(1)

2024 m. lapkričio 21 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis arba KLR) kilmės lydyto aliuminio oksido. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2024 m. spalio 9 d. bendrovės „Imerys S.A.“ (toliau – skundo pateikėjas) skundą. Skundas pateiktas Sąjungos lydyto aliuminio oksido pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisija Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/260 (3) (toliau – registracijos reglamentas) nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą.

(4)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, KLR valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams bei žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(5)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(6)

Susijęs importuotojas „Reckel GmbH“ (toliau – „Reckel“) nesutiko su Meksikos, kuri skunde nurodoma kaip tipiška šalis, tinkamumu ir tvirtino, kad tiriamųjų produktų gamyba joje nėra pakankamai konkurencinga ir nėra tinkamų gamybos sąlygų, panašių į sąlygas Kinijoje. Kaip tinkamesnę alternatyvą jis siūlo Braziliją, nes su žaliavomis susijusios sąlygos joje yra panašesnės į su žaliavomis susijusias sąlygas Kinijoje.

(7)

Sąjungos naudotojas „RHI Magnesita GmbH“ pateikė pastabų dėl antidempingo tyrimo inicijavimo ir kritikavo Meksikos pasirinkimą lyginamąja šalimi lydyto aliuminio oksido normaliajai vertei nustatyti. Jis teigė, kad Meksikoje gamyba nėra pakankamai konkurencinga, nes tai, kad yra tik du gamintojai, rodo, kad rinka yra nekonkurencinga. Be to, jis nurodė, kad Meksikoje su žaliavomis susijusios sąlygos nėra panašios į sąlygas Kinijoje, kuri turi daug naudingųjų iškasenų atsargų, ir teigė, kad tinkamesnė alternatyva dėl panašių gamybos sąlygų būtų Brazilija.

(8)

Sąjungos naudotojų asociacija „Verband Deutscher Schleifmittelwerke e.V.“ (toliau – VDS) pateikė pastabų dėl antidempingo tyrimo inicijavimo ir prieštaravo tam, kad Meksika būtų pasirinkta tipiška trečiąja šalimi lydyto aliuminio oksido normaliajai vertei nustatyti. VDS teigė, kad Meksika yra netinkama šiai pozicijai užimti, nes tiriamojo produkto gamybos apimtis joje nėra pakankamai didelė ir yra tik nedaug gamintojų, naudojančių kitų rūšių ir brangesnes žaliavas. Ji išreiškė susirūpinimą, kad dėl tokio pasirinkimo būtų gauti iškraipyti rezultatai, ir pabrėžė, jog svarbu užtikrinti, kad dempingo ir žalos skaičiavimo pagrindas būtų objektyvus ir teisingas. VDS pasiūlė tipiška trečiąja šalimi geriau rinktis Indiją, nurodydama, kad Indijos gamybos aplinka ir sąnaudų struktūros yra tinkamesnės, palyginamos su Kinijos gamybos aplinka ir sąnaudų struktūromis, todėl užtikrinami tikslesni ir patikimesni skaičiavimai.

(9)

Sąjungos naudotojas „Wester Mineralien GmbH“ (toliau – „Wester“) teigė, kad skunde nėra įtikinamų įrodymų, kad vykdomas dempingas, nes Meksikos pasirinkimas tipiška šalimi normaliajai vertei apskaičiuoti yra netinkamas. „Wester“ pabrėžė, kad taikyta metodika, pagrįsta naudojant Meksikos duomenis apskaičiuota normaliąja verte, tiksliai neatspindi padėties, nes Meksika neturi didelės ir konkurencingos lydyto aliuminio oksido gamybos bazės. Todėl jis ragino antidempingo tyrimą nutraukti.

(10)

Tyrimo inicijavimo etape Meksika buvo laikoma galima tipiška šalimi, nes buvo laikoma, kad ji gamina tiriamąjį produktą. Tačiau svarbu pripažinti, kad pradinis svarstymas buvo tik kruopštaus tyrimo proceso pradžia. Vykstant tyrimui, Komisijos tipiškos šalies pasirinkimas buvo patikslintas ir įvertintas pagal konkrečius kriterijus, nustatytus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje. Šie kriterijai, įskaitant duomenų prieinamumą ir kokybę bei ekonominės aplinkos palyginamumą su Kinijos ekonomine aplinka, buvo kruopščiai taikomi siekiant užtikrinti teisingą ir tikslų normaliosios vertės nustatymą. Šis procesas ir galutinio pasirinkimo loginis pagrindas išsamiai paaiškinti 3.2.2 skirsnyje, pabrėžiant Komisijos įsipareigojimą viso tyrimo metu išlaikyti skaidrumą ir metodinį griežtumą.

(11)

Kai kurios šalys pateikė pastabų dėl produkto kontrolės numerio (PKN) sandaros, susijusių su tam tikromis techninėmis problemomis ir trūkstamomis savybėmis. Kai kurie naudotojai teigė, kad PKN parodytas pirmos ir antros klasės rudojo lydyto aliuminio oksido atskyrimas yra nereikalingas, nes jis yra susijęs su aliuminio oksido (Al2O3) ir geležies (III) oksido (Fe2O3) kiekiu, į kurį jau atsižvelgta atskirai. Komisija atsižvelgė į visas pateiktas technines pastabas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad pirmos ir antros klasės rudojo lydyto aliuminio oksido atskyrimas sudarant PKN yra dirbtinis, neatspindi pramonės pripažintų standartų ir gali būti įvairiai aiškinamas. Todėl reikėjo pakoreguoti rudojo lydyto aliuminio oksido PKN. Komisija laikėsi nuomonės, kad lyginant produktus svarbiausi elementai yra Al2O3 ir Fe2O3 kiekiai, kurie atsispindimi PKN A1/A2 ir F1/F2 vertėse. Todėl siekiant nustatyti žalos skirtumą buvo lyginami PKN B2GA2F1 ir B1GA2F1, kaip išsamiai aprašyta 6.1 skirsnyje. Kalbant apie papildomas technines charakteristikas, kurias siūloma įtraukti, Komisija pažymėjo, kad esama PKN struktūra pakankamai apėmė visas tyrimo tikslais svarbias charakteristikas.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(13)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi tam tikrus Sąjungos gamintojus. Komisija gamintojus atrinko remdamasi tipiška tiriamojo produkto gamybos ir pardavimo apimtimi nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. ir geografine padėtimi. Atrinkti du Sąjungos gamintojai dviejose skirtingose valstybėse narėse. Remiantis tuo etapu turėta informacija, atrinktiems Sąjungos gamintojams teko beveik 50 proc. visos apskaičiuotos panašaus produkto gamybos Sąjungoje ir daugiau nei 40 proc. visos apskaičiuotos Sąjungos panašaus produkto pardavimo apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(14)

Kadangi viena iš atrinktų bendrovių – „MOTIM Electrocorundum Ltd.“ (Vengrija) – nepateikė klausimyno atsakymų, Komisija pasiūlė pakeisti bendrovę kitu Sąjungos gamintoju – „Alteo Fused Alumina“ (Prancūzija), – kuris taip pat pareiškė norą dalyvauti atrankoje. Remiantis tuo etapu turėta informacija, atrinktoms bendrovėms teko daugiau nei 44 proc. visos apskaičiuotos Sąjungos gamybos apimties ir daugiau nei 38 proc. viso apskaičiuoto panašaus produkto pardavimo Sąjungoje kiekio, be to, jos užtikrino gerą geografinį pasiskirstymą.

(15)

Atrinktos bendrovės buvo patvirtintos ir yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(16)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paragino nesusijusius importuotojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(17)

Dešimt nesusijusių importuotojų pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią nagrinėjamojo produkto importo ir pardavimo Sąjungoje apimtį atrinko du nesusijusius importuotojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais importuotojais.

(18)

Vienas Sąjungos naudotojas („Tyrolit“), viena Sąjungos naudotojų asociacija (VDS) ir vienas susijęs importuotojas („Reckel“) pateikė pastabų dėl atrinktų nesusijusių importuotojų ir nurodė, kad buvo atrinkti tik prekiautojai žaliavomis, o ne jas perdirbantys gamintojai. Be to, abi šalys teigė, kad atrinkti importuotojai daugiausia dėmesio skiria tokių prekių kaip rudasis ir baltasis lydytas aliuminio oksidas (toliau – RLAO ir BLAO) importui, o specialių klasių lydyto aliuminio oksido importuoja nedaug. Todėl jos teigė, kad atrinktos bendrovės nebuvo tipiškos. Komisija pažymėjo, kad kelios atrankoje dalyvavusios šalys veikiau priskirtinos naudotojams, o ne nesusijusiems importuotojams. Komisija paaiškino, kad bet kuri bendrovė, nepriklausomai nuo to, ar ji perka tiesiogiai iš nagrinėjamosios šalies, ar per tiekėją ar prekiautoją, laikoma Sąjungos naudotoju, jei vėliau tiriamąjį produktą įtraukia į savo gamybos procesą. Tiesioginių naudotojų įtraukimas į importuotojų atranką nėra naudingas atliekant importuotojų tyrimą. Naudotojų interesai vertinami atskirai. Dėl tvirtinimo dėl specialių klasių lydyto aliuminio oksido Komisija pažymėjo, kad visų rūšių lydyto aliuminio oksido pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės yra panašios. Kadangi abiem atrinktiems importuotojams teko daugiau nei 63 proc. tiriamojo produkto importo iš Kinijos apimties ir 71 proc. visų kilmės šalių tiriamojo produkto importo apimties, Komisija, remdamasi atrankoje dalyvaujančių šalių pateikta informacija, 2024 m. gruodžio 17 d. patvirtino atrinktas bendroves.

(19)

Tam, kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(20)

Dvidešimt du nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai, kuriems tenka 16,7 proc. visos lydyto aliuminio oksido eksporto iš Kinijos į Sąjungą apimties, pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija preliminariai atrinko tris eksportuojančius gamintojus, remdamasi didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis. Gautos pastabos apibendrinamos ir nagrinėjamos toliau.

(21)

Preliminariai atrinkta bendrovė „Dengfeng Wudu Abrasives Co. Ltd.“ (toliau – „Wudu“) dar kartą pateikė duomenis, susijusius su tiriamojo produkto eksportu į Sąjungą, ir nurodė mažesnę eksporto apimtį. Komisija paprašė „Dengfeng Wudu Abrasives Co. Ltd.“ pateikti papildomos informacijos, kad atliekant šį tyrimą ji būtų laikoma bendradarbiaujančiu eksportuojančiu gamintoju. Tačiau „Dengfeng Wudu Abrasives Co. Ltd.“ per nustatytą terminą prašomos informacijos nepateikė.

(22)

Atsižvelgdama į atnaujintą mažesnę eksporto apimtį, apie kurią pranešė „Wudu“, ir negavusi atsakymo į Komisijos prašymą pateikti papildomos informacijos, Komisija laikėsi nuomonės, kad ši bendrovė nebebendradarbiavo atliekant tyrimą, todėl ji nebebuvo atrinkta arba laikoma bendradarbiaujančiu eksportuojančiu gamintoju.

(23)

„Shanxi Lvliangshan Minerals Co. Ltd“ (toliau – „Lvliangshan“) tvirtino, kad preliminariai atrinkti trys eksportuojantys gamintojai nebuvo tipiški, nes jiems teko tik 6,2 proc. visos lydyto aliuminio oksido eksporto iš Kinijos į Sąjungą apimties. Be to, ji teigė, kad atrinkti eksportuotojai turi būti tikri eksportuojantys gamintojai, galintys pateikti patikimus duomenis apie gamybos sąnaudas ir pardavimą eksportui. „Shanxi Lvliangshan Minerals Co. Ltd“ pasiūlė, kad atranka būtų grindžiama didžiausia gamybos apimtimi.

(24)

„Art Abrasives (Guizhou) Co., Ltd.“ paprašė būti įtraukta į galutinę atranką, nes ji yra vienintelė KLR gamintoja, naudojanti aliuminio oksidą ir boksitą kaip žaliavą vidutinio trapumo aliuminio oksidui gaminti, ir taip pat taiko visapusiškus pažangius šios rūšies produkto apdorojimo metodus.

(25)

„Tyrolit“ tvirtino, kad vykdant atranką taip pat reikėtų atsižvelgti į papildomus veiksnius, pavyzdžiui, nagrinėjamojo produkto kokybės lygį ir apdorojimo specifikacijas. „Tyrolit“ ir VDS taip pat paprašė įtraukti bent vieną papildomą eksportuojantį gamintoją, kad būtų padidintas atrinktų bendrovių tipiškumas. Kita vertus, „Tyrolit“ laikėsi nuomonės, kad į tyrimą turėtų būti įtrauktos tik prekės (visų pirma rudasis ir baltasis lydytas aliuminio oksidas), kurios, kaip manoma, sudaro 75–80 proc. viso lydyto aliuminio oksido kiekio.

(26)

Dėl atrinktų bendrovių tipiškumo ir prašymo įtraukti papildomą eksportuojantį gamintoją (-us) Komisija laikėsi nuomonės, kad dėl apskritai žemo Kinijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygio, Kinijos vidaus pramonės susiskaidymo ir apie save pranešusių bendrovių santykinio dydžio į atranką nebuvo galima įtraukti papildomo eksportuojančio gamintojo ir kad atrinktos bendrovės buvo pakankamai tipiškos, nes joms teko 6,1 proc. viso importo. Dėl tvirtinimų, susijusių su kokybės aspektais ir skirtingų gamybos procesų ar žaliavų naudojimu, Komisija priminė, kad tai nėra teisėti atrankos kriterijai pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį. Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad pagal eksporto į ES apimtį atrinktos bendrovės buvo tipiškesnės nei bendrovės, atrinktos pagal gamybos apimtį, atsižvelgiant į tai, kad atliekant tyrimą daugiausia dėmesio skiriama Kinijos veiklos vykdytojų eksporto praktikai. Be to, „Lvliangshan“ nepateikė įrodymų, kad preliminariai atrinktos bendrovės nebuvo tikrieji eksportuojantys gamintojai. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad šis tyrimas inicijuotas gavus skundą, kuris neapsiriboja lydyto aliuminio oksido prekėmis. Tuo remiantis su šiais klausimais susiję tvirtinimai buvo atmesti.

(27)

Be to, paaiškėjo, kad „Art Abrasives (Guizhou) Co.“ naudoja aliuminio oksidą ir boksitą tik vienos rūšies produktui (vidutinio trapumo aliuminio oksidui), o gamina daug įvairesnių rūšių produktus, patenkančius į šio tyrimo aprėptį. Be to, šio teiginio nepatvirtino šios šalies pateikta „Informacija apie žaliavas“, kurioje pateikta prieštaringa informacija. Pažymėtina, kad įtraukus bendrovę, kuri taiko unikalias gamybos technikas, atrinkti Kinijos ūkio subjektai, kaip visuma, netaptų tipiškesni, o būtų priešingai. Todėl minėti tvirtinimai buvo atmesti.

(28)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, gavusi pastabas dėl atrinktų bendrovių ir atsižvelgdama į tai, kad „Wudu“ nebendradarbiavo, kaip paaiškinta 21 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nusprendė galutinai atrinkti tik du eksportuojančius gamintojus. Remiantis šiuo nauju pagrindu, galutinai atrinktoms bendrovėms tenka 4,5 proc. viso nagrinėjamojo produkto importo ir 26,6 proc. nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą, kaip nurodė bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai.

(29)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei (toliau – Kinijos vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(30)

Be to, skunde pateikta pakankamai prima facie įrodymų, kad KLR esama nagrinėjamojo produkto žaliavų rinkos iškraipymų. Todėl, kaip paskelbta pranešime apie inicijavimą, atliekant tyrimą nagrinėjami minėti žaliavų rinkos iškraipymai, kad būtų galima nustatyti, ar KLR reikia taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 2a dalių nuostatas. Dėl šios priežasties Komisija KLR vyriausybei išsiuntė papildomų su šiuo klausimu susijusių klausimynų.

(31)

Komisija internete paskelbė (4) eksportuojantiems gamintojams, naudotojams, nesusijusiems importuotojams ir Sąjungos gamintojams skirtus klausimynus.

(32)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo surengti šių bendrovių tikrinamieji vizitai ir nuotolinės kryžminės patikros:

(33)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2023 m. spalio 1 d. – 2024 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(34)

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas – dirbtinis korundas, chemijos atžvilgiu apibūdintas arba neapibūdintas, dar vadinamas lydytu aliuminio oksidu (toliau – tiriamasis produktas).

(35)

Dirbtinio korundo rūšys yra šios: baltasis lydytas aliuminio oksidas (BLAO), rausvasis lydytas aliuminio oksidas, rubino spalvos lydytas aliuminio oksidas, rudasis lydytas aliuminio oksidas (RLAO), zolio–gelio korundas ir kt. Jos visos įtrauktos, nepriklausomai nuo jų komercinio pavadinimo, jei atitinka atitinkamuose TARIC kodų aprašymuose nurodytas savybes ar specifikacijas.

(36)

Lydytas aliuminio oksidas gaunamas lydant boksitą arba aliuminio oksidą labai aukštoje temperatūroje (apie 2 000 °C) lanko krosnyje ir atšaldant bei sutraiškant gautą medžiagą.

(37)

Dėl kietumo ir terminio atsparumo lydytas aliuminio oksidas daugiausia naudojamas dviejuose pramonės sektoriuose – abrazyvų ir ugniai atsparų medžiagų. Abrazyvų pramonėje jis naudojamas įvairioms reikmėms, įskaitant šlifavimą, poliravimą, pjaustymą ir srautinį apdirbimą. Ugniai atsparių medžiagų pramonėje jis naudojamas kaip ugniai atspari medžiaga aukštos temperatūros sąlygomis, pavyzdžiui, krosnių išklojose, tigliuose ir ugniai atspariose plytose. Be šių pagrindinių paskirčių, lydytas aliuminio oksidas taip pat naudojamas techninės keramikos gamyboje ir laminuotų produktų pramonėje kaip paviršiaus dangos priedas.

(38)

Nagrinėjamasis produktas – KLR kilmės tiriamasis produktas, kurio KN kodai šiuo metu yra 2818 10 11 , 2818 10 19 , ex 2818 10 91 ir 2818 10 99 (TARIC kodai 2818 10 91 20, 2818 10 91 90), (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(39)

Tačiau dirbtinis korundas, kurio TARIC kodas šiuo metu yra 2818 10 91 30 (t. y. mikrokristalinės struktūros sukepintasis korundas, kurio sudėtyje yra aliuminio oksido (CAS RN 1344-28-1) ir magnio aliuminato (CAS RN 12068-51-8) (apskaičiuotų kaip oksidai) ir kurio sudėtyje esantis aliuminio oksidas sudaro ne mažiau kaip 92 proc., bet ne daugiau kaip 94 proc. masės, o magnio oksidas – 7 proc. masės (±1 proc.)), nėra tiriamojo produkto dalis. Mechaniniai dirbtinio korundo ir kitų medžiagų mišiniai, šiuo metu priskiriami 3824 pozicijai, taip pat nėra tiriamojo produkto dalis.

