1993R0404 — LT — 01.05.2004 — 007.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 404/93 1993 m. vasario 13 d. dėl bendro bananų rinkos organizavimo (OL L 047, 25.2.1993, p.1) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 3518/93 1993 m. gruodžio 21 d. |
L 320 |
15 |
22.12.1993 |
|
|
L 349 |
105 |
31.12.1994 |
||
|
L 210 |
28 |
28.7.1998 |
||
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1257/1999 1999 m. gegužės 17 d. |
L 160 |
80 |
26.6.1999 |
|
|
L 31 |
2 |
2.2.2001 |
||
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2587/2001 2001 m. gruodžio 19 d. |
L 345 |
13 |
29.12.2001 |
|
iš dalies keičiamas:
|
L 236 |
33 |
23.9.2003 |
|
NB: Šioje suvestinėje dokumento redakcijoje pateiktos nuorodos į Europos valiutos vienetą ir (arba) ekiu, kurios nuo 1999 m. sausio 1 d. turi būti suprantamos kaip nuorodos į euro – Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3308/80 (OL L 345, 1980 12 20, p. 1) ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1103/97 (OL L 162, 1997 6 19, p. 1). |
TARYBOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 404/93
1993 m. vasario 13 d.
dėl bendro bananų rinkos organizavimo
EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,
atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 42 ir 43 straipsnius,
atsižvelgdama į Protokolą dėl bananų importo tarifinės kvotos, pridedamą prie Sutarties 136 straipsnyje numatytos Įgyvendinimo konvencijos dėl Bendrijos užjūrio šalių ir teritorijų asociacijos, ypač į jo 4 pastraipą,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą ( 1 ),
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 2 ),
atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 3 ),
kadangi bendroji žemės ūkio produktų rinka turi veikti ir plėtotis įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką, įskaitant žemės ūkio rinkų, galinčių atsižvelgiant į produktus turėti įvairias formas, organizavimą;
kadangi šiuo metu bananus auginančiose Bendrijos valstybėse narėse yra nacionalinių rinkos organizacijų, siekiančių užtikrinti, kad gamintojai galėtų realizuoti savo produktus nacionalinėje rinkoje ir gauti pajamų, atitinkančių gamybos išlaidas; kadangi šios nacionalinės rinkos organizacijos taiko kiekybinius apribojimus, trukdančius kurti vieną bendrą bananų rinką; kadangi kai kurios bananų neauginančios valstybės narės numato lengvatines rinkas bananams iš Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (toliau – AKR) valstybių, kitos laikosi libe- ralių importavimo taisyklių, o tai netgi vienu atveju leidžia atsirasti išskirtinei tarifų situacijai; kadangi šios skirtingos priemonės trukdo laisvą bananų judėjimą Bendrijoje ir įgyvendinti bendras priemones dėl prekybos su trečiosiomis šalimis; kadangi, siekiant sukurti vieną bendrą rinką, įvairias nacionalines priemones turi pakeisti suderintas ir lankstus bendras bananų rinkos organizavimas;
kadangi, kad Bendrija galėtų laikytis Bendrijos palankumo savos gamybos produktams principo ir savo įvairių tarptautinių įsipareigojimų, tas bendras rinkos organizavimas turėtų leisti, kad Bendrijoje auginami bananai ir iš AKR valstybių, tradicinių tiekėjų, gaunami bananai būtų realizuojami Bendrijos rinkoje pakankamai gamintojams bei vartotojams priimtinomis kainomis nežlugdant bananų importo iš kitų trečiųjų šalių tiekėjų;
kadangi, siekiant sudaryti sąlygas, kad rinkai būtų tiekiami vienodos ir patenkinamos kokybės produktai atitinkamai atsižvelgiant į vietos ypatybes bei auginamas veisles, ir užtikrinti Bendrijos produktų realizavimą pelningomis, pakankamas pajamas garantuojančiomis kainomis, šviežiems bananams turėtų būti nustatyti kokybės standartai ir, jei reikia, perdirbtiems bananų produktams pardavimo taisyklės;
kadangi, siekiant kuo labiau padidinti iš Bendrijoje auginamų bananų gaunamas pajamas, turėtų būti skatinamas gamintojų organizacijų kūrimasis paprastai teikiant joms pradinę pagalbą; kadangi, kad tokioms organizacijoms būtų patikėtas veiksmingas vaidmuo koncentruojant tiekimą, jų nariai turėtų įsipareigoti per šią organizaciją parduoti visą savo produkciją; kadangi taip pat reikėtų leisti kurtis ir kitokių rūšių asociacijoms, kurios apima gamintojų organizacijas ir kitų gamybos stadijų atstovus; kadangi vėliau reikėtų apibrėžti sąlygas, pagal kurias tokios asociacijos, atstovaujančios įvairiems bananų sektoriaus aspektams, gali imtis bendrus interesus ginančių priemonių ir išplėsti savo taisyklių taikymą ir ne nariams vietiniu ar regioniniu mastu; kadangi su tokiomis organizacijomis taip pat būtų galima konsultuotis sudarant pamatines programas, ir jos galėtų vaidinti aktyvų vaidmenį įgyvendinant struktūrines priemones, taikomas kaip rinkos organizavimo dalį;
