<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
  <head>
    <title>2017-10-201710C119201603030-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0303-16-201704643-07_00</title>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="27/04/2017" name="CustomProvisoryEditionDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="8/11/2017 16:41:44" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="4qdGalI26DLR0iBt0io+fJcIsOpoEqyBgq/hU6EoUwTocI4fla3raIqm2KupU2qcN7Y1PO4SorAN/iSXg1bfjKpr+88Hdk+NV/95gyxvaSeGt+UxjbHAxm3A4j+jH8C/Fl9bodbJkKP/8F7zlXIM7xsue88XP9sdlKY4qmDsgyw=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="vk" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="0303" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2016" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="FAST_document_go_orange" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 27/04/2017 07:59:42" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="dd8f099c78344df3923b25c9741a8792" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0303" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
    <meta content="GNKYIN5ywIBRpJubVvBTYD8w9NnIATyphq0w0/KkLFoa/LkdPbOzu8NHY4DTYxGB37aDJVf0NkGi+PWrzBq9r0Z6mfXxjPONBFoZRIp4lKYyOunrKFvUlXaMjyEQwAT/" name="GeneratedGenDocVersion"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId26" style="first"/>
      <div id="rId22" style="even">GENERALINIO ADVOKATO P. MENGOZZI IŠVADA – BYLA C-303/16</div>
      <div id="rId23" style="default">SOLAR ELECTRIC MARTINIQUE</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINIO ADVOKATO
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      PAOLO MENGOZZI IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2017 m. birželio 29 d. (<span class="note">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C303/16
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      Solar Electric Martinique SARL
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      Ministre des Finances et des Comptes publics
    </p>
    <p class="C39Centreespacement" id="para-8" title="page-1">
      (Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-9" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisingumo Teismo jurisdikcija –Sąjungos teisės nuostatos, tiesiogiai ir besąlygiškai taikomos remiantis nacionaline teise – PVM – Užjūrio departamentai – Statybos darbai – Sąvoka – Pardavimo ir montavimo ant pastatų sandoriai – Fotovoltinės plokštės – Saulės energijos vandens šildytuvai – Laikymas vienu sandoriu“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-10" title="page-1">
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įvadas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių sistemos derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (<span class="note">
<a id="c-2" href="#t-2">2</a>
</span>), iš dalies pakeistos 1995 m. balandžio 10 d. Tarybos direktyva 95/7/EB (<span class="note">
<a id="c-3" href="#t-3">3</a>
</span>) (toliau – Šeštoji direktyva), 5 straipsnio 5 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies išaiškinimo, taip pat dėl 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (<span class="note">
<a id="c-4" href="#t-4">4</a>
</span>) (toliau – PVM direktyva), nuo 2007 m. sausio 1 d. pakeitusios Šeštąją direktyvą, 14 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis prašymas pateiktas nagrinėjant bendrovės Solar Electric Martinique SARL ir finansų ir iždo ministro (Prancūzija) ginčą dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), kuriuo ši bendrovė buvo apmokestinta laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., nepriemokos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ši byla iš esmės susijusi su klausimu, ar fotovoltinių plokščių ir saulės energijos vandens šildytuvų tiekimas ir montavimas ant pastato stogo, siekiant tiekti į šį pastatą elektrą arba karštą vandenį, PVM atžvilgiu laikytini vienu sudėtiniu sandoriu, ar keliais atskirtinais sandoriais. Šis klausimas kyla dėl to, kad aptariamų įrenginių tiekimui ir montavimui taikoma skirtinga apmokestinimo PVM tvarka. Prancūzijos užjūrio departamentuose fotovoltinių plokščių ir saulės energijos vandens šildytuvų tiekimui nustatyta speciali neapmokestinimo sistema, o pagal Prancūzijos teisę šių įrengimų montavimą gali apimti „statybos darbų“ sąvoka, vartojama Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje ir pakartota PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalyje; šie darbai laikomi paslaugų teikimu ir jiems taikomas 8,5% PVM.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Siekiant išspręsti šį klausimą iš pradžių reikia nustatyti, ar Teisingumo Teismas turi jurisdikciją atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą. Iš tikrųjų ginčas pagrindinėje byloje kilo Martinikoje, t. y. viename iš Prancūzijos Respublikos užjūrio departamentų, kurie pagal Šeštosios direktyvos 3 straipsnio 3 dalį ir PVM direktyvos 6 straipsnio 1 dalies c punktą aiškiai nepatenka į atitinkamas šių direktyvų taikymo sritis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl priežasčių, kurias nurodysiu toliau, manau, kad Teisingumo Teismas turėtų konstatuoti, jog neturi jurisdikcijos atsakyti į Conseil d’État (Valstybės Taryba) pateiktą klausimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">II.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Šeštosios direktyvos 2 straipsnio 1 dalį PVM apmokestinamas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, kai valstybėje narėje už atlygį prekes tiekia ar paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šeštosios direktyvos 3 straipsnio „Teritorinis taikymas“ 3 dalyje numatyta, kad Prancūzijos Respublikos užjūrio departamentai yra ne šioje valstybėje narėje, taigi jie nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prekių tiekimas – tai teisės, kaip savininkui disponuoti materialiuoju turtu, perdavimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad valstybės narės gali prekių tiekimu, kaip jis suprantamas pagal šio straipsnio 1 dalį, laikyti tam tikrų statybos darbų atlikimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Šeštosios direktyvos 6 straipsnio 1 dalį paslaugų teikimas – tai bet koks sandoris, kuris nėra prekių teikimas, kaip jis suprantamas pagal 5 straipsnį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">PVM direktyvos 1 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodyta, kad už kiekvieną sandorį PVM apskaičiuojamas taip: iš PVM, apskaičiuoto prekių ar paslaugų kainai taikant toms prekėms arba paslaugoms nustatytą PVM tarifą, atimama įvairioms sąnaudų sudedamosioms dalims tiesiogiai priskirtina PVM suma.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal PVM direktyvos 6 straipsnio 1 dalies c punktą ši direktyva netaikoma Prancūzijos užjūrio departamentams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalis suformuluota taip pat, kaip Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalis. Pagal PVM direktyvos 24 straipsnio 1 dalį „paslaugų teikimas“ – tai sandoris, kuris nėra prekių tiekimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prancūzijos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal pagrindinėje byloje aptariamam apmokestinimui taikytinos redakcijos Bendrojo mokesčių kodekso (Code général des impôts, toliau – CGI) 256 straipsnio IV dalies 1 punktą „statybos darbai &lt;...&gt; laikomi paslaugų teikimu“, apmokestinamu PVM.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal CGI 266 straipsnio 1 dalies f punktą apmokestinamąją vertę dėl statybos darbų sudaro sutarčių, sąskaitų ar sąskaitų faktūrų vertė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">CGI 268a straipsnyje numatyta, kad, jeigu asmuo vienu metu sudaro sandorius, priskirtinus kelioms šio skyriaus straipsniuose numatytoms kategorijoms, jo apyvarta nustatoma kiekvienai sandorių grupei taikant šiuose straipsniuose įtvirtintas taisykles.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">CGI 295 straipsnyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-32" title="page-5">
