<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-147/16</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62016CJ0147</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:320">EU:C:2018:320</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>10</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>10</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC"><DATE ISO="20180517">2018 m. gegužės 17 d.</DATE> – Byla C‑147/16</HT></P><P><HT TYPE="SC">Karel de Grote – Hogeschool Katholieke Hogeschool Antwerpen</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (penktoji kolegija) <HT TYPE="UC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20180517">2018 m. gegužės 17 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: nyderlandų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 93/13/EEB</KEYWORD><KEYWORD>Nesąžiningos sąlygos pardavėjo ar tiekėjo su vartotojais sudarytose sutartyse</KEYWORD><KEYWORD>Nacionalinio teismo <HT TYPE="ITALIC">ex officio</HT> atliekamas vertinimas, ar sutartis patenka į šios direktyvos taikymo sritį</KEYWORD><KEYWORD>2 straipsnio c punktas</KEYWORD><KEYWORD><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0001" ID="QS0001"/>Pardavėjo ar tiekėjo<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/> sąvoka</KEYWORD><KEYWORD>Aukštojo mokslo švietimo įstaiga, kuri daugiausia finansuojama viešosiomis lėšomis</KEYWORD><KEYWORD>Sutartis dėl studijų mokesčio grąžinimo ir studijų kelionės išlaidų padengimo neskaičiuojant palūkanų plano</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><JUDGMENT.INIT><P>Byloje C‑147/16</P><P>dėl <HT TYPE="ITALIC">vredegerecht te Antwerpen</HT> (Antverpeno taikos teismas, Belgija) <DATE ISO="20160310">2016 m. kovo 10 d.</DATE> sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20160314">2016 m. kovo 14 d.</DATE>, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">Karel de Grote – Hogeschool Katholieke Hogeschool Antwerpen VZW</HT></P></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Susan Romy Jozef Kuijpers</HT></P></DEFENDANTS></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),</P><P>kurį sudaro kolegijos pirmininkas J. L. da Cruz Vilaça, teisėjai E. Levits, A. Borg Barthet, M. Berger (pranešėja) ir F. Biltgen,</P><P>generalinė advokatė E. Sharpston,</P><P>posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus <DATE ISO="20170309">2017 m. kovo 9 d.</DATE> posėdžiui,</VISA></GR.VISA><GR.CONSID><CONSID><P>išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:</P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>Belgijos vyriausybės, atstovaujamos J. Van Holm, M. Jacobs ir L. Van den Broeck ir J.‑C. Halleux, padedamų ekspertų P. Cambie ir B. Zammitto,</P></ITEM><ITEM><P>Austrijos vyriausybės, atstovaujamos G. Eberhard,</P></ITEM><ITEM><P>Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,</P></ITEM><ITEM><P>Europos Komisijos, atstovaujamos M. van Beek ir D. Roussanov,</P></ITEM></LIST></CONSID></GR.CONSID><?PAGE NO="2"?><GR.VISA><VISA>susipažinęs su <DATE ISO="20171130">2017 m. lapkričio 30 d.</DATE> posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl <DATE ISO="19930405">1993 m. balandžio 5 d.</DATE> Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="095" PAGE.FIRST="29" DATE.PUB="1993">OL L 95, 1993, p. 29</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288) išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT>Šis prašymas pateiktas nagrinėjant laisvosios švietimo įstaigos <HT TYPE="ITALIC">Karel de Grote – Hogeschool Katholieke Hogeschool Antwerpen VZW</HT>, įsteigtos Antverpene (Belgija) (toliau – <HT TYPE="ITALIC">KdG</HT>), ir Susan Romy Jozef Kuijpers ginčą dėl pastarosios studijų mokesčio grąžinimo ir studijų kelionės išlaidų padengimo, priskaičiuojant palūkanas, ir žalos atlyginimo.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT>Direktyvos 93/13 dešimtoje konstatuojamojoje dalyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0002" ID="QS0002"/>kadangi vartotojo apsauga būtų veiksmingesnė priėmus vienodas teisės normas nesąžiningų sąlygų atžvilgiu; kadangi tos normos turėtų būti taikomos visoms pardavėjų ar tiekėjų su vartotojais sudaromoms sutartims; kadangi todėl, <HT TYPE="ITALIC">inter alia</HT>, darbo sutartys, sutartys, susijusios su teisėmis į paveldėjimą, sutartys, susijusios su teisėmis pagal šeimos teisę[,] ir bendrovių inkorporavimo ar organizavimo sutartys arba ūkinių bendrijų sutartys neturi būti įtrauktos į šią direktyvą.<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></P></CONSID></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT>Direktyvos 97/7 keturioliktoje konstatuojamojoje dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0003" ID="QS0003"/>kadangi valstybės narės visgi turi užtikrinti, kad nesąžiningos sąlygos nebūtų įtraukiamos, ypač dėl to, jog ši direktyva yra taip pat taikoma visuomeniniams verslams, prekybai arba profesijoms.<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/></P></CONSID></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT>Šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje skelbiama:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0004" ID="QS0004"/>Šia direktyva siekiama suderinti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su nesąžiningomis sąlygomis pardavėjo ar tiekėjo su vartotoju sudaromose sutartyse.<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT>Direktyvos 93/13 2 straipsnyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0005" ID="QS0005"/>Šioje direktyvoje:</P><P>&lt;…&gt;</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0006" ID="QS0006"/>vartotojas<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/> – bet kuris fizinis asmuo, kuris sutartyse, kurioms taikoma ši direktyva, veikia siekdamas tikslų, nesusijusių su jo verslu, prekyba ar profesija;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0007" ID="QS0007"/>pardavėjas ar tiekėjas<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/> – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris sutartyse, kurioms taikoma ši direktyva, veikia savo verslo, prekybos ar profesijos tikslais, nesvarbu[,] ar tai būtų viešoji, ar privati nuosavybė.