<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.55-20141201.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C‑83/13</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62013CC0083</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:201">EU:C:2014:201</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>17</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>17</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P>GENERALINIO ADVOKATO P. MENGOZZI IŠVADA – BYLA C-83/13</P><P>FONNSHIP IR SVENSKA TRANSPORTARBETAREFÖRBUNDET</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Paolo Mengozzi Išvada</HT>,</P><P>pateikta <DATE ISO="20140401">2014 m. balandžio 1 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: prancūzų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑83/13</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Fonnship A/S</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">prieš</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Svenska Transportarbetareförbundet,</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Facket för Service och Kommunikation (SEKO)</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">ir</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Svenska Transportarbetareförbundet</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">prieš</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Fonnship A/S</HT></P><P><HT TYPE="NORMAL">(Arbetsdomstolen (Švedija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INDEX><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Papildomas klausimas, kurį iškėlė šalis, tačiau kurio nepateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas</KEYWORD><KEYWORD>Reglamentas (EEB) Nr. 4055/86</KEYWORD><KEYWORD>Taikymo sritis</KEYWORD><KEYWORD>Jūrų transporto paslaugų teikimas</KEYWORD><KEYWORD>Jūrų transporto paslaugos, teikiamos į valstybę narę laivu, priklausančiu bendrovei, kurios buveinė yra Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime dalyvaujančioje valstybėje, ir plaukiojančiu su trečiosios šalies, nepriklausančios EEE, vėliava</KEYWORD><KEYWORD>Piktnaudžiavimas teise</KEYWORD><KEYWORD>Kolektyviniai veiksmai valstybės narės uoste, dėl kurių bendrovei laivo savininkei teko pasirašyti kolektyvinę sutartį</KEYWORD><KEYWORD>Sąžininga konkurencija</KEYWORD></INDEX><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>I –</NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įvadas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Arbetsdomstolen</HT> (Švedija) iš esmės nori sužinoti, ar bendrovei, turinčiai buveinę valstybėje, kuri yra <DATE ISO="19920502">1992 m. gegužės 2 d.</DATE> Europos ekonominės erdvės susitarimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="001" PAGE.FIRST="3" DATE.PUB="1994">OL L 1, 1994, p. 3</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE> (toliau – EEE susitarimas) šalis, su trečiosios šalies vėliava plaukiojančio laivo savininkei, taikoma laisvė teikti paslaugas, kaip kad ji taikoma jūrų transportui pagal <DATE ISO="19861222">1986 m. gruodžio 22 d.</DATE> Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 4055/86 dėl laisvės teikti paslaugas principo taikymo jūrų transporto paslaugoms tarp valstybių narių bei valstybių narių ir trečiųjų šalių<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="378" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1986">OL L 378, p. 1</REF.DOC.OJ> (2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 174), iš dalies pakeistas <DATE ISO="19901204">1990 m. gruodžio 4 d.</DATE> Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3573/90 (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="353" PAGE.FIRST="16" DATE.PUB="1990">OL L 353, p. 16</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 262; toliau – Reglamentas Nr. 4055/86).</P></NOTE>, kuris yra įtrauktas į EEE susitarimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P>Žr. EEE susitarimo XIII priedą (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="001" PAGE.FIRST="422" DATE.PUB="1994">OL L 1, 1994, p. 422</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>.</TXT></NP><?PAGE NO="2"?><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Šis klausimas pateiktas nagrinėjant Norvegijos bendrovės <HT TYPE="ITALIC">Fonnship A/S</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Fonnship</HT>) ginčus su Švedijos asociacijomis <HT TYPE="ITALIC">Svenska Transportarbetarförbundet</HT> (Švedijos transporto darbuotojų federacija, toliau – ST) ir <HT TYPE="ITALIC">Facket för Service och Kommunikation</HT> (Paslaugų ir ryšių sektorių darbuotojų profesinė sąjunga, toliau – SEKO) dėl profesinių sąjungų veiksmų, vykdytų 2001 ir 2003 m., dėl kurių <HT TYPE="ITALIC">Fonnship</HT> priklausančiam laivui (<HT TYPE="ITALIC">Sava Star</HT>), įregistruotam Panamos laivų registre ir todėl plaukiojančiam su šios trečiosios šalies vėliava<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P>Iš bylos medžiagos ir <HT TYPE="ITALIC">Fonnship</HT> pastabų matyti, kad <HT TYPE="ITALIC">Sava Star</HT> buvo balkeris, trampinis laivas, kuriuo paslaugas daugiausia teikiamos EEE teritorijoje. Pagal <DATE ISO="19861222">1986 m. gruodžio 22 d.</DATE> Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4056/86, nustatančio išsamias Sutarties 85 ir 86 straipsnių taikymo jūrų transportui taisykles (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="378" PAGE.FIRST="4" DATE.PUB="1986">OL L 378, p. 4</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 241), 1 straipsnio 3 dalies a punktą (tarptautinės) trampinių laivų paslaugos apibrėžiamos kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0001" ID="QS0001"/>krovinio vežimas urmu [nesupakuoto arba supakuoto biraus (angl. <HT TYPE="ITALIC">break bulk</HT>) krovinio vežimas] frachtuojant visą laivą arba jo dalį vieno arba keleto siuntėjų [ekspeditorių] pagal kelionės planą arba tvarkaraštį arba bet kurios kitos formos nereguliariaisiais arba neskelbiamais reisais, kai dėl frachto [važtos] tarifų laisvai susitariama konkrečiai kiekvienu [kiekvienu konkrečiu] atveju, atsižvelgiant į pasiūlą ir paklausą<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/>. Taigi dažniausiai tai vienos rūšies prekių, kuriomis užpildomas visas laivas, gabenimas ne pagal tvarkaraštį (taip pat žr. EB sutarties 81 straipsnio taikymo jūrų transporto paslaugoms gairių (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="245" PAGE.FIRST="2" DATE.PUB="2008">OL C 245, 2008, p. 2</REF.DOC.OJ>) 11 punktą).</P></NOTE>, tariamai sukliudyta teikti paslaugas Europos ekonominėje erdvėje (EEE).</TXT></NP><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Tiksliau tariant, manydama, kad <HT TYPE="ITALIC">Fonnship</HT> įdarbinta <HT TYPE="ITALIC">Sava Star</HT> įgula, tuomet, kai klostėsi pagrindinės bylos aplinkybės, sudaryta vien iš trečiųjų šalių piliečių<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>Laikotarpiu, kai klostėsi pagrindinės bylos aplinkybės, tai buvo keturi lenkų pareigūnai ir du rusų jūreiviai.</P></NOTE>, gavo nepakankamą darbo užmokestį, palyginti su tuo, kuris galėjo būti laikomas pagrįstu kalbant apie laivą, daugiausia plaukiojantį Europoje, 2001 m., kai šis laivas sustojo Švedijos uoste, ST surengė profesinės sąjungos veiksmus, kad sukliudytų <HT TYPE="ITALIC">Sava Star</HT> iškrovimo ir pakrovimo darbus, nes negalėjo priversti <HT TYPE="ITALIC">Fonnship</HT> pasirašyti kolektyvinės sutarties, dėl kurios susitarė <HT TYPE="ITALIC">International Transport Workers’ Federation</HT> (toliau – ITF)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P>Kaip Teisingumo Teismas pripažino <DATE ISO="20071211">2007 m. gruodžio 11 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">International Transport Workers’ Federation ir Finnish Seamen’s Union</HT> (vad. Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Viking Line</HT>) (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-438/05" PAGE.ECR="I-10779" YEAR="2007">C-438/05, Rink. p. I-10779</REF.DOC.ECR>) 7 ir 8 punktuose, ITF vienija transporto sektoriaus darbuotojų profesines sąjungas, o vienas iš pagrindinių jos įgyvendinamos politikos tikslų yra kampanija, skirta kovai su patogios šalies vėliavų praktika. Esminiai šios politikos tikslai yra, pirma, nustatyti tikrąjį ryšį tarp laivo vėliavos ir savininko nacionalinės priklausomybės ir, antra, apsaugoti ir pagerinti laivų su patogios šalies vėliavomis įgulų darbo sąlygas. ITF mano, kad laivas įregistruotas su patogios šalies vėliava, jeigu laivo faktinė nuosavybė ir kontrolė yra kitoje valstybėje nei ta, su kurios vėliava jis įregistruotas.</P></NOTE>. Nors <HT TYPE="ITALIC">Fonnship</HT> buvo saistoma su rusais pasirašytos kolektyvinės sutarties, vis dėlto po profesinių sąjungų įvykdytų veiksmų ji sutiko pasirašyti ITF suderintą kolektyvinę sutartį ir sumokėti ST reikalaujamus mokesčius bei įmokas, tada <HT TYPE="ITALIC">Sava Star</HT> galėjo išplaukti iš uosto.</TXT></NP><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT>Baigus galioti 2001 m. pasirašytai kolektyvinei sutarčiai, kai <HT TYPE="ITALIC">Sava Star</HT> vėl atplaukė į Švedijos uostą, analogiškų veiksmų ėmėsi SEKO. <HT TYPE="ITALIC">Fonnship</HT> nenoriai pasirašė ITF suderintą kolektyvinę sutartį, kurios reikalavo SEKO, ir sumokėjo pagal ją reikalaujamus mokesčius bei įmokas, taigi <HT TYPE="ITALIC">Sava Star</HT> galėjo toliau tęsti savo kelionę.</TXT></NP><NP><NO.P>5.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Fonnship</HT> dviem atskirais ieškiniais kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą dėl ST ir SEKO, kad šios asociacijos, be kita ko, būtų įpareigotos atlyginti žalą, tariamai patirtą dėl įvykdytų profesinių sąjungų veiksmų neteisėtumo, ir dėl kolektyvinių sutarčių, kurias ji buvo priversta pasirašyti, niekinio pobūdžio. ST savo ruožtu kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą dėl <HT TYPE="ITALIC">Fonnship</HT>, kad ši bendrovė atlygintų ST žalą, nes ji neišmokėjo 2001 m. pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje numatyto atlygio.</TXT></NP><NP><NO.P>6.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad profesinių sąjungų veiksmų teisėtumo klausimas yra lemiamas pagrindinėms byloms išspręsti, o jis, norėdamas atsakyti į šį klausimą, turi nuspręsti, ar Švedijos teisė, susijusi su profesinių sąjungų veiksmais, atitinka Sąjungos (EEE) teisės normas laisvės teikti paslaugas srityje. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, ką Teisingumo Teismas jau konstatavo minėtame Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Viking Line</HT> ir Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Laval un Partneri</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P><DATE ISO="20071218">2007 m. gruodžio 18 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Laval un Partneri</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-341/05" PAGE.ECR="I-11767" YEAR="2007">C-341/05, Rink. p. I-11767</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, priešingai tam, ką jam teigia <HT TYPE="ITALIC">Fonnship</HT>, mano, kad šiuo klausimu nebūtina kreiptis į Teisingumo Teismą.</TXT></NP><?PAGE NO="3"?><NP><NO.P>7.</NO.P><TXT>Tačiau <HT TYPE="ITALIC">Arbetsdomstolen</HT> mano, kad iškilus klausimui, kurį jis taip pat svarstė, tačiau kurio Teisingumo Teismas dar nenagrinėjo, susijusiam su tuo, ar EEE teisė taikytina tokiu atveju, kaip nagrinėjamas šioje byloje, kai laivas yra įregistruotas trečiojoje šalyje, o santykiai jame iš esmės reglamentuojami vėliavos valstybės teisės, reikia sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti tokį prejudicinį klausimą:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0002" ID="QS0002"/>Ar laisvę teikti paslaugas, t. y. jūrų transporto paslaugas, nustatančios EEE susitarimo normos, atitinkančios analogiškas EB sutarties nuostatas, taikytinos bendrovei, kurios buveinė yra Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybėje, kai ši bendrovė vykdo transporto paslaugų teikimo į Europos bendrijos valstybę narę arba ELPA valstybę veiklą ir naudoja laivą, kurio registracijos (laivo vėliavos) valstybė yra kita nei Europos bendrijos ir (arba) EEE valstybė?<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></P></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>8.</NO.P><TXT>Rašytines pastabas šiuo klausimu pateikė pagrindinės bylos šalys, Švedijos ir Graikijos vyriausybės, ELPA priežiūros institucija ir Europos Komisija. Šie suinteresuotieji asmenys taip pat buvo išklausyti per <DATE ISO="20140128">2014 m. sausio 28 d.</DATE> įvykusį posėdį.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>II –</NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Analizė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>A –</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Pirminės pastabos dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą apimties</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>9.</NO.P><TXT>Kaip jau nurodžiau šios išvados 6 punkte, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas vienareikšmiškai atsisakė pateikti Teisingumo Teismui klausimą dėl profesinių sąjungų veiksmų atitikties EEE teisei, nes, atsižvelgdamas į minėtus sprendimus <HT TYPE="ITALIC">Viking Line</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Laval un Partneri</HT>, jis mano, kad jeigu EEE taisyklės dėl laisvės teikti paslaugas taikomos atvejams, kaip antai nagrinėjamiems pagrindinėse bylose, jam reikia priimti sprendimą dėl šių veiksmų būtinumo ir tinkamumo. Tačiau minėtas teismas nenurodo, kaip jis numato išspręsti šį klausimą.</TXT></NP><NP><NO.P>10.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Fonnship</HT> Teisingumo Teisme pateiktos pastabos daugiausia buvo susijusios su kritika prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, t. y. kad jis savo prašymą priimti prejudicinį sprendimą apribojo EEE teisės taikytinumo klausimu ir atsisakė Teisingumo Teismui užduoti klausimą dėl Švedijos teisės nuostatų, kuriomis leidžiami tokie profesinių sąjungų veiksmai, kurių prieš <HT TYPE="ITALIC">Sava Star</HT> ėmėsi ST ir SEKO, atitikties EEE teisei.</TXT></NP><NP><NO.P>11.