EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2021 07 14
COM(2021) 558 final
PRIEDAI
prie
Pasiūlymo dėl
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS
dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (nauja redakcija)
{SEC(2021) 558 final} - {SWD(2021) 623 final} - {SWD(2021) 624 final} - {SWD(2021) 625 final} - {SWD(2021) 626 final} - {SWD(2021) 627 final}
⇩ naujas
I PRIEDAS
NACIONALINIAI ĮNAŠAI Į SĄJUNGOS 2030 M. GALUTINĖS IR (ARBA) PIRMINĖS ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO TIKSLUS
1.Nacionalinių įnašų lygis skaičiuojamas pagal orientacinę formulę:
Čia CEU – pataisos koeficientas, Target – nacionalinio užmojo lygis, FECB2030 PECB2030 – 2020 m. atskaitos scenarijus, kuriuo grindžiami 2030 m. tikslai.
2.Toliau pateiktoje orientacinėje formulėje naudojami 4 straipsnio 3 dalies d punkto i–iv papunkčiuose išvardytus veiksnius atspindintys kriterijai; pagal kiekvieną tų kriterijų nustatomas nacionalinio užmojo lygis (Target) procentais ir kiekvienam iš jų formulėje priskiriamas tas pats svorinis daugiklis (0,25):
a)sutartinis įnašas („Fflat“);
b)nuo BVP vienam gyventojui priklausantis įnašas („Fwealth“);
c)nuo energijos vartojimo intensyvumo priklausantis įnašas („Fintensity“);
d)ekonomiškai efektyvaus energijos taupymo potencialo įnašas („Fpotential“).
3.Fflat atitinka Sąjungos 2030 m. tikslą, į kurį įtrauktos papildomos pastangos, būtinos norint pasiekti Sąjungos FEC ir PEC energijos vartojimo efektyvumo tikslus, palyginti su 2020 m. atskaitos scenarijaus 2030 m. projekcijomis.
4.Fwealth apskaičiuojamas kiekvienai valstybei narei remiantis jos trejų metų (2017–2019) Eurostato pateikto BVP vienam gyventojui indekso vidurkio santykiu su to paties laikotarpio Sąjungos vidurkiu, išreikštu perkamosios galios paritetais (PPP).
5.Fintensity apskaičiuojamas kiekvienai valstybei narei remiantis jos trejų metų (2017–2019) vidutiniu galutinės energijos suvartojimo intensyvumo (FEC arba PEC tikrajam BVP, išreikštam PPP) indeksu, palyginti su Sąjungos to paties laikotarpio vidurkiu.
6.Fpotential apskaičiuojamas kiekvienai valstybei narei remiantis galutine arba pirmine sutaupyta energija pagal 2030 m. PRIMES MIX 55 proc. scenarijų. Sutaupytas kiekis išreiškiamas 2020 m. atskaitos scenarijaus 2030 m. projekcijų atžvilgiu.
7.Kiekvienam 2 punkto a–d papunkčiuose nurodytam kriterijui taikomos apatinė ir viršutinė ribos. Kiekvieno veiksnio užmojo lygis ribojamas 50 proc. ir 150 proc. to veiksnio Sąjungos vidutinio užmojo lygio.
8.Veiksniai skaičiuojami pagal Eurostato duomenis, nebent nurodyta kitaip.
9.Ftotal apskaičiuojamas kaip svorinė visų keturių veiksnių (Fflat, Fwealth , Fintensity ir Fpotential) suma. Tuomet tikslas apskaičiuojamas bendrą veiksnį Ftotal padauginant iš ES tikslo.
10.Visoms valstybėms narėms pritaikomas pirminės ir galutinės energijos pataisos koeficientas CEU, siekiant visų nacionalinių įnašų sumą sukalibruoti su Sąjungos 2030 m. pirminės ir galutinės energijos suvartojimo tikslais. Visoms valstybėms narėms koeficientas CEU yra tas pats.
_____________
🡻 2012/27/ES (pritaikytas)
⇨ naujas
III PRIEDAS
BENDRIEJI KOGENERACIJOS BŪDU PAGAMINTOS ELEKTROS ENERGIJOS KIEKIO APSKAIČIAVIMO PRINCIPAI
I dalis
Bendrieji principai
Kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekiui apskaičiuoti naudojamos vertės nustatomos remiantis planuojamu arba faktiniu įrenginio darbuveikimu įprastomis eksploatavimo sąlygomis. Labai mažos galios kogeneracijos įrenginiais pagamintos elektros kiekį galima apskaičiuoti remiantis patvirtintomis vertėmis.
a)Laikoma, kad kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekis lygus to įrenginio bendram metiniam pagamintos elektros energijos kiekiui, matuojant ties pagrindinių generatorių gnybtais ⌦ , jei tenkinamos šios sąlygos ⌫ ;:
i)II dalyje nurodytų b, d, e, f, g ir h tipų kogeneracijos įrenginių, kurių bendras metinis naudingumas, nustatytas valstybių narių, yra bent 75 %;, ir
ii)II dalyje nurodytų a ir c tipų kogeneracijos įrenginių, kurių bendras metinis naudingumas, nustatytas valstybių narių, yra bent 80 %.
b)Kai kogeneracijos įrenginių bendras metinis naudingumas yra mažesnis už a punkto i papunktyje nurodytą vertę (II dalyje nurodyti b, d, e, f, g ir h tipų kogeneracijos įrenginiai) arba kai jų bendras metinis naudingumas yra mažesnis už a punkto ii papunktyje nurodytą vertę (II dalyje nurodyti a ir c tipų kogeneracijos įrenginiai), kogeneracijai ⌦ kogeneracijos būdu pagamintai elektros energijai ⌫ apskaičiuoti naudojama ši formulė:
ECHP=HCHP*C
kur:
ECHP – tai kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekis;
C – tai elektros ir šilumos santykis;
HCHP – kogeneracijos būdu pagamintos naudingosios šilumos kiekis (šiuo tikslu apskaičiuojamas iš bendro pagamintos šilumos kiekio atėmus šilumą, pagamintą atskiruose katiluose arba naudojant garų nuėmimą iš garų generatoriaus prieš jiems patenkant į turbiną).
Kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekio apskaičiavimas turi būti pagrįstas faktiniu elektros energijos ir šilumos santykiu. Kai kogeneracijos įrenginio faktinis elektros energijos ir šilumos santykis nežinomas, II dalyje nurodytais a, b, c, d ir e tipų įrenginiais pagamintos elektros energijos kiekiui apskaičiuoti (ypač statistiniais tikslais) galima naudoti šias nustatytąsias vertes, jei apskaičiuotas kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekis yra mažesnis už to įrenginio bendrą pagamintą elektros energijos kiekį arba yra jai lygus:
|
Įrenginio tipas
|
Nustatytasis elektros energijos ir šilumos santykis, C
|
|
Kombinuotojo ciklo dujų turbina su šilumos panaudojimu
|
0,95
|
|
Priešslėginė garų turbina
|
0,45
|
|
Kondensacinė garų išgavimo turbina
|
0,45
|
|
Dujų turbina su šilumos panaudojimu
|
0,55
|
|
Vidaus degimo variklis
|
0,75
|
Jei valstybės narės nustato II dalyje nurodytų f, g, h, i, j ir k tipų įrenginių elektros ir šilumos santykio nustatytąsias vertes, šios nustatytosios vertės paskelbiamos ir apie jas pranešama Komisijai.
c)Kai kogeneracijos proceso metu sunaudojamo kuro energetinės vertės dalis susigrąžinama cheminių medžiagų pavidalu ir perdirbama, prieš apskaičiuojant a ir b punktuose nurodytą bendrą naudingumą tą dalį galima atimti iš sunaudojamo kuro kiekio.
d)Valstybės narės gali nustatyti, kad elektros energijos ir šilumos santykis – tai elektros energijos ir naudingosios šilumos santykis, kai tas įrenginys veikia mažesnio pajėgumo kogeneracijos režimu, remiantis konkretaus įrenginio darbiniais duomenimis.
e)Apskaičiavimams pagal a ir b punktus valstybės narės gali taikyti kitus nei vienų metų ataskaitinius laikotarpius.
II dalis
Kogeneracijos technologijos, kurioms taikoma ši direktyva
a)Kombinuotojo ciklo dujų turbina su šilumos panaudojimu
b)Priešslėginė garų turbina
c)Kondensacinė garų išgavimo turbina
d)Dujų turbina su šilumos panaudojimu
e)Vidaus degimo variklis
f)Mikroturbinos
g)Stirlingo varikliai
h)Kuro elementai
i)Garo varikliai
j)Organiniai Rankineo ciklai
k)Kito tipo technologijos ar jų deriniai, kuriems taikoma 2 straipsnio 30 punkte pateikta apibrėžtis.
Įgyvendindamos ir taikydamos bendruosius kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekio apskaičiavimo principus, valstybės narės vadovaujasi 2008 m. lapkričio 19 d. Komisijos sprendime 2008/952/EB, kuriuo nustatomos išsamios rekomendacijos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/8/EB II priedui įgyvendinti ir taikyti, nustatytomis išsamiomis rekomendacijomis.
_____________
🡻 2012/27/ES
IIIII PRIEDAS
KOGENERACIJOS PROCESO NAUDINGUMO NUSTATYMO METODIKA
Kogeneracijos naudingumui ir sutaupytos pirminės energijos kiekiui apskaičiuoti naudojamos vertės nustatomos remiantis planuojamu arba faktiniu įrenginio veikimu įprastomis eksploatavimo sąlygomis.
a)Didelio naudingumo kogeneracija
Šios direktyvos įgyvendinimo tikslais didelio naudingumo kogeneracija turi atitikti šiuos kriterijus:
–kogeneracijos įrenginiuose vykdant kogeneracijos gamybą, apskaičiuojant pagal b punktą, sutaupoma bent 10 % pirminės energijos, palyginti su atskirosios šilumos ir elektros energijos gamybos atskaitos vertėmis;,
–gamyba mažos galios ir labai mažos galios kogeneracijos įrenginiuose, kuriuos naudojant taupoma pirminė energija, gali būti priskiriama didelio naudingumo kogeneracijai;.
⇩ naujas
–iš kogeneracijos įrenginių, kuriuose deginamas iškastinis kuras, tiesiogiai išmetama mažiau nei 270 g CO2 pagaminant 1 kWh bendros energijos (įskaitant šildymo ir vėsinimo, elektros ir mechaninę energiją);
–kai kogeneracijos įrenginys pastatomas arba iš esmės atnaujinamas, valstybės narės užtikrina, kad esamuose šilumos šaltiniuose iškastinio kuro, išskyrus gamtines dujas, suvartojimas nepadidėtų, palyginti su trejų prieš rekonstrukciją metų vidutiniu metiniu veikiant visu pajėgumu suvartotu kiekiu, ir kad tos sistemos visuose naujuose šilumos šaltiniuose nebūtų naudojamas iškastinis kuras, išskyrus gamtines dujas.
🡻 2012/27/ES
b)Sutaupytos pirminės energijos kiekio apskaičiavimas
Vykdant kogeneracijos gamybą sutaupytos pirminės energijos kiekis, kaip apibrėžta III priede, apskaičiuojamas pagal šią formulę:
kur:
PES – sutaupytos pirminės energijos kiekis;
CHP Hη – kogeneracijos gamybos šiluminis naudingumas, apibrėžtas kaip pagamintos naudingosios šilumos kiekis per metus, padalytas iš kuro kiekio, sunaudoto visai naudingajai šilumai ir elektros energijai pagaminti kogeneracijos būdu;
Ref Hη – atskirosios šilumos gamybos naudingumo atskaitos vertė;
CHP Eη – kogeneracijos gamybos elektros naudingumas, apibrėžtas kaip per metus kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekis, padalytas iš kuro kiekio, sunaudoto visai naudingajai šilumai ir elektros energijai pagaminti kogeneracijos būdu. Kai kogeneracijos įrenginyje gaminama mechaninė energija, per metus kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekis gali būti padidinamas pridedant papildomą elementą, kuris atitinka elektros energijos kiekį, lygiavertį mechaninės energijos kiekiui. Šis papildomas elementas nesuteikia teisės išduoti kilmės garantijų pagal 2414 straipsnio 10 dalį.
Ref Eη – atskirosios elektros energijos gamybos naudingumo atskaitos vertė.
c)Sutaupytos energijos kiekio apskaičiavimas taikant alternatyvią apskaičiavimo metodiką
Valstybės narės gali apskaičiuoti pirminės energijos, sutaupytos gaminant šilumos, elektros ir mechaninę energiją, kiekį, kaip nurodyta toliau, netaikydamos III priedo to paties proceso šilumai ir elektros energijai, pagamintai ne kogeneracijos būdu, atimti. Ši gamyba gali būti laikoma didelio naudingumo kogeneracija, jei ji atitinka šio priedo a punkte nustatytus naudingumo kriterijus ir jei didesnio kaip 25 MW elektrinės galios kogeneracijos įrenginių bendras naudingumas yra didesnis kaip 70 %. Tačiau šios gamybos metu kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekis, nurodomas išduodant kilmės garantiją ir statistikos tikslais nustatomas pagal III priedą.
