<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.00-20081231.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="ECRCJ2004LTB.1101119701.case.xml"><NO.CASE>C-126/03</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62003J0126</NO.CELEX><NO.SEQ>0007.0002</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>11209</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>11219</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>11</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><LEFT><DATE ISO="20041118">2004 M. LAPKRIČIO 18 D.</DATE> SPRENDIMAS — BYLA C-126/03</LEFT><RIGHT>KOMISIJA / VOKIETIJA</RIGHT></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (pirmoji kolegija)</P><P><HT TYPE="UC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20041118">2004 m. lapkričio 18 d.</DATE><NOTE NOTE.ID="E0001" NUMBERING="STAR"><P>Proceso kalba: vokiečių.</P></NOTE></P></TI></TITLE><JUDGMENT.INIT><P>Byloje C-126/03,</P><P>dėl pagal EB 226 straipsnį <DATE ISO="20030320">2003 m. kovo 20 d.</DATE> pateikto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo,</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">Europos Bendrijų Komisija,</HT> atstovaujama K. Wiedner, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,</P><PARTY.STATUS>ieškovė,</PARTY.STATUS></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Vokietijos Federacinę Respubliką,</HT> atstovaujamą W.-D. Plessing, padedamo advokato H.-J. Prieß,</P><PARTY.STATUS>atsakovę,</PARTY.STATUS></DEFENDANTS></PARTIES><?PAGE NO="I-11210"?><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),</P><P>kurį sudaro kolegijos pirmininkas P. Jann (pranešėjas), teisėjai A. Rosas, R. Silva de Lapuerta, K. Lenaerts ir K. Schiemann,</P><P>generalinis advokatas L. A. Geelhoed,</P><P>posėdžio sekretorius H. Von Holstein, kanclerio pavaduotojas,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus <DATE ISO="20040526">2004 m. gegužės 26 d.</DATE> posėdžiui,</VISA><VISA>išklausęs <DATE ISO="20040624">2004 m. birželio 24 d.</DATE> posėdyje pateiktą generalinio advokato išvadą,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL><P>priima šį</P></PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P>Sprendimą</P></TI></TITLE><NP><NO.P>1</NO.P><TXT>Šiuo ieškiniu Europos Bendrijos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal <DATE ISO="19920718">1992 m. birželio<?PAGE NO="I-11211"?> 18 d.</DATE> Tarybos direktyvą 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="209" DATE.PUB="1992" PAGE.FIRST="1">OL L 209, p. 1</REF.DOC.OJ>), nes Miuncheno miestas (Vokietija), nesilaikydamas šios direktyvos 8 straipsnyje ir 11 straipsnio 1 dalyje numatytų procedūrinių reikalavimų, sudarė viešojo paslaugų pirkimo sutartį dėl atliekų transportavimo iš jų išmetimo vietų Donauwald regione (Vokietija) iki <HT TYPE="ITALIC">München-Nord</HT> šiluminės elektrinės.</TXT></NP><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P>Teisinis pagrindas</P></TI></TITLE><NP><NO.P>2</NO.P><TXT>Pagal Direktyvos 92/50 1 straipsnio a punktą <QUOT.START ID="QS0001" REF.END="QE0001" CODE="201E"/>viešojo paslaugų pirkimo sutartys - tai atlygintinio piniginio pobūdžio sutartys, kurias raštu sudaro paslaugų teikėjas ir perkančioji organizacija<QUOT.END ID="QE0001" REF.START="QS0001" CODE="201C"/>, išskyrus sutartis, nurodytas šios nuostatos i—ix papunkčiuose.