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Fonnship</HT> aiškiai neprašo, kad Teisingumo Teismas, jeigu teigiamai atsakytų į pateiktą klausimą, į savo atsakymą į prašymą priimti prejudicinį sprendimą įtrauktų samprotavimus dėl profesinių sąjungų veiksmų atitikties laisvei teikti paslaugas ir proporcingumo, tačiau mano, kad, atsižvelgiant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme vykusias diskusijas, šis teismas privalėjo pateikti Teisingumo Teismui visus Sąjungos teisės klausimus, naudingus pagrindinei bylai išspręsti. Iš tikrųjų, <HT TYPE="ITALIC">Fonnship</HT> nuomone, jeigu Teisingumo Teismas konstatuotų, kad tokiais atvejais, kaip nagrinėjami pagrindinėse bylose, taikytina laisvė teikti paslaugas, klausimo dėl profesinių sąjungų veiksmų atitikties laisvei teikti paslaugas įtraukimas, atsižvelgiant į EEE teisės neaiškumą šiuo klausimu, leistų iš naujo neteikti Teisingumo Teismui prašymo priimti prejudicinį sprendimą daugiau kaip dešimties metų senumo klausimu, nes kitaip <HT TYPE="ITALIC">Fonnship</HT> būtų priversta pareikšti Švedijos Karalystei ieškinį dėl žalos atlyginimo.</TXT></NP><NP><NO.P>12.</NO.P><TXT>Jeigu nebūsiu laikomas visiškai abejingu netiesioginiam <HT TYPE="ITALIC">Fonnship</HT> prašymui – nors ir subsidiariai, bet nagrinėjant pateiktą klausimą įtraukti samprotavimus dėl profesinių sąjungų veiksmų būtinumo ir proporcingumo atsižvelgiant į reikšmingas EEE nuostatas, visų pirma siekiant proceso ekonomiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi priimti galutinį sprendimą, – turiu pažymėti, kad dėl tokio siūlymo šioje byloje nagrinėjamu atveju Teisingumo Teismui reikėtų reikšmingai pakeisti savo esamą praktiką dėl SESV 267 straipsnio aiškinimo.</TXT></NP><?PAGE NO="4"?><NP><NO.P>13.</NO.P><TXT>Kaip žinoma, pagal minėtą teismo praktiką galimybė nustatyti, kokius klausimus pateikti Teisingumo Teismui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Žr., pvz., <DATE ISO="19921112">1992 m. lapkričio 12 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Kerafina‑Keramische und Finanz‑Holding ir Vioktimatiki</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-134/91+C-135/91" PAGE.ECR="I-5699" YEAR="1992">C-134/91 ir C-135/91, Rink. p. I-5699</REF.DOC.ECR>) 16 punktą; <DATE ISO="19970717">1997 m. liepos 17 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Affish</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-183/95" PAGE.ECR="I-4315" YEAR="1997">C-183/95, Rink. p. I-4315</REF.DOC.ECR>) 23 punktą ir <DATE ISO="20111221">2011 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Danske Svineproducenter</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-316/10" PAGE.ECR="I-13721" YEAR="2011">C-316/10, Rink. p. I-13721</REF.DOC.ECR>) 32 punktą.</P></NOTE>, pripažįstama tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui ir tik jis turi apibrėžti klausimų, kuriuos ketina pateikti, dalyką<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20060706">2006 m. liepos 6 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Kersbergen‑Lap ir Dams‑Schipper</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-154/05" PAGE.ECR="I-6249" YEAR="2006">C-154/05, Rink. p. I-6249</REF.DOC.ECR>) 21 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir <DATE ISO="20130711">2013 m. liepos 11 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Belgian Electronic Sorting Technology</HT> (C‑657/11) 28 punktą.</P></NOTE>; nė viena pagrindinės bylos šalis negali įpareigoti Teisingumo Teismo nagrinėti klausimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P><DATE ISO="19651209">1965 m. gruodžio 9 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Singer</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="44/65" PAGE.ECR="1191" YEAR="1965">44/65, Rink. p. 1191, 1199</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> ar keisti pateikto klausimo turinio<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Ten pat (p. 1198), taip pat, be kita ko, minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Kerafina‑Keramische und Finanz-Holding ir Vioktimatiki</HT> 16 punktas; <DATE ISO="19980917">1998 m. rugsėjo 17 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Kainuun Liikenne ir Pohjolan Liikenne</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-412/96" PAGE.ECR="I-5141" YEAR="1998">C-412/96, Rink. p. I-5141</REF.DOC.ECR>) 23 punktas ir <DATE ISO="20091015">2009 m. spalio 15 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Hochtief ir Linde‑Kca‑Dresden</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-138/08" PAGE.ECR="I-9889" YEAR="2009">C-138/08, Rink. p. I-9889</REF.DOC.ECR>) 21 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>14.</NO.P><TXT>Minėta teismo praktika grindžiama, viena, tekstiniu argumentu, pagal kurį SESV 267 straipsnyje numatytas tiesioginis Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimas ne ginčo tvarka, kuris nepriklauso nuo šalių<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Visų pirma žr. minėtą Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Singer</HT> (p. 1199); <DATE ISO="19940119">1994 m. sausio 19 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">SAT Fluggesellschaft</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-364/92" PAGE.ECR="I-43" YEAR="1994">C-364/92, Rink. p. I-43</REF.DOC.ECR>) 9 punktą; <DATE ISO="20000706">2000 m. liepos 6 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">ATB ir kt</HT>. (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-402/98" PAGE.ECR="I-5501" YEAR="2000">C-402/98, Rink. p. I-5501</REF.DOC.ECR>) 29 punktą; <DATE ISO="20081216">2008 m. gruodžio 16 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Cartesio</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-210/06" PAGE.ECR="I-9641" YEAR="2008">C-210/06, Rink. p. I-9641</REF.DOC.ECR>) 90 punktą; <DATE ISO="20091015">2009 m. spalio 15 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Acoset</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-196/08" PAGE.ECR="I-9913" YEAR="2009">C-196/08, Rink. p. I-9913</REF.DOC.ECR>) 34 punktą ir <DATE ISO="20130718">2013 m. liepos 18 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Consiglio nazionale dei geologi et Autorità garante della concorrenza e del mercato</HT> (C‑136/12) 28 punktą.</P></NOTE>, ir, kita, Teisingumo Teismui tenkančia pareiga pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnį užtikrinti valstybių narių vyriausybėms ir suinteresuotiesiems asmenims galimybę pateikti pastabas, atsižvelgiant į tai, kad pagal šią nuostatą suinteresuotiesiems asmenims pateikiami tik sprendimai dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Žr., be kita ko, minėtų sprendimų <HT TYPE="ITALIC">Kainuun Liikenne ir Pohjolan Liikenne</HT> 24 punktą, <HT TYPE="ITALIC">Hochtief ir Linde‑Kca‑Dresden</HT> 22 punktą ir <HT TYPE="ITALIC">Danske Svineproducenter</HT> 32 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>15.</NO.P><TXT>Taigi Teisingumo Teismas iš esmės atsisako atsakyti į pagrindinės bylos šalių ar suinteresuotųjų asmenų paminėtus papildomus klausimus, apimančius daugiau nei nacionalinio teismo pateiktas klausimas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Žr., pvz., minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Kainuun Liikenne ir Pohjolan Liikenne</HT> 24 punktą; minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Kersbergen-Lap ir Dams-Schipper</HT> 22 punktą; <DATE ISO="20110414">2011 m. balandžio 14 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Vlaamse Dierenartsenvereniging ir Janssens</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-42/10+C-45/10+C-57/10" PAGE.ECR="I-2975" YEAR="2011">C-42/10, C-45/10 ir C-57/10, Rink. p. I-2975</REF.DOC.ECR>) 42–45 punktus; <DATE ISO="20111013">2011 m. spalio 13 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">DHL International</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-148/10" PAGE.ECR="I-9543" YEAR="2011">C-148/10, Rink. p. I-9543</REF.DOC.ECR>) 25, 28 ir 30 punktus ir minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Danske Svineproducenter</HT> 33 punktą.</P></NOTE>, o jeigu vertinamas Sąjungos akto galiojimas – į nagrinėjimą įtraukti kitus motyvus nei nurodytieji prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Žr., be kita ko, minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">ATB ir kt</HT>. 28, 30 ir 31 punktus; <DATE ISO="20070626">2007 m. birželio 26 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Ordre des barreaux francophones et germanophones ir kt</HT>. (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-305/05" PAGE.ECR="I-5305" YEAR="2007">C-305/05, Rink. p. I-5305</REF.DOC.ECR>) 19 punktą ir <DATE ISO="20080415">2008 m. balandžio 15 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Nuovo Agricast</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-390/06" PAGE.ECR="I-2577" YEAR="2008">C-390/06, Rink. p. I-2577</REF.DOC.ECR>) 44 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>16.</NO.P><TXT>Vis dėlto atrodo, kad tarp minėtos teismo praktikos ir esamos Teisingumo Teismo praktikos yra tam tikra neatitiktis, nes pastarąja linkstama teikti pirmenybę būtinybei pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui naudingą atsakymą.</TXT></NP><NP><NO.P>17.</NO.P><TXT>Iš esmės daugelyje sprendimų Teisingumo Teismas, nepaisydamas nacionalinio teismo apibrėžtų prašymo priimti prejudicinį sprendimą ribų, atsižvelgdamas į per procedūrą nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus argumentus, nedvejodamas tikrina, ar Sąjungos teisės nuostatos, kuri nebuvo prašymo priimti prejudicinį sprendimą objektas, taikytinumas vis dėlto gali būti reikšmingas bylai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Žr., be kitų, <DATE ISO="19901212">1990 m. gruodžio 12 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Hennen Olie</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-302/88" PAGE.ECR="I-4625" YEAR="1990">C-302/88, Rink. p. I-4625</REF.DOC.ECR>) 20 punktą ir <DATE ISO="20131017">2013 m. spalio 17 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Welte</HT> (C‑181/12) 16 ir 27 punktus.</P></NOTE>, arba, siekdamas pateikti nacionaliniam teismui naudingą atsakymą, išdėsto nuomonę dėl vienos iš pagrindinės bylos šalių teiginio pagrįstumo prašyme priimti prejudicinį sprendimą nenurodytos nuostatos taikytinumo atžvilgiu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Žr., pvz., <DATE ISO="20100603">2010 m. birželio 3 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Internetportal und Marketing</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-569/08" PAGE.ECR="I-4871" YEAR="2010">C-569/08, Rink. p. I-4871</REF.DOC.ECR>) 27–30 punktus.</P></NOTE>, arba netgi savo iniciatyva performuluoja pateiktus klausimus, kad aiškindamas Sąjungos teisę įtrauktų vieną ar kelias šalių nurodytas arba savo iniciatyva paminėtas nuostatas, visada siekdamas to paties tikslo – pateikti nacionaliniam teismui naudingą atsakymą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Žr., pvz., <DATE ISO="20090429">2009 m. balandžio 29 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Weigel</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-387/01" PAGE.ECR="I-4981" YEAR="2004">C-387/01, Rink. p. I-4981</REF.DOC.ECR>) 44 punktą; <DATE ISO="20060221">2006 m. vasario 21 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Ritter‑Coulais</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-152/03" PAGE.ECR="I-1711" YEAR="2006">C-152/03, Rink. p. I-1711</REF.DOC.ECR>) 39 punktą; <DATE ISO="20070125">2007 m. sausio 25 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Dyson</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-321/03" PAGE.ECR="I-687" YEAR="2007">C-321/03, Rink. p. I-687</REF.DOC.ECR>) 26 punktą; <DATE ISO="20130530">2013 m. gegužės 30 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Worten</HT> (C‑342/12) 30 ir 31 punktus ir <DATE ISO="20131212">2013 m. gruodžio 12 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Hay</HT> (C‑267/12) 23 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP><?PAGE NO="5"?><NP><NO.P>18.</NO.P><TXT>Taigi, nors Teisingumo Teismo praktika neatrodo vienareikšmė, nemanau, kad čia reikėtų išsamiau nagrinėti galimus kriterijus, leidžiančius nuosekliai suprasti visus tuos sprendimus.</TXT></NP><NP><NO.P>19.</NO.P><TXT>Iš tiesų yra bent vienas atvejis, kuriam, mano nuomone, priklauso ir ši byla, kai Teisingumo Teismas visada atsisako keisti arba išplėsti prašymo priimti prejudicinį sprendimą dalyką taip, kad būtų peržengtos nacionalinio teismo apibrėžtos to dalyko ribos. Kalbu apie atvejį, kai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas aiškiai ar numanomai atsisako perduoti Teisingumo Teismui papildomą Sąjungos teisės aiškinimo klausimą, kurį aiškiai pateikė viena iš pagrindinės bylos šalių<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Žr. <DATE ISO="19881005">1988 m. spalio 5 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Alsatel</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="247/86" PAGE.ECR="5987" YEAR="1988">247/86, Rink. p. 5987</REF.DOC.ECR>) 7 ir 8 punktus ir minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">DHL International</HT> 25 ir 30 punktus. Šiuo klausimu taip pat žr. <DATE ISO="19940602">1994 m. birželio 2 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">AC‑ATEL Electronics</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-30/93" PAGE.ECR="I-2305" YEAR="1994">C-30/93, Rink. p. I-2305</REF.DOC.ECR>) 19 ir 20 punktus ir <DATE ISO="19970710">1997 m. liepos 10 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Palmisani</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-261/95" PAGE.ECR="I-4025" YEAR="1997">C-261/95, Rink. p. I-4025</REF.DOC.ECR>) 30 ir 31 punktus. Taip pat žr. generalinio advokato O. Lenz išvados byloje, kurioje priimtas minėtas Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">AC‑ATEL Electronics</HT>, 25 punktą; generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje, kurioje priimtas <DATE ISO="20111221">2011 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Air Transport Association of America ir kt</HT>. (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-366/10" PAGE.ECR="I-13755" YEAR="2011">C-366/10, Rink. p. I-13755</REF.DOC.ECR>) 46 punktą ir mano išvados, pateiktos byloje, kurioje priimtas minėtas Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Belgian Electronic Sorting Technology</HT>, 18 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>20.