—

Nemzeti Adó‑ és Vámhivatal Dél‑alföldi Regionális Vám‑ és Pénzügyőri Főigazgatósága, atstovaujamo B. Gyenge,

—

Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos Z. Fehér, G. Koós ir M. M. Tátrai,

—

Belgijos vyriausybės, atstovaujamos J.‑C. Halleux, M. Jacobs ir C. Pochet,

—

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos A. Gavela Llopis,

—

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato P. Gentili,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos L. Grønfeldt ir A. Sipos,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 65 straipsnio ir 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (OL L 309, p. 9) 9 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant R. M. Chmielewski ginčą su Nemzeti Adó‑ és Vámhivatal Dél‑alföldi Regionális Vám‑ és Pénzügyőri Főigazgatósága (Nacionalinės muitų ir mokesčių tarnybos Alfeldo regiono skyrius) dėl pastarojo jam skirtos baudos, nes nedeklaravo grynųjų pinigų sumos, kurią turėjo įvažiuodamas į Europos Sąjungos teritoriją.

3

Reglamento Nr. 1889/2005 1–3, 5, 6 ir 13 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

<…>

<…>

4

Šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Šis reglamentas papildo Direktyvos [91/308] nuostatas dėl sandorių, vykdomų per finansų bei kredito įstaigas ir tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis, nustatydamas kompetentingų institucijų atliekamos į Bendriją įvežamų ar iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės suderintas taisykles.“

5

To pateis reglamento 3 straipsnyje numatyta:

„1.   Bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10000 EUR, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai. Prievolė deklaruoti laikoma neįvykdyta, jeigu pateikta informacija yra neteisinga ar neišsami.

2.   Deklaracijoje, nurodytoje 1 dalyje, turi būti nurodyti duomenys apie:

<…>

<…>“

6

Minėto reglamento 4 straipsnio 2 dalyje teigiama:

„Neįvykdžius 3 straipsnyje nustatytos prievolės deklaruoti, grynieji pinigai gali būti sulaikyti administraciniu sprendimu, remiantis nacionalinės teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.“

7

Pagal Reglamento Nr. 1889/2005 9 straipsnio 1 dalį:

„Kiekviena valstybė narė nustato sankcijas, taikytinas tuo atveju, kai nevykdoma 3 straipsnyje nustatyta prievolė deklaruoti. Šios sankcijos privalo būti efektyvios, proporcingos padarytam pažeidimui ir atgrasančios.“

8

Pagal 2007 m. Įstatymo XLVIII, priimto siekiant įgyvendinti [reglamentą Nr. 1889/2005] (redakcija, galiojusi pagrindinės bylos aplinkybių klostymosi metu; toliau – Įstatymas Nr. XLVIII), 1 straipsnį muitinės tarnyba yra kompetentinga įgyvendinti Reglamentą Nr. 1889/2005.

9

Įstatymo Nr. XLVIII 3 straipsnyje numatyta, kad grynųjų pinigų judėjimo kontrolės tikslais muitinės tarnyba, siekdama patikrinti, ar įvykdyta reglamento 3 straipsnyje nustatyta prievolė deklaruoti, gali, vykdydama su muitais susijusius įgaliojimus, tikrinti asmenis, jų bagažą ir jų transporto priemones.

10

Įstatymo Nr. XLVII 5/A straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Remiantis [šio] reglamento 9 straipsniu, kiekvienas fizinis asmuo, kuris atvykdamas į Bendrijos teritoriją ar išvykdamas iš jos neįvykdo reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos prievolės deklaruoti grynuosius pinigus, kaip jie suprantami pagal [to paties] reglamento 2 straipsnio 2 dalį, turi vietoje sumokėti baudą, kuri nustatyta [Vengrijos forintais (HUF)] ir atitinka:

11

2012 m. rugpjūčio 9 d. R. M. Chmielewski atvyko į Vengrijos teritoriją iš Serbijos nedeklaravęs gabenamos grynųjų pinigų sumos – iš viso 147492 eurų, kurią sudarė 249150 Bulgarijos levų (BGN), 30000 Turkijos lirų (TRY) ir 29394 Rumunijos lėjų (RON).

12

2013 m. spalio 4 d. sprendimu Nemzeti Adó‑ és Vámhivatal Dél‑alföldi Regionális Vám‑ és Pénzügyőri Főigazgatósága paskyrė R. M. Chmielewski administracinę 24532000 HUF baudą už Reglamentu Nr. 1889/2005 ir Įstatymu Nr. XLVIII jam nustatytos prievolės nesilaikymą, nes atvykdamas į Sąjungos teritoriją jis nedeklaravo minėtos sumos.

13

R. M. Chmielewski apskundė šį sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui ir, be kita ko, nurodė, kad Įstatymo Nr. XLVIII nuostatos prieštarauja Sąjungos teisei.

