(1)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priede nurodytos veikliosios medžiagos, pasižyminčios aplinkai ar žmonių arba gyvūnų sveikatai palankesnėmis savybėmis. Todėl produktai, kurių sudėtyje yra šių veikliųjų medžiagų, gali būti autorizuojami supaprastinta tvarka. Azotas įtrauktas į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą su sąlyga naudoti tik ribotais kiekiais naudojimui paruoštose dujų talpose;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 86 straipsnį azotas patvirtintas kaip veiklioji medžiaga 18-o tipo biocidiniams produktams (insekticidams) gaminti (2). Biocidiniai produktai, kuriuos sudaro patvirtintas azotas, autorizuojami keliose valstybėse narėse, įskaitant Portugaliją, ir tiekiami dujų balionuose (3);

(3)

azotas taip pat gali būti gaminamas in situ iš aplinkos oro. In situ pagamintas azotas šiuo metu nėra patvirtintas naudoti Sąjungoje ir nėra įtrauktas nei į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą, nei į veikliųjų medžiagų, įtrauktų į Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1062/2014 (4) II priede pateiktą esamų veikliųjų medžiagų biocidiniuose produktuose peržiūros programą, sąrašą;

(4)

2020 m. vasario 11 d. Portugalija, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 528/2012 55 straipsnio 3 dalimi, pateikė Komisijai prašymą leisti taikyti nuo to reglamento 19 straipsnio 1 dalies a punkto nukrypti leidžiančią nuostatą, prašydama leisti jai autorizuoti biocidinius produktus, kuriuos sudaro iš aplinkos oro in situ pagamintas azotas, kultūros paveldui apsaugoti (toliau – paraiška);

(5)

žalą kultūros paveldui gali daryti įvairūs kenksmingi organizmai – nuo vabzdžių iki mikroorganizmų. Šių organizmų buvimas gali lemti ne tik pačios kultūros vertybės praradimą, bet ir kelti pavojų, kad šie kenksmingi organizmai išplis į kitus šalia esančius objektus. Tinkamai neapdoroti objektai galėtų būti nepataisomai sugadinti, todėl kultūros paveldui kiltų rimtas pavojus;

(6)

in situ pagamintas azotas naudojamas siekiant sukurti kontroliuojamą aplinką su labai maža deguonies koncentracija (deguonies stoka) nuolatinėse arba laikinose sandariose apdorojimo palapinėse arba kamerose kenksmingiems organizmams kultūros paveldo objektuose kontroliuoti. Azotas išskiriamas iš aplinkos oro ir pumpuojamas į apdorojimo palapinę arba kamerą, kur atmosferos azoto kiekis padidėja maždaug iki 99 % ir dėl to beveik visiškai nelieka deguonies. Į apdorojimo vietą pumpuojamo azoto drėgnis nustatomas pagal apdorojamo objekto poreikius. Kenksmingi organizmai negali išgyventi apdorojimo palapinėje arba kameroje sudarytomis sąlygomis;

(7)

kaip nurodyta paraiškoje, pastaruosius dešimtmečius azoto sukeltos deguonies stokos metodo kultūros paveldo objektams apdoroti plėtra leido kultūros įstaigoms (muziejams, archyvams, bibliotekoms, konservavimo ir restauravimo centrams ir kt.) nustoti naudoti anksčiau naudotas labai toksiškas medžiagas;

(8)

remiantis Portugalijos pateikta informacija, in situ pagaminto azoto naudojimas yra bene vienintelis veiksmingas kenksmingų organizmų kontrolės metodas, kurį galima naudoti visų rūšių medžiagoms ir medžiagų deriniams, aptinkamiems kultūros įstaigose, nedarant poveikio objektų makroskopinėms ir molekulinėms savybėms. Šis metodas gali būti taikomas ypač jautrioms medžiagoms, pvz., etnografiniam paveldui, mumijoms, šiuolaikiniam menui, apdoroti jų išsaugojimo tikslais;

(9)

deguonies stokos arba modifikuotos ar kontroliuojamos atmosferos metodas yra nurodytas standarte EN 16790: 2016 „Kultūros paveldo išsaugojimas. Integruota kenkėjų kontrolė kultūros paveldui apsaugoti“, o azotas šiame standarte apibūdinamas kaip dažniausiai naudojamas deguonies stokos sąlygoms sukurti;

(10)

esama ir kitų kenksmingų organizmų kontrolės metodų, tokių kaip gama spinduliuotė, terminio šoko metodai (aukšta arba žema temperatūra), mikrobangos. Be to, šiuo tikslu gali būti naudojamos kitos veikliosios medžiagos. Tačiau, Portugalijos teigimu, visi šie metodai yra riboti – gali būti taikomi tik tam tikroms medžiagoms;

(11)

kaip nurodyta paraiškoje, kitos veikliosios medžiagos dėl jų pavojaus pobūdžio kultūros įstaigose naudojamos labai retai. Apdorojus šiomis medžiagomis, jų liekanos ant apdorotų objektų gali palaipsniui patekti į aplinką, o tai kelia pavojų žmonių sveikatai. Tai ypač aktualu lankytojams atviroms kultūros įstaigoms;