</NO.P><TXT>Tiesa yra tai, kad šioje byloje, priešingai byloms, kuriose Teisingumo Teismas konkrečiai išdėstė savo nuomonę minėtu klausimu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi priimti galutinį sprendimą ir jis pripažino <HT TYPE="ITALIC">Fonnship</HT> pateikto klausimo reikšmingumą tuo atveju, jeigu Teisingumo Teismas teigiamai atsakytų į jam pateiktą klausimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">DHL International</HT> 30 punkte Teisingumo Teismas patikslino, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendė, jog jam pagrindinės bylos ieškovės iškeltas papildomas Sąjungos aiškinimo teisės klausimas nėra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0003" ID="QS0003"/>nei būtinas, nei svarbus<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/>.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>21.</NO.P><TXT>Be to, aiškinant SESV 267 straipsnio trečią pastraipą remiantis jos tikslu galima manyti, kad, Sąjungos teisės aiškinimo klausimui <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0004" ID="QS0004"/>iškilus<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> nagrinėjant bylą galutinės instancijos teisme, šis teismas dėl jo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0005" ID="QS0005"/>kreipiasi<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/> į Teisingumo Teismą.</TXT></NP><NP><NO.P>22.</NO.P><TXT>Šitoks SESV 267 straipsnio trečiosios pastraipos aiškinimas galėtų būti ypač reikšmingas, jeigu galutinės instancijos teismas, remdamasis savo atsisakymu pateikti papildomą klausimą Teisingumo Teismui, siūlytų akivaizdžiai klaidingą Sąjungos teisės aiškinimą arba formuluotų savo klausimą remdamasis akivaizdžiai neteisinga teisine prielaida, nes tai leistų Teisingumo Teismui, atsižvelgus į suinteresuotųjų asmenų pastabas ir generalinio advokato išvadą, patikrinti klaidingą siūlomo aiškinimo ar teisinės prielaidos pobūdį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Be to, tai atitinkamai siūlė generalinis advokatas D. Léger savo išvados byloje, kurioje priimtas <DATE ISO="20000926">2000 m. rugsėjo 26 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Engelbrecht</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-262/97" PAGE.ECR="I-7321" YEAR="2000">C-262/97, Rink. p. I-7321</REF.DOC.ECR>), 46 punkte ir generalinis advokatas Y. Bot savo išvados byloje, kurioje priimtas <DATE ISO="20100908">2010 m. rugsėjo 8 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Winner Wetten</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-409/06" PAGE.ECR="I-8015" YEAR="2010">C-409/06, Rink. p. I-8015</REF.DOC.ECR>), 34 ir 35 punktuose, atsižvelgdami į siekį pateikti naudingą atsakymą nacionaliniams teismams. Be to, Teisingumo Teismas tai pripažino <DATE ISO="20090212">2009 m. vasario 12 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Vereniging Noordelijke Land- en Tuinbouw Organisatie</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-515/07" PAGE.ECR="I-839" YEAR="2009">C-515/07, Rink. p. I-839</REF.DOC.ECR>) 29 ir 40 punktuose po to, kai šiuo klausimu pateikiau savo išvadą (žr. visų pirma tos mano išvados 56 punktą). Pirmų dviejų siūlymų atmetimo ir trečiojo priėmimo priežastys teismo sprendimų motyvuose neatsispindi. Tačiau įdomu pažymėti, kad tik byloje, kurioje priimtas minėtas Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Vereniging Noordelijke Land- en Tuinbouw Organisatie</HT>, klausimą pateikė galutinės instancijos nacionalinis teismas.</P></NOTE>. Iš esmės man atrodo nesuvokiama, visų pirma atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti vienodą Sąjungos teisės aiškinimą, kad Teisingumo Teismas galėtų sąmoningai neištaisyti tokių galutinės instancijos teismo padarytų klaidų asmenų nenaudai, o dėl to iš tų asmenų faktiškai taip pat būtų atimta veiksminga galimybė remtis valstybės narės, nuo kurios šis teismas priklauso, atsakomybe už Sąjungos teisės pažeidimą.</TXT></NP><NP><NO.P>23.</NO.P><TXT>Šie motyvai vis dėlto netaikomi šioje byloje visų pirma todėl, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė jokios aplinkybės, iš kurios būtų galima sužinoti, kaip jis atsakytų į klausimą dėl profesinių sąjungų veiksmų būtinumo ir proporcingumo atsižvelgiant į EEE susitarimo taisykles dėl laisvės teikti paslaugas.</TXT></NP><?PAGE NO="6"?><NP><NO.P>24.</NO.P><TXT>Apskritai minėtame Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Consiglio nazionale dei geologi et Autorità garante della concorrenza e del mercato</HT> Teisingumo Teismas, gavęs galutinės instancijos teismo – <HT TYPE="ITALIC">Consiglio di Stato</HT> (Italija) – klausimą dėl šio teismo kompetencijos pasirinkti ir performuluoti pagrindinės bylos šalių siūlomus klausimus apimties, atmetė teiginį, kad yra besąlyginė pareiga pateikti vienos iš šių šalių iškeltą Sąjungos teisės aiškinimo klausimą kaip prejudicinį klausimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Žr. minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Consiglio nazionale dei geologi et Autorità garante della concorrenza e del mercato</HT> 34 punktą. Pažymėtina, kad to sprendimo 25 punkte Teisingumo Teismas nurodė, jog teismas, kurio sprendimų negalima niekaip apskųsti teismui, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0006" ID="QS0006"/><HT TYPE="ITALIC">iš esmės</HT> privalo kreiptis į Teisingumo Teismą, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnio trečią pastraipą, kai jame keliamas klausimas dėl ESV sutarties aiškinimo<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/> (kursyvu išskirta mano).</P></NOTE>, ir taip pat priminė, kad tik nacionalinis teismas nustato ir formuluoja jam pateikiamus klausimus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Ten pat (29 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>25.</NO.P><TXT>Tokiomis aplinkybėmis manau, kad Teisingumo Teismas turi tik atsakyti į jam pateiktą klausimą, susijusį su EEE susitarimo taisyklių taikytinumu laisvei teikti paslaugas, ir nenagrinėti klausimo, kurį <HT TYPE="ITALIC">Fonnship</HT> iškėlė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, tačiau kurį, susijusį su galima profesinių sąjungų veiksmų atitiktimi laisvei teikti paslaugas, tas teismas aiškiai atmetė.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>B –</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir Reglamento Nr. 4055/86 aiškinimo</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>26.</NO.P><TXT>Kadangi savo prejudiciniame klausime prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas bendrai nurodė EEE susitarimo taisykles, susijusias su laisve teikti paslaugas, manau, kad Teisingumo Teismas savo atsakyme turėtų apsiriboti Reglamento Nr. 4055/86 nuostatomis, kaip siūlė pagrindinės bylos šalys ir kiti suinteresuotieji asmenys, pateikę Teisingumo Teismui pastabų.</TXT></NP><NP><NO.P>27.</NO.P><TXT>Iš esmės neginčijama, kad laisvė teikti transporto paslaugas reglamentuojama Sutarties nuostatomis, susijusiomis su transportu, ir kad, konkrečiau kalbant apie jūrų laivybą, pagal EEB sutarties 84 straipsnio 2 dalį Europos Sąjungos Taryba sprendžia, ar šiame sektoriuje gali būti priimtos atitinkamos nuostatos, ir tai iš tikrųjų nustatyta ir įgyvendinta <DATE ISO="19861222">1986 m. gruodžio 22 d.</DATE> priėmus pradinės redakcijos Reglamentą Nr. 4055/86 dėl laisvės teikti paslaugas principo taikymo jūrų transporto paslaugoms tarp valstybių narių bei valstybių narių ir trečiųjų šalių (šis reglamentas įsigaliojo <DATE ISO="19870101">1987 m. sausio 1 d.</DATE>). Kadangi, kaip jau buvo nurodyta, Reglamentas Nr. 4055/86 įtrauktas į EEE susitarimą, reikėtų performuluoti pateiktą klausimą ir apsiriboti šio akto aiškinimu.</TXT></NP><NP><NO.P>28.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į bylos medžiagą ir suinteresuotųjų asmenų pastabas, pateiktą klausimą būtų galima dar apriboti Reglamento Nr. 4055/86 taikymo asmenų atžvilgiu srities, nurodytos šio reglamento 1 straipsnyje, patikslinimu, siekiant nustatyti, ar šis teisės aktas taikomas EEE, šiuo atveju – Norvegijoje, teisėtai įsteigtai bendrovei, kuriai priklauso laivas, kuriuo teikiamos jūrų transporto paslaugos EEE, tačiau kuris plaukioja su trečiosios šalies, šiuo atveju – Panamos, vėliava, ir ar atitinkamu atveju iš esmės ji gali naudotis šio teisės akto suteikiama laisve.</TXT></NP><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Dėl Reglamento Nr. 4055/86 taikymo asmenims</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>29.</NO.P><TXT>Atrodo, kad teigiamas atsakymas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, matyti iš paties Reglamento Nr. 4055/86 1 straipsnio teksto ir Teisingumo Teismo praktikos.</TXT></NP><NP><NO.P>30.</NO.P><TXT>Iš tiesų pagal minėto straipsnio 1 dalį laisvė teikti jūrų transporto paslaugas tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių taikytina valstybių narių nacionaliniams subjektams, įsisteigusiems kitoje valstybėje narėje, ne toje, kuriai skirtos paslaugos, o jo 3 dalyje pateikiant nuorodą, be kita ko, į EEB sutarties 58 straipsnį (tapo EB 48 straipsniu) Europos Sąjungos (EEE) teritorijoje įsteigtos bendrovės prilyginamos fiziniams asmenims valstybių narių piliečiams.</TXT></NP><?PAGE NO="7"?><NP><NO.P>31.</NO.P><TXT>Taigi tokiomis aplinkybėmis, kai valstybėje narėje įsteigta bendrovė, kuri teikia reguliarią linijinės laivininkystės paslaugą į kitą valstybę narę, tačiau kurios laivai įregistruoti Panamoje ir plaukioja su Panamos vėliava, Teisingumo Teismas iš Reglamento Nr. 4055/86 1 straipsnio 1 dalies formuluotės padarė išvadą, kad joje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0007" ID="QS0007"/>kalbama apie valstybių narių piliečius, įsisteigusius kitoje valstybėje narėje nei ta, kuriai yra skirtos paslaugos, <HT TYPE="ITALIC">ir neminima laivų registracija ar vėliava, su kuria plaukioja transporto įmonių eksploatuojami laivai</HT><QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P><DATE ISO="19940517">1994 m. gegužės 17 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Corsica Ferries</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-18/93" PAGE.ECR="I-1783" YEAR="1994">C-18/93, Rink. p. I-1783</REF.DOC.ECR>) 29 punktas (kursyvu išskirta mano). Tai, kad šios bendrovės eksploatuojami laivai buvo įregistruoti Panamoje ir plaukiojo su jos vėliava, matyti iš šio sprendimo 8 punkto. Taip pat žr. <DATE ISO="19980618">1998 m. birželio 18 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Corsica Ferries France</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-266/96" PAGE.ECR="I-3949" YEAR="1998">C-266/96, Rink. p. I-3949</REF.DOC.ECR>) 3 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>32.</NO.P><TXT>Tai, kad laivų registracija ir (arba) vėliava neturi reikšmės Reglamento Nr. 4055/86 1 straipsnio 1 dalies taikymo srities nustatymui, <HT TYPE="ITALIC">a contrario</HT> patvirtinama to paties straipsnio 2 dalimi. Joje iš esmės nurodyta, kad šio reglamento nuostatos taip pat taikomos už Sąjungos ribų įsisteigusiems valstybių narių nacionaliniams subjektams ir už Sąjungos ribų įsisteigusioms laivybos įmonėms, kurias valdo valstybės narės nacionaliniai subjektai, <HT TYPE="ITALIC">jeigu jų laivai toje valstybėje narėje įregistruoti pagal jos teisės aktus</HT>.</TXT></NP><NP><NO.P>33.</NO.P><TXT>Kaip ELPA priežiūros institucija pažymėjo savo rašytinėse pastabose, Reglamento Nr. 4055/86 1 straipsnio 2 dalies patikslinta nuostata atspindi tai, kas bendrai vadinama <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0008" ID="QS0008"/>graikiška išimtimi<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Šiuo klausimu žr., be kita ko, A. Bredima-Savopoulou ir J. Tzoannos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0009" ID="QS0009"/>The Common Shipping Policy of the EC<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/>, Amsterdamas, North Holland, 1990, p. 176, ir P. J. Baena Baena <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0010" ID="QS0010"/>La politica comunitaria de los transportes maritimos<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/>, Madridas, Marcial Pons, 1995, p. 127.</P></NOTE>. Iš esmės, kadangi pagal Graikijos teisę trečiosiose šalyse įsisteigusiems Graikijos nacionaliniams subjektams leidžiama savo laivus įtraukti į šios valstybės narės laivų registrą, neatsižvelgus į šią situaciją iš minėto reglamento taikymo srities būtų pašalinta didelė EEE valstybių nacionaliniams subjektams tenkanti bendro tonažo dalis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Autoriaus nuomone, kalbama apie 85 % su Graikijos vėliava plaukiojančio laivyno. Žr. S. Martinez Lage <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0011" ID="QS0011"/>El régimen comunitario del transport marítimo y el Real Decreto 990/1986 sobre ordenación del transporte marítimo en España<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/>, <HT TYPE="ITALIC">Gaceta Juridica de la CEE</HT>, Nr. 10, 1988, p. 408.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>34.</NO.P><TXT>Todėl nepaneigiama, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas neketino nustatyti Reglamento Nr. 4055/86 1 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, susijusios su laivų registracijos vieta.</TXT></NP><NP><NO.P>35.</NO.P><TXT>Taigi, priešingai tam, ką ST ir SEKO teigė savo rašytinėse pastabose, tai, kad EEE valstybių nacionaliniai subjektai, patenkantys į minėtos nuostatos taikymo sritį, savo laivus registruoja trečiosiose šalyse, nereiškia, kad jie nebėra įsisteigę EEE valstybėje.</TXT></NP><NP><NO.P>36.</NO.P><TXT>Be to, pateikto motyvavimo negali paneigti ST ir SEKO argumentas, kad jeigu pagrindinė byla susijusi su laivo įgulos darbo sąlygomis, kurioms taikoma trečiosios šalies teisė, Reglamento Nr. 4055/86 nuostatos nebūtų taikomos arba jų taikymui bent būtų nustatyta pakankamo darbo santykių ryšio su Sąjungos (EEE) teritorija sąlyga, o šioje byloje nagrinėjamu atveju jo nėra.