2008 9 4   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 237/18


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 868/2008

2008 m. rugsėjo 3 d.

dėl ūkio pelno ataskaitos formos, naudojamos privačių ūkių pajamoms nustatyti ir jų ekonominei veiklai analizuoti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1965 m. birželio 15 d. Tarybos reglamentą Nr. 79/65/EEB, sukuriantį žemės ūkio valdų pajamų ir ūkinės veiklos apskaitos duomenų rinkimo tinklą Europos ekonominėje bendrijoje (1), ypač į jo 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 3 dalį ir 12 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento Nr. 79/65/EEB 7 straipsnyje nurodytų apskaitos duomenų, sukauptų naudojantis ūkio ataskaita, parengta tikslioms privačių ūkių pajamoms nustatyti, tipas, apibrėžimai ir pateikimas turėtų būti identiški, nepriklausomai nuo tiriamų ūkių charakteristikų. Siekiant supaprastinimo ir kad duomenys būtų lengviau suprantami, reikėtų taip pat nustatyti, kad į tą individualią ataskaitą būtų įtraukti papildomi duomenys, būtini specifiniams žemės ūkių, atrinktų pagal minėto reglamento 11 straipsnį, ekonominės veiklos analizės poreikiams. Tokiu atveju ūkio pelno ataskaita turi būti laikoma taip pat individualia ataskaita, nurodyta 12 straipsnio 1 dalyje.

(2)

1977 m. rugsėjo 23 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2237/77 dėl ūkio pelno ataskaitos formos, naudojamos privačių ūkių pajamoms nustatyti (2), nustatytos apskaitos duomenų rinkimo taisyklės.

(3)

Remiantis ūkio pelno ataskaita kaupiant duomenis reikia atsižvelgti į patirtį, įgytą sukūrus tinklą, bei į bendros žemės ūkio politikos raidą, o taip pat tie duomenys turi atitikti apibrėžtis, pateikiamas susijusiuose reglamentuose, ypač 1991 m. birželio 24 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų (3), 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams (4), 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (5), 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1083/2006, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (6) dėl zonų, kuriose gali būti skiriama struktūrinių fondų pagalba, ir 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1234/2007, nustatančiame bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (7).

(4)

Todėl reikėtų Reglamentą (EEB) Nr. 2237/77 priderinti, atsižvelgiant į bendrosios žemės ūkio politikos, analizei reikalingų duomenų pobūdžio ir informacijos perdavimo metodų pokyčius, įvykusius nuo to reglamento priėmimo. Siekiant aiškumo ir racionalumo, tikslinga minėtą reglamentą pakeisti.

(5)

Tinkamai užpildytos ūkio pelno ataskaitos turi būti pateiktos Komisijai per kiekvienos valstybės narės pagal Reglamento Nr. 79/65/EEB 6 straipsnį paskirtą ryšių palaikymo agentūrą. Tuo tikslu reikėtų nustatyti, kad ryšių palaikymo agentūra atitinkamus duomenis Komisijai galėtų teikti tiesiogiai per Komisijos įdiegtą kompiuterinę sistemą ir nustatyti, kad sistema sudarytų sąlygas reikalingus duomenis perduoti elektroniniu būdu naudojantis formomis, kurias ryšių palaikymo agentūra pateiktų naudodamasi minėta sistema. Taip pat reikia numatyti, kad Komisija, pasitelkdama Bendrijos ūkių apskaitos duomenų tinklo komitetą, informuotų valstybes nares apie bendrąsias kompiuterinės sistemos įdiegimo sąlygas.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendrijos ūkių apskaitos duomenų tinklo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Ūkio pelno ataskaitos ir apskaitos duomenys

1.   Laikantis Reglamento Nr. 79/65/EEB II ir III antraštinių dalių privačių ūkių pajamoms nustatyti ir jų ekonominei veiklai analizuoti reikalingų apskaitos duomenų pobūdis ir forma yra nustatyti šio reglamento I priede.

2.   Su 1 dalyje nurodytais duomenimis susijusios apibrėžtys ir instrukcijos yra nustatytos II priede.

2 straipsnis

Pranešimai Komisijai

1.   1 straipsnyje nurodytas ūkio pelno ataskaitas ir duomenis Komisijai pateikia Reglamento Nr. 79/65/EEB 6 straipsnyje nurodyta ryšių palaikymo agentūra, pasitelkdama Komisijos įdiegtą ir valstybėms narėms elektroninių informacijos mainų tikslais suteiktą kompiuterinę sistemą.

2.   Apie bendrąsias 1 dalyje nurodytos kompiuterinės sistemos įdiegimo sąlygas valstybes nares informuoja Bendrijos privačių ūkių apskaitos duomenų tinklo komitetas.

Ūkio pelno ataskaitos forma ir turinys nustatomi pagal joms parengti būtiną pavyzdį ir instrukcijas. Šį pavyzdį Komisija pritaiko ir atnaujina pasitekdama kompiuterinę sistemą, informavusi pirmoje pastraipoje nurodytą komitetą.

3 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 2237/77 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal III priede pateiktą atitikmenų lentelę.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 ataskaitinių metų.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. rugsėjo 3 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)   OL 109, 1965 6 23, p. 1859/65.

(2)   OL L 263, 1977 10 17, p. 1.

(3)   OL L 198, 1991 7 22, p. 1. Reglamentas bus pakeistas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 834/2007 (OL L 189, 2007 7 20, p. 1) nuo 2009 m. sausio 1 d.

(4)   OL L 270, 2003 10 21, p. 1.

(5)   OL L 277, 2005 10 21, p. 1.

(6)   OL L 210, 2006 7 31, p. 25.

(7)   OL L 299, 2007 11 16, p. 1.


I PRIEDAS

ŪKIO ATASKAITOS FORMA

Kiekvienoje šio priedo lentelių antraštėje ir stulpelyje būtina daryti nuorodą į apibrėžimus ir instrukcijas, kaip nurodyta II priede. Tų lentelių stulpeliuose pateikiami skaičiai yra duomenų informacinėje laikmenoje serijos numeriai. Šie serijos numeriai yra sistemingai nurodomi, netgi tuose langeliuose, kurie niekada nėra pildomi (pvz., K lentelė, 162 produkto „Karvės pienas“ stulpelio vieta). Nenaudojami numeriai paliekami naudoti vėliau, ir prie jų turėtų būti įrašytas nulis.

A.   BENDRA INFORMACIJA APIE VALDĄ

Antraštės numeris ir apibūdinimas

Serijos numeris

1.   

Valdos numeris

—

Skyrius

1

—

Poskyris

2

—

Valdos serijos numeris

3

„Nenaudojama“

4–5

2.   

Informacija apie kompiuterio įrašus ir apskaitos įstaigą

—

10 duomenų grupių numeris

6

„Nenaudojama“

7–16

—

Apskaitos įstaigos numeris

17

3.

Organizacinė valdos forma

18

„Nenaudojama“

19

4.   

Nacionaliniai imties ir vertės koeficientai

—

Valstybės narės apskaičiuota nacionalinė ūkio vertė

20

„Nenaudojama“

21

„Nenaudojama“

22

„Nenaudojama“

23–30

5.

Valdos vieta

31

6.   

Valdos kategorija

—

Ekologinis ūkininkavimas

32

—

Ūkininkavimo tipas atrankos metu

33

—

Ūkininkavimo tipas pagal apskaitos duomenis

34

—

Ekonominė dydžio kategorija atrankos metu

35

—

Ekonominė dydžio kategorija pagal apskaitos duomenis

36

7.   

Apskaitos užbaigimo ir informacinės bylos sukūrimo datos

—

Sąskaitų uždarymo data

37

—

Informacinės bylos sukūrimo data

38

8.

Mažiau palanki ūkininkauti vietovė

39

9.   

Kita informacija apie valdą

—

Drėkinamos kultivuojamos žemės ūkio naudmenos (KŽŪN)

40

—

Aukštis virš jūros lygio

41

—

Ganymo kalnuose ar kitose neįtrauktose į KŽŪN ganyklose dienos

42

—

Bendras apdengtas plotas

43

—

Struktūrinių fondų paramos kriterijus atitinkantis plotas

44

—

Plotai, kuriems taikomi aplinkosaugos apribojimai

45

„Nenaudojama“

46–47


B.   NAUDOJIMO TIPAS

Antraštės numeris ir apibūdinimas

Serijos numeris

10.

KŽŪN, kurias naudoja savininkas

48

11.

Nuomojamos KŽŪN

49

12.

Pusininkaujamos KŽŪN

50


C.   DARBO JĖGA

Antraštės numeris ir apibūdinimas

Atliekamos funkcijos

(kodas)

Gimimo metai

Darbo vienetų skaičius per metus

Išdirbtas laikas

per metus

(1)

(2)

(3)

(4)

A.   

Nuolatinė neapmokama darbo jėga

13.

Turėtojas/valdytojas (kodas 1)

51

52

53

54

55

56

57

58

14.

Turėtojas/ne valdytojas (kodas 2)

59

60

61

62

63

64

65

66

15.

Valdytojas/ne turėtojas (kodas 3)

67

68

69

70

 

Asmenų skaičius

 

 

 

16.

Turėtojo (-ų) sutuoktinis (-iai)

71

—

72

73

17.

Kiti

74

—

75

76

B.18.

Nenuolatinė neapmokama darbo jėga

—

—

—

77

C.   

Nuolatinė apmokama darbo jėga

19.

Valdytojas

—

78

79

80

20.

Kiti

—

—

81

82

D.21.

Nenuolatinė apmokama darbo jėga

—

—

—

83


D.   GYVŪNŲ SKAIČIUS IR VERTĖ

Antraštės numeris ir apibūdinimas

Pradinė vertė

Galutinė vertė

Vidurkis

Skaičius

Vertė

Skaičius

Vertė

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

22.

Arkliai

86

87

88

89

90

23.

Penimi veršeliai

91

92

93

94

95

24.

Kiti galvijai, jaunesni nei vienerių metų

96

97

98

99

100

25.

Galvijų patinai nuo vienerių iki dvejų metų

101

102

103

104

105

26.

Galvijų patelės nuo vienerių iki dvejų metų

106

107

108

109

110

27.

Dvejų metų ir vyresni galvijų patinai

111

112

113

114

115

28.

Veislinės telyčios

116

117

118

119

120

29.

Penimos telyčios

121

122

123

124

125

30.

Melžiamos karvės

126

127

128

129

130

31.

Išbrokuotos melžiamos karvės

131

132

133

134

135

32.

Kitos karvės

136

137

138

139

140

33.

Bičių aviliai

141

142

143

144

145

34.

Triušiai, veislinės patelės

146

147

148

149

150

35.

„Nenaudojama“

151

152

153

154

155

36.

„Nenaudojama“

156

157

158

159

160

37.

„Nenaudojama“

161

162

163

164

165

38.

Ožkos, veislinės patelės

166

167

168

169

170

39.

Kitos ožkos

171

172

173

174

175

40.

Avelės

176

177

178

179

180

41.

Kitos avys

181

182

183

184

185

42.

„Nenaudojama“

186

187

188

189

190

43.

Paršeliai

191

192

193

194

195

44.

Veislinės paršavedės

196

197

198

199

200

45.

Penimos kiaulės

201

202

203

204

205

46.

Kitos kiaulės

206

207

208

209

210

47.

Maistiniai viščiukai

211

212

213

214

215

48.

Vištos dedeklės

216

217

218

219

220

49.

Kiti naminiai paukščiai

221

222

223

224

225

50.

Kiti gyvūnai

—

227

—

229

—


E.   GYVŪNŲ PIRKIMAI IR PARDAVIMAI

Antraštės numeris ir apibūdinimas

Gyvūnų pirkimai

Gyvūnų pardavimai

Suvartojimas ūkyje ir pelnas natūra

(1)

(2)

(3)

51.

Arkliai

231

232

233

52.

Galvijai

234

235

236

53.

„Nenaudojama“

237

238

239

54.

Avys

240

241

242

55.

Ožkos

243

244

245

56.

Kiaulės

246

247

248

57.

Paukščiai

249

250

251

58.

Kiti gyvūnai

252

253

254


F.   IŠLAIDOS

Antraštės numeris ir apibūdinimas

Serijos numeris

Darbo ir mašinų išlaidos

59.

Algos ir socialinė apsauga

259

60.

Darbas pagal sutartį ir technikos nuoma

260

61.

Einamasis mašinų ir įrangos aptarnavimas

261

62.

Variklių kuras ir tepalai

262

63.

Automobilių išlaidos

263

Specialiosios gyvulininkystės išlaidos

Pirkti pašarai:

64.

Koncentruoti pašarai ganomiems gyvuliams (arkliams, galvijams, avims, ožkoms)

264

65.

Stambieji pašarai ganomiems gyvuliams (arkliams, galvijams, avims, ožkoms)

265

66.

Pašarai kiaulėms

266

67.

Pašarai paukščiams ir kitiems smulkiems gyvūnams

267

Ūkyje pagaminti pašarai, kuriais ūkyje šeriami:

68.

Ganomi gyvuliai (arkliai, galvijai, avys, ožkos)

268

69.

Kiaulės

269

70.

Paukščiai ir kiti smulkūs gyvūnai

270

71.

Kitos specialiosios gyvulininkystės išlaidos

271

Specialiosios augalininkystės išlaidos

72.

Pirktos sėklos ir sodinukai

272

73.

Ūkyje išaugintos ir panaudotos sėklos bei sodinukai

273

74.

Trąšos ir dirvožemio savybes gerinančios medžiagos

274

75.

Augalų apsaugos priemonės

275

76.

Kitos specialiosios augalininkystės išlaidos

276

77.

Specialiosios miškininkystės išlaidos

277

Pridėtinės ūkininkavimo išlaidos

78.

Einamoji žemės gerinimo priemonių ir pastatų priežiūra

278

79.

Elektra

279

80.

Šildymo kuras

280

81.

Vanduo

281

82.

Draudimas

282

83.

Mokesčiai ir kitos rinkliavos

283

84.

Kitos pridėtinės ūkininkavimo išlaidos

284

Žemės mokesčiai

85.

Sumokėta nuoma

285

86.

Iš jų: nuomos mokestis už žemę

286

87.

Ūkio pastatų draudimas

287

88.

Žemės ir pastatų mokesčiai

288

Sumokėtos palūkanos

89.

Sumokėtos palūkanos ir finansiniai mokesčiai, iš viso:

289

90.

Sumokėtos palūkanos ir finansiniai mokesčiai už žemės ir pastatų paskolas

290

91.

Iš jų: už žemės pirkimą

291

92.

Sumokėtos palūkanos ir finansiniai mokesčiai už apyvartinį kapitalą ir kreditoriams

292

93.

Iš viso išlaidų

293


G.   ŽEMĖ IR PASTATAI, NEGYVASIS INVENTORIUS IR APYVARTINIS KAPITALAS

Antraštės numeris ir apibūdinimas

„Nenaudojama“

Pradinė vertė

Investicijos

Pardavimai

Nuvertėjimas

Galutinė vertė

Prieš atskaitant subsidijas

Subsidijos

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

(7)

(8)

94.

Žemės ūkio paskirties žemė, pastatai ir teisės, iš kurių:

294

295

296

297

298

299

300

301

95.

Žemės ūkio paskirties žemė

302

303

304

305

306

307

308

309

96.

Daugiamečiai augalai

310

311

312

313

314

315

316

317

97.

Žemės gerinimo priemonės

318

319

320

321

322

323

324

325

98.

Ūkio pastatai

326

327

328

329

330

331

332

333

99.

Įsigijimo išlaidos, kvotos ir kitos teisės

334

335

336

337

338

339

340

341

100.

Miško žemė, įskaitant stačią mišką

342

343

344

345

346

347

348

349

101.

Mašinos ir įrengimai

350

351

352

353

354

355

356

357

102.

Apyvartinis kapitalas

358

359

360

361

362

363

364

365

103.

Iš viso

366

367

368

369

370

371

372

373


H.   SKOLOS

Antraštės numeris ir apibūdinimas

Pradinė vertė

Galutinė vertė

Iš viso

Iš kurių:

Iš viso

Iš kurių:

Žemė ir pastatai

Kitas turtas

Žemė ir pastatai

Kitas turtas

Iš viso

Iš kurių žemė

Iš viso

Iš kurių žemė

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

(7)

(8)

104.

Ilgalaikės ir vidutinės trukmės laikotarpio paskolos

374

375

376

377

378

379

380

381

105.

Trumpalaikės paskolos ir kreditoriai

382

383

384

385

386

387

388

389

106.

Iš viso

390

391

392

393

394

395

396

397


I.   PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS (PVM)

Antraštės numeris ir apibūdinimas

Serijos numeris

107.

PVM sistema

400

PVM sistemos suskirstymas (Ispanija, Prancūzija ir Italija)

401

108–111 antraštės pildomos tik tada, kai taikoma žemės ūkio arba panaši sistema

 

108.

Pardavimų PVM

402

109.

Pirkimų PVM

403

110.

Investicijų PVM

404

111.

Mokesčių inspekcijos kompensuojamas PVM

405


J.   DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS

Reikia pateikti išsamią informaciją


Antraštės numeris

Apibūdinimas

Kodas (1)

Suma

112

Dotacijos ir subsidijos, išskyrus gautas išlaidoms padengti ir gyvūnams pirkti

—

408

113

Iš jų:

409

iki …

20 „atvirų“ kodų, atitinkančių II priede apibūdintas kategorijas

…

448

114

Dotacijos ir subsidijos išlaidoms

—

449

115

Iš jų:

450

iki …

10 „atvirų“ kodų, atitinkančių konkrečių išlaidų antraštes (antraštės 59–89)

…

469

116

Dotacijos ir subsidijos gyvūnams pirkti

—

470

117

Iš jų:

471

iki …

5 „atviri“ kodai, atitinkantys pirktų gyvūnų kategorijų antraštes (51–58 antraštės)

…

480

118

Iš viso dotacijų ir subsidijų

—

481

119

„Nenaudojama“

—

482

Skirtumai palyginti su ankstesniais ataskaitiniais metais

—

483


K.   GAMYBA (neįskaitant gyvūnų) (120–375 antraštės)

Produktas

(antraštė)

Pasėlių rūšis

(kodas)

Trūkstami duomenys

(kodas)

Plotas

Ataskaitinių metų gamyba

Pradinė vertė

Pardavimai

Suvartojimas ūkyje ir pelnas natūra

Galutinė vertė

Panaudojimas ūkyje

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

(7)

(8)

(9)

(10)

488

489

490

491

492

493

494

495

496

497

498

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

—

 (2)


L.   KVOTOS IR KITOS TEISĖS

Kvota arba teisė

Duomenų rūšies kodas

 

Mokėjimai

(pirkimas ir (arba) išperkamoji nuoma, nuoma)

Kvitai

(pirkimas ir (arba) išperkamoji nuoma, nuoma)

Pradinė vertė

Nuvertėjimas

Galutinė vertė

Kiekis

Mokesčiai

(įskaitant papildomą rinkliavą)

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

(7)

(8)

(9)

(10)

xxx

Kodas 1 = su turtu susiję įrašai

Nenaudojama

Kodas 1 = pirkimų vertė

Kodas 1 = pardavimų vertė

Kodas 1 = Vertė

Kodas 1 = Vertė

Kodas 1 = Vertė

 

Kodas 2 = Vertė

Kodas 2 = su pajamomis susiję įrašai

 

Kodas 2 = mokėjimai naudojimui

Kodas 2 = įplaukos naudojimui

Kodas 2 = Nenaudojama

Kodas 2 = Nenaudojama

Kodas 2 = Nenaudojama

 

 


M.   TIESIOGINĖS IŠMOKOS pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (3) (601–680 ir 700–772 antraštės)

Produktas arba produktų derinys

(antraštė)

 

 

Bazinių vienetų išmokoms skaičius

Bendroji parama

Apskaičiuota suma

 

 

 

 

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

(7)

(8)

(9)

(10)

xxx

Nenaudojama

Nenaudojama

 

 

 

Nenaudojama


N.   GYVŪNŲ PIRKIMŲ IR PARDAVIMŲ DUOMENYS

Gyvūnų kategorija

(antraštė)

 

 

Pirktų gyvūnų skaičius

Pirkimų vertė

Parduotų gyvūnų skaičius

Pardavimų vertė

 

 

 

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

(7)

(8)

(9)

(10)

xxx

Nenaudojama

Nenaudojama

 

 

 

 

Nenaudojama


(1)  Įrašykite konkrečių gyvūnų, produktų, išlaidų ar tiesioginės paramos kategorijų antraštę.