(40)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(41)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

(42)

Kelios šalys, visų pirma Sąjungos ugniai atsparių medžiagų pramonės naudotojai, teigė, kad abrazyvinį ir ugniai atsparų lydytą aliuminio oksidą sunku vieną kitu pakeisti, nes skiriasi jų fizinės savybės, ypatybės, taikymo būdai ir vartotojų suvokimas. Daugelis naudotojų nurodė, kad skiriasi abrazyvinio ir ugniai atsparaus lydyto aliuminio oksido dalelių dydžio pasiskirstymas, teigdami, kad abrazyvinis lydyto aliuminio oksidas turi atitikti tam tikrus standartus, kuriuos paskelbė „Federation Européenne des Fabricants de Produits Abrasifs“ (toliau – FEPA) ir kurie grindžiami birių dalelių dydžiu. Ugniai atspariam aliuminio oksidui, priešingai, taikomi didesni dalelių dydžio intervalai ir ne tokie griežti dalelių dydžio vienodumo reikalavimai. Be to, keli naudotojai teigė, kad abiejų šių rūšių aliuminio oksido negalima pakeisti vieno kitu sąnaudų ir galutinio naudojimo požiūriu, nes abrazyvinio lydyto aliuminio oksido naudojimas ugniai atsparių medžiagų pramonėje būtų per brangus, o ugniai atsparus lydytas aliuminio oksidas yra techniškai netinkamas naudoti abrazyviniuose produktuose.

(43)

Ugniai atsparių medžiagų pramonės naudotojai taip pat teigė, kad Sąjungos pramonė daugiausia gamina abrazyvinį lydytą aliuminio oksidą, o ugniai atsparaus lydyto aliuminio oksido gamyba tesudaro 20–30 proc. Sąjungos gamybos. Todėl jie teigė, kad Sąjungoje nebuvo pakankamai pajėgumų ugniai atsparaus lydyto aliuminio oksido paklausai patenkinti. Be to, jie teigė, kad, atsižvelgiant į tai, kad ugniai atsparus lydytas aliuminio oksidas sudarė tokią mažą Sąjungos pramonės gamybos dalį, šios rūšies produkto neįtraukimas į produkto apibrėžtąją sritį nepakenktų svarstomų muitų poveikiui.

(44)

Komisija pažymėjo, kad abrazyvinė ir ugniai atspari lydyto aliuminio oksido rūšys pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis. Abiejų rūšių lydytą aliuminio oksidą sudaro 90–99 proc. aliuminio oksido, jis labai kietas, jo didelis tankis ir aukšta lydymosi temperatūra, jis pasižymi mažu priemaišų kiekiu, dideliu atsparumu šiluminiam smūgiui ir dideliu atsparumu nusidėvėjimui. Dėl dalelių dydžio pasiskirstymo Komisija pažymėjo, kad dalelių dydžio skirtumai atsiranda dėl po lydimo vykstančių procesų, pavyzdžiui, sijojimo, ir neatspindi jokių esminių skirtumų tarp produktų. Be to, Komisija pažymėjo, kad dalelių dydžiai iš esmės sutampa, todėl abiejų rūšių medžiagos tam tikroms reikmėms galėtų būti naudojamos kaip viena kitos pakaitalas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad ugniai atsparių medžiagų pramonės naudotojai, daugiausia perkantys produktą, kurio dalelių dydžių intervalas didesnis, taip pat pirko produktus, kurių intervalas siauresnis ir pakankamu mastu sutampa su dalelių dydžio pasiskirstymu, paprastai siejamu su abrazyviniu lydytu aliuminio oksidu. Be to, abrazyvų pramonės naudotojai techniniu požiūriu, kaip patvirtino Vokietijos abrazyvų asociacija VDS, galėtų naudoti tokį dalelių dydį, koks paprastai naudojamas ugniai atsparių medžiagų pramonėje, net jei toks naudojimas neatitinka FEPA standartų, ypač kai abrazyvai naudojami paprastesnėmis paskirtimis. Atlikus tyrimą nustatyta, kad FEPA standartų laikymasis nėra teisinė prievolė ir jie ne visada taikomi visiems naudojimo būdams. Dėl sąnaudų skirtumo Komisija pažymėjo, kad kainų skirtumai nėra laikomi pakankamu pagrindu neįtraukti produkto, jei nėra aiškių įrodymų, kad esama esminių fizinių, cheminių ar techninių savybių skirtumų. Komisija laikėsi nuomonės, kad tai, jog visos lydyto aliuminio oksido rūšys nėra visiškai pakeičiamos viena kita (ugniai atsparių rūšių naudotojai tai dažnai grindžia sąnaudų kriterijais, o abrazyvų naudotojai – tam tikrų aukšto lygio naudojimo paskirčių atveju keliamais kokybės reikalavimais), nepaneigia išvados, kad skirtingos lydyto aliuminio oksido rūšys patenka į to paties produkto apibrėžtąją sritį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(45)

Komisija 7 skirsnyje pateikia argumentus dėl ugniai atsparaus lydyto aliuminio oksido gamybos Sąjungoje.

(46)

Kai kurios šalys teigė, kad zolio–gelio korundo ir lydyto aliuminio oksido pakeičiamumas vienas kitu yra labai ribotas ir kad lydytas aliuminio oksidas gaminamas iš boksito ir aliuminio oksido, o zolio–gelio korundas gaminamas iš labai gryno bemito. „Tyrolit“ pažymėjo, kad zolio–gelio korundas gaminamas ne lydant, kaip daroma su lydytu aliuminio oksidu, o taikant kitą gamybos procesą, kuris apima zolio–gelio susidarymą disperguojant bemitą ir priedus parūgštintame vandenyje. Be to, atsižvelgdama į didelę jam gaminti naudojamos žaliavos – bemito – kainą, „Tyrolit“ tvirtino, kad zolio–gelio korundas maždaug dešimt kartų brangesnis už lydytą aliuminio oksidą ir kad jo pakeitimas kitos rūšies lydytu aliuminio oksidu, nors teoriškai įmanomas, turėtų didelį poveikį gautų surištų arba padengtų abrazyvų kokybei. Todėl kai kurios šalys paprašė, kad zolio–gelio korundas nebūtų įtrauktas į tyrimo aprėptį.

(47)

Komisija pažymėjo, kad zolio–gelio korundo pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės yra panašios į kitų rūšių lydyto aliuminio oksido. Ir zolio–gelio, ir kitų rūšių lydytą aliuminio oksidą, įskaitant baltąjį lydytą aliuminio oksidą ir rudąjį lydytą aliuminio oksidą, daugiausia sudaro aliuminio oksidas (Al2O3), kurio kietumas, terminis atsparumas ir cheminis stabilumas yra panašūs, todėl jie yra tinkami panašiems pramoniniams naudojimo būdams. Nors zolio–gelio aliuminio oksidas gaminamas taikant specifinį cheminės sintezės procesą, o ne tradicinį lydymą, ir yra gaunamas iš kitos žaliavos, gamybos proceso ir žaliavų skirtumai per se nėra svarbūs nustatant, ar produkto rūšis yra atskiras produktas, kai šis gamybos metodikos skirtumas neturi esminės įtakos galutinio produkto funkcinėms savybėms. Be to, tik sąnaudų ir kainų skirtumai nepateisina išvados, kad zolio–gelio aliuminio oksidas turėtų būti laikomas kitu produktu. Tai, kad „Tyrolit“ pripažįsta, jog baltasis lydytas aliuminio oksidas teoriškai galėtų pakeisti zolio–gelio aliuminio oksidą, nors rezultatai sudėtingesnėse taikymo srityse būtų prastesni, rodo, kad įvairių rūšių lydytas aliuminio oksidas pakankamai stipriai pasižymi pagrindinėmis funkcinėmis savybėmis. Komisija laikėsi nuomonės, kad, kalbant apie daugumą abrazyvų naudojimo būdų, zolio–gelio aliuminio oksido ir kitų rūšių lydyto aliuminio oksido tarpusavio pakeičiamumas yra reikšmingo lygio.

(48)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad pastabose dėl produkto apibrėžtosios srities nepateiktas pakankamas produkto neįtraukimo pagrindimas. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(49)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(50)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad galiausiai galėtų būti taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus KLR eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie lydyto aliuminio oksido gamybai naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė 10 eksportuojančių gamintojų.

(51)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Iki nustatyto termino iš Kinijos vyriausybės negauta nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Todėl Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Komisija paragino Kinijos vyriausybę teikti pastabas dėl 18 straipsnio taikymo. Pastabų negauta.

(52)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(53)

2025 m. sausio 21 d. pranešimu (toliau – pirmasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie atitinkamus šaltinius, kuriais ketina naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavų, darbo ir energijos, susijusių su tiriamojo produkto gamyba KLR, sąrašą. Be to, remdamasi kriterijais neiškraipytoms kainoms ar lyginamiesiems dydžiams pasirinkti, Komisija kaip galimas tinkamas tipiškas šalis nurodė Meksiką ir Braziliją. Visos pastabos aptartos 3.2.2.1 skirsnyje.

(54)

2025 m. kovo 5 d. antruoju pranešimu (toliau – antrasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Meksiką. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidas) ir pelną ji nustatys remdamasi „ELMET, S.A. DE C.V.“.

(55)

Pastabos dėl abiejų šių pranešimų buvo apibendrintos ir aptartos 3.2.2 skirsnyje.

(56)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(57)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos, toliau – PBA išlaidos).

(58)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, buvo tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(59)

Neseniai atlikusi su Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) metalurgijos ir cheminių medžiagų sektoriumi susijusius tyrimus (5) Komisija nustatė, kad jame esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(60)

Atlikusi tuos tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi KLR iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (6). Visų pirma Komisija padarė išvadą, kad metalurgijos ir cheminių medžiagų sektoriuje Kinijos vyriausybei ne tik priklauso didelė nuosavybės dalis, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmą įtrauką (7), bet Kinijos vyriausybė taip pat gali kištis į kainų ir sąnaudų nustatymą valstybei dalyvaujant įmonių veikloje, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antrą įtrauką (8). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (9). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai neveikia tinkamai, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR (10). Komisija taip pat nustatė, kad chemijos sektoriuje esama darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktą įtrauką (11), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštą įtrauką, visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo (12).

(61)

Kaip ir atlikdama ankstesnius tyrimus, susijusius su KLR metalurgijos ir cheminių medžiagų sektoriais, šiame tyrime Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, taip pat įrodymais, pateiktais skunde bei Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (13) (toliau – ataskaita), kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant tiriamąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir per ankstesnius tyrimus.

(62)

Skunde teigiama, kad dėl didelių iškraipymų Kinijoje šiuo atveju negalima naudoti Kinijos metalurgijos ir cheminių medžiagų pramonės vidaus rinkos kainų ir sąnaudų. Šiai pozicijai pagrįsti skundo pateikėjas nurodė ataskaitą, ypač su cheminių medžiagų sektoriumi susijusius skirsnius (14), ankstesnius Komisijos cheminių medžiagų ir tolesnės gamybos grandies metalurgijos produktų tyrimus (15), taip pat Kinijos teisės aktus.

(63)

Tiksliau skunde nurodyta, kad Kinijos ekonomikos sistema grindžiama sąvoka „socialistinė rinkos ekonomika“, o valstybės valdoma ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“ (16). Kinijos Konstitucija ir nuosavybės teisės aktai sustiprina neabejotiną ir vis didėjančią Kinijos komunistų partijos (toliau – KKP) vykdomą KLR ekonominės sistemos kontrolę, kuri gerokai viršija kontrolės padėtį, įprastą kitose šalyse, kuriose vyriausybės vykdo bendrą makroekonominę kontrolę. Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką naudodama įvairias priemones, pavyzdžiui, pramonės planavimą, finansų sistemas ir reguliavimo aplinką ekonomikai kontroliuoti (17). Labai svarbu yra tai, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (18).

(64)

Kaip išsamiai aprašyta ataskaitoje, Kinijos vyriausybė labai kišasi į cheminių medžiagų rinką, ypač į aliuminio oksido sektorių. Valstybės kontrolė papildomai vykdoma naudojant įvairius planavimo ir reguliavimo dokumentus, taip pat ad hoc politikos intervencines priemones, skirtas cheminių medžiagų sektoriui ir sudarančias sąlygas valstybei įgyvendinti savo viziją ir atlikti reikiamus pakeitimus (19). Kalbant apie aliuminio oksidą, gaminant lydytą aliuminio oksidą naudojamą žaliavą, ji nurodyta tokiuose planuose, kaip Čongčingo savivaldybės 14-asis gamybos pramonės aukštos kokybės plėtros penkmečio planas (toliau – Čongčingo planas), kuriuo siekiama plėsti aliuminio oksido projektus ir sukurti vietos tiekimo sistemą (20).

(65)

Skundo pateikėjas, ir vėl nurodydamas ataskaitą, pažymėjo, kad atitinkamoje rinkoje daugiausia veikia įmonės, priklausančios eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis. Valstybė ne tik aktyviai formuoja bendrąją ekonominę politiką ir prižiūri, kaip atskiros valstybės įmonės ją įgyvendina, bet ir reikalauja savo teisių dalyvauti valstybės valdomų įmonių veiklos sprendimų procese. Tai paprastai daroma per valdžios institucijų ir valstybės valdomų įmonių narių rotaciją, partijos nariams dalyvaujant valstybės valdomų įmonių vykdomosiose institucijose, o partijos skyriams – bendrovėse, taip pat formuojant valstybės valdomų įmonių sektoriaus organizacinę struktūrą. Valstybės valdomos įmonės gauna daug ekonominės naudos, visų pirma apsaugą nuo konkurencijos ir lengvatinę prieigą prie atitinkamų gamybos išteklių, įskaitant finansavimą. Dėl didelio valstybės kišimosi į cheminių medžiagų pramonę ir didelės valstybės valdomų įmonių dalies šiame sektoriuje, palyginti su visa gamyba, net ir privatiems tiriamojo produkto gamintojams neleidžiama veikti rinkos sąlygomis. Labiau tikėtina, kad tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek privačioms bendrovėms, veikiančioms cheminių medžiagų sektoriuje, Kinijos vyriausybė taiko politinę priežiūrą ir gaires.

(66)

Valstybės dalyvavimas įmonių veikloje leidžia jai kištis nustatant kainas ar sąnaudas. Šiuo atžvilgiu skunde nurodoma ataskaita pabrėžiant, kad nors atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius valstybės valdomų įmonių vadovaujančius asmenis, kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, gali būti laikoma atitinkančia jų nuosavybės teises, kitas svarbus kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus, yra KKP skyriai tiek valstybės valdomose įmonėse, tiek privačiose bendrovėse. Bent nuo 2016 m. KKP sustiprino reikalavimą turėti teisę į valstybės valdomų įmonių verslo sprendimų kontrolę, kad galėtų siekti vyriausybės tikslų. Taip pat pranešama, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti patriotizmui ir laikytis partijos drausmės. Be to, valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, daro papildomą iškreipiamąjį poveikį rinkai.

(67)

Taip pat pažymėtina, kad Kinijos viešąja politika arba priemonėmis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia faktiškai visus ekonomikos sektorius, visų pirma tuos sektorius, kurie laikomi strateginiais. Valdžios institucijos kiekviename administraciniame lygmenyje stebi tokių planų įgyvendinimą. Todėl pagal Kinijos ekonomikos planavimo sistemą ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos vyriausybė laiko strateginiais arba politiškai svarbiais, įskaitant cheminių medžiagų sektorių, o tai daro poveikį galutinės grandies pramonės šakoms, įskaitant lydyto aliuminio oksido gamybą.

(68)

Bankroto, bendrovių ar nuosavybės teisės aktų nėra, jų taikymas diskriminacinis arba jų vykdymo užtikrinimas yra netinkamas. Nors Kinijos bankroto įstatymas oficialiai grindžiamas panašiais principais kaip ir atitinkami kitų šalių įstatymai, Kinijos sistemai būdingas sistemingas nepakankamas vykdymo užtikrinimas. Valstybė atlieka svarbų ir aktyvų vaidmenį nemokumo bylose ir dažnai daro tiesioginę įtaką jų baigčiai (21). Be to, Kinijoje visa žemė priklauso Kinijos valstybei ir jos paskirstymas priklauso tik nuo valstybės. Todėl dėl Kinijos bankroto ir nuosavybės teisės aktų atsiranda iškraipymų, nes leidžiama išsilaikyti nemokioms įmonėms, o žemės neįmanoma gauti rinkos sąlygomis.

(69)

Darbo užmokesčio sąnaudos Kinijoje taip pat iškraipomos, nes Kinija neratifikavo kelių pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir kolektyvinių derybų. Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos gyventojams.

(70)

Galimybė gauti finansavimą suteikiama viešosios politikos tikslus įgyvendinančioms ar nuo valstybės priklausančioms institucijoms. Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybinių bankų, kurie ir toliau yra susiję su valstybe ne tik dėl nuosavybės, bet ir asmeninių ryšių, padėtis, ir jie, taip pat kaip ir nefinansinės valstybės valdomos įmonės, reguliariai įgyvendina vyriausybės nustatytą viešąją politiką. Be to, dirbtinai mažinamos skolinimosi išlaidos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami vyriausybės sukurtų iškraipymų. Iš esmės, nepaisant veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, Kinijos įmonių kredito sistemai įtakos turi didelės sisteminės problemos ir iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose.

(71)

Be to, Kinijos rinkos iškraipymai yra sisteminio pobūdžio. Kalbant apie lydyto aliuminio oksido gamybą, ypač svarbus vyriausybės dalyvavimas energetikos sektoriuje. Dėl aukštos temperatūros, reikalingos lydyto aliuminio oksido gamybai (daugiau kaip 2 000 °C laipsnių), reikia labai daug energijos. Be to, Kinijos elektros energijos rinkai būdingas aktyvus valstybės valdomų įmonių dalyvavimas įvairiais tiekimo grandinės etapais. Kinijos vyriausybė taip pat aktyviai dalyvauja nustatant energijos kainas, visų pirma nustatant lengvatines elektros energijos kainas tam tikroms provincijų pramonės šakoms.

(72)

Taigi skunde laikomasi pozicijos, kad kainos ar sąnaudos nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Tuo remiantis, pagal skundą, šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(73)

Kinijos vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi skundo pateikėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(74)

Todėl šiame tyrime nagrinėdama, ar tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija rėmėsi byloje turimais įrodymais, įskaitant skunde ir ataskaitoje pateiktus įrodymus. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir per ankstesnius tyrimus.