</TXT></NP><NP><NO.P>37.</NO.P><TXT>Iš tiesų šį argumentą reikia iš karto atmesti, nes procesiniu požiūriu juo, remiantis Teisingumo Teismo sprendimais, susijusiais su laisvu darbuotojų judėjimu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Kad pagrįstų savo argumentą, rašytinių pastabų 79 ir 80 punktuose ST ir SEKO nurodo<DATE ISO="19840712">1984 m. liepos 12 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Prodest</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="237/83" PAGE.ECR="3153" YEAR="1984">237/83, Rink. p. 3153</REF.DOC.ECR>) 6 punktą; <DATE ISO="19890927">1989 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Lopes da Viega</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="9/88" PAGE.ECR="2989" YEAR="1989">9/88, Rink. p. 2989</REF.DOC.ECR>) 15 punktą; <DATE ISO="19940629">1994 m. birželio 29 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Aldewereld</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-60/93" PAGE.ECR="I-2991" YEAR="1994">C-60/93, Rink. p. I-2991</REF.DOC.ECR>) 14 punktą ir <DATE ISO="19960430">1996 m. balandžio 30 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Boukhalfa</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-214/94" PAGE.ECR="I-2253" YEAR="1996">C-214/94, Rink. p. I-2253</REF.DOC.ECR>) 15 punktą. Visi šie sprendimai susiję su Sutarties ar antrinės teisės nuostatų, susijusių su laisvu darbuotojų judėjimu, aiškinimu.</P></NOTE>, galiausiai siekiama užginčyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo užduoto klausimo reikšmingumą paslaugų teikimo požiūriu, o pagal teismo praktiką šis teismas iš esmės yra vienintelis kompetentingas apibrėžti savo klausimų dalyką ir įvertinti būtinumą ir reikšmingumą savo nagrinėjamos bylos aplinkybėms<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Šiuo klausimu žr., be kita ko, minėtų sprendimų <HT TYPE="ITALIC">Kersbergen‑Lap ir Dams‑Schipper</HT> 21 punktą ir <HT TYPE="ITALIC">Danske Svineproducenter</HT> 32 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP><?PAGE NO="8"?><NP><NO.P>38.</NO.P><TXT>Be to, ST ir SEKO argumentą reikia atmesti dar ir todėl, kad Reglamento Nr. 4055/86 taikymo sritis nustatyta jo paties nuostatose ir nepriklauso nuo laivo įgulą ir jūrų transporto paslaugų teikėją, kuriam šis reglamentas gali būti taikomas, siejantiems darbo santykiams taikytinos teisės. Tai patvirtina aplinkybė, kad Reglamente Nr. 4055/86 nepaminėti, pavyzdžiui, jokie individualioms įgulos narių darbo sutartims taikytinos teisės nustatymo kriterijai, visų pirma kalbant apie sąsajas, kurių šis aktas turėtų turėti su <DATE ISO="19800619">1980 m. birželio 19 d.</DATE> Romoje pasirašytos Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (toliau – Romos konvencija)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="266" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1980">OL L 266, p. 1</REF.DOC.OJ>. Primenu, kad Romos konvencijos 6 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0012" ID="QS0012"/>Individualios darbo sutartys<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/> iš esmės numatyta, kad šalių teisė pasirinkti taikytiną teisę darbo sutartyje negali atimti ir riboti darbuotojo teisės į apsaugą, kurią jam suteikia jam taikytinos privalomos teisės normos, nesant pasirinkimo pagal šios konvencijos 6 straipsnio 2 dalį. Pagal pastarąją nuostatą darbo sutarčiai taikoma, viena, valstybės, kurioje vykdydamas sutartį darbuotojas paprastai dirba, teisė arba, kita, jei darbuotojas paprastai nedirba darbo toje pat valstybėje – valstybės, kurioje yra darbdavio verslo vieta, teisė. Šie kriterijai taikomi, jeigu iš visų aplinkybių nėra aišku, kad darbo sutartis yra labiau susijusi su kita valstybe ir šiuo atveju sutarčiai taikytina tos kitos valstybės teisė. Dėl šių taikytinos teisės nustatymo kriterijų taikymo ir tarpusavio ryšio, kiek tai susiję su laivo įgulos nario atleidimu iš darbo, žr. <DATE ISO="20111215">2011 m. gruodžio 15 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Voogsgeerd</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-384/10" PAGE.ECR="I-13275" YEAR="2011">C-384/10, Rink. p. I-13275</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> 6 straipsniu.</TXT></NP><NP><NO.P>39.</NO.P><TXT>Galiausiai nagrinėjamas argumentas negali būti tinkamas dar ir todėl, kad jeigu galima būtų pripažinti, kaip teigia ST ir SEKO, kad laivo įgulos darbo santykiai atviroje jūroje priklauso nuo laivo vėliavos valstybės teisės, taikant <DATE ISO="19821210">1982 m. gruodžio 10 d.</DATE> Montego Bėjuje pasirašytos Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 91 ir 94 straipsnius (toliau – Montego Bėjaus konvencija)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>Montego Bėjaus konvencijos 91 ir 94 straipsniuose, kurie yra jos VII dalyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0013" ID="QS0013"/>Atvira jūra<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>, būtent numatyta, kad, viena vertus, laivai turi tos valstybės nacionalinę priklausomybę, su kurios vėliava jie turi teisę plaukioti, o valstybę ir laivą turi sieti tikras ryšys ir, kita vertus, kiekviena valstybė veiksmingai įgyvendina savo jurisdikciją ir kontrolę administraciniais, techniniais ir socialiniais klausimais laivuose, plaukiojančiuose su jos vėliava, visų pirma pagal savo vidaus teisę – dėl laivo kapitono, pareigūnų ir įgulos narių, kiek tai susiję su laivo administraciniais, techniniais ir socialiniais klausimais.</P></NOTE>, kaip, beje, pripažinta Teisingumo Teismo praktikoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Žr. <DATE ISO="19921124">1992 m. lapkričio 24 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Poulsen ir Diva Navigation</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-286/90" PAGE.ECR="I-6019" YEAR="1992">C-286/90, Rink. p. I-6019</REF.DOC.ECR>) 18 ir 22 punktus.</P></NOTE>, iš Reglamento Nr. 4055/86 tikrai negalima daryti išvados, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo apriboti jo taikymo sritį nacionaliniais subjektais, teikiančiais jūrų transporto paslaugas laivais, kurių įgulos darbo santykiai reglamentuojami valstybės narės (ar EEE valstybės) teisės<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>Šiuo klausimu pagal analogiją žr. <DATE ISO="20060309">2006 m. kovo 9 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Ispaniją</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-323/03" PAGE.ECR="I-2161" YEAR="2006">C-323/03, Rink. p. I-2161</REF.DOC.ECR>) 26 punktą dėl Teisingumo Teismo atsisakymo <DATE ISO="19921207">1992 m. gruodžio 7 d.</DATE> Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3577/92, taikančio laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas) (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="364" PAGE.FIRST="7" DATE.PUB="1992">OL L 364, p. 7</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 2 t., p. 10), formuluotes prilyginti Montego Bėjaus konvencijos formuluotėms, dėl ko minėto reglamento taikymo sritis būtų buvusi apribota.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>40.</NO.P><TXT>Jeigu Reglamento Nr. 4055/86 taikymo sričiai būtų bendrai nustatyta tokia papildoma sąlyga, galėtų būti pakenkta jo tikslui išplėsti laisvę teikti paslaugas jūrų transportui tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, siekiant laipsniškai panaikinti esamus apribojimus ir neleisti nustatyti naujų apribojimų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P>Žr. priešpaskutinę Reglamento Nr. 4055/86 konstatuojamąją dalį. Analogiškus motyvus žr. minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Ispaniją</HT> 24 punkte.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>41.</NO.P><TXT>Tačiau, kaip Teisingumo Teisme taip pat diskutavo suinteresuotieji asmenys, yra kebliau nustatyti, kokiems tiksliai asmenims, apie kuriuos kalbama Reglamento Nr. 4055/86 1 straipsnio 1 dalyje, taikoma laisvė teikti jūrų transporto paslaugas, visų pirma – ar ši nuostata taikoma paprastam laivo savininkui dėl jo gyvenimo ar įsisteigimo EEE valstybėje.</TXT></NP><NP><NO.P>42.</NO.P><TXT>Šis klausimas kyla dėl to, kad pagrindinės bylos šalys nesutarė dėl subjekto, atsakingo už <HT TYPE="ITALIC">Sava Star</HT> administravimą ir eksploatavimą, tapatybės ir įsteigimo vietos, nes ST ir SEKO teigė, kad ši veikla turėjo būti perduota Panamoje įsteigtai įmonei, o <HT TYPE="ITALIC">Fonnship</HT> tvirtino, kad laikotarpiu, kai klostėsi bylai reikšmingos aplinkybės, ji prisiėmė visą <HT TYPE="ITALIC">Sava Star</HT> komercinio eksploatavimo veiklą iš Norvegijos.</TXT></NP><NP><NO.P>43.</NO.P><TXT>Akivaizdu, kad, atsižvelgiant į SESV 267 straipsniu numatytą bendradarbiavimą, Teisingumo Teismui nereikia spręsti šio ginčo dėl faktų, nes jį turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, net jei atrodo, kad, atsižvelgiant į pateikto prejudicinio klausimo formuluotę, šis teismas rėmėsi prielaida, kad laikotarpiu, kai klostėsi pagrindinės bylos aplinkybės, <HT TYPE="ITALIC">Fonnship</HT> vykdė <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0014" ID="QS0014"/>transporto paslaugų teikimo veiklą<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/> ir kad tam tikra šios bendrovės Teisingumo Teismo prašymu bei per posėdį pateikta informacija patvirtina šią prielaidą.</TXT></NP><?PAGE NO="9"?><NP><NO.P>44.</NO.P><TXT>Tačiau jeigu neatsižvelgsime į šias kontraversiškas faktines aplinkybes ir, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui būtų pateiktas naudingas atsakymas, sutelksime dėmesį į Reglamento Nr. 4055/86 1 straipsnio 1 dalies aiškinimą, visų pirma reikia priminti, kad šioje nuostatoje asmenys, kuriems taikoma laisvė teikti jūrų transporto paslaugas tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, apibrėžiami iš esmės taip pat kaip ir EB 49 straipsnyje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P>Žr. <DATE ISO="19940714">1994 m. liepos 14 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Peralta</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-379/92" PAGE.ECR="I-3453" YEAR="1994">C-379/92, Rink. p. I-3453</REF.DOC.ECR>) 39 punktą; <DATE ISO="19941005">1994 m. spalio 5 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Prancūziją</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-381/93" PAGE.ECR="I-5145" YEAR="1994">C-381/93, Rink. p. I-5145</REF.DOC.ECR>) 10 punktą ir <DATE ISO="20020613">2002 m. birželio 13 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Sea‑Land Service ir Nedlloyd Lijnen</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-430/99+C-431/99" PAGE.ECR="I-5235" YEAR="2002">C-430/99 ir C-431/99, Rink. p. I-5235</REF.DOC.ECR>) 30 punktą.</P></NOTE>, t. y. Sąjungos (EEE) valstybės narės teritorijoje įsisteigę fiziniai ir juridiniai asmenys, už atlygį EEE teritorijoje teikiantys arba gaunantys tarpvalstybines paslaugas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P>Dėl EEE susitarimo 36 straipsnio (laisvė teikti paslaugas) žr. ELPA Teismo sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Granville Establishment</HT> (E‑13/11, <HT TYPE="ITALIC">EFTA Court Report</HT>, 2012, p. 403) 38 ir 39 punktus.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>45.</NO.P><TXT>Remdamasis šia bendra prielaida, Teisingumo Teismas jau yra pripažinęs, kad į Reglamento Nr. 4055/86 1 straipsnio 1 dalies taikymo asmenų atžvilgiu sritį patenka pagal Nyderlandų teisę įsteigta bendrovė, kuriai priklauso atviroje jūroje plaukiojantys laivai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P>Žr. minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Sea‑Land Service ir Nedlloyd Lijnen</HT> 16, 26–29 punktus. Pažymėtina, kad Teisingumo Teismas paliko nacionaliniam teismui patikrinti, ar toje byloje nagrinėti atvejai pateko į Reglamento Nr. 4055/86 taikymo asmenų atžvilgiu sritį, tačiau, atsižvelgiant į generalinio advokato S. Alber išvados toje byloje 63–76 punktus, labai tikėtina, jog jis tai padarė todėl, kad pagrindinėje byloje aptariama jūrų transporto įmonė (<HT TYPE="ITALIC">Sea-Land Service</HT>) buvo įsteigta Jungtinėse Amerikos Valstijose, o prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepateikė pakankamai informacijos, susijusios su minėto reglamento 1 straipsnio 2 dalies sąlygų įvykdymu.</P></NOTE>, jūrų agentas, kurio buveinė yra valstybėje narėje, eksploatuojantis jam nepriklausantį laivą ir teikiantis reguliarias linijinių laivų paslaugas tarp dviejų valstybių narių uostų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P>Žr. minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Corsica Ferries</HT> 8 ir 30 punktus ir generalinio advokato W. van Gerven išvados toje byloje 2 punktą. Taip pat žr. minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Corsica Ferries France</HT> 3 punktą. Kaip jau nurodyta, laivai plaukiojo su Panamos vėliava.</P></NOTE>, laivų savininkai iš Graikijos, frachtuojantys savo laivus kelionių agentūroms, kurios organizuoja dienos ekskursijas tarp valstybės narės ir trečiosios šalies<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P>Žr. <DATE ISO="20021114">2002 m. lapkričio 14 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Geha Naftiliaki ir kt</HT>. (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-435/00" PAGE.ECR="I-10615" YEAR="2002">C-435/00, Rink. p. I-10615</REF.DOC.ECR>) 5 ir 6 punktus ir generalinio advokato S. Alber išvados toje byloje 5 ir 6 punktus.</P></NOTE>, ir Italijos pilietybę turintis laivo kapitonas, teikiantis jūrų transporto paslaugas tarp dviejų valstybės narės uostų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P>Minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Peralta</HT> 42 punktas. Laivo savininkas buvo italas, o laivas plaukiojo su Italijos vėliava.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>46.