Jei su procesu susijusios sutaupytos pirminės energijos kiekis apskaičiuojamas taikant pirmiau nurodytą alternatyvią apskaičiavimo metodiką, sutaupytos pirminės energijos kiekiui apskaičiuoti naudojama šio priedo b punkte pateikta formulė „CHP Hη“ pakeičiant „Hη“, o „CHP Eη“ pakeičiant „Eη“, kur:
Hη – proceso šiluminis naudingumas, apibrėžtas kaip per metus pagamintos šilumos kiekis, padalytas iš kuro kiekio, sunaudoto visai pagamintai šilumai ir elektros energijai pagaminti;
Eη – proceso elektros naudingumas, apibrėžtas kaip per metus pagamintos elektros energijos kiekis, padalytas iš kuro kiekio, sunaudoto visai pagamintai šilumai ir elektros energijai pagaminti. Kai kogeneracijos įrenginyje gaminama mechaninė energija, per metus kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekis gali būti padidinamas pridedant papildomą elementą, kuris atitinka elektros energijos kiekį, lygiavertį mechaninės energijos kiekiui. Šis papildomas elementas nesuteiks teisės išduoti kilmės garantijų pagal 2414 straipsnio 10 dalį.
d)
Apskaičiavimams pagal šio priedo b ir c punktus valstybės narės gali taikyti kitus nei vienų metų ataskaitinius laikotarpius.
e)
Labai mažos galios kogeneracijos įrenginių sutaupytos pirminės energijos kiekio apskaičiavimas gali būti atliekamas remiantis patvirtintais duomenimis.
f)Atskirosios šilumos ir elektros energijos gamybos naudingumo atskaitos vertės
Suderintąsias naudingumo atskaitos vertes sudaro pagal atitinkamus veiksnius diferencijuotų verčių sistema, įskaitant pagaminimo metus ir kuro rūšis; jos turi remtis tinkamai dokumentais pagrįsta analize, be kita ko, atsižvelgiant į darbinio naudojimo duomenis realiomis sąlygomis, kuro rūšių derinį ir klimato sąlygas, taip pat taikomas kogeneracijos technologijas.
Taikant b punkte pateiktą formulę, atskirosios šilumos ir elektros energijos gamybos naudingumo atskaitos vertėmis nustatomas atskirosios šilumos ir elektros energijos gamybos, kurią siekiama pakeisti kogeneracija, darbinis naudingumas.
Naudingumo atskaitos vertės apskaičiuojamos pagal šiuos principus:
i)1.nNustatant kogeneracijos įrenginių naudingumo atskaitos vertes, su atskirąja elektros energijos gamyba lyginama pagal tų pačių kuro rūšių palyginimo principą;.
ii)2.kKiekvienas kogeneracijos įrenginys lyginamas su to kogeneracijos įrenginio pagaminimo metais rinkoje siūloma geriausia ir labiausiai ekonomiškai pagrįsta atskirosios šilumos ir elektros energijos gamybos technologija;.
iii)3.sSenesnių kaip 10 metų kogeneracijos įrenginių naudingumo atskaitos vertės nustatomos pagal 10 metų senumo įrenginių atskaitos vertes;.
iv)4.aAtskirosios elektros energijos ir šilumos gamybos naudingumo atskaitos vertės parodo valstybių narių klimato skirtumus.
_____________
🡻 2012/27/ES (pritaikytas)
⇨ naujas
IVIII PRIEDAS
ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO REIKALAVIMAI, TAIKOMI VYKDANT VIEŠUOSIUS PIRKIMUS PRODUKTUS, PASLAUGAS IR PASTATUS PERKANTIEMS CENTRINĖS VALDŽIOS SUBJEKTAMS
⇨ Vykdydami viešojo pirkimo sutarčių ir koncesijų skyrimo procedūras, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, kurie perka ⇦ pProduktus, paslaugas, ar pastatus ⇨ ir darbus ⇦ perkantys centrinės valdžios subjektai, kiek įmanomatai suderinama su ekonominiu efektyvumu, ekonominiu pagrįstumu, didesniu tvarumu, techniniu tinkamumu, taip pat pakankama konkurencija:
a)jei produktui taikomas deleguotasis aktas, priimtas pagal Reglamentą (ES) 2017/1369 Direktyvą 2010/30/ES, arba susijusi Komisijos įgyvendinimo direktyva, perka tik tokius produktus, kurie atitinka priskyrimo aukščiausiai galimai energijos vartojimo efektyvumo klasei kriterijų, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti pakankamą konkurenciją ⌦ to reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą kriterijų ⌫;
b)kai produktui, kuriam netaikomas a punktas, taikoma Direktyvoje 2009/125/EB numatyta įgyvendinimo priemonė, priimta jau įsigaliojus šiai direktyvai, perka tik produktus, kurie atitinka toje įgyvendinimo priemonėje nustatytus efektyvaus energijos vartojimo kriterijus;
c)perka biuro įrangos produktus, kuriems taikomas 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimas 2006/1005/EB dėl Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ir Europos bendrijos susitarimo dėl raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programų suderinimo sudarymo
, ir kurie atitinka ne mažiau griežtus energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus nei išvardytieji prie minėto sprendimo pridėto susitarimo C priede;
⇩ naujas
c)kai produktui arba paslaugai taikomi Sąjungos žaliojo viešojo pirkimo kriterijai, aktualūs produkto arba paslaugos energijos vartojimo efektyvumui, įskaitant, be kita ko, duomenų centrų, serverių patalpų ir debesijos paslaugų viešojo pirkimo kriterijus, Sąjungos kelių apšvietimo įrangos ir šviesoforų žaliojo viešojo pirkimo kriterijus, Sąjungos kompiuterių, monitorių, planšetinių kompiuterių ir išmaniųjų telefonų žaliojo viešojo pirkimo kriterijus, deda visas pastangas pirkti tik produktus ir paslaugas, kurie atitinka bent nustatytas atitinkamų Sąjungos žaliojo viešojo pirkimo kriterijų pagrindinių kriterijų lygio technines specifikacijas;
🡻 2012/27/ES
⇨ naujas
d)perka tik padangas, kurios atitinka aukščiausios kurodegalų ir (arba) energijos vartojimo efektyvumo klasės kriterijų, kaip apibrėžta 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1222/2009 dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/740
. Šiuo reikalavimu viešosioms organizacijoms nėra draudžiama pirkti aukščiausios sukibimo su šlapia danga klasės arba išorinio riedėjimo triukšmo klasės padangų, jei tai pagrįsta dėl saugos ar visuomenės sveikatos priežasčių;
e)konkurso dėl paslaugų sutarčių dokumentuose reikalauja, kad atitinkamoms paslaugoms teikti paslaugų teikėjai naudotų tik tuos produktus, kurie atitinka a–d punktuose nurodytus reikalavimus. Šis reikalavimas taikomas tik naujiems produktams, kuriuos paslaugų teikėjai perka iš dalies arba tik dėl to, kad galėtų teikti atitinkamas paslaugas;
f)perka tik tuos pastatus arba sudaro naujas nuomos sutartis tik dėl tų pastatų, kurie atitinka bent ⇨ Direktyvos 2010/31/ES 4 straipsnio 1 dalyje ⇦ 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus minimalius energinio naudingumo reikalavimus, išskyrus tuos atvejus, kainebent pirkimo tikslas yra:
i)atlikti esminę renovaciją ar nugriauti;
ii)viešųjų organizacijų atveju – pastatą perparduoti nenaudojant jo viešosios organizacijos reikmėms; arba
iii)jį išsaugoti kaip pastatą, oficialiai saugomą kaip tam tikros aplinkos dalį arba dėl jo ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės.
Kaip šių reikalavimų laikomasi, tikrinama pagal Direktyvos 2010/31/ES 11 straipsnyje nurodytus energinio naudingumo sertifikatus.
_____________
🡻 2018/2002 1 straipsnio 16 dalis ir priedo 2 punktas
V PRIEDAS
7, 7a ir 7b straipsniuose ir 20 straipsnio 6 dalyje8, 9 ir 10 straipsniuose ir 28 straipsnio 11 dalyje nurodytų energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemų arba kitų politikos priemonių poveikio apskaičiavimo bendrieji metodai ir principai
1.Energijos, sutaupytos taikant kitas nei apmokestinimo priemones, kiekio apskaičiavimo taikant 7, 7a ir 7b straipsniuse ir 20 straipsnio 6 dalį8, 9 ir 10 straipsnius ir 28 straipsnio 11 dalį metodai.
Įpareigotosios, dalyvaujančiosios ar įgaliotosios šalys arba įgyvendinančiosios valdžios institucijos, apskaičiuodamos sutaupytos energijos kiekį, gali taikyti toliau nurodytus metodus:
a)numanomai sutaupyto kiekio nustatymą, atsižvelgdamos į nepriklausomai stebėto ankstesnio energijos vartojimo efektyvumo padidinimo panašiuose įrenginiuose rezultatus. Bendrai šis metodas vadinamas ex ante;
b)sutaupyto kiekio išmatavimą, pagal kurį dėl įdiegtos priemonės ar priemonių rinkinio sutaupytos energijos kiekis nustatomas užregistravus faktinį energijos suvartojimo sumažėjimą, tinkamai atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip papildomumas, ploto naudojimas, gamybos lygiai ir klimatinės sąlygos, kurie gali turėti įtakos suvartojimui. Bendrai šis metodas vadinamas ex post;
c)sutaupyto kiekio moduliavimą, pagal kurį naudojamos inžinerinės sutaupytos energijos sąmatos. Šis metodas gali būti taikomas tik tada, kai sunku arba neproporcingai brangu nustatyti patikimus išmatuotus konkretaus įrenginio duomenis, pvz., keičiant kompresorių ar elektros variklį, kuris suvartoja kitokį kWh kiekį nei tas, kurio sutaupyto kiekio duomenys buvo nepriklausomai nustatyti, arba kai, vadovaudamiesi nacionaliniu lygmeniu nustatytomis metodikomis ir kriterijais, tas sąmatas sudaro kvalifikuoti arba akredituoti ekspertai, kurie yra nepriklausomi nuo atitinkamų įpareigotųjų, dalyvaujančiųjų ar įgaliotųjų šalių;
d)sutaupyto kiekio įvertinimą atliekant apklausą, kurios metu nustatoma vartotojų reakcija į rekomendacijas, informavimo kampanijas, ženklinimo ar sertifikavimo sistemas ar pažangiųjų skaitiklių naudojimą. Šis metodas gali būti taikomas tik apskaičiuojant energijos kiekį, sutaupytą dėl vartotojų elgesio pokyčių. Jo negalima taikyti apskaičiuojant įdiegus fizines priemones sutaupytą kiekį.
2.7, 7a ir 7b straipsnių bei 20 straipsnio 6 dalies8, 9 ir 10 straipsnių ir 28 straipsnio 11 dalies taikymo tikslais nustatant dėl energijos vartojimo efektyvumo priemonės sutaupytą energiją taikomi šie principai:
⇩ naujas
a)valstybės narės įrodo, kad buvo įgyvendinta politikos priemonė, kuria siekiama įvykdyti energijos taupymo įpareigojimą ir pasiekti sutaupytos galutinės energijos kiekį pagal 8 straipsnio 1 dalį. Valstybės narės pateikia įrodymus ir dokumentus, kurie rodo, kad energija sutaupyta taikant politikos priemonę, įskaitant savanoriškus susitarimus.