kadangi struktūriniai trūkumai, ribojantys Bendrijos produkcijos galimybes konkuruoti, turėtų būti sumažinti visų pirma didinant produktyvumą; kadangi šiam tikslui pasiekti kiekviename gamybos regione turėtų būti sudarytos nuo Bendrijos paramos struktūrų priklausomos programos, kurias vykdant bendradarbiautų ir Komisija, ir nacionalinės bei regioninės valdžios institucijos, ir pirmiau nurodytos įvairios šio sektoriaus organizacijos, kiek įmanoma sietinos su taikytinų priemonių rengimu;
kadangi nacionalinės rinkos organizacijos iki šiol įgalindavo nacionalinius bananų gamintojus gauti iš rinkos pakankamai pajamų savo gamybos išlaidoms padengti; kadangi dėl to, kad taip organizuojant rinką gamintojai neatsidurtų blogesnėje padėtyje negu dabar, ir dėl to, kad tikriausiai tose rinkose pasikeistų kainų lygiai, reikėtų numatyti kompensaciją, padengiančią pajamų netekimą, galintį atsirasti dėl naujos sistemos įgyvendinimo, kad būtų sudarytos sąlygos tolesnei gamybai Bendrijoje specifinės struktūrinės būklės sąlygojamomis išlaidomis, kol ji nebus sureguliuota įgyvendintomis struktūrinėmis priemonėmis; kadangi reikia numatyti pagalbą, kuri būtų pritaikoma, kad būtų galima atsižvelgti į padidėjusį produktyvumą ir įvairių kokybės kategorijų tendencijas;
kadangi tam tikruose labai mažuose Bendrijos regionuose, kur sąlygos yra ypač netinkamos bananams auginti, bet labiau tinkamos pakaitinėms kultūroms, turėtų būti skatinama ryžtingai nutraukti bananų auginimą už tokį bananų auginimo nutraukimą skiriant priemoką; kadangi siekiant apriboti šios operacijos išlaidas juos reikia kuo greičiau išnaikinti;
kadangi kiekvienais metais sudaromas prognozuojamo tiekimo balansas turėtų įvertinti auginimo ir suvartojimo perspektyvas Bendrijoje; kadangi reikia, kad būtų galima tą balansą per metus keisti atsižvelgiant į aplinkybes, įskaitant konkrečias klimato sąlygas;
kadangi, siekiant užtikrinti Bendrijoje auginamų bananų ir iš AKR valstybių pagal Lomės konvencijos susitarimus kilusių produktų patenkinamą pardavimą kiek įmanoma išlaikant tradicinį prekybos pobūdį, reikia numatyti metų tarifinės kvotos atidarymą; kadangi pagal pirmiau minėtus susitarimus bananų importui iš trečiųjų šalių būtų taikomas 100 ekiu už toną tarifas, atitinkantis Bendrojo muito tarifo dydį, o, antra vertus, netradiciniams bananams iš AKR valstybių būtų taikomas nulinis muitas; kadangi reikia priimti nuostatas, kuriomis būtų galima užtikrinti tarifinės kvotos dydžio derinimą su prognozuojamo tiekimo balanse užfiksuotais Bendrijos paklausos pokyčiais;
kadangi į tarifinę kvotą nepatenkančiam importui turi būti taikomi pakankamai dideli muitai siekiant užtikrinti, kad Bendrijos produkcija ir tradiciniai iš AKR valstybių gaunami kiekiai būtų parduodami priimtinomis sąlygomis;
kadangi tradicinis bananų importas iš AKR valstybių yra didesnis už bemuitę tarifinę kvotą kaip tradicinių kiekių dalį, į kurią atsižvelgiama dėl jau pagal produkcijos didinimo programas panaudotų investicijų;
kadangi, siekiant laikytis pirmiau minėtų tikslų ir kartu atsižvelgti į bananų pardavimo ypatybes, administruojant tarifinę kvotą reikia daryti skirtumą tarp, viena vertus, operatorių, kurie anksčiau pardavinėjo trečiųjų šalių bananus ir netradicinius AKR valstybių bananus, ir, kita vertus, operatorių, kurie anksčiau pardavinėjo Bendrijoje užaugintus bananus, kartu paliekant tam tikrą kiekį naujiems operatoriams, kurie dar neseniai ėmėsi komercinės veiklos arba tik ruošiasi imtis komercinės veiklos šiame sektoriuje;
kadangi, siekiant nenutraukti esamų komercijos ryšių ir kartu sudaryti sąlygas tam tikrai prekybos struktūrų raidai, atskirų importo licencijų pagal kiekvieną pirmiau apibūdintą kategoriją išdavimas kiekvienam operatoriui turi būti grindžiamas vidutiniu bananų kiekiu, kurį tas operatorius, remiantis turimais statistiniais duomenimis, pardavė per ankstesnius trejus metus;
kadangi, nustatydama papildomus operatoriams taikomus kriterijus, Komisija vadovaujasi principu, pagal kurį licencijos turi būti išduodamos fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie ėmėsi komercinės rizikos tiekti rinkai bananus ir jaučia būtinumą vengti trikdyti įprastus prekybinius santykius tarp asmenų, užimančių skirtingas vietas prekybos grandinėje;