</NO.P><TXT>Šioje teismo praktikoje pateikiamas lankstus Reglamento Nr. 4055/86 1 straipsnio 1 dalies taikymo asmenims aiškinimas, aišku, kartu siekiant užtikrinti, kad daugumai ūkinės veiklos rūšių, kurioms netaikomas laisvas prekių, kapitalo ar asmenų judėjimas, vis dėlto būtų taikoma EB sutartis (arba EEE susitarimas)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20090423">2009 m. balandžio 23 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Falco Privatstiftung ir Rabitsch</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-533/07" PAGE.ECR="I-3327" YEAR="2009">C-533/07, Rink. p. I-3327</REF.DOC.ECR>) 35 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>47.</NO.P><TXT>Vis dėlto toje teismo praktikoje aiškiai neatsakoma į klausimą, ar paprastas laivo savininkas gali būti laikomas jūrų transporto paslaugų teikėju.</TXT></NP><NP><NO.P>48.</NO.P><TXT>Manau, kad naudingas išvadas, susijusias su neigiamu atsakymu į minėtą klausimą, galima pasidaryti iš Teisingumo Teismo praktikos, susijusios su kitomis transporto rūšimis.</TXT></NP><NP><NO.P>49.</NO.P><TXT>Iš esmės iš tos teismo praktikos, visų pirma sprendimų <HT TYPE="ITALIC">Cura Anlagen</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0042"><P><DATE ISO="20020321">2002 m. kovo 21 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-451/99" PAGE.ECR="I-3193" YEAR="2002">C-451/99, Rink. p. I-3193</REF.DOC.ECR>, 18 punktas). Ta byla buvo susijusi su pareiga naudojimo valstybėje įregistruoti transporto priemones, išsipirktinai įsigytas iš kitoje valstybėje narėje įsteigtos įmonės.</P></NOTE>, <HT TYPE="ITALIC">Jobra</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0043"><P><DATE ISO="20081204">2008 m. gruodžio 4 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-330/07" PAGE.ECR="I-9099" YEAR="2008">C-330/07, Rink. p. I-9099</REF.DOC.ECR>, 22 punktas). Ta byla buvo susijusi su valstybės narės valdžios institucijų atsisakymu skirti investicinį priedą bendrovei, išsipirktinai įsigijusiai krovininių automobilių, daugiausia naudojamų kitų valstybių narių teritorijoje.</P></NOTE> ir <HT TYPE="ITALIC">Waypoint Aviation</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0044"><P><DATE ISO="20111013">2011 m. spalio 13 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-9/11" PAGE.ECR="I-9697" YEAR="2011">C-9/11, Rink. p. I-9697, 17</REF.DOC.ECR> ir 20 punktai). Ta byla iš esmės buvo susijusi su draudimu perleisti teisę naudoti orlaivį perdavimo valstybėje narėje neįsteigtai įmonei, pritaikiusiai mokesčio lengvatą šios prekės įsigijimui finansuoti.</P></NOTE>, darytina išvada, kad jeigu transporto priemonės savininkas nesunkiai kvalifikuojamas kaip paslaugų teikėjas, kuriam taikomas EB 49 straipsnis, jei jis šią transporto priemonę nuomoja (taigi galiausiai tai yra nuomos paslaugų teikimas), Teisingumo Teismas niekada nėra tokio asmens laikęs <HT TYPE="ITALIC">transporto paslaugų</HT> teikėju.</TXT></NP><?PAGE NO="10"?><NP><NO.P>50.</NO.P><TXT>Todėl, kad laivo savininkas galėtų būti laikomas transporto paslaugų teikėju, jis turi pats vykdyti transporto veiklą – šiuo atveju jūrų transporto veiklą, naudodamas savo laivus.</TXT></NP><NP><NO.P>51.</NO.P><TXT>Šitoks vertinimas atitinka Reglamento Nr. 3577/92 2 straipsnio 2 dalies a punkto sąvokos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0015" ID="QS0015"/>Bendrijos laivo savininkas<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/> apibrėžtį, kurioje nurodomi <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0016" ID="QS0016"/>valstybės narės nacionaliniai subjektai &lt;...&gt; <HT TYPE="ITALIC">vykdantys laivybos veiklą</HT><QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0045"><P>Kursyvu išskirta mano.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>52.</NO.P><TXT>Be to, manau, kad toks vertinimas atitinka sąvoką <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0017" ID="QS0017"/>laivo savininkas<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>, apibrėžtą, pvz., <DATE ISO="19990621">1999 m. birželio 21 d.</DATE> Tarybos direktyvos 1999/63/EB dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0046"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="167" PAGE.FIRST="33" DATE.PUB="1999">OL L 167, p. 33</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 363. Ši direktyva buvo taikoma klostantis pagrindinių bylų aplinkybėms, taip pat ir EEE, pagal <DATE ISO="20000802">2000 m. rugpjūčio 2 d.</DATE> EEE jungtinio komiteto sprendimą Nr. 66/2000, iš dalies keičiantį EEE susitarimo XI priedą (Telekomunikacijų paslaugos) (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="250" PAGE.FIRST="48" DATE.PUB="2000">OL L 250, p. 48</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių kalba, 11 sk., 4 t., p. 188). Minėtos direktyvos reikalavimai <DATE ISO="19991213">1999 m. gruodžio 13 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/95/EB dėl jūrininkų darbo valandoms į Bendrijos uostus įplaukusiuose laivuose taikomų nuostatų įgyvendinimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="014" DATE.PUB="1999">OL L 14</REF.DOC.OJ>, 2000, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 407) išplėsti visiems Sąjungoje plaukiojantiems laivams (ši direktyva taip pat įtraukta į EEE susitarimą <DATE ISO="20001027">2000 m. spalio 27 d.</DATE> EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 94/2000, iš dalies keičiančiu EEE susitarimo XIII priedą (Transportas) (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="007" DATE.PUB="2000">OL L 7</REF.DOC.OJ>, 2001, p. 19; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių kalba, 11 sk., 5 t., p. 181)). Tačiau pagal Direktyvos 1999/95 11 straipsnį nustatyti reikalavimai su trečiųjų šalių vėliava plaukiojantiems laivams vis dėlto taikomi nuo <DATE ISO="20030110">2003 m. sausio 10 d.</DATE>, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos Nr. 147 dėl prekybinės laivybos (minimalūs standartai) 1996 m. protokolo įsigaliojimo dienos, t. y. likus kelioms savaitėms iki SEKO įvykdytų kolektyvinių veiksmų. Taip pat pažymėtina, kad, kalbant apie priemones, patvirtintas jau susiklosčius visoms pagrindinių bylų faktinėms aplinkybėms, analogiška apibrėžtis pateikta 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje, priimtos remiant TDO ir įsigaliojusios <DATE ISO="20130820">2013 m. rugpjūčio 20 d.</DATE>, 2 straipsnio j punkte. Ši apibrėžtis pakartota <DATE ISO="20090216">2009 m. vasario 16 d.</DATE> Tarybos direktyvos 2009/13/EB, įgyvendinančios Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytą susitarimą dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir iš dalies keičiančios Direktyvą 1999/63/EB (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="124" PAGE.FIRST="30" DATE.PUB="2009">OL L 124, p. 30</REF.DOC.OJ>), priede.</P></NOTE> priedo 2 punkte, kuriame nurodomas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0018" ID="QS0018"/>laivo savininkas arba bet kuri kita organizacija ar asmuo, pvz., valdytojas ar laivo be įgulos frachtuotojas, kuris iš laivo savininko perėmė atsakomybę už laivo eksploatavimą ir kuris, prisiimdamas tokią atsakomybę, sutiko perimti visas susijusias pareigas bei atsakomybę<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/>. Iš esmės iš šios apibrėžties neginčijamai matyti, kad laivo nuosavybės teisė nėra tas pats, kas atsakomybė už laivo eksploatavimą.</TXT></NP><NP><NO.P>53.</NO.P><TXT>Taigi, mano nuomone, tik laivo savininkas, kuris prisiima atsakomybę už laivo eksploatavimą, gali būti laikomas teikiančiu jūrų transporto paslaugas. Tačiau jeigu jis šią atsakomybę perduoda kitiems subjektams, paslaugą teikia jie.</TXT></NP><NP><NO.P>54.</NO.P><TXT>Klausimas, ar laivo savininkas gali būti laikomas jūrų transporto paslaugų teikėju, jeigu jis imasi tik dalies veiklos, susijusios su laivo eksploatavimu, vis dėlto yra keblus ir neabejotinai priklauso nuo kiekvienos bylos faktinių aplinkybių visumos.</TXT></NP><NP><NO.P>55.</NO.P><TXT>Tačiau manau, kad šiuo atžvilgiu galima būtų pateikti kelias bendras pastabas, turint omenyje, kad jos yra labai supaprastintos, atsižvelgiant į tarptautinio jūrų transporto veiklos organizavimo sudėtingumą.</TXT></NP><NP><NO.P>56.</NO.P><TXT>Taigi, jeigu laivo savininkas frachtuoja laivą apibrėžtam laikui (frachtavimas apibrėžtam laikui) arba konkrečiai kelionei (frachtavimas kelionei), galima daryti prielaidą, kad jis iš esmės lieka atsakingas už laivo įgulą. Nors transportą klientams užtikrina frachtuotojas, jis naudojasi savininko įdarbintos ir suteiktos laivo įgulos paslaugomis. Jeigu tokiomis aplinkybėmis laivo savininkas lieka tiesiogiai atsakingas už laivo įgulą, manau, galima teigti, kad ir frachtuotojas, ir savininkas teikia tą pačią jūrų transporto paslaugą. Todėl galima daryti prielaidą, kad jie abu patenka į Reglamento Nr. 4055/86 taikymo asmenų atžvilgiu sritį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0047"><P>Atrodo, taip yra minėtame Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Geha Naftiliaki ir kt</HT>. nagrinėtu atveju.</P></NOTE>.</TXT></NP><?PAGE NO="11"?><NP><NO.P>57.</NO.P><TXT>Tačiau jeigu laivas frachtuojamas tuščias, t. y. jeigu jis nuomojamas be įgulos, būčiau linkęs nepriskirti šio laivo savininko fiziniams ar juridiniams asmenims, galintiems remtis jūrų transporto paslaugų teikėjo statusu, nes galiausiai jo padėtis nesiskirtų nuo kitų nuomojamų transporto priemonių savininkų padėties, o iki šiol Teisingumo Teismas niekada nelaikė jų priskirtinais prie transporto paslaugų teikėjų.</TXT></NP><NP><NO.P>58.</NO.P><TXT>Tokiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgęs į visas jam nurodytas aplinkybes, turi patikrinti, ar <HT TYPE="ITALIC">Fonnship</HT> laikotarpiu, kai klostėsi pagrindinių bylų aplinkybės, prisiėmė atsakomybę už <HT TYPE="ITALIC">Sava Star</HT> eksploatavimą siekdama teikti jūrų transporto paslaugas, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 4055/86 1 straipsnio 1 dalį.</TXT></NP><NP><NO.P>59.</NO.P><TXT>Darant prielaidą, kad taip ir yra, reikia išnagrinėti, ar Reglamento Nr. 4055/86 taikytinumą vis dėlto gali paneigti ST, SEKO ir Švedijos vyriausybės nurodyta aplinkybė, kad pagal EEE taisykles nenumatyta apsaugoti jūrų transporto įmonių, kurios nusprendė išvengti EEE valstybės teisės ir darbo ir darbo užmokesčio srityje tarptautiniu mastu pripažintų pagrįstų sąlygų taikymo, todėl tuomet, kai klostėsi pagrindinių bylų aplinkybės, įregistravo savo laivus tokiose trečiosiose šalyse kaip Panama, kurios yra patogios vėliavos šalys.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Dėl galimo piktnaudžiavimo teise klausimo</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>60.</NO.P><TXT>Naujai suformuluotu suinteresuotųjų asmenų argumentu (prie šios formuluotės sugrįšiu galiausiai) neabejotinai daroma nuoroda į draudimą, kildinamą iš teismų praktikos, ūkio subjektams piktnaudžiaujamai remtis Sąjungos teisės nuostatomis siekiant išvengti jų nacionalinės teisės aktų taikymo arba įgyti pranašumą prieštaraujant tų pačių nuostatų tikslams ir uždaviniams<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0048"><P>Šiuo klausimu žr. generalinio advokato M. Poiares Maduro išvados byloje, kurioje priimtas <DATE ISO="20060221">2006 m. vasario 21 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Halifax ir kt</HT>. (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-255/02" PAGE.ECR="I-1609" YEAR="2006">C-255/02, Rink. p. I-1609</REF.DOC.ECR>), 63 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>61.</NO.P><TXT>Tačiau, atsižvelgiant į prašyme priimti prejudicinį sprendimą apibrėžtas ribas, galimo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0019" ID="QS0019"/>piktnaudžiavimo teise<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/> klausimo nagrinėjimas keltų procesinių sunkumų, nes per posėdį ELPA priežiūros institucija manė, kad taip tektų analizuoti būtent tą klausimą, kurį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galiausiai atsisakė perduoti Teisingumo Teismui.</TXT></NP><NP><NO.P>62.</NO.P><TXT>Nors ELPA priežiūros institucija papildomai nedetalizavo savo pozicijos, manau, kad pagal ją piktnaudžiavimo teise sąvoka suprantama kaip taisyklė arba principas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0049"><P>Primenu, kad <DATE ISO="20070705">2007 m. liepos 5 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Kofoed</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-321/05" PAGE.ECR="I-5795" YEAR="2007">C-321/05, Rink. p. I-5795</REF.DOC.ECR>) 38 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, kad draudimas piktnaudžiauti teise yra bendrasis Sąjungos teisės principas.</P></NOTE>, kuriuo galima riboti (subjektyvios) teisės, suteiktos Sąjungos (EEE) teisės nuostatomis, įgyvendinimą, o ne kaip taisyklė, kuria galima apibrėžti minėtų nuostatų taikymo sritį.</TXT></NP><NP><NO.P>63.</NO.P><TXT>Jeigu šiuo atveju piktnaudžiavimo teise sąvoka būtų laikoma taisykle, kuria ribojamas pagal Sąjungos (EEE) teisę suteiktos teisės įgyvendinimas, tektų pripažinti Reglamento Nr. 4055/86 taikytinumą ir imtis analizuoti šiuo teisės aktu <HT TYPE="ITALIC">Fonnship</HT> suteiktos teisės ir ST ir SEKO įvykdytų kolektyvinių veiksmų sąsajas, o prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atsisakė pateikti šį klausimą Teisingumo Teismui.</TXT></NP><NP><NO.P>64.</NO.P><TXT>Tačiau pripažinus, kad piktnaudžiavimo teise sąvoka reiškia taisyklę, leidžiančią apibrėžti Sąjungos (EEE) teisės taikymo sritį, galimų piktnaudžiavimo veiksmų nagrinėjimą būtų galima susieti su Teisingumo Teismui pateiktu prejudiciniu klausimu, susijusiu su Reglamento Nr. 4055/86 taikymu asmenims.</TXT></NP><NP><NO.P>65.</NO.P><TXT>Atrodo, kad Teisingumo Teismas savo praktikoje nėra griežtai pasirinkęs vienaip ar kitaip kvalifikuoti piktnaudžiavimo teise.</TXT></NP><?PAGE NO="12"?><NP><NO.P>66.</NO.P><TXT>Taigi jis nurodė, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0020" ID="QS0020"/>pagal nusistovėjusią teismo praktiką Sąjungos reglamentai negali būti <HT TYPE="ITALIC">taikomi taip plačiai, jog apimtų ir</HT> ūkio subjektų piktnaudžiavimą<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0050"><P><DATE ISO="20130912">2013 m. rugsėjo 12 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Slancheva sila</HT> (C‑434/12) 27 punktas ir jame nurodyta teismo praktika (kursyvu išskirta mano). Dėl analogiškos formuluotės taip pat žr. minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Halifax ir kt</HT>. 