🡻 2018/2002 1 straipsnio 16 dalis ir priedo 2 punktas
⇨ naujas
ba)turi būti įrodyta, kad sutaupytas energijos kiekis yra papildomas tam kiekiui, kuris būtų sutaupytas bet kokiu atveju, įpareigotajai, dalyvaujančiajai ar įgaliotajai šaliai arba įgyvendinančiajai valdžios institucijai nesiimant veiksmų. Kad galėtų nustatyti, koks sutaupytos energijos kiekis gali būti nurodomas kaip papildomas, valstybės narės atsižvelgia į tai, kokia būtų energijos vartojimo ir paklausos raida neįgyvendinus atitinkamos politikos priemonės, įvertindama bent šiuos veiksnius: energijos vartojimo tendencijas, vartotojų elgesio pokyčius, technologinę pažangą ir kitų Sąjungos bei nacionaliniu lygmenimis įgyvendintų priemonių sukeltus pokyčius;
cb)dėl privalomos Sąjungos teisės įgyvendinimo sutaupytas energijos kiekis laikomas kiekiu, kuris būtų sutaupytas bet kuriuo atveju, todėl jis negali būti laikomas sutaupytu energijos kiekiu 87 straipsnio 1 dalies taikymo tikslu. Taikant nukrypti nuo to reikalavimo leidžiančią nuostatą, sutaupytas energijos kiekis, susijęs su esamų pastatų renovacija, gali būti laikomas sutaupytu energijos kiekiu 87 straipsnio 1 dalies taikymo tikslu, su sąlyga, kad užtikrinamas šio priedo 3 punkto h papunktyje nurodytas reikšmingumo kriterijus. Kiekį, sutaupytą įgyvendinant nacionalinius būtiniausius reikalavimus, nustatytus naujiems pastatams prieš perkeliant į nacionalinę teisę Direktyvą 2010/31/ES, galima laikyti sutaupytu energijos kiekiu 7 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo tikslu, su sąlyga, kad užtikrinamas šio priedo 3 punkto h papunktyje nurodytas reikšmingumo kriterijus ir tą sutaupytą kiekį valstybės narės nurodė savo nacionaliniuose energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planuose pagal 24 straipsnio 2 dalį; ⇨ Priemonės, kuriomis skatinama didinti viešojo sektoriaus energijos vartojimo efektyvumą pagal 5 ir 6 straipsnius, gali būti tinkamos siekiant įvykdyti energijos sutaupymo reikalavimą pagal 8 straipsnio 1 dalį, jei jas taikant sutaupytą galutinės energijos kiekį galima patikrinti ir išmatuoti arba apskaičiuoti. Sutaupytos energijos kiekis turi būti apskaičiuojamas laikantis šio priedo reikalavimų; ⇦
⇩ naujas
d)priemonės, kurių imtasi pagal Reglamentą (ES) 2018/842, kuriuo nustatomi įpareigojimai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, gali būti laikomos svarbiomis, tačiau valstybės narės turi parodyti, kad jas taikant sutaupytą galutinės energijos kiekį galima patikrinti ir išmatuoti arba apskaičiuoti. Sutaupytos energijos kiekis turi būti apskaičiuojamas laikantis šio priedo reikalavimų;
e)siekdamos įvykdyti energijos taupymo įpareigojimą pagal 8 straipsnio 1 dalį, valstybės narės negali įskaičiuoti energijos suvartojimo sumažėjimo sektoriuose, įskaitant transporto ir pastatų sektorius, kuris būtų gautas bet kuriuo atveju dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos pagal ES ATLPS direktyvą. Jeigu subjektas yra įpareigotoji šalis pagal nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemą, taikomą pagal šios direktyvos 9 straipsnį, ir pagal pastatų ir kelių transporto sektoriams skirtų ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą [pasiūlymo nuoroda], stebėsenos ir patikros sistema turi užtikrinti, kad skaičiuojant ir pranešant energijos, kurią jis sutaupė imdamasis energijos taupymo priemonių, kiekį, būtų atsižvelgiama į anglies dioksido kainą, perkeltą išleidžiant degalus suvartoti [pagal XX direktyvos XX straipsnį];
🡻 2018/2002 1 straipsnio 16 dalis ir priedo 2 punktas
⇨ naujas
fc)atsižvelgti galima tik į tokį sutaupytą kiekį, kuris viršija šiuos lygius:
i)Sąjungos naujų keleivinių automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normas, įgyvendinus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (EB) Nr. 443/2009
ir (ES) Nr. 510/2011
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/631
. ⇨ Valstybės narės turi pateikti įrodymus, savo prielaidas ir skaičiavimo metodiką, kad parodytų Sąjungos naujų transporto priemonių išmetamo CO2 reikalavimų papildomumą; ⇦
ii)Sąjungos reikalavimus, susijusius su tam tikrų su energija susijusių gaminių pašalinimu iš rinkos, įgyvendinus įgyvendinimo priemones pagal Direktyvą 2009/125/EB;. ⇨ Valstybės narės pateikia įrodymus, savo prielaidas ir skaičiavimo metodiką, kad parodytų papildomumą; ⇦
gd)leidžiama vykdyti politikos priemones, kuriomis skatinama, kad produktų, įrangos, transporto sistemų, transporto priemonių ir degalų, pastatų ir statybos elementų, procesų ar rinkų energijos vartojimo efektyvumas būtų aukštesnio lygio ⇨ , išskyrus tas politikos priemones dėl tiesioginio iškastinio kuro deginimo technologijų naudojimo, kurios įgyvendinamos nuo 2024 m. sausio 1 d. ⇦;
⇩ naujas
h)energija, sutaupyta įgyvendinant politikos priemones dėl tiesioginio iškastinio kuro deginimo technologijų naudojimo produktuose, įrangoje, transporto sistemose, transporto priemonėse, pastatuose ar vykdant darbus, nuo 2024 m. sausio 1 d. neįskaičiuojama siekiant įvykdyti energijos taupymo įpareigojimus;
🡻 2018/2002 1 straipsnio 16 dalis ir priedo 2 punktas
⇨ naujas
ie)energijos taupymo, kaip reikalaujama pagal 87 straipsnio 1 dalį, įgyvendinimo tikslu galima atsižvelgti į priemones, skatinančias ant pastatų arba juose montuoti mažos galios energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijas, su sąlyga, kad dėl jų sutaupytos ⇨ galutinės ⇦ energijos kiekįis būtų galima patikrinti iramas, išmatuotijamas arba apskaičiuotijamas. Sutaupytos energijos kiekis turi būti apskaičiuojamas laikantis šio priedo reikalavimų;
⇩ naujas
j)priemonės, kuriomis skatinama įrengti saulės šilumos energijos technologijas, gali būti tinkamos siekiant įvykdyti energijos taupymo reikalavimą pagal 8 straipsnio 1 dalį, jei dėl jų sutaupytos galutinės energijos kiekį galima patikrinti ir išmatuoti arba apskaičiuoti. Saulės šilumos energijos technologijomis surinktą aplinkos šilumos kiekį galima išskaičiuoti iš suvartotos galutinės energijos kiekio;
🡻 2018/2002 1 straipsnio 16 dalis ir priedo 2 punktas (pritaikytas)
⇨ naujas
kf)galima nurodyti visą politikos priemonių, kuriomis skatinama sparčiau diegti taupiau energiją vartojančius produktus ir transporto priemones, ⇨ išskyrus tas, kurios susijusios su tiesioginio iškastinio kuro deginimo technologijų naudojimu, ⇦ poveikį, jei įrodoma, kad toks įdiegimas įvyksta anksčiau, nei baigiasi vidutinė tikėtina produkto ar transporto priemonės gyvavimo trukmė, arba anksčiau, nei produktą arba transporto priemonę būtų įprasta pakeisti, o sutaupytas kiekis įskaičiuojamas tik už laikotarpį iki vidutinės tikėtinos keičiamo produkto arba transporto priemonės gyvavimo trukmės pabaigos;
lg)skatindamos diegti energijos vartojimo efektyvumo priemones, valstybės narės, kai aktualu, užtikrina, kad būtų išlaikyti produktų, paslaugų ir priemonių diegimo kokybės standartai, o jei tų standartų nėra – jie būtų nustatyti;
mh)kad būtų atsižvelgta į skirtingą klimatą regionuose, valstybės narės gali nuspręsti sutaupomą kiekį pakoreguoti pagal standartinę vertę arba skirtingą sutaupomos energijos kiekį derinti su regionams būdingais oro temperatūros skirtumais;
ni)apskaičiuojant sutaupytos energijos kiekį atsižvelgiama į priemonių gyvavimo trukmę ir kokia verte taupymo poveikis laikui bėgant mažėja. Tai daroma apskaičiuojant kiekį, kuris bus sutaupomas kiekvienu atskiru veiksmu laikotarpiu nuo jo įgyvendinimo dienos iki ⇨ kiekvieno įpareigojimo taikymo laikotarpio pabaigos ⇦ atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2030 m. gruodžio 31 d. Kitu atveju valstybės narės gali taikyti kitą metodą, kuriuo, remiantis skaičiavimais, gaunamas bent toks pat bendras sutaupytos energijos kiekis. Naudodamos kitą metodą valstybės narės užtikrina, kad bendras sutaupytos energijos kiekis, apskaičiuotas taikant tą metodą, neviršytų sutaupytos energijos kiekio, kuris būtų gautas joms apskaičiavus kiekvienu atskiru veiksmu sutaupytos energijos kiekį laikotarpiu nuo to veiksmo įgyvendinimo dienos iki atitinkamai 2020 m. gruodžio 31 d. arba 2030 m. gruodžio 31 d. Savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, rengiamuose pagal Reglamentą (ES) 2018/1999, valstybės narės išsamiai apibūdina tuos kitus metodus ir priimtas nuostatas, skirtas užtikrinti, kad būtų laikomasi privalomo apskaičiavimo reikalavimo.
3.Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi toliau nurodytų politikos priemonėms, kurių imamasi pagal 87b straipsnį ir 20 straipsnio 6 dalį10 straipsnį ir 28 straipsnio 11 dalį, taikomų reikalavimų:
a)dėl politikos priemonių ir atskirų veiksmų sutaupomas patikrinamas galutinės energijos kiekis;
b)aiškiai apibrėžiama kiekvienos dalyvaujančiosios šalies, įgaliotosios šalies ar įgyvendinančiosios valdžios institucijos (priklausomai nuo to, kas aktualu) atsakomybė;
c)energijos, kuri yra arba bus sutaupyta, kiekis nustatomas skaidriu būdu;
d)pagal politikos priemonę reikalaujamas sutaupyti energijos kiekis arba kiekis, kuris turi būti pasiektas, išreiškiamas suvartotos galutinės arba pirminės energijos kiekiu, naudojant ⌦ 29 straipsnyje nurodytas ⌫ ⇨ apatinio šilumingumo vertes arba pirminės energijos ⇦ IV priede nustatytus perskaičiavimo koeficientus;
e)parengiama ir viešai skelbiama metinė ataskaita apie energijos, kurią sutaupė įgaliotosios šalys, dalyvaujančiosios šalys ir įgyvendinančiosios valdžios institucijos, kiekį, taip pat metinių energijos taupymo tendencijų duomenys;
f)rezultatai stebimi ir imamasi atitinkamų priemonių, jei daroma pažanga yra nepakankama;
g)dėl atskiro veiksmo sutaupytos energijos kiekį gali nurodyti ne daugiau kaip viena šalis;
h)įrodoma, kad dalyvaujančiosios šalies, įgaliotosios šalies ar įgyvendinančiosios valdžios institucijos veikla buvo reikšminga nurodytam energijos kiekiui sutaupyti;.
⇩ naujas
i)įrodoma, kad dalyvaujančiosios šalies, įgaliotosios šalies ar įgyvendinančiosios valdžios institucijos veikla neturėjo neigiamo poveikio pažeidžiamiems vartotojams, energijos nepriteklių patiriantiems žmonėms ir, kai taikoma, socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms.
🡻 2018/2002 1 straipsnio 16 dalis ir priedo 2 punktas
⇨ naujas
4.Nustatant energijos kiekį, sutaupytą taikant su apmokestinimu susijusias politikos priemones pagal 107b straipsnį, taikomi šie principai:
a)dėl apmokestinimo priemonių taikymo sutaupytos energijos kiekis įskaitomas tik jei tos priemonės viršija minimalius kurui taikomo apmokestinimo lygius, kaip reikalaujama Tarybos direktyvojese 2003/96/EB arba 2006/112/EB;
b)apskaičiuojant (energijos produktų) apmokestinimo priemonių poveikį, kainų elastingumas ⇨ trumpuoju laikotarpiu ⇦ atitinka energijos paklausos reakciją į kainų pokyčius ir nustatomas remiantis naujais ir reprezentatyviais oficialių šaltinių duomenimis;, ⇨ kurie taikomi valstybėje narėje ir, kai taikoma, grindžiami susijusiais nepriklausomo instituto tyrimais. Jei naudojamas kitoks nei trumpojo laikotarpio kainų elastingumas, valstybės narės paaiškina, kaip į bazinį scenarijų, kuriuo remiantis apskaičiuotas sutaupytos energijos kiekis, buvo įtrauktas energijos vartojimo efektyvumo didinimas dėl kitų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo arba kaip buvo išvengta dėl kitų Sąjungos teisės aktų sutaupytos energijos įskaičiavimo du kartus; ⇦
c)energijos, sutaupytos taikant papildomas mokesčių politikos priemones, įskaitant fiskalines paskatas ar mokėjimą fondui, kiekis skaičiuojamas atskirai;.
⇩ naujas
d)siekiant išvengti sanklotos su Sąjungos teise ir kitomis politikos priemonėmis, dėl apmokestinimo priemonių sutaupytos energijos kiekis turėtų būti vertinamas remiantis apskaičiuotu trumpojo laikotarpio elastingumu;
e)valstybės narės nustato apmokestinimo ir lygiaverčių priemonių poveikį pajamų pasiskirstymui, kurį patirs pažeidžiami vartotojai, energijos nepriteklių patiriantys žmonės ir, kai taikoma, socialiniuose būstuose gyvenantys žmonės, ir parodo švelninimo priemonių, įgyvendintų pagal 22 straipsnio 1–3 dalis, poveikį;
f)valstybės narės pateikia įrodymus, įskaitant skaičiavimo metodikas, kad, kai energijos arba anglies dioksido apmokestinimo priemonės arba apyvartinių taršos leidimų prekybos pagal ES ATLPS direktyvą priemonės iš dalies sutampa, sutaupytos energijos kiekis nėra įskaičiuojamas du kartus.