(2)  Paskutinis serijos numeris = 487 + (10 × įrašytų produktų skaičius).

(3)   OL L 270, 2003 10 21, p. 1.


II PRIEDAS

ŪKIO ATASKAITOS APIBRĖŽIMAI IR INSTRUKCIJOS

I.   BENDRIEJI APIBRĖŽIMAI IR INSTRUKCIJOS

a)   Ūkio ataskaitos duomenys turėtų būti pateikiami apie vieną žemės ūkio valdą ir už vienerius ataskaitinius metus, kuriuos sudaro 12 paeiliui einančių mėnesių.

b)   Ūkio ataskaitos duomenys susiję vien tik su žemės ūkio valda. Šiais duomenimis apibūdinama valdoje vykdoma veikla ir, jei tinka, su valda susijusi miškininkystės ir turizmo veikla. Jokie duomenys, susiję su bet kokia neūkine ūkio turėtojo ar jo šeimos veikla, pensijomis, paveldėjimu, privačiomis bankų sąskaitomis, su žemės ūkio valda nesusijusia nuosavybe, asmeniniais mokesčiais, privačiu draudimu ir t. t. nėra įtraukiami ruošiant ūkio ataskaitas.

Jeigu valdos gamybiniai ištekliai (apmokama ar neapmokama darbo jėga, mašinos ar įrengimai) naudojami siekiant padidinti pagrindinį kapitalą (įrengimų statyba ar kapitalinis remontas, pastatų statyba, kapitalinis remontas ar netgi nugriovimas, vaismedžių sodinimas ar kirtimas), atitinkamos išlaidos (ar jų sąmata) į valdos darbo išlaidas neįtraukiamos. Visais atvejais darbo išlaidos ir valandos, išdirbtos kuriant pagrindinį kapitalą, neįtraukiamos į su darbu susijusias išlaidas ir duomenis. Išskirtiniais atvejais, jeigu tam tikrų išlaidų (išskyrus darbo išlaidas), naudojamų pagrindiniam kapitalui kurti, negalima apskaičiuoti atskirai (pvz., valdos traktoriaus naudojimas) ir jeigu tos išlaidos įtraukiamos į išlaidas, visų šių pagrindiniam kapitalui kurti panaudotų išlaidų sąmata įtraukiama į 181 antraštę (Kiti produktai ir įplaukos).

Visais atvejais sukurto pagrindinio kapitalo vertė turi būti įvertinta remiantis jo išlaidomis (įskaitant apmokėtą ir (arba) neapmokėtą darbo jėgą) ir turi būti pridėta prie 94–101 antraštėse nurodyto pagrindinio kapitalo vertės.

c)   Ūkio ataskaitoje pateikiami duomenys turi būti paimti iš ataskaitų, kuriose visus ataskaitinius metus sistemingai ir reguliariai buvo daromi įrašai.

d)   Apskaitos duomenys išreiškiami piniginėmis išraiškomis:

—

be PVM,

—

arba su PVM toliau nurodytomis aplinkybėmis (žiūrėti 107–111 antraštes).

e)   Apskaitos duomenys pinigine išraiška išreiškiami be dotacijų ir subsidijų. Dotacijos ir subsidijos suprantamos kaip visų formų tiesioginė pagalba iš visuomeninių fondų, gauta kaip specialiosios įplaukos (žiūrėti 112–118 antraštes).

f)   Dotacijos ir subsidijos:

—

G lentelėje turi būti nurodytos ataskaitiniais metais gautos dotacijos ir subsidijos, įskaitant dotacijas ir subsidijas, gautas už praėjusiais ataskaitiniais metais atliktas investicijas.

—

J lentelėje:

—

nurodomos visos tiesioginės išmokos, susijusios su produkcija, plotais arba gyvuliais, yra siejamos su einamaisiais ataskaitiniais metais, net jeigu jos dar nėra gautos,

—

nurodant kaimo plėtros išmokas turi būti įrašomos tik ataskaitiniais metais gautos sumos.

—

M lentelėje nurodomos tiesioginės išmokos, susijusios su einamaisiais ataskaitiniais metais turimais plotais arba gyvuliais, net jeigu šios išmokos dar nėra gautos.

g)   Ūkio ataskaitoje duomenys turėtų būti pateikiami toliau nurodytais vienetais ir taikant toliau nurodytą tikslumo lygį:

—

vertė: vertė eurais arba nacionaliniais piniginiais vienetais be dešimtainių dalių. Tačiau jeigu nacionalinės valiutos vieneto santykinė vertė yra maža, palyginti su euru, konkrečios valstybės narės ryšius palaikanti įstaiga ir ūkio apskaitos duomenų tinklą tvarkantis Komisijos personalas gali susitarti pinigines išraiškas pateikti nacionalinės valiutos vienetų šimtais ar tūkstančiais,

—

fiziniai dydžiai: centneriais (cnt = 100 kg), išskyrus atvejus, kai pateikiami duomenys apie kiaušinius, kurių kiekis nurodomas tūkstančiais, ir vyną bei panašius produktus, kurie išreiškiami hektolitrais,

—

plotas: arais, išskyrus atvejus, kai pateikiami duomenys apie grybus, kurių kiekis nurodomas viso apsodinto ploto kvadratiniais metrais,

—

gyvūnų skaičiaus vidurkiai: iki vieno skaičiaus po kablelio, išskyrus paukščius ir triušius, kuriuos reikia nurodyti sveikais skaičiais, ir bites, kurias reikia nurodyti užimtų avilių skaičiumi,

—

darbo jėgos vienetai: iki dviejų skaičių po kablelio.

Nekintančiuose punktuose (žr. I priedo A–J lenteles), kuriuose nėra ką nurodyti, įrašomi nuliai.

Nurodant K lentelėje registruojamus produktus, L lentelėje registruojamus su kvotomis ir kitomis paskirtomis teisėmis susijusius sandorius, M lentelėje registruojamas tiesiogines išmokas ir N lentelėje registruojamus gyvūnų pirkimų ir pardavimų duomenis, tose pozicijose, kuriose nėra ką nurodyti, įrašomi nuliai.

II.   ATSKIRŲ ŪKIO ATASKAITOS PUNKTŲ APIBRĖŽIMAI IR INSTRUKCIJOS

A.   BENDRA INFORMACIJA APIE VALDĄ

1.   Valdos numeris

Numeris paskiriamas kiekvienai respondentinei valdai ją pirmą kartą atrinkus. Valda išlaiko šį numerį visą laikotarpį, kurį ji yra įtraukta į apskaitos tinklą. Paskirtas numeris niekada nepaskiriamas kitai valdai.

Tačiau jeigu valda iš pagrindų pasikeičia, visų pirma tokiais atvejais, kai tokio pokyčio rezultatas yra valdos skilimas į dvi atskiras valdas arba ūkio susijungimas su kita valda, tokią valdą galima laikyti nauja valda. Tokiu atveju jam paskiriamas naujas numeris. Jeigu pakeičiamas ūkininkavimo tipas, valdai naujas numeris neskiriamas. Jeigu valdai pasilikus turimą numerį kyla nesusipratimų dėl kurios nors kitos respondentinės valdos (pvz., kuriant naujus regioninius skirstymus), numerį reikėtų pakeisti. Tada Komisijai turi būti nusiųsta lentelė, kurioje pateikiami senų ir naujų numerių atitikmenys.

Valdos numeryje nurodomos tokios trys nuorodų grupės:

Serijos Nr. 1 – Skyrius: turi būti suteiktas kodo numeris, atitinkantis Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1859/82 (1) I priede nustatytą kodą.

Serijos Nr. 2 – Poskyris: turi būti suteiktas kodo numeris.

Parinkti poskyriai turėtų būti grindžiami bendrąja regionų klasifikacijos sistema, vadinama teritorinių statistinių vienetų nomenklatūra (NUTS), kurią nustatė Europos Bendrijų statistikos tarnyba, bendradarbiaudama su nacionaliniais statistikos institutais.

Visais atvejais atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai lentelę, kurioje pagal kiekvieną poskyrio kodą nurodyti atitinkami NUTS regionai, taip pat atitinkamas regionas, kurio specifiniai standartinio bendrojo pelno dydžiai yra apskaičiuojami.

Serijos Nr. 3 – Valdos serijos numeris.

2.   Informacija apie kompiuterinius įrašus

Duomenys, atitinkantys pirmuosius penkis serijos numerius, nurodo valdos registracijos ženklą. Jie kartojasi kiekvieno įrašo viršuje. Šeštasis kiekvienos valdos dydis nurodo nedalomų 10 dydžių grupių numerį.

3.   Organizacinė valdos forma

1.

=

Individualūs (šeimyniniai) ūkiai: valdos, kuriose ekonominiais veiklos rezultatais kompensuojamas neapmokamos darbo jėgos indėlis ir turėtojo ir (arba) valdytojo bei jo šeimos kapitalas.

2.

=

Bendrovės: valdos, kuriose ekonominiais veiklos rezultatais kompensuojami gamybos veiksniai, kuriais prie ūkio veiklos prisidėjo keletas partnerių, iš kurių bent pusė dalyvauja ūkio darbe kaip neapmokama darbo jėga.

3.

=

Kiti: valdos, kuriose nėra neapmokamos darbo jėgos ir kitos, 1 ir 2 kategorijoms nepriskiriamos valdos.

4.   Nacionaliniai imties ir vertės koeficientai

Serijos Nr. 20: valstybės narės apskaičiuota nacionalinė ūkio vertė. Vertės turi būti išreikštos šimtosiomis dalimis.

Serijos Nr. 21:

Serijos Nr. 22:

5.   Valdos vieta

Suteiktas numeris yra tinkamiausio pagrindinio geografinio vieneto (pageidautina apylinkės), kuriame yra valda, numeris.

Šių vienetų žemėlapis su jų numeriais turi būti išsiųstas Komisijai. Apie bet kokius reikšmingus šių geografinių vienetų ribų pasikeitimus reikėtų pranešti Komisijai.

6.   Valdos kategorija

Serijos Nr. 32 – Ekologinis ūkininkavimas: turi būti nurodyta, ar valda taiko ekologinės gamybos metodus, kaip numatyta Reglamente (EEB) Nr. 2092/91, ypač jo 6 straipsnyje. Reikia naudoti šiuos kodų numerius:

1.= valda netaiko ekologinių gamybos būdų;

2.= valda taiko tik ekologinius gamybos būdus;

3.= valda pereina prie ekologinių gamybos būdų arba taiko organinės ir kitokios gamybos būdus.

Serijos Nr. 33: ūkininkavimo valdoje tipo kodas pagal Komisijos sprendimo 85/377/EEB (2) II priedą, darant atranką konkrečiais ataskaitiniais metais.

Serijos Nr. 34: ūkininkavimo valdoje tipo kodas pagal Komisijos sprendimo 85/377/EEB II priedą, remiantis konkrečių ataskaitinių metų apskaitos duomenimis.

Serijos Nr. 35: valdos ekonominio dydžio klasės kodas (pagal Sprendimo 85/377/EEB III priedą) atrankos metu konkrečiais ataskaitiniais metais.

Serijos Nr. 36: valdos ekonominio dydžio klasės kodas pagal Sprendimo 85/377/EEB III priedą, remiantis konkrečių ataskaitinių metų apskaitos duomenimis.

7.   Sąskaitų uždarymo ir informacinės bylos sukūrimo datos

Serijos Nr. 37 – Ataskaitinių metų pabaigos data: pvz., 2009 6 30 arba 2009 12 31.

Serijos Nr. 38 – Informacinės bylos sukūrimo data: pvz., 2010 8 15.

8.   Mažiau palanki ūkininkauti vietovė

Turi būti nurodyta, ar didžioji dalis valdos kultivuojamų žemės ūkio naudmenų yra vietovėje, kuriai taikomi Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 (3) 18–20 straipsniai. Reikia naudoti šiuos kodų numerius:

1.

=

didžioji dalis valdos kultivuojamų žemės ūkio naudmenų nėra mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 18–20 straipsniuose;

2.

=

didžioji dalis valdos kultivuojamų žemės ūkio naudmenų yra mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 19–20 straipsniuose;

3.

=

didžioji dalis valdos kultivuojamų žemės ūkio naudmenų yra kalnuotoje vietovėje, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 18 straipsnyje;

4.

=

naudmenos yra tokios mažos ir jų tiek daug šiose valstybėse narėse, kad informacija yra nereikšminga.

9.   Kita informacija apie valdą

Serijos Nr. 40 – Drėkinamos KŽŪN Kultivuojamos žemės ūkio naudmenos, išskyrus esančias po stiklu, drėkinamos per metus stacionaria ar kilnojama įranga, nepriklausomai nuo taikomo drėkinimo proceso (purkštuvai, užtvindymas).

Serijos Nr. 41 – Aukštis virš jūros lygio Aukštis virš jūros lygio turėtų būti nurodytas atitinkamu kodiniu numeriu:

1.= didžioji valdos dalis yra < 300 m aukštyje;

2.= didžioji valdos dalis yra 300–600 m aukštyje;

3.= didžioji valdos dalis yra > 600 m aukštyje;

4.= nėra duomenų.

Serijos Nr. 42 – Ganymas kalnuose ar kitose į KŽŪN neįtrauktose ganyklose: (sveikas) gyvūnų vieneto (GV) dienų, kuriomis ūkio gyvūnai ganosi į KŽŪN neįtrauktoje žemėje, skaičius.

GV ganymo diena yra vienetas, prilygstantis vienos melžiamos karvės, vieno galvijo arba vieno arklio (vyresnių kaip dvejų metų) ganymuisi vieną dieną. Jaunesnių kaip dvejų metų galvijų ir arklių, taip pat ožkų ir avių ganymo dienos paverčiamos ganymo dienomis gyvūnų vienetui, atitinkamai taikant 0,5, 0,2 ir 0,15 koeficientus.

Serijos Nr. 43 – Bendras dengtas plotas: išreiškiamas arais, kuriuose iš esmės galima auginti 5 rūšies pasėlius: t. y. 138, 141 ir 156, taip pat 5 rūšies pasėlius 143, 285 ir 157.

„Dengtas“ reiškia šiltnamius, nuolatinius karkasus ir prieinamus arkinius šiltadaržius, tačiau šiai kategorijai nepriskiriami neprieinami plastikiniai arkiniai šiltadaržiai, plastiko gaubtai ar bet kokie kiti išardomi karkasai (žiūrėti 138, 141 ir 156 pasėlių apibrėžimą K lentelėje).

„Bendras“ plotas reiškia bendrą bet kurioms reikmėms naudojamą dengtą žemės plotą (taigi įskaitant takus). Jeigu šiltnamiai „daugiaaukščiai“, jų plotas skaičiuojamas tik vieną kartą.

Serijos Nr. 44 – Struktūrinių fondų paramos kriterijus atitinkantys plotai: turi būti nurodyta, ar didžioji dalis valdos žemės ūkio naudmenų yra regione, kuriam taikomi Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 5, 6 ir 8 straipsniai. Reikia naudoti šiuos kodinius numerius:

6.= didžioji dalis valdos žemės ūkio naudmenų yra konvergencijos tikslo kriterijus atitinkančiame regione, kaip apibūdinta Reglamente (EB) Nr. 1083/2006, ypač jo 5 straipsnyje;

7.= didžioji dalis valdos žemės ūkio naudmenų yra regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslo kriterijus atitinkančiame regione, kaip apibūdinta Reglamente (EB) Nr. 1083/2006, ypač jo 6 straipsnyje;

8.= didžioji dalis valdos žemės ūkio naudmenų yra regione, kuriam taikytina pereinamojo laikotarpio parama, kaip apibūdinta Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 8 straipsnyje.

Serijos Nr. 45 – Plotai, kuriems taikomi aplinkosaugos apribojimai: turi būti nurodyta, ar didžioji dalis valdos žemės ūkio naudmenų yra regione, kuriam taikomas Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 38 straipsnis. Reikia naudoti šiuos kodinius numerius:

1.= didžioji dalis valdos žemės ūkio naudmenų nėra regione, kuris atitinka Natura 2000 išmokų arba su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB (4) susijusių išmokų skyrimo reikalavimus, kaip apibūdinta Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 38 straipsnyje;

2.= didžioji dalis valdos žemės ūkio naudmenų yra regione, kuris atitinka Natura 2000 išmokų arba su Direktyva 2000/60/EB susijusių išmokų skyrimo reikalavimus, kaip apibūdinta Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 38 straipsnyje.

B.   KŽŪN VALDYMO TIPAI

Valdų žemė, valdoma bendrai dviejų ar daugiau partnerių, turėtų būti registruojama kaip valdoma savininkų, nuomojama ar pusininkaujama pagal galiojantį partnerių susitarimą.

10.   KŽŪN, kurias naudoja savininkas

Kultivuojamų žemės ūkio naudmenų (ariamosios žemės, pievų ir daugiamečių ganyklų, daugiamečių pasėlių) ūkininkas yra savininkas, nuomininkas iki gyvos galvos arba laikinai ir (arba) jis valdo KŽŪN panašiomis sąlygomis. Šiai kategorijai priskiriama ir kitiems nuomojama sėjai paruošta žemė (149 antraštė).

11.   Nuomojamos KŽŪN

Kultivuojamos žemės ūkio naudmenos (ariamoji žemė, pievos ir daugiametės ganyklos, daugiamečiai pasėliai), kurias dirba asmuo (išskyrus savininką, nuomininką iki gyvos galvos arba nuomininką), išsinuomavęs minėtas naudmenas (nuoma mokama grynais pinigais ir (arba) natūra; dažniausiai sutarta iš anksto, paprastai nekinta pagal ūkininkavimo rezultatus) ir (arba) kultivuojamos žemės ūkio naudmenos, kuriomis naudojamasi panašiomis valdymo sąlygomis.

