<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-421/18</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62018CC0421</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:644">EU:C:2019:644</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>13</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>13</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">Generalinio advokato H. Saugmandsgaard Øe išvada – Byla C-421/18</HT></P><P><HT TYPE="SC">Ordre des avocats du barreau de Dinant</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Henrik Saugmandsgaard Øe Išvada</HT>,</P><P>pateikta <DATE ISO="20190729">2019 m. liepos 29 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: prancūzų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑421/18</HT></P><P>Ordre des avocats du barreau de Dinant</P><P>prieš</P><P>JN</P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Tribunal de première instance de Namur</HT> (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė</KEYWORD><KEYWORD>Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose</KEYWORD><KEYWORD>Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimas ir vykdymas</KEYWORD><KEYWORD>Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012</KEYWORD><KEYWORD>1 straipsnio 1 dalis</KEYWORD><KEYWORD>Sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>civilinės ir komercinės bylos<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></KEYWORD><KEYWORD>7 straipsnio 1 punktas</KEYWORD><KEYWORD>Specialioji jurisdikcija bylose, kylančiose iš sutarčių</KEYWORD><KEYWORD>Sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>bylos, kylančios iš sutarčių<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></KEYWORD><KEYWORD>Prašymas sumokėti advokato mokėtinas metines įmokas advokatūrai</KEYWORD><KEYWORD>Laisvai prisiimta teisinė prievolė</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įžanga</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą, kurį pateikė <HT TYPE="ITALIC">Tribunal de première instance de Namur</HT> (Namiūro pirmosios instancijos teismas, Belgija), susijęs su Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – reglamentas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/>)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><DATE ISO="20121212">2012 m. gruodžio 12 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="351" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2012">OL L 351, 2012, p. 1</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE> 7 straipsnio 1 punkto išaiškinimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Šis prašymas pateiktas nagrinėjant <HT TYPE="ITALIC">Ordre des avocats du barreau de Dinant</HT> (Dinano advokatūra) ir JN ginčą dėl to, kad pastarasis nesumokėjo Dinano advokatūrai mokėtinų metinių profesinių įmokų. Šias metines profesines įmokas JN turi sumokėti, kad būtų įtrauktas į Dinano advokatūrą, nes pagal Belgijos teismų kodeksą tai privaloma norint dirbti advokatu Belgijoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kad gyvena Prancūzijoje, JN ginčijo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo tarptautinę jurisdikciją nagrinėti šią bylą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis teismas siekia išsiaiškinti, ar advokatūros ieškinys, kuriuo siekiama, kad iš vieno advokatūros nario būtų priteista sumokėti jam privalomas metines profesines įmokas, yra ieškinys <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>byloje, kylančioje iš sutarčių<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/>, kaip tai suprantama pagal reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/> 7 straipsnio 1 punktą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="2"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Išdėstęs argumentus Teisingumo Teismui siūlysiu į šį klausimą atsakyti taip, kad reikia manyti, jog ieškinys dėl prievolės sumokėti metines įmokas, iš esmės susidedančias iš draudimo įmokų ir nustatytas advokatūros, kuriai advokatai privalo priklausyti pagal nacionalinės teisės aktus, sprendimu, o tai dar turės patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, turi būti laikomas patenkančiu į sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>bylos, kylančios iš sutarčių<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/>, kaip tai suprantama pagal reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/> 7 straipsnio 1 punktą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Reglamentas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>Reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/> 16 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Glaudaus ryšio reikalavimas turėtų užtikrinti teisinį tikrumą ir padėti išvengti galimybės pareikšti atsakovui ieškinį valstybės narės, kurios jis negalėjo pagrįstai numatyti, teisme. &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/></P></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>Šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>Šis reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Visų pirma šis reglamentas netaikomas mokesčių, muitų ar administracinėms byloms arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir neveikimą vykdant valstybės įgaliojimus (<HT TYPE="ITALIC">acta iure imperii</HT>).<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>Minėto reglamento 7 skirsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>Specialioji jurisdikcija<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/> 7 straipsnio 1 punkte nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>Asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas:</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>a) bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose;</TXT><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>parduodant prekes – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo būti pateiktos,</P></ITEM><ITEM><P>teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos;</P></ITEM></LIST></P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>jeigu b punktas netaikomas, taikomas a punktas<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Belgijos teismų kodeksas</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>Belgijos teismų kodekso 428 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>Niekas negali vadintis profesiniu advokato vardu ir dirbti advokatu, jeigu nėra Belgijos arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis teisės mokslų daktaro arba bakalauro diplomą, nėra davęs 429 straipsnyje nurodytos priesaikos ir nėra įtrauktas į advokatūros advokatų registrą arba praktikantų sąrašą.