kadangi, atsižvelgdamos į prekybos struktūras, valstybės narės turi, remdamosi Komisijos nustatyta tvarka ir kriterijais, atlikti operatorių surašymą ir nustatyti parduodamus kiekius, kurie bus nurodomi išduodant sertifikatus;
kadangi importo priežiūra tarifinės kvotos struktūroje reikalauja užstatu užtikrintos importo licencijos schemos;
kadangi Komisija turėtų galėti imtis atitinkamų priemonių didesniems sutrikimams ar tokių sutrikimų, galinčių trukdyti Sutarties 39 straipsnio tikslams pasiekti, grėsmei įveikti;
kadangi tam tikros paramos teikimas pakenktų rinkos organizacijos funkcionavimui; kadangi todėl bananų sektoriui turėtų būti taikomos Sutarties nuostatos, leidžiančios valstybėms narėms teikti nacionalinę pagalbą ir draudžiančios tą pagalbą, kuri yra nesuderinama su bendrąja rinka;
kadangi, siekiant palengvinti šių nuostatų įgyvendinimą, turėtų būti nustatyta valstybių narių ir Komisijos glaudaus bendradarbiavimo Vadybos komitete tvarka;
kadangi bendra bananų sektoriaus rinkų organizacija turi taip pat deramai atsižvelgti į Sutarties 39 ir 110 straipsniuose iškeltus tikslus;
kadangi įvairių taikomų nacionalinių priemonių pakeitimas šiuo bendru rinkos organizavimu, įsigaliojus šiam reglamentui, kelia grėsmę trikdyti vidaus rinką; kadangi Komisija nuo 1993 m. liepos 1 d. galėtų imtis bet kokių pereinamojo laikotarpio priemonių, reikalingų šių naujų priemonių įgyvendinimo sunkumams įveikti;
kadangi 1985 m. gegužės 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1319/85 dėl Bendrijos taisyklių vaisiams ir daržovėms taikymo priežiūros sustiprinimo ( 4 ) turėtų būti išplėstas ir bananų sektoriui, kad būtų galima tikrinti, ar laikomasi pagal šį reglamentą bananams nustatytų standartų;
atsižvelgdama į bananų auginimo socialinę, ekonominę, kultūrinę ir su aplinkos apsauga siejamą svarbą tokiuose Bendrijos regionuose, kaip Prancūzijos užjūrio departamentai, Madera, Azorai, Algarvė, Kreta, Lakonija ir Kanarų salos, kuriems būdingas uždarumas, atokumas ir struktūrinis atsilikimas, kartais sunkinamas ekonominio priklausomumo nuo bananų auginimo;
kadangi šio reglamento veikimas turėtų būti ištirtas po tam tikro taikymo laikotarpio ir besibaigiant dešimtiesiems metams po jo įsigaliojimo, kad būtų galima apsvarstyti naujas priemones, taikytinas po šios datos,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. Šiuo reglamentu nustatomas bendras bananų rinkos organizavimas.
2. Organizavimas apima šiuos produktus:
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
0803 00 19 |
Švieži bananai, išskyrus plantanus |
|
ex080300 90 |
Džiovinti bananai, išskyrus plantanus |
|
ex081295 90 |
Laikinai konservuoti bananai |
|
ex081350 99 |
Mišiniai, kuriuose yra džiovintų bananų |
|
1106 30 10 |
Bananų miltai, rupūs miltai ir milteliai |
|
ex200600 99 |
Cukruje konservuoti bananai |
|
ex200710 99 |
Homogenizuoti bananų preparatai |
|
ex200799 39 ex200799 58 ex200799 98 |
Bananų džemai, želė, marmeladai, tyrės ir pastos |
|
ex200892 59 ex200892 78 ex200892 93 ex200892 98 |
Mišiniai, kuriuose yra kitaip paruoštų ar konservuotų bananų |
|
ex200899 49 ex200899 68 ex200899 99 |
Kitaip paruošti ar konservuoti bananai |
|
ex200980 35 ex200980 38 ex200980 79 ex200980 86 ex200980 89 ex200980 99 |
Bananų sultys |
3. Prekybos metai tęsiasi nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.
I DALIS
Bendri kokybės ir prekybos standartai
2 straipsnis
1. Vartotojui tiektiniems šviežiems bananams, išskyrus plantanus, atsižvelgiant į skirtingas užaugintų bananų veisles nustatomi kokybės standartai.
2. Iš bananų pagamintiems perdirbtiems produktams taip pat gali būti nustatyti prekybos standartai.
3 straipsnis
1. Jeigu 27 straipsnyje nustatyta tvarka Komisija nenusprendžia kitaip, produktai, kuriems nustatyti bendri standartai, Bendrijoje gali būti parduodami tik tuo atveju, jei jie atitinka tuos standartus.
2. Siekiant nustatyti, ar produktai atitinka kokybės standartus, juos gali tikrinti valstybių narių paskirtos institucijos.
4 straipsnis
Kokybės ir prekybos standartai, realizacijos etapai, kuriais produktai turi atitikti tokius standartus, ir priemonės vienodam 2 ir 3 straipsnių nuostatų įgyvendinimui, įskaitant patikrinimus, užtikrinti nustatomi 27 straipsnyje numatyta tvarka.
