EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 14

COM(2021) 568 final

PRIEDAI

prie

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo įsteigiamas Socialinis klimato fondas

I PRIEDAS

Kiekvienai valstybei narei iš Fondo pagal 13 straipsnį skiriamo didžiausio finansinio asignavimo apskaičiavimo metodika

Šiame priede nustatoma pagal 9 ir 13 straipsnius kiekvienai valstybei narei skiriamo didžiausio finansinio asignavimo apskaičiavimo metodika.

Pagal šią metodiką atsižvelgiama į šiuos kiekvienos valstybės narės kintamuosius:

–kaimo vietovių gyventojus, kuriems gresia skurdas (2019 m.);

–dėl iškastinio kuro deginimo namų ūkių išmetamą anglies dioksido kiekį (2016–2018 m. vidurkis);

–už komunalines paslaugas įsiskolinusių namų ūkių, kuriems gresia skurdas, procentinę dalį (2019 m.);

–bendrą gyventojų skaičių (2019 m.);

–valstybės narės BNP vienam gyventojui, apskaičiuotą perkamosios galios standartu (2019 m.);

–Reglamento (ES) 2018/842 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos teršalų kiekio, išmetamo sektoriuose, kuriems taikomas [Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrius], atskaitos vertės (2016–2018 m. vidurkis) dalį.

Iš Fondo valstybei narei skiriamas didžiausias finansinis asignavimas (angl. MFCi) nustatomas taip:

Paaiškinimas:

Bendras finansinis paketas (angl. TFE), skirtas Fondui įgyvendinti, yra 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų finansinių paketų suma ir i valstybei narei tenkanti bendro finansinio paketo dalis, nustatoma atliekant šiuos veiksmus:

ir

βi = min(

γi =

δi = min(

fi = 1, jei ; fi = 2,5, jei

Kiekvienos i valstybės narės atveju:

yra i valstybės narės kaimo vietovių gyventojai, kuriems gresia skurdas;

yra ES 27 valstybių narių kaimo vietovių gyventojų, kuriems gresia skurdas, skaičiaus suma;

 i valstybės narės gyventojų skaičius;

 ES 27 valstybių narių gyventojų skaičiaus suma;

yra dėl iškastinio kuro deginimo i valstybės narės namų ūkių išmetamas anglies dioksido kiekis;

yra dėl iškastinio kuro deginimo ES 27 valstybių narių namų ūkių išmetamas anglies dioksido kiekis;

yra už komunalines paslaugas įsiskolinusių i valstybės narės namų ūkių, kuriems gresia skurdas, procentinė dalis;

yra už komunalines paslaugas įsiskolinusių ES 27 valstybių narių namų ūkių, kuriems gresia skurdas, procentinė dalis;

BNP vienam i valstybės narės gyventojui;

BNP vienam ES 27 valstybių narių gyventojui.

Valstybių narių, kurių BNP vienam gyventojui yra mažesnės nei ES 27 vertė ir kurių minimalus komponentas yra , βi yra proporcingai pakoreguojamas, siekiant užtikrinti, kad visų valstybių narių βi suma būtų lygi 100 proc. Visi λi proporcingai pakoreguojami, siekiant užtikrinti, kad jų suma būtų lygi 100 proc.

Valstybių narių, kurių BNP vienam gyventojui yra mažesnės nei 90 proc. ES 27 vertė, negali būti mažesnė nei sektoriuose, kuriems taikomas [Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrius], išmetamo atskaitinio teršalų kiekio dalis pagal Reglamento (ES) 2018/842 4 straipsnio 2 dalį (2016–2018 m. vidurkis). Valstybių narių, kurių BNP vienam gyventojui yra didesnė nei ES 27 vertė, proporcingai pakoreguojami, siekiant užtikrinti, kad visų suma būtų lygi 100 proc.