      „1. [PVM] neapmokestinami:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-33" title="page-5">
      &lt;...&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-34" title="page-5">
      5) Gvadelupos, Martinikos ir Reunjono departamentuose:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-35" title="page-5">
      a) prekių, kurių sąrašas sudaromas bendrais ekonomikos ir finansų ministro, taip pat &lt;…&gt; ministro, atsakingo už užjūrio departamentus, įsakymais, importas;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-36" title="page-5">
      b) vietos gamybos prekių, analogiškų prekėms, kurių importas į minėtus departamentus neapmokestinamas pagal pirmiau išdėstytas nuostatas, pardavimas &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">CGI IV priedo 50duodecies straipsnio I punkte kaip vienos iš prekių, kurios gali būti importuojamos į Gvadelupos, Martinikos ir Reunjono departamentus netaikant PVM, nurodyti „šviesai jautrūs puslaidininkiniai įtaisai, įskaitant fotovoltinius elementus, sumontuotus arba nesumontuotus moduliuose ar plokštėse“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">III.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinė byla, prejudicinis klausimas ir procesas Teisingumo Teisme</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Solar Electric Martinique užsiima, be kita ko, įrenginių, susijusių su saulės energija, pardavimu ir montavimu Martinikos departamente. Nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. ši bendrovė buvo apmokestinta 8,5% PVM už fotovoltinių plokščių ir saulės energijos vandens šildytuvų montavimo ant gyvenamųjų namų stogų darbus atsižvelgiant tik į montavimo paslaugų sąnaudų sumą. Jos nuomone, šių įrenginių tiekimui netaikomas PVM, kaip numatyta CGI 295 straipsnyje ir IV priedo 50duodecies straipsnio I punkte.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atlikęs patikrinimą mokesčių administratorius nusprendė, kad fotovoltinių plokščių ir saulės energijos vandens šildytuvų montavimo darbų pobūdis yra kaip statybos darbų, todėl turėjo būti įtrauktos šių įrenginių tiekimo sąnaudos. Taigi šis administratorius, remdamasis CGI 266 straipsniu, pakeitė šių sandorių apmokestinamąją vertę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2010 m. rugsėjo 21 d. Solar Electric Martinique padavė skundą Tribunal administratif de FortdeFrance (For de Franso administracinis teismas, Prancūzija), prašydama panaikinti mokesčių administratoriaus nurodytą PVM nepriemoką.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atmetus šį skundą ir paskui pateiktą apeliacinį skundą, Solar Electric Martinique pateikė kasacinį skundą Conseil d’État (Valstybės Taryba). Ši bendrovė, be kita ko, teigia, kad sprendimą dėl esmės priėmęs teismas padarė teisės klaidą, būdamas tos nuomonės, kad jos atlikti fotovoltinių plokščių ir saulės energijos vandens šildytuvų montavimo darbai sudaro vieną sandorį ir yra statybos darbų pobūdžio, nors šie įrenginiai gali būti sumontuoti labai neapgadinant atitinkamo pastato ir statant statinius paprastai nėra montuojami.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad CGI 295 straipsnyje ir IV priedo 50duodecies straipsnio I punkte nurodyti įrenginių pardavimo ir montavimo sandoriai apmokestinami PVM atsižvelgiant tik į montavimo darbų sąnaudų sumą, neįtraukiant įrenginių įsigijimo išlaidų, nebent šie montavimo darbai yra statybos darbų pobūdžio, todėl apmokestinami PVM atsižvelgiant į visą pirkėjui išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad, nors CGI 295 straipsnis taikomas tik užjūrio departamentuose, t. y. už Šeštosios direktyvos taikymo srities ribų, CGI 256 straipsnio nuostatos, susijusios su statybos darbais, taikomos taip pat žemyninėje Prancūzijoje ir šiomis nuostatomis į Prancūzijos teisę perkelta Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis, kurių nuostatos pakartotos PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalyje ir 24 straipsnio 1 dalyje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad reikia siekti vienodai taikyti šių direktyvų nuostatas Europos Sąjungoje. Taigi, nors ginčas, kurį jis turi išspręsti, yra susijęs su sandoriais ir darbais, atliktais už teritorinės šių direktyvų taikymo srities ribų, kyla klausimas, ar fotovoltinių plokščių ir saulės energijos vandens šildytuvų pardavimas ir montavimas ant pastatų arba siekiant į pastatus tiekti elektrą ar karštą vandenį yra vienas sandoris, kurio pobūdis kaip statybos darbų, kaip tai suprantama pagal minėtas direktyvas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis Conseil d’État (Valstybės Taryba) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-47" title="page-6">
      „Ar fotovoltinių plokščių ir saulės energijos vandens šildytuvų pardavimas ir montavimas ant pastatų arba siekiant į pastatus tiekti elektrą ar karštą vandenį yra vienas sandoris, kurio pobūdis kaip statybos darbų, kaip tai suprantama pagal [Šeštosios direktyvos] 5 straipsnio 5 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį, tapusias [PVM d]irektyvos 14 straipsnio 3 dalimi ir 24 straipsnio 1 dalimi?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu rašytines pastabas pateikė Prancūzijos Respublika ir Europos Komisija. Šios suinteresuotosios šalys ir Solar Electric Martinique buvo išklausytos per 2017 m. vasario 9 d. įvykusį posėdį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IV.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Analizė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip išdėstysiu šioje išvadoje toliau, esminiu klausimu manau, kad Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos atsakyti į jam pateiktą klausimą. Taigi tik papildomai, tam atvejui, jei Teisingumo Teismas nepritartų šiam požiūriui, iš esmės išnagrinėsiu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Esminis klausimas dėl to, kad Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos atsakyti į jam pateiktą klausimą</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip pripažįsta prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir kaip pabrėžiau šios išvados įvade, šios bylos faktinės aplinkybės susiklosčiusios vien Martinikoje, t. y. viename iš Prancūzijos Respublikos užjūrio departamentų, kurie aiškiai nepatenka į Šeštosios direktyvos ir PVM direktyvos teritorines taikymo sritis. Taigi pagrindinė byla nepatenka į reikšmingų Sąjungos teisės aktų nuostatų taikymo sritį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tikrųjų Teisingumo Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą, pateiktų dėl Sąjungos teisės akto nuostatų, tais atvejais, kai pagrindinės bylos aplinkybėmis Sąjungos teisė netaikoma, tačiau kai pagal nacionalinę teisę leista taikyti šias nuostatas, nes joje yra nuoroda į šių nuostatų turinį (<span class="note">
<a id="c-5" href="#t-5">5</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas pastarojo meto jurisprudencijoje yra patikslinęs, kad jo pateiktas Sąjungos teisės akto nuostatų aiškinimas, esant į šios teisės taikymo sritį nepatenkančioms situacijoms, pateisinamas, jei šios nuostatos, vadovaujantis nacionaline teise, tiesiogiai ir besąlygiškai taikomos tokioms situacijoms, siekiant užtikrinti vienodą jų ir minėto Sąjungos teisės akto reglamentuojamų situacijų vertinimą (<span class="note">