II DALIS
Gamintojų organizacijos ir koncentracijos mechanizmai
5 straipsnis
1. Šiame reglamente „gamintojų organizacija“ – tai bet kokia Bendrijoje įsisteigusi gamintojų organizacija, kuri:
a) yra pačių gamintojų sukurta, kad:
— koncentruotų vieno ar kelių 1 straipsnyje nurodytų produktų tiekimą ir gamybos stadijoje reguliuotų kainas,
— sudarytų sąlygas gamintojams nariams įsigyti atitinkamą tų produktų pakavimo ir prekybos techninę įrangą;
b) gali akivaizdžiai nurodyti tam tikrą minimalią realizuotinos produkcijos apimtį ir minimalų gamintojų skaičių;
c) vadovaujasi nuostatų pobūdžio taisyklėmis:
— reikalaujančiomis iš gamintojų per šią organizaciją parduoti visą to produkto ar tų produktų, dėl kurių jie įstojo į tą organizaciją, produkciją,
— leidžiančiomis gamintojams kontroliuoti organizaciją ir jos sprendimų priėmimo procedūras,
— numatančiomis nuobaudas už gamintojų narių padarytus šios organizacijos nustatytų taisyklių pažeidimus,
— nustatančiomis nario mokesčius,
— reglamentuojančiomis naujų narių priėmimą;
d) nustato gamybos žvalgymo, produkcijos, ypač kokybės gerinimo ir pardavimo taisykles;
e) organizuoja atskirą su bananais susijusios veiklos apskaitą;
f) yra pagal 2 dalį valstybės narės pripažinta.
2. Gavusios prašymą, valstybės narės pripažįsta organizacijas, jei jos pateikia savo veiklos trukmės ir veiksmingumo garantijas, ypač atsižvelgdamos į 1 dalyje išvardytas užduotis, ir jei jos atitinka ten numatytas sąlygas.
6 straipsnis
1. Penkerius metus, skaičiuojant nuo pripažinimo dienos, valstybės narės skiria pripažintoms gamintojų organizacijoms paramą jų steigimuisi skatinti ir administraciniam darbui paremti.
2. Tokia pagalba:
— pirmaisiais, antraisiais, trečiaisiais, ketvirtaisiais ir penktaisiais metais sudaro atitinkamai 5 %, 5 %, 4 %, 3 % ir 2 % gamintojo organizacijos rėmuose parduotos produkcijos vertės,
— neturi būti didesnė nei suinteresuotos organizacijos steigimo ir administracinės veiklos faktinės sąnaudos,
— mokama dalimis kasmet ne ilgiau kaip septynerius metus nuo pripažinimo dienos.
Kiekvienų metų gamybos vertė apskaičiuojama remiantis:
— faktiškai realizuotų gaminių kiekiu per metus,
— gamintojo kainų vidurkiu.
3. Gamintojų organizacijos, susiformuojančios iš organizacijų, kurios didele dalimi jau atitinka šio reglamento sąlygas, turi teisę gauti pagalbą pagal šio straipsnio nuostatas tik tuo atveju, jeigu buvo sukurtos po susijungimo, kuris leidžia veiksmingiau siekti šio reglamento 5 straipsnyje nustatytų tikslų. Tačiau tokiu atveju pagalba skiriama tik organizacijos steigimo išlaidoms padengti (išlaidoms, susijusioms su parengiamuoju darbu ir steigimo sutarties bei įstatų parengimu).
4. Apie šiame straipsnyje minėtą pagalbą pranešama Komisijai valstybių narių ataskaitoje kiekvienų finansinių metų pabaigoje.
7 straipsnis
1. Gamintojų ar gamintojų organizacijų asociacijos, įkurtos vienai ar kelioms bendro intereso priemonėms įgyvendinti, gali dalyvauti rengiant 10 straipsnyje nurodytose veiklos programose numatomas priemones. Tokių asociacijų nariais gali būti perdirbėjai ir prekybininkai.
2. 1 dalyje nurodytomis bendro intereso priemonėmis gali būti taikomieji moksliniai tyrimai, gamintojų mokymas, kokybės strategija ir ekologiškai pagrįstų gamybos būdų plėtojimas.
8 straipsnis
1. Sutarties 43 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka Taryba nustato sąlygas, pagal kurias pripažįstamos ir veikia grupės, aprėpiančios vieną ar kelias su bananų auginimu, prekyba ar perdirbimu susijusias ekonomines veiklos rūšis, kad būtų galima atitinkamai:
— pagerinti rinkos žvalgymą ir rinkų bei realizavimo sąlygų galimos raidos pažinimą
— ir
— sumažinti tiekimo išsisklaidymą, orientuoti gamybą ir skatinti bananų kokybės gerinimą, kad būtų geriau atsižvelgiama į rinkos poreikius ir vartotojų lemiamą paklausą.
2. Priimtinos nuostatos pagal nustatytas sąlygas apima galimybę taikyti šių grupių priimtas taisykles ir ne nariams, jeigu tokios taisyklės atitinka šio sektoriaus, kaip visumos, bendrus interesus ir jų išplėstinis taikymas atitinka Sutarties konkurencijos taisykles.
9 straipsnis
Šios dalies įgyvendinimo taisyklės priimamos 27 straipsnyje nustatyta tvarka.
III DALIS
Parama
10 straipsnis
1. Remdamosi Komisijos ir nacionalinių bei regioninių valdžios institucijų bendradarbiavimo pagrindais, valstybių narių atsakingos institucijos gali Bendrijos paramos struktūrų pagrindu sudaryti veiklos programas tiems regionams, kurie, nusistatydami bananų sektoriuje priimtinas priemones, gali siekti bent dviejų iš toliau nurodytų tikslų:
— tos srities produktų kokybės ir komercinės strategijos remiantis galimais išlaidų ir rinkų pokyčiais,
— geresnio išteklių naudojimo, tausojant apsaugą,
— didesnio konkurencingumo.