</TXT></NP><NP><NO.P>3</NO.P><TXT>Pagal tos pačios direktyvos 1 straipsnio b punktą <QUOT.START ID="QS0002" REF.END="QE0002" CODE="201E"/>perkančiomis organizacijomis<QUOT.END ID="QE0002" REF.START="QS0002" CODE="201C"/> laikomos <QUOT.START ID="QS0003" REF.END="QE0003" CODE="201E"/>valstybės, regioninės ar vietos valdžios institucijos, viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos, taip pat asociacijos, kurias sudaro viena ar daugiau tokių valdžios institucijų arba viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų<QUOT.END ID="QE0003" REF.START="QS0003" CODE="201C"/>.</TXT></NP><NP><NO.P>4</NO.P><TXT>Remiantis Direktyvos 92/50 8 straipsniu <QUOT.START ID="QS0004" REF.END="QE0004" CODE="201E"/>sutartys, kurių objektas - I A priede išvardytos paslaugos, yra sudaromos pagal III—VI dalių nuostatas<QUOT.END ID="QE0004" REF.START="QS0004" CODE="201C"/>.</TXT></NP><?PAGE NO="I-11212"?><NP><NO.P>5</NO.P><TXT>Direktyvos 92/50 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad sudarydamos viešojo paslaugų pirkimo sutartis perkančiosios organizacijos taiko šios direktyvos 1 straipsnio d, e ir f punktuose numatytas atitinkamai atviro ar riboto konkursų arba derybų procedūras.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P>Faktinės aplinkybės ir ikiteisminė procedūra</P></TI></TITLE><NP><NO.P>6</NO.P><TXT>1997 m. Miuncheno miestas, eksploatuojantis šiluminę elektrinę <HT TYPE="ITALIC">München-Nord,</HT> sudarė sutartį su privačia bendrove <HT TYPE="ITALIC">Rethmann Entsorgungswirtschaft GmbH &amp; Co. KG</HT> (toliau - <HT TYPE="ITALIC">Rethmann),</HT> pagal kurią miestas įsipareigojo paskirti šiai bendrovei atliekų transportavimą iš jų išmetimo vietų iki <HT TYPE="ITALIC">München-Nord</HT> šiluminės elektrinės su sąlyga, kad miestas laimės Donauwald regiono (Vokietija) atliekų šalinimo konkursą, apie kurį buvo paskelbta <HT TYPE="ITALIC">Abfallwirtschaftsgesellschaft Donau-Wald mbH</HT> (toliau - <HT TYPE="ITALIC">AWG Donau-Wald)</HT> pranešime apie sutartį ir kuriame Miuncheno miestas pateikė savo pasiūlymą.</TXT></NP><NP><NO.P>7</NO.P><TXT>Sudaręs minėtą viešojo paslaugų pirkimo sutartį, Miuncheno miestas, vadovaudamasis sutartimi su <HT TYPE="ITALIC">Rethmann,</HT> pavedė šiai bendrovei transportuoti atliekas, tačiau nepaskelbė pranešimo apie šią sutartį kaip numatyta Direktyvoje 92/50.</TXT></NP><NP><NO.P>8</NO.P><TXT>Suteikusi Vokietijos Federacinei Respublikai galimybę pateikti savo pastabas šiuo klausimu, <DATE ISO="20010725">2001 m. liepos 25 d.</DATE> Komisija nusiuntė šiai valstybei narei argumentuotą nuomonę, kurioje buvo nurodyta, kad pagal Direktyvą 92/50 apie sutartį dėl atliekų<?PAGE NO="I-11213"?> transportavimo iš jų išmetimo vietų Donauwald regione iki <HT TYPE="ITALIC">München-Nord</HT> šiluminės elektrinės (toliau - skundžiama sutartis) turėjo būti paskelbta pranešime apie sutartį <HT TYPE="ITALIC">Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.</HT> Komisija paragino šią valstybę narę per du mėnesius nuo šio pranešimo dienos įvykdyti įsipareigojimus pagal Bendrijos teisę. Komisija, <DATE ISO="20011030">2001 m. spalio 30 d.</DATE> gavusi Vokietijos valdžios institucijų atsakymą, kuriame jos užginčijo kaltinimus neįvykdžius įsipareigojimų, pareiškė šį ieškinį.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P>Dėl ieškinio</P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P>Dėl įsipareigojimų neįvykdymo</P></TI></TITLE><NP><NO.P>9</NO.P><TXT>Pagrįsdama savo ieškinį, Komisija nurodo vienintelį kaltinimą, susijusį su Direktyvos 92/50 8 straipsnio kartu su 11 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes Miuncheno miestas nepaskelbė pranešimo apie skundžiamą sutartį.