Prie kultivuojamų naudmenų nepriskiriama žemė, kurios derlius nuperkamas nenuimtas. Už nupirktas nenuimtas kultūras sumokėtas sumas reikėtų nurodyti F lentelės 65–67 antraštėse (nupirkti pašarai), jeigu tai ganyklos ar pašarinės kultūros, ir 76 antraštėje (kitos specialiosios augalininkystės išlaidos), jeigu tai tinkamos parduoti kultūros (produktai, kurie paprastai parduodami). Nenuimtos tinkamos parduoti nupirktos kultūros turėtų būti registruojamos nenurodant konkrečių naudmenų (žiūrėti instrukcijas dėl ploto, K lentelės 4 stulpelis).

Nereguliariai trumpesniam nei vieneri metai laikotarpiui nuomojama žemė ir jos produkcija registruojama taip pat kaip ir žemė, kurios kultūros nupirktos nenuimtos.

12.   Pusininkaujamos KŽŪN

Kultivuojamos žemės ūkio naudmenos (ariama žemė, pievos ir daugiametės ganyklos, daugiametės kultūros), kuriose bendrai ūkininkauja perdavėjas ir pusininkas pagal pusininkavimo susitarimą, ir (arba) kultivuojamos žemės ūkio naudmenos, kuriose ūkininkaujama panašiomis sąlygomis.

C.   DARBO JĖGA

Darbo jėga reiškia visus asmenis, kurie dirbo ūkyje per ataskaitinius metus (žiūrėti toliau). Tačiau neįtraukiami asmenys, kurie dirbo pavaduodami kitą asmenį arba įmonės vardu (žemės ūkio darbai pagal sutartį, kurių išlaidos registruojamos F lentelės 60 antraštėje).

Jeigu ūkiai vienas kitam teikia abipusę pagalbą, kai šią pagalbą sudaro apsikeitimas darbu, gauta pagalba iš esmės lygi suteiktai pagalbai, ūkio darbo jėgos atlikto darbo laikas ir visi su tuo susiję užmokesčiai nurodomi ūkio ataskaitoje.

Kartais gauta pagalba lygi kitokios rūšies pagalbai (pvz., už darbu suteiktą pagalbą atsilyginama paskolinant mašiną). Jeigu apsikeitimas paslaugomis ribotas, ūkio ataskaitoje nenurodoma nieko (anksčiau pateiktame pavyzdyje gauta pagalba neužregistruojama kaip darbo jėga; tačiau į mašinų išlaidas įtraukiamos išlaidos dėl naudojimosi mašina). Išskirtiniais atvejais, kai apsikeitimas paslaugomis vyksta stambiu mastu, naudojamas vienas iš tokių variantų:

a)

darbu gauta pagalba atlyginama kitos rūšies paslauga (pvz., aprūpinama mašinomis): kaip paslauga gautas darbo laikas registruojamas kaip apmokamas ūkio darbas (20 arba 21 antraštė, priklausomai nuo to, ar darbui ūkyje samdoma reguliariai, ar ne); suteiktos pagalbos vertė atitinkamoje antraštėje (šiuo atveju 177 antraštėje „Kitų darbas pagal sutartį, įskaitant įrengimų nuomą“) užregistruojama kaip gamyba ir kaip išlaidos (59 antraštėje „Algos ir socialinė apsauga“);

b)

darbu suteikta pagalba atlyginama kitos rūšies paslaugomis (pvz., aprūpinama mašinomis): tokioje situacijoje atlikto darbo laikas ir visi su tuo susiję darbo užmokesčiai neregistruojami; gautos paslaugos vertė atitinkamoje antraštėje (šiame pavyzdyje 60 antraštėje „Darbas pagal sutartį ir mašinų nuoma“) užregistruojama kaip sąnaudos.

Reikia skirti tokias darbo jėgos kategorijas:

A.   Nuolatinė neapmokama darbo jėga

Neapmokama darbo jėga arba darbo jėga, už kurią mokamas mažesnis atlyginimas (grynaisiais ar natūra) negu paprastai mokama už suteikiamas paslaugas (tokio apmokėjimo nereikėtų registruoti ūkio išlaidose) ir kuri ataskaitiniais metais buvo naudojama (neįskaitant paprastų atostogų) ne mažiau kaip visą vieną dieną kiekvieną savaitę.

Nuolatiniam darbui įdarbintas asmuo, kuris dėl kokių nors priežasčių buvo įdarbintas ūkyje tik ribotam ataskaitinių metų laikotarpiui, vis tiek registruojamas (pagal faktiškai išdirbtą valandų skaičių) kaip nuolatinė darbo jėga.

Gali būti tokie arba panašūs atvejai:

a)

specialios gamybos sąlygos ūkyje, kurioms esant darbo jėga ištisus metus nereikalinga: pvz., alyvmedžių ar vynmedžių ūkiai ir ūkiai, kurių specializacija – sezoninis gyvūnų penėjimas arba vaisių ir daržovių auginimas atvirame ore;

b)

nebuvimas darbe ne dėl paprastų atostogų, pvz., dėl karinės tarnybos, ligos, nelaimingo atsitikimo, motinystės, pratęsto nedarbingumo ir t. t.;

c)

įsijungimas į valdą arba išvykimas iš jos;

d)

visiškas darbo nutraukimas valdoje dėl nenumatytų atvejų (potvynis, gaisras ir t. t.).

Yra tokios pakategorės:

13.   Turėtojas ir (arba) valdytojas

Asmuo, kuris prisiima ekonominę ir juridinę atsakomybę už valdą ir kasdien ją valdo. Jeigu tai yra pusininkavimas, pusininkas nurodomas kaip turėtojas ir (arba) valdytojas.

14.   Turėtojas ir (arba) ne valdytojas

Asmuo, kuris prisiima ekonominę ir juridinę atsakomybę už valdą ir kasdien jos nevaldo.

15.   Valdytojas ir (arba) ne turėtojas

Asmuo, kuris kasdien valdo valdą, tačiau neturi ekonominės ir juridinės atsakomybės už ją.

16.    Turėtojo (-ų) sutuoktinis (-iai)

17.   Kita nuolatinė neapmokama darbo jėga

Nuolatinė neapmokama darbo jėga, neįtraukta anksčiau pateiktose antraštėse. Taip pat įtraukiami darbų vykdytojas ir valdytojo padėjėjai, neatsakingi už viso ūkio valdymą.

B.18.   Nenuolatinė ir sezoninė neapmokama darbo jėga

Neapmokama darbo jėga, kuri ataskaitiniais metais valdoje nedirbo nuolatos, įtraukiama į šią antraštę.

C.   Nuolatinė apmokama darbo jėga

Darbo jėga, apmokama (grynaisiais ir (arba) natūra) tiek, kiek paprastai mokama už suteikiamas paslaugas, kuri ataskaitiniais metais (neįskaitant paprastų atostogų) valdoje dirbo ne mažiau kaip visą dieną per savaitę.

Reikia nurodyti tokias pakategores:

19.   Ūkio valdytojas

Apmokamas asmuo, atsakingas už kasdieninį valdos valdymą.

20.   Kiti

Visa nuolatinė apmokama darbo jėga (išskyrus apmokamą valdos valdytoją) nurodoma šioje antraštėje. Taip pat įtraukiami darbų vykdytojas ir valdytojo padėjėjai, neatsakingi už viso ūkio valdymą.

D.21.   Nenuolatinė ir sezoninė apmokama darbo jėga

Apmokama darbo jėga (įskaitant vienetininkus), kuri ataskaitiniais metais nenuolat dirbo valdoje, nurodoma šioje antraštėje.

C LENTELĖS STULPELIAI

Atliekamos funkcijos (kodas) (1 stulpelis, 51, 55, 59, 63 ir 67 langeliai)

Atliekama funkcija nurodoma kodiniais numeriais, t. y.:

1.

=

turėtojas ir (arba) valdytojas;

2.

=

turėtojas ir (arba) ne valdytojas;

3.

=

valdytojas ir (arba) ne turėtojas.

Jeigu funkciją atlieka keletas asmenų (pvz., du broliai, tėvas ir sūnus ir t. t.), kiekvienas išvardijamas mažėjančios atsakomybės tvarka; jeigu atsakomybė vienoda, vardijama pradedant nuo vyriausiojo. Tokiu būdu duomenys apie didžiausią atsakomybę turinčius asmenis registruojami 51–54 langeliuose; mažesnę atsakomybę turintys asmenys registruojami 55–58 langeliuose ir t. t.

Asmenų skaičius (1 stulpelis, 71 ir 74 langeliai)

Reikia nurodyti sutuoktinių ir kategorijos „Kita nuolatinė neapmokama darbo jėga“ asmenų skaičių. Jeigu yra keletas turėtojų, gali būti daugiau negu vienas sutuoktinis.

Gimimo metai (2 stulpelis)

Reikia nurodyti tiktai turėtojo (-ų) ir (arba) valdytojo (-ų) (13–15 ir 19 kategorijos) paskutinius du gimimo metų skaitmenis.

Iš viso darbo jėgos: darbo vienetų skaičius per metus (3 stulpelis)

Nuolatiniam darbui įdarbinta darbo jėga paverčiama darbo vienetais per metus. Vienas metinis darbo vienetas lygus vienam nuolatinį darbą visą darbo dieną dirbančiam asmeniui valdoje. Vienas asmuo negali viršyti vieno darbo vieneto ekvivalento, net jeigu jo faktinis darbo laikas viršija tame regione ir tokio tipo valdoje įprastą normą. Asmuo, dirbantis neištisus metus valdoje, registruojamas kaip „metinio vieneto“ sveiko skaičiaus dalis. Kiekvieno tokio asmens „metinis darbo vienetas“ gaunamas dalijant jo faktinį darbo per metus laiką iš darbuotojo, dirbančio visą dieną, normalaus metinio darbo laiko tame regione ir tokio paties tipo valdoje.

Jeigu darbuotojai mažiau darbingi, metinis darbo vieneto ekvivalentas turėtų būti sumažintas proporcingai jų darbingumui.

Išdirbtas laikas (4 stulpelis)

Išdirbtas laikas nurodomas valandomis. Reikėtų nurodyti laiką, faktiškai paskirtą darbui valdoje. Jeigu žmonės mažiau darbingi, išdirbtas laikas turėtų būti sumažintas proporcingai jų darbingumui.

Darbuotojų vienetininkų išdirbtas laikas apskaičiuojamas dalinant visą už darbą užmokėtą sumą iš valandinio užmokesčio, kurį gauna darbuotojas, kuriam mokama už išdirbtą laiką.

Darbas žemės ūkio valdoje

Darbas valdoje apima visą fizinio bei administracinio pobūdžio darbą, organizavimą, priežiūrą ir vykdymą, susijusius su normalia ūkio veikla, pvz.:

—

finansinis organizavimas ir valdymas (ūkio pardavimai ir pirkimai, buhalterinė apskaita ir t. t.),

—

darbas laukuose (arimas, sėjimas, derliaus nuėmimas, sodų priežiūra ir t. t.),

—

gyvulininkystė (pašarų ruošimas, gyvūnų šėrimas, melžimas, gyvūnų priežiūra ir t. t.),

—

produktų rinkai paruošimas, sandėliavimas ir perdirbimas ūkyje,

—

pastatų, mašinų, įrengimų, gyvatvorių, griovių ir kt. priežiūra,

—

valdos darbuotojų transportavimas ir transportavimas, kurį jie vykdo,

—

kitas ūkio darbas, tiesiogiai susijęs su darbu ūkyje:

—

miškininkystės darbai žemės ūkio valdai priklausančioje miško vietovėje,

—

su turizmu susijęs darbas (stovyklaviečių, sporto arba rekreacinių zonų, jojimo bazių priežiūra, kotedžų nuoma ir t. t.), papildomas arba iš dalies sutampantis su valdos darbu tokiu mastu, kad faktiškai yra neįmanoma atskirti turizmo veiklos nuo įprastos žemės ūkio veiklos ūkyje (šiuo atveju su turizmu susijusios pajamos ir sąnaudos yra registruojamos atitinkamai kaip produktai (žiūrėti 179 antraštę) ir ūkio sąnaudos),

—

darbas pagal sutartį kitiems, jei jis nenuolatinis ir atliekamas ūkio įrengimais (užmokestis už jį yra įtraukiamas į valdos gamybą).

Toliau minimi darbai nelaikomi darbu valdoje:

—

darbas, susijęs su pagrindinio kapitalo padidinimu (statyba arba pastatų ar mašinų kapitalinis remontas, sodų įveisimas, pastatų griovimas, sodų naikinimas ir t. t.),

—

turėtojo ar valdytojo sodyboje atliekamas darbas.

D.   GYVŪNŲ SKAIČIUS IR VERTĖ

Reikia išskirti tokias gyvūnų kategorijas:

22.   ARKLIAI (įvairaus amžiaus)

Įtraukiami taip pat lenktyniniai ir jodinėjimo arkliai, asilai, mulai, arklėnai ir t. t.

23.   PENIMI VERŠELIAI

Penimi veršeliai, paprastai skerdžiami maždaug šešių mėnesių amžiaus.

24.   KITI GALVIJAI IKI VIENERIŲ METŲ

25.   GALVIJŲ PATINAI NUO VIENERIŲ IKI DVEJŲ METŲ

26.   GALVIJŲ PATELĖS NUO VIENERIŲ IKI DVEJŲ METŲ

Išskyrus apsiveršiavusias galvijų pateles.

27.   DVEJŲ METŲ IR VYRESNI GALVIJŲ PATINAI

28.   VEISLINĖS TELYČIOS

Dvejų metų ir vyresnės galvijų patelės, dar nesiveršiavusios ir skirtos veislininkystei.

29.   PENIMOS TELYČIOS

Dvejų metų ar vyresnės galvijų patelės, dar nesiveršiavusios, neskirtos veislininkystei.

30.   MELŽIAMOS KARVĖS

Karvės, kurios jau buvo apsiveršiavusios (įskaitant jaunesnes nei dvejų metų), laikomos išskirtinai arba daugiausia žmonėms vartoti skirto ir perdirbto pieno produktų gamybai.

31.   IŠBROKUOTOS MELŽIAMOS KARVĖS

Melžiamos karvės po paskutinės laktacijos. Jeigu tokie duomenys yra valdos apskaitoje.

32.   KITOS KARVĖS

1.

Karvės, kurios jau buvo apsiveršiavusios (įskaitant jaunesnes nei dvejų metų), laikomos išskirtinai arba daugiausia veršelių veisimui, ir kurių pienas neskirtas žmonėms vartoti arba perdirbtiems pieno produktams gaminti.

2.

Karvės darbui.

3.

Nemelžiamos išbrokuotos karvės (penimos arba nepenimos prieš skerdimą).

Į 23–32 antraštes taip pat įtraukiamos atitinkamos buivolų ir buivolių kategorijos.

33.   BIČIŲ ŠEIMOS, nurodant užimtų avilių skaičių

34.   TRIUŠIAI, VEISLINĖS PATELĖS

35. iki 37. (Nenaudojama)

38.   VEISLINĖS OŽKOS

39.   KITOS OŽKOS

Ožkos, išskyrus veislines.

40.   AVELĖS

Vienerių metų ar vyresnės veislininkystei skirtos avelės.

41.   KITOS AVYS

Įvairaus amžiaus avys, išskyrus aveles.

42.   Nenaudojama

43.   PARŠELIAI

Lengvesni nei 20 kg gyvojo svorio paršeliai.

44.   VEISLINĖS PARŠAVEDĖS

50 kg ar sunkesnės veislinės paršavedės, išskyrus išbrokuotas paršavedes (žiūrėti 46 antraštę „Kitos kiaulės“).

45.   PENIMOS KIAULĖS

20 kg ar sunkesnės penimos kiaulės, išskyrus išbrokuotas paršavedes ir kuilius (žiūrėti 46 antraštę „Kitos kiaulės“).

46.   KITOS KIAULĖS

20 kg ar sunkesnės kiaulės, išskyrus išbrokuotas veislines paršavedes (žiūrėti 44 antraštę) ir penimas kiaules (žiūrėti 45 antraštę).

47.   MĖSINIAI VIŠČIUKAI

Neįskaitant dedeklių ir išbrokuotų vištų. Neįskaitant paukščių jauniklių.

48.   VIŠTOS DEDEKLĖS

Įskaitant jaunikles, dedekles ir išbrokuotas vištas. Jauniklės yra tokios vištos, kurios dar nepradėjo dėti kiaušinių. Neįskaitant paukščių jauniklių.

49.   KITI PAUKŠČIAI

Įskaitant antis, kalakutus, žąsis, perlines vištas ir stručius. Įskaitant veislines pateles. Neįskaitant paukščių jauniklių.

50.   KITI GYVŪNAI

Tik įvertinimai. Įskaitant išsiritusius viščiukus, triušius, išskyrus veislines pateles, elnius, bizonus ir žuvis. Taip pat įskaitant ponius ir kitus ūkio turizmui naudojamus gyvūnus. Neįskaitant kitų gyvūnų produkcijos (žiūrėti K lentelę, 170 antraštę).

D LENTELĖS STULPELIAI

Pradinė vertė (1 ir 2 stulpeliai)

 

Skaičius (1 stulpelis)

Valdai priklausančių gyvūnų skaičius ataskaitinių metų pradžioje, nepriklausomai nuo to, ar jie yra valdoje tuo metu.

 

Vertė (2 stulpelis)

Valdai priklausančių gyvūnų vertė ataskaitinių metų pradžioje, nustatyta einamosiomis kainomis.

Galutinė vertė (3 ir 4 stulpeliai)

 

Skaičius (3 stulpelis)

Ūkiui priklausančių gyvūnų skaičius ataskaitinių metų pabaigoje, nepriklausomai nuo to, ar jie yra valdoje tuo metu.

 

Vertė (4 stulpelis)

Valdai priklausančių gyvūnų vertė, ataskaitinių metų pabaigoje, einamosiomis kainomis.

Vidurkis (5 stulpelis)

Vidurkis išreiškiamas iki vieno skaičiaus po kablelio, išskyrus paukščius ir triušius, kurių skaičių reikia nurodyti sveikais skaičiais. Kiekvienas vienetas reiškia vieno gyvūno buvimą valdoje vienerius metus. Gyvūnai skaičiuojami proporcingai jų buvimo valdoje laiko trukmei per metus.

Vidurkis nustatomas pagal periodines inventorizacijas arba registruojant atvežimus ir išvežimus. Įskaitomi visi valdoje esantys gyvūnai, taip pat gyvūnai, auginami arba penimi pagal sutartį (nepriklausantys ūkiui gyvūnai, kurie jame auginami arba penimi tokiu būdu, kad tokia veikla yra tiktai ūkininko atliekama paslauga, jis pats neprisiima finansinės atsakomybės, paprastai susijusios su tokių gyvūnų auginimu arba penėjimu) ir gyvūnai, priimami arba atiduodami ganytis tuo metų laiku, kai jie yra ūkyje.