<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></TXT></NP></ITEM></LIST></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT>Šios direktyvos 3 straipsnyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="003.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0008" ID="QS0008"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Ta sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, yra laikoma nesąžininga, jeigu pažeidžiant sąžiningumo reikalavimą dėl jos atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="003.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Visada yra laikoma, kad dėl sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu ji buvo parengta iš anksto, ir vartotojas dėl to negalėjo padaryti įtakos sąlygos esmei, ypač iš anksto suformuluotos tipinės sutarties atveju.</ALINEA><ALINEA>Faktas, kad buvo atskirai derėtasi dėl tam tikrų sąlygos aspektų arba vienos konkrečios sąlygos, neužkerta kelio šį straipsnį taikyti likusiai sutarties daliai, jeigu bendrai įvertinus sutartį paaiškėja, jog tai vis dėlto yra iš anksto suformuluota tipinė sutartis.</ALINEA><ALINEA>Tuo atveju, kai bet kuris pardavėjas ar tiekėjas tvirtina, kad dėl tipinės sąlygos buvo atskirai derėtasi, jam tenka to įrodinėjimo pareiga.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="003.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Priede pateikiamas orientacinis ir neišsamus sąlygų, kurias galima laikyti nesąžiningomis, sąrašas.<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT>Minėtos direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0009" ID="QS0009"/>Valstybės narės nustato, kad nesąžiningos sąlygos[,] naudojamos sutartyje, kurią pardavėjas ar tiekėjas sudaro su vartotoju taip, kaip numatyta jų nacionalinės teisės aktuose, nebūtų privalomos vartotojui ir kad sutartis ir toliau būtų šalims privaloma tomis sąlygomis, jei ji gali išlikti be nesąžiningų nuostatų.<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Belgijos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT>Į Belgijos teisę Direktyva 93/13 buvo perkelta <DATE ISO="20100406">2010 m. balandžio 6 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Wet betreffende marktpraktijken en consumentenbescherming</HT> (Įstatymas dėl veiklos rinkoje ir vartotojų apsaugos) (<HT TYPE="ITALIC">Belgisch Staatsblad</HT>, <DATE ISO="20100412">2010 m. balandžio 12 d.</DATE>, p. 20803) 73–78 straipsniais. Šie straipsniai vėliau buvo panaikinti, o jų turinys išdėstytas <HT TYPE="ITALIC">Wetboek van economisch recht</HT> (Ekonomikos teisės kodeksas) VI.83–VI.87 straipsniuose.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT>Ekonomikos teisės kodekso VI.83 straipsnyje numatyta, kad jo nuostatos, susijusios su nesąžiningomis sąlygomis, taikomos tik įmonės su vartotoju sudarytoms sutartims.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT>Ekonomikos teisės kodekso I.1 straipsnio 1 punkte įmonė apibrėžiama kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0010" ID="QS0010"/>bet koks fizinis ar juridinis asmuo, siekiantis ilgalaikio ekonominio tikslo, įskaitant bet kokias tokių asmenų asociacijas<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT>Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Įstatymu dėl veiklos rinkoje ir vartotojų apsaugos į Ekonomikos teisės kodeksą buvo įtraukta sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0011" ID="QS0011"/>įmonė<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/>, kuria buvo pakeista sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0012" ID="QS0012"/>pardavėjas<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Gerechtelijk Wetboek</HT> (Teismų kodeksas) 806 straipsnyje skelbiama:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0013" ID="QS0013"/>Priimdamas sprendimą už akių teismas privalo patenkinti dalyvaujančios šalies reikalavimus ar atsižvelgti į gynybos pagrindus, nebent procesas arba jos reikalavimai, arba pagrindai prieštarautų viešajai tvarkai.<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="4"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT><DATE ISO="20140203">2014 m. vasario 3 d.</DATE> S. Kuijpers, tuo metu <HT TYPE="ITALIC">KdG</HT> studentė, turėjo sumokėti <HT TYPE="ITALIC">KdG</HT>, pirma, studijų mokestį už 2012–2013 ir 2013–2014 mokslo metus ir, antra, padengti studijų kelionės išlaidas, iš viso <FT TYPE="NUMBER">1546</FT> EUR.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT>Kadangi S. Kuijpers negalėjo tokios sumos sumokėti per vieną kartą, suinteresuotasis asmuo ir <HT TYPE="ITALIC">Studievoorzieningen van KdG</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">KdG</HT> <HT TYPE="ITALIC">Stuvo</HT>) pagal rašytinę sutartį jai pritaikė mokėjimo dalimis neskaičiuojant palūkanų planą. Šia sutartimi <HT TYPE="ITALIC">KdG Stuvo</HT> įsipareigojo S. Kuijpers sumokėti sumą, kurios jai reikėjo siekiant grąžinti skolą <HT TYPE="ITALIC">KdG</HT>, o S. Kuijpers savo ruožtu įsipareigojo nuo <DATE ISO="20140225">2014 m. vasario 25 d.</DATE> septynis mėnesius kas mėnesį <HT TYPE="ITALIC">KdG Stuvo</HT> mokėti 200 EUR dydžio sumą. Joje taip pat buvo numatyta, kad paskolos likutis – 146 EUR bus sumokėtas <DATE ISO="20140925">2014 m. rugsėjo 25 d.</DATE></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT>Be to, sutartyje buvo nustatyta sąlyga, kuri taikoma neįvykdžius mokėjimo, ji suformuluota taip:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0014" ID="QS0014"/>Jei paskola (visa ar iš dalies) nesugrąžinama per nustatytą terminą, iš karto ir be oficialaus įspėjimo taikomos 10 % dydžio metinės palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos dalies kitą dieną, kurią turėjo būti sumokėta atitinkama paskolos suma. Siekiant padengti paskolos išieškojimo išlaidas, taip pat priskaičiuojama kompensacija, kuri pagal sutartį sudaro 10 % paskolos likučio dydžio suma, tačiau ne mažiau kaip 100 EUR.