69 punktą ir <DATE ISO="20060406">2006 m. balandžio 6 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Agip Petroli</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-456/04" PAGE.ECR="I-3395" YEAR="2006">C-456/04, Rink. p. I-3395</REF.DOC.ECR>) 20 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką.</P></NOTE>, taip leidęs suprasti, kad piktnaudžiavimo (teise) sąvoka – tai Sąjungos teisės nuostatų taikymo srities apibrėžimo taisyklė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0051"><P>Remdamasis ankstesniais Teisingumo Teismo sprendimais, be kita ko, <DATE ISO="19880621">1988 m. birželio 21 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Lair</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="39/86" PAGE.ECR="3161" YEAR="1988">39/86, Rink. p. 3161</REF.DOC.ECR>) 43 punktu ir <DATE ISO="20030923">2003 m. rugsėjo 23 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Akrich</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-109/01" PAGE.ECR="I-9607" YEAR="2003">C-109/01, Rink. p. I-9607</REF.DOC.ECR>) 57 punktu ir rezoliucinės dalies 2 punktu, šitokį piktnaudžiavimo (teise) sąvokos kvalifikavimą palaikė ir generalinis advokatas M. Poiares Maduro savo išvados byloje, kurioje priimtas minėtas Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Halifax ir kt</HT>., 69 punkte.</P></NOTE>, tačiau jis yra konstatavęs ir priešingai, kad „bet koks piktnaudžiavimas [Sąjungos] teisinėje sistemoje suteiktomis teisėmis pagal nuostatas, susijusias su laisvu darbuotojų judėjimu, <HT TYPE="ITALIC">suponuoja, kad suinteresuotasis asmuo patenka į Sutarties taikymo sritį <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0021" ID="QS0021"/>ratione personae</HT><QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/>, nes jis atitinka sąlygas, pagal kurias gali būti laikomas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0022" ID="QS0022"/>darbuotoju<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0052"><P><DATE ISO="20031106">2003 m. lapkričio 6 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Ninni-Orasche</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-413/01" PAGE.ECR="I-13187" YEAR="2003">C-413/01, Rink. p. I-13187</REF.DOC.ECR>) 31 punktas (kursyvu išskirta mano). Taip pat šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19990309">1999 m. kovo 9 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Centros</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-212/97" PAGE.ECR="I-1459" YEAR="1999">C-212/97, Rink. p. I-1459</REF.DOC.ECR>) 18 punktą ir <DATE ISO="20130221">2013 m. vasario 21 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">A</HT> (C‑123/11) 27 punktą, kuriuose nurodyta, kad Sutarties straipsnių, kuriais reglamentuojama įsisteigimo laisvė, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0023" ID="QS0023"/><HT TYPE="ITALIC">taikymo</HT> klausimas<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/> <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0024" ID="QS0024"/><HT TYPE="ITALIC">skiriasi</HT> nuo klausimo, ar valstybė narė gali imtis priemonių, siekdama užkirsti kelią kai kurių savo piliečių bandymams išvengti nacionalinės teisės aktų taikymo piktnaudžiaujant Sutarties suteikiamomis galimybėmis<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/> (kursyvu išskirta mano).</P></NOTE>, ir nagrinėjo kovą su piktnaudžiaujamais veiksmais atsižvelgdamas į bendrojo intereso pagrindus, kuriais galima pateisinti judėjimo laisvės apribojimus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0053"><P>Dėl įsisteigimo laisvės žr. <DATE ISO="20060912">2006 m. rugsėjo 12 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Cadbury Schweppes ir Cadbury Schweppes Overseas</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-196/04" PAGE.ECR="I-7995" YEAR="2006">C-196/04, Rink. p. I-7995</REF.DOC.ECR>) 55 punktą; <DATE ISO="20070313">2007 m. kovo 13 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Test Claimants in the Thin Cap Group Litigation</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-524/04" PAGE.ECR="I-2107" YEAR="2007">C-524/04, Rink. p. I-2107</REF.DOC.ECR>) 74 ir 80 punktus; <DATE ISO="20080117">2008 m. sausio 17 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Lammers &amp; Van Cleeff</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-105/07" PAGE.ECR="I-173" YEAR="2008">C-105/07, Rink. p. I-173</REF.DOC.ECR>) 29 punktą ir ELPA Teismo sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Arcade Drilling</HT> (E‑15/11, <HT TYPE="ITALIC">EFTA Court Report</HT>, 2012, p. 676, 2012) 88 punktą. Paslaugų teikimo srityje žr. minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Jobra</HT> 35 punktą ir <DATE ISO="20120705">2012 m. liepos 5 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">SIAT</HT> (C‑318/10) 50 punktą.</P></NOTE>, o tai taip pat reiškia, kad nagrinėjami atvejai tikrai patenka į šių laisvių taikymo sritį.</TXT></NP><NP><NO.P>67.</NO.P><TXT>Savo ruožtu esu linkęs pritarti pastarajai Teisingumo Teismo pozicijai, užuot laikęs piktnaudžiavimo teise sąvoką Sąjungos (EEE) teisės nuostatų taikymo srities apibrėžimo principu.</TXT></NP><NP><NO.P>68.</NO.P><TXT>Šį savo įsitikinimą grindžiu keliais motyvais.</TXT></NP><NP><NO.P>69.</NO.P><TXT>Pirmiausia tai yra paprastas semantinis motyvas, kurį galima apibendrinti taip, kad teise neturi būti piktnaudžiaujama, jeigu ši teisė buvo anksčiau pripažinta. Manau, kad Teisingumo Teismas, ne kartą nurodydamas būtinybę sukliudyti privačių asmenų ar ūkio subjektų <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0025" ID="QS0025"/>piktnaudžiavimui teise<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/>, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0026" ID="QS0026"/>piktnaudžiaujamam elgesiui<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/> ar <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0027" ID="QS0027"/>piktnaudžiaujamiems veiksmams<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/>, siekia šioms skirtingoms sąvokoms suteikti ribojamąją subjektinių teisių funkciją, kuri joms suteikiama Sąjungos teisės nuostatomis, visų pirma ja užtikrinamomis judėjimo laisvėmis. Kadangi šios teisės taip pat suteikiamos pagal EEE susitarimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0054"><P>Tai patvirtina du kartus konstatuota pozicija, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0028" ID="QS0028"/>vienas iš pagrindinių EEE susitarimo tikslų yra kuo išsamiau įgyvendinti laisvą prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimą visoje EEE, kad Europos Sąjungoje įgyvendinta vidaus rinka apimtų ir ELPA valstybes<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/> (žr. <DATE ISO="20030923">2003 m. rugsėjo 23 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Ospelt ir Schlössle Weissenberg</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-452/01" PAGE.ECR="I-9743" YEAR="2003">C-452/01, Rink. p. I-9743</REF.DOC.ECR>) 29 punktą ir <DATE ISO="20130926">2013 m. rugsėjo 26 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Jungtinė Karalystė prieš Tarybą</HT> (C‑431/11) 50 punktą), ir kad EEE susitarimo straipsnių nuostatos, susijusios su judėjimo laisvėmis, turi tokią pačią teisinę taikymo sritį kaip ir iš esmės tapataus turinio EB sutarties nuostatos, kuriomis užtikrinamos šios laisvės. Pavyzdžiui, dėl EEE susitarimo 36 straipsnio (laisvė teikti paslaugas) žr. <DATE ISO="20091006">2009 m. spalio 6 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Ispaniją</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-153/08" PAGE.ECR="I-9735" YEAR="2009">C-153/08, Rink. p. I-9735</REF.DOC.ECR>) 48 punktą. Dėl EEE susitarimo ir privatiems asmenims bei ūkio subjektams suteikiamų teisių <HT TYPE="ITALIC">sui generis</HT> pobūdžio taip pat žr. ELPA Teismo sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Eva María Sveinbjörnsdóttir</HT> (E‑9/97, <HT TYPE="ITALIC">EFTA Court Report</HT>, 1998, p. 95) 58 ir 59 punktus, o konkrečiai šiuo klausimu žr. C. Baudenbacher <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0029" ID="QS0029"/>L’individu, principal protagoniste de l’accord EEE<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/>, paskelbta <HT TYPE="ITALIC">Le droit à la mesure de l’homme: Mélanges en l’honneur de Philippe Léger</HT>, Pedone, Paryžius, 2006, p. 335.</P></NOTE>, šiuo aspektu niekas nekliudo taikyti tokios piktnaudžiavimo teise sampratos.</TXT></NP><NP><NO.P>70.</NO.P><TXT>Taigi manau, kad jeigu draudimas piktnaudžiauti teise būtų laikomas Sąjungos teisės nuostatų taikymo srities apibrėžimo principu, tai reikštų, kad pagrindinių judėjimo laisvių požiūriu jam būtų suteiktas toks pat statusas kaip ir protingumo taisyklei (<HT TYPE="ITALIC">rule of reason</HT>), o tai, mano nuomone, neteisinga ir nepatartina. Iš tikrųjų, dėl tokio pripažinimo tektų visada tikrinti, ar konkretus atvejis nereiškia piktnaudžiavimo teise, prieš tikrinant, ar ji patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį. Manau, kad, šitaip susiejus piktnaudžiavimą ir teisę, piktnaudžiavimo nagrinėjimui suteikiant pirmenybę teisės nagrinėjimo atžvilgiu būtų labai pakenkta EB sutartimi ir EEE susitarimu užtikrinamų judėjimo laisvių veiksmingumui.</TXT></NP><?PAGE NO="13"?><NP><NO.P>71.</NO.P><TXT>Be to, tai, kad Teisingumo Teismas draudimą piktnaudžiauti teise laikė bendruoju Sąjungos teisės principu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0055"><P>Žr. minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Kofoed</HT> 38 punktą. Draudimas piktnaudžiauti teise nuo šiol įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 54 straipsnyje, tačiau klostantis pagrindinių bylų aplinkybėms ji neturėjo jokios privalomosios galios.</P></NOTE> (šią poziciją, jei taikytina, galima pripažinti ir EEE susitarimo kontekste)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0056"><P>EEE susitarimo pobūdis nekliudo bendrųjų EEE teisės principų (angl. <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0030" ID="QS0030"/>general principles of EEA law<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/>) aiškinant atsieti nuo jo tikslų (pvz., nuostatų, kurios yra iš esmė tapačios EB sutarties nuostatoms, vienodo aiškinimo) ir nuostatų. Dėl veiksmingos teisminės apsaugos principo žr. ELPA Teismo sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Posten Norge</HT> (E‑15/10, <HT TYPE="ITALIC">EFTA Court Report</HT>, 2012, p. 246) 86 punktą, kuriame ELPA Teismas nurodė ir <DATE ISO="19501104">1950 m. lapkričio 4 d.</DATE> Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį. Dėl teisinio saugumo principo paisymo taip pat žr. ELPA Teismo sprendimo <HT TYPE="ITALIC">ELPA priežiūros institucija prieš Norvegiją</HT> (E‑9/11, <HT TYPE="ITALIC">EFTA Court Report</HT>, 2012, p. 442) 99 punktą, o dėl teisėtų lūkesčių apsaugos – ELPA Teismo sprendimo <HT TYPE="ITALIC">DB Schenker prieš ELPA priežiūros instituciją</HT> (E‑7/12, <HT TYPE="ITALIC">EFTA Court Report</HT>, 2013) 117 punktą.</P></NOTE>, kurį aiškinant klaidingai gali būti apribotos Sąjungos teisės nuostatos, kuriomis remiamasi, arba atsisakyta jas taikyti, patvirtina mintį, kad ši sąvoka atlieka ne vien Sąjungos teisės normų aiškinimo taisyklės funkciją<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0057"><P>Šiuo klausimu taip pat žr. R. N. Ionescu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0031" ID="QS0031"/>L’abus de droit de l’Union européenne<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/>, Briuselis, Bruylant, 2012, p. 428.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>72.</NO.P><TXT>Galiausiai, kaip matyti iš minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Halifax ir kt</HT>., susijusio su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), teismo praktika rodo, kad bet kuriuo atveju sandoriai, sudaryti siekiant piktnaudžiauti, neatsiduria už Sąjungos teisės nuostatų taikymo ribų, o tai yra piktnaudžiavimo teise konstatavimo padarinys, jeigu tokio piktnaudžiavimo paskirtis yra apibrėžti šios teisės nuostatų taikymo sritį. Iš tiesų, kaip aišku iš minėto sprendimo, aplinkybė, kad sandoriai, sudaryti siekiant piktnaudžiauti, turi būti apibrėžti iš naujo, kad būtų atkurta padėtis, kuri būtų buvusi nesant šių sandorių, reiškia, kad piktnaudžiavimas teise veikia kaip Sąjungos teisėje asmenims suteiktų subjektinių teisių ribojimo principas. Laikantis šio požiūrio, atitinkamam subjektui leidžiama tinkamai naudotis savo teisėmis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0058"><P>Žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Halifax ir kt</HT>. 94–97 punktus.</P></NOTE> ir, kita vertus, jis yra kaip piktnaudžiaujamo elgesio ir priemonių, kuriomis jam užkertamas kelias, proporcingumo kriterijus.</TXT></NP><NP><NO.P>73.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nustatytas prejudicinio klausimo ribas, šioje byloje teiginio, kuriuo piktnaudžiavimo teise funkcija būtų prilyginta subjektinių teisių, kurias asmenys kildina iš Sąjungos teisės, ribojimo taisyklei, procesinis padarinys galėtų būti tiesiog galimo piktnaudžiavimo teise nenagrinėjimas, nes šis nagrinėjimas galėtų apimti klausimą, kurio sąmoningai nepateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, susijusį su teisės laisvai teikti jūrų transporto paslaugas įgyvendinimu pagal Reglamentą Nr. 4055/86 ir šio įgyvendinimo ribomis, kurios gali būti teisėtai nustatytos. Būčiau linkęs pritarti šiam požiūriui.</TXT></NP><NP><NO.P>74.</NO.P><TXT>Jeigu Teisingumo Teismas nepritartų šiai pozicijai, visų pirma remdamasis tuo, kad piktnaudžiavimo teise sąvoka siekiama apibrėžti Sąjungos teisės taikymo sritį, norėčiau atkreipti Teisingumo Teismo dėmesį į toliau pateikiamas pastabas, kad jis turėtų galimybę priimti sprendimą geriausiomis sąlygomis.</TXT></NP><NP><NO.P>75.