II PRIEDAS

Kiekvienai valstybei narei pagal 9 straipsnį ir 13 straipsnį skiriamas didžiausias finansinis asignavimas

Taikant I priede nurodytą metodiką 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms sumoms apskaičiuoti, kiekvienai valstybei narei tenka toliau nurodoma dalis ir didžiausias finansinis asignavimas.

Visos su 9 straipsnio 3 dalimi susijusios sumos bus padengtos proporcingai, neviršijant kiekvienai valstybei narei skiriamo didžiausio finansinio asignavimo ribų.

Didžiausias finansinis asignavimas kiekvienai ES valstybei narei
Valstybė narė	Bendros sumos dalis (%)	IŠ VISO 2025–2032 m. (EUR, einamosiomis kainomis)	Suma 2025–2027 m. (EUR, einamosiomis kainomis)	Suma 2028–2032 m. (EUR, einamosiomis kainomis)
Belgija	2,56	1 844 737 639	605 544 073	1 239 193 566
Bulgarija	3,85	2 778 104 958	911 926 420	1 866 178 538
Čekija	2,40	1 735 707 679	569 754 460	1 165 953 219
Danija	0,50	361 244 536	118 580 270	242 664 266
Vokietija	8,19	5 910 983 488	1 940 308 984	3 970 674 504
Estija	0,29	207 004 992	67 950 392	139 054 600
Airija	1,02	737 392 966	242 052 816	495 340 150
Graikija	5,52	3 986 664 037	1 308 641 796	2 678 022 241
Ispanija	10,53	7 599 982 898	2 494 731 228	5 105 251 670
Prancūzija	11,20	8 087 962 701	2 654 912 964	5 433 049 737
Kroatija	1,94	1 403 864 753	460 825 411	943 039 343
Italija	10,81	7 806 923 117	2 562 660 358	5 244 262 759
Kipras	0,20	145 738 994	47 839 531	97 899 463
Latvija	0,71	515 361 901	169 170 042	346 191 859
Lietuva	1,02	738 205 618	242 319 573	495 886 046
Liuksemburgas	0,10	73 476 421	24 118 991	49 357 430
Vengrija	4,33	3 129 860 199	1 027 391 783	2 102 468 416
Мalta	0,01	5 112 942	1 678 348	3 434 594
Nyderlandai	1,11	800 832 270	262 877 075	537 955 195
Austrija	0,89	643 517 259	211 237 660	432 279 599
Lenkija	17,61	12 714 118 688	4 173 471 093	8 540 647 595
Portugalija	1,88	1 359 497 281	446 261 573	913 235 708
Rumunija	9,26	6 682 901 998	2 193 694 977	4 489 207 021
Slovėnija	0,55	397 623 987	130 522 001	267 101 985
Slovakija	2,36	1 701 161 680	558 414 568	1 142 747 112
Suomija	0,54	386 966 933	127 023 772	259 943 161
Švedija	0,62	445 050 067	146 089 842	298 960 225
ES 27	100 proc.	72 200 000 000	23 700 000 000	48 500 000 000

III PRIEDAS

Pagrindiniai valstybės narės kontrolės sistemai taikomi reikalavimai

(1)Valstybės narės užtikrina efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolės sistemą, įskaitant funkcijų atskyrimą ir ataskaitų teikimo, priežiūros ir stebėsenos tvarką.

Tai apima:

·institucijos, kuri bendrai atsako už socialinį klimato planą ir atlieka bendro informacinio punkto ryšiams su Komisija funkciją, paskyrimą koordinatore;

·užtikrinimą, kad koordinatorė turėtų i) administracinius gebėjimus, susijusius su žmogiškaisiais ištekliais (darbuotojų skaičius ir specializacija), institucinės patirties ir žinių ir ii) įgaliojimus ir leidimą vykdyti visas atitinkamas užduotis, įskaitant priežiūros ir ataskaitų teikimo užduotis;

·institucijų, kurioms pavesta įgyvendinti socialinį klimato veiksmų planą, paskyrimą ir susijusių funkcijų paskirstymą;

·institucijos, atsakingos už valdymo pareiškimo, pridedamo prie mokėjimo prašymų, pasirašymą, paskyrimą;

·procedūras, kuriomis užtikrinama, kad ši institucija gautų patikinimą, kad plane nustatytos tarpinės ir siektinos reikšmės buvo pasiektos, kad lėšos buvo valdomos laikantis visų taikytinų taisyklių, visų pirma taisyklių dėl interesų konfliktų vengimo, sukčiavimo atvejų prevencijos ir korupcijos bei dvigubo finansavimo vengimo;

·tinkamą valdymo ir audito funkcijų atskyrimą.