<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/></P></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT>S.Kuijpers skolos nesumokėjo net gavusi <HT TYPE="ITALIC">KdG Stuvo</HT> oficialų pranešimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT><DATE ISO="20151127">2015 m. lapkričio 27 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">KdG</HT> pareiškė ieškinį S. Kuijpers <HT TYPE="ITALIC">Vredegerecht te Antwerpen</HT> (Antverpeno taikos teismas, Belgija), siekdama susigrąžinti pagrindinę sumą (<FT TYPE="NUMBER">1546</FT> EUR) kartu su 10 % dydžio palūkanomis, skaičiuojamomis nuo <DATE ISO="20140225">2014 m. vasario 25 d.</DATE> (269,81 EUR), ir kompensaciją (154,60 EUR). Nei pati S. Kuijpers, nei jos atstovas į šio teismo posėdį neatvyko.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT><DATE ISO="20160204">2016 m. vasario 4 d.</DATE> tarpiniu sprendimu minėtas teismas <HT TYPE="ITALIC">KdG</HT> naudai priteisė pagrindinę <FT TYPE="NUMBER">1546</FT> EUR dydžio sumą. Dėl palūkanų ir žalos atlyginimo teismas atnaujino žodinę proceso dalį ir paragino <HT TYPE="ITALIC">KdG</HT> pareikšti savo poziciją dėl galimybės Teisingumo Teismui pateikti prejudicinį klausimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad dėl to, kad S. Kuijpers į teismo posėdį neatvyko, teismas pagal Teismų kodekso 806 straipsnį turi patenkinti <HT TYPE="ITALIC">KdG</HT> reikalavimą, nebent procesas ar šis reikalavimas prieštarautų viešajai tvarkai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT>Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmiausia teiraujasi, ar, siekdamas išnagrinėti bylą už akių, jis gali <HT TYPE="ITALIC">ex officio</HT> įvertinti, ar sutartis, kuria grindžiamas <HT TYPE="ITALIC">KdG</HT> reikalavimas, patenka į nacionalinės teisės aktų, kuriais įgyvendinama Direktyva 93/13, taikymo sritį. Pagal Belgijos vidaus teisę, be kita ko, nėra aišku, ar teisės nuostatos dėl nesąžiningų sąlygų susijusios su viešąja tvarka. Todėl šiam teismui kyla abejonių dėl nacionalinių proceso taisyklių, t. y. tos dalies, kuria draudžiama atlikti tokį vertinimą, atitikties šiai direktyvai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT>Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar <HT TYPE="ITALIC">KdG</HT> ir S. Kuijpers sutarčiai taikomi nacionalinės teisės aktai dėl nesąžiningų sąlygų. Šiomis aplinkybėmis šiam teismui kyla abejonių dėl šių teisės nuostatų atitikties Direktyvai 93/13, nes šių teisės nuostatų taikymo sritis apibrėžta atsižvelgiant ne į vartotojo su <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0015" ID="QS0015"/>pardavėju ar tiekėju<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/>, bet į vartotojo su <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0016" ID="QS0016"/>įmone<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/> sudarytas sutartis. Bet kuriuo atveju minėtas teismas siekia išsiaiškinti, ar tokia mokymo įstaiga, kaip <HT TYPE="ITALIC">KdG</HT>, kuri daugiausia finansuojama viešosiomis lėšomis, turi būti laikoma <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0017" ID="QS0017"/>įmone<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/> ir (arba) <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0018" ID="QS0018"/>pardavėja ar tiekėja<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/>, kai ji studentui taiko tokio tipo mokėjimo dalimis planą, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">vredegerecht te Antwerpen</HT> (Antverpeno taikos teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0019" ID="QS0019"/>1.</NO.P><TXT>Ar nacionalinis teismas, nagrinėjantis vartotojui pareikštą ieškinį dėl sutarties vykdymo, kai pagal nacionalinę proceso teisę šis teismas turi teisę tik <HT TYPE="ITALIC">ex officio</HT> įvertinti, ar ieškinys neprieštarauja imperatyvioms nacionalinėms nuostatoms, turi teisę tokiu pat būdu <HT TYPE="ITALIC">ex officio</HT> įvertinti (net jei vartotojas neatvyksta į teismo posėdį), ar atitinkamai sutarčiai taikoma [Direktyva 93/13], kuri perkelta į Belgijos teisę?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Ar laisvoji švietimo įstaiga, teikianti vartotojui subsidijuojamas švietimo paslaugas už sutartyje dėl šių švietimo paslaugų teikimo nurodytą studijų mokestį, prie kurio prireikus pridedamos sumos, siekiant kompensuoti švietimo įstaigos patirtas išlaidas, turi būti laikoma įmone, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Ar vartotojo ir subsidijuojamas studijas siūlančios laisvosios švietimo įstaigos sutartis dėl šios įstaigos teikiamų subsidijuojamų švietimo paslaugų teikimo patenka į [Direktyvos 93/13] taikymo sritį ir ar laisvoji švietimo įstaiga, kuri vartotojui teikia subsidijuojamas švietimo paslaugas pagal sutartį dėl šių švietimo paslaugų teikimo, turi būti laikoma pardavėja ar tiekėja, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą?<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl prejudicinių klausimų</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl pirmojo klausimo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT>Savo pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyva 93/13 turi būti aiškinama taip, kad nacionalinis teismas, nagrinėdamas bylą už akių ir pagal vidaus procedūrų taisykles turintis įgaliojimus <HT TYPE="ITALIC">ex officio</HT> įvertinti sąlygos, kuria grindžiamas jos reikalavimas, ir nacionalinių taisyklių, susijusių su viešąja tvarka, prieštaravimą, gali ar net privalo <HT TYPE="ITALIC">ex officio</HT> įvertinti, ar sutarčiai, kurioje įtvirtinta ši sąlyga, taikoma ši direktyva.