2. Remdamosi 1 dalyje nurodytu bendradarbiavimu, kompetentingos institucijos kiek įmanoma telkia grupes, asociacijas ir organizacijas, atitinkamai nurodytas 5, 7 ir 8 straipsniuose, ir techninius bei ekonominius mokslinių tyrimų centrus 1 dalyje nurodytoms priemonėms rengti.
3. Imantis priemonių pagal veiklos programas, organizacinis darbas, sprendimų priėmimo veiksmai ir įgyvendinimas atliekami vadovaujantis galiojančiomis struktūrinių fondų valdymo taisyklėmis.
11 straipsnis
Veikiant Komisijos ir nacionalinių bei regioninių valdžios institucijų bendradarbiavimo pagrindais, 5, 7 ir 8 straipsniuose nurodytos gamintojų organizacijos, asociacijos ir grupės gali būti paprašytos pateikti atsakingoms institucijoms savo nuomonę dėl siūlytinų priemonių įgyvendinimo.
12 straipsnis
1. Kompensacija už bet kokį pajamų netekimą išmokama Bendrijos gamintojams, kurie yra pripažintos gamintojų organizacijos, parduodančios Bendrijoje bananus laikantis nustatytų bendrų standartų, nariai. Tačiau kompensacija gali būti išmokama ir individualiam gamintojui, kuris dėl savo ypatingos padėties, ypač dėl savo geografinės vietovės, negali tapti gamintojų organizacijos nariu.
2. Didžiausias Bendrijoje užaugintų ir rinkai pateiktų bananų kiekis, už kurį gali būti išmokėta kompensacija, nustatomas 867 500 tonų (grynojo svorio) dydžio, padalinto kiekvienam augintojų regionui Bendrijoje tokiomis dalimis:
1. 420 000 tonų Kanarų saloms,
2. 150 000 tonų Gvadelupai,
3. 219 000 tonų Martinikai,
4. 50 000 tonų Maderai, Azorams ir Algarvei,
5. 15 000 tonų Kretai ir Lakonijai,
6. 13 500 tonų Kiprui.
Keičiant didžiausią Bendrijai nustatytą kiekį, gali keistis ir kiekvienam regionui nustatytas kiekis.
3. Kompensacija apskaičiuojama remiantis skirtumu tarp:
— „vienodo dydžio tipinių pajamų“ už Bendrijoje užaugintus ir rinkai pateiktus bananus ir
— „vidutinių produkcijos pajamų“, gautų Bendrijos rinkoje per aptariamus metus už Bendrijoje užaugintus ir rinkai pateiktus bananus.
4. „Vienodo dydžio tipinės pajamos“ yra:
— vidutinė Bendrijoje užaugintų ir rinkai pateiktų bananų kaina per referencinį laikotarpį iki 1993 m. sausio 1 d., nustatyta 27 straipsnyje numatyta tvarka,
— mažiau nei vidutinės transporto ir FOB pristatymo išlaidos.
Komisija jas peržiūri, kai po trejų metų nustatoma pagalba, kad būtų galima konkrečiai atsižvelgti į padidėjusį produktyvumą ir įvairių kokybės kategorijų raidos tendencijas.
5. „Vidutinės produkcijos pajamos“ už Bendrijos bananus apskaičiuojamos kiekvienais metais iš:
— vidutinės Bendrijoje užaugintų ir rinkai pateiktų per aptariamuosius metus bananų kainos,
— mažesnių nei vidutinės transporto ir FOB pristatymo išlaidų.
6. Kiekvienais metais iki kovo 1 dienos Komisija nustato kompensacinę pagalbą už ankstesnius metus 27 straipsnyje numatyta tvarka.
Papildoma pagalba teikiama vienam ar keliems gamybos regionams, kai vidutinės produkcijos pajamos yra gerokai mažesnės už vidutines Bendrijos pajamas.
7. Pateikus užstatą avansas gali būti išmokamas remiantis ankstesniais metais suteikta kompensacine pagalba.
8. 1993 m. Komisija atlieka laikiną tų metų vidutinių produkcijos pajamų ekspertizę. Remdamasi šia ekspertize Komisija gali išmokėti avansą 27 straipsnyje numatyta tvarka.
9. Valstybei narei gali būti leidžiama pradėti taikyti laikiną priemonę, pagal kurią parduodamiems bananams, išaugintiems naujose bananų plantacijose, pasodintose 2002 m. birželio 1 d. ar vėliau, nemokama jokia kompensacinė pagalba, jei, valstybės narės nuomone, yra pavojus subalansuotai auginimo vietovių plėtrai, ypač atsižvelgiant į aplinkos išsaugojimą, dirvos apsaugą ir charakteringas kraštovaizdžio savybes.
Suinteresuotoms valstybėms narėms prašant, Komisija 27 straipsnyje nustatyta tvarka suteikia ankstesnėje pastraipoje nurodytą leidimą.
13 straipsnis
1. Vienkartinė priemoka skiriama bananų augintojams Bendrijoje, kurie nustoja auginti bananus.
2. Išmokos skyrimas priklauso nuo gavėjo rašytinio sutikimo:
a) įsipareigoti ar būti įsipareigojusiu vienkartine operacija, atliktina tam tikru 1993 ar 1994 metais nustatytinu laikotarpiu:
— išnaikinti visus bananmedžius žemės valdoje, kurioje bananais užsodintas plotas yra mažesnis negu penki hektarai,
— išnaikinti pusę bananmedžių žemės valdoje, kurioje bananais užsodintas plotas yra penkių ar daugiau hektarų;
b) žemės valdoje dvidešimt metų nuo išnaikinimo laikotarpio pradžios nesodinti bananmedžių.