</TXT></NP><NP><NO.P>10</NO.P><TXT>Šiuo klausimu primintina, kad remiantis Direktyvos 92/50 8 straipsniu kartu su 11 straipsnio 1 dalimi, viešojo pirkimo sutartys, kurių objektas yra I A priede išvardytos paslaugos, turi būti sudaromos pagal šios direktyvos III—VI dalių nuostatas, taikant atviro ar riboto konkursų arba derybų procedūras.</TXT></NP><?PAGE NO="I-11214"?><NP><NO.P>11</NO.P><TXT>Sąvoka <QUOT.START ID="QS0005" REF.END="QE0005" CODE="201E"/>viešojo paslaugų pirkimo sutartis<QUOT.END ID="QE0005" REF.START="QS0005" CODE="201C"/> yra apibrėžta Direktyvos 92/501 straipsnio a punkte, pagal kurį tai yra atlygintinio piniginio pobūdžio sutartis, kurią raštu sudaro paslaugų teikėjas ir perkančioji organizacija.</TXT></NP><NP><NO.P>12</NO.P><TXT>Sąvoką <QUOT.START ID="QS0006" REF.END="QE0006" CODE="201E"/>perkančiosios organizacijos<QUOT.END ID="QE0006" REF.START="QS0006" CODE="201C"/> Direktyvos 92/50 1 straipsnio b punktas apibrėžia kaip <QUOT.START ID="QS0007" REF.END="QE0007" CODE="201E"/>valstybės, regioninės ar vietos valdžios institucijos, viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos, taip pat asociacijos, kurias sudaro viena ar daugiau tokių valdžios institucijų arba viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų<QUOT.END ID="QE0007" REF.START="QS0007" CODE="201C"/>.</TXT></NP><NP><NO.P>13</NO.P><TXT>Be to, Direktyvos 92/50 8 straipsnis kartu su 1 straipsnio a ir b punktais bei 11 straipsnio 1 dalimi numato, kad atlygintinio piniginio pobūdžio sutartys, kurias raštu sudaro paslaugų teikėjas ir regioninės ar vietos valdžios institucijos, turi būti sudaromos pagal atviro ar riboto konkursų arba derybų procedūras šios direktyvos prasme, jeigu jų objektas yra I A priede išvardytos paslaugos.</TXT></NP><NP><NO.P>14</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad skundžiama sutartis yra viešojo paslaugų pirkimo sutartis Direktyvos 92/50 8 ir 11 straipsnių prasme, kuri turi būti sudaroma pagal šios direktyvos IIIVI dalių nuostatas.</TXT></NP><NP><NO.P>15</NO.P><TXT>Miuncheno miesto ir <HT TYPE="ITALIC">Rethmann</HT> sudaryta sutartis, pagal kurią šiai bendrovei buvo paskirta transportuoti atliekas iš jų išmetimo vietų Donauwald regione iki <HT TYPE="ITALIC">München-Nord</HT> šiluminės elektrinės, yra susijusi su I A priede numatyta įmonės regioninės ar vietos valdžios institucijoms teikiama paslauga. Taigi, šiuo atveju kalbama apie rašytinę atlygintinę sutartį, sudarytą tarp paslaugų tiekėjo ir perkančiosios organizacijos.</TXT></NP><?PAGE NO="I-11215"?><NP><NO.P>16</NO.P><TXT>Todėl negalima pritarti Vokietijos vyriausybės argumentams, pateiktiems siekiant paneigti skundžiamos sutarties kvalifikavimo kaip viešojo paslaugų pirkimo sutarties Direktyvos 92/50 8 ir 11 straipsnių prasme.</TXT></NP><NP><NO.P>17</NO.P><TXT>Pirmiausia Vokietijos vyriausybė teigia, kad skundžiamos sutarties atveju Miuncheno miestas nėra <QUOT.START ID="QS0008" REF.END="QE0008" CODE="201E"/>perkančioji organizacija<QUOT.END ID="QE0008" REF.START="QS0008" CODE="201C"/> Direktyvos 92/50 1 straipsnio b punkto prasme ir kad ši sutartis nėra <QUOT.START ID="QS0009" REF.END="QE0009" CODE="201E"/>viešojo paslaugų pirkimo sutartis<QUOT.END ID="QE0009" REF.START="QS0009" CODE="201C"/> šios direktyvos 1 straipsnio a punkto prasme, vyriausybės nuomone, minėta sutartis nepatenka į Miuncheno miesto veiklos viešojo intereso tikslais sritį, bet yra nepriklausoma ekonominė veikla, aiškiai atskirta bei vykdoma konkurencijos sąlygomis, t. y. <HT TYPE="ITALIC">München-Nord</HT> šiluminės elektrinės eksploatavimo.