🡻 2018/2002 1 straipsnio 16 dalis ir priedo 2 punktas (pritaikytas)
5.Pranešimas apie metodiką
Valstybės narės pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 praneša Komisijai apie išsamią metodiką, kurią jos norėtų naudoti įgyvendindamos energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas ir alternatyvias priemones, kaip nurodyta 9 ir 10 straipsniuose ir 28 straipsnio 11 dalyje 7a ir 7b straipsniuose bei 20 straipsnio 6 dalyje. Išskyrus apmokestinimo atvejį, tokiame pranešime pateikiama išsami informacija apie:
a)tai, kiek energijos reikalaujama sutaupyti pagal 8 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą 7 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą arba tikimasi, kad bus sutaupyta per visą laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d.;
⇩ naujas
b)kaip apskaičiuotas naujas sutaupysimos energijos kiekis, kurio reikalaujama pagal 8 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, arba energijos kiekis, kurį tikimasi sutaupyti, pasiskirstys per įpareigojimo taikymo laikotarpį;
🡻 2018/2002 1 straipsnio 16 dalis ir priedo 2 punktas
cb)įpareigotąsias, dalyvaujančiąsias ar įgaliotąsias šalis arba įgyvendinančiąsias valdžios institucijas;
dc)tikslinius sektorius;
ed)politikos priemones ir atskirus veiksmus, įskaitant bendrą suminį taikant kiekvieną priemonę numatomos sutaupyti energijos kiekį;
⇩ naujas
f)informaciją apie politikos priemones ar programas arba iš nacionalinio energijos vartojimo efektyvumo fondo finansuojamas priemones, įgyvendinamas pirmenybę teikiant energijos nepriteklių patiriantiems žmonėms, pažeidžiamiems vartotojams ir, kai taikoma, socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms;
g)kokią dalį sudarys energijos nepriteklių patiriančių žmonių, pažeidžiamų vartotojų ir, kai taikoma, socialiniuose būstuose gyvenančių žmonių sutaupyta energija ir koks bus jos kiekis;
h)kai taikoma, informaciją apie taikytus rodiklius, vidutinę dalį (aritmetinį vidurkį) ir politikos priemonių, kurių imtasi pagal 8 straipsnio 3 dalį, rezultatą;
i)kai taikoma, informaciją apie politikos priemonių, įgyvendintų pagal 8 straipsnio 3 dalį, poveikį ir nepageidaujamą poveikį energijos nepriteklių patiriantiems žmonėms, pažeidžiamiems vartotojams ir, kai taikoma, socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms;
🡻 2018/2002 1 straipsnio 16 dalis ir priedo 2 punktas
je)energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemoje numatytą įpareigojimo taikymo laikotarpio trukmę;
⇩ naujas
k)kai taikoma, koks bus sutaupytos energijos kiekis arba kokie bus energijos nepriteklių patiriančių žmonių, pažeidžiamų vartotojų ir, kai taikoma, socialiniuose būstuose gyvenančių žmonių patiriamų išlaidų mažinimo tikslai, kuriuos turės pasiekti įpareigotosios šalys;
🡻 2018/2002 1 straipsnio 16 dalis ir priedo 2 punktas
lf)veiksmus, numatytus politikos priemonėje;
mg)skaičiavimo metodiką, įskaitant tai, kaip buvo nustatytas papildomumas ir reikšmingumas, ir kurios metodikos ir kriterijai naudojami numanomam ir moduliuotam sutaupytos energijos kiekiui nustatyti;
nh)priemonių gyvavimo trukmę ir tai, kaip ji apskaičiuojama arba kuo ji pagrįsta;
oi)tai, pagal kokį metodą atsižvelgiama į klimato sąlygų skirtumus valstybėje narėje;
pj)pagal 9 ir 107a ir 7b straipsnius priimtų priemonių stebėsenos ir tikrinimo sistemas ir tai, kaip užtikrinamas jų nepriklausomumas nuo įpareigotųjų, dalyvaujančiųjų ar įgaliotųjų šalių;
qk)apmokestinimo atveju:
i)tikslinius sektorius ir mokesčių mokėtojų segmentą;
ii)įgyvendinančiąją valdžios instituciją;
iii)numatomą sutaupyti energijos kiekį;
iv)apmokestinimo priemonės trukmę ir
v)skaičiavimo metodiką, įskaitant tai, kokios rūšies kainų elastingumas naudojamas ir kaip jis buvo nustatytas;.
⇩ naujas
vi)kaip buvo išvengta sanklotos su apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pagal ES ATLPS direktyvą ir įskaičiavimo du kartus rizikos.
_____________
🡻 2012/27/ES
⇨ naujas
VI PRIEDAS
Būtiniausi energijos vartojimo audito, įskaitant audito, atliekamo kaip energijos naudojimo vadybos sistemų dalis, kriterijai
118 straipsnyje nurodytas energijos vartojimo auditas grindžiamas šiomis gairėmis ⇨ šiais kriterijais ⇦:
a)jis pagrįstas naujausiais, išmatuotais ir galimais atkartoti duomenimis apie energijos suvartojimą ir apkrovos charakteristikomis (elektros energijos atveju);
b)jame pateikiama išsami pastatų ar pastatų grupių, pramoninių procesų ar įrenginių, įskaitant pervežimą, energijos suvartojimo charakteristikos apžvalga;
⇩ naujas
c)per jį nustatomos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės energijos suvartojimui mažinti;
d)per jį nustatomas ekonomiškai efektyvaus atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo arba gamybos potencialas;
🡻 2012/27/ES
ec)kai įmanoma, jį atliekant remiamasi gyvavimo ciklo sąnaudų analize, o ne investuotų lėšų paprasto atsipirkimo laikotarpiais, kad būtų atsižvelgta į per ilgąjį laikotarpį sutaupomus energijos kiekius, ilgalaikių investicijų likutines vertes ir diskonto normas;
fd)jis yra proporcingas ir pakankamai reprezentatyvus, kad būtų galima gauti patikimos informacijos apie bendrą energinį naudingumą ir patikimai nustatyti svarbiausias tobulinimo galimybes.
Energijos vartojimo auditu sudaroma galimybė atlikti išsamius ir pagrįstus apskaičiavimus, susijusius su siūlomomis priemonėmis, kad būtų gauta tikslios informacijos apie galimą sutaupyti energijos kiekį.
Energijos vartojimo auditui naudojamus duomenis turi būti įmanoma saugoti, kad būtų galima atlikti ankstesnių duomenų analizę ir stebėti veiklos rezultatus.
⇩ naujas
Būtinieji duomenų centrų energijos vartojimo efektyvumo stebėsenos ir skelbimo reikalavimai
Stebima ir skelbiama bent ši su 11 straipsnio 10 dalyje nurodytu duomenų centrų energijos vartojimo efektyvumu susijusi informacija:
a)duomenų centro pavadinimas; duomenų centro savininko ir naudotojų pavadinimai; savivaldybė, kurioje yra duomenų centras;
b)duomenų centro patalpų plotas; įrengtoji galia; metinis gaunamų ir išsiunčiamų duomenų srautas; duomenų centre saugomų ir apdorojamų duomenų kiekis;
c)duomenų centro išteklių vartojimo efektyvumas per paskutinius kalendorinius metus pagal pagrindinius efektyvumo rodiklius, be kita ko, energijos suvartojimą, elektros energijos panaudojimą, temperatūros nuostačius, atliekinės šilumos panaudojimą, vandens suvartojimą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą.
_____________
🡻 2012/27/ES
VII PRIEDAS
🡻 2019/944 70 straipsnio 6 dalis
Faktiniu gamtinių dujų suvartojimu grindžiamų sąskaitų išrašymo ir informacijos pateikimo sąskaitose būtiniausi reikalavimai
🡻 2012/27/ES
1.Būtiniausi sąskaitų išrašymo reikalavimai
1.1.Faktiškai suvartotu kiekiu grindžiamas sąskaitų išrašymas
Kad galutiniams vartotojams būtų suteikta galimybė reguliuoti savo energijos vartojimą, faktiškai suvartotu kiekiu grindžiamos sąskaitos turėtų būti išrašomos ne rečiau nei kartą per metus, o sąskaitose pateikiama informacija turėtų būti teikiama ne rečiau kaip kas ketvirtį, jei gautas prašymas arba tais atvejais, kai vartotojai pasirinko galimybę gauti elektroninę sąskaitą, kitais atvejais – dukart per metus. Šis reikalavimas gali būti netaikomas dujoms, kurios naudojamos tik maistui gaminti.
1.2.Būtiniausia sąskaitoje nurodoma informacija
Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamais atvejais galutiniams vartotojams jiems išrašomose sąskaitose, sudaromose sutartyse, sandoriuose ir paskirstymo centruose išduodamuose kvituose arba kartu su jais būtų aiškiai ir suprantamai pateikiama toliau nurodyta informacija:
a)galiojančios faktinės kainos ir faktinis suvartotas energijos kiekis;
b)galutinio vartotojo per einamąjį laikotarpį suvartotos energijos kiekio ir per tą patį praėjusių metų laikotarpį suvartotos energijos kiekio palyginimas (pageidautina, kad būtų pavaizduota grafiškai);
c)galutinių vartotojų organizacijų, energetikos agentūrų ar panašių organizacijų kontaktinė informacija, įskaitant interneto svetainių adresus, kuriose galima gauti informacijos apie esamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, lyginamąsias galutinių naudotojų charakteristikas ir energiją naudojančios įrangos objektyvias technines specifikacijas.
Be to, kai tai įmanoma ir naudinga, valstybės narės užtikrina, kad galutiniam vartotojui išrašomose sąskaitose, sudaromose sutartyse, sandoriuose ir paskirstymo centruose išduodamuose kvituose arba kartu su jais galutiniams vartotojams būtų aiškiai ir suprantamai pateikiamas palyginimas su vidutiniu tipiniu arba lyginamuoju tos pačios naudotojų kategorijos galutiniu vartotoju arba juose būtų daroma nuoroda į tokį palyginimą.
1.3.Konsultacijos dėl lydimųjų energijos vartojimo efektyvumo sąskaitų ir kita galutiniams vartotojams teikiama grįžtamoji informacija
Siųsdami sutartis ir sutarčių pakeitimus, taip pat vartotojų gaunamose sąskaitose arba interneto svetainėse, kuriose teikiama informacija individualiems vartotojams, energijos skirstytojai, skirstymo sistemų operatoriai ir mažmeninės prekybos energija įmonės savo klientams aiškiai ir suprantamai pateikia nepriklausomų vartotojų konsultacinių centrų, energetikos agentūrų arba panašių institucijų, kuriuose galima gauti konsultacijų dėl esamų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių, lyginamųjų energijos vartojimo charakteristikų ir energiją naudojančių prietaisų techninių specifikacijų, kurios gali padėti sumažinti šių prietaisų energijos sunaudojimą, kontaktinę informaciją, įskaitant jų interneto svetainių adresus.
_____________
🡻 2018/2002 1 straipsnio 16 dalis ir priedo 4 punktas (pritaikytas)
VIIIVIIa PRIEDAS
Šilumos, vėsumos ir buitinio karšto vandens sąskaitų išrašymo ir informacijos apie suvartojimą būtiniausi reikalavimai
1.Faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis grindžiamas sąskaitų išrašymas
Tam, kad galutiniai naudotojai galėtų reguliuoti savo energijos vartojimą, sąskaitų išrašymas grindžiamas faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis ir atliekamas ne rečiau kaip kartą per metus.
2.Minimalus sąskaitų išrašymo arba informacijos apie suvartojimą pateikimo dažnumas
Jei įrengti nuotoliniu būdu nuskaitomi skaitikliai arba šilumos dalikliai, ⌦ iki 2021 m. gruodžio 31 d. ⌫ nuo 2020 m. spalio 25 d. faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis grindžiamos sąskaitos išrašomos arba informacija apie suvartojimą pateikiama galutiniams naudotojams bent kartą per ketvirtį, jei galutiniai vartotojai to prašo arba jei jie pasirinko galimybę gauti elektronines sąskaitas, kitu atveju – du kartus per metus.
Jei įrengti nuotoliniu būdu nuskaitomi skaitikliai arba šilumos dalikliai, nuo 2022 m. sausio 1 d. faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis grindžiamos sąskaitos išrašomos arba informacija apie suvartojimą pateikiama galutiniams naudotojams bent kartą per mėnesį. Ji taip pat gali būti pateikiama internetu ir atnaujinama taip dažnai, kiek įmanoma atsižvelgiant į naudojamus matavimo prietaisus ir sistemas. Šilumai ir vėsumai tas reikalavimas gali būti netaikomas ne šildymo (vėsinimo) sezono metu.
3.Būtiniausia sąskaitoje nurodoma informacija
Valstybės narės užtikrina, kad galutiniams naudotojams išrašomose sąskaitose, kai jos yra grindžiamos faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis, arba kartu su jomis būtų aiškiai ir suprantamai pateikiama toliau nurodyta informacija:
a)galiojančios faktinės kainos ir faktinis suvartotos energijos kiekis arba bendra šilumos kaina ir šilumos daliklio rodmenys;
b)informacija apie naudojamą kuro rūšių derinį ir susijusį metinį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, be kita ko, galutiniams naudotojams, kuriems šiluma arba vėsuma tiekiama centralizuotai, ir taikomų įvairių mokesčių, rinkliavų ir tarifų aprašymas. Valstybės narės gali reikalavimą teikti informaciją apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį apriboti taip, kad jis būtų taikomas tik tiekimui iš centralizuotų šilumos tiekimo sistemų, kurių bendra nominalioji šiluminė galia yra didesnė nei 20 MW;
c)galutinių naudotojų per einamąjį laikotarpį suvartotos energijos kiekio ir per tą patį praėjusių metų laikotarpį suvartotos energijos kiekio palyginimas, pavaizduotas grafiškai ir, šilumos bei vėsumos atveju, pakoreguotas atsižvelgiant į klimato sąlygas;
d)galutinių vartotojų organizacijų, energetikos agentūrų ar panašių organizacijų kontaktinė informacija, įskaitant interneto svetainių, kuriose galima rasti informacijos apie esamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, lyginamąsias galutinių naudotojų charakteristikas ir energiją vartojančios įrangos objektyvias technines specifikacijas, adresus;
e)informacija apie atitinkamas skundų nagrinėjimo procedūras, ombudsmenų tarnybas ar alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmus, taikomus valstybėse narėse;
f)palyginimai su vidutiniu tipiniu arba lyginamuoju tos pačios naudotojų kategorijos galutiniu naudotoju. Kaip alternatyva, elektroninių sąskaitų atveju tokie palyginimai gali būti pateikiami internete ir į juos daroma nuoroda sąskaitose.
Sąskaitose, kurios nėra grindžiamos faktiniu suvartojimu ar šilumos daliklio rodmenimis, turi būti aiškiai ir suprantamai paaiškinta, kaip apskaičiuota sąskaitoje pateikta suma, taip pat pateikiama bent informacija, nurodyta d ir e punktuose.
_____________
🡻 2019/836 1 straipsnio 1 dalis ir I priedas (pritaikytas)
IXVIII PRIEDAS
Šildymo ir vėsinimo efektyvumo potencialas
2014 straipsnio 1 dalyje nurodytame išsamiame nacionalinio šildymo ir vėsinimo potencialo vertinime turi būti pateikiami toliau nurodyti elementai ir jis turi būti jais grindžiamas.