E.   GYVŪNŲ PIRKIMAS IR PARDAVIMAS

Nurodomos tokios gyvūnų kategorijos:

51.   Arkliai

52.   Galvijai

52 antraštėje taip pat nurodomi buivolų pirkimas ir pardavimas.

53.   Nenaudojama

54.   Avys

55.   Ožkos

56.   Kiaulės

57.   Paukščiai

Taip pat įskaitant sumas, sumokėtas už perinimui skirtus kiaušinius ir perkant bei parduodant viščiukus.

58.   Kiti gyvūnai

Įskaitant triušius ir užimtus bičių avilius.

E LENTELĖS STULPELIAI

Gyvūnų pirkimas (1 stulpelis)

Iš viso nupirkta gyvūnų per ataskaitinius metus (įskaitant pirkimo išlaidas). Su tuo susijusios dotacijos ir subsidijos ne atskaičiuojamos nuo visų pirkimų, bet nurodomos 116 antraštėje (žiūrėti šios antraštės pildymo instrukcijas).

Gyvūnų pardavimas (2 stulpelis)

Iš viso parduota gyvūnų per ataskaitinius metus. Susijusios dotacijos ir subsidijos neįtraukiamos į bendrą pardavimų sumą, bet nurodomos 112 antraštėje (žiūrėti šios antraštės pildymo instrukcijas).

Kai žinomos prekybos išlaidos, jeigu tokių yra, jos ne atimamos iš visų pardavimų, bet nurodomos 71 antraštėje („Kitos specialiosios gyvulininkystės išlaidos“).

Suvartojimas ūkyje ir išmokos natūra (3 stulpelis)

Ūkyje suvartotų arba panaudotų išmokoms natūra gyvūnų vertė per ataskaitinius metus, vertinant supirkimo kaina.

F.   IŠLAIDOS

Ūkio išlaidos (grynaisiais ir natūra) yra susijusios su gamybos išteklių (įskaitant naudojimą ūkyje), atitinkančių ūkio gamybą ataskaitiniais metais, „sunaudojimu“ arba tų išteklių „sunaudojimu“ ataskaitiniais metais. Jei tam tikros išlaidos yra iš dalies susijusios su privačiu naudojimu ir iš dalies su ūkio išlaidomis (pvz., elektra, vanduo, šildymo kuras ir kuras mašinoms ir t. t.), tiktai pastaroji dalis turėtų būti įtraukta į ūkio ataskaitą. Ūkio tikslams naudotų privačių automobilių išlaidų proporcija taip pat turėtų būti nurodyta.

Apskaičiuojant su ataskaitinių metų gamyba susijusias išlaidas, per metus atliktus pirkimus ir sunaudojimą reikėtų patikslinti pagal vertės pasikeitimus (įskaitant pasėlių vertę). Reikėtų atskirai nurodyti kiekvienam punktui išleistas bendrąsias išlaidas ir sunaudojimo ūkyje vertę.

Jei nurodytos išlaidos reiškia visą gamybos priemonių „sunaudojimą“ per ataskaitinius metus, bet neatitinka tų metų gamybos, tuomet gamybos priemonių atsargų pasikeitimus (įskaitant padidėjusias augančių pasėlių išlaidas), reikėtų nurodyti 102 antraštėje „apyvartinis kapitalas“.

Su ilgalaikio turto „sunaudojimu“ susijusios išlaidos išreiškiamos nuvertėjimu, o ilgalaikio turto įsigijimo sąnaudos neturėtų būti laikomos ūkio išlaidomis. Instrukcijos dėl nuvertėjimo pateikiamos prie 94–103 antraščių pildymo instrukcijų.

Išlaidų punktų sąnaudos, kompensuojamos ataskaitiniais metais ar vėliau (pvz., traktoriaus remontas dėl avarijos, kurio išlaidas padengia draudimo įmonė arba trečioji šalis, susijusi civilinės atsakomybės įsipareigojimais) neturėtų būti registruojamos kaip ūkio išlaidos, o atitinkamos įplaukos neturėtų būti įtrauktos į ūkio apskaitą.

Įplaukos iš pirktų atsargų perpardavimo turi būti atimamos iš atitinkamų sąnaudų.

Su išlaidomis susijusios dotacijos ir subsidijos neatimamos iš atitinkamų išlaidų punktų, bet įrašomos 114 antraštėje (žiūrėti tos antraštės pildymo instrukcijas). Investicijų dotacijos ir subsidijos pateikiamos 94–103 antraštėse.

Į išlaidas įtraukiamos bet kokios su kiekvienu išlaidų punktu susijusios pirkimų sąnaudos.

Išlaidos klasifikuojamos taip:

59.   Išlaidos, skirtos apmokamos darbo jėgos užmokesčiams ir socialiniam draudimui

Šiam punktui priskiriama:

—

algos ir uždarbiai, faktiškai sumokėti grynaisiais už darbą juos uždirbusiems asmenims, nepriklausomai nuo apmokėjimo pagrindo (vienetinis arba valandinis darbas), atskaičius bet kokias socialines priemokas, išmokėtas turėtojui, kaip darbdaviui, siekiant kompensuoti išmokėtą algą, neatitinkančią faktiškai atlikto darbo (pvz., nebuvimas darbe dėl nelaimingo atsitikimo, profesinio mokymo ir t. t.),

—

algos ir darbo užmokesčiai natūra (pvz., būstas, maitinimas, pastatai, ūkio produkcija ir t. t.),

—

premijos už pelningumą ar kvalifikaciją, dovanos, atsidėkojimai, pelno dalys,

—

kitos su darbo jėga susijusios sąnaudos (įdarbinimo išlaidos),

—

darbdaviui privalomos socialinės apsaugos išmokos ir išmokos, kurias jis moka už darbuotoją ir vietoje jo,

—

draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe.

Turėtojo ir neapmokamos darbo jėgos asmeninės bei socialinės apsaugos mokesčiai ir draudimas neturėtų būti laikomi ūkio išlaidomis.

Neapmokamų darbininkų gaunamos sumos (kurios pagal apibrėžimą yra mažesnės už normalų užmokestį – žiūrėti neapmokamos darbo jėgos apibrėžimą) neturėtų būti registruojamos ūkio ataskaitoje.

Pašalpos (grynaisiais ar natūra), mokamos buvusiems apmokamiems į pensiją išėjusiems darbuotojams, kurie jau nebedirba valdoje, turėtų būti registruojamos ne šiame punkte, o antraštėje „Kitos pridėtinės ūkininkavimo išlaidos“.

60.   Darbas pagal sutartį ir mašinų nuoma

Šiam punktui priskiriama:

—

visos sąnaudos, susijusios su darbu ūkyje, kurį atlieka žemės ūkio rangovai. Paprastai į šias sąnaudas įeina įrangos (įskaitant kurą) naudojimo ir darbo išlaidos. Jei naudojamų medžiagų (pvz., augalų apsaugos priemonių, trąšų ir sėklų), išskyrus kurą, išlaidos taip pat įtraukiamos į sutartį, šių medžiagų išlaidos neturi būti įskaičiuojamos. Ši suma (jei reikia, apytikriai apskaičiuota suma) turi būti nurodyta atitinkamame išlaidų punkte (pvz., pesticidai turi būti įrašyti 75 antraštėje „Augalų apsaugos priemonės“),

—

mašinų, kurias naudoja ūkio darbo jėga, nuomos išlaidos. Kuro išlaidos, susijusios su išnuomotų mašinų naudojimu, turėtų būti įrašytos 62 antraštėje „Variklių kuras ir tepalai“,

—

mašinų, kurios įsigytos išperkamosios nuomos būdu ir kurias naudoja ūkio darbo jėga, išlaidos. Išperkamosios nuomos būdu įsigytų mašinų kuro ir priežiūros išlaidos turėtų būti įrašytos atitinkamose antraštėse (61 antraštėje „Einamasis mašinų ir įrengimų aptarnavimas“ ir 62 antraštėje „Variklių kuras ir tepalai“).

61.   Einamasis mašinų ir įrangos aptarnavimas

Mašinų bei įrangos aptarnavimo ir smulkaus remonto, nedarančio įtakos technikos rinkos vertei, išlaidos (išlaidos mechanikui, atsarginių dalių pakeitimo išlaidos ir t. t.).

Šiam kodo numeriui priskiriami smulkios įrangos pirkimai, pakinktų arkliams ir jų kaustymo išlaidos, padangų, tvirtinančiųjų rėmų, apsauginių drabužių darbui antisanitarinėmis sąlygomis, ploviklių įrangai valyti išlaidos ir ta asmeninių automobilių išlaidų dalis, kuri atitinka išlaidų, patirtų šiuos automobilius naudojant ūkio reikmėms, dalį (taip pat žiūrėti 63 antraštę). Plovikliai gyvulininkystės įrengimams (pvz., melžimo įrenginiams) valyti registruojami 73 antraštėje „Kitos specialiosios gyvulininkystės išlaidos“.

Kapitalinis remontas, dėl kurio padidėja įrangos vertė, lyginant su jos verte prieš remontą, šioje antraštėje neįtraukiamas (taip pat žiūrėti G lentelės instrukcijas dėl nuvertėjimo).

62.   Variklių kuras ir tepalai

Šioje antraštėje taip pat nurodoma ta kuro ir tepalų išlaidų asmeniniams automobiliams dalis, kuria jie buvo naudojami ūkio reikmėms (žiūrėti toliau pateiktą 63 antraštę).

Jeigu naftos produktai naudojami kaip variklių ir šildymo kuras, bendra suma dalijama ir nurodoma dviejose antraštėse:

62.

„Variklių kuras ir tepalai“.

80.

„Šildymo kuras“.

63.   Automobilių išlaidos

Jeigu privačių automobilių išlaidų ūkiui dalis skaičiuojama pasirinktinai (pvz., nustatyta suma vienam km), šios išlaidos pateikiamos šioje antraštėje.

Pašarai

Pašarai skirstomi į pirktus ir pagamintus bei sunaudotus ūkyje.

Pirktiems pašarams priskiriami mineraliniai laižalai, pieno produktai (pirkti arba grąžinti į ūkį) ir produktai pašarams konservuoti bei saugoti, o taip pat su ganymo teise, bendros ganyklos ir neįtrauktų į KŽŪN ganyklų naudojimu ir pašarų plotų, neįtrauktų į KŽŪN, nuoma susijusios sąnaudos. Pirktas kraikas ir šiaudai taip pat priskiriami pirktiems pašarams.

Ganomiems gyvuliams nupirkti pašarai skirstomi į koncentruotus ir stambiuosius pašarus (įskaitant teisę ganyti ir bendrų ganyklų, ganyklų bei pašarinio ploto, neįtraukto į KŽŪN, naudojimo sąnaudas, taip pat pirktą kraiką ir šiaudus).

Antraštei „Koncentruoti pašarai“ visų pirma priskiriama aliejinės išspaudos, kombinuoti pašarai, grūdai, šienas, džiovintos cukrinių runkelių išspaudos, žuvies miltai, pienas ir pieno produktai, mineralinės medžiagos ir produktai tokiems pašarams konservuoti bei saugoti.

Žemės ūkio rangovų atliktų darbų sąnaudos gaminant stambiuosius pašarus, pvz., silosą, įtraukiamos 60 antraštėje „Darbas pagal sutartį“.

Ūkyje pagamintiems ir sunaudotiems pašarams priskiriami paklausūs ūkio produktai, kurie naudojami pašarams (įskaitant pieną ir pieno produktus, bet neįskaitant veršelių žindamo pieno, kuris nėra registruojamas). Valdoje pagamintas kraikas ir šiaudai įskaitomi tik tada, jeigu jie yra paklausūs produktai tame regione ir tais konkrečiais metais.

Toliau pašarai skirstomi taip:

Pirkti pašarai:

64.    Koncentruoti pašarai ganomiems gyvuliams (arkliams, galvijams, avims, ožkoms)

65.    Stambieji pašarai ganomiems gyvuliams (arkliams, galvijams, avims, ožkoms)

66.    Pirkti pašarai kiaulėms

67.    Pirkti pašarai paukščiams ir kitiems smulkiems gyvūnams

Ūkyje pagaminti pašarai, kuriais ūkyje šeriami:

68.    Ganomi gyvuliai (arkliai, galvijai, avys, ožkos)

69.    Kiaulės

70.    Paukščiai ir kiti smulkūs gyvūnai

71.   Kitos specialiosios gyvulininkystės išlaidos

Visos su gyvulininkyste tiesiogiai susijusios sąnaudos, dėl kurių nėra atskiros nuostatos kitose išlaidų antraštėse: veterinarijos mokesčiai, vaistų išlaidos, mokesčiai už veislinius patinus, dirbtinio apvaisinimo, kastravimo, pieno tyrimų, bandos knygų užsakymo ir registracijos jose, ploviklių gyvulininkystės įrenginiams (pvz., melžimo įrenginiams) valyti išlaidos, gyvulininkystės produktų pakavimo ir perdirbimo medžiagų įsigijimo išlaidos, valdos gyvulininkystės produktų sandėliavimo ir paruošimo rinkai už ūkio ribų išlaidos, ūkio gyvulininkystės produktų prekybos išlaidos, atsitiktiniai papildomi ūkyje gaminamų produktų (pvz., pieno) pirkimai ir t. t. Taip pat priskiriamos trumpalaikės gyvūnams laikyti arba produktams sandėliuoti skirtų pastatų nuomos išlaidos.

72.   Pirktos sėklos ir sodinukai

Visos pirktos sėklos ir sodinukai, įskaitant svogūnėlius, gumbasvogūnius ir gumbavaisius. Jaunų medelių ir krūmų naujai plantacijai išlaidos yra investicija, todėl jos turėtų būti įrašytos 96 antraštėje „Daugiamečiai augalai“ arba 100 antraštėje „Miško žemė“. Tačiau jaunų medelių ir krūmų išlaidos nedideliam atsodinimo darbui turi būti laikomos ataskaitinių metų išlaidomis ir nurodomos po šia antrašte, išskyrus išlaidas, susijusias su prie žemės ūkio valdos esančiais miškais, kurios turi būti registruojamos po 77 antrašte „Specialiosios miškininkystės išlaidos“.

Sėklų apdorojimo (rūšiavimo, dezinfekcijos) išlaidos taip pat priskiriamos šiai antraštei.

73.   Ūkyje išaugintos ir panaudotos sėklos bei sodinukai

Visos ūkyje išaugintos ir panaudotos sėklos ir sodinukai (įskaitant svogūnėlius, gumbasvogūnius ir gumbavaisius).

74.   Trąšos ir dirvožemio savybes gerinančios medžiagos

Visos pirktos trąšos ir dirvožemio savybes gerinančios medžiagos (pvz., kalkės), įskaitant kompostą, durpes ir mėšlą (neįskaitant valdoje gaunamo mėšlo).

Trąšos ir dirvožemio savybes gerinančios medžiagos, naudojamos žemės ūkio valdoje esantiems miškams, turi būti įrašomos po 77 antrašte „Specialiosios miškininkystės išlaidos“.

75.   Augalų apsaugos priemonės

Visos medžiagos pasėlių ir augalų apsaugai nuo kenkėjų ir ligų, plėšrūnų, blogo oro ir t. t. (insekticidai, fungicidai, herbicidai, užnuodyti jaukai, paukščių baidyklės, apvalkalai nuo krušos, apsauga nuo šalčio ir t. t.). Jeigu pasėlių apsaugos darbus atlieka rangovas ir jeigu apsaugos medžiagų išlaidos atskirai nėra žinomos, bendra suma turėtų būti įrašyta po 60 antrašte „Darbas pagal sutartį“.

Apsauginės medžiagos, naudojamos žemės ūkio valdos dalį sudarantiems miškams, turi būti įrašomos po 77 antrašte „Specialiosios miškininkystės išlaidos“.

76.   Kitos specialiosios augalininkystės išlaidos (įskaitant daugiametes pievas ir ganyklas)

Visos tiesioginį ryšį su augalininkyste turinčios išlaidos, dėl kurių nėra nuostatų kitose išlaidų antraštėse: pakavimo ir rišimo medžiagų, špagato ir virvės išlaidos, dirvos analizės išlaidos, pasėlių konkurencijos išlaidos, plastikinių dangų (pvz., braškių auginimui) išlaidos, kultūrų konservavimo ir perdirbimo medžiagų, ūkio pasėlių sandėliavimo ir paruošimo rinkai už ūkio ribų išlaidos, ūkio augalininkystės produktų prekybos išlaidos, sumos, sumokėtos perkant tinkamas parduoti nenuimtas kultūras arba nuomojant žemę trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui tinkamoms parduoti kultūroms auginti, atsitiktinių papildomų valdoje gaminamų, perdirbamų augalininkystės produktų (pvz., vynuogių) pirkimo išlaidos ir t. t. Taip pat priskiriamos trumpalaikės tinkamoms parduoti kultūroms naudojamų pastatų nuomos išlaidos.

77.   Specialiosios miškininkystės išlaidos

Trąšos, apsauginės medžiagos, įvairios specialiosios išlaidos. Darbo sąnaudos, darbas pagal sutartį ir mechanizacija neįtraukiami: šios išlaidos nurodomos po atitinkamomis išlaidų antraštėmis.

78.   Einamoji žemės gerinimo priemonių ir pastatų priežiūra

Pastatų priežiūra (nuomininko lygiu) ir žemės gerinimo priemonės, įskaitant šiltnamius, karkasus ir atramas. Einamajai pastatų priežiūrai pirktos statybinės medžiagos turėtų būti registruojamos po šia antrašte.

Naujoms investicijoms pirktos statybinės medžiagos turėtų būti registruojamos 94 antraštės „Žemės ūkio naudmenos ir ūkio pastatai“, 97 antraštės „Žemės gerinimo priemonės“ ir (arba) 98 antraštės „Ūkio pastatai“ „investicijų“ stulpelyje.

Pastatų kapitalinio remonto, dėl kurio padidėja jų vertė (kapitalinis techninis aptarnavimas ir remontas), išlaidos neįtraukiamos po šia antrašte, net jeigu tokio darbo išlaidas padengia nuomininkas (žiūrėti instrukcijas dėl sumokėtos nuomos, 85 antraštė). Šios išlaidos nurodomos 98 antraštėje „Ūkio pastatai“.

79.   Elektros energija

Bendras elektros energijos suvartojimas ūkio verslo reikmėms.

80.   Šildymo kuras

Bendras šildymo kuro suvartojimas ūkio verslo reikmėms, įskaitant šiltnamių šildymą.

81.   Vanduo

Prijungimo prie magistralės išlaidos ir vandens suvartojimas visiems ūkio tikslams, įskaitant drėkinimą. Ūkiui priklausančios vandens įrangos naudojimo išlaidos turi būti įrašytos po atitinkamomis antraštėmis: mašinų ir įrengimų nuvertėjimas, einamasis mašinų ir įrangos remontas, variklių kuras, elektros energija.

