<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-303/16</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62016CC0303</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:507">EU:C:2017:507</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>13</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>13</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P>GENERALINIO ADVOKATO P. MENGOZZI IŠVADA – BYLA C-303/16</P><P>SOLAR ELECTRIC MARTINIQUE</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Paolo Mengozzi Išvada,</HT></P><P>pateikta <DATE ISO="20170629">2017 m. birželio 29 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: prancūzų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑303/16</HT></P><P>Solar Electric Martinique SARL</P><P>prieš</P><P>Ministre des Finances et des Comptes publics</P><P><HT TYPE="NORMAL">(Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Teisingumo Teismo jurisdikcija</KEYWORD><KEYWORD>Sąjungos teisės nuostatos, tiesiogiai ir besąlygiškai taikomos remiantis nacionaline teise</KEYWORD><KEYWORD>PVM</KEYWORD><KEYWORD>Užjūrio departamentai</KEYWORD><KEYWORD>Statybos darbai</KEYWORD><KEYWORD>Sąvoka</KEYWORD><KEYWORD>Pardavimo ir montavimo ant pastatų sandoriai</KEYWORD><KEYWORD>Fotovoltinės plokštės</KEYWORD><KEYWORD>Saulės energijos vandens šildytuvai</KEYWORD><KEYWORD>Laikymas vienu sandoriu</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT>Įvadas</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Šis <HT TYPE="ITALIC">Conseil d’État</HT> (Valstybės Taryba, Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl <DATE ISO="19770517">1977 m. gegužės 17 d.</DATE> Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių sistemos derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="145" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1977">OL L 145, 1977, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23.</P></NOTE>, iš dalies pakeistos <DATE ISO="19950410">1995 m. balandžio 10 d.</DATE> Tarybos direktyva 95/7/EB<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="102" PAGE.FIRST="18" DATE.PUB="1995">OL L 102, 1995, p. 18</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 274.</P></NOTE> (toliau – Šeštoji direktyva), 5 straipsnio 5 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies išaiškinimo, taip pat dėl <DATE ISO="20061128">2006 m. lapkričio 28 d.</DATE> Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="347" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2006">OL L 347, 2006, p. 1</REF.DOC.OJ>; klaidų ištaisymas <REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="335" DATE.PUB="20071220">OL L 335, 2007 12 20, p. 60</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE> (toliau – PVM direktyva), nuo <DATE ISO="20070101">2007 m. sausio 1 d.</DATE> pakeitusios Šeštąją direktyvą, 14 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Šis prašymas pateiktas nagrinėjant bendrovės <HT TYPE="ITALIC">Solar Electric Martinique SARL</HT> ir finansų ir iždo ministro (Prancūzija) ginčą dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), kuriuo ši bendrovė buvo apmokestinta laikotarpiu nuo <DATE ISO="20050101">2005 m. sausio 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="20071231">2007 m. gruodžio 31 d.</DATE>, nepriemokos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Ši byla iš esmės susijusi su klausimu, ar fotovoltinių plokščių ir saulės energijos vandens šildytuvų tiekimas ir montavimas ant pastato stogo, siekiant tiekti į šį pastatą elektrą arba karštą vandenį, PVM atžvilgiu laikytini vienu sudėtiniu sandoriu, ar keliais atskirtinais sandoriais. Šis klausimas kyla dėl to, kad aptariamų įrenginių tiekimui ir montavimui taikoma skirtinga apmokestinimo PVM tvarka. Prancūzijos užjūrio departamentuose fotovoltinių plokščių ir saulės energijos vandens šildytuvų tiekimui nustatyta speciali neapmokestinimo sistema, o pagal Prancūzijos teisę šių įrengimų montavimą gali apimti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0001" ID="QS0001"/>statybos darbų<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/> sąvoka, vartojama Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje ir pakartota PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalyje; šie darbai laikomi paslaugų teikimu ir jiems taikomas 8,5% PVM.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="2"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Siekiant išspręsti šį klausimą iš pradžių reikia nustatyti, ar Teisingumo Teismas turi jurisdikciją atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą. Iš tikrųjų ginčas pagrindinėje byloje kilo Martinikoje, t. y. viename iš Prancūzijos Respublikos užjūrio departamentų, kurie pagal Šeštosios direktyvos 3 straipsnio 3 dalį ir PVM direktyvos 6 straipsnio 1 dalies c punktą aiškiai nepatenka į atitinkamas šių direktyvų taikymo sritis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Dėl priežasčių, kurias nurodysiu toliau, manau, kad Teisingumo Teismas turėtų konstatuoti, jog neturi jurisdikcijos atsakyti į <HT TYPE="ITALIC">Conseil d’État</HT> (Valstybės Taryba) pateiktą klausimą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT>Teisinis pagrindas</TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">A.</HT></NO.P><TXT>Sąjungos teisė</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>Pagal Šeštosios direktyvos 2 straipsnio 1 dalį PVM apmokestinamas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, kai valstybėje narėje už atlygį prekes tiekia ar paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>Šeštosios direktyvos 3 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0002" ID="QS0002"/>Teritorinis taikymas<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/> 3 dalyje numatyta, kad Prancūzijos Respublikos užjūrio departamentai yra ne šioje valstybėje narėje, taigi jie nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prekių tiekimas – tai teisės, kaip savininkui disponuoti materialiuoju turtu, perdavimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad valstybės narės gali prekių tiekimu, kaip jis suprantamas pagal šio straipsnio 1 dalį, laikyti tam tikrų statybos darbų atlikimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT>Pagal Šeštosios direktyvos 6 straipsnio 1 dalį paslaugų teikimas – tai bet koks sandoris, kuris nėra prekių teikimas, kaip jis suprantamas pagal 5 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>PVM direktyvos 1 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodyta, kad už kiekvieną sandorį PVM apskaičiuojamas taip: iš PVM, apskaičiuoto prekių ar paslaugų kainai taikant toms prekėms arba paslaugoms nustatytą PVM tarifą, atimama įvairioms sąnaudų sudedamosioms dalims tiesiogiai priskirtina PVM suma.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>Pagal PVM direktyvos 6 straipsnio 1 dalies c punktą ši direktyva netaikoma Prancūzijos užjūrio departamentams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalis suformuluota taip pat, kaip Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalis. Pagal PVM direktyvos 24 straipsnio 1 dalį <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0003" ID="QS0003"/>paslaugų teikimas<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> – tai sandoris, kuris nėra prekių tiekimas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">B.</HT></NO.P><TXT>Prancūzijos teisė</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Pagal pagrindinėje byloje aptariamam apmokestinimui taikytinos redakcijos Bendrojo mokesčių kodekso (<HT TYPE="ITALIC">Code général des impôts</HT>, toliau – CGI) 256 straipsnio IV dalies 1 punktą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0004" ID="QS0004"/>statybos darbai &lt;...&gt; laikomi paslaugų teikimu<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/>, apmokestinamu PVM.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>Pagal CGI 266 straipsnio 1 dalies f punktą apmokestinamąją vertę dėl statybos darbų sudaro sutarčių, sąskaitų ar sąskaitų faktūrų vertė.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>CGI 268a straipsnyje numatyta, kad, jeigu asmuo vienu metu sudaro sandorius, priskirtinus kelioms šio skyriaus straipsniuose numatytoms kategorijoms, jo apyvarta nustatoma kiekvienai sandorių grupei taikant šiuose straipsniuose įtvirtintas taisykles.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>CGI 295 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0005" ID="QS0005"/>1.</NO.P><TXT>[PVM] neapmokestinami:</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;...&gt;</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>5)</NO.P><TXT>Gvadelupos, Martinikos ir Reunjono departamentuose:</TXT><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>prekių, kurių sąrašas sudaromas bendrais ekonomikos ir finansų ministro, taip pat &lt;…&gt; ministro, atsakingo už užjūrio departamentus, įsakymais, importas;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>vietos gamybos prekių, analogiškų prekėms, kurių importas į minėtus departamentus neapmokestinamas pagal pirmiau išdėstytas nuostatas, pardavimas &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>CGI IV priedo 50duodecies straipsnio I punkte kaip vienos iš prekių, kurios gali būti importuojamos į Gvadelupos, Martinikos ir Reunjono departamentus netaikant PVM, nurodyti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0006" ID="QS0006"/>šviesai jautrūs puslaidininkiniai įtaisai, įskaitant fotovoltinius elementus, sumontuotus arba nesumontuotus moduliuose ar plokštėse<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT>Pagrindinė byla, prejudicinis klausimas ir procesas Teisingumo Teisme</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Solar Electric Martinique</HT> užsiima, be kita ko, įrenginių, susijusių su saulės energija, pardavimu ir montavimu Martinikos departamente. Nuo <DATE ISO="20050101">2005 m. sausio 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="20071231">2007 m. gruodžio 31 d.