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT>Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad šis klausimas yra susijęs su Belgijos teisėje priimto Teismų kodekso 806 straipsniu, kuris įpareigoja nacionalinį teismą, nagrinėjantį bylą už akių, patenkinti dalyvaujančios šalies reikalavimus ar atsižvelgti į gynybos pagrindus, nebent procesas arba šie reikalavimai, arba šie pagrindai prieštarautų viešajai tvarkai. Taigi nacionalinis teismas, kuris nagrinėja bylą už akių, gali <HT TYPE="ITALIC">ex officio</HT> remtis tik viešosios tvarkos pagrindais. Kadangi nėra tikrai aišku, ar Belgijos teisės nuostatos dėl nesąžiningų sąlygų yra susijusios su viešąja tvarka, šis teismas abejoja, ar jis gali vertinti <HT TYPE="ITALIC">ex officio</HT>, ypač tuo atveju, jeigu sutartis, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, patenka į Direktyvos 93/13 taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT>Siekiant atsakyti į pateiktus klausimus, reikia priminti, jog pagal suformuotą jurisprudenciją Direktyva 93/13 nustatyta apsaugos sistema pagrįsta mintimi, kad vartotojas yra mažiau palankioje padėtyje nei pardavėjas ar tiekėjas tiek dėl galimybių derėtis, tiek informacijos lygio, o tai reiškia, jog vartotojas turi sutikti su pardavėjo ar tiekėjo iš anksto nustatytomis sąlygomis ir neturi galimybės daryti įtaką jų turiniui (<DATE ISO="20101109">2010 m. lapkričio 9 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">VB Pénzügyi Lízing</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑137/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:659">EU:C:2010:659</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir nurodyta jurisprudencija; <DATE ISO="20170221">2017 m. vasario 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Banif Plus Bank</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑472/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:88">EU:C:2013:88</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir nurodyta jurisprudencija ir <DATE ISO="20171207">2017 m. gruodžio 7 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Banco Santander</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑598/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:945">EU:C:2017:945</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, jog, atsižvelgiant į tokią mažiau palankią padėtį, minėtos direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nesąžiningos sąlygos vartotojui nėra privalomos. Kaip matyti iš jurisprudencijos, tai yra imperatyvi nuostata, kuria formalią pusiausvyrą, sutartimi nustatytą tarp sutarties šalių teisių ir pareigų, siekiama pakeisti realia pusiausvyra, galinčia atkurti sutarties šalių<?PAGE NO="6"?> lygybę (žr., be kita ko, <DATE ISO="20101109">2010 m. lapkričio 9 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">VB Pénzügyi Lízing</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑137/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:659">EU:C:2010:659</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir nurodytą jurisprudenciją, <DATE ISO="20130221">2013 m. vasario 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Banif Plus Bank</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑472/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:88">EU:C:2013:88</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir nurodytą jurisprudenciją, taip pat <DATE ISO="20170126">2017 m. sausio 26 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Banco Primus</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑421/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:60">EU:C:2017:60</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir nurodytą jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>Siekdamas užtikrinti apsaugą, kurios siekiama minėta direktyva, Teisingumo Teismas pabrėžė, kad tarp vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo egzistuojanti nelygybė gali būti kompensuota tik pozityvia, su sutarties šalimis nesusijusia intervencija (<DATE ISO="20101109">2010 m. lapkričio 9 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">VB Pénzügyi Lízing</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑137/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:659">EU:C:2010:659</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir nurodyta jurisprudencija; <DATE ISO="20130221">2013 m. vasario 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Banif Plus Bank</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑472/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:88">EU:C:2013:88</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir nurodyta jurisprudencija ir <DATE ISO="20160414">2016 m. balandžio 14 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sales Sinués ir Drame Ba</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑381/14 ir C‑385/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:252">EU:C:2016:252</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Būtent atsižvelgdamas į šiuos svarstymus Teisingumo Teismas nusprendė, kad, atlikdamas nacionaliniam teismui tenkančias funkcijas, pagal Direktyvos 93/13 nuostatas jis turi <HT TYPE="ITALIC">ex officio</HT> įvertinti nesąžiningą sutarties sąlygos pobūdį ir taip atsverti tarp vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo esantį [teisių ir pareigų] pusiausvyros nebuvimą (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20061026">2006 m. spalio 26 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mostaza Claro</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑168/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:675">EU:C:2006:675</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20130221">2013 m. vasario 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Banif Plus Bank</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑472/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:88">EU:C:2013:88</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR> ir nurodytą jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT>Taigi, atsižvelgdamas į šią pareigą, nacionalinis teismas taip pat turi išnagrinėti, ar sutartis su joje nustatyta sąlyga, kuria grindžiamas reikalavimas, patenka į šios direktyvos taikymo sritį (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20101109">2010 m. lapkričio 9 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">VB Pénzügyi Lízing</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑137/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:659">EU:C:2010:659</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir pagal analogiją <DATE ISO="20150604">2015 m. birželio 4 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Faber</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑497/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:357">EU:C:2015:357</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>). Iš