<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT>443 straipsnyje nurodyta, kad advokatūros taryba gali įpareigoti į advokatūros advokatų registrą įtrauktus advokatus, advokatus, kurie verčiasi šia profesija turėdami kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktą profesinį vardą, advokatus praktikantus ir garbės advokatus mokėti jos nustatytas įmokas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Pagrindinė byla, prejudicinis klausimas ir procesas Teisingumo Teisme</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>Nenustatytą dieną JN buvo įtrauktas į Dinano advokatūrą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>JN teigia, kad paskutinį dvidešimtojo amžiaus dešimtmetį gyveno Prancūzijoje, taip pat buvo įtrauktas į Dinano advokatūrą, kuriai mokėjo metines įmokas iki 2012 m.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT><DATE ISO="20150529">2015 m. gegužės 29 d.</DATE> raštu Dinano advokatūros pirmininkas paprašė, kad JN sumokėtų įmokas, mokėtinas už 2013–2015 m. Iš to rašto matyti, kad, pirma, įtraukimas į advokatūrą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>suteikia neabejotiną naudą draudimo srityje<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/> ir šiai advokatūrai mokėtinas įmokas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>iš tikrųjų iš esmės sudaro šios advokatūros mokamos draudimo įmokos<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/>, antra, advokatūros pirmininkas, konstatavęs, kad nors JN vis dar buvo įtrauktas į advokatūrą, bet beveik nevykdė advokato veiklos, jam pasiūlė sumažinti jo įmokų sumą iki advokatūros sumokėtų draudimo įmokų sumos ir mokėjimus išdėstyti dalimis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Negavus atsakymo ir mokėjimo iš JN, <DATE ISO="20151211">2015 m. gruodžio 11 d.</DATE> ir <DATE ISO="20161221">2016 m. gruodžio 21 d.</DATE> jam buvo išsiųsti priminimai. Į šiuos priminimus nebuvo sureaguota, todėl advokatūra <DATE ISO="20170123">2017 m. sausio 23 d.</DATE> oficialiu pranešimu nurodė JN sumokėti metines įmokas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>Gavęs šį oficialių pranešimą JN išsiuntė raštą, kuriame paaiškino susiduriantis su finansiniais sunkumais, dėl kurių negalėjo sumokėti daugiau kaip šimto eurų per mėnesį, kad būtų sumokėtos reikalautos įmokos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>Vis dėlto, atsižvelgdama į tai, kad JN nieko nesumokėjo, <DATE ISO="20170517">2017 m. gegužės 17 d.</DATE> Dinano advokatūra įteikė JN šaukimą atvykti į <HT TYPE="ITALIC">Tribunal de première instance de Namur</HT> ir šio teismo prašė priteisti iš jo 7277,70 euro su palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT><DATE ISO="20170516">2017 m. gegužės 16 d.</DATE> raštu Dinano advokatūros pirmininkui JN paprašė išbraukti jį iš advokatų registro ir suteikti galimybę išdėstyti mokėjimus per 24 mėnesių laikotarpį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme JN ginčijo šio teismo jurisdikciją, remdamasis reglamentu <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>. Jis mano, kad įtraukimas į Dinano advokatūrą, siekiant dirbti advokatu, nėra sutartis, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 punktą, nes tai nėra pagal valios autonomijos principą ir laisvai pasirinkus sudaryta sutartis, o yra administracinis formalumas ir teisės aktuose nustatyta pareiga.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Dinano advokatūra, priešingai, tvirtina, kad, likęs šioje advokatūroje, JN įsipareigojo advokatūrai mokėti jos nustatytas metines įmokas, todėl šis įsipareigojimas turi būti prilygintas sutartiniam įsipareigojimui, kaip tai suprantama pagal reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/> 7 straipsnio 1 punktą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą dėl minėto reglamento 7 straipsnio 1 punkto taikymo šiuo atveju ir, be kita ko, klausimą, ar galima taikyti Teisingumo Teismo išaiškinimą Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Peters Bauunternehmung</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><DATE ISO="19830322">1983 m. kovo 22 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>34/82</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1983:87">EU:C:1983:87</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Remiantis šia jurisprudencija, prievolės, pagrįstos organizacijos ir jos narių priklausomybės ryšiais, turi būti laikomos susijusiomis su <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>sutartiniais santykiais<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <DATE ISO="20180621">2018 m. birželio 21 d.</DATE> sprendimu, kurį Teisingumo Teismo kanceliarija gavo <DATE ISO="20180628">2018 m. birželio 28 d.</DATE>, <HT TYPE="ITALIC">Tribunal de première instance de Namur</HT> nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>Ar advokatūros ieškinys, kuriuo siekiama, kad iš vieno advokatūros nario būtų priteista sumokėti jam privalomas metines profesines įmokas, yra ieškinys <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>byloje, kylančioje iš sutarčių<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/>, kaip tai suprantama pagal [reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>] 7 straipsnio 1 [punktą]?<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/></P></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Rašytines pastabas pateikė Italijos ir Lietuvos vyriausybės bei Europos Komisija.