</DATE> ši bendrovė buvo apmokestinta 8,5% PVM už fotovoltinių plokščių ir saulės energijos vandens šildytuvų montavimo ant gyvenamųjų namų stogų darbus atsižvelgiant tik į montavimo paslaugų sąnaudų sumą. Jos nuomone, šių įrenginių tiekimui netaikomas PVM, kaip numatyta CGI 295 straipsnyje ir IV priedo 50duodecies straipsnio I punkte.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Atlikęs patikrinimą mokesčių administratorius nusprendė, kad fotovoltinių plokščių ir saulės energijos vandens šildytuvų montavimo darbų pobūdis yra kaip statybos darbų, todėl turėjo būti įtrauktos šių įrenginių tiekimo sąnaudos. Taigi šis administratorius, remdamasis CGI 266 straipsniu, pakeitė šių sandorių apmokestinamąją vertę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT><DATE ISO="20100921">2010 m. rugsėjo 21 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Solar Electric Martinique</HT> padavė skundą <HT TYPE="ITALIC">Tribunal administratif de Fort</HT>‑<HT TYPE="ITALIC">de</HT>‑<HT TYPE="ITALIC">France</HT> (For de Franso administracinis teismas, Prancūzija), prašydama panaikinti mokesčių administratoriaus nurodytą PVM nepriemoką.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Atmetus šį skundą ir paskui pateiktą apeliacinį skundą, <HT TYPE="ITALIC">Solar Electric Martinique</HT> pateikė kasacinį skundą <HT TYPE="ITALIC">Conseil d’État</HT> (Valstybės Taryba). Ši bendrovė, be kita ko, teigia, kad sprendimą dėl esmės priėmęs teismas padarė teisės klaidą, būdamas tos nuomonės, kad jos atlikti fotovoltinių plokščių ir saulės energijos vandens šildytuvų montavimo darbai sudaro vieną sandorį ir yra statybos darbų pobūdžio, nors šie įrenginiai gali būti sumontuoti labai neapgadinant atitinkamo pastato ir statant statinius paprastai nėra montuojami.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad CGI 295 straipsnyje ir IV priedo 50duodecies straipsnio I punkte nurodyti įrenginių pardavimo ir montavimo sandoriai apmokestinami PVM atsižvelgiant tik į montavimo darbų sąnaudų sumą, neįtraukiant įrenginių įsigijimo išlaidų, nebent šie montavimo darbai yra statybos darbų pobūdžio, todėl apmokestinami PVM atsižvelgiant į visą pirkėjui išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad, nors CGI 295 straipsnis taikomas tik užjūrio departamentuose, t. y. už Šeštosios direktyvos taikymo srities ribų, CGI 256 straipsnio nuostatos, susijusios su statybos darbais, taikomos taip pat žemyninėje Prancūzijoje ir šiomis nuostatomis į Prancūzijos teisę perkelta Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis, kurių nuostatos pakartotos PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalyje ir 24 straipsnio 1 dalyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad reikia siekti vienodai taikyti šių direktyvų nuostatas Europos Sąjungoje. Taigi, nors ginčas, kurį jis turi išspręsti, yra susijęs su sandoriais ir darbais, atliktais už teritorinės šių direktyvų taikymo srities ribų, kyla klausimas, ar fotovoltinių plokščių ir saulės energijos vandens šildytuvų pardavimas ir montavimas ant pastatų arba siekiant į pastatus tiekti elektrą ar karštą vandenį yra vienas sandoris, kurio pobūdis kaip statybos darbų, kaip tai suprantama pagal minėtas direktyvas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Conseil d’État</HT> (Valstybės Taryba) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0007" ID="QS0007"/>Ar fotovoltinių plokščių ir saulės energijos vandens šildytuvų pardavimas ir montavimas ant pastatų arba siekiant į pastatus tiekti elektrą ar karštą vandenį yra vienas sandoris, kurio pobūdis kaip statybos darbų, kaip tai suprantama pagal [Šeštosios direktyvos] 5 straipsnio 5 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį, tapusias [PVM d]irektyvos 14 straipsnio 3 dalimi ir 24 straipsnio 1 dalimi?<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu rašytines pastabas pateikė Prancūzijos Respublika ir Europos Komisija. Šios suinteresuotosios šalys ir <HT TYPE="ITALIC">Solar Electric Martinique</HT> buvo išklausytos per <DATE ISO="20170209">2017 m. vasario 9 d.</DATE> įvykusį posėdį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT>Analizė</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Kaip išdėstysiu šioje išvadoje toliau, esminiu klausimu manau, kad Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos atsakyti į jam pateiktą klausimą. Taigi tik papildomai, tam atvejui, jei Teisingumo Teismas nepritartų šiam požiūriui, iš esmės išnagrinėsiu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">A.</HT></NO.P><TXT>Esminis klausimas dėl to, kad Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos atsakyti į jam pateiktą klausimą</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Kaip pripažįsta prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir kaip pabrėžiau šios išvados įvade, šios bylos faktinės aplinkybės susiklosčiusios vien Martinikoje, t. y. viename iš Prancūzijos Respublikos užjūrio departamentų, kurie aiškiai nepatenka į Šeštosios direktyvos ir PVM direktyvos teritorines taikymo sritis. Taigi pagrindinė byla nepatenka į reikšmingų Sąjungos teisės aktų nuostatų taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų Teisingumo Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą, pateiktų dėl Sąjungos teisės akto nuostatų, tais atvejais, kai pagrindinės bylos aplinkybėmis Sąjungos teisė netaikoma, tačiau kai pagal nacionalinę teisę leista taikyti šias nuostatas, nes joje yra nuoroda į šių nuostatų turinį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20111221">2011 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Cicala</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑482/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:868">EU:C:2011:868</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20121018">2012 m. spalio 18 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nolan</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑583/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:638">EU:C:2012:638</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), taip pat <DATE ISO="20150903">2015 m. rugsėjo 3 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Orrego Arias</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑456/14</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:550">EU:C:2015:550</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20160512">2016 m. gegužės 12 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sahyouni</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑281/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:343">EU:C:2016:343</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas pastarojo meto jurisprudencijoje yra patikslinęs, kad jo pateiktas Sąjungos teisės akto nuostatų aiškinimas, esant į šios teisės taikymo sritį nepatenkančioms situacijoms, pateisinamas, jei šios nuostatos, vadovaujantis nacionaline teise, <HT TYPE="ITALIC">tiesiogiai</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">besąlygiškai</HT> taikomos tokioms situacijoms, siekiant užtikrinti vienodą jų ir minėto Sąjungos teisės akto reglamentuojamų situacijų vertinimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20111221">2011 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Cicala</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑482/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:868">EU:C:2011:868</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20121018">2012 m. spalio 18 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nolan</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑583/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:638">EU:C:2012:638</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20141218">2014 m. gruodžio 18 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Generali</HT>‑<HT TYPE="ITALIC">Providencia Biztosító</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑470/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2469">EU:C:2014:2469</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20170405">2017 m. balandžio 5 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Borta</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑298/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:266">EU:C:2017:266</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Nors šiuose sprendimuose Teisingumo Teismo nustatytas nacionalinėje teisėje pateiktos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0008" ID="QS0008"/>tiesioginės ir besąlyginės<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/> nuorodos į Sąjungos teisę kriterijus grindžiamas tam tikrais anksčiau priimtais sprendimais, kurių pirmasis, atrodo, yra <DATE ISO="19950328">1995 m. kovo 28 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kleinwort Benson</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑346/93</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1995:85">EU:C:1995:85</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0016">16</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), iki <DATE ISO="20111221">2011 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Cicala</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑482/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:868">EU:C:2011:868</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) suformuotoje jurisprudencijoje remiamasi veikiau bendruoju nacionalinėje teisėje pateiktos nuorodos į Bendrijos ar Sąjungos teisę buvimo (arba nebuvimo) kriterijumi (žr., be kita ko, <DATE ISO="20010111">2001 m. sausio 11 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kofisa Italia</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑1/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:10">EU:C:2001:10</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir, kiek tai susiję su PVM sritimi, <DATE ISO="20080416">2008 m. balandžio 16 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Club Náutico de Gran Canaria</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑186/07</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:227">EU:C:2008:227</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), kurioje Teisingumo Teismas konstatavo, kad akivaizdžiai neturi jurisdikcijos aiškinti Šeštosios direktyvos nuostatas esant situacijai, kuri nepatenka į šios direktyvos teritorinę ir materialinę taikymo sritis).