</NO.P><TXT>Pirmiausia norėčiau priminti, jog Teisingumo Teismas yra ne kartą pripažinęs, kad valstybė narė turi teisę imtis priemonių, užkertančių kelią savo piliečių mėginimui, prisidengiant Sutarties teikiamomis teisėmis, nesilaikyti nacionalinių įstatymų arba užkertančių kelią netinkamai ar apgaule pasinaudoti Sąjungos teisės nuostatomis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0059"><P>Žr., be kita ko, minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Centros</HT> 24 punktą; minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Cadbury Schweppes ir Cadbury Schweppes Overseas</HT> 35 punktą ir <DATE ISO="20081023">2008 m. spalio 23 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Ispaniją</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-286/06" PAGE.ECR="I-8025" YEAR="2008">C-286/06, Rink. p. I-8025</REF.DOC.ECR>) 69 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>76.</NO.P><TXT>Teisėto valstybių narių intereso kovoti su piktnaudžiaujamu jų pačių nacionalinės teisės aktų vengimu pripažinimas akivaizdžiai neatitinka pagrindinėse bylose nagrinėjamo atvejo.</TXT></NP><?PAGE NO="14"?><NP><NO.P>77.</NO.P><TXT>Iš esmės iš bylos medžiagos ir pagrindinės bylos pastabų aiškiai matyti, kad Švedijos profesinių sąjungų veiksmais prieš <HT TYPE="ITALIC">Fonnship</HT>, darant prielaidą, kad jie prilyginami valstybės narės valdžios institucijų veiksmams<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0060"><P>Šią prielaidą vis dėlto atmečiau savo išvados, kurioje priimtas minėtas Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Laval un Partneri</HT>, 136 ir 137 punktuose.</P></NOTE>, nesiekta išvengti, kad ši įmonė, pasinaudodama Reglamento Nr. 4055/86 nuostatomis, iš esmės taikytinomis su trečiosios šalies vėliava plaukiojantiems laivams, netaikytų Švedijos teisės arba bent privalomųjų Švedijos teisės nuostatų <HT TYPE="ITALIC">Sava Star</HT> įgulos narių darbo sutartims<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0061"><P>Teoriškai tai būtų galima įsivaizduoti, jeigu, viena vertus, profesinės sąjungos, atsižvelgdamos į, pvz., <HT TYPE="ITALIC">Sava Star</HT> ryšius, inkaravietę ir tarpinio sustojimo vietas, būtų maniusios, kad įgulos nariai paprastai dirba Švedijoje, ir, kita vertus, dėl šalių pasirinktos taikytinos teisės šie darbuotojai netektų apsaugos, kuri būtų jiems užtikrinama pagal šalies, kurioje jie paprastai dirba savo darbą, teisės nuostatas, kaip tai nurodyta Romos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies a punkte. Iš esmės iš minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Voogsgeerd</HT> darytina išvada, kad Teisingumo Teismas teikė pirmenybę Romos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytam sąsajos kriterijui, susijusiam su laivo vėliavos valstybės teise, jeigu dėl jos darbuotojas netenka apsaugos, kuri jam būtų suteikta taikant imperatyvias tesės nuostatas, taikytinas jam nesant šalių pasirinkimo.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>78.</NO.P><TXT>Remiantis ST ir SEKO procesiniais dokumentais, tais veiksmais siekta neleisti <HT TYPE="ITALIC">Fonnship</HT> apeiti Norvegijos darbo teisės arba <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0032" ID="QS0032"/>tarptautiniu mastu pripažintų pagrįstų darbo ir darbo užmokesčio sąlygų<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/>.</TXT></NP><NP><NO.P>79.</NO.P><TXT>Todėl siekiant pripažinti, kad pagrindinėse bylose taikoma teismų praktikoje apibrėžta <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0033" ID="QS0033"/>kai kurių piliečių piktnaudžiavimo siekiant išvengti jų nacionalinės teisės aktų taikymo<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/> prielaida, reikėtų ne tik prilyginti profesinių sąjungų veiksmus valstybės narės veiksmams, bet ir pripažinti, kad EEE valstybė gali teisėtai kovoti su kitoje EEE valstybėje įsisteigusių ūkio subjektų tos kitos valstybės darbo teisės aktų arba veikiau, kaip teigia ST ir SEKO, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0034" ID="QS0034"/>tarptautiniu mastu pripažintų pagrįstų darbo užmokesčio sąlygų<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/> vengimu, tokių sąlygų plačiau nedetalizavus ir EEE lygmeniu nesant minimalų darbo užmokestį, visų pirma jūreivių minimalų darbo užmokestį, reglamentuojančių nacionalinės teisės aktų derinimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0062"><P>Kaip jau nurodžiau (žr. šios išvados 46 išnašą), klostantis pagrindinės bylos aplinkybėms buvo taikoma Direktyva 1999/63, kurioje buvo numatyta įgyvendinti Europos socialinių partnerių susitarimą, susijusį su jūrininkų darbo laiko organizavimu, o nuo <DATE ISO="20030110">2003 m. sausio 10 d.</DATE> pagal Direktyvą 1999/95 ji imta taikyti visiems laivams, įplaukusiems į Sąjungos uostus, nepaisant šių laivų vėliavos. Pagal Direktyvos 1999/95 1 straipsnio 2 dalį valstybės narės turi imtis tinkamų priemonių, kad ne su jos vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi Direktyvos 1999/63 priede esančio susitarimo 1–12 punktų, t. y. iš esmės nuostatų, susijusių su darbo ir poilsio laive laiku, tačiau ne punkto dėl jūrininkų saugumo ir sveikatos apsaugos (15 punktas) ir ne punkto, susijusio su apmokamų atostogų trukme (16 punktas), kurie apima daugiau reikalavimų, nei numatyta <DATE ISO="19961022">1996 m. spalio 22 d.</DATE> priimtoje ir <DATE ISO="20020808">2002 m. rugpjūčio 8 d.</DATE> įsigaliojusioje TDO konvencijoje Nr. 180 dėl jūrininkų darbo valandų ir laivų įgulų komplektavimo.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>80.</NO.P><TXT>Bet kuriuo atveju net darant prielaidą, kad Teisingumo Teismas būtų pasirengęs pasirinkti tokią poziciją, iš teismo praktikos taip pat darytina išvada, kad jeigu nacionaliniai teismai kiekvienu konkrečiu atveju yra įgalioti, remdamiesi objektyviomis aplinkybėmis, atsižvelgti į atitinkamų asmenų piktnaudžiaujamą elgesį, kad galėtų atsisakyti taikyti jiems Sąjungos teisės nuostatas, kuriomis jie remiasi, šie teismai, vertindami tokį elgesį, privalo atsižvelgti į nagrinėjamomis Sąjungos teisės <HT TYPE="ITALIC">nuostatomis</HT> siekiamus tikslus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0063"><P>Žr., be kita ko, minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Centros</HT> 25 punktą; minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Agip Petroli</HT> 21 punktą ir <DATE ISO="20110721">2011 m. liepos 21 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Oguz</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-186/10" PAGE.ECR="I-6957" YEAR="2011">C-186/10, Rink. p. I-6957</REF.DOC.ECR>) 25 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>81.</NO.P><TXT>Be to, Teisingumo Teismas visuomet tvirtina, kad, norint įrodyti piktnaudžiaujamus veiksmus, būtina objektyvių aplinkybių visuma, iš kurios būtų matyti, jog, nepaisant to, kad buvo formaliai laikytasi Sąjungos teisėje nustatytų sąlygų, <HT TYPE="ITALIC">šio teisės akto</HT> tikslas nebuvo pasiektas, ir, be to, egzistuoja subjektyvus elementas, pasireiškiantis siekimu gauti Sąjungos teisėje numatytą naudą, savavališkai sukuriant atitinkamas jos gavimo sąlygas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0064"><P>Visų pirma žr. <DATE ISO="20121016">2012 m. spalio 16 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Vengrija prieš Slovakiją</HT> (C‑364/10) 58 punktą ir <DATE ISO="20140312">2014 m. kovo 12 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">O. ir B</HT>. (C‑456/12) 58 punktą. Iš šių sprendimų ir <DATE ISO="20001214">2000 m. gruodžio 14 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Emsland-Stärke</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-110/99" PAGE.ECR="I-11569" YEAR="2000">C-110/99, Rink. p. I-11569</REF.DOC.ECR>) 52 ir 53 punktų aiškiai matyti, kad minėtos sąlygos yra reikšmingos ir tais atvejais, kai jos nėra nurodytos Sąjungos antrinės teisės aktuose.</P></NOTE>.</TXT></NP><?PAGE NO="15"?><NP><NO.P>82.</NO.P><TXT>Jeigu, remiantis šios išvados 80 punkte nurodyta teismo praktika, būtų apsiribota nagrinėjama nuostata, t. y. Reglamento Nr. 4055/86 1 straipsnio 1 dalimi, siekiamo tikslo analize, šis tikslas, kaip jau buvo nurodyta, yra suteikti EEE valstybių nacionaliniams subjektams teisę laisvai teikti jūrų transporto paslaugas tarp EEE valstybių ir tarp šių valstybių ir trečiųjų šalių, neatsižvelgiant į šių nacionalinių subjektų naudojamų laivų registracijos vietą ar vėliavą.</TXT></NP><NP><NO.P>83.</NO.P><TXT>Todėl piktnaudžiavimu Reglamento Nr. 4055/86 1 straipsnio 1 dalyje numatyta laisve teikti paslaugas savaime nelaikoma vien tai, kad EEE valstybėje įsisteigęs nacionalinis subjektas šiuo tikslu eksploatuoja su trečiosios šalies vėliava plaukiojantį laivą.</TXT></NP><NP><NO.P>84.</NO.P><TXT>Be to, tokiu piktnaudžiavimu nelaikoma tai, kad šitoks nacionalinis subjektas eksploatuoja su patogia trečiosios šalies vėliava plaukiojantį laivą, t. y., nors nėra oficialios apibrėžties, laivą, neturintį tikro ryšio (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0035" ID="QS0035"/>genuine link<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/>) su valstybe, su kurios vėliava jis plaukioja, kaip nurodyta Montego Bėjaus konvencijos 91 straipsnio 1 dalyje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0065"><P>Montego Bėjaus konvencijos 91 ir 94 straipsniuose nustatytu tikro ryšio tarp laivo ir valstybės, su kurios vėliava jis plaukioja, reikalavimu siekiama užtikrinti, kad vėliavos valstybės veiksmingiau laikytųsi įsipareigojimų, visų pirma susijusių su veiksmingu savo jurisdikcijos ir kontrolės vykdymu administracinėje, techninėje ir socialinėje srityje. Žr. <DATE ISO="19990701">1999 m. liepos 1 d.</DATE> Tarptautinio jūrų teisės tribunolo sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Saint-Vincent-et les-Grenadines prieš Gvinėją</HT> (laivo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0036" ID="QS0036"/>Saiga<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/> byla (Nr. 2), <HT TYPE="ITALIC">Recueil des arrêts, avis consultatifs et ordonnances</HT>, 3 t., 1999) 81–83 punktus, taip pat <DATE ISO="20041014">2004 m. spalio 14 d.</DATE> Teisingumo Teismo sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Nyderlandus</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-299/02" PAGE.ECR="I-9761" YEAR="2004">C-299/02, Rink. p. I-9761</REF.DOC.ECR>) 23 punktą, kuriame daroma nuoroda į generalinio advokato P. Léger toje byloje pateiktos išvados 51–59 punktus. Iš tų sprendimų taip pat darytina išvada, kad tokio ryšio tarp laivo ir vėliavos valstybės nebuvimas nesuteikia kitoms valstybėms teisės ginčyti šio laivo registracijos galiojimo (šiuo klausimu ir dėl leidžiamų priemonių žr. Y. Takei <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0037" ID="QS0037"/>International legal responses to the flag State in breach of its duties: possibilities for other States to take action against the flag State<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/>, <HT TYPE="ITALIC">Nordic Journal of International Law</HT>, Nr. 2, 2013, p. 283). Neabejotina, kad laivo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0038" ID="QS0038"/>Saiga<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/> byloje, kuri nagrinėta Tarptautiniame jūrų teisės tribunole, Sent Vinsentas ir Grenadinai buvo viena iš patogios šalies vėliavas suteikiančių valstybių. Žr., pvz., A. Mandaraka‑Sheppard <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0039" ID="QS0039"/>Modern Maritime Law and Risk Management<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/>, 2‑asis leid., Londonas Niujorkas, Routledge-Cavendish, 2007, p. 279.</P></NOTE>, kurį ten patogumo sumetimais įregistravo pats savininkas užsienietis ar tai buvo padaryta jo vardu, kad iš esmės būtų galima pasinaudoti konfidencialumo garantijų, pajamų apmokestinimo ir vietos socialinių, draudimo ir aplinkos apsaugos normų taikymu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0066"><P>Sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0040" ID="QS0040"/>patogios šalies vėliava<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/> pirmą kartą oficialiai pavartota <DATE ISO="19761029">1976 m. spalio 29 d.</DATE> priimtos ir <DATE ISO="19811128">1981 m. lapkričio 28 d.</DATE> įsigaliojusios TDO konvencijos Nr. 147 dėl prekybinės laivybos minimalių standartų preambulėje, tačiau jos apibrėžtis ten nepateikta. Dėl patogios šalies vėliavų apibrėžties ir ypatybių žr. Unterm, http://unterm.un.org/DGAACS/unterm.nsf; Mandaraka-Sheppard, <HT TYPE="ITALIC">op.cit</HT>., p. 278 ir 279; A. Masutti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0041" ID="QS0041"/>Genuine link e bandiere ambra<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/>, paskelbta A. Antonini <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0042" ID="QS0042"/>Trattato breve di diritto marittimo<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/>, I t., Milanas, Giuffrè, 2007, p. 430 ir 431; taip pat H. Slim <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0043" ID="QS0043"/>Les pavillons de complaisance<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/>, paskelbta <HT TYPE="ITALIC">Le Pavillon</HT>, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0044" ID="QS0044"/>Actes du colloque tenu les 2 et <DATE ISO="20070303">3 mars 2007</DATE> à l’Institut océanographique de Paris<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/>, Pedone, Paryžius, 2007, p. 93.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>85.</NO.P><TXT>Iš esmės, kadangi neginčijama, kad bent iki laikotarpio, kai klostėsi pagrindinės bylos aplinkybės, Panama pasaulyje buvo viena iš pagrindinių laivų aprūpintojų patogia vėliava<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0067"><P>Remiantis H. Slim tyrimu (<HT TYPE="ITALIC">op.cit</HT>., p. 89), 2000 m. Panama kartu su Liberija pasaulio laivyne buvo daugiausia patogios šalies vėliavų suteikiančios valstybės. Be to, pagal Prancūzijos senatoriaus Ph. Marini pranešimą 1998 m. maždaug 30 % laivų plaukiojo su patogios šalies, daugelis jų – su Panamos, vėliava, o juose <FT TYPE="NUMBER">104000</FT> jūrininkų. Žr. <HT TYPE="ITALIC">Rapport sur les actions menées en faveur de la politique maritime et littorale de la France</HT>, Nr. 345, Paryžius, 1998, p. 29. 