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Analizė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Savo prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar advokatūros ieškinys, kuriuo siekiama, kad iš vieno advokatūros nario būtų priteista sumokėti jam privalomas metines profesines įmokas, yra ieškinys <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>byloje, kylančioje iš sutarčių<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/>, kaip tai suprantama pagal reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/> 7 straipsnio 1 punktą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Iškart reikia pažymėti, kad Komisijai kyla abejonių dėl reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/> taikymo pagrindinėje byloje todėl, kad kai kurie viešosios teisės subjektų ir privatinės teisės subjektų ginčai nepatenka į šio reglamento taikymo sritį ir kad <HT TYPE="ITALIC">Ordre des barreaux francophones et germanophone</HT> (Prancūzų ir vokiečių kalbomis dirbančių advokatų asociacija, toliau – OBFG), įskaitant Dinano advokatūrą, yra viešosios teisės juridinis asmuo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nekėlė klausimo dėl šio aspekto, taip pat dėl šio aspekto nepateikė pastabų sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, darau prielaidą, kad jis laikosi nuomonės, jog reglamentas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/> tikrai yra taikomas pagrindinėje byloje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Vis dėlto, atsižvelgdamas į Komisijos pastabas, šiuo klausimu pateiksiu pirmines pastabas (A dalis). Kadangi nacionalinio teismo bylos medžiagoje, kurią turi Teisingumo Teismas, nepateikta pakankamai informacijos šiuo klausimu, pateiksiu tik bendras pastabas, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui būtų sudarytos sąlygos išnagrinėti, ar reglamentas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/> taikomas pagrindinėje byloje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Taip pat išnagrinėsiu pateiktą klausimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar toks ieškinys, kaip pateiktas pagrindinėje byloje, patenka į sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>bylos, kylančios iš sutarčių<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/>, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 punktą (B dalis).</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/> taikymo srities</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Pagal reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/> 1 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį jis taikomas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>civilinėse ir komercinėse bylose<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>civilinėse ir komercinėse bylose<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/> yra savarankiška sąvoka, kurią reikia aiškinti, viena vertus, atsižvelgiant į reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/> tikslus ir struktūrą ir, kita vertus, į bendruosius principus, pagrįstus nacionalinių teisinių sistemų visuma. Be to, dėl būtinybės užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą ir, siekiant harmoningai vykdyti teisingumą, dėl būtinybės užtikrinti, kad valstybėse narėse nebūtų priimami nesuderinami sprendimai, reikalaujama<?PAGE NO="5"?> minėtą sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>civilinės ir komercinės bylos<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/> aiškinti plačiai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20190228">2019 m. vasario 28 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gradbeništvo Korana</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑579/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:162">EU:C:2019:162</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> ir juose nurodyta jurisprudencija). Reikia pažymėti, kad jurisprudencija, suformuota <DATE ISO="20001222">2000 m. gruodžio 22 d.</DATE> Tarybos reglamento (ES) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="012" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2001">OL L 12, 2001, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42) ir <DATE ISO="19680927">1968 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Briuselio konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="299" PAGE.FIRST="32" DATE.PUB="1972">OL L 299, 1972, p. 32</REF.DOC.OJ>) su pakeitimais, padarytais vėlesnėmis konvencijomis dėl naujų valstybių narių prisijungimo prie šios konvencijos, taip pat galioja reglamentui <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0035" REF.END="QE0035"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/>, kai nuostatos, dėl kurių kyla klausimas, gali būti laikomos lygiavertėmis (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20130314">2013 m. kovo 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Česká spořitelna</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑419/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:165">EU:C:2013:165</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20170309">2017 m. kovo 9 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Pula Parking</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑551/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:193">EU:C:2017:193</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>)). Taip yra ir dėl šiuo atveju taikomų nuostatų, t. y. reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0036" REF.END="QE0036"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/> 1 straipsnio 1 dalies (žr., be kita ko, <DATE ISO="20130411">2013 m. balandžio 11 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sapir ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑645/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:228">EU:C:2013:228</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20181115">2018 m. lapkričio 15 d</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kuhn</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑308/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:911">EU:C:2018:911</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>)) ir šio reglamento 7 straipsnio 1 punkto (žr., be kita ko, <DATE ISO="20130314">2013 m. kovo 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Česká spořitelna</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑419/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:165">EU:C:2013:165</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20190508">2019 m. gegužės 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kerr</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑25/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:376">EU:C:2019:376</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>)). Todėl šioje išvadoje remsiuosi tik reglamentu <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0037" REF.END="QE0037"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/>, tačiau taip pat cituosiu jurisprudenciją, susijusią su iki jo galiojusiais teisės aktais.