(75)

Tiriamojo produkto sektoriuje Kinijos vyriausybė ir toliau išlaiko didelę nuosavybės dalį, vykdo kontrolę, strategiškai prižiūri arba teikia gaires, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje. Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, Kinijoje sudaro labai didelę ekonomikos dalį. Kinijos vyriausybėje ir KKP yra struktūros, kurios užtikrina Kinijos vyriausybės ir KKP nuolatinę įtaką įmonėms ir, visų pirma, valstybės valdomoms įmonėms (22). Tačiau KKP kišimasis į veiklos sprendimų priėmimą tapo norma ne tik valstybės valdomose įmonėse, bet ir privačiose bendrovėse (23), o KKP siekia vadovauti beveik visiems šalies ekonomikos aspektams.

(76)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tiriamojo produkto sektoriuje veikia ir valstybės valdomos įmonės, ir privačios bendrovės (24). Pavyzdžiui, „Chinalco“, valstybės valdoma įmonė prie SASAC (25), ir „China Henan International Cooperation Group Co. Ltd.“ (26), Henano vyriausybei priklausanti valstybės valdoma įmonė, yra vienos didžiausių boksito tiekėjų (27), o boksitas yra pagrindinis lydyto aliuminio oksido gamybos išteklius. Be to, nors keli gamintojai yra privačios įmonės, pavyzdžiui, „Zhengzhou Yufa Abrasives Co. Ltd.“ („Zhengzhou Yufa Group“ patronuojamoji įmonė) (28) ir „Saite“ (29), kuri yra „Bosai Group“ patronuojamoji įmonė, jie taip pat veikia prižiūrimi Kinijos valdžios institucijų ir vadovaujasi jų gairėmis (žr. 85 ir 86 konstatuojamąsias dalis).

(77)

Be to, Kinijos vyriausybė įmonėms teikia gaires ir nustatydama konkrečius metalurgijos ir cheminių medžiagų sektorių tikslus ir politiką, kurių privalo laikytis visi pramonės dalyviai, nepriklausomai nuo jų privataus ar viešojo pobūdžio.

(78)

Pavyzdžiui, 2020 m. Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos (toliau – MIIT) paskelbtose aliuminio pramonei taikomose standartinėse sąlygose (30) (toliau – standartinės sąlygos) centriniu lygmeniu nustatyta bendra aliuminio pramonės veikimo sistema. Paprastai standartinėmis sąlygomis siekiama: „skatinti aliuminio pramonės struktūrinę reformą, kiek ji susijusi su pasiūla, skatinti pramonės technologinę plėtrą ir aukštos kokybės pramonės plėtrą“ ir numatoma, kad: „boksito kasyba ir aliuminio oksido, elektrolitinio aliuminio ir antrinio aliuminio gamyba turi atitikti nacionalinę ir vietos pramonės politiką, mineralinių išteklių planus, aplinkos apsaugos ir energijos taupymo įstatymus, reglamentus ir politiką, kasybos įstatymus, kitus teisės aktus ir politiką, saugios gamybos įstatymus, kitus teisės aktus ir politiką, pramonės plėtros planus ir kitus reikalavimus“ (31).

(79)

Be to, aliuminio oksidas įtrauktas į 2025 m. Vakarų regionų skatinamųjų pramonės šakų katalogą (32).

(80)

Neseniai Kinijos vyriausybė paskelbė Aliuminio pramonės aukštos kokybės plėtros įgyvendinimo planą (33) (toliau – aliuminio planas), kuriame nurodyta: „Siekdami skatinti aliuminio pramonės aukštos kokybės plėtrą, geriau remti pagrindines gamybos pramonės grandines, <...> parengėme šį 2025–2027 m. laikotarpio planą <...>. Vadovaudamiesi Xi Jinpingo mintimi dėl Kinijos socializmo bruožų naujajai erai, turime visapusiškai įgyvendinti pagrindinius 20-ojo [KKP] nacionalinio kongreso ir 20-ojo KKP centrinio komiteto antrosios ir trečiosios plenarinių sesijų principus ir veikti vadovaudamiesi nacionalinio susirinkimo dėl naujos industrializacijos skatinimo sprendimais. <...> Sieksime iki 2027 m. gerokai padidinti pramonės ir tiekimo grandinių atsparumą ir saugumo lygį, užtikrindami bendrą pramonės grandinės pirmaujančią padėtį pasaulyje. Bus iš esmės pagerinti aliuminio išteklių saugumo pajėgumai, siekiant 3–5 proc. padidinti boksito vidaus išteklius ir per metus pagaminti daugiau kaip 15 mln. tonų perdirbto aliuminio. Pramonės struktūra bus optimizuota, pagerinus aliuminio perdirbimo pramonės klasterius.“

(81)

Šandongo provincijos 14-ajame aliuminio pramonės plėtros penkmečio plane (34) (toliau – Šandongo planas) išvardyti tokie tikslai: „iki 2025 m. bus kontroliuojami elektrolitinio aliuminio ir aliuminio oksido gamybos pajėgumai <...>. Provincija taps pagrindiniu aliuminio pramonės klasteriu, turinčiu didelę įtaką šalies viduje ir užsienyje.“ (35)

(82)

2022 m. rugsėjo mėn. Guangsi džuangų autonominio rajono liaudies kongreso nuolatinis komitetas paskelbė Sprendimą dėl aliuminio pramonės aukštos kokybės plėtros skatinimo (36) (toliau – Guangsi sprendimas) ir nurodė tikslus, susijusius su pirmaujančių įmonių skatinimu ir vadovavimu valstybės valdomų įmonių plėtrai provincijoje: „Skatinti ir suburti itin konkurencingų pirmaujančių įmonių grupę. Aliuminio pramonėje sukurti pramonės grandinės lyderių sistemą, skirtą aliuminio oksido ir elektrolitinio aliuminio pramonės grandinėms vadovaujančioms įmonėms, kad būtų įgyvendintas išsamus energijos vartojimo efektyvumo vertinimo ir paskatų mechanizmas, apimantis visą pramonę <...>. Gerinti su aliuminiu susijusių valstybės valdomų įmonių plėtros kokybę ir veiksmingumą, remti „Guangxi Investment Group“ ir kitas valstybės valdomas įmones, kad jos optimizuotų ir integruotų savo vidaus aliuminio verslą; gauti ir naudoti kapitalą aliuminio pramonės grandinei visose provincijose ir šalyse diegti vykdant susijungimus ir įsigijimus, dalyvaujant akciniame kapitale arba jį kontroliuojant arba taikant kitus metodus, siekiant įgyvendinti koordinuotą visos pramonės grandinės plėtrą ir sukurti pirmaujančias aliuminio pramonės įmones, kurios darytų įtaką nacionaliniu mastu ir būtų konkurencingos tarptautiniu mastu.“ (37)

(83)

Vyriausybės kontrolė ir politikos priežiūra taip pat pastebima atitinkamų pramonės asociacijų lygmeniu. Iš tiesų Kinijos pramonės asociacijos turi užtikrinti, kad pramonė įgyvendintų Kinijos vyriausybės politiką. Tokia atsakomybė patvirtinama ir tuo, kad vykdydamos savo veiklą jos palaiko glaudų ryšį su valdžios institucijomis ir tai įtvirtinta jų įstatuose.

(84)

Pavyzdžiui, Kinijos spalvotųjų metalų gamybos pramonės asociacija (38) (toliau – CNFA) savo įstatų 3 straipsnyje nurodo, kad ši organizacija „laikosi KKP bendro vadovavimo, įsteigia KKP organizaciją, vykdo partijos veiklą ir sudaro būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai“ ir „priima subjektų, atsakingų už registraciją ir valdymą, subjektų, atsakingų už partijos stiprinimą, taip pat atitinkamų administracinių padalinių, atsakingų už pramonės valdymą, verslo gaires, priežiūros ir valdymo priemones“ (39). Pagal įstatų 6 straipsnį asociacijos veiklos sritis, be kita ko, yra tokia: „laikantis partijos ir valstybės parengtos bendros politikos ir užduoties sukurti socialistinę rinkos ekonomikos sistemą ir atsižvelgiant į tikrąją pramonės padėtį, aktyviai teikti pasiūlymus ir nuomones dėl pramonės plėtros, pramonės politikos, įstatymų ir kitų teisės aktų“ (40). Be to, norint tapti asociacijos atstovu, reikia laikytis Kinijos komunistų partijos vadovavimo, remiant Kinijos socializmą, ryžtingai įgyvendinant partijos poziciją, principus ir politiką ir turint gerų politinių savybių (41).

(85)

Kai kurie boksitų tiekėjai, pavyzdžiui, „Chinalco“, yra CNFA nariai.

(86)

Be to, Kinijos ugniai atsparių medžiagų pramonės asociacija (42) (toliau – ACRI) savo įstatų 3 straipsnyje nurodo, kad ši organizacija „laikosi KKP bendro vadovavimo, įsteigia KKP organizaciją, vykdo partijos veiklą ir sudaro būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai“, ir „priima Civilinių reikalų ministerijos verslo gaires, priežiūros ir valdymo priemones“. Asociacijai vykdant partinį darbą taip pat „priimamas vieningas KKP Centrinio komiteto Visuomenės darbo skyriaus vadovavimas“ (43).

(87)

„Bosai Group“ ir „Zhengzhou Yufa Group“ yra ACRI narės (44).

(88)

Be to, Kinijos staklių galutinės grandies pramonės asociacijos (45) (toliau – CMTBA), kuri turi filialą, konkrečiai susijusį su abrazyvais, įstatuose yra identiškas 3 straipsnis (46), kuriame skelbiama, kad asociacija laikosi KKP vadovavimo ir sutinka su Civilinių reikalų ministerijos ir Valstybės tarybos Valstybės turto priežiūros ir administravimo komisijos partijos komiteto vykdoma priežiūra ir valdymu, kiek tai susiję su CMTBA partijos stiprinimo veikla (47).

(89)

Kalbant apie Kinijos vyriausybės galimybę kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, KKP skyriai tiek valstybės valdomose, tiek privačiose įmonėse yra svarbus kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Atlikdama tyrimą Komisija nustatė, kad tiriamojo produkto gamintojai turi asmeninių ryšių su KKP, pavyzdžiui, daugelio tiriamąjį produktą gaminančių bendrovių vyresniosios vadovybės arba direktorių valdybos narių yra KKP nariai.

(90)

Pavyzdžiui, „Chinalco“ pirmininkas ir „Chinalco“ direktorius bei generalinis direktorius yra atitinkamai „Chinalco“ partijos organizacijos partijos sekretorius ir partijos sekretoriaus pavaduotojas. Be to, 2024 m. visi „Chinalco Group“ padaliniai pradėjo partijos drausmės tyrimą ir švietimą: „„Chinalco Group“ partijos drausmės tyrimo ir švietimo įvadiniame posėdyje pabrėžta, kad partijos organizacijos visais lygmenimis turėtų stiprinti mokymosi ir taikymo derinį, derinti partijos drausmės tyrimą ir švietimą su „Chinalco Group“ 4 + 4 + N + metinių pagrindinių projektų strateginio planavimo metinės įgyvendinimo sistemos diegimu ir stengtis pasiekti metinius tikslus ir užduotis, taip pat veiksmingai paversti mokymosi rezultatus neįveikiama varomąja jėga siekiant paspartinti pasaulinio lygio aukštos kokybės aliuminio bendrovės, turinčios didelių visapusiškų konkurencinių pranašumų, steigimą, ir užtikrinti tvirtas garantijas siekiant „Chinalco“ modernizavimo.“ (48)

(91)

Partija taip pat kišasi ir į privačias aliuminio oksido pramonės įmones. Pavyzdžiui, „Bosai Group“ pirmininkas taip pat yra „Kinijos Liaudies politinės konsultacinės Načuan apskrities (Čongčingas) konferencijos pirmininkas“ ir gavo „išskirtinio Kinijos socialistinio kūrėjo“ garbės vardą (49). Be to, grupės generalinio direktoriaus pavaduotojas taip pat eina partijos komiteto sekretoriaus pareigas ir dalyvavo susitikime su Čongčingo „savivaldybės partijos komiteto propagandos grupe, kad išnagrinėtų ir įgyvendintų KKP 20-ojo centrinio komiteto trečiosios plenarinės sesijos dvasią“ (50).

(92)

Be to, tiriamojo produkto sektoriuje taikoma diskriminacinė politika vidaus gamintojų naudai arba kitaip veikiama rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje.

(93)

Kinijos vyriausybė metalurgijos pramonę ir toliau laiko viena iš pagrindinių pramonės šakų (51). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, provincijų ir savivaldybių lygmenimis skelbiamų aliuminio oksidą apimančių planų, direktyvų ir kitų dokumentų, kuriuos Komisija išsamiai aptarė ankstesniuose su šiuo sektoriumi susijusiuose tyrimuose (52), taip pat ataskaitoje (53).

(94)

Pavyzdžiui, nacionaliniu lygmeniu į 14-ąjį žaliavų pramonės plėtros penkmečio planą (54) (toliau – žaliavų planas) įtrauktos nuostatos „skatinti pakrančių teritorijas sistemingai organizuoti aliuminio oksido ir kitus projektus naudojant išteklius iš užsienio“. Plane taip pat raginama kontroliuoti pajėgumus visame aliuminio sektoriuje, įskaitant aliuminio oksido sektorių: „Griežtai kontroliuoti naujai padidėjusius gamybos pajėgumus. <...> Užkirsti kelią nevaldomai <...> ir aliuminio oksido sektoriaus plėtrai“.

(95)

Be to, aliuminio plane teigiama, kad Kinijos vyriausybė „sieks iki 2027 m. gerokai padidinti pramonės ir tiekimo grandinės atsparumą ir saugumo lygį ir užtikrinti tokią pramonės grandinės plėtrą, kad ji taptų pasaulyje pirmaujančia grandine. Aliuminio išteklių saugumo pajėgumai bus iš esmės pagerinti, siekiant 3–5 proc. padidinti šalies boksito išteklius.“ Be to, kad Kinijos vyriausybė daug dėmesio skiria boksitui kaip gamybos ištekliui, ji taip pat ketina „nuolat ir apdairiai rengti aliuminio oksido projektus. Stiprinsime aliuminio oksido <...> projektų, kurių žaliava yra boksitas, moksline veikla grindžiamą planavimą <...>. Nauji projektai bus įgyvendinami laikantis atsargumo. Naujai pakeisti arba išplėsti aliuminio oksido projektai turi griežtai atitikti atitinkamą pramonės politiką <...>“ (55).

(96)

Kaip matyti iš pirmiau nurodytų dokumentų, centrinė valdžia atidžiai stebi aliuminio oksido sektorių ir jį valdo, o sektorius, įskaitant visą lydyto aliuminio oksido pramonės grandinę, daugiausia formuojamas vyriausybės intervencinėmis priemonėmis, o ne laisvosios rinkos jėgų.

(97)

Vietos lygmeniu Kinijos kišimasis į aliuminio oksido pramonę yra akivaizdesnis. Vienas iš tokių pavyzdžių – Šandongo planas, kuriame, be 81 konstatuojamojoje dalyje aprašytų tikslų, nustatomos paramos priemonės vietos aliuminio įmonėms: „Didinti politikos ir reguliavimo paramą. Aktyviai įgyvendinti įvairią nacionalinę ir provincijų lygmens paramos politiką, teikti paramą reikalavimus atitinkantiems pramonės klasteriams, pagrindiniams produktams ir pagrindinėms technologijoms. Remti įmones, vykdančias didelius nacionalinius ir provincijų lygmens projektus.“ (56)

(98)

Junane 2021–2023 m. Junano provincijos veiksmų planu dėl visos spalvotųjų metalų ir naujų medžiagų pramonės grandinės pertvarkymo pagal naujausius pranašumus (57) (toliau – Junano planas) siekiama „plėtoti pažangiąją gamybą: <...> skatinti gamybos metodų pertvarkymą į pažangius, lanksčius ir rafinuotus metodus ir vykdyti bandomuosius pažangios gamybos demonstracinius projektus spalvotųjų metalų pramonėje. Boksito <...> kasybos srityse propaguosime visą pažangių bendradarbiavimu grindžiamų kasybos technologijų sistemų rinkinį <...> ir kursime skaitmenines kasyklas, pagrįstas pirmaujančiomis pagrindinėmis pramonės įmonėmis, ir vykdysime pramonės demonstracijas. <...> skatinti įmones gerinti savo žvalgybos lygį proceso optimizavimo srityje <...> ir saugią gamybą, taip pat gerinti savo gebėjimą greitai ir mažomis sąnaudomis patenkinti naudotojų poreikius.“ (58)

(99)

Junano plane taip pat numatytos priemonės aliuminio oksido pramonės veiklos sąnaudoms sumažinti taikant lengvatinę mokesčių politiką: „Įgyvendinti lengvatinę mokesčių politiką, skirtą Vakarų regiono plėtrai, ir tinkamai atlikti atitinkamų įmonių, veikiančių <...> žaliojo aliuminio pramonėje ir spalvotųjų metalų giliojo perdirbimo pramonėje, išvardytose skatinamųjų pramonės šakų Vakarų regionuose kataloge, tyrimą ir registravimą; teikti konsultacijas ir paslaugas, dėl kurių nesikreipta, siekiant padėti įmonėms sumažinti jų mokesčių naštą.“ (59)

(100)

Guangsi sprendime, kaip jau pažymėta 82 konstatuojamojoje dalyje, nustatyti keli aliuminio pramonės plėtros provincijoje tikslai. Be to, jame nustatyta, kad: „Kompetentingi autonominio regiono departamentai, tokie kaip plėtros ir reformų, pramonės ir informacinių technologijų, ekologijos ir aplinkos, rodo kelią aliuminio oksido ir elektrolitinio aliuminio įmonėms ir jas remia, kad jos naudotų naujus procesus, naujas technologijas ir žaliąsias bei mažo anglies dioksido kiekio technologijas energijos taupymo transformacijai vykdyti <...>.“ (60)

(101)