<a id="c-6" href="#t-6">6</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi siekdamas nustatyti, ar turi jurisdikciją atsakyti į jam pateiktą klausimą, Teisingumo Teismas turi patikrinti, ar esama pakankamai aiškių duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad nacionalinėje teisėje yra tokia tiesioginė ir besąlyginė nuoroda į Sąjungos teisę (<span class="note">
<a id="c-7" href="#t-7">7</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tiesa, dabartinė Teisingumo Teismo jurisprudencija yra labai kintanti, kiek tai susiję su pakankamai tikslių duomenų, kurie turi būti jam pateikti, kilme. Iš tikrųjų Teisingumo Teismas elgiasi tai griežtai, reikalaudamas, kad tokius duomenis pateiktų vien prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, antraip jis nusprendžia, kad nėra pagrindo atsakyti į jam pateiktą klausimą (<span class="note">
<a id="c-8" href="#t-8">8</a>
</span>), tai lanksčiau, kai spręsdamas, ar turi jurisdikciją, nors ir trūksta informacijos prašyme priimti prejudicinį sprendimą, sutinka, kad paaiškinimus pateiktų suinteresuotosios šalys, pirmiausia vykstant procesui Teisingumo Teisme į bylą įstojusios vyriausybės, įskaitant atvejus, kai tie paaiškinimai pateikiami tik per jame vykstantį posėdį (<span class="note">
<a id="c-9" href="#t-9">9</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto Teisingumo Teismas reikalauja, kad jam būtų pateikti pakankamai tikslūs duomenys, iš kurių būtų matyti, kad nacionalinėje teisėje yra tiesioginė ir besąlyginė nuoroda į Sąjungos teisės, kurią prašoma išaiškinti, nuostatas ar joje įtvirtintus principus (<span class="note">
<a id="c-10" href="#t-10">10</a>
</span>), pirmiausia esant situacijoms, kurių Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai neįtraukė į Sąjungos teisės taikymo sritį (<span class="note">
<a id="c-11" href="#t-11">11</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šioje byloje, nepaisydamas to, kad pagrindinėje byloje aptariami sandoriai nepatenka į Šeštosios direktyvos ir PVM direktyvos taikymo sritis, ir to, kad CGI 295 straipsnis taikomas tik užjūrio departamentams, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad CGI 256 straipsniu, susijusiu su „statybos darbais“, užtikrinamas šių direktyvų reikšmingų nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę, taigi, kadangi šis straipsnis taikomas ir Prancūzijos metropolijos teritorijai, reikia siekti vienodai taikyti šių direktyvų nuostatas Europos Sąjungoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šie paaiškinimai manęs neįtikina.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia pažymėtina, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas būtent dėl to, kad, kiek tai susiję su užjūrio departamentais, kuriems Šeštoji direktyva ir PVM direktyva netaikomos, yra konkrečių nuostatų, t. y. CGI 295 straipsnis ir IV priedo 50duodecies straipsnio I punktas, kuriose numatyta, kad fotovoltinių plokščių ir saulės energijos vandens šildytuvų tiekimas PVM neapmokestinamas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui svarbu nustatyti, ar abu sandoriai, kuriuos sudaro, viena vertus, fotovoltinių plokščių ir saulės energijos vandens šildytuvų tiekimas ir, kita vertus, jų montavimas, laikytini atskirais ir savarankiškais sandoriais; tokiu atveju PVM taikomas tik tiek, kiek tai susiję su montavimu, o tiekimui netaikomas. Priešingai, jei abu šie sandoriai laikytini vienu sandoriu – prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, toks kvalifikavimas galimas tik tuo atveju, jei aptariamų įrenginių montavimas laikomas „statybos darbais“, – turi būti apmokestinamas ir minėtų įrenginių tiekimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Akivaizdu, kad CGI 295 straipsnyje nėra jokios tiesioginės ir besąlyginės nuorodos į Šeštosios direktyvos ir PVM direktyvos nuostatas. Iš tikrųjų šiame straipsnyje nustatyta neapmokestinimo sistema, kuri skirta prekių tiekimui į užjūrio departamentus, nepatenkančius į šių direktyvų taikymo sritis, ir kuri nenumatyta šiose direktyvose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, dėl klausimų, susijusių su „statybos darbų“ sąvoka, primintina, kad pagal Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalį, tapusią PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės gali prekių tiekimu laikyti tam tikrų statybos darbų atlikimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip savo pastabose pažymėjo Komisija, iš CGI 256 straipsnio IV dalies 1 punkto matyti, kad statybos darbai laikomi ne prekių tiekimu, o paslaugų teikimu; tai reiškia, kad Prancūzijos Respublika nepasinaudojo galimybe, kuri jai buvo suteikta iš pradžių Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalimi, vėliau – PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalimi, – tai, atsakydama į Teisingumo Teismo pateiktus klausimus, patvirtino Prancūzijos vyriausybė. Šiomis aplinkybėmis akivaizdu, kad negalima manyti, jog CGI 256 straipsnio IV dalies 1 punkte daroma tiesioginė ir besąlyginė nuoroda į minėtų direktyvų nuostatas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tiesa, Prancūzijai nepasinaudojus Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje ir PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalyje suteikta galimybe, statybos darbai, nurodyti CGI 256 straipsnio IV dalies 1 punkte, priešingai, netiesiogiai priskirtini Šeštosios direktyvos 6 straipsnio 1 daliai ir PVM direktyvos 24 straipsnio 1 daliai, kuriose abiejose, nedarant nuorodos į „statybos darbų“ sąvoką, patikslinama, kad „paslaugų teikimas“ – tai sandoris, kuris nėra prekių tiekimas (<span class="note">
<a id="c-12" href="#t-12">12</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tačiau šis argumentavimas, nurodant netiesioginę sąsają, nėra tolygus CGI 256 straipsnio IV dalies 1 punkte pateikiamai tiesioginei ir besąlyginei nuorodai į minėtas šių direktyvų nuostatas. Priešingai, CGI 256 straipsnio IV dalies 1 punkte, mano manymu, akivaizdžiai atsispindi Prancūzijos atsisakymas pasinaudoti Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje ir PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalyje suteikta galimybe tiek šių direktyvų teritorinėse taikymo srityse, tiek už šių sričių ribų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip teisingai pažymėjo Komisija, jei Prancūzija būtų pasinaudojusi galimybe, numatyta Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje (ir PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalyje), statybos darbus laikyti prekių tiekimu, prejudicinis klausimas nebūtų kilęs, nes pagal specialią sistemą, taikomą užjūrio departamentams remiantis CGI 295 straipsniu, fotovoltinių plokščių ir saulės energijos vandens šildytuvų montavimo darbai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo laikomi statybos darbais, patys būtų neapmokestinami, kaip ir šių įrenginių tiekimas užjūrio departamentuose ir importas į šiuos departamentus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai pateiktasis prejudicinis klausimas – tai Prancūzijos atsisakymo pasinaudoti Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje (ir PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalyje) numatyta galimybe ir neapmokestinimo, kuris Prancūzijos teisėje gali būti nustatytas remiantis tik tuo, kad patys šie departamentai aiškiai nepatenka į minėtų direktyvų taikymo sritį, taikymo šiems departamentams bendra pasekmė (<span class="note">