</TXT></NP><NP><NO.P>18</NO.P><TXT>Į šį argumentą reikia atsakyti, kad pagal Direktyvos 92/50 1 straipsnio b punkto apibrėžimą regioninės ar vietos valdžios institucijos yra perkančiosios organizacijos. Iš teismų praktikos matyti, kad direktyvos 1 straipsnio a punktas neskiria sutarčių, kurias perkančiosios organizacijos sudaro vykdydamos savo viešojo intereso poreikių tenkinimo užduotį, nuo su šia užduotimi nesusijusių sutarčių (žr. pagal analogiją <DATE ISO="19930614">1993 m. birželio 14 d.</DATE> Tarybos direktyvai 93/37/EEB dėl viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="199" DATE.PUB="1993" PAGE.FIRST="54">OL L 199, p. 54</REF.DOC.OJ>) - <DATE ISO="19980115">1998 m. sausio 15 d.</DATE> Teisingumo Teismo sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Mannesmann Anlagenbau Austria ir kt.,</HT> <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-44/96" YEAR="1998" PAGE.ECR="I-73">C-44/96, Rink. p. I-73, 32 punktą</REF.DOC.ECR>). Taip pat neturi reikšmės tai, kad pati perkančioji organizacija veikia kaip paslaugos teikėja ir kad atitinkama sutartis šiuo atveju numato dalies darbų subrangą iš trečiųjų asmenų. Iš tikrųjų neatmetama galimybė, kad perkančiosios organizacijos sprendimas pasirenkant šiuos trečiuosius asmenis būtų grindžiamas ne ekonominiais, o kokiais nors kitais sumetimais. Iš to darytina išvada, kad skundžiama sutartis, nepriklausomai nuo jos prigimties ir sudarymo konteksto, yra <QUOT.START ID="QS0010" REF.END="QE0010" CODE="201E"/>viešojo paslaugų pirkimo sutartis<QUOT.END ID="QE0010" REF.START="QS0010" CODE="201C"/> Direktyvos 92/50 1 straipsnio a punkto prasme.</TXT></NP><?PAGE NO="I-11216"?><NP><NO.P>19</NO.P><TXT>Kalbant apie argumentą, kad galiausiai dėl <HT TYPE="ITALIC">Rethmann</HT> teikiamų atliekų transportavimo paslaugų turėjo būti skelbiami du pranešimai apie sutartį, pakanka konstatuoti, kad šios paslaugos iš tikrųjų yra dviejų skirtingų viešojo paslaugų pirkimo sutarčių objektai, t. y. Miuncheno miesto sudaryta sutartis ir bendra sutartis dėl Donauwald regiono atliekų šalinimo, sudaryta <HT TYPE="ITALIC">AWG Donau-Wald,</HT> apie kiekvieną kurių turėjo būti paskelbtas atskiras pranešimas apie sutartį; todėl taikant Direktyvą 92/50 dėl <HT TYPE="ITALIC">Rethmann</HT> teikiamų paslaugų vienas po kito turėjo būti skelbiami du atskiri pranešimai apie sutartį.</TXT></NP><NP><NO.P>20</NO.P><TXT>Kalbant apie argumentą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo naudojamos viešos Miuncheno miesto lėšos, pakanka pažymėti, kad tokių lėšų panaudojimas nėra būtinas, jog būtų galima konstatuoti, kad sudaroma viešojo paslaugų pirkimo sutartis Direktyvos 92/50 8 ir 11 straipsnių prasme.</TXT></NP><NP><NO.P>21</NO.P><TXT>Be to, Vokietijos vyriausybė teigia, kad skundžiama sutartis buvo sudaryta perpardavimo tretiesiems asmenims tikslais, todėl remiantis Direktyvos 92/50 1 straipsnio a punkto ii papunkčiu ir <DATE ISO="19930614">1993 m. birželio 14 d.</DATE> Tarybos sektorinės direktyvos 93/38/EEB dėl subjektų, vykdančių savo veiklą vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="199" DATE.PUB="1993" PAGE.FIRST="84">OL L 199, p. 84</REF.DOC.OJ>) 7 straipsniu, Direktyva 92/50 jai nėra taikoma. Šiuo atžvilgiu, kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 34 punkte, konstatuotina, kad pagal Direktyvos 92/50 1 straipsnio a punkto ii papunktį direktyva nėra taikoma sutartims, sudarytoms srityse, kurioms taikoma Direktyva 93/38, nes Bendrijos teisės aktų leidėjas norėjo, kad šias sutartis reglamentuotų vien Direktyva 93/38. Todėl sektorinės Direktyvos 93/38 7 straipsnyje numatyta išimtis taikoma tik tuomet, jei skundžiama sutartis patenka į šios direktyvos taikymo sritį. Kadangi ši sutartis nėra susijusi su sektorinės Direktyvos 93/38 2 straipsnio 2 dalyje nurodytomis veiklos rūšimis, nagrinėjamu atveju negali būti taikoma šios direktyvos 7 straipsnyje numatyta išimtis.