Henane buvo pasirašyta tarptautinės prekybos verslo bendradarbiavimo boksito srityje sutartis tarp „China Henan International Cooperation Group Co., Ltd.“ ir „Sanmenxia Municipality State-owned Assets Operation and Management Co., Ltd.“. Pagal sutartį, „ateityje Sanmensios savivaldybės partijos komitetas ir savivaldybės valdžia į vieną iš 12 pagrindinių pramonės grandinių, į kurių puoselėjimą miestas sutelks dėmesį, įtrauks naujas medžiagas, kurių pagrindas – aliuminis“. „China Henan International Cooperation Group Co., Ltd.“ – bendrovė, kuri yra svarbi provincijos atvėrimo ir bendradarbiavimo platforma, vadovaujasi pagrindinėmis provincijos strategijomis ir užtikrina jų įgyvendinimą <...>. Kaip savivaldybės įmonė, kuri yra valstybės valdoma įmonė, „Sanmenxia Municipality State-owned Assets Operation and Management Co., Ltd.“ <...> siekia užtikrinti naują kokybišką produktyvumą, aliuminio pramonės srityje aktyviai veikia jau daugelį metų, siekia naujų proveržių plečiant aliuminio pramonės grandinę ir aktyviai ieško naujų inovacijų ir plėtros būdų. Abiejų šalių bendradarbiavimas vykdant tarptautinės prekybos verslą boksito srityje yra ne tik svarbi priemonė siekiant įgyvendinti nacionalinę strategiją, plėsti užsienio ekonominio bendradarbiavimo sritį ir skatinti aukštos kokybės vietos ekonomikos vystymąsi, bet ir aktyvi praktika stiprinti miesto valstybinių įmonių reformą ir novatorišką plėtrą, kuri yra labai svarbi ir turi didelį poveikį sprendžiant nedidelių vietos boksito atsargų problemą, su kuria susiduria miestas, ir aliuminio pramonės plėtrą dabartiniu ir būsimu laikotarpiais.“ (61)

(102)

Vietos lygmeniu 2021 m. Fulingo aukštųjų technologijų zona (Fulingo rajonas yra Čongčingo savivaldybės teritorijoje) pareiškė, kad „išleista 185 mln. RMB mokslinių ir technologinių inovacijų srityje, t. y. 10,9 procentinio punkto daugiau nei viso regiono bendrųjų viešųjų biudžeto išlaidų augimo tempas“, ir pridūrė, kad „pasitelkdama platformų statybą ir politikos paramą, zona veiksmingai skatino novatoriškų elementų aglomeraciją naujoje medžiagų pramonės grandinėje, o vidaus spraga užpildyta daugeliu novatoriškų laimėjimų. Pavyzdžiui, <...> „Fulingo [Čogčingas] bendrovės „Saite“ metinė rudojo lydyto aliuminio oksido produkcija viršijo 200 000 tonų ir ji tapo didžiausia pasaulyje rudojo lydyto aliuminio oksido monomero gamybos įmone. Iki 2021 m. pabaigos Fulingo apskrityje veikė 98 privačios aukštųjų technologijų įmonės.“ (62)

(103)

Be to, valstybės valdomi bankai taip pat remia kai kuriuos lydyto aliuminio oksido gamintojus, pavyzdžiui, Kinijos eksporto ir importo banko Čongčingo padalinys, kuris „ėmė taikyti keletą priemonių, kad padėtų Čongčingui padaryti viską, kas įmanoma, kad stabilizuotų pagrindinę užsienio prekybos ir užsienio investicijų rinką ir skatintų naują Čongčingo atviros ekonomikos plėtrą <...> ir didesnę finansinę paramą prekybai, <...> teikė atsiskaitymo paslaugas <...>, akredityvus ir prekybos finansavimą daugeliui į gamybą ir prekybą orientuotų įmonių, pavyzdžiui, Čongčingo bendrovei „Saite Corundum and Chongqing International Trade“ (63). Taigi, Kinijos vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant tiriamajam produktui gaminti naudojamų pagrindinių žaliavų gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(104)

Atlikus šį tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad diskriminacinis bankroto ir nuosavybės įstatymų taikymas arba netinkamas jų vykdymo užtikrinimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką aliuminio oksido sektoriuje neturėtų poveikio tiriamojo produkto gamintojams.

(105)

Tiriamajam produktui taip pat poveikį daro darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymai, apibrėžti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje, kaip nurodyta ir 60 konstatuojamojoje dalyje. Minėtais iškraipymais poveikis šiam sektoriui daromas tiek tiesiogiai (kai gaminamas tiriamasis produktas arba jam gaminti skirti pagrindiniai gamybos ištekliai), tiek netiesiogiai (kai naudojamasi bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, gamybos ištekliais).

(106)

Be to, atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad tiriamojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje ir taip pat nurodyta 60 konstatuojamojoje dalyje. Net ir politiniu lygmeniu vyriausybė iš esmės reguliuoja finansines priemones. Pavyzdžiui, Žaliavų plane nustatyta, kad „dabartiniais finansavimo kanalais bus visapusiškai pasinaudota siekiant remti į planą įtrauktus didelės apimties projektus. [Kinijos vyriausybė] stiprins pramonės ir finansų srities bendradarbiavimą ir sustiprins nacionalinių pramonės ir finansavimo bendradarbiavimo platformų vaidmenį, kad teikiant finansines paslaugas ir investuojant į nuosavą kapitalą būtų tvirtai remiami planą atitinkantys projektai.“ (64)

(107)

Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(108)

Galiausiai Komisija primena, kad tiriamajam produktui gaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai tiriamojo produkto gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtaisiais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra veikiama iškraipymų. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje / paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios lygmenyse ir visuose sektoriuose.

(109)

Todėl negalima naudoti ne tik tiriamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir jokių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurioms poveikis taip pat yra daromas, nes jų kainodarą veikia didelis valstybės kišimasis, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(110)

Apibendrinant, turimi įrodymai parodė, kad tiriamojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo jėgos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta tame punkte. Tuo remdamasi ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos vyriausybė visiškai nebendradarbiavo, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju, kaip aptarta kitame skirsnyje, atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte.

(111)

2025 m. sausio 31 d.„Runbao“ ir „Saite“ pateikė pastabų dėl pirmojo pranešimo, be kita ko, dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo.

(112)

Pirma, „Runbao“ ir „Saite“ laikėsi pozicijos, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis netaikytina, nes Kinijos lydyto aliuminio oksido pramonė veikia į rinką orientuotomis sąlygomis. Šiuo atžvilgiu „Runbao“ ir „Saite“ taip pat teigė, kad Komisija turėtų sutikti su abiejų bendrovių nurodytomis vidaus rinkos kainomis ir sąnaudomis, nes jos yra privačios bendrovės.

(113)

Šis argumentas negalėjo būti priimtinas. Kaip išsamiai aprašyta 74–110 konstatuojamosiose dalyse, tiriamojo produkto sektoriuje esama daug didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Nors tokie iškraipymai yra įvairių formų, o valstybės valdomų įmonių veikimas sektoriuje rodo, kad esama didelių iškraipymų, valstybės kišimasis, darantis poveikį rinkos jėgoms, yra susijęs ne tik su valstybei priklausančiais ekonominės veiklos vykdytojais, bet ir su privačiomis bendrovėmis (žr. visų pirma 91 konstatuojamąją dalį).

(114)

Antra, „Runbao“ ir „Saite“ teigė, kad net jei Komisija nustatytų, kad esama didelių iškraipymų, atitinkamas „Runbao“ ir „Saite“ vertinimas turi būti atliekamas atskirai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies trečioje pastraipoje.

(115)

Komisija pažymėjo, kad buvo nustatyta, jog didelių iškraipymų, dėl kurių taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, esama visos šalies mastu. Jei nustatoma, kad galutiniame sektoriuje esama didelių iškraipymų, reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatos a priori taikomos visiems aptariamo sektoriaus KLR eksportuojantiems gamintojams ir apima visas sąnaudas, susijusias su jų gamybos veiksniais. Nors pagal tą pačią pagrindinio reglamento nuostatą, remiantis tiksliais ir tinkamais įrodymais, nustatyta, kad vidaus sąnaudos nėra paveiktos didelių iškraipymų, nebuvo nustatyta, kad jos būtų neiškraipytos. Visų pirma eksportuojantys gamintojai nepateikė tikslių ir tinkamų įrodymų dėl to, kad kainos ir sąnaudos yra neiškraipytos – jie apsiribojo minėtu bendru tvirtinimu, kad lydyto aliuminio oksido pramonė veikia į rinką orientuotomis sąlygomis.

(116)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(117)

Kaip paaiškinta 53 ir 54 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių, kuriais naudotasi normaliajai vertei nustatyti: 2025 m. sausio 21 d. pirmąjį pranešimą dėl gamybos veiksnių (toliau – pirmasis pranešimas) ir 2025 m. kovo 5 d. antrąjį pranešimą dėl gamybos veiksnių (toliau – antrasis pranešimas). Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir atsakyta į gautas šalių pastabas dėl tų elementų ir atitinkamų šaltinių. Antrajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims ketinanti šioje byloje tinkama tipiška šalimi pasirinkti Meksiką, jei būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Gavusi suinteresuotųjų šalių pastabas ir patvirtinamųjų įrodymų, kad Meksikoje iš tikrųjų negaminamas tiriamasis produktas, Komisija laikėsi nuomonės, kad šiuo atveju tinkamiausia tipiška šalis yra Brazilija, jei būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(118)

Pirmajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija nurodė Meksiką ir Braziliją kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į KLR, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas priskiria prie didesnių vidutinių pajamų šalių ir jose, kaip žinoma, gaminamas tiriamasis produktas.

(119)

Savo pastabose „Tyrolit“ kaip tyrimui tinkamas tipiškas šalis pasiūlė tris galimas šalis: Braziliją, Kazachstaną ir Indiją. VDS teigė, kad tinkamiausias pasirinkimas būtų Indija, ir nurodė, kad joje veikia daug tiriamojo produkto gamintojų. Be to, VDS teigė, kad Indija atspindi realias žaliavų kainas ir kad jos energijos kainos yra labiau palyginamos su Kinijos kainomis.

(120)

Komisija pažymėjo, kad, priešingai nei nagrinėjamoji šalis, pagal Pasaulio banko klasifikaciją Kazachstanas ir Indija nepriskiriami prie didesnių vidutinių pajamų šalių kategorijos, todėl, atsižvelgiant į jų ekonominio išsivystymo lygį, jos nelaikomos galimomis tipiškomis šalimis, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte. Taigi Kazachstanas ir Indija negali būti naudojamos kaip tipiškos šalys. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti,

(121)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė, kad dėl šalių, kurios yra nurodytos kaip šalys, kuriose gaminamas tiriamasis produktas, t. y. Brazilijos ir Meksikos, reikia toliau tikrinti, ar reikalingi duomenys, visų pirma tiriamojo produkto gamintojų lengvai prieinami finansiniai duomenys, yra prieinami.

(122)

Kalbant apie Braziliją, šiuo etapu Komisija negalėjo rasti lengvai prieinamų (konsoliduotų ar nekonsoliduotų) „Elfusa Geral de Eletro Fusão“, vienintelės žinomos Brazilijos bendrovės, gaminančios tiriamąjį produktą, finansinių ataskaitų. Taigi Komisija padarė išvadą, kad šiame tyrime ji negali naudoti šios bendrovės duomenų. Todėl Komisija padarė išvadą, kad, atliekant šį tyrimą, Brazilija negali būti laikoma tinkama tipiška šalimi.

(123)

Kalbant apie Meksiką, Komisija nustatė lengvai prieinamas „Elmet“ finansines ataskaitas, iš kurių matyti pagrįstas pelningumo lygis 2022 m., bet neapimamas tiriamasis laikotarpis.

(124)

Komisija išnagrinėjo pagrindinių gamybos veiksnių importą į Meksiką ir Braziliją. Skundo pateikėjas pateikė prima facie įrodymų, kad Kinijoje esama didelių iškraipymų, susijusių su lydytu aliuminio oksidu. Todėl, jei būtų patvirtinta, kad tokių iškraipymų esama, importas iš Kinijos nebūtų įtrauktas apskaičiuojant žaliavų lyginamąsias kainas tipiškose šalyse, Komisija taip pat išnagrinėjo importą iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (66) I priede išvardytų PPO nepriklausančių šalių. Visais atvejais tiriamuoju laikotarpiu šio importo nebuvo arba jis buvo minimalus (mažiau nei 1 proc.). Todėl tiek Meksika, tiek Brazilija galėtų būti laikomos tinkamomis tipiškomis šalimis (67).

(125)

„Tyrolit“ ir VDS tvirtino, kad yra aiškių požymių, leidžiančių manyti, kad nustatytas Meksikos gamintojas „Elmet“ pirmiausia veikia kaip ugniai atsparių ir metalurgijos pramonės šakų žaliavų importuotojas ir platintojas, o ne gamina vieną iš lydyto aliuminio oksido rūšių. Jie taip pat teigė, kad Brazilijoje tiriamasis produktas gaminamas vidaus rinkoje, o „Elfusa Geral de Eletro Fusão“ (toliau – Elfusa) yra VDS nariams gerai žinomas gamintojas.

(126)

Komisija pažymėjo, kad „Tyrolit“ ir VDS nepateikė įrodymų, kad „Elmet“ negamina tiriamojo produkto. Priešingai, „Elmet“ interneto svetainėje aiškiai nurodyta, kad bendrovė gamina RLAO ir eksploatuoja savo krosnį. Tokiam elementui taip pat neprieštaravo kitos suinteresuotosios šalys, kurios žino apie tokio gamintojo buvimą Meksikoje. Be to, „Elmet“ finansinės ataskaitos yra lengvai prieinamos per „Orbis“, o Brazilijos gamintojo „Elfusa“ finansinės ataskaitos nėra lengvai prieinamos ir jų nepateikė nei „Tyrolit“, nei VDS. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(127)

Sąjungos naudotojai „Vesuvius Poland Sp. z o.o.“ (toliau – „Vesuvius“) ir „Calderys“ ir Sąjungos naudotojų asociacija „European Refractories Producers’ Association“ (toliau – PRE) pritarė tam, kad šiuo etapu tipiška šalimi būtų pasirinkta Meksika. „Vesuvius“ teigia, kad Brazilija yra netinkama tipiška šalis, nes nėra pakankamai duomenų apie pagrindinius gamybos veiksnius ir jie yra netinkami, nes šių medžiagų importas į Braziliją yra nedidelis, ypač neįtraukiant Kinijos kilmės medžiagų. Be to, remiantis „Vesuvius“ žiniomis, importuotos medžiagos neatitinka medžiagų, kurios paprastai naudojamos lydytam aliuminio oksidui gaminti. Šį importą daugiausia sudaro specialios rūšies boksitas, turintis specialią paskirtį, ir mažai tikėtina, kad jis bus naudojamas lydytam aliuminio oksidui gaminti. Be to, nėra finansinių duomenų apie lydyto aliuminio oksido gamintojus Brazilijoje. Todėl bendrovė „Vesuvius“ rekomendavo, kad Komisijai tipiška šalimi pasirinkus Braziliją, reikėtų remtis eksporto duomenimis, o ne importo duomenimis, kaip tai buvo daroma ankstesniuose tyrimuose, kad būtų užtikrintas teisingas ir tikslus normaliosios vertės nustatymas. „Calderys“ pritarė tam, kad Meksika būtų pasirinkta tipiška šalimi, nes turėjo finansinių duomenų apie nustatytą lydyto aliuminio oksido gamintoją Meksikoje. Be to, Meksikos importo modeliai rodo mažesnį galimai iškreiptų importuojamų žaliavų poveikį ir griežtesnių socialinių ir aplinkos apsaugos standartų laikymąsi. PRE pažymėjo, kad Brazilija yra viena didžiausių pasaulyje boksito gamintojų ir todėl yra grynoji eksportuotoja. Todėl PRE teigė, kad boksito vieneto importo į Braziliją kaina gali tiksliai neatspindėti vidaus rinkos dėl mažos importo apimties arba dėl to, kad importuojami produktai yra specializuoti, daugiausia skirti didesnės vertės specialios klasės produktams. Be to, kaip ir Komisija, PRE negalėjo rasti prieinamų „Elfusa“ finansinių ataskaitų.

(128)

„Tyrolit“ ir „Reckel“ teigė, kad lydyto aliuminio oksido ir zolio–gelio korundo gamybos veiksniai nebuvo įtraukti į pirmąjį pranešimą. Bendrovė „Reckel“ tvirtino, kad reikėtų persvarstyti Komisijos nustatytus gamybos veiksnius, nes jie tiksliai neatspindi zolio–gelio korundo gamybai naudojamų pirminių žaliavų. Abi bendrovės paragino Komisiją arba pakoreguoti nustatytus gamybos veiksnius, arba neįtraukti zolio–gelio korundo į tyrimo aprėptį.

(129)

Atsižvelgiant į „Tyrolit“ ir „Reckel“ pastabas, taip pat svarstyta viena papildoma žaliava, naudota gaminant zolio–gelio korundą (produkto rūšį, įtrauktą į tiriamąjį produktą), nes apie ją pranešė vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas. Komisija dempingo skirtumus apskaičiavo remdamasi per tyrimą surinktais ir patikrintais duomenimis, užtikrindama, kad būtų atsižvelgta į visus gamybos išteklius, reikalingus abiejų atrinktų gamintojų įvairių rūšių lydytam aliuminio oksidui gaminti.

(130)

„Saite“ ir „Runbao“ tvirtino, kad GTA importo statistiniai duomenys nėra tinkamas pagrindas nustatant normaliajai vertei apskaičiuoti naudojamas žaliavų sąnaudas, nebent būtų atlikti koregavimai, kurių reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, siekiant užtikrinti, kad lyginamąsias kainas būtų galima palyginti su faktinėmis Kinijos eksportuojančių gamintojų mokamomis kainomis. Jos pažymėjo, kad Kinijos bendrovės didelę dalį savo žaliavų ir kitų gamybos išteklių perka vidaus rinkoje, o tai reiškia, kad į atitinkamas gamybos veiksnio kainas neįtrauktos tokios sąnaudos kaip jūrų frachtas, draudimas ir importo muitai. Todėl jie teigė, kad naudodama GTA importo duomenis Komisija turėtų pakoreguoti lyginamąsias kainas, kad jos atspindėtų faktines Kinijos gamintojų viešųjų pirkimų sąlygas, įskaitant transporto rūšį, vežimo atstumą ir tokių išlaidų kaip draudimas, importo muitai ir PVM, taikomumą.

(131)

Komisija pažymėjo, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte reikalaujama naudoti atitinkamus tinkamos tipiškos šalies duomenis, „su sąlyga, kad atitinkami duomenys yra lengvai prieinami“. Šiuo atveju galimų tipiškų šalių importo kainų duomenys yra lengvai prieinami, o Komisija kaip šių kainų šaltinį naudoja GTA duomenis. Jeigu, remiantis įrodymais, yra pagrindo taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nurodytą metodiką, Komisija toliau pakoreguoja šias importo kainas (pvz., pridėdama atitinkamus muitus), taip gaudama pagrįstą pakaitinį kintamąjį, atitinkantį neiškraipytą šių šalių vidaus rinkos kainą. Be to, siekdama nustatyti atitinkamus lyginamuosius dydžius, Komisija neįtraukė importo į tipišką šalį iš Kinijos duomenų. Jeigu Komisija laiko gamybos veiksnių importo neiškraipytomis kainomis apimtis pakankamai tipiškomis ir nėra kitų konkrečių aplinkybių, dėl kurių jie būtų netinkami, nėra jokios objektyvios priežasties jų neįtraukti. Todėl, neturėdama priešingų įrodymų, Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(132)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija antruoju pranešimu informavo suinteresuotąsias šalis, kad neiškraipytoms kainoms arba lyginamiesiems dydžiams, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti normaliąją vertę, nustatyti ji kaip tinkamą tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką ketina naudoti Meksiką. Nustatydama pagrįstas PBA išlaidų ir pelno vertes, Komisija iš pradžių pasiūlė naudoti „Elmet“ finansinius duomenis, kurie buvo prieinami ORBIS duomenų bazėje ir susiję su prieš TL buvusiu laikotarpiu.