Priemoka neskiriama už plotus, bananais užsodintus po šio reglamento įsigaliojimo, ir mažesnius kaip 0,2 hektaro sklypus.
3. Priemokos dydis 1 000 ekiu už hektarą. 27 straipsnyje numatyta tvarka šis dydis gali būti pakeistas atsižvelgiant į tam tikrų plotų specifines sąlygas.
4. 27 straipsnyje numatyta tvarka Komisija gali leisti valstybei narei atimti augintojams teisę į išmoką už bananų auginimo nutraukimą tose vietovėse, kuriose šios kultūros išnykimas turėtų neigiamų padarinių, ypač mikroklimatinio dirvožemio išlaikymui, aplinkos apsaugos sąlygoms ar kraštovaizdžiui.
5. Ši priemoka nuosekliai dera su pagalbos teikimu pagal Reglamento (EEB) Nr. 3763/91 ( 5 ) III dalį, Reglamento (EEB) Nr. 1600/92 ( 6 ) II dalį bei Reglamento (EEB) Nr. 1601/92 ( 7 ) III dalį ir su struktūrinės pagalbos teikimu pagal Reglamentus (EEB) Nr. 2052/88 ( 8 ) ir (EEB) Nr. 4253/88 ( 9 ).
14 straipsnis
Detalios šios dalies taikymo taisyklės priimamos 27 straipsnyje numatyta tvarka.
Tačiau detalios 6 ir 10 straipsnių taikymo taisyklės priimamos Reglamento (EEB) Nr. 4253/88 29 straipsnyje numatyta tvarka.
IV DALIS
Prekyba su trečiosiomis šalimis
15 straipsnis
1. Jei šiame reglamente nenumatyta kitaip, Bendrajame muitų tarife nustatyti muitai taikomi produktams, išvardytiems 1 straipsnio 2 dalyje.
2. Siekiant užkirsti kelią arba neutralizuoti neigiamą poveikį Bendrijos rinkai, kuris gali kilti dėl kai kurių 1 straipsnyje išvardytų produktų įvežimo, vienas arba daugiau tokių importuojamų produktų, laikantis 10 straipsnyje nurodytos muito normos, apmokestinami papildomu importo muitu, jei reikalavimai, išdėstyti Sutarties dėl žemės ūkio, kuri buvo sudaryta remiantis Sutarties 228 straipsniu daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo pagrindu, 5 straipsnyje, yra įvykdyti ir jei nepanašu, kad importas galėtų pakenkti Bendrijos rinkai, arba jei pastangos nesiderintų su numatytu tikslu.
3. Orientacinės kainos, už kurias žemesnėms gali būti įvedamas papildomas importo muitas, yra tokios, kokias Bendrija pateikia Pasaulio prekybos organizacijai.
Orientaciniai kiekiai, kuriuos būtina viršyti, kad būtų taikomas papildomas importo muitas, nustatomi, inter alia, remiantis importu į Bendriją per trejus metus iki tų metų, kuriais kyla arba panašu, jog gali kilti pavojus rinkai, minimas 2 dalyje.
4. Importo kainos, į kurias būtina atsižvelgti taikant papildomą importo muitą, nustatomos remiantis konkretaus krovinio importo kainomis CIF.
Importo kainos CIF tuo tikslu tikrinamos remiantis to produkto tipinėmis kainomis pasaulinėje rinkoje arba to produkto kaina Bendrijos importo rinkoje.
5. Komisija priima išsamias šio straipsnio taikymo taisykles remdamasi 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiose taisyklėse ypatingas dėmesys skiriamas:
a) produktams, kuriems gali būti taikomas papildomas muitas pagal Sutarties dėl žemės ūkio 5 straipsnį;
b) kitiems kriterijams, būtiniems taikant 1 dalį pagal minėtos Sutarties 5 straipsnio reikalavimus.
▼M3 —————
16 straipsnis
1. Šis straipsnis ir 17–20 straipsniai taikomi šviežių produktų, klasifikuojamų pagal KN kodą 0803 00 19, importui, kol tiems produktams įsigalios, ne vėliau kaip 2006 m. sausio 1 d., Bendrojo muitų tarifo norma, nustatyta Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXVIII straipsnyje numatyta tvarka.
2. Kol įsigalios 1 dalyje nustatyta norma, šviežių produktų, nurodytų minėtoje dalyje, importas bus vykdomas remiantis tarifinėmis kvotomis atidarytomis pagal 18 straipsnį.
17 straipsnis
Būtinais atvejais importuojant bananus į Bendriją reikalaujama pateikti importo licenciją, kurią valstybės narės išduoda bet kuriai suinteresuotai šaliai, neatsižvelgdamos į jos įsisteigimo vietą Bendrijoje ir nepažeisdamos konkrečių nuostatų dėl 18 ir 19 straipsnių taikymo.
Tokios importo licencijos galioja visoje Bendrijoje. Išskyrus atvejus, kai 27 straipsnyje nustatyta tvarka yra patvirtinami nukrypimai, tokios licencijos išduodamos pateikus užstatą, kad per visą licencijos galiojimo laiką bus importuojama laikantis šio reglamento nustatytų reikalavimų. Išskyrus force majeure atvejus, visas užstatas ar jo dalis negrąžinama, jei importo operacija neatliekama per nustatytą laiką ar atliekama tik iš dalies.