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Remiantis tuo, kaip buvo aiškinama sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0038" REF.END="QE0038"/>civilinės ir komercinės bylos<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/>, atsižvelgiant į teisinius santykius tarp ginčo šalių ar jo objektą apibūdinančias aplinkybes, tam tikri ieškiniai ar teismo sprendimai nebuvo priskirti reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0039" REF.END="QE0039"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/> taikymo sričiai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="19761014">1976 m. spalio 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">LTU</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>29/76</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1976:137">EU:C:1976:137</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0004">4</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20090428">2009 m. balandžio 28 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Apostolides</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑420/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:271">EU:C:2009:271</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas nusprendė, kad nors tam tikri ginčai tarp valdžios institucijos ir privatinės teisės subjekto gali patekti į reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0040" REF.END="QE0040"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/> taikymo sritį, taip nėra tais atvejais, kai valdžios institucija naudojasi viešosios valdžios įgaliojimais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20130411">2013 m. balandžio 11 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sapir</HT> ir kt.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑645/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:228">EU:C:2013:228</NO.ECLI>; <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Iš tiesų, kai viena iš ginčo šalių naudojasi viešosios valdžios funkcijų prerogatyvomis įgyvendindama įgaliojimus, kurių nereglamentuoja santykiams tarp privačių asmenų taikomos taisyklės, toks ginčas nepriskiriamas prie civilinių ir komercinių bylų, kaip jos suprantamos pagal šio reglamento 1 straipsnio 1 dalį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20190228">2019 m. vasario 28 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gradbeništvo Korana</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑579/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:162">EU:C:2019:162</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Šiuo atveju, kaip nurodžiau šios išvados 24 punkte, Komisija atkreipė dėmesį, kad OBFG, kuriai priklauso Dinano advokatūra, yra viešosios teisės juridinis asmuo, kuris turi teisinį subjektiškumą ir kuris organizuojamas ir veikia pagal Belgijos teismų kodekse nustatytą tvarką<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P>Šiuo klausimu Komisija pateikia nuorodą į, be kita ko, OBFG interneto svetainę (atnaujintą <DATE ISO="20140826">2014 m. rugpjūčio 26 d.</DATE>), https://avocats.be/sites/default/files/texte_apropos_avocatsBE3.pdf.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Reikia pripažinti, kad pagal šį reglamentavimą OBFG siekia apsaugoti advokatų garbę, teises ir bendrus profesinius interesus ir kad ji turi tam tikrą kompetenciją šiems tikslams įgyvendinti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Žr. Belgijos teismų kodekso 495 straipsnio 1 dalį.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Todėl galima teigti, kad Dinano advokatūrai, kuri priklauso OBFG, priskirta viešosios paslaugos užduotis, t. y. galutiniams teisinių paslaugų gavėjams suteikti patikimumo ir patirties garantijas ir užtikrinti tinkamą teisingumo administravimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad būtina nustatyti organizavimo, kvalifikacijos, profesinės etikos, kontrolės ir atsakomybės taisykles, kurios užtikrina tokias garantijas (žr., be kita ko, <DATE ISO="19961212">1996 m. gruodžio 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Reisebüro Broede</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑3/95</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1996:487">EU:C:1996:487</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20020219">2002 m. vasario 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Wouters ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑309/99</NO.CASE> (<NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:98">EU:C:2002:98</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0097">97</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>)).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Darant prielaidą, kad taip tikrai yra, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, siekiant nustatyti, ar reglamentas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0041" REF.END="QE0041"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/> taikomas pagrindinėje byloje nagrinėjamam ginčui, reikia įvertinti, ar reikalaudama sumokėti metines įmokas, dėl kurių pareikštas ieškinys pagrindinėje byloje, Dinano advokatūra veikia naudodamasi savo viešosios valdžios funkcijų prerogatyvomis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Siekiant tai įvertinti, reikia išnagrinėti metinių įmokų pobūdį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Žr. šios išvados 15 išnašoje nurodytą jurisprudenciją.