(133)

Suinteresuotosios šalys buvo paragintos pateikti pastabas dėl Meksikos, kaip tipiškos šalies, ir bendrovės „Elmet“, kaip tipiškos šalies gamintojo, tinkamumo.

(134)

„Saite“ ir „Runbao“ pabrėžė, kad svarbu pakoreguoti GTA importo duomenis, kad į juos nebūtų įtrauktos tokios sąnaudos kaip jūrų frachtas, draudimas ir importo muitai, nes jos nepatiriamos, kai žaliavos gaunamos Kinijos vidaus rinkoje. Jos teigė, kad įtraukus tokias sąnaudas būtų iškreiptas eksporto kainų ir normaliosios vertės palyginimas, ir ragino Komisiją užtikrinti, kad normaliosios vertės šaltiniai atspindėtų faktines Kinijos gamintojų viešųjų pirkimų sąlygas, kad būtų užtikrintas teisingas palyginimas. Be to, „Runbao“ prieštaravo tam, kad būtų naudojami Brazilijos GTA silicio karbido importo statistiniai duomenys, kaip siūloma antrajame pranešime, rekomenduodama Turkiją dėl didesnės importo apimties ir patikimesnių duomenų, atspindinčių palyginamą ekonominio išsivystymo lygį.

(135)

Kaip minėta 110 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vidaus rinkoje esama didelių iškraipymų, Komisija turi teisę normaliąją vertę apskaičiuoti remdamasi tik atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Šiuo atžvilgiu Komisija negalėjo nustatyti vidaus rinkoje vyraujančių vidaus rinkos kainų ir turėjo remtis importo statistiniais duomenimis, įskaitant, kai taikytina, transporto išlaidas ir importo muitus, kad atspindėtų tipiškos šalies vidaus rinkos kainas, kurias turėtų mokėti vietos gamintojas. Todėl šis tvirtinimas atmetamas. Konkrečiai su silicio karbidu susijęs tvirtinimas buvo apsvarstytas ir išnagrinėtas 154 konstatuojamojoje dalyje.

(136)

„Wester“ teigė, kad „Elmet“ yra per maža ir jos finansiniai duomenys svyruoja, kad šiuo tikslu ji būtų laikoma tipiška Meksikos pramonei. Be to, nėra patvirtinimo, kad „Elmet“ gamina RLAO Meksikoje, nes bendrovės interneto svetainėje Komisijos tvirtinimas nepatvirtinamas. Net jei „Elmet“ gamina RLAO, „Wester“ nurodė, kad jis sudaro nedidelę „Elmet“ produktų asortimento dalį, o „Elmet“ finansiniai duomenys visų pirma atspindi jos kitus sandorius, todėl jie yra netinkami RLAO normaliajai vertei nustatyti. „Wester“ paragino Komisiją dar kartą apsvarstyti, ar naudoti „Elmet“ finansinius duomenis, ir, jei nėra kitų tinkamų duomenų, iš naujo apsvarstyti galimą tipišką šalį.

(137)

„Traxys“ užginčijo „Elmet“ kaip tipiško Meksikos gamintojo pasirinkimą, ir pateikė įrodymų, kad „Elmet“ negamina ugniai atsparių medžiagų pramonei skirto RLAO, o veikiau veikia kaip importuotojas ir prekiautojas, produktą gaunantis iš KLR. Ji tvirtino, kad naudojant „Elmet“ duomenis būtų iškraipomi normaliosios vertės skaičiavimai, nes jie tinkamai neatspindi su tiriamuoju produktu susijusių gamybos procesų, sąnaudų struktūros ir kainodaros strategijų. „Traxys“ taip pat nurodė, kad jūrų frachtas daro didelį poveikį sąnaudoms, todėl Meksikos pardavimo kainos yra netinkamos tinkamam palyginimui su ES rinka. Ji teigė, kad Brazilijos „Elfusa“ galėtų būti tipiškesnė gamintoja dėl to, kad ji RLAO gamina vietoje, o jos frachto sąnaudos panašios į KLR. „Traxys“ pabrėžė, kad dabartinėje atrankoje trūksta įrodymų ir dėl to gali būti neteisingai nustatyta normalioji vertė, o tai turi įtakos procedūriniam teisingumui ir Europos interesams.

(138)

„Verband Deutscher Schleifmittelwerke e.V.“ (toliau – VDS) suabejojo Meksikos kaip tipiškos šalies pasirinkimu, teigdama, kad „Elmet“ negamina tiriamojo produkto. Ji teigė, kad „Elmet“ importuoja RLAO iš KLR, todėl gali būti iškraipyti skaičiavimai, jei jie būtų naudojami kaip lyginamasis dydis. VDS tvirtino, kad Komisija nepakankamai išnagrinėjo skundo pateikėjų pateiktas prielaidas ir neatsižvelgė į svarbius suinteresuotųjų šalių argumentus.

(139)

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus tvirtinimus ir pateiktus įrodymus, Komisija toliau nagrinėjo, ar „Elmet“ buvo tikroji tiriamojo produkto gamintoja Meksikoje, kurios finansinės ataskaitos galėtų būti naudojamos nustatant pagrįstas PBA išlaidų ir pelno sumas tipiškoje šalyje. Atlikusi tyrimą Komisija patvirtino, kad „Elmet“ nėra tikra gamintoja. Be to, Komisija gavo „Elmet“ raštą, kuriame paaiškinama, kad bendrovė negamina tiriamojo produkto. Kadangi tiriamasis produktas iš tikrųjų negaminamas, Komisija turėjo persvarstyti pasirinktą tinkamą tipišką šalį.

(140)

„Imerys“ ir VDS taip pat pateikė tam tikrų tvirtinimų dėl elektros energijos kainos Meksikoje, GTA aliuminio oksido ir boksito importo statistikos Meksikoje. VDS dar kartą nurodė, kad kaip tipiška šalis turėtų būti naudojama Indija. Atsižvelgiant į tai, kad tiriamasis produktas Meksikoje iš tikrųjų negaminamas, šie tvirtinimai buvo laikomi nebeaktualiais. Be to, kaip jau paaiškinta 120 konstatuojamojoje dalyje, Indija nepriklauso tai pačiai pajamų grupei kaip KLR ir negalima numatyti ją pasirinkti kaip tinkamą tipišką šalį.

(141)

Persvarstydama tinkamos tipiškos šalies pasirinkimą, Komisija rėmėsi pirmame ir antrame bylos pranešimuose pateikta informacija ir šiuo klausimu gautomis pastabomis. Pirmajame ir antrajame pranešimuose Komisija kaip galimas tipiškas šalis nurodė Meksiką ir Braziliją. Nors nebuvo jokių lemiamų veiksnių, kurie būtų palankūs Brazilijos ar Meksikos pasirinkimui, kiek tai susiję su tiriamojo produkto gamyba, importo statistiniais duomenimis, darbu ar energija, Komisija, remdamasi turimomis finansinėmis ataskaitomis, pasirinko Meksiką. Atsižvelgdama į gautas pastabas, kuriose nurodoma, kad Meksikoje (priešingai nei Brazilijoje) nėra tikros gamybos, o Brazilijos tiriamojo produkto gamintojų finansinių ataskaitų neįmanoma gauti, Komisija išnagrinėjo bendrovių, veikiančių tame pačiame NACE sektoriuje kaip lydyto aliuminio oksido sektorius Brazilijoje, finansinių ataskaitų prieinamumą. Komisija nustatė, kad galima gauti trijų bendrovių, vykdančių veiklą NACE C 23.9 sektoriuje „Abrazyvinių produktų ir nemetalo mineralinių produktų gamyba Brazilijoje“, 2023 ir 2024 m. finansines ataskaitas, t. y. iš dalies apimančias tiriamąjį laikotarpį ataskaitas. Šis sektorius laikytas tipišku, nes ame veikia bendrovės, kurių pramoniniai procesai yra panašūs į tiriamojo produkto gamintojų pramoninius procesus, nes gamybos etapai, pavyzdžiui, apdorojimas aukšta temperatūra, mechaninis šlifavimas ir klasifikavimo sistemos, šiose bendrovėse iš esmės yra panašūs į lydyto aliuminio oksido gamybos etapus. Tuo remdamasi Komisija laikėsi nuomonės, kad atliekant šį tyrimą tinkama tipiška šalis yra Brazilija.

(142)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad tinkama tipiška šalis yra Brazilija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(143)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Brazilija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

(144)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, kaip antai medžiagas, energiją ir darbą, kuriuos bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami tiriamąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir lengvai prieinamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(145)

Tame pačiame pranešime Komisija nurodė, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji naudosis GTA duomenimis, kad nustatytų neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, pirmiausia žaliavų, sąnaudas. Antrajame pranešime Komisija išvardijo tam tikrus darbo sąnaudų ir energijos šaltinius. Atsižvelgiant į numatomą pokytį renkantis tinkamą tipišką šalį, šie darbo ir energijos šaltiniai nebebus naudojami, jei tinkama tipiška šalimi būtų pasirinkta Brazilija. Komisija veikiau naudosis Brazilijos šaltiniais neiškraipytoms darbo (68) ir energijos (69) sąnaudoms nustatyti.

(146)

Antrajame pranešime Komisija taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad dėl gausaus atrinktų eksportuojančių gamintojų, pateikusių išsamią informaciją, gamybos veiksnių kiekio ir nedidelės santykinės kai kurių žaliavų dalies bendrose gamybos sąnaudose šie nereikšmingi elementai buvo priskirti vartojamųjų priemonių kategorijai. Be to, Komisija pranešė, kad apskaičiuos, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojamosios priemonės, ir pritaikys tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytais neiškraipytais tinkamos tipiškos šalies lyginamaisiais dydžiais.

(147)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir tikrinamųjų vizitų metu surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Lydyto aliuminio oksido gamybos veiksniai

(148)

Komisija įtraukė gamybos pridėtinių išlaidų vertę, kad aprėptų sąnaudas, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius. Siekdama nustatyti šią sumą, Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų patirtas gamybos pridėtines išlaidas, susijusias su tiriamojo produkto gamyba, išreiškė naudotų žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tą pačią procentinę dalį pridėjo prie neiškraipytų tų pačių žaliavų sąnaudų, kad nustatytų neiškraipytas gamybos pridėtines išlaidas. Komisija laikėsi nuomonės, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų pridėtinių išlaidų santykis galėtų būti pagrįstai naudojamas siekiant apskaičiuoti neiškraipytas gamybos pridėtines išlaidas, kai prekės pristatomos iki bendrovės gamyklos vartų.

(149)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, prie kurios buvo pridėti importo muitai ir vežimo išlaidos. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR ir Reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis. Komisija nusprendė neįtraukti importo iš KLR į tipišką šalį, nes 110 ir 115 konstatuojamosiose dalyse padarė išvadą, kad šiuo atveju naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų duomenis netinka dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija nusprendė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms.

(150)

„Imerys“ ir „Tyrolit“ teigė, kad, jų manymu, kalcinuotam boksitui priskirtas neteisingas SS kodas – jam turėtų būti priskiriamas tas pats KN kodas kaip ir boksitui, nes visos aliuminio rūdos ir koncentratai klasifikuojami priskiriant SS kodą 2606 . Be to, „Tyrolit“ pažymėjo, kad kalcinuotas boksitas nėra vienarūšė prekė ir jo vieneto kainos labai skiriasi. Todėl „Tyrolit“ rekomendavo naudoti žinomų šaltinių, pavyzdžiui, „CM Group“ arba „Fast Markets“, kainodaros duomenis, prireikus pridedant transporto išlaidas, arba atlikti kryžmines patikras palyginant importo kainas GTA su lengvai prieinamomis rinkos kainomis, kad būtų išvengta didelių nukrypimų nuo numatomų kainų. Galiausiai „Tyrolit“ tvirtino, kad aliuminio oksido milteliai, paprastai vadinami aliuminio oksidu, yra pirminė žaliava gaminant įvairių rūšių lydytą aliuminio oksidą ir neturėtų būti laikoma šalutiniu lydymo proceso, kuriame naudojamas kalcinuotas boksitas, produktu.

(151)

Dėl teiginio dėl kalcinuoto boksito klasifikavimo Komisija patvirtino, kad pagal Kombinuotąją nomenklatūrą (KN) ir Suderintą sistemą (SS) visų aliuminio rūdų ir koncentratų, įskaitant kalcinuotą boksitą, KN kodas yra 2606 . Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ši klasifikacija buvo neteisinga arba kad ją naudojant buvo gauti nepatikimi duomenys. Kalbant apie pasiūlymą naudoti kainodaros duomenis iš tokių šaltinių kaip „CM Group“ arba „Fastmarkets“, suinteresuotosios šalys nepateikė jokių konkrečių duomenų, gautų iš šių šaltinių, ir nepagrindė, kodėl tokie duomenys būtų patikimesni nei GTA importo statistiniai duomenys. Nors Komisija gali naudotis „Fastmarkets“ duomenimis, duomenų bazėje pateikta informacija nebuvo laikoma tinkamu pagrindu šio gamybos veiksnio lyginamajam dydžiui nustatyti, nes ji neatitiko aptariamo gamybos veiksnio arba buvo susijusi su Kinijos eksporto kaina. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(152)

Kalbant apie aliuminio oksido miltelius, atsižvelgiant į absoliučią ir santykinai nereikšmingą šio gamybos veiksnio vertę bendrose gamybos sąnaudose, apskaičiuojant normaliąją vertę jie buvo perkelti į vartojamąsias priemones. Todėl šis tvirtinimas tapo neaktualus.

(153)

Kaip paaiškinta 127 konstatuojamojoje dalyje, kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad, jei Brazilija būtų pasirinkta tinkama tipiška šalimi, neiškraipyta boksito ir kalcinuoto boksito kaina turėtų būti grindžiama eksporto, o ne importo statistiniais duomenimis, nes jais būtų atsižvelgiama į specializuotą boksito formą, skirtą konkretiems taikymo būdams. Komisija pažymėjo, kad lyginamasis dydis iš tikrųjų atitiko kainą, kurią už tą patį gamybos veiksnį mokėjo Sąjungos gamintojai. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(154)

„Runbao“ prieštaravo tam, kad šio gamybos veiksnio vertei nustatyti būtų naudojami Brazilijos GTA statistiniai duomenys apie silicio karbido importą, teigdama, kad Brazilijos importo apimtis tiriamuoju laikotarpiu buvo per maža, kad ją būtų galima laikyti tipiška, ir kad tarp Brazilijos importo šaltinių yra didelė kainų sklaida. Kaip alternatyvą lyginamosios kainos šaltiniui „Runbao“ pasiūlė naudoti Turkiją, nurodydama gerokai didesnę Turkijos silicio karbido importo apimtį, mažesnį smulkių tiekėjų skaičių ir klasifikavimą kaip didesnes vidutines pajamas gaunančią šalį, panašią į Kiniją. „Runbao“ taip pat teigė, kad Turkijos importo duomenys yra viešai prieinami ir patikimesni, ir savo teiginiui pagrįsti pateikė „Trade Map“ duomenis.

(155)

Peržiūrėjusi Brazilijos importo statistinius duomenis Komisija pastebėjo, kad importo iš šalių kiekio dalis yra nedidelė, o importo vieneto kainos neįprastai didelės, kelis šimtus kartų didesnės už nustatytą vidutinę svertinę kainą. Numanydama, kad šie kiekiai – tai kito produkto nei atitinkamas lydytas aliuminio oksidas, žymimo tuo pačiu SS kodu, kiekiai, Komisija nusprendė jų neįtraukti. Taigi lyginamoji kaina buvo pagrįsta daugiau kaip 91 proc. importo į Braziliją apimties tiriamuoju laikotarpiu. Dėl pasiūlymo naudoti Turkiją kaip alternatyvų šaltinį Komisija pažymėjo, kad šiame tyrime Turkija nebuvo pasirinkta kaip tinkama tipiška šalis, nes tiriamasis produktas joje negaminamas. Todėl Turkijos importo duomenys negalėjo būti naudojami lyginamosioms kainoms nustatyti ir tvirtinimas buvo atmestas.

(156)

Kadangi neturima importo statistinių duomenų apie Brazilijos šlaką, pelenus ir kitas liekanas, kurie yra šalutiniai produktai, rodantys, kad vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas gamino tiriamąjį produktą, Komisija turėjo taikyti alternatyvų metodą neiškraipytai šlako, pelenų ir kitų liekanų kainai nustatyti. Šiuo atžvilgiu Komisija apskaičiavo šio šalutinio produkto pardavimo KLR vidaus rinkoje kainos ir visų medžiagų sąnaudų santykį. Tada šis santykis buvo pritaikytas apskaičiuotoms neiškraipytoms bendroms medžiagų sąnaudoms, o gauta suma buvo padalyta iš faktinio parduoto kiekio, kad būtų nustatyta neiškraipyta vieneto kaina. Konfidencialumo sumetimais apskaičiuotas lyginamasis dydis 1 lentelėje nurodomas intervalais. Tačiau jis buvo atskleistas susijusiam eksportuojančiam gamintojui konkrečiame faktų atskleidimo dokumente.

(157)

Siekdama nustatyti neiškraipytą žaliavų kainą, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje, Komisija atitinkamus importo muitus pridėjo prie tipiškos šalies importo statistikoje užfiksuotos CIF vertės, kuri skelbiama GTA.

(158)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtas vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų tiekimu, Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pridėjo prie tų pačių žaliavų neiškraipytų sąnaudų, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija laikėsi nuomonės, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėjo būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis siekiant įvertinti neiškraipytas iki bendrovės gamyklos pristatytų žaliavų vežimo išlaidas.