I dalis
ŠILDYMO IR VĖSINIMO APŽVALGA
1.Šildymo ir vėsinimo paklausa, išreikšta įvertintos naudingos energijos kiekiu ir kiekybiškai įvertinu galutinės energijos vartojimu (GWh per metus), pagal sektorius:
a)būsto;
b)paslaugų;
c)pramonės;
d)bet kuris kitas sektorius, kuriame suvartojamas kiekis sudaro daugiau kaip 5 % visos nacionalinės naudingojo šildymo ir vėsinimo paklausos.
2.Dabartinio tiekiamos šilumos ir vėsumos kiekio nustatymas arba 2 punkto a papunkčio i dalies atveju nustatymas ar apskaičiavimas:
a)pagal technologiją (GWh per metus), jei įmanoma, 1 punkte nurodytuose sektoriuose, atskiriant energiją, gaunamą iš iškastinio kuro ir iš atsinaujinančiųjų išteklių:
i)vietinis tiekimas gyvenamosiose ir paslaugų teikimo vietose:
–iš tik šilumai gaminti skirtų katilų;
–iš didelio naudingumo šilumos ir elektros energijos kogeneracijos įrenginių;
–šilumos siurblių;
–naudojant kitas vietoje taikomas technologijas ir iš kitų vietoje naudojamų šaltinių;
ii)vietinis tiekimas ne paslaugų teikimo ir ne gyvenamosiose vietose:
–iš tik šilumai gaminti skirtų katilų;
–iš didelio naudingumo šilumos ir elektros energijos kogeneracijos įrenginių;
–šilumos siurblių;
–naudojant kitas vietoje taikomas technologijas ir iš kitų vietoje naudojamų šaltinių;
iii)nevietinis tiekimas:
–iš didelio naudingumo šilumos ir elektros energijos kogeneracijos įrenginių;
–naudojant atliekinę šilumą;
–naudojant kitas ne vietoje taikomas technologijas ir iš kitų ne vietoje naudojamų šaltinių;
b)iš įrenginių, kuriuose susidaro atliekinė šiluma ar vėsuma, ir jų šilumos ar vėsumos tiekimo potencialo nustatymas (GWh per metus):
i)šiluminių jėgainių, iš kurių gali būti tiekiama arba kurios gali būti modifikuotos taip, kad iš jų galėtų būti tiekiama atliekinė šiluma, ir kurių bendra šiluminė galia yra didesnė nei 50 MW;
ii)šilumos ir elektros energijos kogeneracijos įrenginių, kuriuose naudojamos III priedo II dalyje nurodytos technologijos ir kurių bendra šiluminė galia yra didesnė nei 20 MW;
iii)atliekų deginimo įrenginių;
iv)atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių, kurių bendra šiluminė galia yra didesnė nei 20 MW ir kuriuose šiluma ar vėsuma gaminama naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją, išskyrus 2 punkto b papunkčio i ir ii dalyse nurodytus įrenginius;
v)pramonės įrenginių, kurių bendra šiluminė galia yra didesnė nei 20 MW ir iš kurių gali būti tiekiama atliekinė šiluma;
c)iš atsinaujinančiųjų išteklių ir iš atliekinės šilumos ar vėsumos gautos energijos dalis, apie kurią pranešta, galutinės energijos kiekyje, suvartotame per paskutinius 5 metus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuje, vadovaujantis Direktyva (ES) 2018/2001.
3.Visos nacionalinės teritorijos žemėlapis, kuriame (saugant neskelbtiną komercinę informaciją) būtų nurodyta:
a)atlikus 1 punkte nurodytą analizę nustatyti šildymo ir vėsinimo paklausos rajonai; savivaldybių ir aglomeracijų zonos, kuriuose suvartojama daug energijos, turi būti pažymėtos pagal nuoseklius kriterijus;
b)pagal 2 punkto b papunktį nustatyti esami šilumos ir vėsumos tiekimo punktai ir centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiai;
c)2 punkto b papunktyje nurodyto tipo planuojami šilumos ir vėsumos tiekimo punktai ir centralizuoto šilumos perdavimo įrenginiai.
4.Šildymo ir vėsinimo paklausos (GWh) pokyčių prognozė ateinantiems 30 metų, visų pirma atsižvelgiant į ateinančių 10 metų prognozes, paklausos pastatų ir įvairiuose pramonės sektoriuose pokyčius ir su paklausos valdymu susijusios politikos bei strategijų, kaip antai pagal Direktyvą (ES) 2018/844 įgyvendinamų ilgalaikių pastatų renovacijos strategijų, poveikį.
II dalis
TIKSLAI, STRATEGIJOS IR POLITIKOS PRIEMONĖS
5.Planuojamas valstybės narės dalyvavimas įgyvendinant su penkiais energetikos sąjungos aspektais susijusius savo nacionalinius tikslus bei uždavinius ir užtikrinant savo įnašą, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnio 2 dalies b punkte, efektyvaus šildymo ir vėsinimo srityje, visų pirma tikslus, uždavinius ir įnašą, susijusius su to reglamento 4 straipsnio b punkto 1–4 papunkčiais ir 15 straipsnio 4 dalies b punktu, nurodant, kuris iš šių elementų yra papildomas, palyginti su integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato sričių veiksmų planais.
6.Bendra esamos politikos ir priemonių, apibūdintų naujausioje ataskaitoje, pateiktoje pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3, 20 bei 21 straipsnius ir 27 straipsnio a punktą, apžvalga.
III dalis
ŠILDYMO IR VĖSINIMO EFEKTYVUMO EKONOMINIO POTENCIALO ANALIZĖ
7.Įvairių šildymo ir vėsinimo technologijų ekonominio potencialo analizė turi apimti visą nacionalinę teritoriją ir turi būti atliekama remiantis 2014 straipsnio 3 dalyje nurodyta kaštų ir naudos analize; joje turi būti nurodyti kiti galimi efektyvesnių ir labiau atsinaujinančiaisiais ištekliais grindžiamų šildymo ir vėsinimo technologijų naudojimo scenarijai, kai taikoma, atskiriant energiją, gaunamą iš iškastinio kuro ir iš atsinaujinančiųjų išteklių.
Turėtų būti aptariamos šios technologijos:
a)pramonės įrenginių atliekinės šilumos ir vėsumos;
b)atliekų deginimo;
c)didelio naudingumo kogeneracijos;
d)atsinaujinančiųjų išteklių energijos (pvz., geoterminės, saulės šilumoinės ir biomasės), išskyrus didelio naudingumo kogeneracijai naudojamas technologijas;
e)šilumos siurblių;
f)turimų centralizuoto tiekimo sistemų šilumos ir vėsumos nuostolių mažinimo.
8.Ekonominio potencialo analizę, be kita ko, turi sudaryti šie veiksmai ir joje turi būti atsižvelgiama į šiuos veiksnius:
a)veiksniai:
i)įgyvendinant 2014 straipsnio 3 dalį atliekama kaštų ir naudos analizė turi apimti ekonominę analizę, kurioje atsižvelgiama į socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius veiksnius, ir finansinę analizę, kuria siekiama įvertinti projektus iš investuotojų perspektyvos. Atliekant ekonominę ir finansinę analizes kaip vertinimo kriterijus turi būti naudojama grynoji dabartinė vertė;
ii)atskaitos taškas turėtų būti bazinis scenarijus, kuriame atsižvelgiama į rengiant šį išsamų vertinimą galiojančią politiką ir kuris turi būti susietas su duomenimis, surinktais pagal šio priedo I dalį ir II dalies 6 punktą;
iii)kituose galimuose scenarijuose turi būti atsižvelgiama į Reglamente (ES) 2018/1999 nustatytus energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos tikslus. Aptariant kiekvieną scenarijų turi būti pateikiami ir su baziniu scenarijumi palyginami šie elementai:
–ekonominis nagrinėjamų technologijų potencialas, taikant grynosios dabartinės vertės kriterijų;
–išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas;
–sutaupytos pirminės energijos kiekis (GWh per metus);
–poveikis atsinaujinančiųjų išteklių energijos daliai nacionaliniame energijos rūšių derinyje.
Scenarijai, kurių neįmanoma įgyvendinti dėl techninių ar finansinių priežasčių arba nacionalinio reguliavimo, gali būti atmesti ankstyvajame kaštų ir naudos analizės etape, jei tai pagrindžiama tiksliais, aiškiais ir tinkamais dokumentais pagrįstais motyvais.
Atliekant vertinimą ir priimant sprendimus turėtų būti atsižvelgiama į kaštus ir sutaupytos energijos kiekį dėl lankstesnio energijos tiekimo ir dėl geresnio elektros tinklų veikimo pagal analizuotus scenarijus, įskaitant kaštus, kurių išvengta, ir sutaupytų lėšų kiekį dėl mažesnių investicijų į infrastruktūrą;
b)kaštai ir nauda:
8 punkto a papunktyje nurodyti kaštai ir nauda turi apimti bent šią naudą ir kaštus:
i)nauda:
–gamybos vertė vartotojui (šildymas, vėsinimas ir elektros energija);
–kiek įmanoma, išorės nauda, pavyzdžiui, nauda aplinkai, nauda mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir nauda sveikatai bei saugai;
–kiek įmanoma, poveikis darbo rinkai, energetinis saugumas ir konkurencingumas;
ii)kaštai:
–kapitalo kaštai, susiję su įrenginiais ir įranga;
–kapitalo kaštai, susiję su susietais energetikos tinklais;
–kintami ir pastovūs veiklos kaštai;
–energijos kaštai;
–kiek įmanoma, kaštai, susiję su aplinka, sveikata ir sauga;
–kiek įmanoma, kaštai, susiję su darbo rinka, energetinis saugumas ir konkurencingumas;
c)svarbių scenarijų palyginimas su baziniu scenarijumi:
visi svarbūs scenarijai turi būti išnagrinėti atsižvelgiant į bazinį scenarijų ir, be kita ko, turi būti išnagrinėtas efektyvaus individualaus šildymo ir vėsinimo vaidmuo:
i)kaštų ir naudos analizė gali apimti projekto įvertinimą arba projektų grupės platesnio masto vietos, regioninį arba nacionalinį įvertinimą, siekiant planavimo tikslu konkrečioje geografinėje teritorijoje nustatyti ekonomiškai efektyviausią ir naudingiausią (palyginti su baziniu scenarijumi) šildymo ar vėsinimo sprendimą;
ii)valstybės narės turi paskirti kompetentingas valdžios institucijas, atsakingas už kaštų ir naudos analizių pagal 14 straipsnį atlikimą. Jos pateikia išsamią metodiką ir prielaidas pagal šį priedą, taip pat nustato bei paskelbia ekonominei analizei skirtas procedūras.
d)ribos ir integruotas požiūris:
i)geografinės ribos turi žymėti tinkamą gerai apibrėžtą geografinę teritoriją;
ii)kaštų ir naudos analizėje turi būti atsižvelgiama į visus sistemoje ir geografinėmis ribomis apibrėžtoje teritorijoje turimus atitinkamus centralizuoto ar necentralizuoto tiekimo išteklius, įskaitant pagal šio priedo III dalies 7 punktą aptartas technologijas, ir į šildymo ir vėsinimo paklausos pokyčius ir charakteristikas;
e)prielaidos:
i)atlikdamos kaštų ir naudos analizes valstybės narės turi pateikti prielaidas dėl pagrindinių sąnaudų ir gamybos veiksnių kainų ir diskonto normos;
ii)diskonto norma, naudojama atliekant ekonominę analizę grynajai dabartinei vertei apskaičiuoti, turi būti pasirenkama pagal europines arba nacionalines gaires;
iii)valstybės narės turi naudoti nacionalines, europines ar tarptautines energijos kainų kitimo prognozes, prireikus atsižvelgdamos į savo nacionalines ir (arba) regionines/vietos aplinkybes;
iv)ekonominėje analizėje naudojamos kainos turi atitikti socialinius bei ekonominius kaštus ir naudą. Kiek įmanoma (t. y. kai egzistuoja rinkos kaina arba kai ji jau reguliuojama europiniu ar nacionaliniu lygmeniu), turėtų būti įtraukti išorės kaštai, pvz., poveikio aplinkai ir sveikatai;
f)Jautrumo analizė:
i)turi būti įtraukta jautrumo analizė, kurios tikslas – įvertinti projekto ar projektų grupės kaštus ir naudą ir kuri turi būti grindžiama tokiais didelę įtaką apskaičiavimo rezultatams turinčiais kintamaisiais, kaip skirtingos energijos kainos, paklausos lygiai, diskonto normos ir kt.
IV dalis
GALIMOS NAUJOS STRATEGIJOS IR POLITIKOS PRIEMONĖS
9.Naujų teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamų politikos priemonių apžvalga siekiant suprasti pagal 7 ir 8 punktus nustatytą ekonominį potencialą, numatant su šiomis priemonėmis susijusius elementus:
a)išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas;
b)sutaupytos pirminės energijos kiekis (GWh per metus);
c)poveikis didelio naudingumo kogeneracijos daliai;
d)poveikis atsinaujinančiųjų išteklių energijos daliai nacionaliniame energijos rūšių derinyje ir šildymo bei vėsinimo sektoriuje;
e)ryšys su nacionalinėmis finansinėmis programomis ir sutaupytomis valstybės biudžeto ir rinkos dalyvių lėšomis;
f)įvertintos valstybės paramos priemonės (jei tokių numatyta), joms skiriamas metinis biudžetas ir galimos pagalbos elementas.