18 straipsnis
1. Kiekvienais metais nuo sausio 1 d. atidaromos šios tarifinės kvotos:
a) 2 200 000 tonų grynojo svorio tarifinė kvota, vadinama „kvota A“;
b) papildoma 453 000 tonų grynojo svorio tarifinė kvota, vadinama „kvota B“;
c) autonominė 750 000 tonų grynojo svorio tarifinė kvota, vadinama „kvota C“.
Kvotos A ir B atidaromos visose trečiosiose šalyse išaugintų produktų importui.
Kvota C atidaroma AKR šalyse išaugintų produktų importui.
Komisija, susitarusi su Pasaulio prekybos organizacijos narėmis, ypač suinteresuotomis bananų tiekimu, gali paskirstyti kvotas A ir B tarp šalių tiekėjų
2. Bananams, importuojamiems pagal A ir B kvotas bei importuojamiems iš trečiųjų šalių, išskyrus AKR šalis, taikomas 75 eurų muitas. AKR šalyse išaugintų produktų importui taikomas nulinis muitas.
3. Importui pagal kvotą C taikomas nulinis muitas.
4. 300 eurų tarifinė lengvata už toną taikoma importui iš AKR šalių.
5. Šiame straipsnyje nustatytos muito normos perskaičiuojamos į nacionalinę valiutą, taikant pagal Bendrą muitų tarifą tiems produktams galiojančią keitimo normą.
6. Kvotą B galima padidinti, jei paklausa Bendrijoje padidėja, palyginti su tuo, kas numatyta auginimo, suvartojimo, importo ir eksporto balanse.
Balansas priimamas ir tarifinė kvota didinama 27 straipsnyje nustatyta tvarka.
7. Jei atsiranda išimtinių aplinkybių, kurios paveikia bananų auginimą ir importą, ir tai turi įtakos pasiūlai Bendrijos rinkoje, Komisija patvirtina konkrečias būtinas priemones 27 straipsnyje nustatyta tvarka.
Tokiais atvejais kvota B gali būti koreguojama, remiantis 6 dalyje nurodytu balansu. Konkrečios priemonės gali nukrypti nuo pagal 19 straipsnio 1 dalį priimtų taisyklių. Jos neturi diskriminuoti trečiųjų šalių.
8. Bananai, iš naujo eksportuojami iš Bendrijos, į atitinkamas tarifines kvotas neįskaitomi.
19 straipsnis
1. Tarifinės kvotos gali būti valdomos naudojantis metodu, kuriuo atsižvelgiama į tradicinius prekybos srautus („tradiciniai arba nauji“), ir (arba) kitais metodais.
2. Taikant pasirinktą metodą, tinkamai atsižvelgiama į būtinybę išlaikyti pasiūlos pusiausvyrą Bendrijos rinkoje.
20 straipsnis
27 straipsnyje nustatyta tvarka Komisija priima šios antraštinės dalies taikymo nuostatas. Į jų taikymo sritį įeina:
a) tarifinių kvotų valdymo taisyklės, nurodytos 18 straipsnyje;
b) prireikus – produktų pobūdžio ir kilmės garantija;
c) priemonės, būtinos užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų;
d) priemonės, užtikrinančios įsipareigojimų pagal Bendrijos sudarytus susitarimus, vadovaujantis Sutarties 300 straipsniu, vykdymą.
V DALIS
Bendrosios nuostatos
21 straipsnis
1. Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, importuojant 1 straipsnyje nurodytus produktus draudžiama:
— imti bet kokius muitui lygiaverčio poveikio privalomuosius mokėjimus,
— taikyti bet kokius kiekybinius apribojimus ar jiems lygiaverčio poveikio priemones.
2. Tarifinė kvota, nustatyta Protokole dėl bananų importo tarifinės kvotos, pridedamame prie Sutarties 136 straipsnyje numatytos Įgyvendinimo konvencijos dėl Bendrijos užjūrio šalių ir teritorijų asociacijos, nebesuteikiama.
22 straipsnis
Bendrosios kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės ir specialiosios jos taikymo taisyklės yra skiriamos produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, klasifikacijai; muitų tarifų nomenklatūra, kuri yra šio reglamento taikymo rezultatas, įtraukiama į Bendrąjį muitų tarifą.
23 straipsnis
1. Jei dėl vieno ar kelių 1 straipsnyje išvardytų produktų importo arba eksporto Bendrijos rinka yra sutrikdoma ar jai gresia dideli sutrikimai, galintys sutrukdyti įgyvendinti Sutarties 39 straipsnyje numatytus tikslus, prekybai su trečiosiomis šalimis gali būti taikomos atitinkamos priemonės, kol tokie trikdymai ar jų grėsmė išnyks.
Taryba, remdamasi Komisijos siūlymu ir laikydamasi Sutarties 43 straipsnio 2 dalyje nustatytos balsavimo tvarkos, priima bendrąsias šios dalies taikymo taisykles bei nustato atvejus ir ribas, kurių neperžengdamos valstybės narės gali imtis laikinų apsaugos priemonių.
2. Jei susidaro 1 dalyje aprašyta padėtis, Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva pasirenka reikiamas priemones; valstybėms narėms pranešama apie tas priemones, kurios turi būti taikomos nedelsiant. Jei Komisija gauna iš valstybės narės prašymą, ji turi priimti sprendimą per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos.