(159)

„Insitituto Brasileiro de Geografia e Estatística“ (IBGE) skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Brazilijos ekonomikos sektoriuose. Komisija naudojo naujausius turimus 2022 m. statistinius duomenis apie vidutines darbo sąnaudas, susijusias su ekonomine veikla 23.91 „Fabricação de produtos cerâmicos refratários“ pagal Brazilijos klasifikaciją CNAE 2.0. IBGE statistiniuose duomenyse pateikiama informacija apie bendrą metinį darbo užmokestį ir susijusius mokesčius bei darbuotojų skaičių pagal ekonominės veiklos sektorius 2022 m. Buvo atsižvelgiama tik į informaciją, susijusią su gamybos srities darbuotojais. Vertės buvo indeksuojamos pagal tiriamąjį laikotarpį naudojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą (71).

(160)

Tiriamojo laikotarpio elektros energijos ir dujų kainą Brazilijos įmonėms (pramonės naudotojams) skelbia Brazilijos kasyklų ir energetikos ministerija (72). Mėnesiniame biuletenyje, be kitų kainų, buvo paskelbtas „Imposto sobre Circulação de Mercadorias e Serviços“ (toliau – ICMS), t. y. mokestis, kurį Brazilijos valstijos renka už prekių apyvartą ir tarp valstijų bei savivaldybių teikiamas transporto ir ryšių paslaugas. Pramonės naudotojai šį mokestį galėjo susigrąžinti ir jis buvo atimtas iš nustatyto lyginamojo dydžio. Kadangi tiriamuoju laikotarpiu daugumoje Brazilijos valstijų buvo renkamas 17–18 proc. ICMS, priklausomai nuo valstijos, Komisija perskaičiavo elektros energijos ir dujų lyginamuosius dydžius, iš ICMS atimdama vidutiniškai 17,5 proc. Perskaičiuotas elektros energijos lyginamasis dydis yra vidutinis pramoninis tarifas tiriamuoju laikotarpiu ir siekė 0,98 CNY/kWh, o dujų lyginamasis dydis siekė 4,32 CNY/m3.

(161)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Kad būtų atsižvelgta į sąnaudas, kurių pirmiau nurodyti gamybos veiksniai neapima, taip pat reikia nustatyti gamybos pridėtinių išlaidų dydį.

(162)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patiriamos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtų produkto gamybos sąnaudų dalis. Ši procentinė dalis buvo pridėta prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų.

(163)

Siekdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą, Komisija rėmėsi trijų Brazilijos bendrovių, vykdančių NACE kodu 23.9 žymimą veiklą, 2023 arba 2024 m. finansiniais duomenimis, priklausomai nuo to, kurie bendrovių duomenys buvo prieinami Šios bendrovės yra „Bozel Brasil S.A.“, „Trevo Industrial de Acartonados S/A“ ir „Technosulfur Sistema de tratamento de metais liquidos Ltda“, kaip nustatyta duomenų bazėje „Orbis“. Į „Greca Distribuidora de Asflatos Ltda“, kuri taip pat vykdo NACE kodu 23.9 žymimą veiklą, nebuvo atsižvelgta, nes naujausios rastos lengvai prieinamos finansinės ataskaitos buvo 2022 m., t. y. laikotarpio, kuris nėra tiriamasis laikotarpis, ataskaitos.

(164)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(165)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas. Komisija pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas faktiniam suvartojimui pagal bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pavienius gamybos veiksnius. Šie bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nurodyti suvartojimo rodikliai buvo patikrinti atliekant patikrinimą. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje, kaip aprašyta 144–146 konstatuojamosiose dalyse.

(166)

Nustačiusi neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, kaip paaiškinta 162 konstatuojamojoje dalyje.

(167)

PBA išlaidos ir pelnas, nustatyti remiantis trijų bendrovių finansinėmis ataskaitomis, kaip paaiškinta 163 konstatuojamojoje dalyje, buvo pridėti prie neiškraipytų gamybos sąnaudų ir gamybos pridėtinių išlaidų, t. y. gamybos sąnaudų, sumos.

(168)

PBA išlaidos, išreikštos parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi ir pritaikytos neiškraipytoms gamybos sąnaudoms, sudarė 13,25 proc. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtas pelnas sudarė 19,68 proc.

(169)

Tuo remdamasi Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę, atsižvelgdama į gamintojo kainas EXW sąlygomis.

(170)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusią bendrovę importuotoją.

(171)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksportuojančio gamintojo, kuris nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(172)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksportuojančio gamintojo, kuris nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportavo per susijusią bendrovę, veikiančią kaip importuotojas, įsisteigęs Sąjungoje, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į visas išlaidas, patirtas nuo importo iki perpardavimo, įskaitant susijusio importuotojo faktiškai patirtas PBA išlaidas, ir iš abiejų atrinktų nesusijusių Sąjungos importuotojų gautą pelną [4–6 proc. (73)].

(173)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgti į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Šiuo atveju Komisija nusprendė atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palyginti pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis. Kaip paaiškinta toliau, prireikus normalioji vertė ir eksporto kaina buvo koreguojamos siekiant: i) kad jos labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį ir ii) atsižvelgti į įvairius veiksnių, kurie, kaip tvirtinta ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus.

(174)

Kaip paaiškinta 169 konstatuojamojoje dalyje, normalioji vertė buvo nustatyta gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu, naudojant gamybos sąnaudas kartu su PBA išlaidų ir pelno sumomis, kurios laikytos pagrįstomis esant tokioms gamintojo kainoms. Todėl normaliosios vertės nereikėjo koreguoti, kad ji labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį.

(175)

Dėl koregavimo Komisija nustatė, kad SS kodui, pagal kurį tiriamasis produktas klasifikuojamas kaip eksportui iš KLR skirtas produktas, taikomas 13 proc. negrąžinamas PVM, o normalioji vertė buvo apskaičiuota be PVM. Todėl, siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomas šis PVM, normalioji vertė buvo pakoreguota ją padidinant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą. Komisija nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių būtų reikėję pakoreguoti normaliąją vertę, ir nė vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas nepaprašė atlikti tokių korekcijų.

(176)

Siekiant, kad eksporto kaina labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygį, buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į muitų, kitų importo mokesčių, frachto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomų išlaidų.

(177)

Buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į toliau nurodytus veiksnius, turinčius įtakos kainoms ir kainų palyginamumui: transportą, draudimą, tvarkymą ir krovimą, pakavimą, kredito sąnaudas ir banko mokesčius. Be to, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą koreguoti susijusio prekiautojo „Runbao“ komisiniai, atimant apskaičiuotuosius komisinius, pagrįstus susijusio prekiautojo PBA išlaidomis ir [4–6 proc.] sąlyginiu pelnu, naudotu pagal analogiją vienam susijusiam importuotojui, kaip paaiškinta 172 konstatuojamojoje dalyje.

(178)

Vertindama atrinktus bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(179)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(180)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Todėl tas skirtumas nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais, kaip pagrindą naudojant svertinį vidurkį.

(181)

Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas 118,88 proc. laikinasis dempingo skirtumas.

(182)

Visiems kitiems KLR eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta viso importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą per TL dalimi, nustatyta remiantis Eurostato skelbiamais statistiniais duomenimis. Kaip nurodyta 20 konstatuojamojoje dalyje, šiuo atveju bendradarbiavimo lygis buvo labai žemas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė mažiau nei 20 proc. viso eksporto į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu.

(183)

Komisija priminė, kad pranešimo apie inicijavimą (74) 10 skirsnyje suinteresuotosioms šalims buvo pranešta, kad dėl nebendradarbiavimo arba bendradarbiavimo tik iš dalies išvados gali būti padarytos remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, o dėl to rezultatai gali būti mažiau palankūs toms šalims. Atsižvelgdama į tai, kad suinteresuotosios šalys buvo aiškiai įspėtos apie nebendradarbiavimo pasekmes, ir į tai, kad šiuo atveju bendradarbiavimo lygis buvo ypač žemas, Komisija nusprendė, kad dempingo muitą kitiems eksportuotojams tikslinga nustatyti remiantis pastebėtu dempingu, susijusiu su dalimi „Saite“, atrinkto eksportuojančio gamintojo, kuriam nustatytas didžiausias dempingo skirtumas, pardavimo, sudarančio 7 proc. visų atrinktų bendrovių visos eksporto į Sąjungą apimties tiriamuoju laikotarpiu. Šis pardavimas laikytas pagrįstu ir tipišku nebendradarbiaujančių eksportuotojų pakaitiniu rodikliu, susijusiu su vykdomu dempingu.

(184)

Todėl nustatyta, kad dempingo skirtumas kitiems eksportuotojams yra 136,36 proc.

(185)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(186)

Panašų produktą per tiriamąjį laikotarpį Sąjungoje gamino devyni gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį.

(187)

Remiantis visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, kaip antai skundo pateikėjo klausimyno atsakymuose, susijusiuose su visais Sąjungos gamintojais, pateiktais duomenimis ir iš atrinktų Sąjungos gamintojų gautais klausimyno atsakymais, nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo apie 131 810 tonų. Kaip nurodyta 14 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino daugiau kaip 44 proc. viso panašaus produkto Sąjungoje.

(188)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi a) skundo pateikėjo pateiktais duomenimis apie Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, sutikrintais su atrinktų Sąjungos gamintojų nurodyta pardavimo apimtimi; b) tiriamojo produkto importu iš visų trečiųjų šalių, kaip nurodo Eurostatas.

(189)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas tonomis

(190)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo 20 proc. 2021–2022 m. Sąjungos suvartojimas sumažėjo 3 proc., o 2023 m. jis sumažėjo net 19 procentinių punktų. Nuo 2023 m. iki tiriamojo laikotarpio suvartojimas padidėjo 2 procentiniais punktais, tačiau išliko 20 proc. mažesnis nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje.

(191)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta importo apimtį lyginant su Sąjungos suvartojimu.

(192)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

3 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(193)

Iš nagrinėjamosios šalies importuojamų produktų kiekis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo nuo 140 372 tonų iki 160 549 tonų, t. y. 14 proc. 2022 m. importas pasiekė aukščiausią lygį – 175 343 tonas (padidėjo 25 proc.), 2023 m. importo apimtis sumažėjo iki 151 650 tonų, o tiriamuoju laikotarpiu iš dalies grįžo į ankstesnį lygį. Bendras padidėjimas tiriamuoju laikotarpiu siekė 14 proc.

(194)

Šio importo rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo nuo 37 iki 53 proc., o tai yra 42 proc. padidėjimas laikotarpiu, kai Sąjungos suvartojimas nuolat mažėjo.

(195)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kuriems tiriamuoju laikotarpiu teko 4 proc. importo iš Kinijos į Sąjungą apimties, pateiktais duomenimis.

(196)

Vidutinės importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(197)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė importo iš Kinijos kaina padidėjo 8 proc. Iš pradžių, 2022 m., kainos padidėjo maždaug 44 proc. ir pasiekė 1 169 EUR/t. 2023 m. kainos sumažėjo 37 procentiniais punktais iki 865 EUR/t, o tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo iki 878 EUR/t. Kainų svyravimui daugiausia įtakos turėjo žaliavų kainų svyravimai.

(198)

Komisija priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį nustatė palyginusi vidutines svertines atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir atitinkamas iš atrinktų Kinijos gamintojų importuoto kiekvienos rūšies produkto vidutines svertines kainas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF kaina (kaina, draudimas ir frachtas) ir tinkamai pakoreguotas siekiant atsižvelgti į muitus ir išlaidas po importo.

(199)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Atsižvelgiant į tai, kad PKN aprašymas, susijęs su ruduoju lydytu aliuminio oksidu, yra nenuoseklus, kaip nurodyta 11 konstatuojamojoje dalyje, reikėjo pakoreguoti PKN. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos rinkoje priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 42,94–61,37 proc. Nustatyta, kad dėl maždaug 99,9 proc. atrinktų eksportuojančių gamintojų importo apimties buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(200)

Kainos buvo ne tik priverstinai mažinamos, bet ir smarkiai smukdomos, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalį. Dėl didelio spaudimo kainoms, kurį lėmė Kinijos eksportuojančių gamintojų produktų importas mažomis dempingo kainomis, Sąjungos pramonė, per visą TL negalėjo padidinti kainų, kad jos atitiktų gamybos sąnaudų raidą ir kad būtų gautas pagrįstas pelnas, kaip nurodyta 8 lentelėje. Didelis kainų smukdymas patvirtintas 4 ir 8 lentelių duomenimis, taip pat priverstiniu pardavimu mažesnėmis kainomis, nustatytu remiantis atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis.

(201)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(202)

Kaip minėta 1.5 skirsnyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(203)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Komisija makroekonominius rodiklius įvertino remdamasi skundo pateikėjo klausimyno atsakymų, susijusių su visais Sąjungos gamintojais, duomenimis, kurie prireikus buvo sutikrinti su atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(204)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(205)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(206)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(207)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis nuosekliai ir stipriai mažėjo (37 proc.). 2021–2022 m. gamyba sumažėjo 11 proc. 2023 m. ši mažėjimo tendencija paspartėjo – palyginti su 2021 m., gamyba sumažėjo 34 proc. Tiriamuoju laikotarpiu gamyba toliau mažėjo ir pasiekė 131 810 tonų, t. y. 37 proc. mažiau, palyginti su pradine apimtimi.

(208)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai išliko stabilūs ir siekė 305 500 tonų. Atsižvelgiant į gamybos apimties sumažėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu, pajėgumų naudojimas smarkiai sumažėjo nuo 69 proc. 2021 m. iki 43 proc. tiriamuoju laikotarpiu.

(209)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(210)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo net 37 proc., o jai tenkanti rinkos dalis sumažėjo 22 proc., taigi jos rinkos dalis sumažėjo nuo 41 proc. 2021 m. iki 32 proc. tiriamuoju laikotarpiu.

(211)

Mažėjant Sąjungos suvartojimui, Sąjungos pramonės gamyba, pardavimo apimtis ir rinkos dalis labai sumažėjo – dagiau nei bendrai sumažėjo Sąjungos rinka. Sąjungos pramonės veiklos rezultatai pablogėjo labiau nei rinkos rezultatai, o tai išryškino ypač pažeidžiamą pramonės padėtį nagrinėjamuoju laikotarpiu ir neigiamą augimą.

(212)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(213)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonėje užimtumas sumažėjo 16 proc., o bendras darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 1 145 darbuotojų 2021 m. iki 962 darbuotojų tiriamuoju laikotarpiu.

(214)

Atsižvelgiant į sumažėjusią gamybą ir užimtumą, Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas tonomis vienam darbuotojui per metus, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 25 proc. Našumas nuo 2023 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 3 proc., šį nežymų pagerėjimą lėmė ne atgaivinta gamybos apimtis, o tolesnis darbo jėgos mažėjimas.

(215)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(216)

Tai pirmas antidempingo tyrimas dėl nagrinėjamojo produkto. Taigi, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

(217)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(218)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo kainos nesusijusioms šalims Sąjungos rinkoje padidėjo 9 proc. 2022 m. kaina padidėjo 39 proc. dėl didėjančių gamybos išteklių sąnaudų. Tačiau ši padėtis keitėsi. 2023 m. vidutinė kaina sumažėjo ir toliau mažėjo tiriamuoju laikotarpiu, pasiekdama [1 446–1 692] EUR/t kainą.

(219)

Per tą patį laikotarpį atrinktų Sąjungos gamintojų vieneto gamybos sąnaudos padidėjo 29 proc. 2021–2022 m. jos gerokai padidėjo – 49 proc. 2023 m. ši tendencija tęsėsi ir sąnaudos padidėjo dar 5 procentiniais punktais, o tiriamuoju laikotarpiu mažėjo. Bendrą Sąjungos kainų augimą visų pirma lėmė žaliavų kainų raida ir bendrovių negebėjimas visapusiškai pasinaudoti masto ekonomija dėl sumažėjusio pardavimo ir gamybos.

(220)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(221)

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 15 proc.

(222)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(223)

Vertinant absoliučiaisiais skaičiais, atrinktų Sąjungos gamintojų atsargos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 10 proc. Tačiau šiam bendram sumažėjimui būdingi dideli svyravimai per šį laikotarpį. Konkrečiai, 2021–2022 m. atsargų lygis padidėjo 6 proc., o 2023 m. jis sumažėjo net 20 procentinių punktų. Vėliau, nuo 2023 m. iki tiriamojo laikotarpio, atsargos vėl padidėjo 4 procentiniais punktais.

(224)

Atsižvelgiant į gamybos lygį, laikotarpio pabaigos atsargų procentinė dalis, išreikšta gamybos procentine dalimi, per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 12 proc. Visų pirma, 2021–2023 m. šis santykis padidėjo 38 proc., o tai rodo didelį gamybos ir atsargų sunaudojimo neatitikimą. Nors nuo 2023 m. iki tiriamojo laikotarpio Sąjungos pramonei pavyko iš dalies suderinti atsargų lygį su gamyba, laikotarpio pabaigos atsargų santykis išliko 12 proc. didesnis nei 2021 m.

(225)

Ši tendencija rodo, kad, nepaisant pastangų suderinti gamybą, neparduotų atsargų kaupimasis, ypač gamybos mažėjimo laikotarpiais, rodo, kad sunku patekti į Sąjungos rinką.

(226)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(227)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Atrinktų gamintojų pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažėjo – nuo beveik [2–6] proc. 2021 m. iki maždaug [(– 14)–(– 10)] proc. tiriamuoju laikotarpiu. Pelningumas 2022 m. laikinai padidėjo iki [3–7] proc., po to 2023 m. smarkiai sumažėjo iki [(– 17)–(– 13)] proc. nuostolio. Nors vėliau pelningumas iš dalies atsigavo, tiriamuoju laikotarpiu jis išliko neigiamas.

(228)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srautas buvo neigiamas ir toliau mažėjo dėl investicinių išlaidų ir padidėjusių veiklos nuostolių. Šis nuolat neigiamas pinigų srautas buvo palaikomas finansine parama, teikiama galutinių Sąjungos gamintojų akcininkų, kurie, nepaisydami sudėtingos finansinės aplinkos, toliau rėmė bendrovių investicijų programas.

(229)

Metinių investicijų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 30 proc., 2021–2022 m. padidėjo net 171 proc., o vėliau iki tiriamojo laikotarpio mažėjo. Padidinus investicijas visų pirma buvo siekiama išlaikyti esamus pajėgumus ir pakeisti pagrindinius gamybos išteklius. Investicijos buvo toliau vykdomos nepaisant didelės konkurencijos, rinkos dalies praradimo ir sunkios finansinės padėties.

(230)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu ji sumažėjo 287 proc., nuo [(– 10)–(– 8)] proc. 2021 m. iki [(– 41)–(– 35)] proc. tiriamuoju laikotarpiu. Iš neigiamos tendencijos matyti, kad, nors siekiant išlaikyti konkurencingumą investicijos buvo toliau vykdomos, tų investicijų grąža per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo.

(231)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pajėgumas padidinti kapitalą, kaip paaiškinta 227 konstatuojamojoje dalyje, buvo grindžiamas Sąjungos gamintojų galutinių akcininkų, kurie toliau rėmė bendrovių investicijas, finansine parama.

