Ginčo aplinkybės, procesas ir šalių reikalavimai

1

2009 m. sausio 8 d. ieškovas Andreas Helbrecht pagal iš dalies pakeistą 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) (pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1), pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) paraišką įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą.

2

Prašomas įregistruoti prekių ženklas buvo žodinis žymuo „SportEyes“. Prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir pataisytos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 25 klasei ir atitinka šį aprašymą: „Odinė avalynė, avalynė iš odų pakaitalų, gumos ar plastiko, guminiai batai ir botai; tekstilės galvos apdangalai, odų ir odų pakaitalų galvos apdangalai, guminiai arba plastikiniai galvos apdangalai, ypač kepurės su snapeliu; tekstilės, odų ir odų pakaitalų, guminiai ar plastikiniai drabužiai; pirštinės“.

3

Europos Sąjungos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2009 m. kovo 30 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 11/2009.

4

2009 m. birželio 29 d. įstojusi į bylą šalis Lenci Calzature SpA, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsniu, pateikė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos šio sprendimo 2 punkte nurodytoms prekėms.

5

Protestas buvo grindžiamas šiomis ankstesnėmis teisėmis:

–

šiuo ankstesniu vaizdiniu Europos Sąjungos prekių ženklu, kurio registracijos paraiška pateikta 2004 m. spalio 15 d. ir kuris įregistruotas 2008 m. rugsėjo 6 d. numeriu 4073334 prie 25 klasės priskirtoms prekėms, būtent: „Avalynė, auliniai batai, šliurės ir įvairių rūšių batai, drabužiai ir galvos apdangalai“:

–

šiuo ankstesniu vaizdiniu Europos Sąjungos prekių ženklu, kurio registracijos paraiška pateikta 2004 m. spalio 15 d. ir kuris įregistruotas 2008 m. rugsėjo 5 d. numeriu 4077251 prie 25 klasės priskirtoms prekėms:

–

šiuo ankstesniu vaizdiniu Europos Sąjungos prekių ženklu, kurio registracijos paraiška pateikta 2004 m. spalio 15 d. ir kuris įregistruotas 2008 m. rugsėjo 5 d. numeriu 4077236 prie 25 klasės priskirtoms prekėms:

–

šiuo ankstesniu vaizdiniu Europos Sąjungos prekių ženklu, kurio registracijos paraiška pateikta 2000 m. gegužės 31 d. ir kuris įregistruotas 2001 m. liepos 24 d. numeriu 1683986 prie 25 klasės priskirtoms prekėms:

6

Protestas buvo grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu pagrindu.

7

2013 m. kovo 7 d. sprendimu Protestų skyrius, išnagrinėjęs protestą vien remdamasis ankstesniu prekių ženklu Nr. 4073334, patenkino protestą dėl visų nagrinėjamų prekių.

8

2013 m. gegužės 3 d. ieškovas, remdamasis Reglamento Nr. 207/2009 58–60 straipsniais, pateikė EUIPO apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo.

9

2014 m. vasario 27 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO penktoji apeliacinė taryba paliko nepakeistą Protestų skyriaus sprendimą ir atmetė prašomo įregistruoti prekių ženklo paraišką. Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 16 punkte nurodė, kad ji pradėjo nagrinėti nuo ankstesnio prekių ženklo Nr. 4073334. Ginčijamo sprendimo 17–19 punktuose ji nusprendė, kad atitinkama teritorija yra Europos Sąjungos teritorija, o tikslinis vartotojas – pakankamai informuota ir protingai pastabi bei nuovoki plačioji visuomenė, kurios pastabumo lygis vidutinis. Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 20 punkte patvirtino Protestų skyriaus išvadą, jog nagrinėjamos prekės yra tapačios. Ginčijamo sprendimo 30 ir 31 punktuose Apeliacinė taryba nusprendė, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra vizualiai ir fonetiškai panašūs. Minėto sprendimo 32 punkte ji teigė, kad, anglakalbės visuomenės požiūriu, minėtų žymenų konceptualus panašumas buvo didelis. Taigi minėto sprendimo 33 punkte Apeliacinė taryba padarė išvadą, jog žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra panašūs. Dėl galimybės supainioti Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 34–40 punktuose pažymėjo, kad, turint omenyje netobulai vartotojo prisimenamą prekių ženklų vaizdą, egzistuoja galimybė supainioti, atsižvelgiant į nagrinėjamų prekių panašumą ir į minėtų žymenų panašumą. Ginčijamo sprendimo 39 punkte pažymėjusi, kad proceso ekonomiškumo sumetimais nenagrinės kitų ankstesnių prekių ženklų, dėl kurių pareikštas protestas, Apeliacinė taryba atmetė apeliaciją.

10

2014 m. gegužės 13 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovo ieškinį.

11

2014 m. spalio 24 d. EUIPO Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė atsakymą į ieškinį.

12

2014 m. spalio 31 d. įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė atsakymą į ieškinį.