(2)Valstybė narė veiksmingai imasi proporcingų kovos su sukčiavimu ir korupcija priemonių, taip pat visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai išvengta interesų konfliktų.

Tai apima:

·tinkamas priemones, susijusias su sukčiavimo, korupcijos atvejų ir interesų konfliktų prevencija, nustatymu ir ištaisymu, taip pat dvigubo finansavimo vengimą ir teisinius veiksmus pasisavintoms lėšoms susigrąžinti;

·sukčiavimo rizikos vertinimą ir tinkamų kovos su sukčiavimu ir jo mažinimo priemonių nustatymą.

(3)Valstybės narės taiko tinkamas valdymo pareiškimo ir nacionaliniu lygmeniu atlikto audito ir kontrolės santraukų rengimo procedūras.

Tai apima:

·veiksmingą valdymo pareiškimo rengimo procedūrą, audito ir kontrolės santraukos dokumentų rengimą ir audito sekai užtikrinti reikalingos pagrindinės informacijos saugojimą;

·veiksmingas procedūras, kuriomis užtikrinama, kad apie visus sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų atvejus būtų tinkamai pranešta ir jie būtų ištaisyti susigrąžinant lėšas.

(4)Kad pateiktų reikiamą informaciją, valstybė narė užtikrina tinkamus valdymo patikrinimus, įskaitant patikrinimo, ar pasiektos tarpinės ir siektinos reikšmės ir ar laikomasi horizontaliųjų patikimo finansų valdymo principų, procedūras.

Tai apima:

·tinkamus valdymo patikrinimus, per kuriuos įgyvendinimo institucijos tikrins, ar pasiektos Fondo tarpinės ir siektinos reikšmės (pvz., atlikdamos dokumentų peržiūras, patikrinimus vietoje);

·tinkamus valdymo patikrinimus, per kuriuos įgyvendinimo institucijos tikrins, ar nėra šiurkščių pažeidimų (sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų) ir dvigubo finansavimo atvejų (pvz., atlikdamos dokumentų peržiūras, patikrinimus vietoje).

(5)Valstybė narė atlieka tinkamą ir nepriklausomą sistemų ir operacijų auditą, laikydamasi tarptautiniu mastu pripažintų audito standartų.

Tai apima:

·įstaigos (-ų), kuri (-ios) atliks sistemų ir operacijų auditą, paskyrimą ir jos (jų) funkcinio savarankiškumo užtikrinimą;

·pakankamų išteklių skyrimą šiai (šioms) įstaigai (-oms) Fondo įgyvendinimo tikslais;

·audito įstaigos (-ų) veiksmingą kovą su sukčiavimo, korupcijos, interesų konfliktų ir dvigubo finansavimo rizika, atliekant sistemų ir operacijų auditą.

(6)Valstybė narė taiko veiksmingą sistemą siekdama užtikrinti, kad būtų saugoma visa audito sekai užtikrinti reikalinga informacija ir dokumentai.

Tai apima:

·veiksmingą duomenų apie tarpinėms ir (arba) siektinoms reikšmėms pasiekti būtinų priemonių ar investicijų galutinius gavėjus rinkimą, registravimą ir saugojimą elektroninėje sistemoje;

·prieigą Komisijai, OLAF, Europos Audito Rūmams ir (kai taikoma) Europos prokuratūrai prie galutinių gavėjų duomenų.

PRIEDAS […]