_____________
🡻 2012/27/ES (pritaikytas)
⇨ naujas
XIX PRIEDAS
KAŠTŲ IR NAUDOS ANALIZĖ
2 dalis
Principai įgyvendinant 14 straipsnio 5 ir 7 dalis24 straipsnio 4 ir 6 dalis
Kaštų ir naudos analizėje nurodoma informacija įgyvendinant 14 straipsnio 5 ir 724 straipsnio 4 ir 6 dalių priemones:
Jei planuojamas tik elektros energijai skirtas įrenginys arba įrenginys be šilumos panaudojimo galimybės, palyginami planuojami įrenginiai arba planuojamas atnaujinimas ir lygiavertis įrenginys, kuriuo pagaminamas toks pats elektros energijos arba technologinės šilumos kiekis, tačiau panaudojantis atliekinę šilumą ir tiekiantis šilumą per didelio naudingumo kogeneracijos ir (arba) centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklus.
Atitinkamos geografinės vietovės įvertinime atsižvelgiama į planuojamą įrenginį ir bet kokias tinkamas esamas arba potencialias šilumos ⇨ arba vėsumos ⇦ poreikio vietas, kurioms gali būti tiekiama iš jo, atsižvelgiant į racionalias galimybes (pavyzdžiui, techninį pagrįstumą ir atstumą).
Sistemos ribos nustatomos taip, kad į jas patektų planuojamas įrenginys ir šilumos ⇨ ir vėsumos ⇦ apkrovos, pavyzdžiui, pastatas (-ai) ir pramoninis procesas. Šios sistemos ribose abiem atvejais nustatoma ir palyginama bendra šilumos ir elektros energijos tiekimo kaina.
Į šŠilumos ⇨ arba vėsumos ⇦ apkrovaos įeinaapima esamoas šilumos ⇨ arba vėsumos ⇦ apkrovoas, pavyzdžiui, pramoniniaius įrenginiaius ar esamaą centralizuoto šilumos ⇨ arba vėsumos ⇦ tiekimo sistemaą, o urbanizuotose vietovėse – ir šilumos ⇨ arba vėsumos ⇦ apkrovoas bei sąnaudoas, kurios atsirastų, jei pastatų grupei ar miesto daliai būtų įrengta nauja centralizuota šilumos ⇨ arba vėsumos ⇦ tiekimo sistema ir (arba) jie būtų prie jos prijungti.
Kaštų ir naudos analizė grindžiama planuojamo įrenginio ir lyginamojo (-ųjų) įrenginio (-ių) aprašymu, kuriame nurodoma atitinkamai elektrinė ir šiluminė galia, kuro tipas, planuojama naudojimo paskirtis ir planuojamų veikimo valandų per metus skaičius, vieta ir elektros energijos ir šilumos energijos poreikis.
⇩ naujas
Vertinant atliekinės šilumos panaudojimą atsižvelgiama į šiuolaikines technologijas. Vertinant atsižvelgiama į tiesioginį atliekinės šilumos panaudojimą ir (arba) jos nešiklio temperatūros didinimą. Kai atliekinė šiluma panaudojama vietoje, įvertinamas bent šilumokaičių, šilumos siurblių ir šilumos vertimo elektros energija technologijų naudojimas. Kai atliekinė šiluma panaudojama ne vietoje, kaip potencialios poreikio vietos įvertinami bent pramonės įrenginiai, žemės ūkio veiklos objektai ir centralizuoto šilumos tiekimo tinklai.
🡻 2012/27/ES
⇨ naujas
Palyginimo tikslais atsižvelgiama į šilumosinės energijos paklausą ir į tai, kokių tipų šildymą ir vėsinimą naudoja netoli esančios šilumos ⇨ ar vėsumos ⇦ poreikio vietos. Be kita ko, palyginami su infrastruktūra susiję planuojamo ir lyginamojo įrenginio kaštai.
24 straipsnio 4 dalies14 straipsnio 5 dalies tikslais atliekamas kaštų ir naudos analizes sudaro ekonominė analizė, apimanti finansinę analizę, kurioje atspindėtos faktinės pinigų srauto operacijos, susijusios su investavimu į atskirus įrenginius ir jų eksploatavimu.
Projektai, kurių nauda viršija kaštus, yra tie projektai, kurių diskontuotos naudos ekonominėje ir finansinėje analizėje suma viršija diskontuotų kaštų sumą (kaštus viršijanti nauda).
Valstybės narės nustato metodikos, prielaidų ir laikotarpio ekonominei analizei atlikti pagrindinius principus.
Valstybės narės gali reikalauti, kad už šiluminių elektros energijos gamybos įrenginių eksploatavimą atsakingos bendrovės, pramonės įmonės, centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklai ar kitos šalys, kurioms įtakos turi apibrėžtos sistemos ribos ir geografinės ribos, pateiktų duomenis, kad jie būtų naudojami įvertinant atskiro įrenginio kaštus ir naudą.
_____________
🡻 2012/27/ES
XI PRIEDAS
Didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kilmės garantijos
a)Valstybės narės imasi priemonių, siekdamos užtikrinti, kad:
i)didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kilmės garantija:
–sudarytų galimybę gamintojams įrodyti, kad jų parduodama elektros energija pagaminta didelio naudingumo kogeneracijos būdu, ir šiuo tikslu išduodama gamintojo prašymu,
–būtų tiksli, patikima ir apsaugota nuo klastojimo,
–būtų išduodama, perduodama ir jos galiojimas panaikinamas elektroniniu būdu;
ii)į tą patį didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintos energijos vienetą būtų atsižvelgta tik vieną kartą.
b)2414 straipsnio 10 dalyje nurodytoje kilmės garantijoje pateikiama bent ši informacija:
i)įrenginio, kuriame pagaminta energija, identifikaciniai duomenys, buvimo vieta, tipas ir galia (šiluminė ir elektrinė);
ii)gamybos datos ir vietos;
iii)kuro šaltinio, kurį naudojant pagaminta elektros energija, žemutinė šilumingumo vertė;
iv)kartu su elektros energija pagamintos šilumos kiekis ir naudojimas;
v)didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos, kuriai skirta garantija, kiekis pagal III priedą;
vi)sutaupytos pirminės energijos kiekis, apskaičiuotas pagal III priedą remiantis suderintosiomis naudingumo atskaitos vertėmis, nurodytomis III priedo f punkte;
vii)nominalusis įrenginio elektros ir šilumos efektyvumas;
viii)ar įrenginiui teikiama investicinė parama; jei taip, tai kokiu mastu;
ix)ar energijos vienetui taikoma kokia nors kita nacionalinė paramos sistema ir šios sistemos rūšis; jei taip, tai kokiu mastu;
x)data, kai įrenginys pradėjo veikti, ir
xi)išdavimo data bei šalis ir unikalus identifikacinis numeris.
Kilmės garantija suteikiama tipinei 1 MWh. Ji susijusi su pagaminta grynąja elektros energija, išmatuota komercinės paskirties spintoje ir patiekta į tinklą.
_____________
🡻 2012/27/ES
XII PRIEDAS
Energijos vartojimo efektyvumo kriterijai, skirti energetikos tinklų reguliavimui ir elektros tinklų tarifams
1.Tinklų tarifuose nurodomi tinkluose sutaupyti kaštai dėl paklausos, poreikio valdymo ir paskirstytos gamybos, įskaitant sutaupytą kiekį, sumažinus tiekimo arba investavimo į tinklą kaštus ir optimaliau jį eksploatuojant.
2.Tinklo reguliavimas ir tarifai neužkerta kelio tinklo operatoriams ar mažmeninės prekybos energija įmonėms teikti sistemines paslaugas, susijusias su poreikio valdymo priemonėmis, paklausos valdymu ir paskirstyta gamyba organizuotose elektros energijos rinkose, visų pirma:
a)galutinių vartotojų apkrovos perkėlimui iš piko valandų į ne piko valandas, atsižvelgiant į turimą atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kogeneracijos būdu pagamintą energiją ir paskirstytą gamybą;
b)energijos taupymu pasitelkiant energijos telkėjusagregatorius, kurie valdo paskirstytųjų vartotojų poreikius;
c)paklausos sumažinimui, energetinių paslaugų teikėjams, įskaitant energetikos paslaugų įmones, taikant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones;
d)mažesnės įtampos lygio gamybos šaltinių prijungimui ir valdymui dispečeriniu būdu;
e)arčiau vartojimo tinklo esančių gamybos šaltinių prijungimui ir
f)energijos saugojimui.
Šioje nuostatoje sąvoka „organizuotos elektros energijos rinkos“ apima nebiržines rinkas ir elektros energijos biržas prekiaujant energija, pajėgumais, balansavimo ir papildomomis paslaugomis visais laikotarpiais, įskaitant išankstines, kitos dienos ir tos pačios dienos rinkas.
3.Tinklo arba mažmeninės prekybos tarifais gali būti palaikoma galutinių vartotojų reagavimo į paklausą priemonių dinamiška kainodara, pavyzdžiui:
a)tarifai pagal vartojimo laiką;
b)kritinių piko valandų kainodara;
c)realiuoju laiku grindžiama kainodara ir
d)su piko valandomis susijusios nuolaidos.
_____________
🡻 2012/27/ES
XIII PRIEDAS
PERDAVIMO SISTEMŲ OPERATORIAMS IR SKIRSTYMO SISTEMŲ OPERATORIAMS TAIKOMI ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO REIKALAVIMAI
Perdavimo sistemų operatoriai ir skirstymo sistemų operatoriai:
🡻 2018/2002 1 straipsnio 16 dalis ir priedo 6 punktas
a)parengia ir viešai paskelbia techninio pritaikymo (pvz., tinklo jungtys, tinklo sustiprinimas ir naujų tinklų įdiegimas, geresnis tinklo veikimas) kaštų padengimo ir pasidalijimo tipines taisykles, taip pat taisykles dėl tinklo kodeksų, kurie būtini, kad naujus didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintą elektros energiją tiekiančius gamintojus būtų galima integruoti į sujungtą tinklą, nediskriminacinio įgyvendinimo;
🡻 2012/27/ES
b)bet kuriam naujam didelio naudingumo kogeneracijos būdu gaminamos elektros energijos gamintojui, pageidaujančiam, kad jis būtų prijungtas prie sistemos, pateikia išsamią būtiną informaciją, įskaitant:
i)nuodugnią ir išsamią su prijungimu susijusių kaštų sąmatą;
ii)pagrįstą ir tikslų prašymo prijungti prie tinklo gavimo ir nagrinėjimo grafiką;
iii)pagrįstą orientacinį bet kokio siūlomo prijungimo prie tinklo grafiką. Bendras prisijungimo prie tinklo laikotarpis neturėtų būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai, atsižvelgiant į tai, kas yra pagrįstai praktiška ir nediskriminacinio pobūdžio;
c)nustato standartizuotas ir supaprastintas paskirstytųjų didelio naudingumo kogeneracijos būdu gaminamos energijos gamintojų prijungimo procedūras, kad jiems būtų sudarytos palankesnės sąlygos prisijungti prie tinklo.
Tipinės a punkte nurodytos taisyklės grindžiamos objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, visų pirma atsižvelgiant į visus kaštus ir naudą, susijusius su šių gamintojų prijungimu prie tinklo. Jose gali būti numatytos kitokios prijungimo rūšys.
_____________
🡻 2012/27/ES (pritaikytas)
XIVXIII PRIEDAS
Būtinosios nuostatos, kurias reikia įtraukti į sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo su viešojo sektoriaus organizacijomis arba į susijusias konkursui taikomas specifikacijas
⇩ naujas
–Prieš sudarant sutartį atliktos analizės arba audito išvados ir rekomendacijos, apimančios energijos naudojimą pastate siekiant įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.
🡻 2012/27/ES
–Aiškus ir skaidrus įgyvendintinų energijos vartojimo efektyvumo priemonių ar numatomų pasiekti efektyvaus energijos vartojimo rezultatų sąrašas.
–Kiekis, kurį galima garantuotai sutaupyti įgyvendinant sutartyje numatytas priemones.
–Sutarties trukmė ir pagrindiniai etapai, sąlygos ir pranešimo laikotarpiai.
–Aiškus ir skaidrus kiekvienos susitariančiosios šalies įsipareigojimų sąrašas.
–Sutaupyto kiekio nustatymo atskaitinė (-s) data (-os).
–Aiškus ir skaidrus veiksmų, atliktinų priemonei ar priemonių rinkiniui įgyvendinti, ir, prireikus, susijusių išlaidų sąrašas.
–Įpareigojimas visiškai įgyvendinti sutartyje numatytas priemones ir dokumentuose nurodyti visus projekto metu padarytus pakeitimus.
–Taisyklės, apibrėžiančios lygiaverčių reikalavimų įtraukimą subrangos su trečiosiomis šalimis atveju.
–Aiškus ir skaidrus projekto finansinio poveikio pateikimas ir abiem šalims tenkanti sutaupytų piniginių lėšų dalis (t. y. paslaugų teikėjo atlyginimas).
–Aiškios ir skaidrios nuostatos dėl garantuotai sutaupyto kiekio įvertinimo ir tikrinimo, kokybės patikrų ir garantijų.
–Nuostatos, kuriomis patikslinama pasikeitusių pagrindinių sąlygų, turinčių įtakos sutarties turiniui ir rezultatui (pvz., pasikeitusios energijos kainos, įrenginio naudojimo intensyvumas) sureguliavimo procedūra.
–Išsami informacija apie kiekvienos susitariančiosios šalies įsipareigojimus ir sankcijos už jų nesilaikymą.