3. Apie Komisijos numatytas priemones bet kuri valstybė narė praneša Tarybai per tris dienas nuo tos dienos, kai jos tą informaciją gavo. Taryba susirenka nedelsdama. Kvalifikuota balsų dauguma ji gali pakeisti arba panaikinti svarstomą priemonę.
4. Išsamias šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 27 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Šis straipsnis taikomas atsižvelgiant į įsipareigojimus, kylančius iš tarptautinių sutarčių, sudarytų laikantis Sutarties 228 straipsnio 2 dalies.
24 straipsnis
Išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente nustatoma kitaip, 1 straipsnyje nurodytų produktų gamybai ir prekybai taikomi Sutarties 9294 straipsniai.
25 straipsnis
1. 12 ir 13 straipsniuose nustatytos priemonės yra intervencija, kuria siekiama stabilizuoti žemės ūkio rinkas, tokia prasme, kaip vartojama 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo 1 straipsnio 2 dalies b punkte ( 10 ).
2. Išlaidos, susijusios su valstybių narių pagal 6 straipsnį suteikta pagalba, laikomos intervencija, skirta žemės ūkio rinkoms stabilizuoti, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1258/1999 1 straipsnio 2 dalies b punkte.
Šios išlaidos yra pateisinamos, jei visos augintojų organizacijos yra įsteigtos iki 2006 m. gruodžio 31 d.
Bendrijos įnašas sudaro 75 % pateisinamų viešųjų išlaidų.
3. 10 straipsnyje numatytos priemonės iš dalies finansuojamos iš EAGGF Orientavimo skyriaus.
4. Detalios šio straipsnio taikymo taisyklės, o ypač sąlygų, kurias reikia įvykdyti prieš tai, kol bus galima sumokėti Bendrijos finansinį įnašą, apibrėžimas, priimama 27 straipsnyje nustatyta tvarka.
▼M6 —————
27 straipsnis
1. Komisijai padeda Bananų vadybos komitetas (toliau – komitetas).
2. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.
Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas laikotarpis – vienas mėnuo.
3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.
28 straipsnis
Komitetas gali svarstyti bet kokį kitą klausimą, kurį jam perduoda pirmininkas savo iniciatyva ar valstybės narės atstovo prašymu.
29 straipsnis
Valstybės narės teikia Komisijai šiam reglamentui įgyvendinti jai reikalingą informaciją, ypač apie:
— priemones, kurių imtasi taikant ir tikrinant bendrus kokybės standartus,
— gamintojų organizacijas,
— bananams skirtų regioninių struktūrinių programų turinį ir įgyvendinimą,
— kompensacinės pagalbos tvarkymo nuostatas,
— operatorių sąrašus,
— gamybos ir kainų duomenis,
— bendrijos ir AKR bananų bei bananų iš trečiųjų šalių, išskyrus AKR šalis, kiekis, parduodamas jų teritorijoje,
— ateinančių metų gamybos ir suvartojimo prognozes.
30 straipsnis
Jeigu po 1993 m. liepos mėnesio reikės konkrečių priemonių palengvinti perėjimą nuo anksčiau galiojusių priemonių prie šiame reglamente nustatytų priemonių, ypač sunkumams dėl jautraus pobūdžio įveikti, Komisija, veikdama 27 straipsnyje numatyta tvarka, savo nuožiūra imasi bet kokių laikino pobūdžio priemonių.
31 straipsnis
Reglamento (EEB) Nr. 1319/85 1 straipsnio 1 dalyje:
1) antroji įtrauka keičiama taip:
„— kokybės standartų ar tam tikrų kokybės reikalavimų laikymosi tikrinimas
a) Reglamento (EEB) Nr. 1035/72 II priede išvardytų produktų, kurie pagal 15 ir 15a straipsnius yra pašalinti iš rinkos ar pagal to reglamento 19 ir 19a straipsnius pateikti į rinką ir
b) bananų sektoriaus produktų, kuriems taikomas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 404/93 ( 11 );
2) ketvirtoji įtrauka keičiama taip:
„— Reglamento (EEB) Nr. 1035/72 17 ir 24 straipsniuose nurodytų kainų registravimo tikrinimas.“
32 straipsnis
1. Ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pranešimą, jei reikia, su pasiūlymais, apie šio reglamento veikimą ir galimų alternatyvų, ypač importo režimo klausimais.
2. Šioje ataskaitoje svarbiausia turi būti analizuojamos Bendrijos, AKR ir trečiųjų šalių bananų prekybos tendencijos bei įvertinama, kaip veikė importo režimas. Ypatingą dėmesį būtina kreipti į tai, kokiu mastu patys labiausiai pažeidžiami AKR tiekėjai sugebėjo išlaikyti savo pozicijas Bendrijos rinkoje.
33 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 1993 m. liepos 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
▼M5 —————
( 1 ) OL C 232, 1992 9 10, p. 3.
( 2 ) OL C 21, 1993 1 25.
( 3 ) OL C 19, 1993 1 25, p. 99.
( 4 ) OL L 137, 1985 5 27, p. 39.
( 5 ) OL L 356, 1991 12 24, p. 1.
( 6 ) OL L 173, 1992 6 27, p. 1.
( 7 ) OL L 173, 1992 6 27, p. 13.
( 8 ) OL L 185, 1988 7 15, p. 9.
( 9 ) OL L 374, 1988 12 31, p. 1.
( 10 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 103.
( 11 ) OL L 47, 1993 2 25, p. 1.“