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Taigi siekdamas nustatyti, ar turi jurisdikciją atsakyti į jam pateiktą klausimą, Teisingumo Teismas turi patikrinti, ar esama pakankamai aiškių duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad nacionalinėje teisėje yra tokia tiesioginė ir besąlyginė nuoroda į Sąjungos teisę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20121018">2012 m. spalio 18 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nolan</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑583/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:638">EU:C:2012:638</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20160512">2016 m. gegužės 12 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sahyouni</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑281/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:343">EU:C:2016:343</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Norėčiau patikslinti, kad kalbama ne apie priimtinumo, o apie jurisdikcijos klausimą, kaip patvirtino Teisingumo Teismas <DATE ISO="20150616">2015 m. birželio 16 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gauweiler ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑62/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:400">EU:C:2015:400</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0012">12</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Tiesa, dabartinė Teisingumo Teismo jurisprudencija yra labai kintanti, kiek tai susiję su pakankamai tikslių duomenų, kurie turi būti jam pateikti, kilme. Iš tikrųjų Teisingumo Teismas elgiasi tai griežtai, reikalaudamas, kad tokius duomenis pateiktų <HT TYPE="ITALIC">vien prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas</HT>, antraip jis nusprendžia, kad nėra pagrindo atsakyti į jam pateiktą klausimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20141218">2014 m. gruodžio 18 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Generali‑Providencia Biztosító</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑470/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2469">EU:C:2014:2469</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), taip pat <DATE ISO="20160512">2016 m. gegužės 12 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sahyouni</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑281/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:343">EU:C:2016:343</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20160628">2016 m. birželio 28 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Italsempione – Spedizioni Internazionali</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑450/15</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:508">EU:C:2016:508</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, tai lanksčiau, kai spręsdamas, ar turi jurisdikciją, nors ir trūksta informacijos prašyme priimti prejudicinį sprendimą, sutinka, kad paaiškinimus pateiktų suinteresuotosios šalys, pirmiausia vykstant procesui Teisingumo Teisme į bylą įstojusios vyriausybės, įskaitant atvejus, kai tie paaiškinimai pateikiami tik per jame vykstantį posėdį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Žr. <DATE ISO="20160114">2016 m. sausio 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ostas celtnieks</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑234/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:6">EU:C:2016:6</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Vis dėlto Teisingumo Teismas reikalauja, kad jam būtų pateikti pakankamai tikslūs duomenys, iš kurių būtų matyti, kad nacionalinėje teisėje yra tiesioginė ir besąlyginė nuoroda į Sąjungos teisės, kurią prašoma išaiškinti, nuostatas ar joje įtvirtintus principus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Šiuo klausimu, be kita ko, žr. <DATE ISO="20111221">2011 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Cicala</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑482/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:868">EU:C:2011:868</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20131107">2013 m. lapkričio 7 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Romeo</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑313/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:718">EU:C:2013:718</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), taip pat <DATE ISO="20140909">2014 m. rugsėjo 9 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Parva Investitsionna Banka ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑488/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2191">EU:C:2014:2191</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, pirmiausia esant situacijoms, kurių Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai neįtraukė į Sąjungos teisės taikymo sritį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Žr. <DATE ISO="20121018">2012 m. spalio 18 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nolan</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑583/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:638">EU:C:2012:638</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20140909">2014 m. rugsėjo 9 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Parva Investitsionna Banka ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑488/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2191">EU:C:2014:2191</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Šioje byloje, nepaisydamas to, kad pagrindinėje byloje aptariami sandoriai nepatenka į Šeštosios direktyvos ir PVM direktyvos taikymo sritis, ir to, kad CGI 295 straipsnis taikomas tik užjūrio departamentams, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad CGI 256 straipsniu, susijusiu su <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0009" ID="QS0009"/>statybos darbais<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/>, užtikrinamas šių direktyvų reikšmingų nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę, taigi, kadangi šis straipsnis taikomas ir Prancūzijos metropolijos teritorijai, reikia siekti vienodai taikyti šių direktyvų nuostatas Europos Sąjungoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Šie paaiškinimai manęs neįtikina.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Pirmiausia pažymėtina, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas būtent dėl to, kad, kiek tai susiję su užjūrio departamentais, kuriems Šeštoji direktyva ir PVM direktyva netaikomos, yra konkrečių nuostatų, t. y. CGI 295 straipsnis ir IV priedo 50duodecies straipsnio I punktas, kuriose numatyta, kad fotovoltinių plokščių ir saulės energijos vandens šildytuvų tiekimas PVM neapmokestinamas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui svarbu nustatyti, ar abu sandoriai, kuriuos sudaro, viena vertus, fotovoltinių plokščių ir saulės energijos vandens šildytuvų tiekimas ir, kita vertus, jų montavimas, laikytini atskirais ir savarankiškais sandoriais; tokiu atveju PVM taikomas tik tiek, kiek tai susiję su montavimu, o tiekimui netaikomas. Priešingai, jei abu šie sandoriai laikytini vienu sandoriu – prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, toks kvalifikavimas galimas tik tuo atveju, jei aptariamų įrenginių montavimas laikomas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0010" ID="QS0010"/>statybos darbais<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/>, – turi būti apmokestinamas ir minėtų įrenginių tiekimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Akivaizdu, kad CGI 295 straipsnyje nėra jokios tiesioginės ir besąlyginės nuorodos į Šeštosios direktyvos ir PVM direktyvos nuostatas. Iš tikrųjų šiame straipsnyje nustatyta neapmokestinimo sistema, kuri skirta prekių tiekimui į užjūrio departamentus, nepatenkančius į šių direktyvų taikymo sritis, ir kuri nenumatyta šiose direktyvose.