tiesų, <HT TYPE="ITALIC">ex officio</HT> vertindamas nagrinėjamoje sutartyje nustatytų sąlygų nesąžiningumą, šis teismas turi iš anksto įvertinti, ar ši sutartis patenka į minėtos direktyvos taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Šios nacionaliniam teismui tenkančios pareigos turi būti laikomos būtinomis siekiant vartotojui užtikrinti veiksmingą apsaugą, kaip garantuojama Direktyvoje 93/13, atsižvelgiant, be kita ko, į realią galimybę, jog vartotojas nežinos savo teisių ar susidurs su jų įgyvendinimo sunkumais (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20061026">2006 m. spalio 26 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mostaza Claro</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑168/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:675">EU:C:2006:675</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir nurodytą jurisprudenciją ir <DATE ISO="20101116">2010 m. lapkričio 16 d.</DATE> Nutarties <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Pohotovosť</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑76/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:685">EU:C:2010:685</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>Taigi apsauga, kurią vartotojams numato Direktyva 93/13, apima ir tokius atvejus, kai vartotojas, kuris su pardavėju arba tiekėju sudarė sutartį, kurioje nustatyta nesąžininga sąlyga, nesiremia, pirma, tuo, kad ši sutartis patenka į šios direktyvos taikymo sritį, ir, antra, šios sąlygos nesąžiningumu arba dėl to, kad nežino savo teisių, arba dėl to, kad atsisako tai daryti dėl su ieškinio pareiškimu teisme susijusių išlaidų (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20061026">2006 m. spalio 26 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mostaza Claro</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑168/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:675">EU:C:2006:675</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir nurodytą jurisprudenciją ir <DATE ISO="20101116">2010 m. lapkričio 16 d.</DATE> Nutarties <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Pohotovosť</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑76/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:685">EU:C:2010:685</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Dėl šių nacionaliniam teismui, priimančiam sprendimą už akių, tenkančių pareigų primintina, kad Sąjungos teisėje nesant nuostatų šioje srityje procesinę tvarką, skirtą teisių, kurias teisės subjektai turi pagal šią Sąjungos teisę, apsaugai užtikrinti, savo vidaus teisės sistemose, vadovaudamosi procesinės autonomijos principu, turi nustatyti valstybės narės. Vis dėlto ji turi būti ne mažiau palanki nei ta, kuri taikoma panašioms vidaus situacijoms (lygiavertiškumo principas), ir dėl jos Sąjungos teisės sistemoje vartotojams suteiktų teisių įgyvendinimas neturi tapti praktiškai neįmanomas ar pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas) (pagal analogiją žr. <DATE ISO="20130530">2013 m. gegužės 30 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Asbeek Brusse ir Man Garabito</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑488/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:341">EU:C:2013:341</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir nurodytą jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34</NO.P><TXT>Dėl lygiavertiškumo principo, su kuriuo netiesiogiai susijęs pirmasis prejudicinis klausimas ir kuris vienintelis nagrinėjamas šiuo atveju, reikia pabrėžti, kad, kaip priminta šio sprendimo 27 punkte, Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi nuostata (<DATE ISO="20130530">2013 m. gegužės 30 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Asbeek Brusse ir de Man Garabito</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑488/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:341">EU:C:2013:341</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35</NO.P><TXT>Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į viešojo intereso, kuriuo grindžiama apsauga, kuri šia direktyva suteikiama vartotojams, pobūdį ir svarbą, jos 6 straipsnį reikia laikyti lygiaverčiu nacionalinėms normoms, kurios vidaus teisės sistemoje priskiriamos prie viešosios tvarkos normų kategorijos. Darytina išvada, kad taip kvalifikuotinos visos direktyvos nuostatos, kurios būtinos šiuo 6 straipsniu siekiamam tikslui pasiekti (<DATE ISO="20130530">2013 m. gegužės 30 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Asbeek Brusse ir de Man Garabito</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑488/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:341">EU:C:2013:341</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36</NO.P><TXT>Darytina išvada, kad kai pagal vidaus proceso taisykles nacionalinis teismas turi kompetenciją <HT TYPE="ITALIC">ex officio</HT> nagrinėti reikalavimo teisėtumą pagal nacionalines viešosios tvarkos taisykles, o iš sprendime pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateiktos informacijos matyti, kad pagal Belgijos teismų sistemą būtent taip yra teismo, priimančio sprendimą už akių, atveju, jis taip pat turi ja pasinaudoti, kad pagal Direktyvoje 93/13 įtvirtintus kriterijus <HT TYPE="ITALIC">ex officio</HT> įvertintų, ar ginčijama sąlyga, kuria grindžiamas šis reikalavimas, ir sutartis, kurioje ji įtvirtinta, patenka į šios direktyvos taikymo sritį ir, jei reikia, ar ši sąlyga yra nesąžininga (pagal analogiją žr. <DATE ISO="20130530">2013 m. gegužės 30 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Asbeek Brusse ir de Man Garabito</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑488/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:341">EU:C:2013:341</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: Direktyva 93/13 turi būti aiškinama taip, kad nacionalinis teismas, nagrinėdamas bylą už akių ir turintis įgaliojimus pagal vidaus proceso taisykles <HT TYPE="ITALIC">ex officio</HT> išnagrinėti sąlygos, kuria grindžiamas reikalavimas, ir nacionalinių viešosios tvarkos taisyklių prieštaravimą, turi <HT TYPE="ITALIC">ex