2001–2003 m. Panama taip pat buvo įtraukta į juodąjį <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0045" ID="QS0045"/>teisės aktų neatitinkančių<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/> laivų vėliavų sąrašą, sudarytą 1982 m. priimtu Paryžiaus susitarimo memorandumu (Paryžiaus SM) dėl uosto valstybės kontrolės (žr. Paryžiaus SM, <HT TYPE="ITALIC">2003 Annual Report on Port State Control</HT>, Paryžius, p. 25), kurio organizacinę struktūrą – komitetą – dabar sudaro 27 nacionalinės jūrų administracijos ir Komisija. Pasirašius Paryžiaus susitarimo memorandumą laivų patikros srityje įgyta patirtis susijusi su į Sąjungą atplaukiančiais laivais. Visų pirma žr. nuorodas į memorandumą ir juo remiantis nustatytus patikros kriterijus ir procedūras <DATE ISO="19950619">1995 m. birželio 19 d.</DATE> Tarybos direktyvoje 95/21/EB dėl laivo saugumo, taršos prevencijos ir darbo bei gyvenimo sąlygų laivuose tarptautinių standartų taikymo laivams, atplaukiantiems į Bendrijos uostus ir plaukiojantiems valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse (uosto valstybės kontrolė) (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="157" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1995">OL L 157, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 2 t., p. 263), ir galiausiai procedūras ir kriterijus, nustatytus <DATE ISO="20090423">2009 m. balandžio 23 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="131" PAGE.FIRST="57" DATE.PUB="2009">OL L 131, p. 57</REF.DOC.OJ>), iš dalies pakeista <DATE ISO="20130812">2013 m. rugpjūčio 12 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/38/ES (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="218" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2013">OL L 218, p. 1</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>, Teisingumo Teismas minėtuose sprendimuose <HT TYPE="ITALIC">Corsica Ferries</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Corsica Ferries France</HT> nenurodė jokių pripažinimo, kad Reglamento Nr. 4055/86 1 straipsnio 1 dalis taikytina transporto įmonėms, eksploatuojančioms laivus, plaukiojančius su šios trečiosios šalies vėliava, išlygų.</TXT></NP><NP><NO.P>86.</NO.P><TXT>Tačiau, atsižvelgiant į šios išvados 81 punkte nurodytą teismo praktiką, norint įrodyti piktnaudžiaujamus veiksmus, taip pat reikia atsižvelgti ne tik į nagrinėjamomis nuostatomis, bet ir apskritai nurodytu <HT TYPE="ITALIC">teisės aktu</HT>, šiuo atveju – pačiu Reglamentu Nr. 4055/86, siekiamą tikslą.</TXT></NP><?PAGE NO="16"?><NP><NO.P>87.</NO.P><TXT>Reikia pažymėti, jog minėto reglamento šeštoje ir septintoje konstatuojamosiose dalyse pabrėžiama aplinkybė, kad, kalbant apie biriuosius ir trampinius krovinius vežančias laivybos bendroves, Sąjunga šioje veiklos srityje yra numačiusi išlaikyti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0046" ID="QS0046"/>sąžiningą &lt;...&gt; konkurenciją<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/> ir kad šioms įmonėms neturi būti trukdoma veikti, jeigu jos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0047" ID="QS0047"/>laikosi komerciniais reikalavimais pagrįstos sąžiningos konkurencijos principo<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/>.</TXT></NP><NP><NO.P>88.</NO.P><TXT>Nors sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0048" ID="QS0048"/>sąžininga konkurencija<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/> tikrai nėra apibrėžta, nepaisant to, kad ji pateikiama ne tik EB sutarties preambulėje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0068"><P>Preambulėje nurodyta, jog Aukštosios Susitariančiosios Šalys pripažįsta, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0049" ID="QS0049"/>reikia imtis suderintų veiksmų &lt;...&gt; sąžiningai konkurencijai užtikrinti<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/>.</P></NOTE>, bet ir daugumoje Sąjungos antrinės teisės aktų, Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0050" ID="QS0050"/>nesąžiningos konkurencijos prevencija<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/>, kai įmonės savo darbuotojams moka mažesnį nei minimalų atlyginimą, gali būti laikoma teisėtu tikslu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0069"><P>Žr. <DATE ISO="20041012">2004 m. spalio 12 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Wolff &amp; Müller</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-60/03" PAGE.ECR="I-9553" YEAR="2004">C-60/03, Rink. p. I-9553</REF.DOC.ECR>) 41 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>89.</NO.P><TXT>Manau, kad sąžiningai konkurencijai, kurios paisymo siekiama Reglamentu Nr. 4055/86, būtų kenkiama visų pirma tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad jūrų transporto įmonė, gabenanti biriuosius ir trampinius krovinius tarp EEE valstybių, naudoja laivą, registruotą trečiojoje šalyje, su kuria jis neturi tikro ryšio, ir jo įgulai moka atlyginimą, kuris yra gerokai mažesnis už minimalų darbo užmokestį atitinkantį atlyginimą, o tokio nesant – tame sektoriuje įprastą atlyginimą, kuris iš esmės būtų taikomas, jeigu laivas būtų įregistruotas EEE valstybėje, kurioje įsteigta ši įmonė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0070"><P>Daug EEE valstybių nėra nustačiusios vadinamojo minimalaus darbo užmokesčio, taikomo jų teritorijoje, taigi darbo užmokesčio dydis paprastai nustatomas kolektyvinėse sutartyse. Be to, reikia pažymėti, kad kai kurios EEE valstybės, siekdamos neleisti Europos laivų savininkams naudoti patogios šalies vėliavų, yra sudariusios vadinamuosius tarptautinius registrus, pvz., Norvegijos Karalystė turi savo <HT TYPE="ITALIC">International Ship Register</HT> (NIS), pagal kurį leidžiama įgulos nariais samdyti trečiųjų šalių piliečius, tačiau kartu užtikrinama, sudarant ITF patvirtintas kolektyvines sutartis, kad būtų paisoma tinkamomis laikomų darbo užmokesčio sąlygų (žr. A. Massuti, <HT TYPE="ITALIC">op.cit</HT>., p. 444). Prancūzijoje <DATE ISO="20050503">2005 m. gegužės 3 d.</DATE> įstatymu Nr. 2005‑412 sudarytas tarptautinis Prancūzijos registras (JORF, <DATE ISO="20050504">2005 m. gegužės 4 d.</DATE>, p. 7697), <DATE ISO="20050428">2005 m. balandžio 28 d.</DATE> Konstitucinės Tarybos sprendimu Nr. 2005‑514 DC pripažintas atitinkančiu Prancūzijos Konstituciją, kuriuo numatyta, kad už Prancūzijos ribų gyvenantiems jūrininkams, pasamdytiems dirbti laivuose, įregistruotuose tarptautiniame Prancūzijos registre, taikomos viešosios socialinės taisyklės, laikantis Romos konvencijos 6 straipsnio ir Prancūzijos tarptautinių ir Bendrijai duotų įsipareigojimų, ir nustatomos minimalios garantijos darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos srityje. Dėl Vokietijos ir Danijos tarptautinių registrų valstybės pagalbos srityje buvo nagrinėtos bylos, kuriose priimta: <DATE ISO="19930317">1993 m. kovo 17 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Sloman Neptun</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-72/91+C-73/91" PAGE.ECR="I-887" YEAR="1993">C-72/91 ir C-73/91, Rink. p. I-887</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20090709">2009 m. liepos 9 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">3F prieš Komisiją</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-319/07 P" PAGE.ECR="I-5963" YEAR="2009">C-319/07 P, Rink. p. I-5963</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20130124">2013 m. sausio 24 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Falles Fagligt Forbund (3F)</HT> <HT TYPE="ITALIC">prieš Komisiją</HT> (C‑646/11 P). Šiems tarptautiniams registrams, kuriais jūrų transporto įmonėms užtikrintos mokestinės ir socialinės lengvatos, bendra tai, kad, skirtingai nuo patogios valstybės vėliavų, valstybės išlaiko jų teritorijoje įregistruotų laivų kontrolę (žr. A. Massuti, <HT TYPE="ITALIC">op.cit</HT>., p. 444).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>90.</NO.P><TXT>Todėl tokiu atveju, nors ir būtų formaliai laikomasi Reglamento Nr. 4055/86 taikymo sąlygų, jo tikslas užtikrinti, kad EEE biriuosius produktus plukdančių ir trampinių laivų paslaugų sektoriuje būtų paisoma sąžiningos konkurencijos, nebūtų pasiektas.</TXT></NP><NP><NO.P>91.</NO.P><TXT>Remiantis teismo praktika, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar pagrindinėse bylose ši sąlyga įvykdyta, atsižvelgdamas į nacionalinėje teisėje numatytas įrodinėjimo taisykles, jeigu tik nekenkiama Sąjungos teisės veiksmingumui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0071"><P>Šiuo klausimu žr. minėtų sprendimų <HT TYPE="ITALIC">Emsland‑Stärke</HT> 54 punktą ir <HT TYPE="ITALIC">Agip Petroli</HT> 24 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>92.</NO.P><TXT>Dėl subjektyviojo piktnaudžiaujamų veiksmų įrodymo elemento, o įsitikinti, kad ši sąlyga yra įvykdyta, taip pat turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0072"><P>Abu piktnaudžiaujamų veiksmų elementai iš esmės yra kumuliatyvūs; žr., be kita ko, minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Emsland‑Stärke</HT> 55 punktą.</P></NOTE>, remdamasis teismo praktika manau, kad reikia patikrinti dvi aplinkybes, kurios nebūtinai turi būti kumuliatyvios.</TXT></NP><?PAGE NO="17"?><NP><NO.P>93.</NO.P><TXT>Viena, piktnaudžiaujamą elgesį galima konstatuoti, jeigu iš objektyvių aplinkybių visumos matyti, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0051" ID="QS0051"/>pagrindinis tikslas<QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/>, kurio siekė EEE valstybės nacionalinis subjektas, su patogios trečiosios šalies vėliava plaukiojančio laivo savininkas, buvo išvengti šio laivo įgulos darbo užmokesčio sąlygų, kurios paprastai būtų taikomos, jeigu laivas būtų įregistruotas EEE valstybėje, kurioje yra įsteigtas jo savininkas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0073"><P>Pagal analogiją žr. minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Agip Petroli</HT> 23 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką.</P></NOTE>, taikymo, todėl tuo kenkiama sąžiningos konkurencijos paisymo tikslui, numatytam Reglamente Nr. 4055/86<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0074"><P>Pažymėtina, kad, Teisingumo Teismui raštu ir per posėdį pateikus klausimą, <HT TYPE="ITALIC">Fonnship</HT> nurodė, kad <HT TYPE="ITALIC">Sava Star</HT> buvo įregistruotas Panamoje dėl priežasčių, susijusių su jūrų kabotažo apribojimais Norvegijoje, tačiau tikslesnių ir išsamesnių paaiškinimų nepateikta arba jie nepatvirtinti. Vis dėlto svarbu priminti, kad pagal Reglamentą Nr. 3577/92, įtrauktą į EEE susitarimą (žr. <DATE ISO="19971004">1997 m. spalio 4 d.</DATE> EEE jungtinio komiteto sprendimą Nr. 70/97, iš dalies keičiantį EEE susitarimo XIII priedą (Transportas), <REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="030" DATE.PUB="1997">OL L 30</REF.DOC.OJ>, 1998, p. 42; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 2 t., p. 325), laisvė teikti paslaugas jūrų kabotažo srityje taikoma tik EEE valstybių laivų, plaukiojančių su šios valstybės vėliava, savininkams. Taigi sunku suprasti teiginį, kad <HT TYPE="ITALIC">Sava Star</HT> įregistravimas Panamoje galėjo palengvinti jūrų kabotažą Norvegijoje.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>94.</NO.P><TXT>Kita vertus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui taip pat gali tekti patikrinti, ar EEE valstybės nacionalinis subjektas, su patogios trečiosios šalies vėliava plaukiojančio laivo savininkas, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0052" ID="QS0052"/>dirbtinai sudarė<QUOT.END REF.START="QS0052" CODE="201C" ID="QE0052"/> Reglamento Nr. 4055/86 nuostatų taikymo sąlygas, sudarydamas susitarimus, kuriais jis tik fiktyviai visiškai ar iš dalies eksploatavo šį laivą vienos arba kelių įmonių, su kuriomis jis susijęs ir kurios įsteigtos trečiosiose šalyse, naudai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0075"><P>Pagal analogiją, kalbant apie atsižvelgimą į sandoryje dalyvaujančių asmenų teisinio, ekonominio ir (arba) asmeninio pobūdžio ryšius siekiant nustatyti dirbtinį naudojimosi Sąjungos teisės aktų taikymo sąlygomis pobūdį, žr. minėtų sprendimų <HT TYPE="ITALIC">Emsland‑Stärke</HT> 58 punktą ir <HT TYPE="ITALIC">Slancheva sila</HT> 40 punktą.</P></NOTE>. Iš esmės tokiu atveju šį nacionalinį subjektą derėtų laikyti paprastu šio laivo savininku ir todėl, kaip jau pirma nurodžiau, jis negalėtų būti pagrįstai priskiriamas prie asmenų, kuriems taikoma laisvė teikti jūrų transporto paslaugas, numatyta Reglamento Nr. 4055/86 1 straipsnio 1 dalyje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0076"><P>Dėl visa ko norėčiau pridurti, kad šis atvejis nepatenka į Reglamento Nr. 4055/86 1 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, nes laivas neatitiko netgi įregistravimo EEE valstybėje, kurios nacionalinis subjektas yra jo savininkas, sąlygos.</P></NOTE>.</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>III –</NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>95.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į išdėstytus samprotavimus, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į <HT TYPE="ITALIC">Arbetsdomstolen pateiktą</HT> prejudicinį klausimą:</TXT><P><DATE ISO="19861222">1986 m. gruodžio 22 d.</DATE> Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4055/86 dėl laisvės teikti paslaugas principo taikymo jūrų transporto paslaugoms tarp valstybių narių bei valstybių narių ir trečiųjų šalių, iš dalies pakeisto <DATE ISO="19901204">1990 m. gruodžio 4 d.</DATE> Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3573/90 (įtrauktu į <DATE ISO="19901204">1992 m. gegužės 2 d.</DATE> pasirašytą Europos ekonominės erdvės susitarimą), 1 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad laisvė teikti jūrų transporto paslaugas taikoma Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje įsteigtai bendrovei, laivo, plaukiojančio su trečiosios šalies vėliava ir teikiančio jūrų transporto paslaugas tarp EEE valstybių, savininkei, su sąlyga, kad ši įmonė pati prisiima atsakomybę už šio laivo eksploatavimą, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</P></NP></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>