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Be to, dėl klausimų, susijusių su <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0011" ID="QS0011"/>statybos darbų<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/> sąvoka, primintina, kad pagal Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalį, tapusią PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės gali prekių tiekimu laikyti tam tikrų statybos darbų atlikimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Kaip savo pastabose pažymėjo Komisija, iš CGI 256 straipsnio IV dalies 1 punkto matyti, kad statybos darbai laikomi ne prekių tiekimu, o paslaugų teikimu; tai reiškia, kad Prancūzijos Respublika nepasinaudojo galimybe, kuri jai buvo suteikta iš pradžių Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalimi, vėliau – PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalimi, – tai, atsakydama į Teisingumo Teismo pateiktus klausimus, patvirtino Prancūzijos vyriausybė. Šiomis aplinkybėmis akivaizdu, kad negalima manyti, jog CGI 256 straipsnio IV dalies 1 punkte daroma tiesioginė ir besąlyginė nuoroda į minėtų direktyvų nuostatas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Tiesa, Prancūzijai nepasinaudojus Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje ir PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalyje suteikta galimybe, statybos darbai, nurodyti CGI 256 straipsnio IV dalies 1 punkte, priešingai, netiesiogiai priskirtini Šeštosios direktyvos 6 straipsnio 1 daliai ir PVM direktyvos 24 straipsnio 1 daliai, kuriose abiejose, nedarant nuorodos į <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0012" ID="QS0012"/>statybos darbų<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/> sąvoką, patikslinama, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0013" ID="QS0013"/>paslaugų teikimas<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/> – tai sandoris, kuris nėra prekių tiekimas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Kaip jau esu nurodęs savo išvadoje, pateiktoje byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">BLV Wohn‑ und Gewerbebau</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑395/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:564">EU:C:2012:564</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0062">62</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0064">64</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0069">69</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), pagal Šeštąja direktyva ir PVM direktyva nustatytą sistemą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0014" ID="QS0014"/>statybos darbai<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/> – tai paslaugų teikimas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Tačiau šis argumentavimas, nurodant netiesioginę sąsają, nėra tolygus CGI 256 straipsnio IV dalies 1 punkte pateikiamai tiesioginei ir besąlyginei nuorodai į minėtas šių direktyvų nuostatas. Priešingai, CGI 256 straipsnio IV dalies 1 punkte, mano manymu, akivaizdžiai atsispindi Prancūzijos atsisakymas pasinaudoti Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje ir PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalyje suteikta galimybe tiek šių direktyvų teritorinėse taikymo srityse, tiek už šių sričių ribų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Kaip teisingai pažymėjo Komisija, jei Prancūzija būtų pasinaudojusi galimybe, numatyta Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje (ir PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalyje), statybos darbus laikyti prekių tiekimu, prejudicinis klausimas nebūtų kilęs, nes pagal specialią sistemą, taikomą užjūrio departamentams remiantis CGI 295 straipsniu, fotovoltinių plokščių ir saulės energijos vandens šildytuvų montavimo darbai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo laikomi statybos darbais, patys būtų neapmokestinami, kaip ir šių įrenginių tiekimas užjūrio departamentuose ir importas į šiuos departamentus.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Galiausiai pateiktasis prejudicinis klausimas – tai Prancūzijos atsisakymo pasinaudoti Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje (ir PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalyje) numatyta galimybe ir neapmokestinimo, kuris Prancūzijos teisėje gali būti nustatytas remiantis tik tuo, kad patys šie departamentai aiškiai nepatenka į minėtų direktyvų taikymo sritį, taikymo šiems departamentams bendra pasekmė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Kaip vaizdingai pažymėjo vienas autorius, kadangi užjūrio departamentai, kaip antai Martinika, nepatenka į Šeštosios direktyvos ir PVM direktyvos taikymo sritis, šiomis aplinkybėmis Prancūzijos teisės aktų leidėjas gali <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0015" ID="QS0015"/>šiose platumose labai plačiai taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/> (žr. A. Moraine <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0016" ID="QS0016"/>La question préjudicielle Solar Electric Martinique: communautarisation de la TVA des DOM et définition des travaux immobiliers en TVA<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/>, <HT TYPE="ITALIC">Revue de droit fiscal</HT>, Nr. 37, 2016).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Tai reiškia, kad Teisingumo Teismas akivaizdžiai neturi duomenų, kurie leistų konstatuoti, jog Prancūzijos teisėje daroma tiesioginė ir besąlyginė nuoroda į Šeštosios direktyvos ir PVM direktyvos nuostatas, kurias prašo išaiškinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Šios išvados nepaneigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo argumentas, kad reikia siekti vienodai aiškinti pasakymą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0017" ID="QS0017"/>statybos darbai<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>, vartojamą Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje ir PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų net darant prielaidą, kad šio posakio išaiškinimui tikrai tenka didžiausia reikšmė siekiant priimti sprendimą pagrindinėje byloje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>O aš tuo abejoju: žr. šios išvados 70–88 punktus.</P></NOTE>, kaip Teisingumo Teismas patikslino <DATE ISO="20121018">2012 m. spalio 18 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nolan</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑583/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:638">EU:C:2012:638</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), jei Sąjungos teisės aktų leidėjas vienareikšmiškai nurodo, kad jo priimtas aktas netaikomas konkrečiai sričiai, jis bent iki naujų galimų Sąjungos normų priėmimo atsisako tikslo vienodai aiškinti ir taikyti teisės normas šioje į taikymo sritį nepatenkančioje srityje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Tai, kas galiojo byloje, kurioje priimtas <DATE ISO="20121018">2012 m. spalio 18 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nolan</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑583/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:638">EU:C:2012:638</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir kuri buvo susijusi su aiškaus nepatekimo į vienos direktyvos taikymo sritį <HT TYPE="ITALIC">ratione</HT> <HT TYPE="ITALIC">materiae</HT> atveju, mano manymu, visiškai taip pat galioja ir tada, kai situacija susijusi su aiškaus nepatekimo <HT TYPE="ITALIC">ratione</HT> <HT TYPE="ITALIC">loci</HT> į Šeštosios direktyvos ir PVM direktyvos taikymo sritis atveju.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Nors ši jurisprudencija gali pasirodyti palyginti griežta atsižvelgiant į bendradarbiavimo principą, kuriuo grindžiama SESV 267 straipsnyje numatyta procedūra, ji paremta iš esmės Sąjungos teisės aktų leidėjo ir teismų kompetencijos paskirstymo paisymu. Taigi aplinkybė, kad PVM taikomas Prancūzijos užjūrio departamentuose, visiškai nereiškia, jog Teisingumo Teismas paprasčiausiu nacionalinio teismo pageidavimu – netgi visiškai nuoširdžiu – turi aiškinti Sąjungos teisės sąvokas, vartojamas Šeštojoje direktyvoje ir PVM direktyvoje, esant situacijai, kai Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai neįtraukė minėtų departamentų į šių direktyvų taikymo sritis ir kai jokie duomenys neleidžia Teisingumo Teismui įsitikinti, kad Prancūzijos teisėje daroma tiesioginė ir besąlygiška nuoroda į šių teisės aktų, kuriuos prašo išaiškinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nuostatas. Jei Teisingumo Teismas privalėtų atsakyti į kiekvieną prejudicinį klausimą dėl PVM, pateiktą remiantis vien tuo, kad šis mokestis taikomas užjūrio departamentuose, tai prieštarautų aiškiam Sąjungos teisės aktų leidėjo sprendimui neįtraukti šių departamentų į bendros PVM sistemos, nustatytos Šeštąja direktyva ir PVM direktyva, taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Tai, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikė paskutinės instancijos teismas, taip pat neturi reikšmės šiai analizei. Iš tikrųjų Teisingumo Teismas jau yra atsisakęs atsakyti į klausimus, pateiktus teismų, kurių sprendimai pagal nacionalinę teisę nebegali būti skundžiami, vadovaudamasis jurisprudencija, pirmiausia suformuota <DATE ISO="20111221">2011 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Cicala</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑482/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:868">EU:C:2011:868</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20121018">2012 m. spalio 18 d.