(232)

Nors Sąjungos suvartojimas labai sumažėjo (–20 proc.), nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos kainomis, dėl kurių Sąjungos pramonės kainos smarkiai priverstinai sumažintos, labai padidėjo (+ 14 proc.). Tai leido Kinijos eksportuojantiems gamintojams per tiriamąjį laikotarpį pasiekti 53 proc. rinkos dalį (palyginti su 37 proc. 2021 m.).

(233)

Šiomis aplinkybėmis Sąjungos pramonės ekonominė padėtis pablogėjo, kaip matyti iš visų pagrindinių makrorodiklių, rodančių neigiamą tendenciją: gamybos (– 37 proc.), pardavimo Sąjungoje (– 37 proc.) ir didelio jos rinkos dalies sumažėjimo (nuo 41 iki 32 proc.) nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(234)

Reaguodama į žemų Kinijos importo kainų spaudimą, Sąjungos pramonė bandė sumažinti sąnaudas ir pakoregavo užimtumą (– 16 proc.). Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos buvo toliau vykdomos bandant išlaikyti konkurencingumą. Tačiau dėl importo iš Kinijos dempingo kaina daromo spaudimo, susijusio su padidėjusia apimtimi ir mažomis kainomis, Sąjungos pardavimas, našumas ir investicijų grąža nagrinėjamuoju laikotarpiu sparčiai mažėjo.

(235)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos (+29 proc.), daugiausia dėl labai padidėjusių žaliavų kainų.

(236)

Sąjungos pramonės sąnaudos padidėjo daugiau nei pardavimo kainos. Todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumas sumažėjo nuo nuosaikios padėties (+[2–6] proc.) 2021 m. iki netvaraus nuostolingumo scenarijaus tiriamuoju laikotarpiu ([(– 14)–(– 10)] proc.).

(237)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(238)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina. Šie veiksniai yra: importas iš trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksporto rezultatai, ES suvartojimo sumažėjimas, energijos kainų padidėjimas Sąjungoje, nepalanki konkurencinė padėtis naudojant pagrindinę žaliavą, tinkamo investicijų lygio trūkumas, pačių vykdomas Kinijos lydyto aliuminio oksido importas.

(239)

Sąjungos pramonės ekonominės padėties pablogėjimas sutapo su ženkliu ir didėjančiu importo iš Kinijos dempingo kaina skverbimusi, dėl ko Sąjungos pramonės kainos buvo nuolat priverstinai mažinamos ir galiausiai smukdomos. Šiuo atžvilgiu dėl Kinijos importo apimčių ir kainų pokyčio, kaip nurodyta 3 ir 4 lentelėse, buvo smukdomas Sąjungos pramonės kainų lygis, taip sukuriant jų priežastinį ryšį.

(240)

Importas iš Kinijos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 14 proc. – nuo maždaug 140 372 tonų 2021 m., t. y. 37 proc. rinkos dalies, iki 160 549 tonų tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 53 proc. rinkos dalies. Dėl šio didėjančio importo mažomis kainomis Sąjungos pramonė negalėjo didinti savo kainų, kad jos atspindėtų didėjančias sąnaudas. Panašiai rinkos dalies ir pardavimo apimties sumažėjimas, dėl kurio sumažėjo gamybos apimtis, turėjo neigiamą poveikį pramonės vieneto gamybos sąnaudoms dėl sumažėjusios masto ekonomijos.

(241)

Tai turėjo didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonei tiriamuoju laikotarpiu. Didėjant sąnaudoms ir Kinijos importo dempingo kaina daromam spaudimui kainoms Sąjungos pramonė negalėjo nustatyti tvaraus kainų ir gamybos apimčių lygio, todėl pelningumas labai sumažėjo (nuo 4 proc. pelningumo iki – 13 proc. nuostolio) ir dėl to pablogėjo jos finansiniai rodikliai.

(242)

Todėl padaryta preliminari išvada, kad importas dempingo kaina iš Kinijos padarė materialinę žalą Sąjungos pramonei kainos ir apimties požiūriu.

(243)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(244)

Palyginti su Kinija, kitos trečiosios šalys nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje veikė ribotai. Nagrinėjamuoju laikotarpiu didžiausių kitų trečiųjų šalių – Ukrainos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Brazilijos ir Bahreino – rinkos dalys išliko stabilios, nežymiai arba visai nepakitusios, t. y. atitinkamai 5 proc., 2 proc., 2 proc. ir 2 proc. tiriamuoju laikotarpiu. Bendra importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, rinkos dalis sumažėjo nuo 22 proc. 2021 m. iki 15 proc. tiriamuoju laikotarpiu.

(245)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Ukraina pardavė mažesnėmis kainomis nei Kinija. Bahreinas pardavė šiek tiek mažesnėmis kainomis nei Kinija tik 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, o visos kitos šalys nagrinėjamuoju laikotarpiu išlaikė aukštesnį kainų lygį. Nepaisant mažesnių kainų, Ukraina sudarė tik 5 proc. rinkos, t. y. gerokai mažiau nei Kinijos dominuojanti 53 proc. rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu. Bahreino rinkos dalis buvo dar mažesnė – tik 2 proc. Šis ribotas kitų trečiųjų šalių dalyvavimas rinkoje rodo, kad, nors Ukraina ir Bahreinas tam tikru metu siūlė mažesnes kainas, jų bendras poveikis buvo nepakankamas, kad susilpnintų importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos gamintojų patirtos materialinės žalos priežastinį ryšį.

(246)

Tuo remdamasi Komisija padarė preliminarią išvadą, kad importo iš kitų šalių poveikis nesusilpnina importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos gamintojams padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio.

(247)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto veiklos rezultatai

(248)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 40 proc. – nuo 26 049 tonų 2021 m. iki 15 649 tonų tiriamuoju laikotarpiu. Vidutinės eksporto kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 22 proc.

(249)

Kaip paaiškino Sąjungos pramonė, Sąjungos gamintojų eksporto veiklos sumažėjimą galima paaiškinti Kinijos gamintojų daromu spaudimu kitų trečiųjų šalių rinkose, dėl kurio sumažėjo Sąjungos gamintojų eksportas. Pardavimo eksportui apimties sumažėjimas absoliučiaisiais skaičiais yra gerokai mažesnis nei pardavimo Sąjungoje sumažėjimas. Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė pardavimo į trečiąsias šalis eksporto kaina buvo gerokai (21 proc.) didesnė nei pardavimo Sąjungoje kaina.

(250)

Tuo remdamasi Komisija padarė preliminarią išvadą, kad eksporto rezultatai nesusilpnina importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos gamintojams padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio.

(251)

Kai kurios šalys teigė, kad žalos šaltinis buvo Sąjungos suvartojimo sumažėjimas.

(252)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo, importo iš Kinijos dempingo kaina poveikis tik sustiprėjo. Sąjungos gamintojo pardavimas mažėjo sparčiau nei Sąjungos suvartojimas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas sumažėjo 20 proc., o Sąjungos gamintojų pardavimas sumažėjo 37 proc. Panašiai importas iš visų kitų trečiųjų šalių taip pat labai sumažėjo. Tuo pačiu laikotarpiu Kinijos rinkos dalis dėl importo mažomis kainomis, priešingai, padidėjo nuo 37 iki 53 proc.

(253)

Tuo remdamasi Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Sąjungos suvartojimo sumažėjimas nesusilpnina importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos gamintojams padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio.

(254)

Kai kurios šalys teigė, kad žalos šaltinis buvo energijos kainų padidėjimas Sąjungoje.

(255)

Energija yra viena iš pagrindinių lydyto aliuminio oksido gamybos sąnaudų sudedamųjų dalių. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad 2022 m., kai energijos kainos buvo gerokai didesnės nei per likusį nagrinėjamąjį laikotarpį, Sąjungos gamintojai vis dar gebėjo gauti pelno ir netgi padidino savo pelningumą, palyginti su ankstesniais metais. Tai buvo įmanoma, nes dalį padidėjusių energijos sąnaudų buvo galima perkelti vartotojams.

(256)

2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, kai energijos kainos, palyginti su 2022 m., gerokai sumažėjo, Sąjungos pramonė nebegalėjo atitinkamai koreguoti savo kainų, o pelningumas sumažėjo. Tai rodo, kad, nors energijos kainos daro įtaką gamybos sąnaudoms, pagrindinė problema kilo tada, kai dėl nesąžiningos Kinijos kilmės importo dempingo kaina konkurencijos Sąjungos gamintojai negalėjo suderinti savo kainų su sąnaudų pokyčiais.

(257)

Tuo remdamasi Komisija padarė preliminarią išvadą, kad energijos kainų poveikis nesusilpnina importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos gamintojams padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio.

(258)

Kai kurios šalys teigė, kad žalos priežastis buvo Europos ir Kinijos gamintojų naudojamų žaliavų kilmės ir sąnaudų skirtumai, konkrečiai išskiriant boksitą ir aliuminio oksidą.

(259)

Kalbant apie įtariamą su žaliavomis susijusią nepalankią padėtį, atlikus tyrimą nustatyta, kad Kinijos ir Sąjungos gamintojų gamybos procesai ir naudojamos žaliavos labai nesiskiria. Dėl žaliavų sąnaudų, kaip išsamiai aprašyta 3.2.1 skirsnyje, nustatyta, kad Kinijos žaliavų rinka buvo iškraipyta.

(260)

Kai kurios šalys teigė, kad Sąjungos pramonė nukentėjo dėl investicijų trūkumo ir pasenusių gamybos įrenginių ir kad tai buvo žalos šaltinis.

(261)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad pastaraisiais metais Sąjungos gamintojai investavo į naujus įrenginius. Be to, kaip parodyta 11 lentelėje, per nagrinėjamąjį laikotarpį metinis investicijų lygis padidėjo 30 proc., o tai rodo, kad, nepaisant sudėtingos finansinės aplinkos, investicinė veikla buvo vykdoma toliau

(262)

Tuo remdamasi Komisija padarė preliminarią išvadą, kad įtariamas investicijų trūkumas neatitinka realios padėties ir nesusilpnina importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos gamintojams padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio.

(263)

Kai kurios šalys teigė, kad Sąjungos pramonė pati importavo Kinijos lydytą aliuminio oksidą ir kad tai buvo žalos šaltinis.

(264)

Atlikus tyrimą padaryta išvada, kad Sąjungos pramonė iš Kinijos importavo tam tikrą nagrinėjamojo produkto kiekį. Tačiau šio importo apimtis buvo nedidelė (konkrečiai [2 800–3 800] tonų, o tai maždaug 1 proc. Sąjungos suvartojimo tiriamuoju laikotarpiu). Atlikus tyrimą taip pat padaryta išvada, kad Sąjungos pramonė ne vien tik perpardavė importuotus produktus, bet ir prieš perparduodama juos perdirbo. Tai jiems suteikė pridėtinės vertės. Dėl šio importo pardavimo nebuvo priverstinai mažinama paties Sąjungos gamintojo gamyba ir jo apimtis buvo nedidelė.

(265)

Be to, tai, kad importas iš Kinijos padidėjo, neatsižvelgiant į paties Sąjungos gamintojo vykdomo importo raidą, rodo, kad importas iš Kinijos padidėtų ir užimtų ES rinkos dalį ir tada, jei pats Sąjungos gamintojas nevykdytų importo iš Kinijos.

(266)

Tuo remdamasi Komisija padarė preliminarią išvadą, kad paties Sąjungos gamintojo vykdomas importas iš Kinijos nesusilpnina importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos gamintojams padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio.

(267)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija preliminariai nustatė Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo iš Kinijos dempingo kaina, dėl kurio buvo smukdomos Sąjungos rinkos kainos, priežastinį ryšį. Dėl labai padidėjusio importo dempingo kaina iš Kinijos Sąjungos pramonė negalėjo nustatyti tvaraus lygio kainų ir gamybos apimties, dėl to labai pablogėjo jos ekonominė padėtis.

(268)

Sąjungos pramonės ekonominis nuosmukis sutapo su staigiu importo mažomis dempingo kainomis iš Kinijos padidėjimu. Dėl šio importo Sąjungos kainos buvo nuolat priverstinai mažinamos, o tai darė didelį spaudimą mažinti rinkos kainas, o tai lėmė kainų smukdymą. Todėl Sąjungos pramonė negalėjo padidinti kainų atsižvelgdama į didėjančias gamybos sąnaudas. Dėl to sumažėjo pardavimas, gamyba ir labai sumažėjo pelningumas. Šių pokyčių laikas ir mastas rodo aiškų importo dempingo kaina ir materialinės žalos priežastinį ryšį.

(269)

Komisija išnagrinėjo alternatyvius veiksnius, kurie galėjo prisidėti prie Sąjungos pramonės patirtos žalos. Tai, be kita ko, importas iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksporto rezultatai, sumažėjęs Sąjungos suvartojimas, didėjančios energijos sąnaudos, tiekimo šaltinių pasirinkimas ir sąnaudos, įtariamas investicijų trūkumas ir pačios Sąjungos pramonės vykdomas lydyto aliuminio oksido importas iš Kinijos. Tačiau nustatyta, kad nė vienas iš šių veiksnių nesusilpnina priežastinio ryšio tarp Kinijos importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos didelės žalos.

(270)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, šiame etape Komisija padarė išvadą, kad importas dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies padarė Sąjungos pramonei materialinę žalą ir kad kiti veiksniai, vertinami individualiai ar kartu, nesumažino priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina ir materialinės žalos.

(271)

Šiuo atveju skundo pateikėjai tvirtino, kad esama žaliavų – boksito ir aliuminio oksido – rinkos iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Todėl, siekdama atlikti vertinimą dėl tinkamo priemonių dydžio, Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonei padarytą žalą, nesant iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Tada ji ištyrė, ar atrinktų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas būtų didesnis už jų žalos skirtumą (žr. 280–282 konstatuojamąsias dalis).

(272)

Žala būtų pašalinta, jeigu Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje ir 7 straipsnio 2d dalyje.

(273)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš tiriamosios šalies, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 proc.

(274)

Pirmiausia Komisija nustatė bazinį pelną, padengiantį visas sąnaudas įprastomis konkurencijos sąlygomis. Bazinis pelnas buvo nustatytas remiantis ankstesniu atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumu 2014–2020 m., prieš COVID-19 pandemijos sukeltus sutrikimus. Toks pelno dydis, kaip nustatyta, buvo 7 proc.

(275)

Vienas iš dviejų atrinktų Sąjungos gamintojų pateikė įrodymų, kad jo investicijų, mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu įprastomis konkurencijos sąlygomis būtų buvęs didesnis. Komisija patikrino bendrovės vidaus įrašus, susijusius su investicijų planais, valdymo sprendimais ir finansinėmis ataskaitomis, ir nustatė, kad šie teiginiai yra pagrįsti. Kad tai atsispindėtų tiksliniame pelne, Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonės pateiktų ir Komisijos patikrintų investicijų, MTP ir inovacijų (toliau – IMI) išlaidų tiriamuoju laikotarpiu ir lygio, kurį jos galėjo pasiekti normaliomis konkurencijos sąlygomis, ir faktinių IMI išlaidų per nagrinėjamąjį laikotarpį skirtumą. Šis skirtumas, išreikštas apyvartos procentine dalimi, kiekvienai atrinktai bendrovei siekė 1–3,06 proc.

(276)

Ta procentinė dalis buvo pridėta prie 273 konstatuojamojoje dalyje nurodyto 7 proc. bazinio pelno, todėl, priklausomai nuo atrinktų gamintojų padėties, tikslinis pelnas svyravo nuo 7 iki 10,06 proc.

(277)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį paskutiniame etape Komisija įvertino, kokias būsimas išlaidas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei pagrindinio reglamento Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, Sąjungos pramonė patirs priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį. Remdamasi turimais įrodymais, Komisija nustatė papildomas išlaidas, kurios siekė 89,34 EUR/t, iš kurių ji išskaičiavo faktines tokių konvencijų laikymosi tiriamuoju laikotarpiu išlaidas, t. y. 72,26 EUR/t, taigi jos siekė 17,08 EUR/t. Šis skirtumas buvo pridėtas prie nežalingos kainos.

(278)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonei nežalingą vidutinę panašaus produkto kainą – 1 880 EUR/t, atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudoms tiriamuoju laikotarpiu taikydama pirmiau minėtą tikslinį pelno dydį (žr. 275 konstatuojamąją dalį) ir tada pridėdama koregavimus pagal 7 straipsnio 2d dalį pagal kiekvieną rūšį.

(279)

Tuomet, remdamasi atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių nagrinėjamosios šalies gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos skirtumą. Taip palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės CIF importo vertės procentine dalimi.

(280)

Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui apibrėžiamas taip pat kaip dempingo skirtumas toms bendrovėms.

(281)

Kaip paaiškinta pranešime apie inicijavimą, skundo pateikėjas pateikė Komisijai pakankamai įrodymų, kad nagrinėjamojoje šalyje esama tiriamojo produkto žaliavų rinkos iškraipymų. Todėl, atliekant tyrimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį buvo nagrinėjami įtariami iškraipymai siekiant nustatyti, ar (jei aktualu) žalai pašalinti pakaktų už dempingo skirtumą mažesnio muito.

(282)

Tačiau, kadangi žalai pašalinti tinkami skirtumai buvo didesni už dempingo skirtumus, Komisija nusprendė, kad šiuo etapu šio aspekto nagrinėti nereikia. Atlikusi pirmiau aprašytą vertinimą Komisija padarė išvadą, kad laikinųjų muitų sumą tikslinga nustatyti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį.

(283)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį reikėtų nustatyti tokius laikinuosius antidempingo muitus:

(284)

Nusprendusi taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(285)

Sąjungos pramonę sudaro devynios bendrovės, geografiškai pasiskirsčiusios visoje Europoje, kuriose tiesiogiai dirba apie 962 darbuotojai. Dauguma šių Sąjungos gamintojų pritarė skundui ir nė viena neprieštaravo tyrimo inicijavimui.

(286)

Dabartinis pelningumo lygis yra netvarus. Tikimasi, kad nustačius priemones Sąjungos pramonė galės atgauti dalį prarastos rinkos dalies ir nustatyti tokias kainas, kurios bent jau padengtų sąnaudas.

(287)

Tikėtina, kad nenustačius priemonių Sąjungos pramonei bus padarytas didelis neigiamas poveikis, nes toliau bus smukdomos kainos ir toliau mažės pardavimas, todėl bus patiriama daugiau nuostolių ir, tikėtina, bus uždarytos gamybos įmonės, atleisti darbuotojai ir galiausiai sustabdoma pačių įmonių veikla. Dėl tokių pokyčių Europos gamyba galėtų nutrūkti, o tai turėtų ilgalaikių pasekmių Sąjungos pramonės atsparumui ir savarankiškumui, ypač atsižvelgiant į tai, kad lydytas aliuminio oksidas, būtinas plieno, kitų metalų, stiklo ir susijusių medžiagų gamybai, istoriškai laikomas svarbiu produktu.