82.   Draudimas

Visos draudimo įmokos dėl ūkio rizikos, pavyzdžiui, turėtojo trečiosios šalies įsipareigojimų, gaisro, potvynio, draudimas nuo gyvūnų kritimo ir žalos pasėliams ir t. t., išskyrus draudimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe įmokas, kurias reikia registruoti po 59 antrašte. Taip pat įtraukiamos pastatų draudimo įmokos, jeigu jos dar neužregistruotos po 87 antrašte.

83.   Ūkio mokesčiai ir kitos rinkliavos

Visi su ūkio verslu susiję mokesčiai ir kitos rinkliavos, įskaitant rinkliavas pagal aplinkos apsaugos priemones, tačiau neįskaitant PVM ir žemės, pastatų ar darbo jėgos mokesčių. Tiesioginiai turėtojo pajamų mokesčiai nelaikomi ūkio išlaidomis.

84.   Kitos pridėtinės ūkininkavimo išlaidos

Visos kitos ūkininkavimo išlaidos, nepaminėtos pirmiau pateiktose antraštėse (atlyginimai apskaitininkams, sekretorių paslaugos ir biuro išlaidos, telefono mokesčiai, įvairūs įnašai, abonementai ir t. t.). Taip pat trumpalaikė pastatų, naudojamų gyvulininkystei ir pardavimui tinkamoms kultūroms ir (arba) kitiems bendriems tikslams, nuoma.

85.   Sumokėta nuoma

Sumokėta nuoma (grynaisiais arba natūra) už nuomotą žemę, pastatus, kvotas ir kitas ūkio verslo teises. Į šią antraštę įtraukiamos išlaidos, kurias padengė nuomininkas savininko vardu ir vietoje jo (pvz., žemės mokestis ir nuvertėjimas, susijęs su kapitaliniu remontu, kurio išlaidas padengia nuomininkas) ir kurių nuomininkas atgauti negali. Reikia įtraukti tiktai ūkio verslui skirtų ūkio pastatų dalį ir kitus nuomojamus pastatus. Kvotų išperkamosios nuomos arba nuomos išlaidas, nesusijusias su žeme, taip pat reikia įtraukti į L lentelę.

86.    Iš jų: nuomos mokestis už žemę

87.   Ūkio pastatų draudimas

Ši informacija neprivaloma.

Draudimo (nuo gaisro, potvynio ir t. t.) įmokos už savininko naudojamus pastatus, kurias paprastai įneša savininkas, jei ūkininkauja nuomininkas. Jeigu visi atvejai draudžiami vienu polisu, reikia apskaičiuoti įmokų dalį, susijusią su valdos pastatais.

88.   Žemės ir pastatų mokesčiai

Mokesčiai, tarifai ir kitos išlaidos, kurie mokami, jei ūkio žemę ir pastatus naudoja savininkas ir pusininkai.

89.   Sumokėtos palūkanos ir finansiniai mokesčiai, iš viso

Skolinto kapitalo (paskolos), gauto ūkio tikslams, palūkanos ir finansiniai mokesčiai. Ši informacija privaloma.

Palūkanų subsidijos ne atimamos, bet įrašomos į J lentelę po 114 antrašte.

90.   Sumokėtos palūkanos ir finansiniai mokesčiai už gautas paskolas žemei ir pastatams pirkti

Ši informacija neprivaloma.

91.   Iš jų: sumokėtos palūkanos ir finansiniai mokesčiai už gautas paskolas žemei pirkti

Ši informacija neprivaloma.

92.   Sumokėtos palūkanos ir finansiniai mokesčiai už gautas paskolas apyvartiniam kapitalui finansuoti (gyvūnai, negyvasis inventorius ir apyvartinis kapitalas) ir kreditoriams

Ši informacija neprivaloma.

93.   Iš viso išlaidų

Po 59–89 antraštėmis nurodytų išlaidų suma.

G.   ŽEMĖ IR PASTATAI, NEGYVASIS INVENTORIUS IR APYVARTINIS KAPITALAS

Reikalaujamas toks suskirstymas:

94.   Žemės ūkio paskirties žemė, ūkio pastatai ir teisės

Sudedama visa toliau pateiktų 95–99 antraščių informacija. 95, 97 ir 99 antraštes reikia užpildyti, jeigu atitinkami duomenys yra apskaitoje.

95.   Žemės ūkio paskirties žemė

Savininko naudojama žemės ūkio paskirties žemė.

96.   Daugiamečiai augalai

Visi sodiniai (išskyrus giraites bei miškus ir išskyrus žemės vertę), priklausantys turėtojui nepriklausomai nuo žemės valdymo tipo. Reikia pateikti informaciją po šia antrašte ir 7 stulpelio 316 langelyje nurodyti su pateiktais duomenimis susijusį nuvertėjimą.

Jaunų sodinių prieaugis (dar nevisiškai subrendę daugiamečiai augalai) turėtų būti įrašytas į „Investicijas“ (4 stulpelis). Šią informaciją taip pat reikia įrašyti į K lentelę po 159 antrašte „Galutinis įvertinimas“ (9 stulpelis).

97.   Žemės gerinimo priemonės

Žemės gerinimo priemonės (pvz., tvoros, drenažas, sumontuoti drėkinimo įrengimai), priklausančios turėtojui nepriklausomai nuo žemės valdymo tipo. Visam 7 stulpelio 324 langelyje nurodytam turtui skaičiuojamas nuvertėjimas.

98.   Ūkio pastatai

Turėtojui priklausantys pastatai nepriklausomai nuo žemės valdymo tipo. Reikia pateikti informaciją po šia antrašte ir 7 stulpelio 332 langelyje nurodyti su pateiktais duomenimis susijusį nuvertėjimą.

99.   Įsigijimo išlaidos, kvotos ir kitos teisės

Honorarai patikėtiniams, registracijos mokesčiai ir t. t., susiję su žemės ūkio paskirties žemės ar ūkio pastatų įsigijimu. Sandoriai, susiję su referencinių pieno ir cukrinių runkelių kiekių pardavimu ir (arba) pirkimu ir su įgytų teisių bei įsipareigojimų perdavimu, pvz., nustatyto skaičiaus gyvūnų perdavimas. Kvotos ir (arba) teisės taip pat registruojamos L lentelėje. Miško žemės įsigijimo išlaidos neįtraukiamos.

Nuvertėjimas neturėtų būti taikomas G lentelėje nurodytoms kvotoms, tačiau jį galima įrašyti L lentelės 7 stulpelyje.

100.   Miško žemė, įskaitant stačią mišką

Žemės ūkio valdai priklausanti savininko naudojama miško žemė, įskaitant atitinkamas įsigijimo išlaidas.

101.   Mašinos ir įrengimai

Traktoriai, motoriniai kultivatoriai, sunkvežimiai, furgonai, automobiliai, stambi ir smulki ūkio technika, įskaitant įrankius, kurie nauji kainuoja brangiau nei 300 EUR.

102.   Apyvartinis kapitalas

Apyvartinį kapitalą sudaro:

a)

inventorius: atsargai laikomi valdos produktai ir ištekliai;

b)

kitas apyvartinis kapitalas:

—

kultūrinių augalų, kurių derlius dar nenuimtas, vertė (tik trąšų, dirvožemio savybes gerinančių medžiagų, sėklų ir sodinukų, naudojamų augančioms kultūroms, išskyrus daugiamečių augalų sodinukus, vertė),

—

žemės ūkio akcijos (akcijos kooperatyvuose ar kitose organizacijose, kurių paslaugomis valda naudojasi),

—

įplaukos:

—

per trumpą laikotarpį gautinos sumos už produkcijos pardavimus, pagrindinį kapitalą arba paslaugų suteikimą,

—

avansu sumokėtos sumos už prekes ir paslaugas,

—

grynųjų pinigų balansas (kasoje, banke, pašto žiro sąskaitoje), reikalingas valdai valdyti.

Už sąskaitas banke gaunamas palūkanas reikėtų nurodyti po 178 antrašte.

Jeigu neįmanoma nustatyti tikslaus apyvartinio kapitalo dydžio, galima atlikti bendrą įvertinimą. Tai gali būti į gamybos procesą investuoto kapitalo vidurkio įvertinimas, atsižvelgiant į investicijos trukmę. Tokiu atveju apyvartinio kapitalo bendroji suma vertinimo pradžioje ir pabaigoje yra tokia pati.

103.   Iš viso

94, 100, 101 ir 102 antraščių suma.

G LENTELĖS STULPELIAI

Pradinė vertė (3 stulpelis)

Pradinė vertė yra prekių vertė ataskaitinių metų pradžioje. Ūkiuose, kurie buvo imties dalis ir praėjusiais metais, pradinė vertė turi būti lygi praėjusių metų galutinei vertei. Naujiems imties ūkiams pradinė vertė apskaičiuojama taip:

—

turto, kuriam netaikomas nuvertėjimas, pradinė vertė lygi pakeitimo vertei,

—

turto, kuriam taikomas nuvertėjimas, pradinė vertė apskaičiuojama pagal nuvertėjimo laikotarpį, kuris dar nesibaigęs, ir atsižvelgiant į pakeitimo vertę (įskaitant visą jau atliktą kapitalinį remontą).

Pakeitimo vertė yra lygi panašaus naujo turto pirkimo kainai, kuri atitinka galiojančias kainas. Atitinkamo turto (mašinų, pastatų ir t. t.) pakeitimo vertę taip pat galima nustatyti remiantis kainų indeksu (bendruoju arba specifiniu).

Žemė vertinama remiantis kainomis (įsigijimo išlaidų neto), taikomomis tame regione nenuomojamai panašios vietovės ir kokybės žemei, parduodamai žemės ūkio tikslams (nustatant vertę neatsižvelgiama į atliktus turto perdavimo tarp giminaičių vertinimus). Jeigu ūkio tikslams naudojamų lengvųjų automobilių išlaidos nurodomos ir po 61 antrašte „Einamasis įrangos aptarnavimas“, ir po 62 antrašte „Kuras ir tepalai“, automobilių vertės ūkio verslo dalis įtraukiama kaip negyvasis inventorius. Tačiau jeigu lengvųjų automobilių naudojimo ūkio tikslams išlaidos skaičiuojamos pasirinktinai (žiūrėti 63 antraštę), lengvieji automobiliai neturi būti įtraukti kaip negyvasis inventorius.

Investicijos (4 stulpelis)

Visos pagrindinio kapitalo pirkimų, kapitalinių remontų ir gamybos išlaidos per ataskaitinius metus. Jeigu šioms investicijoms buvo gautos subsidijos ir dotacijos, prieš atimant minėtas subsidijas ir dotacijas išleistos sumos įrašomos į 4 stulpelį.

Smulkios mašinų ir įrangos, taip pat jaunų medelių ir krūmų nedideliems atsodinimo darbams pirkimo išlaidos ne įtraukiamos į šiuos stulpelius, bet įrašomos į ataskaitinių metų išlaidas (žiūrėti 61 antraštę „Einamasis mašinų ir įrengimų aptarnavimas“, 72 antraštę „Pirktos sėklos ir sodinukai“, 77 antraštę „Specialiosios miškininkystės išlaidos“).

Jeigu apmokamos fiksuotų palūkanų obligacijos, jos yra vertinamos remiantis jų verte grynaisiais pinigais.

Investicijų subsidijos (5 stulpelis)

Ataskaitiniais metais gautos subsidijos. Galima įtraukti subsidijas, išmokėtas investicijoms ankstesniais ataskaitiniais metais.

Pardavimai (6 stulpelis)

Visi turto pardavimai ataskaitiniais metais.

Nuvertėjimas (7 stulpelis)

Registruotinas nuvertėjimas yra faktinė nuvertėjimo per ataskaitinius metus suma. Jis nustatomas remiantis pakeitimo verte (t. y. pakeitimo verte ataskaitinių metų pabaigoje, padauginta iš nuvertėjimo normos).

Valstybių narių taikomų metinių nuvertėjimo normų lentelė turi būti perduota Komisijai tuomet, kai pateikiami ūkio ataskaitų duomenys.

 

Sodinių nuvertėjimas

Jaunų medelių ir krūmų naujam sodiniui išlaidos yra ilgalaikis turtas, kurio nuvertėjimas skaičiuojamas.

Nuvertėjimas skaičiuojamas tiktai tų sodinių, kurie yra turėtojo nuosavybė (nepriklausomai nuo žemės valdymo tipo).

 

Ūkio pastatų, stacionarios įrangos ir žemės gerinimo priemonių nuvertėjimas

Turėtojui priklausančių pastatų, stacionarios įrangos (įskaitant šiltnamius ir karkasus) ir žemės gerinimo priemonių nuvertėjimas, nepriklausomai nuo žemės valdymo tipo.

 

Mašinų ir įrangos nuvertėjimas

Nuvertėjimas skaičiuojamas tik toms mašinoms ir įrangai, kurių naujų vertė yra didesnė nei 300 EUR. Mažesnės vertės smulkesnės technikos nuvertėjimo skaičiuoti nereikėtų; tokios įrangos pirkimus reikėtų traktuoti kaip ataskaitinių metų išlaidas (61 antraštė „Einamasis mašinų ir įrangos aptarnavimas“).

Kapitalinis remontas, dėl kurio labai padidėja mašinų ir įrangos vertė, lyginant su jų verte iki remonto, taip pat įtraukiamas į šią antraštę kaip sudėtinė mašinų ir įrengimų nuvertėjimo, kuris, jeigu tikslinga, bus pakoreguotas atsižvelgiant į konkretaus įrengimo pratęstą tarnavimo laiką (dėl remonto), dalis, arba išskirstant kapitalinių remontų išlaidas per keletą metų iš eilės.

Metinio nuvertėjimo dydis turėtų būti apskaičiuojamas tolygiai arba mažinant vertę.

Nuvertėjimo norma nustatoma pagal įvairius veiksnius, kurie daugiausia priklauso nuo ypatingų regiono sąlygų ir konkrečios produkcijos (naudojimo mastas kiekvienais metais), bet ir nuo techninės pažangos.

Atsižvelgiant į gaunamus nuvertėjimo skirtumus skirtinguose regionuose ir netgi skirtingose valdose, apskaitą vedantys biurai gali pasirinkti regionui ar ūkiui tinkamas kiekvienos atskiros mašinos ar įrengimo normas, kad kuo tiksliau nustatytų faktinį technikos vertės nuvertėjimą.

Galutinė vertė (8 stulpelis)

Galutinė vertė yra turto vertė ataskaitinių metų pabaigoje. Ji apskaičiuojama pagal to meto pakeitimo vertę ir būsimą nuvertėjimo laikotarpį.

H.   SKOLOS

Nurodytos sumos turi būti susijusios tik su dar likusiomis išmokėti sumomis, t. y. gautos paskolos atėmus jau išmokėtą dalį. Paskolos, suteiktos fiksuotų palūkanų obligacijomis, vertinamos jų verte grynaisiais pinigais. Informaciją reikia pateikti bent 374, 378, 382, 390 ir 394 langeliuose.

Paskolos nurodomos pagal jų trukmę, t. y.:

104.   Ilgalaikės ir vidutinės trukmės laikotarpio paskolos

Su valda susijusios paskolos, kurių trukmė – vieneri metai ir ilgiau.

105.   Trumpalaikės paskolos ir kreditoriai

Su valda susijusios skolos, kurių trukmė trumpesnė nei vieneri metai, skolos ir dar nesumokėti atsiskaitymai.

106.   Iš viso

104 ir 105 antraščių suma.

Jeigu ūkio apskaitoje yra duomenų, paskolas reikėtų suskirstyti pagal jų tikslą, t. y.:

—

paskolos žemei ir pastatams (2 ir 6 stulpeliai),

—

iš kurių: paskolos žemei pirkti (3 ir 7 stulpeliai), paskolos kitam turtui (4 ir 8 stulpeliai).

Šių punktų suma sudaro 1 (pradinė vertė, iš viso) (= 2 + 4 stulpeliai) ir 5 (galutinė vertė, iš viso) (= 6 + 8 stulpeliai) stulpelyje nurodytas sumas.

I.   PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS (PVM)

Ūkio pelno duomenys pinigine išraiška išreiškiami taip, kaip priimta kiekvienoje atskiroje valstybėje narėje:

—

neįskaitant PVM; šis būdas turėtų būti taikomas visoms valdoms, kurios taikoma normali PVM sistema,

—

arba įskaitant PVM. Valstybės narės, kuriose naudojamas šis būdas, turėtų kasmet pateikti kiekvienam ūkio ataskaitos punktui per metus taikytą PVM normų sąrašą kartu su kompiuterinėje laikmenoje esančiais metų apskaitos duomenimis.

Valdose, kuriose naudojama normali PVM sistema, po 108–111 antraštėmis nereikia nieko įrašyti. Tas pats taikytina, jeigu ūkio ataskaitoje pirkimai ir pardavimai įtraukiami su įskaitytu PVM.

Reikėtų pateikti tokią informaciją apie PVM:

107.   PVM sistema

Kiekvienai valdai taikoma PVM sistema (serijos numeris 400) turėtų būti nurodyta pateikiant vieną iš šiame sąraše nurodytų kodo numerių:

 

Serijos numeris 400

Kodas

BELGIJA

Régime normal obligatoire

1

Régime normal sur option

2

Régime agricole

3

BULGARIJA

Taikoma išimtis

1

Registruota

2

ČEKIJA

Registruota

1

DANIJA

Moms (= įprastinė)

1

VOKIETIJA

Pauschalierender Betrieb

1

Optierender Betrieb

2

Getränke erzeugender Betrieb

3

Betrieb mit Kleinumsatz

4

ESTIJA

Įprastinė

1

Speciali

2

AIRIJA

Žemės ūkio

1

Registruota (= įprastinė)

2

GRAIKIJA

Įprastinė sistema

1

Žemės ūkio sistema

2

ISPANIJA

Įprastinė sistema

1

Supaprastinta sistema

2

Žemės ūkio sistema

3

PRANCŪZIJA

TVA sur option avec autorisation pour animaux vivants

2

Remboursement forfaitaire

3

ITALIJA

Regime esonerato

1

Regime speciale agricolo

2

Regime normale

3

KIPRAS

Įprastinė

1

Žemės ūkio

2

PVM netaikomas

3

LATVIJA

Įprastinė

1

Žemės ūkio

2

LIETUVA

Įprastinė

1

Speciali

2

LIUKSEMBURGAS

Régime normal obligatoire

1

Régime normal sur option

2

Régime forfaitaire de l’agriculture

3

VENGRIJA

Įprastinė

1

Žemės ūkio

2

MALTA

Įprastinė

1

NYDERLANDAI

Algemene regeling verplicht

1

Algemene regeling op aanvraag

2

Landbouwregeling

3

AUSTRIJA

Pauschalierender Betrieb

1

Optierender Betrieb

2

LENKIJA

Įprastinė

1

Žemės ūkio

2

PORTUGALIJA

Žemės ūkio sistema

1

Įprastinė sistema

2

RUMUNIJA

Įprastinė

1

Speciali

2

Mažos valdos

3

SLOVĖNIJA

Įprastinė

1

Žemės ūkio

2

SLOVAKIJA

Registruota

1

Taikoma išimtis

2

SUOMIJA

Įprastinė sistema

1

ŠVEDIJA

Įprastinė sistema

1

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Taikoma išimtis

1

Registruota

2


PVM sistemos skirstymas (tiktai Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje)

 

Serijos numeris 401

ISPANIJA

 

Nurodyti PVM sistemos kodą (kai naudojamas serijos numeris 400) mažesnės svarbos sistemai, jei valdoje galioja dvi sistemos

PRANCŪZIJA

Sans TVA obligatoire sur activités connexes

0

Avec TVA obligatoire sur activités connexes

1

ITALIJA

PVM sistema ūkio turizmui (agriturismo) kaip antrinei veiklai

 

Regime speciale agriturismo

1

Regime normale agriturismo

2

VENGRIJA

Nurodyti PVM sistemos kodą (kai naudojamas serijos numeris 400) mažesnės svarbos sistemai, jei valdoje galioja dvi sistemos

LENKIJA

Nurodyti PVM sistemos kodą (kai naudojamas serijos numeris 400) mažesnės svarbos sistemai, jei valdoje galioja dvi sistemos

108–111 antraštės

108–111 antraštės pildomos tik tada, jeigu valdoje naudojama žemės ūkio sistema (ar panašios sistemos).