</P></NOTE>, pareikšto ieškinio pagrindą ir jo pareiškimo tvarką<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Šiuo klausimu žr., be kita ko, <DATE ISO="20190228">2019 m. vasario 28 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gradbeništvo Korana</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑579/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:162">EU:C:2019:162</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Kiek tai susiję su metinėmis įmokomis, nemanau, kad tai yra naudojimasis viešosios valdžios funkcijų prerogatyvomis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų, pagal Belgijos teismų kodekso 433 straipsnį advokatūros taryba <HT TYPE="ITALIC">gali</HT> įpareigoti į advokatūros advokatų registrą įtrauktus advokatus mokėti jos <HT TYPE="ITALIC">nustatytas</HT> įmokas. Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad, regis, iš OBFG darbo reglamento 2 straipsnio matyti, jog konkrečias įmokas nustato OBFG visuotinis susirinkimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Reikia priminti, kad iš Dinano advokatūros pirmininko <DATE ISO="20150529">2015 m. gegužės 29 d.</DATE> rašto JN matyti, jog metines advokatūrai mokėtinas įmokas iš esmės sudaro šios advokatūros sumokėtos draudimo įmokos, ir kad įtraukimas į minėtą advokatūrą yra naudingas draudimo požiūriu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Žr. šios išvados 13 punktą.</P></NOTE>. Šį teiginį aiškinu taip, kad OBFG draudimo bendrovėje įsigijo privalomąjį profesinės civilinės atsakomybės draudimą OBFG priklausantiems advokatams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Be to, reikia priminti, kad iš to paties rašto matyti, jog advokatūra sutiktų sumažinti įmokų dydį iki advokatūros sumokėtų draudimo įmokų dydžio<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Žr. šios išvados 13 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Būtent šiomis aplinkybėmis manau, kad tai yra ne mokestis už viešąją paslaugą, kuris nepatenka į reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0042" REF.END="QE0042"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/> taikymo sritį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Iš tikrųjų, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad viešosios valdžios institucija vykdo viešosios valdžios funkcijas, kai ginčas kyla dėl mokesčių už jos įrangos naudojimą ir teikiamas paslaugas išieškojimo iš privatinės teisės reglamentuojamo asmens, visų pirma kai toks naudojimas yra privalomas ir išimtinis, o juo labiau kai mokesčių dydis, apskaičiavimo būdai ir surinkimo tvarka vienašališkai nustatomi vartotojų atžvilgiu (žr., be kita ko, <DATE ISO="19761014">1976 m. spalio 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">LTU</HT></NAME.CASE>, (<NO.CASE>29/76</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1976:137">EU:C:1976:137</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0004">4</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20070215">2007 m. vasario 15 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lechouritou ir kt</HT>.</NAME.CASE>, (<NO.CASE>C‑292/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:102">EU:C:2007:102</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20150611">2015 m. birželio 11 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Fahnenbrock ir kt</HT>.</NAME.CASE>, (<NO.CASE>C‑226/13, C‑245/13 ir C‑247/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:383">EU:C:2015:383</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>)).</P></NOTE>, bet užmokestis už advokatūros suteiktą paslaugą, kaip, regis, teigia Komisija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Kiek tai susiję su pareikšto ieškinio pagrindu ir sąlygomis, manau, kaip savo pastabose nurodo Komisija, kad tai taip pat nėra naudojimasis viešosios valdžios funkcijų prerogatyvomis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų, kaip pažymi Komisija, galima teigti, jog tam, kad būtų sumokėtos privalomos metinės įmokos, advokatūra yra priversta pareikšti ieškinį, ir, atrodo, pastaroji neturi galimybės gauti įmokas kitu būdu. Pavyzdžiui, priimant viešosios teisės priemonę, kuri pati savaime yra vykdytina.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi išnagrinėti, ar pagrindinė byla patenka į reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0043" REF.END="QE0043"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/> taikymo sritį. Iš pirmo žvilgsnio, manau, kad taip.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Toliau savo išvadoje darau prielaidą, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas ieškinys, nagrinėjamas civilinėse ir komercinėse bylose, kaip tai suprantama pagal reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0044" REF.END="QE0044"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/> 1 straipsnio 1 dalį, todėl jis patenka į šio reglamento taikymo sritį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0045" REF.END="QE0045"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/> 7 straipsnio 1 punkto taikymo</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Prejudicinis klausimas priskirtinas suformuotai jurisprudencijai, susijusiai su sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0046" REF.END="QE0046"/>bylos, kylančios iš sutarčių<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/>, kaip tai suprantama pagal reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0047" REF.END="QE0047"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/> 7 straipsnio 1 punktą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Dėl šios jurisprudencijos žr. šios išvados 4 išnašą.</P></NOTE>, aiškinimu. Kadangi į prejudicinį klausimą reikia atsakyti atsižvelgiant į šią jurisprudenciją, manau, kad pirmiausia reikia priminti kai kuriuos aspektus (1 dalis), tada išnagrinėti prejudicinį klausimą (2 dalis).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl Teisingumo Teismo jurisprudencijos, susijusios su sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0048" REF.END="QE0048"/>bylos, kylančios iš sutarčių<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/>, kaip tai suprantama pagal reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0049" REF.END="QE0049"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/> 7 straipsnio 1 punktą.