14

Tokiomis aplinkybėmis Kecskeméti közigazgatási és munkaügyi bíróság (Kečkemėto administracinių ir darbo bylų teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą į pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

15

Klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar SESV 65 straipsnio 3 dalis ir Reglamento Nr. 1889/2005 9 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad jomis draudžiami tokie nacionalinės teisės aktai, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, kuriais nustatant sankciją už neįvykdytą šio reglamento 3 straipsnyje nustatytą prievolę deklaruoti skiriama administracinė bauda, kurios dydis yra 60 % nedeklaruotos grynųjų pinigų sumos, kai ta suma viršija 50000 eurų.

16

Kadangi Reglamente Nr. 1889/2005 įtvirtinamos atliekamos į Bendriją įvežamų ar iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės suderintos taisyklės, pagrindinėje byloje aptariamas teisės nuostatas iš pradžių reikia išnagrinėti atsižvelgiant į šio reglamento nuostatas.

17

Kaip matyti iš minėto reglamento 1 straipsnio 1 dalies, siejamos su to paties reglamento 1–3 konstatuojamosiomis dalimis, atsižvelgiant į darnios, subalansuotos ir tvarios ekonominės veiklos plėtros visoje Sąjungoje skatinimą, šiuo reglamentu siekiama papildyti direktyvos [91/308] nuostatas, įtvirtinančias į Bendriją įvežamų ar iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės suderintas taisykles.

18

Pagal Reglamento Nr. 1889/2005 2, 5 ir 6 konstatuojamąsias dalis juo taip pat siekiama imtis pajamų, gautų iš neteisėtos veiklos, patekimo į finansų sistemą ir investavimo po pinigų plovimo prevencinių priemonių, nuo to atgrasyti ir to išvengti, būtent įtvirtinant tokių judėjimų privalomo deklaravimo principą, dėl kurio būtų galima surinkti informaciją apie juos.

19

Iš tiesų šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga kiekvienam fiziniam asmeniui, į Sąjungos teritoriją įvažiuojančiam ar iš jos išvažiuojančiam ir gabenančiam grynųjų pinigų, kurių suma yra 10000 eurų ar daugiau, deklaruoti šią sumą.

20

Pagal to paties reglamento 9 straipsnio 1 dalį kiekviena valstybė narė nustato sankcijas, taikytinas tuo atveju, kai nevykdoma ši prievolė deklaruoti. Šioje nuostatoje taip pat nurodyta, kad su tuo susijusios sankcijos privalo būti efektyvios, proporcingos padarytam pažeidimui ir atgrasančios.

21

Šiuo klausimu primintina, kad remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, nesuderinus Sąjungos teisės aktų dėl sankcijų, taikomų nesilaikant šiais teisės aktais nustatytoje tvarkoje numatytų sąlygų, valstybės narės turi teisę pasirinkti, kaip jos pačios mano, tinkamas sankcijas. Tačiau savo kompetenciją jos turi įgyvendinti laikydamosi Sąjungos teisės ir jos bendrųjų principų, taigi ir proporcingumo principo (žr. Sprendimo Ntionik ir Pikoulas, C‑430/05, EU:C:2007:410, 53 punktą ir Sprendimo Urbán, C‑210/10, EU:C:2012:64, 23 punktą).

22

Konkrečiai kalbant, nurodytina, kad nacionalinės teisės aktais leidžiamos taikyti administracinės ar represinės priemonės neturi viršyti to, kas tinkama ir būtina šių teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti (žr. Sprendimo Ntionik ir Pikoulas, C‑430/05, EU:C:2007:410, 54 punktą ir Sprendimo Urbán, C‑210/10, EU:C:2012:64, 24 ir 53 punktus).

23

Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad nuobaudų griežtumas turi atitikti pažeidimų, už kuriuos jos skiriamos, sunkumą ir visų pirma užtikrinti realų atgrasomąjį poveikį, kartu nepažeidžiant bendrojo proporcingumo principo (žr. Sprendimo Asociația Accept, C‑81/12, EU:C:2013:275, 63 punktą ir Sprendimo LCL Le Crédit Lyonnais, C‑565/12, EU:C:2014:190, 45 punktą).

24

Kalbant apie ginčą pagrindinėje byloje, pažymėtina, kad Įstatymo Nr. XLVIII 5/A straipsnio veiksmingas ir atgrasomasis pobūdis nebuvo ginčijami nei prašymą priimti pateikusiame teisme, nei Teisingumo Teisme.

25

Todėl pakanka konstatuoti, kad sankcijos, kaip antai ginčijamos pagrindinėje byloje, atrodo, yra tinkamos Reglamento Nr. 1889/2005 tikslams pasiekti ir užtikrinti veiksmingą šio reglamento 3 straipsnyje nustatytos prievolės deklaruoti įgyvendinimą, nes jos gali atgrasyti atitinkamus asmenis nuo šios nuostatos pažeidimo.