Žemės ūkio sistema (ar panašiomis sistemomis) siekiama suteikti visą kompensaciją už PVM, sumokėtą perkant prekes ir paslaugas einamojo laikotarpio kainomis ir atliekant investicijas. Tokiu atveju pirkimai ir pardavimai įtraukiami be PVM.

108.   Pardavimų PVM

Ataskaitiniais metais už parduotus produktus surinktas PVM.

109.   Pirkimų PVM

Ataskaitiniais metais už atliktus einamuosius prekių ir paslaugų pirkimus sumokėtas PVM. Italijoje šiai antraštei priskiriamas fiskalinėms institucijoms sumokėtas PVM pagal pro rata susitarimą.

110.   Investicijų PVM

Ataskaitiniais metais perkant investicines prekes (investicijas) sumokėtas PVM.

111.   Mokesčių inspekcijos kompensuotas PVM

Kompensacijos dydis.

J.   DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS

112–118 antraštėse įrašomos visuomeninių fondų suteiktos dotacijos ir subsidijos, neįskaitant dotacijų ir subsidijų investicijoms pagal 94–103 antraštes.

112.   Dotacijos ir subsidijos, išskyrus gautas išlaidoms ir gyvūnų pirkimui

Gautų dotacijų ir subsidijų arba dotacijų ir subsidijų, į kurias suteiktos teisės, skirtų gyvūnų, produktų išlaidoms ir kitoms gautoms arba mokėtinoms išmokoms sumokėti, išskyrus gyvūnų pirkimo išlaidas, suma. Visi įrašai turi būti susiję su gyvūnais, paviršiaus plotu ir valdos produktais, atitinkančiais veiklą ataskaitiniais metais.

113.   Iš jų: bendros sumos 112 antraštėje detalės

1.

Gyvūnų kategorijos (22–50 kodai pagal atitinkamas D lentelės antraštes), neįskaitant gyvūnų subsidijų pagal toliau pateiktus 700 ir 770 kodus.

2.

Produktai (120–313 kodai pagal atitinkamas K lentelės antraštes ir paantraštes), neįskaitant išmokų už plotą pagal toliau pateiktą 600 kodą ir išmokų pagal toliau pateiktus 670 ir 680 kodus. Kad būtų išvengta dvigubo įskaičiavimo, šios išmokos turi būti nurodytos tik vieną kartą (pagal atitinkamą antraštę arba paantraštę).

3.

Toliau pateiktame sąraše nurodyti specifiniai kodai:

—

600 kodas naudojamas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 suteikiamų išmokų už plotą bendrai sumai, įskaitant ploto išmokas už atidėtą žemę ir energetinius augalus, registruoti. Ši bendra suma ir išsami informacija taip pat turi būti įrašyta M lentelėje,

—

670 kodas naudojamas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 suteikiamai paramai pagal bendrosios išmokos schemą registruoti. Ši bendra suma ir išsami informacija taip pat turi būti įrašyta M lentelėje,

—

680 kodas naudojamas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 suteikiamai paramai pagal bendrosios išmokos schemą registruoti. Ši bendra suma taip pat turi būti įrašyta M lentelėje,

—

700 kodas naudojamas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 suteikiamai bendrai tiesioginių išmokų už galvijieną sumai registruoti. Ši bendra suma ir išsami informacija taip pat turi būti įrašyta M lentelėje,

—

770 kodas naudojamas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 suteikiamai priemokai už pieną ir papildomoms išmokoms registruoti. Ši bendra suma ir išsami informacija taip pat turi būti įrašyta M lentelėje,

—

800 kodas naudojamas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 suteikiamoms agrarinės aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės išmokoms registruoti,

—

810 kodas naudojamas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 suteikiamoms Natura 2000 išmokoms ir pagal Direktyvą 2000/60/EB suteikiamoms išmokoms registruoti,

—

820 kodas naudojamas išmokoms dėl gamtinių kliūčių ūkininkams kalnuotose vietovėse ir išmokoms dėl gamtinių kliūčių kitose vietovėse, suteikiamoms pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005, registruoti,

—

830 kodas naudojamas paramai, kuri pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 suteikiama, kad būtų užtikrintas Bendrijos teisės aktais grindžiamų standartų laikymasis, registruoti,

—

835 kodas naudojamas paramai, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 suteiktai konsultavimo paslaugoms padengti, registruoti,

—

840 kodas naudojamas paramai, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 suteiktai už ūkininkų dalyvavimą maisto kokybės užtikrinimo programose, registruoti,

—

900 kodas naudojamas paramai, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 suteiktai už miško veisimą žemės ūkio paskirties žemėje, registruoti,

—

910 kodas naudojamas kitai miškininkystės paramai (Natura 2000 išmokoms, miškų aplinkosaugos išmokoms, miškininkystės potencialo atkūrimo ir prevencinių priemonių diegimo), suteikiamai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005, registruoti,

—

951 kodas naudojamas į pirmiau pateiktus kodus neįtrauktoms gyvulininkystės dotacijoms ir subsidijoms registruoti,

—

952 kodas naudojamas į pirmiau pateiktus kodus neįtrauktoms augalininkystės dotacijoms ir subsidijoms registruoti,

—

953 kodas naudojamas į pirmiau pateiktus kodus neįtrauktoms kaimo plėtros dotacijoms ir subsidijoms registruoti,

—

955 kodas naudojamas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 suteikiamai papildomai paramai registruoti,

—

956 kodas naudojamas pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 69 straipsnį suteikiamoms tiesioginėms išmokoms už specialius ūkininkavimo būdus, kurie yra svarbūs aplinkos apsaugai arba gerinimui arba žemės ūkio produktų kokybės gerinimui ir pardavimų didinimui, registruoti,

—

998 kodui priskiriamos išmokos stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir valdžios institucijų kompensacijos už produkcijos ar gamybos priemonių praradimą. (Privataus draudimo kompensacijoms naudojama K lentelės 181 antraštė),

—

999 kodui priskiriamos išskirtinio pobūdžio dotacijos ir subsidijos (pvz., žemės ūkio piniginė kompensacija). Atsižvelgiant į jų ypatingą pobūdį, tokios išmokos registruojamos kaip grynieji pinigai,

—

1052 ir 2052 kodai naudojami kompensacijoms už pieno gamybos nutraukimą registruoti. Metinės išmokos registruojamos pagal 1052 kodą, o vienkartinės išmokos – pagal 2052 kodą,

—

950 kodas turi būti naudojamas bendrosios paskirties subsidijoms, kurių negalima priskirti prie jokios veiklos arba užregistruoti pagal kurį nors pirmiau nurodytą kodą, registruoti.

114.   Dotacijos ir subsidijos išlaidoms

Dotacijų ir subsidijų išlaidoms suma (naudotini kodai: 59–82, 84, 85, 87 ir 89).

115.    Iš jų: informacija apie 114 antraštės bendrą sumą pagal išlaidų kategoriją (naudotini kodai: 59–82, 84, 85, 87 ir 89).

116.   Dotacijos ir subsidijos gyvūnams pirkti

Dotacijų ir subsidijų gyvūnams pirkti suma (naudotini kodai: 51, 52 ir 54–58).

117.    Iš kurios: informacija apie 116 antraštės bendrą sumą pagal gyvūnų kategoriją (naudotini kodai: 51, 52, 54–58).

118.   Iš viso dotacijų ir subsidijų

112, 114 ir 116 antraščių suma.

119.    Skirtumai palyginti su prieš tai ėjusiais ataskaitiniais metais

K.   GAMYBA (neįskaitant gyvulininkystės)

Tam tikrų produktų antraštės (pozicijos) yra suskirstytos į paantraštes. Tokiais atvejais informacija 4–10 stulpeliuose turėtų būti pateikiama ir paantraštėse, ir pagrindinėje antraštėje. Šiuo atveju paantraščių suvestiniai duomenys įrašomi į pagrindinę antraštę.

Atskirais įrašais reikėtų registruoti atidėtoje žemėje auginamus pasėlius pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003. Be to, atskirus įrašus taip pat reikėtų naudoti, jei tie patys pasėliai auginami drėkinamoje ir nedrėkinamoje žemėje.

Duomenis apie nenuimtus pasėlius reikėtų įvesti pagal atitinkamą antraštę, išskyrus plotą, kurio nereikėtų įrašyti. Tas pats taikytina ir trumpiau kaip vieneriems metams nuomojamoje žemėje auginamiems pasėliams.

A.   PASĖLIAI

Javai

Silosui naudojami javai neįtraukiami į toliau pateiktų produktų pagal 120–128 antraštes sąrašą. Juos reikia įtraukti pagal 326 antraštę „Pašariniai kukurūzai“ ir 327 antraštę „Kiti silosuojami javai“. Soros, kvietrugiai, grikiai ir sorgai (išskyrus pašarinius sorgus) įtraukiami pagal 128 antraštę „Kiti javai“. Pašariniai sorgai įtraukiami į 145 antraštę „Kiti pašariniai augalai“.

Sėklos įtraukiamos į 120–128 antraštes.

120.   Paprastieji kviečiai ir kviečiai spelta

121.   Kietieji kviečiai

122.   Rugiai (įskaitant mesliną)

123.   Miežiai

124.   Avižos

125.   Vasarinių javų mišiniai

126.   Grūdiniai kukurūzai (įskaitant drėgnus grūdinius kukurūzus)

127.   Ryžiai

128.   Kiti javai

Kitos lauko kultūros

129.   Baltyminiai augalai

Visi sėkloms auginami baltyminiai augalai, įskaitant sėklas ir sausų ankštinių augalų mišinius su javais. Neįskaitomi: ankštiniai augalai, kuriuos pjauna žalius, pvz., liucerna, kuriuos reikia įtraukti į 145 antraštę „Kiti pašariniai augalai“, aliejiniai baltyminiai augalai (pvz., soja), įtraukiami po 132 antrašte „Žoliniai aliejiniai augalai“ ir ankštinės kultūros, auginamos kaip daržovės, kurias reikia įtraukti po 136, 137 arba 138 antraštėmis.

129 antraštės „Baltyminiai augalai“ paantraštės:

360.

Žirniai, pašarinės pupos ir saldieji lubinai

361.

Lęšiai, dvispalviai ražieniai ir vikiai

330.

Kiti baltyminiai augalai

130.   Bulvės (įskaitant ankstyvąsias ir sėklines bulves)

130 antraštės „Bulvės“ paantraštės:

Išsamesnius duomenis reikia įvesti, jeigu jie yra valdos ataskaitose.

362.

Krakmolinės bulvės

363.

Kitos bulvės

131.   Cukriniai runkeliai (neįskaitant sėklinių)

132.   Žoliniai aliejiniai augalai (įskaitant sėklas)

132 antraštės „Žolinių aliejinių augalų“ paantraštės:

331.

Rapsas

332.

Saulėgrąžos

333.

Soja

364.

Linai, išskyrus pluoštinius linus (jeigu valdos apskaitoje yra duomenų)

334.

Kiti (įskaitant nepluoštinius linus, jeigu jie neužregistruoti po 364 paantrašte, ricinmedžiai, dygminai, sezamas, žemės riešutai, garstyčios, aguonos ir kiti aliejiniai augalai)

133.   Apyniai (neįskaitant sėklų)

134.   Tabakas (neįskaitant sėklų)

134 antraštės „Tabakas“ paantraštės:

Paantraštės, atitinkančios tabako veislių grupes, kaip apibūdinta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1973/2004 (5) 171ca straipsnyje. Išsamesnius duomenis reikia įvesti, jeigu jie yra valdos ataskaitose.

365.

Vytintas dūmuose (priskiriamos veislės: Virginia, Virginia D bei jo hibridai ir Bright)

366.

Šviesusis, vytintas ore (priskiriamos veislės: Burley, Badischer Burley bei jo hibridai ir Maryland)

367.

Tamsusis, vytintas ore (priskiriamos veislės: Badischer Geudertheimer, Pereg, Korso, Paraguay ir jo hibridai, Dragon Vert ir jo hibridai, Philippin, Petit Grammont (Flobecq), Semois, Appelterre, Nijkerk, Misionero ir jo hibridai, Rio Grande ir jo hibridai, Forchheimer Havanna Iic, Nostrano del Brenta, Resistente 142, Goyano, Geudertheimer hibridai, Beneventano, Brasile Selvaggio ir panašios veislės, fermentuotas Burley bei Havanna)

368.

Vytintas virš liepsnos (priskiriamos veislės: Kentucky bei jo hibridai, Moro di Cori bei Salento)

369.

Vytintas saulėje (priskiriamos veislės: Xanthi-Yaka, Perustitza, Samsun, Erzegovina ir panašios veislės, Myrodata Smyrnis, Trapezous ir Phi I, Kaba Koulak (neklasikinė), Tsebelia bei Mavra)

370.

Basmas (priskiriamos veislės: Basmas)

371.

Katerini (priskiriamos veislės: Katerini ir panašios veislės)

372.

Kaba-Koulak (klasikinis) (priskiriamos veislės: Elassona, Myrodata Agrinion ir Zychnomyrodata)

135.   Kitos pramoninės kultūros (neįskaitant sėklų)

Taip pat medvilnė ar cukranendrės, pluoštiniai linai ir kanapės.

135 antraštės „Kitos pramoninės kultūros“ paantraštės:

345.

Vaistiniai, pagardai, kvapnieji ir prieskoniniai augalai, įskaitant arbatą, kavą ir cikoriją kavai

346.

Cukranendrės

347.

Medvilnė: ataskaitinių metų produkciją (5 stulpelis) reikia nurodyti nevalyto medvilnės pluošto svoriu (100 kg)

373.

Pluoštiniai linai (jeigu valdos ataskaitose yra duomenų)

374.

Kanapės (jeigu valdos ataskaitose yra duomenų)

348.

Kitos pramoninės kultūros. Taip pat priskiriami pluoštiniai linai ir kanapės, jeigu neužregistruotos po 373 ir 374 antraštėmis.

Daržovės ir nedaugiamečių augalų vaisiai

136.   Šviežios laukuose auginamos daržovės, melionai ir braškės: augalai, auginami sėjomainoje su žemės ūkio kultūromis, įskaitant ananasus ir cukrinius kukurūzus

137.   Šviežios daržovės, melionai ir braškės, auginami prekiniuose daržuose, lauke: augalai, auginami kartu su kitais sodo augalais ir trumpos sėjomainos sistemoje beveik nenutrūkstamo naudojimo žemėje gaunant keletą derlių per metus, įskaitant ananasus ir saldžiuosius kukurūzus

138.   Šviežios daržovės, melionai, braškės, auginami po stogu (įskaitant ananasus ir cukrinius kukurūzus): augalai, auginami po stogu (šiltnamiuose, nuolatiniuose šiltadaržiuose, prieinamuose plastikiniuose arkiniuose šiltnamiuose) per visą augimo laikotarpį arba didžiąją jo dalį. Neprieinamuose plastikiniuose arkiniuose šiltnamiuose, po plastikiniais gaubtais ar išardomuose šiltnamiuose auginami augalai nelaikomi po stogu auginamais augalais. Jeigu šiltnamis kelių aukštų, įskaitomas tik pagrindinis plotas.

136, 137 ir 138 antraščių „Daržovės ir nedaugiamečiai vaisiai“ paantraštės:

Produktai įrašomi po paantraštėmis nepriklausomai nuo jų tolesnio panaudojimo (šviežių produktų suvartojimas, džiovinimas, perdirbimas, konservavimas ir t. t.). Išsamesnius duomenis reikia įvesti, jeigu jie yra valdos ataskaitose.

335.

Kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai ir t. t.

336.

Lapinės daržovės (porai, špinatai, salotos ir t. t.)

337.

Pomidorai

375.

Cukriniai kukurūzai (jeigu valdos ataskaitose yra duomenų)

338.

Dėl vaisių ar žiedų auginamos daržovės (aguročiai, cukinijos, baklažanai, dygliuotieji agurkai, artišokai, saldžiosios paprikos ir t. t.), išskyrus pomidorus. Taip pat cukriniai kukurūzai, jeigu neužregistruoti po 375 paantrašte

339.

Dėl šaknų, svogūnėlių ar gumbavaisių auginamos daržovės (išskyrus bulves)

340.

Ankštinės daržovės (žirniai, pupos ir t. t., išskyrus lęšius ir dvispalvius raženius)

341.

Nedaugiamečių augalų vaisiai (braškės, melionai, arbūzai, ananasai ir t. t.)

139.   Grybai: visas plotas, kur vienas po kito auginami grybų derliai (pagrindinis plotas x pilnų derlių skaičius), turėtų būti nurodomas kvadratiniais metrais. Šis plotas neįtraukiamas į bendrus duomenis (183 antraštė).

Gėlės ir dekoratyviniai augalai

140.   Lauke auginamos gėlės ir dekoratyviniai augalai (neįskaitant daigynų, kurie turi būti įrašyti po 157 antrašte) (pagrindinis plotas)

141.   Po stogu auginamos gėlės ir dekoratyviniai augalai (pagrindinis plotas)

140 ir 141 antraščių „Gėlės ir dekoratyviniai augalai“ paantraštės:

Išsamesnius duomenis reikia įvesti, jeigu jie yra valdos ataskaitose.

342.

Gėlių svogūnėliai, gumbasvogūniai ir gumbavaisiai

343.

Skintos gėlės ir žiedpumpuriai

344.