</TXT></NP><?PAGE NO="I-11217"?><NP><NO.P>22</NO.P><TXT>Vokietijos vyriausybė taip pat teigia, kad skundžiamos sutarties buvo praktiškai neįmanoma sudaryti pagal Direktyvos 92/50 III—VI dalis, nes siekdamas įrodyti savo pajėgumą <HT TYPE="ITALIC">AWG Donau-Wald</HT> paskelbtame konkurse pagal šios direktyvos 32 straipsnio 2 dalies c ir h punktus Miuncheno miestas, pateikdamas savo pasiūlymą, turėjo nurodyti subrangovo pavadinimą. Šiuo atveju pažymėtina, kad yra teisinga, jog paslaugų teikėjas, kuris siekdamas, kad jam būtų leista dalyvauti konkurse, ir nurodydamas organizacijų ar įmonių, su kuriomis yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs, pajėgumus, privalo įrodyti, kad iš tikrųjų disponuoja šioms organizacijoms ar įmonėms priklausančiais resursais, kurių jis pats neturi ir kurie yra būtini sutarčiai įvykdyti (žr. šiuo klausimu <DATE ISO="19991202">1999 m. gruodžio 2 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Holst Italia,</HT> <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-176/98" YEAR="1999" PAGE.ECR="I-8607">C-176/98, Rink. p. I-8607, 29 punktą</REF.DOC.ECR>; <DATE ISO="20010712">2001 m. liepos 12 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Ordine degli Architetti ir kt.,</HT> <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-399/98" YEAR="2001" PAGE.ECR="I-5409">C-399/98, Rink. p. I-5409, 92 punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20040318">2004 m. kovo 18 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Siemens ir ARGE Telekom,</HT> <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-314/01" YEAR="2004" PAGE.ECR="I-2549">C-314/01, Rink. p. I-2549, 44 punktą</REF.DOC.ECR>). Tačiau nagrinėjamu atveju Miuncheno miestas bet kuriuo atveju turėjo galimybę laikotarpiu nuo pranešimo apie sutartį paskelbimo iki pasiūlymo konkursui pateikimo taikyti pagreitintą ribotą procedūrą pagal Direktyvos 92/50 20 straipsnį.</TXT></NP><NP><NO.P>23</NO.P><TXT>Vokietijos vyriausybė teigia, kad pagal Direktyvos 92/50 11 straipsnio 3 dalies d punktą skundžiama sutartis galėjo būti sudaryta derybų keliu, iš anksto neskelbiant pranešimo apie sutartį. Šiuo atžvilgiu pasakytina, kad Direktyvos 92/50 11 straipsnio 3 dalis, būdama leidžiančia nukrypti nuo taisyklių, turinčių užtikrinti EB sutarties viešojo paslaugų pirkimo sutarčių srityje suteikiamų teisių veiksmingumą, nuostata turi būti aiškinama siaurai, ir kad įrodinėjimo, jog šią nuostatą pateisinančios ypatingos aplinkybės egzistuoja iš tikrųjų, našta tenka asmeniui, ketinančiam ja remtis (žr. <DATE ISO="20030410">2003 m. balandžio 10 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Vokietiją,</HT> <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-20/01+C-28/01" YEAR="2003" PAGE.ECR="I-3609">C-20/01 ir C-28/01, Rink. p. I-3609, 58 punktą</REF.DOC.ECR>). Todėl minėtos direktyvos 11 straipsnio 3 dalies d punktas gali būti taikomas tik tuomet, kai įvykdomos trys sąlygos. Turi įvykti nenumatomas įvykis, turi susiklostyti ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų, ir turi būti priežastinis ryšys tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos (žr. dėl <DATE ISO="19710726">1971 m. liepos 26 d.