<a id="c-13" href="#t-13">13</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tai reiškia, kad Teisingumo Teismas akivaizdžiai neturi duomenų, kurie leistų konstatuoti, jog Prancūzijos teisėje daroma tiesioginė ir besąlyginė nuoroda į Šeštosios direktyvos ir PVM direktyvos nuostatas, kurias prašo išaiškinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios išvados nepaneigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo argumentas, kad reikia siekti vienodai aiškinti pasakymą „statybos darbai“, vartojamą Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje ir PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalyje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tikrųjų net darant prielaidą, kad šio posakio išaiškinimui tikrai tenka didžiausia reikšmė siekiant priimti sprendimą pagrindinėje byloje (<span class="note">
<a id="c-14" href="#t-14">14</a>
</span>), kaip Teisingumo Teismas patikslino 2012 m. spalio 18 d. Sprendime Nolan (C583/10, EU:C:2012:638, 55 punktas), jei Sąjungos teisės aktų leidėjas vienareikšmiškai nurodo, kad jo priimtas aktas netaikomas konkrečiai sričiai, jis bent iki naujų galimų Sąjungos normų priėmimo atsisako tikslo vienodai aiškinti ir taikyti teisės normas šioje į taikymo sritį nepatenkančioje srityje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tai, kas galiojo byloje, kurioje priimtas 2012 m. spalio 18 d. Sprendimas Nolan (C583/10, EU:C:2012:638, 55 punktas) ir kuri buvo susijusi su aiškaus nepatekimo į vienos direktyvos taikymo sritį ratione materiae atveju, mano manymu, visiškai taip pat galioja ir tada, kai situacija susijusi su aiškaus nepatekimo ratione loci į Šeštosios direktyvos ir PVM direktyvos taikymo sritis atveju.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors ši jurisprudencija gali pasirodyti palyginti griežta atsižvelgiant į bendradarbiavimo principą, kuriuo grindžiama SESV 267 straipsnyje numatyta procedūra, ji paremta iš esmės Sąjungos teisės aktų leidėjo ir teismų kompetencijos paskirstymo paisymu. Taigi aplinkybė, kad PVM taikomas Prancūzijos užjūrio departamentuose, visiškai nereiškia, jog Teisingumo Teismas paprasčiausiu nacionalinio teismo pageidavimu – netgi visiškai nuoširdžiu – turi aiškinti Sąjungos teisės sąvokas, vartojamas Šeštojoje direktyvoje ir PVM direktyvoje, esant situacijai, kai Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai neįtraukė minėtų departamentų į šių direktyvų taikymo sritis ir kai jokie duomenys neleidžia Teisingumo Teismui įsitikinti, kad Prancūzijos teisėje daroma tiesioginė ir besąlygiška nuoroda į šių teisės aktų, kuriuos prašo išaiškinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nuostatas. Jei Teisingumo Teismas privalėtų atsakyti į kiekvieną prejudicinį klausimą dėl PVM, pateiktą remiantis vien tuo, kad šis mokestis taikomas užjūrio departamentuose, tai prieštarautų aiškiam Sąjungos teisės aktų leidėjo sprendimui neįtraukti šių departamentų į bendros PVM sistemos, nustatytos Šeštąja direktyva ir PVM direktyva, taikymo sritį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tai, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikė paskutinės instancijos teismas, taip pat neturi reikšmės šiai analizei. Iš tikrųjų Teisingumo Teismas jau yra atsisakęs atsakyti į klausimus, pateiktus teismų, kurių sprendimai pagal nacionalinę teisę nebegali būti skundžiami, vadovaudamasis jurisprudencija, pirmiausia suformuota 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimu Cicala (C482/10, EU:C:2011:868) ir 2012 m. spalio 18 d. Sprendimu Nolan (C583/10, EU:C:2012:638) (<span class="note">
<a id="c-15" href="#t-15">15</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis siūlau Teisingumo Teismui konstatuoti, kad jis neturi jurisdikcijos atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Todėl, kaip minėjau, tik papildomai išnagrinėsiu pateiktą prejudicinį klausimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Papildomai dėl vieno sandorio (kurio pobūdis kaip „statybos darbų“) ar kelių atskiriamų sandorių buvimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip jau esu pabrėžęs, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui iš esmės kyla klausimas, ar fotovoltinių plokščių ir saulės energijos vandens šildytuvų tiekimo sandoriai ir šių įrenginių montavimo ant pastato stogo arba siekiant į pastatą tiekti elektrą ar karštą vandenį sandoriai sudaro vieną sudėtinį sandorį iš kelių dalių, ar jie laikytini visiškai atskirtinais sandoriais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal Conseil d’État (Valstybės Taryba) jurisprudenciją (<span class="note">
<a id="c-16" href="#t-16">16</a>
</span>) vieningą sandorių pobūdį galima pripažinti tik tuo atveju, jei aptariamų įrenginių montavimas laikomas statybos darbais, t. y. jeigu juo tiesiogiai prisidedama prie pastato statybos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl aptariamų sandorių vienumo ar atskirtinumo primintina, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, taikytiną dėl PVM remiantis tiek Šeštąja direktyva, tiek PVM direktyva, kiekvieną sandorį iš esmės reikia laikyti atskiru ir savarankišku (<span class="note">
<a id="c-17" href="#t-17">17</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ši principinė taisyklė turi dvi išimtis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, esama vieno sandorio, jei dvi ar kelios dalys arba du ar keli veiksmai, kuriuos vykdo apmokestinamasis asmuo, yra taip glaudžiai susiję, kad objektyviai vertinant sudaro vieną ekonomiškai nedalomą paslaugą, kurios padalijimas būtų dirbtinis (<span class="note">
<a id="c-18" href="#t-18">18</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, taip pat konstatuojama, kad esama vieno sandorio, jei viena paslauga yra pagrindinė, o kita ar kelios kitos paslaugos sudaro vieną ar kelias papildomas paslaugas, kurioms taikoma pagrindinės paslaugos apmokestinimo tvarka. Paslauga pirmiausia laikytina papildančia pagrindinę paslaugą, jei klientams ji pati yra ne tikslas, o priemonė geriausiomis sąlygomis naudotis pagrindine teikėjo paslauga (<span class="note">
<a id="c-19" href="#t-19">19</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos taip pat matyti, kad siekiant nustatyti, ar suteiktos paslaugos PVM atžvilgiu yra viena paslauga, reikia išnagrinėti atitinkamo sandorio esmines ypatybes (<span class="note">
<a id="c-20" href="#t-20">20</a>
</span>), laikantis nuostatos, kad bendradarbiaudami, kaip įtvirtinta SESV 267 straipsnyje, nacionaliniai teismai turi nustatyti, ar konkrečiu atveju apmokestinamasis asmuo teikia vieną, ar kelias paslaugas, ir šiuo atžvilgiu pateikti galutinį visų aplinkybių įvertinimą, o Teisingumo Teismas turi šiems teismams nurodyti visus su Sąjungos teise susijusius aiškinimo kriterijus, kurie gali būti naudingi priimant sprendimą jų nagrinėjamoje byloje (<span class="note">
<a id="c-21" href="#t-21">21</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šioje byloje, neatsižvelgiant į tai, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateikė mažai informacijos, neginčijama, kad sutartys, kurias Solar Electric Martinique sudarė su savo klientais, yra susijusios ir su materialiojo turto tiekimu, ir su šio turto montavimu, siekiant jį panaudoti elektros ir karšto vandens gamybai arba dėl tiekimo į pastatą, ant kurio šie įrenginiai sumontuoti, arba dėl perpardavimo (<span class="note">