</DATE> Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nolan</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑583/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:638">EU:C:2012:638</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, pateikto <HT TYPE="ITALIC">Consiglio di Stato</HT> (Valstybės Taryba, Italija), žr. <DATE ISO="20160628">2016 m. birželio 28 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Italsempione – Spedizioni Internazionali</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑450/15</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:508">EU:C:2016:508</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), o dėl klausimo, pateikto <HT TYPE="ITALIC">Supremo Tribunal Adminstrativo</HT> (Aukščiausiasis administracinis teismas, Portugalija), – <DATE ISO="20160707">2016 m. liepos 7 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sá Machado &amp; Filhos</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑214/15</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:548">EU:C:2016:548</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis siūlau Teisingumo Teismui konstatuoti, kad jis neturi jurisdikcijos atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Todėl, kaip minėjau, tik papildomai išnagrinėsiu pateiktą prejudicinį klausimą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">B.</HT></NO.P><TXT>Papildomai dėl vieno sandorio (kurio pobūdis kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0018" ID="QS0018"/>statybos darbų<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/>) ar kelių atskiriamų sandorių buvimo</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Kaip jau esu pabrėžęs, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui iš esmės kyla klausimas, ar fotovoltinių plokščių ir saulės energijos vandens šildytuvų tiekimo sandoriai ir šių įrenginių montavimo ant pastato stogo arba siekiant į pastatą tiekti elektrą ar karštą vandenį sandoriai sudaro vieną sudėtinį sandorį iš kelių dalių, ar jie laikytini visiškai atskirtinais sandoriais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal <HT TYPE="ITALIC">Conseil d’État</HT> (Valstybės Taryba) jurisprudenciją<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="19761217">1976 m. gruodžio 17 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Conseil d’État</HT> (Valstybės Taryba, Prancūzija) sprendimą Nr. 94852 <HT TYPE="ITALIC">SA Guillioud</HT>, <DATE ISO="19800613">1980 m. birželio 13 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Conseil d’État</HT> (Valstybės Taryba) sprendimą Nr. 14824 <HT TYPE="ITALIC">Sté Tecres</HT> ir <DATE ISO="20010727">2001 m. liepos 27 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Conseil d’État</HT> (Valstybės Taryba) sprendimą Nr. 216193 <HT TYPE="ITALIC">Sté Cofindus</HT>.</P></NOTE> vieningą sandorių pobūdį galima pripažinti tik tuo atveju, jei aptariamų įrenginių montavimas laikomas statybos darbais, t. y. jeigu juo tiesiogiai prisidedama prie pastato statybos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Dėl aptariamų sandorių vienumo ar atskirtinumo primintina, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, taikytiną dėl PVM remiantis tiek Šeštąja direktyva, tiek PVM direktyva, kiekvieną sandorį iš esmės reikia laikyti atskiru ir savarankišku<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Šiuo klausimu dėl Šeštosios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies žr., be kita ko, <DATE ISO="20070329">2007 m. kovo 29 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aktiebolaget</HT> <HT TYPE="ITALIC">NN</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑111/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:195">EU:C:2007:195</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20101202">2010 m. gruodžio 2 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Everything Everywhere</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑276/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:730">EU:C:2010:730</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20110310">2011 m. kovo 10 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bog ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑497/09, C‑499/09, C‑501/09 ir C‑502/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:135">EU:C:2011:135</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), o dėl PVM direktyvos 1 straipsnio 2 dalies antros pastraipos – <DATE ISO="20130117">2013 m. sausio 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">BGŻ Leasing</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑224/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:15">EU:C:2013:15</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20161208">2016 m. gruodžio 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Stock</HT> ‘<HT TYPE="ITALIC">94</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑208/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:936">EU:C:2016:936</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Ši principinė taisyklė turi dvi išimtis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Pirma, esama vieno sandorio, jei dvi ar kelios dalys arba du ar keli veiksmai, kuriuos vykdo apmokestinamasis asmuo, yra taip glaudžiai susiję, kad objektyviai vertinant sudaro vieną ekonomiškai nedalomą paslaugą, kurios padalijimas būtų dirbtinis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20110310">2011 m. kovo 10 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bog ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑497/09, C‑499/09, C‑501/09 ir C‑502/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:135">EU:C:2011:135</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20150416">2015 m. balandžio 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Wojskowa Agencja Mieszkaniowa w Warszawie</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑42/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:229">EU:C:2015:229</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20161208">2016 m. gruodžio 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Stock</HT> ‘<HT TYPE="ITALIC">94</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑208/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:936">EU:C:2016:936</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Antra, taip pat konstatuojama, kad esama vieno sandorio, jei viena paslauga yra pagrindinė, o kita ar kelios kitos paslaugos sudaro vieną ar kelias papildomas paslaugas, kurioms taikoma pagrindinės paslaugos apmokestinimo tvarka. Paslauga pirmiausia laikytina papildančia pagrindinę paslaugą, jei klientams ji pati yra ne tikslas, o priemonė geriausiomis sąlygomis naudotis pagrindine teikėjo paslauga<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Šiuo klausimu, be kita ko, žr. <DATE ISO="20110310">2011 m. kovo 10 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bog ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑497/09, C‑499/09, C‑501/09 ir C‑502/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:135">EU:C:2011:135</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20150416">2015 m. balandžio 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Wojskowa Agencja Mieszkaniowa w Warszawie</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑42/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:229">EU:C:2015:229</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20161208">2016 m. gruodžio 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Stock</HT> ‘<HT TYPE="ITALIC">94</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑208/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:936">EU:C:2016:936</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos taip pat matyti, kad siekiant nustatyti, ar suteiktos paslaugos PVM atžvilgiu yra viena paslauga, reikia išnagrinėti atitinkamo sandorio esmines ypatybes<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Žr. <DATE ISO="20130117">2013 m. sausio 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">BGŻ Leasing</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑224/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:15">EU:C:2013:15</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20150416">2015 m. balandžio 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Wojskowa Agencja Mieszkaniowa w Warszawie</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑42/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:229">EU:C:2015:229</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20161208">2016 m. gruodžio 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Stock</HT> ‘<HT TYPE="ITALIC">94</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑208/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:936">EU:C:2016:936</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, laikantis nuostatos, kad bendradarbiaudami, kaip įtvirtinta SESV 267 straipsnyje, nacionaliniai teismai turi nustatyti, ar konkrečiu atveju apmokestinamasis asmuo teikia vieną, ar kelias paslaugas, ir šiuo atžvilgiu pateikti galutinį visų aplinkybių įvertinimą, o Teisingumo Teismas turi šiems teismams nurodyti visus su Sąjungos teise susijusius aiškinimo kriterijus, kurie gali būti naudingi priimant sprendimą jų nagrinėjamoje byloje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20110310">2011 m. kovo 10 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bog ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑497/09, C‑499/09, C‑501/09 ir C‑502/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:135">EU:C:2011:135</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20130117">2013 m. sausio 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">BGŻ Leasing</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑224/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:15">EU:C:2013:15</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20161208">2016 m. gruodžio 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Stock</HT> ‘<HT TYPE="ITALIC">94</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑208/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:936">EU:C:2016:936</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Šioje byloje, neatsižvelgiant į tai, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateikė mažai informacijos, neginčijama, kad sutartys, kurias <HT TYPE="ITALIC">Solar Electric Martinique</HT> sudarė su savo klientais, yra susijusios ir su materialiojo turto tiekimu, ir su šio turto montavimu, siekiant jį panaudoti elektros ir karšto vandens gamybai arba dėl tiekimo į pastatą, ant kurio šie įrenginiai sumontuoti, arba dėl perpardavimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Bet kuriuo naudingu tikslu norėčiau patikslinti, kad, nors <HT TYPE="ITALIC">Solar Electric Martinique</HT> klientai tampa įsigytų įrenginių savininkais, jie nebūtinai yra pastatų, ant kurių šie įrenginiai sumontuoti, savininkai.