(12)

remiantis Portugalijos pateiktos paraiškos informacija, terminio šoko procesai (užšaldymas arba terminis apdorojimas) daro nepageidaujamą poveikį kelioms medžiagoms. Temperatūros padidėjimas arba sumažėjimas gali padaryti nepataisomą žalą kultūros paveldo objektams, ypač organiniams komponentams. Terminiai procesai paprastai netinka paveikslams, polichrominiams objektams, kuriuose kaip rišamoji medžiaga naudotas vaškas, alyva ar baltymai, apdoroti, nes apdorojimo metu nuo temperatūros priklausomos medžiagų savybės gali pasikeisti ir padaryti nepataisomą žalą objektams. Be to, dėl aukštos temperatūros klijai suklijuotuose objektuose gali suminkštėti, o tokios medžiagos kaip oda ar velenas gali susitraukti;

(13)

remiantis paraiškoje pateikta informacija, azoto balionų naudojimas nėra tinkama alternatyva kultūros įstaigoms, nes jis turi praktinių trūkumų. Dėl riboto kiekio balionuose juos reikia dažnai transportuoti ir įrengti atskirą saugyklą. Be to, dėl reikiamo skaičiaus balionų svorio gali būti viršytas kai kurių istorinių muziejų pastatų grindų apkrovos taškas. Be kita ko, apdorojimas naudojant azoto balionus kultūros įstaigoms brangiai kainuotų;

(14)

remiantis paraiška, pastaruosius dešimtmečius daug kultūros įstaigų investavo į valymo kamerų statybą ir azoto generatorių pirkimą. Dėl savo įvairiapusiškumo ir tinkamumo visoms medžiagoms apdoroti in situ pagamintu azotu sukeliama deguonies stoka yra labai plačiai naudojama kultūros paveldui išsaugoti;

(15)

reikalaujant, kad kultūros įstaigos naudotų kelis metodus kenksmingiems organizmams kontroliuoti (kiekvienas iš jų tinkamas konkrečioms medžiagoms ir objektams), užuot naudojus vieną jau naudojamą ir visoms medžiagoms tinkamą metodą, kultūros įstaigos patirtų papildomų išlaidų ir joms būtų sudėtingiau pasiekti integruotosios kenkėjų kontrolės tikslą nustoti naudoti pavojingesnes veikliąsias medžiagas;

(16)

dėl galimos leidžiančios nukrypti nuostatos pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 55 straipsnio 3 dalį dėl in situ gaminamo azoto 2019 m. diskutuota keliuose Komisijos ekspertų grupės, sudarytos iš biocidinių produktų klausimais kompetentingų institucijų atstovų, posėdžiuose (5);

(17)

be to, gavusi pirmą analogišką paraišką dėl nukrypti leidžiančios nuostatos dėl produktų, kuriuos sudaro Austrijoje in situ pagamintas azotas, Komisija paprašė Europos cheminių medžiagų agentūros dėl šios paraiškos surengti ir pastaroji surengė viešas konsultacijas, per kurias visi suinteresuotieji subjektai galėjo pareikšti savo nuomonę Didžiojoje daugumoje iš 1 487 gautų pastabų išreikštas pritarimas nukrypti leidžiančiai nuostatai. Daugelis respondentų nurodė, kad alternatyvūs metodai turi trūkumų: terminis apdorojimas gali pakenkti tam tikroms medžiagoms; naudojant kitas veikliąsias medžiagas, ant artefaktų lieka nuodingų liekanų, kurios palaipsniui patenka į aplinką; naudojant azoto balionus, apdorojimo vietoje neįmanoma kontroliuoti santykinio drėgnio, kuris reikalingas kai kurioms medžiagoms apdoroti;

(18)

dvi muziejams ir kultūros paveldo vietovėms atstovaujančios tarptautinės organizacijos – Tarptautinė muziejų taryba ir Tarptautinė paminklų ir vietovių taryba – pareiškė ketinančios pateikti paraišką dėl in situ pagaminto azoto įtraukimo į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą, o tai leistų valstybėms narėms autorizuoti produktus, kuriuos sudaro in situ pagamintas azotas, ir nereikėtų taikyti nukrypti leidžiančios nuostatos pagal to reglamento 55 straipsnio 3 dalį. Tačiau įvertinti tokią paraišką, įtraukti medžiagą į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą ir gauti produkto autorizacijos liudijimus užtruks;

(19)

iš paraiškos matyti, kad šiuo metu Portugalijoje nėra tinkamų alternatyvų, nes visi šiuo metu prieinami alternatyvūs metodai turi trūkumų, nes netinka visoms medžiagoms apdoroti arba kelia praktinių sunkumų;

(20)

remiantis visais šiais argumentais, galima daryti išvadą, kad in situ pagamintas azotas yra būtinas Portugalijos kultūros paveldui apsaugoti ir kad nėra tinkamų alternatyvų. Todėl Portugalijai turėtų būti leista, siekiant apsaugoti kultūros paveldą, tiekti rinkai ir naudoti biocidinius produktus, kuriuos sudaro in situ pagamintas azotas;

(21)

Galimam in situ pagaminto azoto įtraukimui į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą ir vėlesniam valstybių narių autorizavimui naudoti produktus, sudarytus iš in situ pagaminto azoto, reikia laiko. Todėl tikslinga leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą tokiam laikotarpiui, per kurį būtų galima užbaigti susijusias procedūras,