<a id="c-22" href="#t-22">22</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdama į tai, Prancūzijos vyriausybė pagal analogiją su 2007 m. kovo 29 d. Sprendimu Aktiebolaget NN (C111/05, EU:C:2007:195) abu šiuos veiksmus laiko viena sudėtine paslauga. Iš tikrųjų, šios vyriausybės manymu, kaip ir byloje, kurioje priimtas Sprendimas Aktiebolaget NN, parduotos įrangos montavimas būtinas norint pasiekti Solar Electric Martinique sudarytomis sutartimis siekiamą tikslą, nes vien nusipirkę fotovoltines plokštes ir saulės energijos vandens šildytuvus klientai negali jais naudotis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano manymu, Prancūzijos vyriausybė 2007 m. kovo 29 d. Sprendimą Aktiebolaget NN (C111/05, EU:C:2007:195) aiškina pernelyg supaprastintai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Primenu, kad toje byloje Teisingumo Teismo pirmiausia buvo klausiama, ar povandeninio optinio pluošto kabelio pardavimas ir tiesimas PVM atžvilgiu laikytini vienu sandoriu, kaip, be to, teigė nacionalinis teismas ir visos pastabas pateikusios šalys. Teisingumo Teismas pritarė šio teismo ir šių šalių nuomonei, savo sprendimo 24 ir 25 punktuose patikslindamas, kad aptariamos sutarties dalykas yra nutiesto ir veikiančio kabelio perdavimas jį įrengus ir atlikus veikimo bandymus, o tai leidžia daryti išvadą, kad visos pagrindinėje byloje nagrinėjamą sandorį sudarančios dalys yra būtinos norint jį įvykdyti ir yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Šis patikslinimas, pakartotas minėto sprendimo 33 punkte ir, mano manymu, turintis lemiamą reikšmę, susijęs su momentu, kada įvyksta kabelio perdavimas, – t. y. atsižvelgiama į tai, ar perdavimas įvyksta prieš tai, kai kabelis nutiesiamas ir atliekami veikimo bandymai, ar po to, – neabejotinai atspindi generalinio advokato P. Léger nuomonę, išdėstytą išvadoje, pateiktoje byloje Aktiebolaget NN (C111/05, EU:C:2006:575). Iš tikrųjų generalinis advokatas P. Léger savo išvados 45 punkte pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog teisė naudotis kabeliu gali būti perduota tik užbaigus tiesimo ir bandymų darbus, vertinimas, kad užsakovas iš pradžių įsigijo povandeninį optinio pluošto kabelį, o vėliau pasinaudojo su jo tiesimu susijusiomis paslaugomis, prieštarautų šio sandorio ekonominei realybei.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, priešingai, nei teigia Prancūzijos vyriausybė, remiantis 2007 m. kovo 29 d. Sprendimu Aktiebolaget NN (C111/05, EU:C:2007:195), negalima daryti išvados, kad, jei tas pats apmokestinamasis asmuo parduoda materialųjį turtą ir vėliau jį montuoja, tai PVM atžvilgiu sudaro vieną sudėtinį sandorį vien dėl to, kad montavimas būtinas siekiant užtikrinti minėto materialiojo turto veikimą. Jei montavimas ir būtinas, Teisingumo Teismas nusprendė, kad esama vieno sudėtinio sandorio tik todėl, kad kabelio pardavimas, t. y. šio turto nuosavybės perdavimas, įvyko būtent po to, kai buvo atlikti montavimo darbai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tai reiškia, kad prieš kvalifikuodamas fotovoltinių plokščių ir saulės energijos vandens šildytuvų tiekimą ir montavimą PVM atžvilgiu kaip vieno sudėtinio sandorio dalis, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, mano nuomone, visų pirma turėtų patikrinti, kada bendrovės Solar Electric Martinique klientams perduodama nuosavybės teisė, t. y. ar prieš šių įrenginių montavimą ir parengimą naudoti, ar po to.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jei nuosavybės teisė į fotovoltines plokštes ir saulės energijos vandens šildytuvus perduodama po jų montavimo ir parengimo naudoti, manau, kad, kaip ir esant situacijai, susiklosčiusiai byloje, kurioje priimtas Sprendimas Aktiebolaget NN (C111/05, EU:C:2007:195), galima konstatuoti vieno sudėtinio sandorio buvimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priešingu atveju sandoriai, mano nuomone, laikytini nepriklausomais vienas nuo kito, taigi kiekvienam jų taikytina būtent jiems nustatyta tvarka: fotovoltinių plokščių ir saulės energijos vandens šildytuvų tiekimas turi būti neapmokestinamas, o šių įrenginių montavimas – apmokestinamas PVM.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nematyti, jog tai būtų buvę patikrinta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, kuriam iš šių dviejų atvejų priskirtina situacija, susiklosčiusi pagrindinėje byloje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios išvados 67 punkte minimos prielaidos, pagal kurią abu sandoriai gali būti laikomi vieno sudėtinio sandorio dalimis ir kuriai, sprendžiant iš prejudicinio klausimo formuluotės, atrodo, pirmenybę teikia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nepaneigia tai, kad šiuos du sandorius kitomis aplinkybėmis gali įvykdyti skirtingi apmokestinamieji asmenys.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">71.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tikrųjų, viena vertus, apskritai galimybė vieno sudėtinio sandorio dalis kitomis aplinkybėmis įvykdyti atskirai būdinga vieno sudėtinio sandorio sampratai (<span class="note">
<a id="c-23" href="#t-23">23</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">72.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kita vertus, jei klientas nusprendžia kreiptis į du skirtingus apmokestinamuosius asmenis atitinkamai dėl pagrindinėje byloje aptariamų įrenginių tiekimo ir montavimo, nuosavybės teisė į šiuos įrenginius klientui perduodama įvykdžius pirmąjį sandorį, taigi montuojamieji įrenginiai priklauso ne juos pardavusiam apmokestinamajam asmeniui, o jo klientui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">73.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto dviejų sandorių laikymas vieno sudėtinio sandorio dalimis nereiškia, priešingai nei, atrodo, mano prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kad šio sandorio pobūdis – kaip „paslaugų teikimo“, nagrinėjamu atveju – kaip „statybos darbų“, o ne kaip „prekių tiekimo“ pagal Šeštąją direktyvą ir PVM direktyvą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">74.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tikrųjų siekiant nustatyti, ar vienas sudėtinis sandoris laikytinas „prekių tiekimu“, ar „paslaugų teikimu“, reikia identifikuoti vyraujančius elementus (<span class="note">
<a id="c-24" href="#t-24">24</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">75.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal jurisprudenciją vyraujantis elementas turi būti nustatytas remiantis paprasto vartotojo požiūriu ir bendrai vertinant paslaugų teikimo elementų, palyginti su prekių tiekimo elementais, kokybinę, o ne vien kiekybinę reikšmę (<span class="note">
<a id="c-25" href="#t-25">25</a>
</span>).Taigi reikia atlikti kompleksinį vertinimą, kuris turi būti pagrįstas iš esmės kiekvieno konkretaus atvejo analize (<span class="note">
<a id="c-26" href="#t-26">26</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">76.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų jurisdikcijos paskirstymą, numatytą SESV 267 straipsnyje, tokį vertinimą, žinoma, turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">77.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tokiomis aplinkybėmis manau, kad tam tikras naudingas išvadas galima padaryti remiantis Sprendimu Aktiebolaget NN (C111/05, EU:C:2007:195).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">78.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas, išnagrinėjęs jam nacionalinio teismo pateiktus duomenis, šio sprendimo 40 punkte nusprendė, kad sudėtinis sandoris, susijęs ir su optinio pluošto kabelio tiekimu, ir su jo tiesimu, turi būti laikomas „prekių tiekimu“, kaip tai suprantama pagal Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 1 dalį, jei kabelis perleistas klientui, kabelio kaina aiškiai sudaro didžiąją dalį vykdant minėtą sandorį patiriamų bendrųjų išlaidų ir rangovo paslaugos apsiriboja kabelio tiesimu, nepakeičiant jo pobūdžio ir nepritaikant jo specialiems kliento poreikiams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">79.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reikėtų pažymėti, kad Teisingumo Teismas kvalifikavo šį sudėtinį sandorį kaip „prekių tiekimą“ ne tik neatsižvelgdamas į tai, kad kabelio tiesimas reikalauja sudėtingų techninių procedūrų įgyvendinimo ir specialios įrangos naudojimo, taip pat tam tikros praktinės patirties (<span class="note">