13

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

–

panaikinti ginčijamą sprendimą,

–

priteisti iš EUIPO ir įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas.

14

EUIPO ir įstojusi į bylą šalis savo atsakymuose į ieškinį Bendrojo Teismo prašo:

–

atmesti ieškinį,

–

priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

15

2016 m. spalio 28 d. ieškovas pranešė Bendrajam Teismui apie tai, kad EUIPO anuliavimo skyrius šio sprendimo 5 punkte nurodytus ankstesnius vaizdinius prekių ženklus arba panaikino (2016 m. kovo 3 d. Sprendimas Nr. 10958 C dėl prekių ženklo Nr. 1683986), arba jų registraciją pripažino negaliojančia (2016 m. liepos 7 d. sprendimai Nr. 12041 C, 12042 C ir 12040 C dėl prekių ženklų Nr. 4073334, 4077236 ir 4077251), ir visi šie sprendimai tapo galutiniai.

16

2016 m. lapkričio 24 d. Bendrasis Teismas, remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, šalims pranešė apie proceso organizavimo priemonę, kuria jis paprašė jų išsakyti nuomonę dėl to, ar, atsižvelgiant į minėtų sprendimų priėmimą, nagrinėjamo ieškinio dalykas neišnyko.

17

2016 m. gruodžio 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo dokumentą, kuriame jis iš esmės nurodė, jog ieškinio dalykas neišnyko, nes juo siekiama prašomo prekių ženklo registracijos, nebent Bendrasis Teismas ketina panaikinti ginčijamą sprendimą remdamasis tuo, kad ankstesnių prekių ženklų registracija pripažinta negaliojančia arba jie panaikinti.

18

Įstojusi į bylą šalis savo ruožtu dokumente (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2016 m. gruodžio 9 d.) nurodė, kad, jos manymu, ieškinio dalykas išnyko.

19

Dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2016 m. gruodžio 8 d.) EUIPO taip pat patvirtino šio sprendimo 15 punkte nurodytų keturių sprendimų galutinį pobūdį. Be kita ko, jos nuomone, kadangi, įsigaliojus 2016 m. liepos 7 d. Sprendimui Nr. 12041 C, ankstesnio prekių ženklo Nr. 4073334, kuriuo grindžiamas ginčijamas sprendimas, registracija nebegalioja, šis ieškinys neteko dalyko. Galiausiai, EUIPO mano, kad iš ieškovo reikia priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl teisės

20

Reikia priminti, kad, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, protesto procedūra netenka dalyko, jeigu pripažįstama negaliojančia prekių ženklo, kuriuo jis grindžiamas, registracija (žr. 2016 m. gegužės 25 d. Sprendimo Ice Mountain Ibiza / EUIPO – Etyam (ocean beach club ibiza), T‑753/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:312, 24 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

21

Vadinasi, tokiu atveju Bendrajame Teisme pareikštas ieškinys dėl Apeliacinės tarybos sprendimo taip pat netenka dalyko (2010 m. rugsėjo 27 d. Nutarties Hidalgo / VRDT – Bodegas Hidalgo – La Gitana (HIDALGO), T‑365/08, nepaskelbta Rink., EU:T:2010:407, 6 punktas ir 2016 m. gegužės 25 d. Sprendimo ocean beach club ibiza, T‑753/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:312, 25 punktas).

22

Remiantis Reglamento Nr. 207/2009 55 straipsnio 2 dalimi, laikoma, kad Sąjungos prekių ženklas, kurio registracija pripažinta negaliojančia, nuo pat pradžios neturėjo šiame reglamente nurodytos galios. Iš to išplaukia, kad laikytina, jog ankstesnis prekių ženklas negalėjo turėti galios ir dėl to juo negalėjo būti grindžiamas protestas dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo (šiuo klausimu žr. 2015 m. kovo 4 d. Sprendimo Three‑N‑Products / VRDT – Munindra (PRANAYUR), T‑543/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:134, 16 punktą).

23

Šioje byloje ginčijamas sprendimas pagrįstas išimtinai galimybe supainioti prašomą įregistruoti prekių ženklą su ankstesniu prekių ženklu Nr. 4073334, o būtent dėl šios priežasties Protestų skyrius patenkino protestą. Tačiau neginčytina, kad 2016 m. liepos 7 d. sprendimu Anuliavimo skyrius pripažino šio ankstesnio prekių ženklo registraciją negaliojančia ir šis sprendimas tapo galutinis.

24

Taigi, ankstesnio prekių ženklo Nr. 4073334 registraciją pripažinus negaliojančia išnyko vienintelis ankstesnis prekių ženklas, kuriuo remiantis ginčijamame sprendime protestas pripažintas pagrįstu, ir protesto procedūra neteko dalyko, kiek tai susiję su šiuo ankstesniu prekių ženklu. Todėl, remiantis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 131 straipsniu, šis ieškinys neteko dalyko ir nebėra pagrindo priimti sprendimą.