</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Pirmiausia primenu, kad reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0050" REF.END="QE0050"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/> II skyriuje nustatytos jurisdikcijos taisyklės yra pagrįstos šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bendruoju principu, pagal kurį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Šiuo klausimu žr. reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0051" REF.END="QE0051"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/> 15 konstatuojamąją dalį ir <DATE ISO="20180912">2018 m. rugsėjo 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Löber</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑304/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:701">EU:C:2018:701</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0018">18</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Vis dėlto šis principas papildytas kitomis jurisdikcijos taisyklėmis, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą, įskaitant reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0052" REF.END="QE0052"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0052" CODE="201C" ID="QE0052"/> 7 straipsnio 1 punkte nustatytą taisyklę, susijusią su <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0053" REF.END="QE0053"/>bylomis, kylančiomis iš sutarčių<QUOT.END REF.START="QS0053" CODE="201C" ID="QE0053"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Šiuo klausimu žr. reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0054" REF.END="QE0054"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0054" CODE="201C" ID="QE0054"/> 16 konstatuojamąją dalį ir <DATE ISO="20181004">2018 m. spalio 4 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Feniks</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑337/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:805">EU:C:2018:805</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Šiame 7 straipsnio 1 punkte nurodyta sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0055" REF.END="QE0055"/>bylos, kylančios iš sutarčių<QUOT.END REF.START="QS0055" CODE="201C" ID="QE0055"/> yra savarankiška sąvoka, kurią reikia aiškinti iš esmės remiantis minėto reglamento sistema ir tikslais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="19830322">1983 m. kovo 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Peters Bauunternehmung</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>34/82</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1983:87">EU:C:1983:87</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0010">10</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="19920617">1992 m. birželio 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Handte</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑26/91</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1992:268">EU:C:1992:268</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0010">10</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad nors reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0056" REF.END="QE0056"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0056" CODE="201C" ID="QE0056"/> 7 straipsnio 1 punkte nereikalaujama sudaryti sutarties, vis dėlto tam, kad ši nuostata būtų taikoma, prievolė privalo būti identifikuota, nes jurisdikcija pagal šią nuostatą nustatoma atsižvelgiant į atitinkamos prievolės vykdymo vietą. Taigi sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0057" REF.END="QE0057"/>bylos, kylančios iš sutarčių<QUOT.END REF.START="QS0057" CODE="201C" ID="QE0057"/>, kaip ji suprantama pagal minėtą nuostatą, negali būti suprantama kaip apimanti situaciją, kai nėra jokių vienos šalies laisvai prisiimtų įsipareigojimų kitai šaliai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20130314">2013 m. kovo 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Česká spořitelna</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑419/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:165">EU:C:2013:165</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20150128">2015 m. sausio 28 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kolassa</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑375/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:37">EU:C:2015:37</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20160421">2016 m. balandžio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Austro-Mechana</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑572/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:286">EU:C:2016:286</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Todėl specialiosios jurisdikcijos taisyklės, reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0058" REF.END="QE0058"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0058" CODE="201C" ID="QE0058"/> 7 straipsnio 1 punkte numatytos sutarčių atveju, taikymas suponuoja, kad yra nustatyta laisvai prisiimta vieno asmens teisinė prievolė kitam asmeniui, kuria grindžiamas ieškovo pareikštas ieškinys<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20130314">2013 m. kovo 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Česká spořitelna</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑419/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:165">EU:C:2013:165</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20130718">2013 m. liepos 18 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ÖFAB</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑147/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:490">EU:C:2013:490</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20160421">2016 m. balandžio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Austro-Mechana</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑572/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:286">EU:C:2016:286</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu pirmiausia primenu, kad iš Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Peters Bauunternehmung</HT>, kuriuo remiasi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P><DATE ISO="19830322">1983 m. kovo 22 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>34/82</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1983:87">EU:C:1983:87</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>). Žr. šios išvados 20 punktą.