<a id="c-27" href="#t-27">27</a>
</span>), bet ir į tai, kad kabelis, kaip kilnojamasis turtas, turėjo būti įkastas į žemę ar prie jos pritvirtintas, o tai a priori galėjo leisti manyti, kad sandoris sietinas su „statybos darbų“ sąvoka, taigi iš esmės laikytinas „paslaugų teikimu“, kaip tai suprantama pagal Šeštosios direktyvos 6 straipsnio 1 dalį (<span class="note">
<a id="c-28" href="#t-28">28</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">80.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tikrųjų Teisingumo Teismas buvo tos nuomonės, jog, kadangi pagal Šeštąją direktyvą dėl kilnojamojo turto montavimo sandoris nepraranda kvalifikavimo kaip „prekių tiekimo“, aplinkybė, kad montuojant šį turtą jį reikia įkasti į žemę ar prie jos pritvirtinti, nelemia to, kad sandoris būtinai turi būti laikomas „statybos darbais“, kaip tai suprantama pagal Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalį (<span class="note">
<a id="c-29" href="#t-29">29</a>
</span>), taigi iš esmės „paslaugų teikimu“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">81.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pastaruoju klausimu Teisingumo Teismo vertinimą, mano nuomone, patvirtina generalinio advokato P. Léger išvados, pateiktos byloje Aktiebolaget NN (C111/05, EU:C:2006:575), 52 punkte esanti pastaba, kad Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje neperteikta Antrosios direktyvos 67/228/EEB (<span class="note">
<a id="c-30" href="#t-30">30</a>
</span>) 5 straipsnio 2 dalies e punkte buvusi nuostata, pagal kurią kilnojamojo turto montavimas į nekilnojamąjį turtą prilyginamas statybos darbams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">82.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas beveik visai nepateikė informacijos apie aptariamus įrengimus ir jų montavimo būdus, nors, kaip teisingai nurodė Komisija, kalbant apie fotovoltines plokštes pažymėtina, kad esama įvairių situacijų, susijusių su jų modelio rūšimi, dydžiu ir svoriu, taip pat jų montavimo būdais, nes jos gali būti įmontuojamos į pastato stogą, paprastai dedamos ant montavimo profilių arba rėmo (vadinamasis perdangos būdas) ir net tvirtinamos tik prie žemės. Be to, šių įrenginių gaminama elektros energija gali būti ir parduodama elektros energijos perdavimo tinklo operatoriui, ir tiekiama į pastatą, ant kurio jie sumontuoti, arba naudojama abiem šiais būdais. Taip pat pažymėtina, kad, kaip nurodė ir Komisija, kalbama apie besivystančią sritį, kurioje naudojamos technologijos sparčiai tobulėja.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">83.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsakydama į Teisingumo Teismo pateiktus klausimus Solar Electric Martinique patikslino, kad pagrindinėje byloje aptariamos fotovoltinės plokštės būna įvairaus svorio, nuo 9 iki 19 kg, priklausomai nuo modelio, ir nėra didelės. Jos montuojamos perdangos būdu, t. y. neintegruojant jų į stogą, taigi nekeičiant ir neardant stogo sudedamųjų dalių. Šis montavimo būdas nereikalauja specialios technikos ar patirties ir yra nebrangus. Todėl plokštes galima lengvai ir greitai uždėti ir prireikus nuimti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">84.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į veiksnius, kuriais rėmėsi Teisingumo Teismas 2007 m. kovo 29 d. Sprendime Aktiebolaget NN (C111/05, EU:C:2007:195, 40 punktas) nuspręsdamas, kad toje byloje aptariamo sudėtinio sandorio dalis, susijusi su optinio pluošto kabelių tiekimu, yra svarbesnė, todėl šis sandoris laikytinas „prekių tiekimu“, rėmimasis Solar Electric Martinique nurodytomis aplinkybėmis su sąlyga, kad jas turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą priėmęs teismas, mano manymu, turėtų lemti tokią pačią išvadą. Iš tikrųjų visai nematyti, kad fotovoltinių plokščių montavimas perdangos būdu aiškiai sudaro didžiąją dalį vykdant minėtą sandorį patiriamų bendrųjų išlaidų, nes rangovo paslaugos, atrodo, apsiriboja šių plokščių pritvirtinimu, nepakeičiant jų pobūdžio ir nepritaikant jų specialiems klientų poreikiams. Be to, fotovoltinių plokščių montavimas vyksta palyginti greitai ir techniniu požiūriu nesunkiai, kitaip nei optinio pluošto kabelio, aptariamo byloje, kurioje priimtas 2007 m. kovo 29 d. Sprendimas Aktiebolaget NN (C111/05, EU:C:2007:195), tiesimas, ir tai, mano nuomone, tik patvirtina išvadą, kad šių plokščių tiekimas sudaro svarbesnę vieno sudėtinio sandorio dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">85.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Neatrodo, kad dėl saulės energijos vandens šildytuvų tiekimo ir montavimo reikėtų daryti kitokią išvadą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">86.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėtų patvirtinti šios išvados 67 punkte išdėstytą prielaidą, taip pat konstatuoti, kad Solar Electric Martinique atliekami darbai yra tokio pobūdžio, kaip aprašyti šios išvados 84 punkte, visam vienam sudėtiniam sandoriui turėtų būti taikoma prekių tiekimui nustatyta apmokestinimo tvarka. Taigi pagal specialią sistemą, taikomą užjūrio departamentams remiantis CGI 295 straipsniu, šis sandoris neturėtų būti apmokestinamas PVM.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">87.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pridurtina, kad, priešingai, nei Teisingumo Teisme teigė Prancūzijos vyriausybė, elektros ir karšto vandens, kuriuos gamina įrenginiai, kaip antai Solar Electric Martinique tiekiami ir montuojami įrenginiai, paskirtis, mano manymu, neturi tiesioginės reikšmės kvalifikuojant vieną sudėtinį sandorį kaip „prekių tiekimą“ ar „paslaugų teikimą“ PVM atžvilgiu. Iš tikrųjų, kaip paaiškėjo iš Teisingumo Teisme vykusių diskusijų, tokio kriterijaus pripažinimas, kalbant pirmiausia apie fotovoltines plokštes, lemtų tiek ūkinės veiklos vykdytojų, tiek jų klientų didelį teisinį nesaugumą, ypač tuo atveju, kai pagamintos elektros energijos paskirtis yra mišri arba pakeičiama vykdant sutartį. Mano manymu, veikiau kokybinė montavimo reikšmė įrenginių tiekimo atžvilgiu bendrai vertinant vieną sudėtinį sandorį, pirmiausia su montavimu ir tiekimu susijusias išlaidas, įskaitant pasirinktą montavimo būdą ir šių įrenginių pritaikymą specialiems klientų poreikiams, galėtų pakeisti persvaros kriterijaus analizę (<span class="note">
<a id="c-31" href="#t-31">31</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">88.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į šiuos argumentus akivaizdu, kad nebūtina aiškinti pasakymo „statybos darbai“, kaip tai suprantama pagal Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalį ir PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">89.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis konstatavimas patvirtina mano pasiūlymą, pateiktą esminiu klausimu, pagal kurį į Conseil d’État (Valstybės Taryba) pateiktą prejudicinį klausimą atsakyti nereikia.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">90.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jei Teisingumo Teismas vis dėlto nuspręstų, kad reikia aiškinti pasakymą „statybos darbai“, kaip tai suprantama pagal Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalį ir PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalį, mano manymu, reikėtų priminti, kad šis pasakymas minėtose nuostatose neapibrėžiamas, todėl jo reikšmę ir apimtį reikėtų nustatyti atsižvelgiant į bendrąsias aplinkybes, kuriomis jis vartojamas, ir į jo įprastą reikšmę bendrinėje kalboje (<span class="note">