25

Nors ieškovas tvirtina, kad Bendrojo Teismo sprendimas dėl šios bylos esmės jam būtų naudingas, reikia pažymėti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką suinteresuotumas pareikšti ieškinį turi išlikti iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o tai reiškia, jog ieškinys dėl savo rezultato turi būti naudingas jį pareiškusiai šaliai, nes kitaip nebebūtų pagrindo priimti sprendimą (2007 m. birželio 7 d. Sprendimo Wunenburger / Komisija, C‑362/05 P, EU:C:2007:322, 42 punktas ir 2007 m. spalio 11 d. Nutarties Wilfer / VRDT, C‑301/05 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2007:593, 19 punktas; taip pat žr. 2010 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, T‑494/08–T‑500/08 ir T‑509/08, EU:T:2010:511, 43 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

26

Šioje byloje konstatuotina, kad Bendrojo Teismo sprendimas dėl esmės negali būti naudingas ieškovui. Remiantis Reglamento Nr. 207/2009 64 straipsnio 3 dalimi, Apeliacinės tarybos sprendimai įsigalioja tik pasibaigus šio reglamento 65 straipsnio 5 dalyje nurodytam laikotarpiui arba, jeigu per tą laikotarpį buvo pateiktas ieškinys Sąjungos teismui, – nuo tokio ieškinio atmetimo dienos. Tačiau tokiu atveju, kaip šioje byloje, kai Bendrasis Teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo priimti sprendimą, nėra nė vienos iš šių dviejų prielaidų (2012 m. lapkričio 26 d. Nutarties MIP Metro / VRDT – Real Seguros (real,‑ QUALITY), T‑548/11, nepaskelbta Rink., EU:T:2012:623, 23 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2003 m. liepos 3 d. Nutarties Lichtwer Pharma / VRDT – Biofarma (Sedonium), T‑10/01, EU:T:2003:182, 17 punktą, 2007 m. rugsėjo 11 d. Nutarties Lancôme / VRDT – Baudon (AROMACOSMETIQUE), T‑185/04, nepaskelbta Rink., EU:T:2007:249, 22 punktą). Šis ieškinys neteko savo dalyko, nes ginčijamas sprendimas automatiškai laikytinas nuo pat pradžių neturėjusiu Reglamente Nr. 207/2009 numatytos galios ir dėl to juo negalėjo būti patenkintas joks protestas, kaip matyti iš 21 ir 22 punktų. Todėl Bendrasis Teismas negali spręsti dėl sprendimo, kuris, kaip ginčijamas sprendimas, neturi jokios teisinės galios, teisėtumo. Dėl tų pačių priežasčių Bendrasis Teismas juo labiau negali jo panaikinti.

27

Be kita ko, Bendrajam Teismui pateiktu ieškiniu dėl panaikinimo siekiama patikrinti EUIPO apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2009 m. gegužės 14 d. Sprendimo Fiorucci / VRDT – Edwin (ELIO FIORUCCI), T‑165/06, EU:T:2009:157, 21 punktą ir nurodytą teismo praktiką). Šiuo klausimu pasakytina, kad Bendrasis Teismas vykdo EUIPO instancijų sprendimų teisėtumo priežiūrą ir bet kuriuo atveju negali pakeisti kompetentingos EUIPO instancijos, kuri yra ginčijamo akto autorė, motyvų savo paties motyvais (šiuo klausimu žr. 2009 m. gegužės 14 d. Sprendimo ELIO FIORUCCI, T‑165/06, EU:T:2009:157, 65 punktą). Taigi jam nereikia priimti sprendimo dėl galimybės supainioti prašomą įregistruoti prekių ženklą su ankstesniais prekių ženklais, būtent – su prekių ženklais Nr. 1683986, 4077236 ir 4077251, kurių vienas panaikintas (1683986), o kiti pripažinti negaliojančiais (4077236 ir 4077251). Pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą tokią analizę prireikus turi atlikti EUIPO.

28

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad nebėra pagrindo priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29

Pagal Procedūros reglamento 137 straipsnį, jeigu nėra pagrindo priimti sprendimo, Bendrasis Teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia savo nuožiūra.

30

Šiuo atveju ieškovas reikalavo priteisti iš įstojusios į bylą šalies ir iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

31

EUIPO savo ruožtu reikalavo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

32

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad šioje byloje sprendimo priimti nebereikia dėl to, kad pripažinta negaliojančia ankstesnio prekių ženklo, kuriuo buvo grindžiamas protestas, registracija.

33

Todėl reikia nuspręsti, kad įstojusi į bylą šalis padengia savo pačios ir ieškovo patirtas išlaidas. EUIPO padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

1)

Nebėra pagrindo priimti sprendimo dėl ieškinio.

2)

Lenci Calzature SpA padengia savo pačios ir Andreas Helbrecht patirtas bylinėjimosi išlaidas. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) padengia savo pačios bylinėjimosi išlaidas.