26

Beje, sistema, pagal kurią minėto reglamento 9 straipsnyje nurodytų baudų dydis priklauso nuo nedeklaruotos grynųjų pinigų sumos, iš principo nėra neproporcinga.

27

Dėl teisės aktuose, kurie ginčijami nagrinėjamoje byloje, numatytų sankcijų proporcingumo reikia nurodyti, kad juose numatytų baudų dydis didėja atsižvelgiant į nedeklaruotą grynųjų pinigų sumos dydį.

28

Priešingai, nei teigia Europos Komisija, proporcingumo principas, kurį turi atitikti pagal Reglamento Nr. 1889/2005 9 straipsnį valstybių narių nustatytos sankcijos, neįpareigoja kompetentingų valdžios institucijų atsižvelgti į konkrečias kiekvieno atitinkamo atvejo aplinkybes.

29

Kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 79–81 punktuose, pagal minėto reglamento 9 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi diskreciją pasirinkti, kokias sankcijas nustatyti siekiant užtikrinti to paties reglamento 3 straipsnyje numatytos prievolės deklaruoti laikymąsi, atsižvelgiant į tai, kad už šios prievolės neįvykdymą būtų galima paprastai, realiai ir veiksmingai nubausti ir kompetentingoms valdžios institucijoms nėra būtina atsižvelgti į kitas aplinkybes, pavyzdžiui, tyčią ar kartotinumą.

30

Vis dėlto atsižvelgiant į nagrinėjamo pažeidimo pobūdį, t. y. į Reglamento Nr. 1889/2005 3 straipsnyje nustatytos prievolės deklaruoti neįvykdymą, bauda, kurios dydis atitinka 60 % nedeklaruotos grynųjų pinigų sumos, kai ši suma didesnė nei 50000 eurų, neatrodo proporcinga. Iš tiesų tokia bauda viršija tai, kas reikalinga norint užtikrinti šios prievolės laikymąsi ir garantuoti šiuo reglamentu siekiamų tikslų pasiekimą.

31

Šiuo klausimu primintina, kad Reglamento Nr. 1889/2005 9 straipsnyje numatyta sankcija siekiama bausti ne už sukčiavimą ar neteisėtą veiklą, bet tik už minėtos prievolės neįvykdymą.

32

Tokiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad, kaip matyti iš minėto reglamento 3 ir 15 konstatuojamųjų dalių, juo siekiama užtikrinti kuo veiksmingesnę į Sąjungą įvežamų ir iš jos išvežamų grynųjų pinigų judėjimo kontrolę, siekiant, kad iš neteisėtos veiklos gautos pajamos nepatektų į finansų sistemą, kartu laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytų principų.

33

Taip pat reikia nurodyti, kad Reglamento Nr. 1889/2005 4 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė, kai neįvykdoma šio reglamento 3 straipsnyje nustatyta prievolė deklaruoti, pagal nacionalinės teisės aktuose nustatytas sąlygas priimant administracinį sprendimą sulaikyti grynuosius pinigus, be kita ko, tam, kad kompetentingos valdžios institucijos galėtų atlikti būtiną kontrolę ir patikrinimus, susijusius su šių grynųjų pinigų kilme, numatomu panaudojimu ir paskirtimi. Taigi, remiantis šiuo 3 straipsniu, sankcija, kurią sudarytų mažesnio dydžio bauda ir nedeklaruotų grynųjų pinigų sulaikymo priemonė, leistų pasiekti minėtu reglamentu siekiamus tikslus, neviršijant to, kas šiuo atžvilgiu reikalinga. Nagrinėjamu atveju iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pagrindinėje byloje ginčijamuose teisės aktuose tokia galimybė nenumatyta.

34

Atsižvelgiant į tai, tai išdėstyta, nereikia nagrinėti, ar egzistuoja apribojimas, kaip tai suprantama pagal SESV 65 straipsnio 3 dalį.

35

Tokiomis aplinkybėmis į pateiktus klausimus reikia atsakyti: Reglamento Nr. 1889/2005 9 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad ja draudžiami tokie nacionalinės teisės aktai, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, kuriais nustatant sankciją už neįvykdytą šio reglamento 3 straipsnyje nustatytą prievolę deklaruoti skiriama administracinė bauda, kurios dydis yra 60 % nedeklaruotos grynųjų pinigų sumos, kai ta suma viršija 50000 eurų.

36

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės 9 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad ja draudžiami tokie nacionalinės teisės aktai, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, kuriais nustatant sankciją už neįvykdytą šio reglamento 3 straipsnyje nustatytą prievolę deklaruoti skiriama administracinė bauda, kurios dydis yra 60 % nedeklaruotos grynųjų pinigų sumos, kai ta suma viršija 50000 eurų.