikliai, tuo geresnės sąlygos didesnei cukraus, kvapo, spalvos ir fenolinių medžiagų koncentracijai išgauti.

8.2.   Priežastinis ryšys

Vynuogynams auginti palankus nustatytos vietovės klimatas užtikrina gausius helioterminius išteklius vynuogių augimo laikotarpiu (balandžio–spalio mėn.). Ilgas ir saulėtas ruduo, taip pat tai, kad vietovėje, ypač vasarą ir rudenį, neiškrenta pernelyg daug kritulių ir apskritai nėra jokių ekstremalių klimato sąlygų, kurios galėtų pakenkti vynų kokybei, nuemia vynų kokybę, t. y. kvapų ypatumus, aksominį skonį raudonųjų vynų atveju, išbaigtumą ir sodrumą baltųjų vynų atveju.

Daugiausia į pietų pusę orientuota žemė yra labai palanki raudoniesiems ir baltiesiems vynams gaminti skirtų veislių vynuogėms auginti, tam palankūs ir įvairūs vietovės dirvožemiai, ypač tie, kurie susidarė iš raudonųjų molių, mergelių ir smulkaus rausvo dirvožemio, kurie daugiausia tinka auginti raudoniesiems vynams gaminti skirtų veislių vynuogėms.

Dirvožemiai su molio sluoksniais, kuriuose yra daug geležies oksido, esantys vynuogių auginimo masyvo vakarinėje dalyje (vynuogynai, esantys kalvų šlaituose ir jų įdubose – Čeptūroje, Valia Kelugeriaskėje, Valia Mantėjuje ir Valia Popyje), taip pat labai tinkami auginti raudonajam vynui gaminti skirtų veislių vynuogėms. Kai kuriose vietovėse, nors ir nedideliais kiekiais, taip pat aptinkami šlaitų dirvožemiai su dideliu kalcio karbonato kiekiu, kurie taip pat yra palankūs aromatinių (su ilgai išliekančiu kvapu) vynų gamybai.

Helioterminių išteklių yra daug ir jie tinkami geram vynuogių nokimui, kalnų šlaituose mažiausia temperatūra yra maždaug 3 °C aukštesnė nei lygumose, be to, šaltų žiemų pasitaiko daug rečiau. Todėl kalvų šlaituose auginamos veislės gali žiemoti nesiimant priemonių joms apsaugoti, o tai leidžia pasiekti optimalų kokybinį vynuogių auginimo lygį.

Vynuogių nokimo metu (rugpjūčio–rugsėjo mėn.) iškrenta mažiau kritulių, todėl susidaro geros sąlygos vynuogėms nokti. Kuo didesni terminiai rodikliai, tuo geresnės sąlygos didesnei cukraus, kvapo, spalvos ir fenolinių medžiagų koncentracijai išgauti. Vynuogių derlius nuimamas tada, kai vynuogės sunoksta tiek, kiek reikia gerai kokybei pasiekti, ypač siekiant išryškinti aromatines veislių, ypač tų, kurios turi didesnį potencialą, savybes, kad vynai pasižymėtų pastovia rūgštingumo, savitumo, išraiškingumo ir originalumo pusiausvyra, taip pat, jei reikia, kad būtų išsaugotas specifinis gėlių ar vaisių kvapas.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

—

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://www.onvpv.ro/sites/default/files/caiet_de_sarcini_ig_dl_munteniei_modif_cf_cererii_1628_21.08.2023_notrack_changes.pdf


(1)   OL L 9, 2019 1 11, p. 2.


ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/2378/oj

ISSN 1977-0960 (electronic edition)