</DATE> Tarybos direktyvos 71/305/EEB dėl viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="185" DATE.PUB="1971" PAGE.FIRST="5">OL L 185, p. 5</REF.DOC.OJ>) <DATE ISO="19930802">1993 m. rugpjūčio 2 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Italiją,</HT> <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-107/92" YEAR="1993" PAGE.ECR="I-4655">C-107/92, Rink. p. I-4655, 12 punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="19960328">1996 m. kovo 28 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Vokietiją,</HT> <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-318/94" YEAR="1996" PAGE.ECR="I-1949">C-318/94, Rink. p. I-1949,<?PAGE NO="I-11218"?> 14 punktą</REF.DOC.ECR>). Nagrinėjamu atveju Miuncheno miestas, kaip nustatyta šio sprendimo 22 punkte, turėjo galimybę taikyti pagreitintą ribotą procedūrą (dėl Direktyvos 71/305/EEB žr. <DATE ISO="19920318">1992 m. kovo 18 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Ispaniją,</HT> <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-24/91" YEAR="1992" PAGE.ECR="I-1989">C-24/91, Rink. p. I-1989, 14 punktą</REF.DOC.ECR> ir minėto sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Italiją</HT> 13 punktą). Iš to darytina išvada, kad Vokietijos Federacinė Respublika neįrodė, kad buvo susiklosčiusi ypatingos skubos situacija.</TXT></NP><NP><NO.P>24</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, konstatuotina, kad Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvą 92/50, nes Miuncheno miestas, pažeisdamas šios direktyvos 8 straipsnyje ir 11 straipsnio 1 dalyje numatytus procedūrinius reikalavimus, sudarė viešojo paslaugų pirkimo sutartį dėl atliekų transportavimo iš jų išmetimo vietų Donauwald regione iki <HT TYPE="ITALIC">München-Nord</HT> šiluminės elektrinės.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P>Dėl įsipareigojimų neįvykdymą konstatuojančio sprendimo pasekmių</P></TI></TITLE><NP><NO.P>25</NO.P><TXT>Vokietijos vyriausybė teigia, kad konstatavus įsipareigojimų neįvykdymą Vokietijos Federacinė Respublika nėra įpareigota nutraukti sudarytų sutarčių.</TXT></NP><NP><NO.P>26</NO.P><TXT>Šiuo atžvilgiu pakanka pažymėti, kad byloje dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal EB 226 straipsnį Teisingumo Teismas turi tik konstatuoti, kad buvo pažeista Bendrijos teisės nuostata. Tuo tarpu iš EB 228 straipsnio 1 dalies matyti, kad atitinkama valstybė narė turi imtis būtinų priemonių Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti.</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="I-11219"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P>Dėl bylinėjimosi išlaidų</P></TI></TITLE><NP><NO.P>27</NO.P><TXT>Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija prašė priteisti išlaidas ir Vokietijos Federacinė Respublika pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO><P>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:</P></INTRO><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal <DATE ISO="19920618">1992 m. birželio 18 d.</DATE> Tarybos direktyvą 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, nes Miuncheno miestas, pažeisdamas šios direktyvos 8 straipsnyje ir 11 straipsnio 1 dalyje numatytus procedūrinius reikalavimus, sudarė viešojo paslaugų pirkimo sutartį dėl atliekų transportavimo iš jų išmetimo vietų Donauwald regione iki <HT TYPE="ITALIC">München-Nord</HT> šiluminės elektrinės.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.</TXT></NP></ITEM></LIST></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><P>Parašai.</P></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>