Žydintys ir dekoratyviniai augalai

Sėklos

142.   Žolių sėklos (žolės ir pašariniai ankštiniai augalai)

143.   Kitos sėklos (sodininkystės sėklos, sėklos ir sodinukai ariamajai žemei, neįskaitant grūdų, džiovintų ankštinių augalų, bulvių, aliejinių augalų ir žolių sėklų)

Pašarinės kultūros ir pūdymas

144.   Pašariniai šakniavaisiai ir bastučio genties daržovės (pašariniai runkeliai, šakniavaisiniai griežčiai, pašarinės morkos ir pašarinės ropės, pusiau cukriniai pašariniai runkeliai, kiti pašariniai šakniavaisiai ir bastučio genties daržovės) (neįskaitant sėklinių)

145.   Kiti pašariniai augalai

Visos žaliosios metinės ar daugiametės pašarinės kultūros, auginamos sėjomainoje ir užimančios tą patį žemės plotą trumpiau nei penkerius metus, neįskaitant žolinių kultūrų.

145 antraštės „Kiti pašariniai augalai“ paantraštės:

326.

Pašariniai kukurūzai

327.

Kiti silosuojami javai

328.

Kiti pašariniai augalai

146.   Pūdymas: žemė, iš kurios per visus ataskaitinius metus negaunamas joks derlius. Atidėtą žemę pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 ir nedirbamą žemę taip pat reikia užregistruoti. Dar registruojama ir apaugusi žole atidėta žemė. Atidėtą žemę, kurioje auga leistini nemaistiniai pasėliai, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003, reikia užregistruoti pagal atitinkamą pasėlių pavadinimo antraštę ir „pasėlių rūšies“ 8 arba 9 kodą.

147.   Vienmetė žolė: žolė, sėta ariamojoje žemėje ir naudojama kaip žaliųjų pašarų kultūra trumpiau nei penkeri metai; įtraukiant trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui tam skirtus plotus. Bendroji šieno ir (arba) žolės pardavimų iš šių plotų suma taip pat turi būti nurodyta po šia antrašte.

148.   Kiti pasėliai, neįtraukti į 120–147 antraštes ar į anksčiau paminėtas paantraštes.

149.   Kitiems nuomojama sėjai paruošta žemė, įskaitant darbuotojams suteikiamą naudotis žemę, kaip atlyginimą natūra.

150.   Pievos ir daugiametės ganyklos: kultivuojamos žemės ūkio naudmenos, nedirbamos pagal sėjomainų sistemą, bet nuolat paskirtos (penkeriems metams arba ilgiau) sėjamų arba laukinių žaliųjų pašarų kultūrų auginimui, paprastai tręšiamos ir įdirbamos. Bendroji šieno ir (arba) žolės pardavimų iš šių plotų suma taip pat turi būti nurodyta po šia antrašte.

151.   Nesukultūrintos ganyklos: prastos kokybės ganyklos, įskaitant krūmynus, paprastai netręšiamos ir nedirbamos.

314.   Daugiametės ganyklos, kurios jau nebenaudojamos gamybos tikslais ir atitinkančios subsidijų skyrimo kriterijus.

Daugiamečiai augalai

152.   Vaismedžių sodai ir uogynai

Taip pat įskaitant tropinius ir subtropinius vaisius; įskaitant bananus, bet neįskaitant po stogu auginamų daugiamečių augalų, registruojamų po 156 antrašte.

152 antraštės „Vaismedžių sodai ir uogynai“ paantraštės:

Produktai įrašomi pagal tokias paantraštes nepriklausomai nuo jų tolimesnio panaudojimo (šviežių produktų suvartojimas, džiovinimas, perdirbimas, konservavimas ir t. t.)

349.

Sėklavaisiai: obuoliai, kriaušės ir t. t., neįskaitant razinų (291 paantraštė) ir valgomųjų vynuogių (285 paantraštė).

350.

Kaulavaisiai: slyvos, persikai, abrikosai, vyšnios ir t. t., neįskaitant valgomųjų alyvuogių (281 paantraštė).

351.

Riešutai: graikiniai, lazdyno riešutai, migdolai, kaštainiai ir t. t.

352.

Smulkūs vaisiai ir uogos: raudonieji ir baltieji serbentai, avietės, figos ir t. t. (neįskaitant braškių, melionų ir ananasų: 136, 137 ir 138 antraštės)

353.

Tropiniai ir subtropiniai vaisiai: bananai, avokados, mango, papajos ir t. t.

153.   Citrusinių vaisių sodai.

153 antraštės „Citrusinių vaisių sodai“ paantraštės:

354.

Apelsinai

355.

Tanžerinai, mandarinai, klementinos ir panašūs smulkūs vaisiai

356.

Citrinos

357.

Kiti citrusiniai vaisiai

154.   Alyvmedžių giraitės

154 antraštės „Alyvmedžių giraitės“ paantraštės:

281.

Valgomosios alyvuogės

282.

Alyvuogės aliejaus gamybai (parduodamos vaisiais)

283.

Alyvuogių aliejus

284.

Šalutiniai alyvuogių produktai

155.   Vynuogienojai

155 antraštės „Vynuogienojai“ paantraštės:

285.

Valgomosios vynuogės

286.

Rūšiniam vynui gaminti skirtos vynuogės, kurioms naudojama saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN)

292.

Rūšiniam vynui gaminti skirtos vynuogės, kurioms naudojama saugoma geografinė nuoroda (SGN)

293.

Kitiems vynams gaminti skirtos vynuogės

288.

Įvairūs vynuogienojų produktai: vynuogių misa, sultys, brendis, actas ir kiti ūkyje gaminami produktai

289.

Rūšinis vynas, kuriam naudojama saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN)

294.

Rūšinis vynas, kuriam naudojama saugoma geografinė nuoroda (SGN)

295.

Kiti vynai

291.

Razinos

304.

Šalutiniai vynuogienojų produktai (išspaudos, nuosėdos)

156.   Po stogu auginami daugiamečiai augalai

157.   Daigynai: įskaitant vynuogienojų daigynus; neįskaitant daigynų miškuose, tarnaujančių valdos poreikiams

158.   Kiti daugiamečiai augalai (karklai, vikšriai, bambukai, gluosniai ir t. t.)

159.   Jaunų sodinių augimvietės, vertinamos pagal gamybos priemonių išlaidas (atsižvelgiama tik į tokius sodinius, kurie dar nepasiekė viso gamybos pajėgumo). Ši suma taip pat įrašoma prie investicijų (G lentelė) 96 antraštėje „Daugiamečiai augalai“ (4 stulpelis).

Kiti augalininkystės produktai

160.   Produktai, gauti perdirbus atskirai nepaminėtus valdos augalus; įskaitant alkoholį, bet neįskaitant pagaminto iš vynuogių, obuolių sidro, kriaušių sidro ar kitokio.

161.   Šalutiniai augalininkystės produktai (išskyrus vynuogienojų ar alyvmedžių giraičių šalutinius produktus)

161 antraštės „Augalininkystės šalutiniai produktai“ paantraštės:

Išsamesnė informacija pateikiama, jeigu yra ataskaitose.

299.

Šiaudai

300.

Cukrinių runkelių lapai

301.

Kiti šalutiniai produktai

B.   GYVŪNINĖS KILMĖS PRODUKTAI

162.   Karvės pienas

163.   Karvės pieno produktai

164.   Avies pienas

165.   Ožkos pienas

166.   Vilna

167.   Avies pieno produktai

168.   Ožkos pieno produktai

169.   Vištų kiaušiniai (įskaitant perinti skirtus kiaušinius)

170.   Kiti gyvulininkystės produktai (parduotas mėšlas, užmokesčiai už veislinius patinus, kiti nei vištų kiaušiniai ir t. t.)

313.   Medus ir bitininkystės produktai: medus, žaliava midui ir kiti produktai, ir šalutiniai produktai, išreikšti medaus ekvivalentu centneriais (= 100 kg).

171.   Auginimas pagal sutartį

Sąskaitų už auginimą pagal sutartį suma, iš esmės atitinkanti užmokesčius už suteiktas paslaugas ir atvejus, kai turėtojas neprisiima paprastai su šių gyvūnų auginimu arba penėjimu susijusios ekonominės rizikos.

171 antraštės „Auginimas pagal sutartį“ paantraštės:

Išsamesnius duomenis reikia įvesti, jeigu jie yra valdos ataskaitose.

307.

Pagal sutartį auginami galvijai

308.

Pagal sutartį auginamos avys ir (arba) ožkos

309.

Pagal sutartį auginamos kiaulės

310.

Pagal sutartį auginami paukščiai

311.

Pagal sutartį auginami kiti gyvūnai

C.   MIŠKININKYSTĖ

173.   Miškinga vietovė

Miškais ir giriomis apaugusi vietovė, įskaitant miške esančius daigynus, taip pat tuopų sodinius. Atskiri medžiai, atžalynai ir alėjos nelaikomos miškinga vietove, jų plotai priskiriami prie juos supančios žemės. Miškinga vietovė registruojama, jeigu ją tvarko turėtojas, jei tvarkoma turėtojo darbo jėgos su valdos įranga ir (arba) iš jos gaunami produktai panaudojami žemės ūkio valdoje.

174.   Nukirstos medienos pardavimai: medienos pardavimų vertė, įskaitant panaudojimą ūkyje per ataskaitinius metus.

175.   Stataus miško pardavimai: stataus miško pardavimų vertė per ataskaitinius metus.

176.   Kiti miškininkystės produktai: miškininkystės produktų pardavimų vertė, neįskaitant medienos (kamštiena, pušų sakai ir t. t.)

D.   KITI PRODUKTAI

172.   Įplaukos iš nepastovių ganomų plotų ir ganyklų išnuomavimo

177.   Darbas pagal sutartį kitiems, įskaitant įrangos išnuomavimą

178.   Palūkanos nuo likvidaus turto turėtojo banko sąskaitoje, kurių reikia valdai valdyti. Šios antraštės pildyti nereikia, jeigu apyvartinis kapitalas nustatomas sutartinai (taip pat žiūrėti instrukcijas dėl apyvartinio kapitalo, 102 antraštė).

179.   Įplaukos iš turizmo, jei turizmas taip sutampa su valdoje vykdoma žemės ūkio veikla, kad jas atskirti praktiškai yra neįmanoma. Šioms įplaukoms priskiriama iš turizmo (stovyklavietės, kotedžai, jojimo paslaugos, medžioklė, žūklė ir t. t.) gauta nuoma. Atitinkamų išlaidų ir darbo sąnaudų neįmanoma atskirti, todėl jos įtraukiamos į atitinkamas antraštes.

180.   Su ankstesniais ataskaitiniais metais susijusių įplaukų pataisymas: per metus gautos su ankstesniais ataskaitiniais metais susijusios sumos, kurios nebuvo įtrauktos į tų ataskaitinių metų gautinas sumas. Dotacijos, subsidijos ir tiesioginės paramos išmokos, susijusios su produktais, gyvūnais, paviršiaus plotu, išlaidomis ir nelaimėmis, turėtų būti įtrauktos einamiesiems ataskaitiniams metams po 112–118 antraštėmis, o ankstesniems ataskaitiniams metams – po serijos numeriu 483.

181.   Kiti anksčiau nepaminėti produktai ir įplaukos: darbuotojų apgyvendinimo vertė, įskaityta į algas ir užmokesčius natūra (vertinama remiantis atitinkamomis išlaidomis), ilgalaikio turto gamyba (visų ilgalaikio turto gamybos išlaidų vertė, įvertinta kaip einamosios ūkio išlaidos: žiūrėti „Bendrieji apibrėžimai ir instrukcijos“ b dalį), gauta kompensacija, kurios negalima niekam konkrečiai priskirti arba atimti iš išlaidų ir t. t.

182.   Kiti plotai ir jų produkcija

182 antraštė apima visus kitus plotus, pvz., asmeninio naudojimo daržas, pastatais užstatyta žemė, keliai, diendaržiai, tvenkiniai ir t. t.

183.   Iš viso: 120–182 ir 313–314 antraščių suma.

Tačiau į plotų sumą neįtraukiami plotai, kuriuose paeiliui auginamos tos pačios kultūros ir grybai. Taigi plotų suma yra bendras valdos plotas.

K LENTELĖS STULPELIAI

Produktai (1 stulpelis)

Produktai turėtų būti nurodomi pagal anksčiau pateiktus numerius.

Augalo tipas (2 stulpelis)

Toliau pateikiami augalų tipai ir juos atitinkantys kodai:

0 kodas

:

Šis kodas naudojamas gyvulininkystės produktams, perdirbtiems produktams, atsargoms ir šalutiniams produktams.

A.

Laukuose auginami augalai (įskaitant lauke auginamas šviežias daržoves, melionus ir braškes sėjomainoje su žemės ūkio pasėliais; neįskaitant pasėlių, auginamų atidėtoje žemėje pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003).

1 kodas

:

Nedrėkinamos pagrindinės kultūros

Pagrindinėms kultūroms priskiriama:

—

vienos rūšies kultūros, t. y. vienintelės kultūros, auginamos konkrečiame plote per ataskaitinius metus,

—

maišytos kultūros: augalai, sėjami, auginami ir nuimami kartu, ir galutinis produktas yra jų mišinys,

—

kultūra, iš visų per ataskaitinius metus konkrečiame plote paeiliui augintų kultūrų ilgiausiai išlikusi dirvoje.

2 kodas

:

Nedrėkinamos kartu auginamos kultūros

Kurį laiką toje pačioje žemėje auginamos kultūros, tačiau paprastai nuimami atskiri derliai per ataskaitinius metus. Bendras plotas yra padalijamas tarp šių kultūrų proporcingai plotui, kurį faktiškai užima kiekviena iš jų

3 kodas

:

Nedrėkinamos paeiliui auginamos kultūros (tarpinės kultūros)

Paeiliui ataskaitiniais metais konkrečiame plote auginamos kultūros ir nelaikomos pagrindinėmis kultūromis.

6 kodas

:

Drėkinamos pagrindinės arba kartu auginamos kultūros

7 kodas

:

Drėkinamos paeiliui auginamos kultūros

Laikoma, kad pasėliai drėkinami, kai vanduo paprastai yra tiekiamas dirbtiniu būdu.

Šie du augalų tipai turi būti nurodyti, jeigu informacija yra ataskaitoje.

B.

Pramoniniuose lauko daržuose auginamos daržininkystės ir gėlininkystės kultūros

4 kodas

:

Lauko daržuose auginamos šviežios daržovės, melionai ir braškės (žiūrėti 137 antraštę) ir lauke auginamos gėlės bei dekoratyviniai augalai (žiūrėti 140 antraštę).

C.

Po stogu auginami augalai

5 kodas

:

Po stogu auginamos šviežios daržovės, melionai ir braškės (žiūrėti 138 antraštę), gėlės bei dekoratyviniai augalai (vienamečiai arba daugiamečiai) (žiūrėti 141 antraštę), daugiamečiai augalai, auginami po stogu (žiūrėti 156 antraštę). Jeigu reikia, dar ir 143, 285 ir 157 antraštės.

D.

Augalai, auginami atidėtoje žemėje, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003

8 kodas

:

Nedrėkinami augalai atidėtoje žemėje

9 kodas

:

Drėkinami augalai atidėtoje žemėje

E.

Kuro augalai

10 kodas

:

Kuro augalai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 88 straipsnyje, nepaisant to, ar už juos suteikta kuro augalų parama, ar ne, neįskaitant „Nemaistinių augalų, auginamų atidėtoje žemėje“.

Trūkstami duomenys (3 stulpelis)

0 kodas

:

0 kodas įvedamas tada, kai duomenų netrūksta.

1 kodas

:

1 kodas turėtų būti įvedamas, kai nenurodomas plotas, kuriame auginami augalai (žiūrėti 4 stulpelį), pavyzdžiui, kai tinkami parduoti augalininkystės produktai parduodami kaip nenuimti pasėliai arba gaunami iš trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui ar atsitiktinai išnuomotos žemės ir jeigu produkcija gaunama perdirbant nupirktus gyvulininkystės arba augalininkystės produktus.

2 kodas

:

2 kodas turėtų būti įvedamas auginant augalus pagal sutartį, jei dėl pardavimo sąlygų negalima nurodyti faktinės produkcijos (5 stulpelis).

3 kodas

:

3 kodas turėtų būti įvedamas, kai dėl pardavimo sąlygų negalima nurodyti faktinės produkcijos, o augalai auginami ne pagal sutartį.

4 kodas

:

4 kodas turėtų būti įvedamas, kai trūksta duomenų apie plotą ir faktinę produkciją.

8 kodas

:

8 kodas turėtų būti įvedamas 146 kodo produktui, jei plotas yra atidėtas kaip priemonė laikantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 ir nedirbamas (gali būti žaliuojantis laukas).

Plotas (4 stulpelis)

Plotą reikia nurodyti arais (100 arų = 1 hektaras), išskyrus atvejus, kai reikia nurodyti grybams auginti naudojamą plotą (139 antraštė), kurį reikia nurodyti kvadratiniais metrais. Pastarasis plotas neįtraukiamas į bendrą plotą (žiūrėti 183 antraštę).

Kiekvieno augalininkystės produkto plotas pateikiamas šioje skiltyje, išskyrus šalutinius produktus (161, 284, 299–301 ir 304 antraštės) ir kai kuriuos perdirbtus produktus (160 ir 288 antraštės). Produktai, gauti perdirbant nupirktus augalus, ir tinkamų parduoti augalų produktai, nupirkti kaip nenuimti pasėliai arba gaunami iš trumpesniam kaip vieneri metai laikotarpiui kartais išnuomojamos žemės, pateikiami nenurodant ploto. Į 3 skiltį įrašomas kodas 1 (trūkstami duomenys).

Paantraštėse, kur nurodomos šviežios daržovės, melionai ir braškės (335–341), gėlės bei dekoratyviniai augalai (342–344 antraštės), auginami prekiniuose daržuose lauke arba po stogu, pateikiamas tik augalų užimamas plotas (užsėtas plotas). Pavyzdys. Jeigu ridikėliai ir po jų – porai auginami tame pačiame 1 ha daržo plote lauke, 137 antraštėje nurodomas pagrindinis plotas būtų 1 ha, o užsėtas plotas būtų du kartus po 1 ha ir įrašomas atitinkamai 339 ir 336 antraštėse. Jeigu tokios informacijos valdos ataskaitose nėra, į 3 stulpelį įrašomas 1 kodas (trūkstami duomenys).

Ataskaitinių metų gamyba (5 stulpelis)

Gyvulininkystės ir augalininkystės produktų kiekiai, pagaminti per ataskaitinius metus (neįskaitant jokių nuostolių laukuose ir ūkyje). Nurodomi pagrindinių valdos produktų kiekiai (išskyrus šalutinius produktus).

Šiuos kiekius reikia nurodyti centneriais (100 kg), išskyrus kiaušinius (169 antraštė), kurių kiekiai nurodomi tūkstančiais, ir vyną bei vyno produktus (286–290 antraštės), kurie nurodomi hektolitrais. Po pagrindine 155 antrašte nurodytų vynmedžių kiekis turėtų būti nurodytas centneriais, net jeigu tai susiję su vyno produktais.