officio</HT> įvertinti, ar sutartis, kurioje įtvirtinta ši sąlyga, patenka į šios direktyvos taikymo sritį, ir, esant reikalui, minėtos sąlygos galimą nesąžiningumą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl antrojo ir trečiojo klausimų</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38</NO.P><TXT>Savo antruoju ir trečiuoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, pirma, ar laisvoji švietimo įstaiga, kaip antai <HT TYPE="ITALIC">KdG</HT>, turi būti laikoma įmone, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, kai ji teikia vartotojui subsidijuojamas švietimo paslaugas ir už tai ima tik studijų mokestį, prie kurio prireikus pridedamos sumos, siekiant kompensuoti šios švietimo įstaigos patirtas išlaidas. Antra, šis teismas siekia išsiaiškinti, ar vartotojo ir tokios įstaigos sudaryta sutartis dėl šių švietimo paslaugų teikimo patenka į Direktyvos 93/13 taikymo sritį ir ar ši įstaiga, atsižvelgiant į šią sutartį, turi būti laikoma <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0020" ID="QS0020"/>pardavėja ar tiekėja<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39</NO.P><TXT>Iš pradžių reikia priminti, kad pagal Direktyvos 93/13 1 straipsnį ji taikoma ne <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0021" ID="QS0021"/>įmonės<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> ir vartotojo sudarytoms sutartims, bet <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0022" ID="QS0022"/>pardavėjo ar tiekėjo<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/> su vartotoju sudaromoms sutartims, todėl šioje pagrindinėje byloje nereikia nustatyti, ar tokia švietimo įstaiga, kaip <HT TYPE="ITALIC">KdG</HT>, turi būti laikoma <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0023" ID="QS0023"/>įmone<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/>, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40</NO.P><TXT>Be to, kaip matyti iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos, Belgijos teisės aktų leidėjas Ekonomikos teisės kodekso VI.83 straipsnyje pavartojo sąvoką <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0024" ID="QS0024"/>įmonė<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/> į nacionalinę teisės sistemą perkeldamas Direktyvos 93/13 2 straipsnio c punkte apibrėžtą sąvoką <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0025" ID="QS0025"/>pardavėjas ar tiekėjas<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41</NO.P><TXT>Šiuo klausimu primintina, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją taikydami nacionalinės teisės aktus nacionaliniai teismai turi juos aiškinti kiek įmanoma atsižvelgdami į Direktyvos 93/13 formuluotę ir tikslą, kad būtų pasiektas joje numatytas rezultatas ir kad būtų laikomasi SESV 288 straipsnio trečios pastraipos. Ši pareiga nacionalinę teisę aiškinti taip, kad aiškinimas atitiktų Sąjungos teisę, iš tiesų pagrįsta pačia SESV sistema, nes sudaro sąlygas, kad nacionaliniai teismai, nagrinėdami gautas bylas, pagal savo kompetenciją užtikrintų visišką Sąjungos teisės veiksmingumą (pagal analogiją žr. <DATE ISO="20160421">2016 m. balandžio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Radlinger ir Radlingerová</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑377/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:283">EU:C:2016:283</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0079">79</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir nurodytą jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42</NO.P><TXT>Iš to matyti, kad šioje pagrindinėje byloje sąvoką <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0026" ID="QS0026"/>įmonė<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/>, kaip vartojama Belgijos teisėje, nacionalinis teismas turi aiškinti taip, kad ji atitiktų sąvoką <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0027" ID="QS0027"/>pardavėjas ar tiekėjas<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/>, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 93/13 ir, be kita ko, jos 2 straipsnio c punkte nustatytą apibrėžtį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43</NO.P><TXT>Be to, taip pat iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamoje sutartyje, pasirašytoje <HT TYPE="ITALIC">KdG</HT> ir S. Kuijpers, numatytas S. Kuijpers studijų mokesčio grąžinimo ir studijų kelionės išlaidų padengimo mokant dalimis ir netaikant palūkanų planas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis, antrąjį ir trečiąjį klausimus, kuriuos reikia nagrinėti kartu, reikia suprasti taip, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar laisvoji švietimo įstaiga, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kuri sudarydama sutartį susitarė su viena iš savo studenčių dėl mokėtinų sumų, susijusių su studijų mokesčiu ir studijų kelionės išlaidomis, mokėjimo būdo, pagal šią sutartį turi būti laikoma <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0028" ID="QS0028"/>pardavėja ar tiekėja<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/13 2 straipsnio c punktą, ir todėl minėta sutartis patenka į šios direktyvos taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip matyti iš Direktyvos 93/13 1 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies, ši direktyva taikoma <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0029" ID="QS0029"/>pardavėjo ar tiekėjo su vartotoju sudaromų sutarčių<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/> sąlygoms, dėl kurių <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0030" ID="QS0030"/>nebuvo atskirai derėtasi<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46</NO.P><TXT>Kaip nurodyta Direktyvos 93/13 dešimtoje konstatuojamojoje dalyje, vienodos teisės normos dėl nesąžiningų sąlygų turėtų būti taikomos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0031" ID="QS0031"/>visoms sutartims<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/>, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0032" ID="QS0032"/>pardavėjų ar tiekėjų<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/> sudaromoms su <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0033" ID="QS0033"/>vartotojais<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/>, kaip jie apibrėžti šios direktyvos 2 straipsnio b ir c punktuose.