_____________
🡻 2012/27/ES (pritaikytas)
XV PRIEDAS
Atitikties lentelė
|
Direktyva 2004/8/EB
|
Ši direktyva
|
|
1 straipsnis
|
1 straipsnio 1 dalis
|
|
2 straipsnis
|
1 straipsnio 1 dalis
|
|
3 straipsnio a punktas
|
2 straipsnio 30 punktas
|
|
3 straipsnio b punktas
|
2 straipsnio 32 punktas
|
|
3 straipsnio c punktas
|
2 straipsnio 31 punktas
|
|
3 straipsnio d punktas
|
2 straipsnio 33 punktas
|
|
3 straipsnio e ir f punktai
|
—
|
|
3 straipsnio g punktas
|
2 straipsnio 35 punktas
|
|
3 straipsnio h punktas
|
—
|
|
3 straipsnio i punktas
|
2 straipsnio 34 punktas
|
|
3 straipsnio j punktas
|
—
|
|
3 straipsnio k punktas
|
2 straipsnio 36 punktas
|
|
3 straipsnio l punktas
|
2 straipsnio 37 punktas
|
|
3 straipsnio m punktas
|
2 straipsnio 39 punktas
|
|
3 straipsnio n punktas
|
2 straipsnio 38 punktas
|
|
3 straipsnio o punktas
|
—
|
|
—
|
2 straipsnio 40, 41, 42, 43 ir 44 punktai
|
|
4 straipsnio 1 dalis
|
II priedo f punkto pirmas papunktis
|
|
4 straipsnio 2 dalis
|
14 straipsnio 10 dalies antra pastraipa
|
|
4 straipsnio 3 dalis
|
—
|
|
5 straipsnis
|
14 straipsnio 10 dalies pirma pastraipa ir X priedas
|
|
6 straipsnis
|
14 straipsnio 1 ir 3 dalys, VIII ir IX priedai
|
|
7 straipsnio 1 dalis
|
14 straipsnio 11 dalis
|
|
7 straipsnio 2 ir 3 dalys
|
—
|
|
8 straipsnis
|
15 straipsnio 5 dalis
|
|
—
|
15 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 dalys
|
|
9 straipsnis
|
—
|
|
10 straipsnio 1 ir 2 dalys
|
14 straipsnio 1 dalis ir 24 straipsnio 2 dalis, XIV priedo 2 dalis
|
|
10 straipsnio 3 dalis
|
24 straipsnio 6 dalis
|
|
11 straipsnis
|
24 straipsnio 3 dalis
|
|
—
|
24 straipsnio 5 dalis
|
|
12 straipsnio 1 ir 3 dalys
|
—
|
|
12 straipsnio 2 dalis
|
II priedo c punktas
|
|
13 straipsnis
|
22 straipsnio 2 dalis
|
|
14 straipsnis
|
—
|
|
15 straipsnis
|
28 straipsnis
|
|
16 straipsnis
|
—
|
|
17 straipsnis
|
29 straipsnis
|
|
18 straipsnis
|
30 straipsnis
|
|
I priedas
|
I priedo II dalis
|
|
II priedas
|
I priedo I dalis ir II dalies paskutinė pastraipa
|
|
III priedas
|
II priedas
|
|
IV priedas
|
VIII priedas
|
|
—
|
IX priedas
|
|
Direktyva 2006/32/EB
|
Ši direktyva
|
|
1 straipsnis
|
1 straipsnio 1 dalis
|
|
2 straipsnis
|
1 straipsnio 1 dalis
|
|
3 straipsnio a punktas
|
2 straipsnio 1 punktas
|
|
3 straipsnio b punktas
|
2 straipsnio 4 punktas
|
|
3 straipsnio c punktas
|
2 straipsnio 6 punktas
|
|
3 straipsnio d punktas
|
2 straipsnio 5 punktas
|
|
—
|
2 straipsnio 2 ir 3 punktai
|
|
3 straipsnio e punktas
|
2 straipsnio 7 punktas
|
|
3 straipsnio f, g, h ir i punktai
|
—
|
|
—
|
2 straipsnio 8–19 punktai
|
|
3 straipsnio j punktas
|
2 straipsnio 27 punktas
|
|
—
|
2 straipsnio 28 punktas
|
|
3 straipsnio k punktas
|
—
|
|
3 straipsnio l punktas
|
2 straipsnio 25 punktas
|
|
—
|
2 straipsnio 26 punktas
|
|
3 straipsnio m punktas
|
—
|
|
3 straipsnio n punktas
|
2 straipsnio 23 punktas
|
|
3 straipsnio o punktas
|
2 straipsnio 20 punktas
|
|
3 straipsnio p punktas
|
2 straipsnio 21 punktas
|
|
3 straipsnio q punktas
|
2 straipsnio 22 punktas
|
|
3 straipsnio r ir s punktai
|
—
|
|
—
|
2 straipsnio 24, 29, 44 ir 45 punktai
|
|
—
|
3 straipsnis
|
|
—
|
4 straipsnis
|
|
4 straipsnis
|
—
|
|
5 straipsnis
|
5 ir 6 straipsniai
|
|
6 straipsnio 1 dalies a punktas
|
7 straipsnio 8 dalies a ir b punktai
|
|
6 straipsnio 1 dalies b punktas
|
18 straipsnio 3 dalis
|
|
6 straipsnio 2 dalis
|
7 straipsnio 1, 5, 6, 7, 9, 10, 11 ir 12 dalys
|
|
—
|
7 straipsnio 2 ir 3 dalys
|
|
6 straipsnio 3 dalis
|
18 straipsnio 2 dalies b ir c punktai
|
|
6 straipsnio 5 dalis
|
—
|
|
7 straipsnis
|
17 straipsnis
|
|
8 straipsnis
|
16 straipsnio 1 dalis
|
|
—
|
16 straipsnio 2 ir 3 dalys
|
|
9 straipsnio 1 dalis
|
19 straipsnis
|
|
9 straipsnio 2 dalis
|
18 straipsnio 1 dalies d punkto i papunktis
|
|
—
|
18 straipsnio 1 dalies a, b, c punktai, d punkto ii papunktis ir e punktas
|
|
10 straipsnio 1 dalis
|
15 straipsnio 4 dalis
|
|
10 straipsnio 2 dalis
|
15 straipsnio 3 dalis
|
|
—
|
15 straipsnio 7, 8 ir 9 dalys
|
|
11 straipsnis
|
20 straipsnis
|
|
12 straipsnio 1 dalis
|
8 straipsnio 1 dalis
|
|
12 straipsnio 2 dalis
|
—
|
|
—
|
8 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalys
|
|
12 straipsnio 3 dalis
|
—
|
|
13 straipsnio 1 dalis
|
9 straipsnis
|
|
13 straipsnio 2 dalis
|
10 straipsnis ir VII priedo 1.1 punktas
|
|
13 straipsnio 3 dalis
|
VII priedo 1.2 ir 1.3 punktai
|
|
—
|
11 straipsnis
|
|
—
|
12 straipsnis
|
|
—
|
13 straipsnis
|
|
—
|
15 straipsnio 1 ir 2 dalys
|
|
—
|
18 straipsnio 2 dalies a ir d punktai
|
|
—
|
21 straipsnis
|
|
14 straipsnio 1 ir 2 dalys
|
24 straipsnio 1 ir 2 dalys
|
|
14 straipsnio 3 dalis
|
—
|
|
14 straipsnio 4 ir 5 dalys
|
24 straipsnio 3 dalis
|
|
—
|
24 straipsnio 4 ir 7–11 dalys
|
|
—
|
22 straipsnio 1 dalis
|
|
15 straipsnio 1 dalis
|
22 straipsnio 2 dalis
|
|
15 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys
|
—
|
|
—
|
23 straipsnis
|
|
—
|
25 straipsnis
|
|
16 straipsnis
|
26 straipsnis
|
|
17 straipsnis
|
27 straipsnis
|
|
18 straipsnis
|
28 straipsnis
|
|
19 straipsnis
|
29 straipsnis
|
|
20 straipsnis
|
30 straipsnis
|
|
I priedas
|
—
|
|
II priedas
|
IV priedas
|
|
III priedas
|
—
|
|
IV priedas
|
—
|
|
V priedas
|
—
|
|
VI priedas
|
III priedas
|
|
—
|
V priedas
|
|
—
|
VI priedas
|
|
—
|
VII priedas
|
|
—
|
XI priedas
|
|
—
|
XII priedas
|
|
—
|
XIII priedas
|
|
—
|
XIV priedas
|
|
—
|
XV priedas
|
🡹
XV PRIEDAS
A dalis
Panaikinta direktyva ir jos pakeitimų sąrašas
(nurodyta 36 straipsnyje)
|
Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2012/27/ES
(OL L 315, 2012 11 14, p. 1)
|
|
|
Tarybos direktyva 2013/12/ES
(OL L 141, 2013 5 28, p. 28)
|
|
|
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/844
(OL L 156, 2018 6 19, p. 75)
|
tik 2 straipsnis
|
|
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2002
(OL L 328, 2018 12 21, p. 210)
|
|
|
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999
(OL L 328, 2018 12 21, p. 1)
|
tik 54 straipsnis
|
|
Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2019/504
(OL L 85 I, 2019 3 27, p. 66)
|
tik 1 straipsnis
|
|
Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/826
(OL L 137, 2019 5 23, p. 3)
|
|
|
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944
(OL L 158, 2019 6 14, p. 125)
|
tik 70 straipsnis
|
B dalis
Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai
(nurodyti 36 straipsnyje)
|
Direktyva
|
Perkėlimo terminas
|
|
2012/27/ES
|
2014 m. birželio 5 d.
|
|
(ES) 2018/844
|
2020 m. kovo 10 d.
|
|
(ES) 2018/2002
|
2020 m. birželio 25 d., išskyrus 1 straipsnio 5–10 punktus ir priedo 3 ir 4 punktus
1 straipsnio 5–10 punktų ir priedo 3 ir 4 punktų – 2020 m. spalio 25 d.
|
|
(ES) 2019/944
|
70 straipsnio 5 punkto a papunkčio – 2019 m. gruodžio 31 d.
70 straipsnio 4 punkto– 2020 m. spalio 25 d.
70 straipsnio 1–3 punktų, 5 punkto b papunkčio ir 6 punkto – 2020 m. gruodžio 31 d.