</P></NOTE>, matyti, kad prievolės, pagrįstos organizacijos ir jos narių priklausomybės ryšiais, turi būti laikomos laisvai prisiimtomis prievolėmis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Byla, kurioje priimtas šis sprendimas, buvo susijusi su mokėjimo įsipareigojimo, kuris buvo grindžiamas savanorišku įmonės dalyvavimu įmonių asociacijoje, kvalifikavimu. Iš šios įmonės buvo reikalaujama atitinkamo mokėjimo pagal vidinę asociacijos organų nustatytą ir visiems jos nariams privalomą taisyklę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Žr. <DATE ISO="19830322">1983 m. kovo 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Peters Bauunternehmung</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>34/82</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1983:87">EU:C:1983:87</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0002">2</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0059" REF.END="QE0059"/>prisijungimas prie asociacijos sukuria tarp asociacijos narių glaudžius tokio paties pobūdžio ryšius kaip ir tarp sutarties šalių<QUOT.END REF.START="QS0059" CODE="201C" ID="QE0059"/>, todėl nagrinėjamus reikalavimus teisėtai galima laikyti sutartiniais reikalavimais, taikant reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0060" REF.END="QE0060"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0060" CODE="201C" ID="QE0060"/> 7 straipsnio 1 punktą. Jis pridūrė, kad šiuo požiūriu neturi reikšmės, ar ši teisė kyla tiesiogiai iš įstojimo, ar iš įstojimo, siejamo su asociacijos organo sprendimu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Žr. <DATE ISO="19830322">1983 m. kovo 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Peters Bauunternehmung</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>34/82</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1983:87">EU:C:1983:87</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0013">13</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0018">18</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Vėliau Teisingumo Teismas pagal analogiją taikė šią jurisprudenciją Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Powell Duffryn</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P><DATE ISO="19920310">1992 m. kovo 10 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C-214/89</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1992:115">EU:C:1992:115</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, kuriame nusprendė, kad bendrovės įstatai turi būti laikomi sutartimi, kurioje nustatytos akcininkų tarpusavio, taip pat jų ir bendrovės, kurią jie įsteigė, santykių taisyklės. Iš tikrųjų Teisingumo Teismas laikėsi nuomonės, kad bendrovės įsteigimas reiškia akcininkų interesų bendrumą siekiant bendro tikslo, ir siekiant šio tikslo kiekvienam akcininkui kitų akcininkų ir bendrovės valdymo organų atžvilgiu suteikiamos teisės ir pareigos, kurios nurodytos bendrovės įstatuose. Teisingumo Teismas nusprendė, kad akcinės bendrovės įstatuose nustatyta jurisdikcijos sąlyga yra susitarimas, kuris saisto visus akcininkus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Žr. <DATE ISO="19920310">1992 m. kovo 10 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Powell Duffryn</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑214/89</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1992:115">EU:C:1992:115</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0016">16</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0018">18</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Kaip paaiškino Teisingumo Teismas, tapdamas ir išlikdamas bendrovės akcininku, akcininkas sutinka būti saistomas visų bendrovės įstatuose esančių nuostatų ir bendrovės valdymo organų priimtų sprendimų pagal taikomos nacionalinės teisės nuostatas ir įstatus, net jeigu jis nesutinka su kai kuriomis nuostatomis arba sprendimais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Žr. <DATE ISO="19920310">1992 m. kovo 10 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Powell Duffryn</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑214/89</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1992:115">EU:C:1992:115</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip pat Teisingumo Teismas pripažino tokį sutikimą laisva valia, vadovui vykdant pareigas pagal bendrovių teisę, kai nusprendė, kad vadovo veiklos vykdymas lemia stiprių tokio paties pobūdžio, kaip ir tarp sutarties šalių, ryšių atsiradimą, todėl buvusiam bendrovės vadovui pareikštas bendrovės ieškinys dėl to, kad jis tariamai nesilaikė pareigos tinkamai atlikti jam pagal įmonių teisę tenkančių funkcijų, taigi patenka į sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0061" REF.END="QE0061"/>bylos, kylančios iš sutarčių<QUOT.END REF.START="QS0061" CODE="201C" ID="QE0061"/>. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, kad vadovas ir bendrovė <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0062" REF.END="QE0062"/>laisva valia prisiėmė abipusius įsipareigojimus, t. y. [vadovas] įsipareigojo vadovauti [bendrovei] ir [ją] valdyti, [o bendrovė] įsipareigojo atlyginti už šį darbą; tai leistų manyti, kad jų santykiai yra sutartinio pobūdžio<QUOT.END REF.START="QS0062" CODE="201C" ID="QE0062"/> (<DATE ISO="20150910">2015 m. rugsėjo 10 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Holterman Ferho Exploitatie ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑47/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:574">EU:C:2015:574</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>)).