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47</NO.P><TXT>Kaip numatyta Direktyvos 93/13 2 straipsnio c punkte, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0034" ID="QS0034"/>pardavėjas ar tiekėjas<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/> yra bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris sutartyse, kurioms taikoma Direktyva 93/13, veikia savo verslo, prekybos ar profesijos tikslais, nesvarbu, ar tai būtų viešoji, ar privati nuosavybė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48</NO.P><TXT>Iš tos pačios nuostatos matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0035" ID="QS0035"/>pardavėjo ar tiekėjo<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/> sąvoką apibrėžė plačiai (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20130530">2013 m. gegužės 30 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Asbeek Brusse ir de Man Garabito</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑488/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:341">EU:C:2013:341</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir nurodytą jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49</NO.P><TXT>Iš tiesų, pirma, įvardžio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0036" ID="QS0036"/>bet kuris<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201D" ID="QE0036"/> vartojimas šioje nuostatoje rodo, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi būti laikomas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0037" ID="QS0037"/>pardavėju ar tiekėju<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 93/13, jei jis vykdo profesinę veiklą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50</NO.P><TXT>Antra, ši nuostata taip pat susijusi su profesine veikla – nesvarbu, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0038" ID="QS0038"/>ar tai būtų viešoji, ar privati nuosavybė<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/>. Taigi, kaip numatyta Direktyvos 93/13 keturioliktoje konstatuojamojoje dalyje, ji taip pat taikoma visuomeniniam verslui, prekybai arba profesijai (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20150115">2015 m. sausio 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Šiba</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑537/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:14">EU:C:2015:14</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51</NO.P><TXT>Darytina išvada, kad pagal Direktyvos 93/13 2 straipsnio c punktą iš jos taikymo srities nepašalinami nei bendrojo intereso užduotį vykdantys subjektai, nei viešosios teisės suteikiamą statusą turintys subjektai (pagal analogiją žr. <DATE ISO="20131003">2013 m. spalio 3 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑59/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:634">EU:C:2013:634</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>). Be to, kaip savo išvados 57 punkte pažymėjo generalinė advokatė, kadangi visuomeninio pobūdžio ir bendrojo intereso užduotys neretai vykdomos nesiekiant pelno, tai, ar subjektas siekia pelno, ar ne, apibrėžiant sąvoką <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0039" ID="QS0039"/>pardavėjas ar tiekėjas<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/>, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, nėra svarbu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52</NO.P><TXT>Be to, iš Direktyvos 93/13 2 straipsnio c punkto matyti, kad, siekiant kvalifikuoti kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0040" ID="QS0040"/>pardavėją ar tiekėją<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/>, būtina, kad atitinkamas asmuo veiktų <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0041" ID="QS0041"/>prekybos ar profesijos tikslais<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/>. Direktyvos 93/13 2 straipsnio b punkte nustatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0042" ID="QS0042"/>vartotojas<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/> – tai bet kuris fizinis asmuo, kuris sutartyse, kurioms taikoma ši direktyva, veikia <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0043" ID="QS0043"/>siekdamas tikslų, nesusijusių su jo verslu, prekyba ar profesija<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53</NO.P><TXT>Taigi sutartys, kurioms taikoma ši direktyva, joje apibrėžiamos remiantis jas sudarančių asmenų statusu pagal tai, ar jie veikia verslo, prekybos arba profesijos tikslais, ar ne (<DATE ISO="20130530">2013 m. gegužės 30 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Asbeek Brusse ir de Man Garabito</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑488/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:341">EU:C:2013:341</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20150903">2015 m. rugsėjo 3 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Costea</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑110/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:538">EU:C:2015:538</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54</NO.P><TXT>Šis kriterijus atitinka idėją, jau nurodytą šio sprendimo 26 punkte, kuria pagrįsta šioje direktyvoje nustatyta apsaugos sistema: kadangi vartotojo padėtis yra mažiau palanki nei pardavėjo ar tiekėjo tiek dėl galimybių derėtis, tiek dėl informacijos lygio, jis priverstas sutikti su pardavėjo ar tiekėjo iš anksto parengtomis sąlygomis ir negali daryti įtakos jų turiniui (<DATE ISO="20130530">2013 m. gegužės 30 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Asbeek Brusse ir de Man Garabito</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑488/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:341">EU:C:2013:341</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>, <DATE ISO="20150903">2015 m. rugsėjo 3 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Costea</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑110/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:538">EU:C:2015:538</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0018">18</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55</NO.P><TXT>Iš to matyti, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0044" ID="QS0044"/>pardavėjas ar tiekėjas<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/13 2 straipsnio c punktą, yra funkcinė sąvoka, dėl kurios reikia įvertinti, ar sutartiniai santykiai priskirtini prie veiklos, kurią asmuo vykdo profesiniais tikslais (pagal analogiją žr. <DATE ISO="20170427">2017 m. balandžio 27 d.