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Atsižvelgdama į tai, Prancūzijos vyriausybė pagal analogiją su <DATE ISO="20070329">2007 m. kovo 29 d.</DATE> Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aktiebolaget</HT> <HT TYPE="ITALIC">NN</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑111/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:195">EU:C:2007:195</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) abu šiuos veiksmus laiko viena sudėtine paslauga. Iš tikrųjų, šios vyriausybės manymu, kaip ir byloje, kurioje priimtas Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Aktiebolaget</HT> <HT TYPE="ITALIC">NN</HT>, parduotos įrangos montavimas būtinas norint pasiekti <HT TYPE="ITALIC">Solar Electric Martinique</HT> sudarytomis sutartimis siekiamą tikslą, nes vien nusipirkę fotovoltines plokštes ir saulės energijos vandens šildytuvus klientai negali jais naudotis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Mano manymu, Prancūzijos vyriausybė <DATE ISO="20070329">2007 m. kovo 29 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aktiebolaget</HT> <HT TYPE="ITALIC">NN</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑111/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:195">EU:C:2007:195</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) aiškina pernelyg supaprastintai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Primenu, kad toje byloje Teisingumo Teismo pirmiausia buvo klausiama, ar povandeninio optinio pluošto kabelio pardavimas ir tiesimas PVM atžvilgiu laikytini vienu sandoriu, kaip, be to, teigė nacionalinis teismas ir visos pastabas pateikusios šalys. Teisingumo Teismas pritarė šio teismo ir šių šalių nuomonei, savo sprendimo 24 ir 25 punktuose patikslindamas, kad aptariamos sutarties dalykas yra nutiesto ir veikiančio kabelio perdavimas jį įrengus ir atlikus veikimo bandymus, o tai leidžia daryti išvadą, kad visos pagrindinėje byloje nagrinėjamą sandorį sudarančios dalys yra būtinos norint jį įvykdyti ir yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Šis patikslinimas, pakartotas minėto sprendimo 33 punkte ir, mano manymu, turintis lemiamą reikšmę, susijęs su momentu, kada įvyksta kabelio perdavimas, – t. y. atsižvelgiama į tai, ar perdavimas įvyksta prieš tai, kai kabelis nutiesiamas ir atliekami veikimo bandymai, ar po to, – neabejotinai atspindi generalinio advokato P. Léger nuomonę, išdėstytą išvadoje, pateiktoje byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aktiebolaget</HT> <HT TYPE="ITALIC">NN</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑111/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:575">EU:C:2006:575</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>). Iš tikrųjų generalinis advokatas P. Léger savo išvados 45 punkte pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog teisė naudotis kabeliu gali būti perduota tik užbaigus tiesimo ir bandymų darbus, vertinimas, kad užsakovas iš pradžių įsigijo povandeninį optinio pluošto kabelį, o vėliau pasinaudojo su jo tiesimu susijusiomis paslaugomis, prieštarautų šio sandorio ekonominei realybei.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Taigi, priešingai, nei teigia Prancūzijos vyriausybė, remiantis <DATE ISO="20070329">2007 m. kovo 29 d.</DATE> Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aktiebolaget</HT> <HT TYPE="ITALIC">NN</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑111/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:195">EU:C:2007:195</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), negalima daryti išvados, kad, jei tas pats apmokestinamasis asmuo parduoda materialųjį turtą ir vėliau jį montuoja, tai PVM atžvilgiu sudaro vieną sudėtinį sandorį <HT TYPE="ITALIC">vien dėl to, kad montavimas būtinas</HT> siekiant užtikrinti minėto materialiojo turto veikimą. Jei montavimas ir būtinas, Teisingumo Teismas nusprendė, kad esama vieno sudėtinio sandorio tik todėl, kad kabelio pardavimas, t. y. šio turto nuosavybės perdavimas, įvyko būtent po to, kai buvo atlikti montavimo darbai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Tai reiškia, kad prieš kvalifikuodamas fotovoltinių plokščių ir saulės energijos vandens šildytuvų tiekimą ir montavimą PVM atžvilgiu kaip vieno sudėtinio sandorio dalis, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, mano nuomone, visų pirma turėtų patikrinti, kada bendrovės <HT TYPE="ITALIC">Solar Electric Martinique</HT> klientams perduodama nuosavybės teisė, t. y. ar prieš šių įrenginių montavimą ir parengimą naudoti, ar po to.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Jei nuosavybės teisė į fotovoltines plokštes ir saulės energijos vandens šildytuvus perduodama po jų montavimo ir parengimo naudoti, manau, kad, kaip ir esant situacijai, susiklosčiusiai byloje, kurioje priimtas Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aktiebolaget</HT> <HT TYPE="ITALIC">NN</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑111/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:195">EU:C:2007:195</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), galima konstatuoti vieno sudėtinio sandorio buvimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Priešingu atveju sandoriai, mano nuomone, laikytini nepriklausomais vienas nuo kito, taigi kiekvienam jų taikytina būtent jiems nustatyta tvarka: fotovoltinių plokščių ir saulės energijos vandens šildytuvų tiekimas turi būti neapmokestinamas, o šių įrenginių montavimas – apmokestinamas PVM.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Kadangi iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nematyti, jog tai būtų buvę patikrinta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, kuriam iš šių dviejų atvejų priskirtina situacija, susiklosčiusi pagrindinėje byloje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Šios išvados 67 punkte minimos prielaidos, pagal kurią abu sandoriai gali būti laikomi vieno sudėtinio sandorio dalimis ir kuriai, sprendžiant iš prejudicinio klausimo formuluotės, atrodo, pirmenybę teikia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nepaneigia tai, kad šiuos du sandorius kitomis aplinkybėmis gali įvykdyti skirtingi apmokestinamieji asmenys.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų, viena vertus, apskritai galimybė vieno sudėtinio sandorio dalis kitomis aplinkybėmis įvykdyti atskirai būdinga vieno sudėtinio sandorio sampratai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Žr. <DATE ISO="20150416">2015 m. balandžio 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Wojskowa Agencja Mieszkaniowa w Warszawie</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑42/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:229">EU:C:2015:229</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Kita vertus, jei klientas nusprendžia kreiptis į du skirtingus apmokestinamuosius asmenis atitinkamai dėl pagrindinėje byloje aptariamų įrenginių tiekimo ir montavimo, nuosavybės teisė į šiuos įrenginius klientui perduodama įvykdžius pirmąjį sandorį, taigi montuojamieji įrenginiai priklauso ne juos pardavusiam apmokestinamajam asmeniui, o jo klientui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Vis dėlto dviejų sandorių laikymas vieno sudėtinio sandorio dalimis nereiškia, priešingai nei, atrodo, mano prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kad šio sandorio pobūdis – kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0019" ID="QS0019"/>paslaugų teikimo<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>, nagrinėjamu atveju – kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0020" ID="QS0020"/>statybos darbų<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>, o ne kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0021" ID="QS0021"/>prekių tiekimo<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> pagal Šeštąją direktyvą ir PVM direktyvą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų siekiant nustatyti, ar vienas sudėtinis sandoris laikytinas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0022" ID="QS0022"/>prekių tiekimu<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>, ar <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0023" ID="QS0023"/>paslaugų teikimu<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/>, reikia identifikuoti vyraujančius elementus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20070329">2007 m. kovo 29 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aktiebolaget</HT> <HT TYPE="ITALIC">NN</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑111/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:195">EU:C:2007:195</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20110310">2011 m. kovo 10 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bog ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑497/09, C‑499/09, C‑501/09 ir C‑502/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:135">EU:C:2011:135</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Pagal jurisprudenciją vyraujantis elementas turi būti nustatytas remiantis paprasto vartotojo požiūriu ir bendrai vertinant paslaugų teikimo elementų, palyginti su prekių tiekimo elementais, kokybinę, o ne vien kiekybinę reikšmę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Šiuo klausimu, be kita ko, žr. <DATE ISO="20110310">2011 m. kovo 10 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bog ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑497/09, C‑499/09, C‑501/09 ir C‑502/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:135">EU:C:2011:135</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0062">62</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.Taigi reikia atlikti kompleksinį vertinimą, kuris turi būti pagrįstas iš esmės kiekvieno konkretaus atvejo analize<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Žr. <DATE ISO="20121213">2012 m. gruodžio 13 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">BLV Wohn‑ und Gewerbebau</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑395/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:799">EU:C:2012:799</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų jurisdikcijos paskirstymą, numatytą SESV 267 straipsnyje, tokį vertinimą, žinoma, turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Tokiomis aplinkybėmis manau, kad tam tikras naudingas išvadas galima padaryti remiantis Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aktiebolaget</HT> <HT TYPE="ITALIC">NN</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑111/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:195">EU:C:2007:195</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas, išnagrinėjęs jam nacionalinio teismo pateiktus duomenis, šio sprendimo 40 punkte nusprendė, kad sudėtinis sandoris, susijęs ir su optinio pluošto kabelio tiekimu, ir su jo tiesimu, turi būti laikomas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0024" ID="QS0024"/>prekių tiekimu<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/>, kaip tai suprantama pagal Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 1 dalį, jei kabelis perleistas klientui, kabelio kaina aiškiai sudaro didžiąją dalį vykdant minėtą sandorį patiriamų bendrųjų išlaidų ir rangovo paslaugos apsiriboja kabelio tiesimu, nepakeičiant jo pobūdžio ir nepritaikant jo specialiems kliento poreikiams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Reikėtų pažymėti, kad Teisingumo Teismas kvalifikavo šį sudėtinį sandorį kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0025" ID="QS0025"/>prekių tiekimą<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/> ne tik neatsižvelgdamas į tai, kad kabelio tiesimas reikalauja sudėtingų techninių procedūrų įgyvendinimo ir specialios įrangos naudojimo, taip pat tam tikros praktinės patirties<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Žr. <DATE ISO="20070329">2007 m. kovo 29 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aktiebolaget</HT> <HT TYPE="ITALIC">NN</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑111/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:195">EU:C:2007:195</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, bet ir į tai, kad kabelis, kaip kilnojamasis turtas, turėjo būti įkastas į žemę ar prie jos pritvirtintas, o tai <HT TYPE="ITALIC">a</HT> <HT TYPE="ITALIC">priori</HT> galėjo leisti manyti, kad sandoris sietinas su <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0026" ID="QS0026"/>statybos darbų<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/> sąvoka, taigi iš esmės laikytinas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0027" ID="QS0027"/>paslaugų teikimu<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/>, kaip tai suprantama pagal Šeštosios direktyvos 6 straipsnio 1 dalį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Toje byloje pagrindinės bylos šalys iš tikrųjų taip ir teigė, be to, Švedija, kaip ir šiuo atveju Prancūzija, nusprendė nepasinaudoti Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje suteikta galimybe tam tikrus statybos darbus laikyti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0028" ID="QS0028"/>prekių tiekimu<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų Teisingumo Teismas buvo tos nuomonės, jog, kadangi pagal Šeštąją direktyvą dėl kilnojamojo turto montavimo sandoris nepraranda kvalifikavimo kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0029" ID="QS0029"/>prekių tiekimo<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/>, aplinkybė, kad montuojant šį turtą jį reikia įkasti į žemę ar prie jos pritvirtinti, nelemia to, kad sandoris būtinai turi būti laikomas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0030" ID="QS0030"/>statybos darbais<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/>, kaip tai suprantama pagal Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Žr. <DATE ISO="20070329">2007 m. kovo 29 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aktiebolaget</HT> <HT TYPE="ITALIC">NN</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑111/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:195">EU:C:2007:195</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>, taigi iš esmės <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0031" ID="QS0031"/>paslaugų teikimu<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81.</NO.P><TXT>Pastaruoju klausimu Teisingumo Teismo vertinimą, mano nuomone, patvirtina generalinio advokato P. Léger išvados, pateiktos byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aktiebolaget</HT> <HT TYPE="ITALIC">NN</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑111/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:575">EU:C:2006:575</NO.ECLI>), <REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR> punkte</REF.DOC.ECR> esanti pastaba, kad Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje neperteikta Antrosios direktyvos 67/228/EEB<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P><DATE ISO="19670411">1967 m. balandžio 11 d.</DATE> Direktyva dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo: bendrosios pridėtinės vertės mokesčio sistemos sandara ir taikymo priemonės (<REF.DOC.OJ COLL="P" NO.OJ="071" PAGE.FIRST="1303" DATE.PUB="1967">OL 71, 1967, p. 1303</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE> 5 straipsnio 2 dalies e punkte buvusi nuostata, pagal kurią kilnojamojo turto montavimas į nekilnojamąjį turtą prilyginamas statybos darbams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82.</NO.P><TXT>Šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas beveik visai nepateikė informacijos apie aptariamus įrengimus ir jų montavimo būdus, nors, kaip teisingai nurodė Komisija, kalbant apie fotovoltines plokštes pažymėtina, kad esama įvairių situacijų, susijusių su jų modelio rūšimi, dydžiu ir svoriu, taip pat jų montavimo būdais, nes jos gali būti įmontuojamos į pastato stogą, paprastai dedamos ant montavimo profilių arba rėmo (vadinamasis perdangos būdas) ir net tvirtinamos<?PAGE NO="12"?> tik prie žemės. Be to, šių įrenginių gaminama elektros energija gali būti ir parduodama elektros energijos perdavimo tinklo operatoriui, ir tiekiama į pastatą, ant kurio jie sumontuoti, arba naudojama abiem šiais būdais. Taip pat pažymėtina, kad, kaip nurodė ir Komisija, kalbama apie besivystančią sritį, kurioje naudojamos technologijos sparčiai tobulėja.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83.</NO.P><TXT>Atsakydama į Teisingumo Teismo pateiktus klausimus <HT TYPE="ITALIC">Solar Electric Martinique</HT> patikslino, kad pagrindinėje byloje aptariamos fotovoltinės plokštės būna įvairaus svorio, nuo 9 iki 19 kg, priklausomai nuo modelio, ir nėra didelės. Jos montuojamos perdangos būdu, t. y. neintegruojant jų į stogą, taigi nekeičiant ir neardant stogo sudedamųjų dalių. Šis montavimo būdas nereikalauja specialios technikos ar patirties ir yra nebrangus. Todėl plokštes galima lengvai ir greitai uždėti ir prireikus nuimti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į veiksnius, kuriais rėmėsi Teisingumo Teismas <DATE ISO="20070329">2007 m. kovo 29 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aktiebolaget</HT> <HT TYPE="ITALIC">NN</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑111/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:195">EU:C:2007:195</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) nuspręsdamas, kad toje byloje aptariamo sudėtinio sandorio dalis, susijusi su optinio pluošto kabelių tiekimu, yra svarbesnė, todėl šis sandoris laikytinas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0032" ID="QS0032"/>prekių tiekimu<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/>, rėmimasis <HT TYPE="ITALIC">Solar Electric Martinique</HT> nurodytomis aplinkybėmis su sąlyga, kad jas turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą priėmęs teismas, mano manymu, turėtų lemti tokią pačią išvadą. Iš tikrųjų visai nematyti, kad fotovoltinių plokščių montavimas perdangos būdu aiškiai sudaro didžiąją dalį vykdant minėtą sandorį patiriamų bendrųjų išlaidų, nes rangovo paslaugos, atrodo, apsiriboja šių plokščių pritvirtinimu, nepakeičiant jų pobūdžio ir nepritaikant jų specialiems klientų poreikiams. Be to, fotovoltinių plokščių montavimas vyksta palyginti greitai ir techniniu požiūriu nesunkiai, kitaip nei optinio pluošto kabelio, aptariamo byloje, kurioje priimtas <DATE ISO="20070329">2007 m. kovo 29 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aktiebolaget</HT> <HT TYPE="ITALIC">NN</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑111/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:195">EU:C:2007:195</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), tiesimas, ir tai, mano nuomone, tik patvirtina išvadą, kad šių plokščių tiekimas sudaro svarbesnę vieno sudėtinio sandorio dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0085"><NO.P>85.