<a id="c-32" href="#t-32">32</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">91.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrinėje kalboje šis pasakymas apima įvairius su pastatu susijusius darbus, kaip antai jo statymą, griovimą, perstatymą, renovaciją ar atstatymą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">92.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Siekiant atsakyti į klausimą, ar kilnojamojo turto montavimą ant pastato apima „statybos darbų“ sąvoka, mano manymu, reikia atsižvelgti į tai, kad Taryba, priimdama tiek Šeštąją direktyvą, tiek vėliau PVM direktyvą, nepritarė pirminiam Komisijos pasiūlymui, pateiktam 1973 m. birželio 29 d. (<span class="note">
<a id="c-33" href="#t-33">33</a>
</span>), pagal kurį kilnojamojo turto integravimas į pastatą, įskaitant pirmiausia visus montavimo darbus, laikytinas „statybos darbais“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">93.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tiesa, atsižvelgiant į PVM direktyvą, 2013 m. spalio 7 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1042/2013, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 nuostatos, susijusios su paslaugų teikimo vieta (<span class="note">
<a id="c-34" href="#t-34">34</a>
</span>), į pastarąjį reglamentą įterptas 13b straipsnis, kuriame nustatyta, kad taikant PVM direktyvą „nekilnojamasis turtas“ – tai „bet kuris sumontuotas daiktas, kuris yra pastato ar konstrukcijos sudedamoji dalis, be kurios pastatas ar konstrukcija būtų neužbaigti, pavyzdžiui, durys, langai, stogai, laiptai ir liftai“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">94.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tačiau net darant prielaidą, kad ši apibrėžtis reiškia, jog pasakymas „statybos darbai“, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalį, dabar apima iš dalies pakeisto 2011 m. kovo 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemonės (<span class="note">
<a id="c-35" href="#t-35">35</a>
</span>), 13b straipsnyje minimų dalių montavimą, pažymėtina, kad pastarasis straipsnis, remiantis Reglamento Nr. 1042/2013 3 straipsniu, įsigaliojo tik 2017 m. sausio 1 d. Taigi šis teisės aktas ne tik netaikomas užjūrio departamentams, bet ir šiaip ar taip buvo netaikytinas pagrindinės bylos faktinių aplinkybių klostymosi metu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">95.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi pagrindinės bylos faktinių aplinkybių klostymosi metu Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje ir PVM direktyvos 14 straipsnio 3 dalyje nebuvo jokios nuorodos į tai, kad bet kurie kilnojamojo turto, kaip antai tokios rūšies fotovoltinių plokščių ar saulės energijos vandens šildytuvų, kaip aptariami pagrindinėje byloje, montavimo ant pastato darbai yra statybos darbai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">V.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">96.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į argumentus, šioje išvadoje pateiktus esminiu klausimu, siūlau Teisingumo Teismui konstatuoti, kad jis neturi jurisdikcijos atsakyti į Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija) pateiktą prejudicinį klausimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>)Originalo kalba: prancūzų.</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-2" href="#c-2">2</a>
</span>)OL L 145, 1977, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23.</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-3" href="#c-3">3</a>
</span>)OL L 102, 1995, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 274.</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-4" href="#c-4">4</a>
</span>)OL L 347, 2006, p. 1; klaidų ištaisymas OL L 335, 2007 12 20, p. 60.</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-5" href="#c-5">5</a>
</span>)Šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimą Cicala (C482/10, EU:C:2011:868, 17 punktas) ir 2012 m. spalio 18 d. Sprendimą Nolan (C583/10, EU:C:2012:638, 45 punktas), taip pat 2015 m. rugsėjo 3 d. Nutartį Orrego Arias (C456/14, nepaskelbta Rink., EU:C:2015:550, 21 punktas) ir 2016 m. gegužės 12 d. Nutartį Sahyouni (C281/15, EU:C:2016:343, 26 punktas).</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-6" href="#c-6">6</a>
</span>)Žr., be kita ko, 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimą Cicala (C482/10, EU:C:2011:868, 17 punktas), 2012 m. spalio 18 d. Sprendimą Nolan (C583/10, EU:C:2012:638, 47 punktas), 2014 m. gruodžio 18 d. Sprendimą GeneraliProvidencia Biztosító (C470/13, EU:C:2014:2469, 23 punktas) ir 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimą Borta (C298/15, EU:C:2017:266, 34 punktas). Nors šiuose sprendimuose Teisingumo Teismo nustatytas nacionalinėje teisėje pateiktos „tiesioginės ir besąlyginės“ nuorodos į Sąjungos teisę kriterijus grindžiamas tam tikrais anksčiau priimtais sprendimais, kurių pirmasis, atrodo, yra 1995 m. kovo 28 d. Sprendimas Kleinwort Benson (C346/93, EU:C:1995:85, 16 punktas), iki 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Cicala (C482/10, EU:C:2011:868) suformuotoje jurisprudencijoje remiamasi veikiau bendruoju nacionalinėje teisėje pateiktos nuorodos į Bendrijos ar Sąjungos teisę buvimo (arba nebuvimo) kriterijumi (žr., be kita ko, 2001 m. sausio 11 d. Sprendimą Kofisa Italia (C1/99, EU:C:2001:10, 28 punktas) ir, kiek tai susiję su PVM sritimi, 2008 m. balandžio 16 d. Nutartį Club Náutico de Gran Canaria (C186/07, nepaskelbta Rink., EU:C:2008:227, 19 ir 20 punktai), kurioje Teisingumo Teismas konstatavo, kad akivaizdžiai neturi jurisdikcijos aiškinti Šeštosios direktyvos nuostatas esant situacijai, kuri nepatenka į šios direktyvos teritorinę ir materialinę taikymo sritis).</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-7" href="#c-7">7</a>
</span>)Šiuo klausimu žr. 2012 m. spalio 18 d. Sprendimą Nolan (C583/10, EU:C:2012:638, 48 punktas) ir 2016 m. gegužės 12 d. Nutartį Sahyouni (C281/15, EU:C:2016:343, 27 punktas). Norėčiau patikslinti, kad kalbama ne apie priimtinumo, o apie jurisdikcijos klausimą, kaip patvirtino Teisingumo Teismas 2015 m. birželio 16 d. Sprendime Gauweiler ir kt. (C62/14, EU:C:2015:400, 12 punktas).</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-8" href="#c-8">8</a>
</span>)Žr., be kita ko, 2014 m. gruodžio 18 d. Sprendimą GeneraliProvidencia Biztosító (C470/13, EU:C:2014:2469, 24–26 punktai), taip pat 2016 m. gegužės 12 d. Nutartį Sahyouni (C281/15, EU:C:2016:343, 28–31 punktai) ir 2016 m. birželio 28 d. Nutartį Italsempione – Spedizioni Internazionali (C450/15, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:508, 22–24 punktai).</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-9" href="#c-9">9</a>
</span>)Žr. 2016 m. sausio 14 d. Sprendimą Ostas celtnieks (C234/14, EU:C:2016:6, 17–21 punktai).</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-10" href="#c-10">10</a>
</span>)Šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimą Cicala (C482/10, EU:C:2011:868, 25–29 punktai) ir 2013 m. lapkričio 7 d. Sprendimą Romeo (C313/12, EU:C:2013:718, 34–36 punktai), taip pat 2014 m. rugsėjo 9 d. Nutartį Parva Investitsionna Banka ir kt. (C488/13, EU:C:2014:2191, 34 ir 35 punktai).</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-11" href="#c-11">11</a>
</span>)Žr. 2012 m. spalio 18 d. Sprendimą Nolan (C583/10, EU:C:2012:638, 48–52 punktai) ir 2014 m. rugsėjo 9 d. Nutartį Parva Investitsionna Banka ir kt. (C488/13, EU:C:2014:2191, 34 ir 35 punktai).</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-12" href="#c-12">12</a>