|
_____________
XVI PRIEDAS
Atitikties lentelė
|
Direktyva 2012/27/ES
|
Ši direktyva
|
|
1 straipsnis
|
1 straipsnis
|
|
2 straipsnio įžanginė formuluotė
|
2 straipsnio įžanginė formuluotė
|
|
2 straipsnio 1 punktas
|
2 straipsnio 1 punktas
|
|
-
|
2 straipsnio 2 ir 3 punktai
|
|
2 straipsnio 2 punktas
|
2 straipsnio 4 punktas
|
|
2 straipsnio 3 punktas
|
2 straipsnio 5 punktas
|
|
2 straipsnio 4 punktas
|
2 straipsnio 6 punktas
|
|
2 straipsnio 5 punktas
|
2 straipsnio 7 punktas
|
|
2 straipsnio 6 punktas
|
2 straipsnio 8 punktas
|
|
2 straipsnio 7 punktas
|
2 straipsnio 9 punktas
|
|
2 straipsnio 8 punktas
|
2 straipsnio 10 punktas
|
|
2 straipsnio 9 punktas
|
-
|
|
2 straipsnio 10 punktas
|
2 straipsnio 11 punktas
|
|
_
|
2 straipsnio 12 ir 13 punktai
|
|
2 straipsnio 11 punktas
|
2 straipsnio 14 punktas
|
|
2 straipsnio 12 punktas
|
2 straipsnio 15 punktas
|
|
2 straipsnio 13 punktas
|
2 straipsnio 16 punktas
|
|
2 straipsnio 14 punktas
|
2 straipsnio 17 punktas
|
|
2 straipsnio 15 punktas
|
2 straipsnio 18 punktas
|
|
2 straipsnio 16 punktas
|
2 straipsnio 19 punktas
|
|
2 straipsnio 17 punktas
|
2 straipsnio 20 punktas
|
|
2 straipsnio 18 punktas
|
2 straipsnio 21 punktas
|
|
2 straipsnio 19 punktas
|
2 straipsnio 22 punktas
|
|
2 straipsnio 20 punktas
|
2 straipsnio 23 punktas
|
|
2 straipsnio 21 punktas
|
2 straipsnio 24 punktas
|
|
2 straipsnio 22 punktas
|
2 straipsnio 25 punktas
|
|
2 straipsnio 23 punktas
|
2 straipsnio 26 punktas
|
|
2 straipsnio 24 punktas
|
2 straipsnio 27 punktas
|
|
2 straipsnio 25 punktas
|
2 straipsnio 28 punktas
|
|
2 straipsnio 26 punktas
|
-
|
|
2 straipsnio 27 punktas
|
2 straipsnio 29 punktas
|
|
2 straipsnio 28 punktas
|
2 straipsnio 30 punktas
|
|
2 straipsnio 29 punktas
|
2 straipsnio 31 punktas
|
|
2 straipsnio 30 punktas
|
2 straipsnio 32 punktas
|
|
2 straipsnio 31 punktas
|
2 straipsnio 33 punktas
|
|
2 straipsnio 32 punktas
|
2 straipsnio 34 punktas
|
|
2 straipsnio 33 punktas
|
2 straipsnio 35 punktas
|
|
2 straipsnio 34 punktas
|
2 straipsnio 36 punktas
|
|
2 straipsnio 35 punktas
|
2 straipsnio 37 punktas
|
|
2 straipsnio 36 punktas
|
2 straipsnio 38 punktas
|
|
2 straipsnio 37 punktas
|
2 straipsnio 39 punktas
|
|
2 straipsnio 38 punktas
|
2 straipsnio 40 punktas
|
|
2 straipsnio 39 punktas
|
2 straipsnio 41 punktas
|
|
2 straipsnio 40 punktas
|
-
|
|
2 straipsnio 41 punktas
|
2 straipsnio 42 punktas
|
|
2 straipsnio 42 punktas
|
2 straipsnio 43 punktas
|
|
2 straipsnio 43 punktas
|
2 straipsnio 44 punktas
|
|
-
|
2 straipsnio 45 punktas
|
|
2 straipsnio 44 ir 45 punktai
|
2 straipsnio 46 ir 47 punktai
|
|
-
|
2 straipsnio 48, 49 ir 50 punktai
|
|
-
|
3 straipsnis
|
|
-
|
4 straipsnio 1 dalis
|
|
3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
|
4 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
|
|
3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos įžanginė formuluotė
|
4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos įžanginė formuluotė
|
|
3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a ir b punktai
|
4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a ir b punktai
|
|
3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos c punktas
|
-
|
|
3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos d punktas
|
4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos c punktas
|
|
3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos įžanginė formuluotė
|
-
|
|
-
|
4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos d punkto įžanginė formuluotė
|
|
-
|
4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos d punkto i, ii ir iii papunkčiai
|
|
3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos a punktas
|
4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos d punkto iv papunktis
|
|
-
|
4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos e punkto įžanginė formuluotė
|
|
3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos b punktas
|
4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos e punkto i papunktis
|
|
3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos c punktas
|
4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos e punkto ii papunktis
|
|
3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos d punktas
|
4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos e punkto iii papunktis
|
|
3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos e punktas
|
-
|
|
3 straipsnio 2 ir 3 dalys
|
-
|
|
3 straipsnio 4 dalis
|
33 straipsnio 6 dalis
|
|
3 straipsnio 5 ir 6 dalys
|
-
|
|
-
|
4 straipsnio 3 dalis
|
|
-
|
4 straipsnio 4 dalis
|
|
-
|
5 straipsnis
|
|
5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
|
6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
|
|
5 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
|
-
|
|
5 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa
|
6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
|
|
5 straipsnio 1 dalies ketvirta ir penkta pastraipos
|
-
|
|
5 straipsnio 2 ir 3 dalys
|
-
|
|
5 straipsnio 4 dalis
|
6 straipsnio 2 dalis
|
|
5 straipsnio 5 dalis
|
6 straipsnio 3 dalis
|
|
5 straipsnio 6 ir 7 dalys
|
-
|
|
6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
|
7 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
|
|
6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
|
-
|
|
-
|
7 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
|
|
6 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa
|
-
|
|
6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys
|
7 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys
|
|
-
|
7 straipsnio 5 ir 6 dalys
|
|
-
|
7 straipsnio 7 dalies antra pastraipa
|
|
7 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė, a ir b punktai
|
8 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė, a ir b punktai
|
|
-
|
8 straipsnio 1 dalies c punktas
|
|
7 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
|
8 straipsnio 5 dalis
|
|
7 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa
|
8 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
|
|
7 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa
|
8 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa
|
|
-
|
8 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys
|
|
7 straipsnio 2 dalis
|
8 straipsnio 6 dalis
|
|
7 straipsnio 3 dalis
|
8 straipsnio 7 dalis
|
|
7 straipsnio 4 dalis
|
8 straipsnio 8 dalis
|
|
7 straipsnio 5 dalis
|
8 straipsnio 9 dalis
|
|
7 straipsnio 6 dalis
|
8 straipsnio 10 dalis
|
|
7 straipsnio 7 dalis
|
-
|
|
7 straipsnio 8 dalis
|
-
|
|
7 straipsnio 9 dalis
|
-
|
|
7 straipsnio 10 dalis
|
-
|
|
7 straipsnio 11 dalis
|
-
|
|
|
8 straipsnio 11, 12 ir 13 dalys
|
|
7 straipsnio 12 dalis
|
8 straipsnio 14 dalis
|
|
7a straipsnio 1, 2 ir 3 dalys
|
9 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys
|
|
-
|
9 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys
|
|
7a straipsnio 4 ir 5 dalys
|
9 straipsnio 7 ir 8 dalys
|
|
-
|
9 straipsnio 9 dalis
|
|
7a straipsnio 6 ir 7 dalys
|
9 straipsnio 10 ir 11 dalys
|
|
7b straipsnio 1 ir 2 dalys
|
10 straipsnio 1 ir 2 dalys
|
|
-
|
10 straipsnio 3 ir 4 dalys
|
|
-
|
11 straipsnio 1 ir 2 dalys
|
|
8 straipsnio 1 ir 2 dalys
|
11 straipsnio 3 ir 4 dalys
|
|
8 straipsnio 3 ir 4 dalys
|
-
|
|
-
|
11 straipsnio 5 dalis
|
|
8 straipsnio 5 dalis
|
11 straipsnio 6 dalis
|
|
-
|
11 straipsnio 7 dalis
|
|
8 straipsnio 6 dalis
|
11 straipsnio 8 dalis
|
|
8 straipsnio 7 dalis
|
11 straipsnio 9 dalis
|
|
-
|
11 straipsnio 10 dalis
|
|
9 straipsnis
|
12 straipsnis
|
|
9a straipsnis
|
13 straipsnis
|
|
9b straipsnis
|
14 straipsnis
|
|
9c straipsnis
|
15 straipsnis
|
|
10 straipsnis
|
16 straipsnis
|
|
10a straipsnis
|
17 straipsnis
|
|
11 straipsnis
|
18 straipsnis
|
|
11a straipsnis
|
19 straipsnis
|
|
-
|
20 straipsnis
|
|
-
|
21 straipsnio 1 dalis
|
|
12 straipsnio 1 dalis
|
21 straipsnio 2 dalis
|
|
12 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė ir a punkto i–v papunkčiai
|
21 straipsnio 2 dalies antros pastraipos i–v papunkčiai
21 straipsnio 2 dalies antros pastraipos vi papunktis
|
|
2 straipsnio 2 dalies b punktas
|
21 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa
|
|
-
|
21 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos i papunktis
|
|
12 straipsnio 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiai
|
21 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos ii ir iii papunkčiai
|
|
-
|
21 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos iv papunktis
|
|
-
|
21 straipsnio 4 dalis
|
|
-
|
21 straipsnio 5 dalies trečia ir ketvirta pastraipos
|
|
-
|
22 straipsnis
|
|
13 straipsnis
|
30 straipsnis
|
|
14 straipsnio 1 ir 2 dalys
|
-
|
|
-
|
23 straipsnio 1 ir 2 dalys
|
|
14 straipsnio 3 dalis
|
23 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa
|
|
-
|
23 straipsnio 3 dalies antra pastraipa
|
|
14 straipsnio 4 dalis
|
23 straipsnio 4 dalis
|
|
-
|
23 straipsnio 5 ir 6 dalys
|
|
-
|
24 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys
|
|
14 straipsnio 5 dalies įžanginė formuluotė ir a punktas
|
24 straipsnio 4 dalies įžanginė formuluotė ir a punktas
|
|
14 straipsnio 5 dalies b, c ir d punktai
|
-
|
|
-
|
24 straipsnio 4 dalies b, c ir d punktai ir antra pastraipa
|
|
14 straipsnio 5 dalies antra ir trečia pastraipos
|
24 straipsnio 4 dalies trečia ir ketvirta pastraipos
|
|
14 straipsnio 6 dalies a punktas
|
24 straipsnio 5 dalies a punktas
|
|
14 straipsnio 6 dalies b punktas
|
-
|
|
14 straipsnio 6 dalies c punktas
|
24 straipsnio 5 dalies b punktas
|
|
-
|
24 straipsnio 5 dalies c punktas
|
|
14 straipsnio 6 dalies antra ir trečia pastraipos
|
24 straipsnio 5 dalies antra ir trečia pastraipos
|
|
14 straipsnio 7, 8 ir 9 dalys
|
24 straipsnio 6, 7 ir 8 dalys
|
|
-
|
24 straipsnio 9 dalis
|
|
14 straipsnio 10 ir 11 dalys
|
24 straipsnio 10 ir 11 dalys
|
|
15 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
|
25 straipsnio 1 dalis
|
|
15 straipsnio 1 dalies antra ir trečia pastraipos
|
-
|
|
-
|
25 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys
|
|
15 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa
|
25 straipsnio 5 dalis
|
|
15 straipsnio 2 ir 2a dalys
|
-
|
|
15 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys, pirma pastraipa
|
25 straipsnio 6, 7 ir 8 dalys
|
|
15 straipsnio 5 dalies antra pastraipa
|
-
|
|
15 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa
|
-
|
|
15 straipsnio 6 dalies antra pastraipa
|
25 straipsnio 9 dalis
|
|
15 straipsnio 7 dalis
|
25 straipsnio 10 dalis
|
|
15 straipsnio 9 dalies pirma pastraipa
|
25 straipsnio 11 dalis
|
|
15 straipsnio 9 dalies antra pastraipa
|
-
|
|
16 straipsnio 1 ir 2 dalys
|
-
|
|
-
|
26 straipsnio 1 ir 2 dalys
|
|
16 straipsnio 3 dalis
|
26 straipsnio 3 dalis
|
|
-
|
26 straipsnio 4 dalis
|
|
17 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
|
-
|
|
17 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
|
28 straipsnio 3 dalis
|
|
17 straipsnio 2 dalis
|
21 straipsnio 3 dalis
|
|
17 straipsnio 3 dalis
|
-
|
|
17 straipsnio 4 dalis
|
-
|
|
17 straipsnio 5 dalis
|
21 straipsnio 6 dalis
|
|
18 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė
|
27 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė
|
|
18 straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiai
|
27 straipsnio 1 dalies a ir b punktai
|
|
-
|
27 straipsnio 1 dalies c ir d punktai
|
|
18 straipsnio 1 dalies b punktas
|
27 straipsnio 2 dalis
|
|
18 straipsnio 1 dalies c punktas
|
27 straipsnio 3 dalis
|
|
-
|
27 straipsnio 4 dalis
|
|
18 straipsnio 1 dalies d punkto i ir ii papunkčiai
|
27 straipsnio 5 dalies a ir b punktai
|
|
-
|
27 straipsnio 5 dalies c punktas
|
|
18 straipsnio 2 dalies a ir b punktai
|
27 straipsnio 6 dalies a ir b punktai
|
|
18 straipsnio 2 dalies c ir d punktai
|
-
|
|
-
|
27 straipsnio 6 dalies c punktas
|
|
-
|
27 straipsnio 7 dalis
|
|
18 straipsnio 3 dalis
|
27 straipsnio 8 dalis
|
|
19 straipsnio 1 dalies a punktas
|
21 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa
|
|
19 straipsnio 1 dalies b punktas
|
7 straipsnio 7 dalies pirma pastraipa
|
|
19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
|
21 straipsnio 5 dalies antra pastraipa
|
|
19 straipsnio 2 dalis
|
-
|
|
20 straipsnio 1 ir 2 dalys
|
28 straipsnio 1 ir 2 dalys
|
|
-
|
28 straipsnio 3 dalis
|
|
20 straipsnio 3, 3a, 3b ir 3c dalys
|
28 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalys
|
|
20 straipsnio 3d dalis
|
28 straipsnio 8 dalies pirma pastraipa
|
|
-
|
28 straipsnio 8 dalies antra pastraipa
|
|
20 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalys
|
28 straipsnio 9, 10, 11 ir 12 dalys
|
|
21 straipsnis
|
29 straipsnio 1 dalis
|
|
-
|
29 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalys
|
|
22 straipsnio 1 ir 2 dalys
|
31 straipsnio 1 ir 2 dalys
|
|
-
|
31 straipsnio 3 dalis
|
|
23 straipsnis
|
32 straipsnis
|
|
24 straipsnio 4a, 5 ir 6 dalys
|
33 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys
|
|
24 straipsnio 7, 8, 9, 10 ir 12 dalys
|
-
|
|
24 straipsnio 13 ir 14 dalys
|
33 straipsnio 4 ir 5 dalys
|
|
24 straipsnio 15 dalies įžanginė formuluotė
|
33 straipsnio 7 dalies įžanginė formuluotė
|
|
24 straipsnio 15 dalies a punktas
|
-
|
|
24 straipsnio 15 dalies b punktas
|
33 straipsnio 7 dalies a punktas
|
|
|
33 straipsnio 7 dalies b, c, d, e ir f punktai
|
|
24 straipsnio 15 dalies antra pastraipa
|
33 straipsnio 7 dalies antra pastraipa
|
|
25 straipsnis
|
-
|
|
26 straipsnis
|
34 straipsnis
|
|
27 straipsnio pirma pastraipa
|
36 straipsnio pirma pastraipa
|
|
27 straipsnio antra pastraipa
|
-
|
|
27 straipsnio trečia pastraipa
|
36 straipsnio antra pastraipa
|
|
27 straipsnio 2 ir 3 dalys
|
-
|
|
28 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
|
35 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
|
|
28 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
|
-
|
|
28 straipsnio 1 dalies trečia ir ketvirta pastraipos
|
35 straipsnio 1 dalies antra ir trečia pastraipos
|
|
28 straipsnio 2 dalis
|
35 straipsnio 2 dalis
|
|
29 straipsnis
|
37 straipsnis
|
|
30 straipsnis
|
38 straipsnis
|
|
-
|
I priedas
|
|
I priedas
|
II priedas
|
|
II priedas
|
III priedas
|
|
III priedas
|
IV priedas
|
|
IV priedas
|
-
|
|
V priedas
|
V priedas
|
|
VI priedas
|
VI priedas
|
|
VII priedas
|
VII priedas
|
|
VIIa priedas
|
VIII priedas
|
|
VIII priedas
|
IX priedas
|
|
IX priedas
|
X priedas
|
|
X priedas
|
XI priedas
|
|
XI priedas
|
XII priedas
|
|
XII priedas
|
XIII priedas
|
|
XIII priedas
|
XIV priedas
|
|
XV priedas
|
-
|
|
-
|
XV priedas
|
|
-
|
XVI priedas
|
_____________