</NO.P><TXT>Neatrodo, kad dėl saulės energijos vandens šildytuvų tiekimo ir montavimo reikėtų daryti kitokią išvadą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0086"><NO.P>86.</NO.P><TXT>Jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėtų patvirtinti šios išvados 67 punkte išdėstytą prielaidą, taip pat konstatuoti, kad <HT TYPE="ITALIC">Solar Electric Martinique</HT> atliekami darbai yra tokio pobūdžio, kaip aprašyti šios išvados 84 punkte, visam vienam sudėtiniam sandoriui turėtų būti taikoma prekių tiekimui nustatyta apmokestinimo tvarka. Taigi pagal specialią sistemą, taikomą užjūrio departamentams remiantis CGI 295 straipsniu, šis sandoris neturėtų būti apmokestinamas PVM.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0087"><NO.P>87.</NO.P><TXT>Pridurtina, kad, priešingai, nei Teisingumo Teisme teigė Prancūzijos vyriausybė, elektros ir karšto vandens, kuriuos gamina įrenginiai, kaip antai <HT TYPE="ITALIC">Solar Electric Martinique</HT> tiekiami ir montuojami įrenginiai, paskirtis, mano manymu, neturi tiesioginės reikšmės kvalifikuojant vieną sudėtinį sandorį kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0033" ID="QS0033"/>prekių tiekimą<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/> ar <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0034" ID="QS0034"/>paslaugų teikimą<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/> PVM atžvilgiu. Iš tikrųjų, kaip paaiškėjo iš Teisingumo Teisme vykusių diskusijų, tokio kriterijaus pripažinimas, kalbant pirmiausia apie fotovoltines plokštes, lemtų tiek ūkinės veiklos vykdytojų, tiek jų klientų didelį teisinį nesaugumą, ypač tuo atveju, kai pagamintos elektros energijos paskirtis yra mišri arba pakeičiama vykdant sutartį. Mano manymu, veikiau kokybinė montavimo reikšmė įrenginių tiekimo atžvilgiu bendrai vertinant vieną sudėtinį sandorį, pirmiausia su montavimu ir tiekimu susijusias išlaidas, įskaitant pasirinktą montavimo būdą ir šių įrenginių pritaikymą specialiems klientų poreikiams, galėtų pakeisti persvaros kriterijaus analizę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20051027">2005 m. spalio 27 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Levob Verzekeringen ir OV Bank</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑41/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:649">EU:C:2005:649</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) dėl bazinės programinės įrangos pritaikymo dominuojamojo pobūdžio, lemiančio sudėtinio sandorio laikymą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0035" ID="QS0035"/>paslaugų teikimu<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/>, kaip tai suprantama pagal Šeštosios direktyvos 6 straipsnio 1 dalį.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0088"><NO.P>88.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į šiuos argumentus akivaizdu, kad nebūtina aiškinti pasakymo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0036" ID="QS0036"/>statybos darbai<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/>, kaip tai suprantama pagal Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalį ir PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalį.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="13"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0089"><NO.P>89.</NO.P><TXT>Šis konstatavimas patvirtina mano pasiūlymą, pateiktą esminiu klausimu, pagal kurį į <HT TYPE="ITALIC">Conseil d’État</HT> (Valstybės Taryba) pateiktą prejudicinį klausimą atsakyti nereikia.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0090"><NO.P>90.</NO.P><TXT>Jei Teisingumo Teismas vis dėlto nuspręstų, kad reikia aiškinti pasakymą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0037" ID="QS0037"/>statybos darbai<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/>, kaip tai suprantama pagal Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalį ir PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalį, mano manymu, reikėtų priminti, kad šis pasakymas minėtose nuostatose neapibrėžiamas, todėl jo reikšmę ir apimtį reikėtų nustatyti atsižvelgiant į bendrąsias aplinkybes, kuriomis jis vartojamas, ir į jo įprastą reikšmę bendrinėje kalboje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Šiuo klausimu pagal analogiją su <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0038" ID="QS0038"/>statybos paslaugų<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/> sąvoka žr. <DATE ISO="20121213">2012 m. gruodžio 13 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">BLV Wohn‑ und Gewerbebau</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑395/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:799">EU:C:2012:799</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0091"><NO.P>91.</NO.P><TXT>Bendrinėje kalboje šis pasakymas apima įvairius su pastatu susijusius darbus, kaip antai jo statymą, griovimą, perstatymą, renovaciją ar atstatymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0092"><NO.P>92.</NO.P><TXT>Siekiant atsakyti į klausimą, ar kilnojamojo turto montavimą ant pastato apima <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0039" ID="QS0039"/>statybos darbų<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/> sąvoka, mano manymu, reikia atsižvelgti į tai, kad Taryba, priimdama tiek Šeštąją direktyvą, tiek vėliau PVM direktyvą, nepritarė pirminiam Komisijos pasiūlymui, pateiktam <DATE ISO="19730629">1973 m. birželio 29 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>Šeštosios Tarybos direktyvos dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas pasiūlymas (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="080" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1973">OL C 80, 1973, p. 1</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>, pagal kurį kilnojamojo turto integravimas į pastatą, įskaitant pirmiausia visus montavimo darbus, laikytinas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0040" ID="QS0040"/>statybos darbais<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0093"><NO.P>93.</NO.P><TXT>Tiesa, atsižvelgiant į PVM direktyvą, <DATE ISO="20131007">2013 m. spalio 7 d.</DATE> Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1042/2013, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 nuostatos, susijusios su paslaugų teikimo vieta<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="284" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2013">OL L 284, 2013, p. 1</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE>, į pastarąjį reglamentą įterptas 13b straipsnis, kuriame nustatyta, kad taikant PVM direktyvą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0041" ID="QS0041"/>nekilnojamasis turtas<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/> – tai <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0042" ID="QS0042"/>bet kuris sumontuotas daiktas, kuris yra pastato ar konstrukcijos sudedamoji dalis, be kurios pastatas ar konstrukcija būtų neužbaigti, pavyzdžiui, durys, langai, stogai, laiptai ir liftai<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0094"><NO.P>94.</NO.P><TXT>Tačiau net darant prielaidą, kad ši apibrėžtis reiškia, jog pasakymas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0043" ID="QS0043"/>statybos darbai<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/>, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalį, dabar apima iš dalies pakeisto <DATE ISO="20110315">2011 m. kovo 15 d.</DATE> Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemonės<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="077" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2011">OL L 77, 2011, p. 1</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE>, 13b straipsnyje minimų dalių montavimą, pažymėtina, kad pastarasis straipsnis, remiantis Reglamento Nr. 1042/2013 3 straipsniu, įsigaliojo tik <DATE ISO="20170101">2017 m. sausio 1 d.</DATE> Taigi šis teisės aktas ne tik netaikomas užjūrio departamentams, bet ir šiaip ar taip buvo netaikytinas pagrindinės bylos faktinių aplinkybių klostymosi metu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0095"><NO.P>95.</NO.P><TXT>Taigi pagrindinės bylos faktinių aplinkybių klostymosi metu Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje ir PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalyje nebuvo jokios nuorodos į tai, kad bet kurie kilnojamojo turto, kaip antai tokios rūšies fotovoltinių plokščių ar saulės energijos vandens šildytuvų, kaip aptariami pagrindinėje byloje, montavimo ant pastato darbai yra statybos darbai.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT>Išvada</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0096"><NO.P>96.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į argumentus, šioje išvadoje pateiktus esminiu klausimu, siūlau Teisingumo Teismui konstatuoti, kad jis neturi jurisdikcijos atsakyti į <HT TYPE="ITALIC">Conseil d’État</HT> (Valstybės Taryba, Prancūzija) pateiktą prejudicinį klausimą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>