Pieno kiekiai nurodomi skystu pienu, neatsižvelgiant į formą, kuria jis parduotas, suvartotas ūkyje ar panaudotas atsiskaitant natūra, ar kitiems ūkio tikslams (grietinė, sviestas, sūris ir t. t.). Veršeliams žindyti suvartotas pienas į gamybą neįtraukiamas.

Jeigu dėl pardavimo sąlygų faktinės produkcijos centneriais nurodyti negalima (žiūrėti nenuimtų pasėlių ir pasėlių pagal sutartį pardavimą), dėl pasėlių pagal sutartį į 3 stulpelį įrašomas 2 kodas (trūkstami duomenys), o kitais atvejais – 3 kodas.

Pradinė vertė (6 stulpelis)

Produktų atsargoje (sandėliuose) vertė ataskaitinių metų pradžioje, neįskaitant gyvūnų. Produktus reikėtų vertinti supirkimo kainomis įvertinimo dieną.

Pardavimai (7 stulpelis)

Bendroji produktų atsargoje ataskaitinių metų pradžioje ir nuimtų per metus pardavimų vertė (nesvarbu, ar pajamos buvo gautos per ataskaitinius metus ar ne).

Į bendrąją parduotų produktų sumą įeina grąžintų į ūkį produktų (nugriebtas pienas, plaušiena ir t. t.) vertė. Pastaroji vertė taip pat įvedama ir prie ūkio išlaidų.

Bet kokios ataskaitinių metų kompensacinės išmokos (pvz., draudimo išmokos už krušos padarytą žalą) turi būti pridedamos prie konkrečių produktų pardavimų bendrosios sumos, jeigu tik jas galima paskirti tokių produktų gamybai. Kitu atveju jos įrašomos po 181 antrašte „Kiti produktai ir įplaukos“.

Už produktus per ataskaitinius metus gautos dotacijos ir subsidijos neįtraukiamos į bendrąją pardavimų sumą; jos yra įrašomos po 112 antrašte (žiūrėkite šios antraštės pildymo instrukcijas). Kai prekybos išlaidos, jeigu tokių yra, žinomos, jos neatimamos iš bendrosios pardavimų sumos, bet pateikiamos po 71 antrašte „Kitos specialiosios gyvulininkystės išlaidos“ arba „Kitos specialiosios augalininkystės išlaidos“.

Suvartojimas ūkyje ir išmokos natūra (8 stulpelis)

Produktai, suvartoti turėtojo namiškių (įskaitant atostogautojų maistui ruošti panaudotus valdos produktus) ir (arba) panaudoti atsilyginti natūra už prekes ir paslaugas (įskaitant atlyginimą natūra). Konkretūs produktai vertinami supirkimo kainomis.

Galutinė vertė (9 stulpelis)

Produktų atsargų (sandėliuose) vertė ataskaitinių metų pabaigoje, neįskaitant gyvūnų. Produktus reikėtų vertinti supirkimo kainomis įvertinimo dieną.

Panaudojimas ūkyje (10 stulpelis)

Valdos produktų atsargų (sandėliuose) ataskaitinių metų pradžioje ir (arba) produktų, pagamintų per metus bei panaudotų kaip gamybos priemonės valdoje per metus, supirkimo vertė. Čia įeina:

—

pašarai:

paklausių valdos produktų (produktų, kurie einamuoju laikotarpiu yra tinkami parduoti), sunaudotų per metus pašarams, supirkimo vertė. Valdoje sunaudoti ūkio šiaudai (kaip pašaras ir kraikas) vertinami tik tada, kai juos galima parduoti tame regione tais konkrečiais metais. Veršeliams žįsti suvartotas pienas neįtraukiamas į panaudojimą ūkyje.

Konkretūs produktai yra vertinami „supirkimo“ kaina,

—

sėklos:

paklausių ūkio produktų, panaudotų per ataskaitinius metus kaip pasėlių sėklos, supirkimo vertė.

L.   KVOTOS IR KITOS TEISĖS

Ataskaitinių metų pabaigoje turimų nuosavų kvotų kiekis visada turi būti įrašomas į 9 stulpelį.

Taip pat įrašykite anksčiau laisvai įgytas kvotas einamosiomis rinkos kainomis, jeigu jomis galima prekiauti nepriklausomai nuo žemės. Kvotos, kuriomis negalima prekiauti nepriklausomai nuo susijusios žemės, registruojamos tik G lentelėje.

Kai kurie duomenys, atskirai arba kaip suvestinių duomenų dalys, tuo pat metu įtraukiami į kitas F, G ir (arba) K lentelių antraštes.

Galimos antraštės:

401.

Pienas

402.

Priemokos už karves žindenes

404.

Priemokos už avis vedekles ir ožkas

421.

Cukriniai runkeliai

422.

Tabakas

423.

Krakmolinės bulvės

441.

Amoniakas

442.

Organinis mėšlas

470.

Teisė į išmokas pagal supaprastintą išmokų schemą (neprivaloma)

499.

Kitos.

L LENTELĖS STULPELIAI

Kvotos ar kitos teisės (1 stulpelis)

Kvotos arba teisės antraštė.

Duomenų tipas (2 stulpelis)

1 kodas

:

Su turtu susiję įrašai: pirkimai ir pardavimai

2 kodas

:

Su pajamomis susiję įrašai: kvotų nuomojimas ar išsinuomavimas

(3 stulpelis): Nenaudojama.

Mokėjimai (4 stulpelis)

 

1 kodui 2 stulpelyje:

Už nupirktas kvotas ar kitas teises sumokėta suma.

 

2 kodui 2 stulpelyje:

Už kvotų ar kitų teisių išperkamąją nuomą arba nuomą sumokėta suma. Taip pat įtraukiama į F lentelės 85 antraštę „Sumokėta nuoma“.

Įplaukos (5 stulpelis)

 

1 kodui 2 stulpelyje:

Už parduotas kvotas ar kitas teises gauta suma.

 

2 kodui 2 stulpelyje:

Už kvotų ar kitų teisių išperkamąją nuomą arba nuomą gauta suma. Taip pat įtraukiama į K lentelės 181 antraštę „Kiti produktai ir įplaukos“.

Pradinė vertė (6 stulpelis)

 

1 kodui 2 stulpelyje:

Paties savininko turimo kiekio, anksčiau laisvai įgytų ar nusipirktų, pradinė vertė, kurią reikėtų nurodyti einamojo laikotarpio rinkos vertėmis, jeigu kvotomis galima prekiauti nepriklausomai nuo susijusios žemės.

 

2 kodui 2 stulpelyje:

Netaikytina.

Nuvertėjimas (7 stulpelis)

Kvotų ir kitų teisių nuvertėjimą galima įrašyti į šią skiltį. Tačiau kvotų ir kitų teisių nuvertėjimo negalima registruoti G lentelėje (340 langelis).

Galutinė vertė (8 stulpelis)

 

1 kodui 2 stulpelyje:

Paties savininko turimo kiekio, anksčiau laisvai įgytų ar nusipirktų, galutinė vertė, kurią reikėtų nurodyti einamojo laikotarpio rinkos vertėmis, jeigu kvotomis galima prekiauti nepriklausomai nuo susijusios žemės.

 

2 kodui 2 stulpelyje:

Netaikytina.

Kiekis (9 stulpelis)

Vienetai, kuriuos reikia naudoti:

—

401, 421–441 antraštėse: centneriai,

—

442 antraštėje: centneriai arba gyvūnų skaičius, jei tai numatyta nacionaliniuose teisės aktuose,

—

402 ir 404 antraštėse: priemokų pagrindinių vienetų skaičius,

—

470 antraštėje: teisių skaičius,

—

499 antraštėje įrašų nėra.

Mokesčiai, papildoma rinkliava (10 stulpelis)

Įrašoma tik vieną kartą, jei 2 skiltis = 2.

401 antraštė: papildoma pieno rinkliava, taikoma produkcijai per ataskaitinius metus, arba sumokėta suma.

M.   TIESIOGINĖS IŠMOKOS pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (600–680 ir 700–772 antraštės) (6)

600.   Ploto išmokos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003.

Bendroji išmokų už plotą suma taip pat turi būti įrašoma į J lentelę kodu 600. Į ją taip pat įeina ploto išmokos už atidėtą žemę ir kuro augalus.

Išsami informacija apie 600 antraštę

Antraštės 621–638 pildomos drėkinamiems augalams tik tada, jei jų auginimas specialiai numatytas nacionaliniame regioniniame plane. Tokiu atveju plotus ir išmokas nereikia traukti į 601–618 antraštes. Jeigu drėkinami plotai nėra specialiai išskirti nacionaliniame regionavimo plane, jie įrašomi 601–618 antraštėse.

601.   Išmokos už plotą nedrėkinamose žemėse

4 stulpelio pagrindinių vienetų išmokoms skaičius: 602–618 antraščių suma, išskyrus 608, 614 ir 618 antraštes, jei tie patys pagrindiniai vienetai taip pat įrašyti kitoje M lentelės 5 stulpelio „Bendroji parama“ antraštėje: 602–618 antraščių suma.

Reikėtų užpildyti įvairias paantraštes, bent jau tada, kai valstybė narė numatė savo regionavimo plane skirtingą kompensacijos schemą (dėl referencinio derlingumo, vienetinės paramos dydžio, bendro remtino ploto) skirtingiems paramai gauti tinkamiems augalams.

602.   Išmokos už javų plotus

603.   Išmokos už aliejinių augalų plotus

604.   Išmokos už baltyminių augalų plotus

605.   Išmokos už javų silosui plotus

606.   Išmokos už grūdinių kukurūzų plotus

607.   Išmokos už kukurūzų silosui plotus

608.   Ploto išmokų priedai už kietuosius kviečius tradicinės gamybos plotuose arba speciali parama kietųjų kviečių auginimui, kaip apibūdinta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 5 straipsnio 4 dalyje.

609.   Išmokos už kitų pasėlių plotus ariamoje žemėje

611.   Išmokos už žolės silosui plotus

612.   Išmokos už pluoštui auginamų linų plotus

613.   Išmokos už pluoštui auginamų kanapių plotus

614.   Priemoka už baltyminius augalus (jei neįtraukta į 604 antraštę)

618.   Specialioji priemoka už kietųjų kviečių kokybę (jei neįtraukta į 608 antraštę)

621.   Išmokos už drėkinamos žemės plotus

4 stulpelio pagrindinių vienetų išmokoms skaičius: 622–638 antraščių suma, išskyrus 628, 634 ir 638 antraštes, kai tie patys pagrindiniai vienetai taip pat įrašyti kitoje M lentelės 5 stulpelio „Bendroji parama“ antraštėje: 622–638 antraščių suma.

Reikėtų užpildyti įvairias paantraštes, bent jau tada, kai valstybė narė numatė savo regionavimo plane skirtingą kompensacijos schemą (dėl referencinio derlingumo, vienetinės paramos dydžio, bendro remtino ploto) skirtingiems paramai gauti tinkamiems augalams.

622.   Ploto išmokos už drėkinamus javus

623.   Išmokos už drėkinamų baltyminių augalų plotus

624.   Išmokos už drėkinamus javų silosui plotus

625.   Išmokos už drėkinamus grūdinių kukurūzų plotus

626.   Ploto išmokos už drėkinamus grūdinius kukurūzus

627.   Ploto išmokos už drėkinamus kukurūzus silosui

628.   Ploto išmokų priedai už drėkinamus kietuosius kviečius tradicinės gamybos plotuose arba speciali parama, kaip apibūdinta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 5 straipsnio 4 dalyje.

629.   Išmokos už kitas drėkinamų lauko kultūrų plotus

632.   Išmokos už drėkinamų pluoštui auginamų linų plotus

633.   Išmokos už drėkinamų pluoštui auginamų kanapių plotus

634.   Baltyminių augalų priemoka už drėkinamus baltyminius augalus (jei neįtraukta į 624 antraštę)

638.   Specialioji priemoka už drėkinamų kietųjų kviečių kokybę (jei neįtraukta į 628 antraštę)

650.   Išmokos už atidėtos žemės plotus

655.   Parama kuro augalams

670.   Supaprastintų išmokų schema pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003.

4 stulpelio pagrindinių vienetų išmokoms skaičius: 671–673 antraščių suma. 5 stulpelyje, bendra paramos suma: 671–673 antraščių suma.

Bendra paramos pagal supaprastintą išmokų schemą už plotą suma taip pat taip pat turi būti įrašyta į J lentelę, 670 kodu.

Išsami informacija apie 670 antraštę

Antraštės

Pagrindinių vienetų išmokoms skaičius

Bendra paramos suma

671

Išmokos pagal bendrosios išmokos schemą (išskyrus priskiriamą 672–674 antraštėms); taip pat įeina pievų ar daugiamečių ganyklų, jei nediferencijuota

Privaloma

Privaloma

672

Parama pagal bendrosios išmokos schemą pievoms ar daugiametėms ganykloms

Neprivaloma

Neprivaloma

673

Išmokos pagal bendrosios išmokos schemą už atidėtą žemę

Neprivaloma

Neprivaloma

674

Išmokos pagal bendrosios išmokos schemą, pagrįsta specialiomis teisėmis į išmokas

Privaloma

Privaloma

680.   Bendrosios išmokos schema už plotą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003.

Bendra paramos pagal bendrosios išmokos schemą už plotą suma taip pat turi būti įrašyta į J lentelę 680 kodu.

700.   Tiesioginės išmokos už jautieną pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003.

Bendroji tiesioginių išmokų už jautieną suma taip pat turi būti įrašyta į J lentelę (700 kodas).

Toliau pateiktoje lentelėje nurodytos visos tiesioginių išmokų už jautieną antraštės pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003.

Antraštės

Pagrindinių vienetų išmokoms skaičius

Bendra paramos suma

700

Iš viso išmokų už jautieną

(710, 720, 730, 740, 750, 760 antraščių suma)

—

Privaloma

710

Specialioji priemoka

(711 ir 715 antraščių suma)

Privaloma

Privaloma

711

Specialioji priemoka už bulius

Privaloma

Privaloma

715

Specialioji priemoka už jaučius

Privaloma

Privaloma

730

Priemoka už karves žindenes

(731 ir 735 antraščių suma)

—

Privaloma

731

Priemoka už karves žindenes skiriama už karves žindenes ir telyčias

Privaloma

Privaloma

735

Priemoka už karves žindenes: papildoma nacionalinė priemoka

Privaloma

Privaloma

740

Skerdimo priemoka

(741 ir 742 antraščių suma)

—

Privaloma

741

Skerdimo priemoka: Nuo 1 iki 7 mėnesių

Neprivaloma

Privaloma

742

Skerdimo priemoka: 8 mėnesiai ir daugiau

Privaloma

Privaloma

750

Ekstensifikacijos išmoka

Privaloma

Privaloma

760

Papildomos išmokos (nacionalinis paketas)

—

Privaloma

770.   Priemoka už pieną, įskaitant papildomas išmokas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003

Antraštė

Pagrindinių vienetų išmokoms skaičius

Bendra paramos suma

770.

Priemoka už pieną ir papildomos priemokos (771 ir 772 antraščių suma)

Privaloma

Privaloma

771.

Priemoka už pieną

Neprivaloma

Neprivaloma

772.

Papildomos išmokos

Neprivaloma

Neprivaloma

M LENTELĖS STULPELIAI

Produktas arba produktų derinys (1 stulpelis)

(2 ir 3 stulpeliai): Nenaudojama.

Pagrindinių vienetų išmokoms skaičius (4 stulpelis).

600–655 ir 680 antraštėse plotas, už kurį augintojui mokama parama, turėtų būti nurodomas arais. 710–750 antraštėse reikėtų nurodyti gyvūnų už kuriuos gaunama išmoka, skaičių. 670–673 antraštėse reikėtų nurodyti aktyvuotų teisių skaičių, išreikštą arais. 674 antraštėje turėtų būti nurodytas specialiųjų teisių skaičius. 770–772 antraštėse reikėtų įrašyti individualaus referencinio kiekio sumą (centneriais).

Bendroji parama (5 stulpelis)

Gautos paramos arba per ataskaitinius metus gautų teisių išmokoms gauti suma.

Referencinis kiekis (6 stulpelis)

602–613, 622–633 ir 650 antraštėse reikėtų nurodyti augalų referencinį derlingumą (kilogramais iš hektaro), naudojamą gaunamoms priemokoms apskaičiuoti. Jeigu tokių duomenų valdos ataskaitose nėra, juos gali įrašyti paskirtos ryšių įstaigos, naudodamos regioninius duomenis pagal valdos vietovę.

(7–10 stulpeliai): Nenaudojama.

N.   GYVŪNŲ PIRKIMŲ IR PARDAVIMŲ DUOMENYS

Gyvūnų kategorijos nurodomos naudojant kodinius numerius 22–50, atitinkančius D lentelėje naudojamas tų pačių gyvūnų kategorijų antraštes.

Atskirų gyvūnų rūšių (arklių, galvijų, avių, ožkų, kiaulių, paukščių, kitų gyvūnų) pirkimų ir pardavimų tarpines bendrąsias sumas reikia įvesti į E lentelę.

N LENTELĖS STULPELIAI

Gyvūnų kategorija (1 stulpelis)

Atitinka D lentelėje naudojamas antraštes.

(2 ir 3 stulpeliai): Nenaudojama.

Pirktų gyvūnų skaičius (4 stulpelis)

Nurodoma galvijų skaičiumi.

Gyvūnų pirkimai (5 stulpelis)

Iš viso nupirkta gyvūnų per ataskaitinius metus (įskaitant pirkimo išlaidas). Susijusios dotacijos ir subsidijos ne atskaičiuojamos nuo visų pirkimų, bet nurodomos po 116 antrašte (žiūrėti šios antraštės pildymo instrukcijas).

Parduotų gyvūnų skaičius (6 stulpelis)

Nurodoma galvijų skaičiumi.

Gyvūnų pardavimai (7 stulpelis)

Iš viso parduota gyvūnų per ataskaitinius metus. Susijusios dotacijos ir subsidijos neįtraukiamos į bendrą pardavimų sumą, bet nurodomos 112 antraštėje (žiūrėti šios antraštės pildymo instrukcijas). Kai žinomos pardavimo išlaidos (jei tokių yra), jos neatskaičiuojamos nuo bendrosios pardavimų sumos, bet nurodomos po 71 antrašte „Kitos specialiosios gyvulininkystės išlaidos“.

(8–10 stulpeliai): Nenaudojama.


(1)   OL L 205, 1982 7 13, p. 5.

(2)   OL L 220, 1985 8 7, p. 1.

(3)   OL L 160, 1999 6 26, p. 80.

(4)   OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

(5)   OL L 345, 2004 11 20, p. 1.

(6)  Jei taikoma, šie kodai gali būti naudojami ir papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Kipre, Latvijoje, Maltoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje.


III PRIEDAS

Atitikties lentelė

Reglamentas (EEB) Nr. 2237/77

Šis reglamentas

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnis

—

—

2 straipsnis

3 straipsnis

—

—

3 straipsnis

—

4 straipsnis

I priedas

I priedas

II priedas

II priedas

III priedas

—

—

III priedas