</DATE> Nutarties <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bachman</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑535/16</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:321">EU:C:2017:321</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir nurodytą jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56</NO.P><TXT>Šiuo atveju Belgijos ir Austrijos vyriausybės teigia, kad kaip aukštojo mokslo įstaiga, kuri daugiausia finansuojama viešosiomis lėšomis, <HT TYPE="ITALIC">KdG</HT> negali būti laikoma <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0045" ID="QS0045"/>įmone<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/> atsižvelgiant į šios sąvokos aiškinimą Sąjungos konkurencijos teisėje, vadinasi, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0046" ID="QS0046"/>pardavėja ar tiekėja<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 93/13, nes jos teikiamos švietimo paslaugos nėra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0047" ID="QS0047"/>paslauga<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/>, kaip tai suprantama pagal SESV 57 straipsnį (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19931207">1993 m. gruodžio 7 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Wirth</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑109/92</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1993:916">EU:C:1993:916</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0016">16</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57</NO.P><TXT>Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismo bylos medžiagos matyti, kad bet kuriuo atveju pagrindinė byla nėra tiesiogiai susijusi su tokios švietimo įstaigos, kaip <HT TYPE="ITALIC">KdG</HT>, švietimo tikslu. Vis dėlto šioje byloje nagrinėjama švietimo įstaigos teikiama paslauga, palyginti su jos švietimo veikla, yra papildoma ir antraeilė, kuria studentei siūloma, sudarius sutartį, sumokėti mokėtinas sumas be palūkanų. Tokia paslauga, atsižvelgiant į jos pobūdį, nustatomas esamos paskolos mokėjimo būdas ir todėl ji iš esmės yra kredito sutartis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58</NO.P><TXT>Taigi, su sąlyga, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikrins ankstesniame punkte nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pagal minėtą sutartį teikdama tokią papildomą ir antraeilę, palyginti su švietimo veikla, paslaugą, tokia įstaiga, kaip <HT TYPE="ITALIC">KdG</HT>, veikia kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0048" ID="QS0048"/>pardavėja ar tiekėja<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 93/13.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59</NO.P><TXT>Tokį aiškinimą patvirtina šia direktyva siekiamas tikslas. Iš tiesų pagal sutartį, kaip antai nagrinėjamą šioje pagrindinėje byloje, iš principo tarp švietimo įstaigos ir studento egzistuoja nelygybė, kylanti dėl šių šalių informuotumo ir techninių kompetencijų nesimetriškumo. Iš tiesų tokia įstaiga yra nuolatinė organizacija ir turi techninius gebėjimus, kuriuos nebūtinai turi privačiais tikslais veikiantis studentas, kuriam staiga pasiūloma sudaryti šią sutartį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ir su sąlyga, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atliks patikrinimą, į antrąjį ir trečiąjį klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 93/13 2 straipsnio c punktas turi būti aiškinamas taip, kad laisvoji švietimo įstaiga, kaip antai aptariama pagrindinėje byloje, kuri su viena iš savo studenčių sudarė sutartį dėl šios studentės mokėtinų sumų, susijusių su studijų mokesčiu ir studijų kelionės išlaidomis, mokėjimo būdo, pagal šią sutartį turi būti laikoma <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0049" ID="QS0049"/>pardavėja ar tiekėja<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/13 2 straipsnio c punktą, todėl minėta sutartis patenka į šios direktyvos taikymo sritį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="10"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61</NO.P><TXT>Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:</INTRO><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><DATE ISO="19930405">1993 m. balandžio 5 d.</DATE> Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais turi būti aiškinama taip, kad nacionalinis teismas, nagrinėdamas bylą už akių ir turintis įgaliojimus pagal vidaus procedūrų taisykles <HT TYPE="ITALIC">ex officio</HT> nagrinėti sąlygos, kuria grindžiamas reikalavimas, ir nacionalinių viešosios tvarkos taisyklių prieštaravimą, turi <HT TYPE="ITALIC">ex officio</HT> įvertinti tai, ar sutartis, kurioje įtvirtinta ši sąlyga, patenka į šios direktyvos taikymo sritį, ir, esant reikalui, minėtos sąlygos galimą nesąžiningumą.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Su sąlyga, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atliks patikrinimą, Direktyvos 93/13 2 straipsnio c punktas turi būti aiškinamas taip, kad laisvoji švietimo įstaiga, kaip antai aptariama pagrindinėje byloje, kuri sudarydama sutartį susitarė su viena iš savo studenčių dėl šios studentės mokėtinų sumų, susijusių su studijų mokesčiu ir studijų kelionės išlaidomis, mokėjimo būdo, pagal šią sutartį turi būti laikoma <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0050" ID="QS0050"/>pardavėja ar tiekėja<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/13 2 straipsnio c punktą, todėl minėta sutartis patenka į šios direktyvos taikymo sritį.</HT></TXT></NP></ITEM></LIST></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>