</span>)Kaip jau esu nurodęs savo išvadoje, pateiktoje byloje BLV Wohn und Gewerbebau (C395/11, EU:C:2012:564, 62–64 ir 69 punktai), pagal Šeštąja direktyva ir PVM direktyva nustatytą sistemą „statybos darbai“ – tai paslaugų teikimas.</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-13" href="#c-13">13</a>
</span>)Kaip vaizdingai pažymėjo vienas autorius, kadangi užjūrio departamentai, kaip antai Martinika, nepatenka į Šeštosios direktyvos ir PVM direktyvos taikymo sritis, šiomis aplinkybėmis Prancūzijos teisės aktų leidėjas gali „šiose platumose labai plačiai taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas“ (žr. A. Moraine „La question préjudicielle Solar Electric Martinique: communautarisation de la TVA des DOM et définition des travaux immobiliers en TVA“, Revue de droit fiscal, Nr. 37, 2016).</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-14" href="#c-14">14</a>
</span>)O aš tuo abejoju: žr. šios išvados 70–88 punktus.</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-15" href="#c-15">15</a>
</span>)Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, pateikto Consiglio di Stato (Valstybės Taryba, Italija), žr. 2016 m. birželio 28 d. Nutartį Italsempione – Spedizioni Internazionali (C450/15, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:508, 20–24 punktai), o dėl klausimo, pateikto Supremo Tribunal Adminstrativo (Aukščiausiasis administracinis teismas, Portugalija), – 2016 m. liepos 7 d. Nutartį Sá Machado &amp; Filhos (C214/15, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:548, 31–34 punktai).</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-16" href="#c-16">16</a>
</span>)Žr., be kita ko, 1976 m. gruodžio 17 d. Conseil d’État (Valstybės Taryba, Prancūzija) sprendimą Nr. 94852 SA Guillioud, 1980 m. birželio 13 d. Conseil d’État (Valstybės Taryba) sprendimą Nr. 14824 Sté Tecres ir 2001 m. liepos 27 d. Conseil d’État (Valstybės Taryba) sprendimą Nr. 216193 Sté Cofindus.</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-17" href="#c-17">17</a>
</span>)Šiuo klausimu dėl Šeštosios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies žr., be kita ko, 2007 m. kovo 29 d. Sprendimą Aktiebolaget NN (C111/05, EU:C:2007:195, 22 punktas), 2010 m. gruodžio 2 d. Sprendimą Everything Everywhere (C276/09, EU:C:2010:730, 21 punktas) ir 2011 m. kovo 10 d. Sprendimą Bog ir kt. (C497/09, C499/09, C501/09 ir C502/09, EU:C:2011:135, 53 punktas), o dėl PVM direktyvos 1 straipsnio 2 dalies antros pastraipos – 2013 m. sausio 17 d. Sprendimą BGŻ Leasing (C224/11, EU:C:2013:15) ir 2016 m. gruodžio 8 d. Sprendimą Stock ‘94 (C208/15, EU:C:2016:936, 26 punktas).</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-18" href="#c-18">18</a>
</span>)Žr., be kita ko, 2011 m. kovo 10 d. Sprendimą Bog ir kt. (C497/09, C499/09, C501/09 ir C502/09, EU:C:2011:135, 53 punktas), 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimą Wojskowa Agencja Mieszkaniowa w Warszawie (C42/14, EU:C:2015:229, 31 punktas) ir 2016 m. gruodžio 8 d. Sprendimą Stock ‘94 (C208/15, EU:C:2016:936, 27 punktas).</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-19" href="#c-19">19</a>
</span>)Šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2011 m. kovo 10 d. Sprendimą Bog ir kt. (C497/09, C499/09, C501/09 ir C502/09, EU:C:2011:135, 54 punktas), 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimą Wojskowa Agencja Mieszkaniowa w Warszawie (C42/14, EU:C:2015:229, 31 punktas) ir 2016 m. gruodžio 8 d. Sprendimą Stock ‘94 (C208/15, EU:C:2016:936, 27 punktas).</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-20" href="#c-20">20</a>
</span>)Žr. 2013 m. sausio 17 d. Sprendimą BGŻ Leasing (C224/11, EU:C:2013:15, 32 punktas), 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimą Wojskowa Agencja Mieszkaniowa w Warszawie (C42/14, EU:C:2015:229, 32 punktas) ir 2016 m. gruodžio 8 d. Sprendimą Stock ‘94 (C208/15, EU:C:2016:936, 28 punktas).</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-21" href="#c-21">21</a>
</span>)Šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 10 d. Sprendimą Bog ir kt. (C497/09, C499/09, C501/09 ir C502/09, EU:C:2011:135, 55 punktas), 2013 m. sausio 17 d. Sprendimą BGŻ Leasing (C224/11, EU:C:2013:15, 33 punktas) ir 2016 m. gruodžio 8 d. Sprendimą Stock ‘94 (C208/15, EU:C:2016:936, 30 punktas).</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-22" href="#c-22">22</a>
</span>)Bet kuriuo naudingu tikslu norėčiau patikslinti, kad, nors Solar Electric Martinique klientai tampa įsigytų įrenginių savininkais, jie nebūtinai yra pastatų, ant kurių šie įrenginiai sumontuoti, savininkai.</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-23" href="#c-23">23</a>
</span>)Žr. 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimą Wojskowa Agencja Mieszkaniowa w Warszawie (C42/14, EU:C:2015:229, 41 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-24" href="#c-24">24</a>
</span>)Žr., be kita ko, 2007 m. kovo 29 d. Sprendimą Aktiebolaget NN (C111/05, EU:C:2007:195, 27 punktas) ir 2011 m. kovo 10 d. Sprendimą Bog ir kt. (C497/09, C499/09, C501/09 ir C502/09, EU:C:2011:135, 61 punktas).</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-25" href="#c-25">25</a>
</span>)Šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2011 m. kovo 10 d. Sprendimą Bog ir kt. (C497/09, C499/09, C501/09 ir C502/09, EU:C:2011:135, 62 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-26" href="#c-26">26</a>
</span>)Žr. 2012 m. gruodžio 13 d. Sprendimą BLV Wohn und Gewerbebau (C395/11, EU:C:2012:799, 29 punktas).</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-27" href="#c-27">27</a>
</span>)Žr. 2007 m. kovo 29 d. Sprendimą Aktiebolaget NN (C111/05, EU:C:2007:195, 29 punktas).</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-28" href="#c-28">28</a>
</span>)Toje byloje pagrindinės bylos šalys iš tikrųjų taip ir teigė, be to, Švedija, kaip ir šiuo atveju Prancūzija, nusprendė nepasinaudoti Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje suteikta galimybe tam tikrus statybos darbus laikyti „prekių tiekimu“.</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-29" href="#c-29">29</a>
</span>)Žr. 2007 m. kovo 29 d. Sprendimo Aktiebolaget NN (C111/05, EU:C:2007:195, 35 punktą.</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-30" href="#c-30">30</a>
</span>)1967 m. balandžio 11 d. Direktyva dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo: bendrosios pridėtinės vertės mokesčio sistemos sandara ir taikymo priemonės (OL 71, 1967, p. 1303).</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-31" href="#c-31">31</a>
</span>)Šiuo klausimu žr. 2005 m. spalio 27 d. Sprendimą Levob Verzekeringen ir OV Bank (C41/04, EU:C:2005:649, 28–30 punktai) dėl bazinės programinės įrangos pritaikymo dominuojamojo pobūdžio, lemiančio sudėtinio sandorio laikymą „paslaugų teikimu“, kaip tai suprantama pagal Šeštosios direktyvos 6 straipsnio 1 dalį.</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-32" href="#c-32">32</a>
</span>)Šiuo klausimu pagal analogiją su „statybos paslaugų“ sąvoka žr. 2012 m. gruodžio 13 d. Sprendimą BLV Wohn und Gewerbebau (C395/11, EU:C:2012:799, 23 ir 25 punktai).</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-33" href="#c-33">33</a>
</span>)Šeštosios Tarybos direktyvos dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas pasiūlymas (OL C 80, 1973, p. 1).</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-34" href="#c-34">34</a>
</span>)OL L 284, 2013, p. 1.</p>
<p class="note">(<span class="note">
<a id="t-35" href="#c-35">35</a>
</span>)OL L 77, 2011, p. 1.</p>
</body>
</html>