(288)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad laikinųjų priemonių nustatymas atitinka Sąjungos pramonės interesus.

(289)

Apie save pranešė dvylika nesusijusių importuotojų, iš kurių du importuotojai atsakymus pateikė pasibaigus terminui. Taip pat gauta nemažai informacijos ir pastabų. Kaip minėta 1.5 skirsnyje, Komisija atrinko du importuotojus, kurie pateikė klausimyno atsakymus.

(290)

Keli importuotojai teigė, kad nustačius antidempingo muitus padidėtų jų ir jų pirkėjų medžiagų sąnaudos. Šias papildomas sąnaudas būtų sunku padengti, todėl kiltų grėsmė jų pelningumui ir konkurencingumui. Taip pat tvirtinta, kad Sąjungos pramonė neturi pajėgumų patenkinti paklausą Sąjungoje, todėl teigiama, kad dėl priemonių rinkoje atsirastų stygius. Be to, buvo pateikta tvirtinimų, kad Sąjungos gamintojai nėra suinteresuoti tiekti tam tikrų medžiagų.

(291)

Komisija pažymėjo, kad nustačius muitus neturėtų būti panaikintas visas importas iš KLR. Nustačius priemones siekiama sudaryti vienodas sąlygas, kurias taikant Kinijos eksportuojantys gamintojai gali toliau eksportuoti į Sąjungą sąžiningomis kainomis. Antra, nors priemonių nustatymas gali turėti neigiamą poveikį importuotojams, importuojantiems tik iš KLR, atsižvelgiant į tikėtiną importo iš kitų trečiųjų šalių padidėjimą, kaip nurodyta 7.4 skirsnyje, importuotojai turėtų galėti pakeisti savo tiekimo šaltinius.

(292)

Dėl tariamo Sąjungos gamintojų suinteresuotumo tiekti tam tikras medžiagas trūkumo Komisija pažymėjo, kad Sąjungos pramonė gamina daug įvairių lydyto aliuminio oksido produktų. Tiriamuoju laikotarpiu ir ankstesniais metais Sąjungos pramonė nuolat tiekė lydytą aliuminio oksidą, kuris buvo įvairių rūšių ir kokybės, pritaikytas konkretiems įvairių pramonės naudotojų poreikiams tenkinti.

(293)

Tvirtinimą dėl Sąjungos pramonės pajėgumų trūkumo Komisija nagrinėja 7.4 skirsnyje.

(294)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija preliminariai nustatė, kad bet koks neigiamas priemonių poveikis nesusijusiems importuotojams apskritai turėtų būti nedidelis ir neviršys teigiamo priemonių poveikio Sąjungos gamintojams.

(295)

Apie save pranešė apie 50 naudotojų ir naudotojų asociacijų. Klausimyno atsakymus pateikė 18 naudotojų, o dar keli pateikė pastabų.

(296)

Buvo pateikta tvirtinimų, kad nustačius antidempingo muitus padidėtų naudotojų sąnaudos, kurias būtų sunku perkelti pirkėjams, todėl kiltų grėsmė jų pelningumui ir konkurencingumui. Kai kurie naudotojai teigė, kad sąnaudų padidėjimas, susijęs su muitų nustatymu, galėtų pakenkti jų veiklos tvarumui. Kai kurie naudotojai teigė, kad dėl to gali kilti pavojus tam tikros gamybos veiklos tęstinumui Sąjungoje, o tai gali lemti veiklos masto sumažinimą, perkėlimą už Sąjungos ribų ir (arba) įmonių uždarymą.

(297)

Komisija pažymėjo, kad naudotojai daugiausia gamina abrazyvines ir ugniai atsparias medžiagas, kurių pagrindinė žaliava yra lydytas aliuminio oksidas. Remiantis asociacijų pateikta informacija, ugniai atsparių medžiagų pramonė per metus nuperka apie 80 000 tonų. Apskaičiuota, kad abrazyvų pramonėje suvartojama 200 000–250 000 tonų per metus. Šiam sektoriui tenka apie 60–70 proc. visos Sąjungos lydyto aliuminio oksido paklausos. Kalbant apie užimtumą, ugniai atsparių medžiagų pramonėje Europoje dirba apie 20 000 žmonių, o abrazyvų pramonėje vien Vokietijoje ir Italijoje yra apie 8 400 darbo vietų. Kalbant apie apyvartą, ugniai atsparių medžiagų pramonės šakų metinės pajamos Europoje siekia apie 4 mlrd. EUR. Vien Vokietijoje ir Italijoje abrazyvų pramonė gauna apie 2,3 mlrd. EUR metinių pajamų.

(298)

Remiantis naudotojų klausimynuose pateikta informacija, nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu su tiriamuoju produktu susijusi visos veiklos dalis buvo skirtinga ir sudarė 5–30 proc. visos ugniai atsparių medžiagų pramonės apyvartos ir 25–85 proc. visos abrazyvų pramonės apyvartos. Tiriamuoju laikotarpiu su nagrinėjamuoju produktu susijusi veikla vidutiniškai sudarė apie 15 proc. visos ugniai atsparių medžiagų pramonės šakų bendradarbiaujančių naudotojų veiklos ir apie 53 proc. abrazyvų pramonės bendradarbiaujančių naudotojų veiklos.

(299)

Klausimyno atsakymus pateikusiems naudotojams teko apie 20 proc. viso lydyto aliuminio oksido suvartojimo Sąjungoje ir apie 25 proc. Sąjungos importo iš Kinijos. Remiantis šiais atsakymais, Kinijos kilmės buvo apie 50 proc. abrazyvų pramonėje naudojamo lydyto aliuminio oksido, o ugniai atsparių medžiagų pramonėje Kinijos kilmės lydyto aliuminio oksido dalis buvo apie 65–69 proc.

(300)

Komisija apskaičiavo, kad, jei būtų nustatyti siūlomo dydžio muitai, o visi kiti veiksniai nepakistų, naudotojų gamybos sąnaudos galėtų padidėti nuo 10 iki 30 proc., priklausomai nuo konkrečios bendrovės. Tiksliau apskaičiuota, kad ugniai atsparių medžiagų pramonės gamybos sąnaudos padidėtų nuo 10 iki 30 proc., o abrazyvinės pramonės – nuo 10 iki 23 proc. Tačiau svarbu pažymėti, kad šie skaičiavimai grindžiami prielaida, kad visas lydytas aliuminio oksidas yra Kinijos kilmės. Iš tikrųjų tiekimas galutinės grandies pramonės šakoms yra įvairesnis. Remiantis pateiktais klausimyno atsakymais, Kinijos kilmės buvo apie 50 proc. abrazyvų pramonėje naudojamo lydyto aliuminio oksido ir apie 65 proc. ugniai atsparių medžiagų pramonėje naudojamo lydyto aliuminio oksido. Tai rodo, kad didelę pasiūlos dalį sudaro ne tik Kinijos kilmės produktas, bet ir produktas iš kitų šaltinių, o tai sumažintų bendrą muitų poveikį sąnaudoms. Be to, faktinis poveikis gamybos sąnaudoms skirsis priklausomai nuo kiekvienos bendrovės konkretaus tiekimo šaltinių derinio. Tikėtina, kad tų, kurių priklausomybė nuo Kinijos šaltinių yra mažesnė, sąnaudos padidės mažiau, o tie, kurių priklausomybė didesnė, gali pajusti didesnį poveikį. Todėl siūlomų muitų poveikis turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į šias skirtingas tiekimo šaltinių pasirinkimo strategijas.

(301)

Kalbant apie galimą priemonių poveikį pelningumui, padėtis yra sudėtinga dėl susijusių bendrovių įvairovės. Naudotojų pelningumas abiejuose sektoriuose ir atskirose bendrovėse skyrėsi – kai kurios iš jų uždirbo pelną, o kitos patyrė nuostolį.

(302)

Komisija laikėsi nuomonės, kad poveikis naudotojų pelningumui labai priklausys nuo dviejų pagrindinių veiksnių: naudotojų gebėjimo perkelti padidėjusias sąnaudas pirkėjams ir gebėjimo pakeisti šiuo metu iš Kinijos perkamus gamybos išteklius alternatyvių tiekėjų produktu, jei šių tiekiamų prekių kainos nustačius muitus importui iš Kinijos galėtų sumažinti poveikį kainoms.

(303)

Dėl galimybės perkelti padidėjusias sąnaudas reikia atlikti papildomą vertinimą. Tačiau Komisija pripažįsta, kad didesnė tikimybė, kad perkelti papildomas sąnaudas savo klientams galės įmonės, veikiančios didesnės maržos segmentuose ir gaminančios labiau specializuotus produktus. O įmonėms, gaminančioms mažiau specializuotus produktus ir patiriančioms didesnę konkurenciją, tikėtina, tai padaryti bus sunkiau. Tai ypač svarbu įmonėms, kurios jau veikia nuostolingai, nes tai rodo, kad jos negalėjo padidinti kainų ir prieš nustatant priemones.

(304)

Kalbant apie galimybes naudotis kitais tiekimo šaltiniais, atlikus tyrimą, kaip paaiškinta 7.4 skirsnyje, nustatyta, kad Sąjungos pramonė išliko patikimas lydyto aliuminio oksido tiekimo šaltinis, turintis pakankamai pajėgumų Sąjungos naudotojų paklausai patenkinti. Taip pat nustatyta, kad Sąjungos naudotojai priklauso ne tik nuo importo iš Kinijos. Kitos trečiosios šalys, pavyzdžiui, Bahreinas, Brazilija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Ukraina, kaip pažymėta 5.2.1 skirsnyje, jau veikia Sąjungos rinkoje ir veikiausiai padidins savo eksportą į Sąjungą, o tai dar labiau sumažins priklausomybę nuo importo iš Kinijos.

(305)

Be to, kaip nustatyta 244 konstatuojamojoje dalyje, importas iš Bahreino ir Ukrainos tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas mažesne kaina nei importas iš Kinijos ir Sąjungos naudotojams buvo siūlomos konkurencingos alternatyvos. Dėl importo mažesnėmis kainomis iš šių šalių didėja pasiūlos įvairovė ir taip pat prisidedama prie galimo priemonių poveikio Kinijos importui mažinimo, užtikrinant, kad Sąjungos naudotojai ir toliau turėtų prieigą prie ekonomiškai perspektyvių lydyto aliuminio oksido šaltinių.

(306)

Šie faktai rodo, kad nustačius priemones tiekimo trūkumo neatsirastų ir kad pasiūla iš trečiųjų šalių ir Sąjungos sąžiningomis kainomis tam tikru mastu sušvelnintų galimą neigiamą poveikį naudotojams. Tačiau ekonominės pasekmės pramonės šakoms, kuriose produktas naudojamas, gali labai skirtis priklausomai nuo jų konkrečios padėties rinkoje, sąnaudų struktūros ir gebėjimo absorbuoti arba perkelti padidėjusias sąnaudas. Komisija toliau tirs šį poveikį.

(307)

Kai kurios šalys tvirtino, kad Sąjungos pramonė negali Sąjungos rinkai tiekti reikiamo produkto kiekio, todėl nustačius antidempingo muitus kiltų didelė rizika, kad Sąjunga pritrūktų produkto, įskaitant specifines nagrinėjamojo produkto rūšis.

(308)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad šis argumentas nepagrįstas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė nepakankamai naudojosi savo gamybos pajėgumais. Tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos gamybos pajėgumų naudojimo koeficientas buvo 43 proc., o papildomi nepanaudoti pajėgumai siekė 180 000 t. Atlikus tyrimą nustatyta, kad didžioji nepanaudotų pajėgumų dalis galėtų būti panaudota tuojau pat arba po labai trumpo laikotarpio, skiriant minimalias investicijas. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad naudojant nepanaudotus Sąjungos pramonės pajėgumus galima gaminti visų pagrindinių rūšių nagrinėjamąjį produktą. Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai iš esmės atitinka 305 360 t Sąjungos suvartojimą tiriamuoju laikotarpiu.

(309)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad, nors lydyto aliuminio oksido gamyba sutelkta keliuose pagrindiniuose pasaulio regionuose, esamais ne Kinijos gamybos pajėgumais už Sąjungos ribų gali būti papildyti jau ir taip dideli gamybos pajėgumai Sąjungoje. Kaip nurodyta 12 lentelėje, importas į Sąjungos rinką iš trečiųjų šalių jau vykdomas. Komisija laikėsi nuomonės, kad šis importas veikiausiai didės, jei sumažėtų importas dempingo kaina iš Kinijos. Todėl daroma išvada, kad visų nepanaudotų Sąjungos ir trečiųjų šalių gamintojų už Sąjungos ribų pajėgumų pakanka Sąjungos suvartojimui patenkinti.

(310)

Kai kurios šalys taip pat teigė, kad nagrinėjamajam produktui nustačius antidempingo muitus kils rinkos koncentracijos rizika, dėl kurios nagrinėjamojo produkto kainos gali dar labiau padidėti.

(311)

Komisija pažymėjo, kad, nors tiesa, kad Sąjungos konkurencijos taisyklėmis nustatomi griežtesni bendrovės, kuri turi didelę rinkos dalį, elgsenos standartai, nustatyti, ar yra dominuojanti padėtis ir ar ja buvo piktnaudžiaujama, turi konkurencijos institucijos. Atlikdama antidempingo tyrimus Komisija nagrinėja konkurencijos problemas, siekdama nustatyti, ar nustatytos antidempingo priemonės akivaizdžiai prieštarautų Sąjungoms interesams. Tokia analizė negali apimti konkurencijos vertinimo griežta teisine prasme; jį gali atlikti tik kompetentinga konkurencijos institucija. Bet kuriuo atveju nebuvo pateikta jokių patikimų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad, skundo pateikėjas, be to, kad jo padėtis rinkoje jau yra tvirta ir jis vykdo komercinę veiklą, kuri paprastai laikoma standartine, pavyzdžiui, vykdo diferencijuotą kainodarą, susijusią su pirkimo apimtimi ir esamų verslo santykių pobūdžiu, nustačius antidempingo priemones imtųsi antikonkurencinių veiksmų. Primenama, kad antidempingo priemonių nustatymo tikslas – atkurti vienodas sąlygas, kurios buvo iškraipytos dėl Kinijos eksportuojančių gamintojų nesąžiningos prekybos praktikos. Antidempingo priemonėmis siekiama ne priversti Kinijos eksportuojančius gamintojus palikti Sąjungos rinką, o sudaryti sąlygas, kuriomis Sąjungos gamintojai ir trečiųjų šalių gamintojai galėtų konkuruoti sąžiningomis sąlygomis.

(312)

Kai kurios šalys teigė, kad jų vidaus ir klientų gamyboje naudojamų medžiagų sertifikavimo procesas yra ilgas ir sudėtingas. Jis apima griežtas bandymų ir patvirtinimo procedūras, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi klientų reikalavimų. Jei būtų nustatytos priemonės, tai galėtų reikšti, kad reikės pakeisti tiekėjus arba medžiagas, taigi gali prireikti pakartotinio sertifikavimo proceso ir atidėti gamybą, o tai gali turėti įtakos sutartiniams įsipareigojimams.

(313)

Komisija atkreipė dėmesį į kelis švelninančius veiksnius, kurie labai sumažina šią riziką. Tiek Sąjungos pramonė, tiek keli tiekėjai iš trečiųjų šalių yra įsitvirtinę lydyto aliuminio oksido gamintojai. Šie tiekėjai turi daug metų patirties rinkoje ir tiekia pramonės standartus atitinkančias medžiagas. Taip pat pripažįstama, kad Sąjungos pramonė yra kokybiška gamintoja, galinti laikytis griežtų sertifikavimo reikalavimų. Jos produktai dažnai Sąjungoje sertifikuojami pirmieji, o po to svarstomi alternatyvūs šaltiniai. Be to, tyrimas buvo inicijuotas prieš kelis mėnesius, suteikiant naudotojams laiko pasirengti galimiems pokyčiams, įvertinti alternatyvius tiekėjus ir prireikus inicijuoti sertifikavimo procesus.

(314)

Komisija pripažįsta pramonės šakų, kuriose produktas naudojamas, atstovų išreikštą teisėtą susirūpinimą, visų pirma dėl jų gebėjimo absorbuoti arba perkelti padidėjusias sąnaudas ir išlaikyti pelningumą. Todėl Komisija mano, kad šiuos klausimus reikėtų nagrinėti išsamiau. Šiuo tikslu galutiniame tyrimo etape Komisija toliau vertins šių susirūpinimą keliančių klausimų mastą ir poveikį, užtikrindama, kad visos priimtos galutinės priemonės būtų pagrįstos išsamiu platesnio ekonominio poveikio supratimu.

(315)

Nors pramonės šakos, kuriose produktas naudojamas, išreiškia teisėtą susirūpinimą, remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad šiuo tyrimo etapu nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog priemonių nustatymas importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės lydytam aliuminio oksidui neatitiktų Sąjungos interesų. Priemonės laikomos teisiškai pagrįstomis ir proporcingomis, nes jos būtinos siekiant užkirsti kelią tolesnei žalai Sąjungos pramonei, išsaugoti Sąjungos gamybos gyvybingumą ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją Sąjungoje. Todėl Komisija nusprendė, kad šiuo tyrimo etapu tikslinga nustatyti laikinąsias priemones, ir įsipareigojo toliau vertinti poveikį pramonės šakoms, kuriose produktas naudojamas.

(316)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(317)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės produktui turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. 280 ir 281 konstatuojamosiose dalyse Komisija padarė išvadą, kad žalai pašalinti tinkamas priemonių lygis turėtų būti dempingo skirtumas.

(318)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(319)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, gaminamam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visam kitam KLR kilmės importui nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(320)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam KLR kilmės importui taikytinas antidempingo muitas.

(321)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(322)

Jeigu nustačius atitinkamas priemones labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar būtina panaikinti individualią muito normą (-as) ir tada nustatyti visai valstybei taikomą muitą.

(323)

Kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą. Registracija buvo vykdoma, kad būtų galima surinkti muitus atgaline data, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje.

(324)

Atsižvelgiant į pirminiu etapu nustatytus faktus, importuojamų produktų registravimą reikėtų nutraukti / sustabdyti.

(325)

Šiuo tyrimo etapu nėra priimtas / negali būti priimtas joks sprendimas dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data.

(326)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai Prekybos GD svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo pasiūlyta per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo.

(327)

Dėl skaičiavimo tikslumo pastabų negauta.

(328)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabų ir (arba) prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(329)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,