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Manau, jog minėta jurisprudencija grindžiama argumentais, kad kai juridinis arba fizinis asmuo savanoriškai tapo juridinio asmens nariu (pavyzdžiui, asociacijos arba bendrovės), šis juridinis arba fizinis asmuo sutinka, kad jam bus taikomos visos iš šios narystės kylančios prievolės, kurios nustatytos įstatuose ir to kito juridinio asmens organų sprendimuose; taip sukuriami glaudūs minėto juridinio asmens ir jo narių ryšiai, kurie prilyginami sutartiniams santykiams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Galiausiai neseniai priimtame Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Kerr</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P><DATE ISO="20190508">2019 m. gegužės 8 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑25/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:376">EU:C:2019:376</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>). Reikia pažymėti, kad šis sprendimas paskelbtas šioje byloje užbaigus rašytinę proceso dalį.</P></NOTE> Teisingumo Teismas turėjo progą išdėstyti poziciją dėl mokėjimo prievolės, nustatytos pagal įstatymą dėl specialaus tam tikrų teisių įgyvendinimo susikūrusių daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių visuotinio susirinkimo, neturinčio juridinio asmens statuso, sprendimu, kvalifikavimo; šiuo sprendimu, kuris priimtas narių dauguma, tačiau yra privalomas visiems jos nariams, buvo nustatytas metinių finansinių įmokų į bendrijos biudžetą už šio gyvenamojo namo bendrų patalpų priežiūrą dydis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Remdamasis cituotais sprendimais Teisingumo Teismas nusprendė, kad net jei pagal įstatymą privaloma dalyvauti butų savininkų bendrijoje, nes pagal tuo atveju taikomą Bulgarijos teisę buvo nustatytas reikalavimas, kad bendras patalpas privalo administruoti butų savininkų bendrijos, vis dėlto atitinkamų gyvenamojo namo bendrų patalpų administravimas buvo reglamentuotas sutartimi ir į butų savininkų bendriją buvo įstojama pasirašant aktą dėl bendro savanoriško buto ir šių bendrų patalpų dalių įsigijimo, todėl ginčijama mokėjimo prievolė yra teisinė prievolė, kaip tai suprantama pagal reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0063" REF.END="QE0063"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0063" CODE="201C" ID="QE0063"/> 7 straipsnio 1 punktą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Žr. <DATE ISO="20190508">2019 m. gegužės 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kerr</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑25/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:376">EU:C:2019:376</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas pridūrė, kad tai, jog suinteresuotieji bendraturčiai nedalyvavo priimant šį sprendimą arba jam prieštaravo, o pagal įstatymą minėtas sprendimas ir juo nustatyta prievolė yra privalomi ir jiems taikytini, neturi reikšmės 7 straipsnio 1 punkto taikymui, nes, tapdamas nekilnojamojo turto bendraturčiu, kiekvienas bendraturtis sutinka, kad jam bus taikomos visos sandorio, reglamentuojančio aptariamą bendrą nuosavybę, nuostatos ir visi minėto gyvenamojo namo bendraturčių visuotinio susirinkimo sprendimai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Žr. <DATE ISO="20190508">2019 m. gegužės 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kerr</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑25/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:376">EU:C:2019:376</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Šioje byloje pateiktą prejudicinį klausimą reikia nagrinėti atsižvelgiant į šią jurisprudenciją.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0064" REF.END="QE0064"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0064" CODE="201C" ID="QE0064"/> 7 straipsnio 1 punkto taikymo tokiu atveju, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Vadovaujantis nurodyta jurisprudencija, siekiant atsakyti į prejudicinį klausimą, labai svarbu nustatyti, ar metinių įmokų mokėjimo prievolė yra laisvai prisiimta prievolė, kaip tai suprantama pagal reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0065" REF.END="QE0065"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0065" CODE="201C" ID="QE0065"/> 7 straipsnio 1 punktą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Kalbant konkrečiau, šiuo atveju reikia kelti klausimą, ar Belgijos teismų kodekse nustatytas reikalavimas tapti advokatūros nariu, kad būtų galima dirbti advokatu, prieštarauja teiginiui, kad iš šios narystės kildinama prievolė mokėti įmokas gali būti laikoma laisvai prisiimta teisine prievole.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu Italijos ir Lietuvos vyriausybės laikosi nuomonės, kad reikia atsakyti neigiamai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Iš esmės šios vyriausybės mano, kad prievolė mokėti įmokas iš esmės yra laisvai prisiimta prievolė, nes asmuo, tapdamas advokatu, laisvai išreiškia valią laikytis visų su profesija susijusių įsipareigojimų, įskaitant įsipareigojimą priklausyti advokatūrai ir mokėti pastarosios nustatytas įmokas. Taikydamos Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Peters Bauunternehmung</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P><DATE ISO="19830322">1983 m. kovo 22 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>34/82</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1983:87">EU:C:1983:87</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> įtvirtintą principą šios vyriausybės tvirtina, kad priklausomybės ryšiai tarp advokatūros ir advokatų yra tokie, kokie sukuriami tarp sutarties šalių. Iš tikrųjų advokatūra galėtų būti prilyginama asociacijai ir jos narių įsipareigojimų pagrindas būtų sutikimas, kuriuo sukuriamas priklausomybės ryšys. Šiuo sutikimu sutarties šalys išreiškia savo valią sutikti su vidaus taisyklėmis, kurios taikomos šiai organizacijai, o tai reikštų, be kita ko, įsipareigojimą mokėti minėtos organizacijos nustatytas įmokas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Be to, minėtos vyriausybės pažymi, kad jų siūlomas išaiškinimas yra pagrįstas ypatingu ryšiu tarp prievolės vykdymo vietos ir vietos teismo, nes valstybės narės, kurioje yra advokatūros būstinė, teismas yra palankiausioje padėtyje priimti sprendimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Šios vyriausybės taip pat visų pirma remiasi principu, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas yra prievolės vykdymo vieta, kuri yra ieškinio pareiškimo vieta, kaip tai suprantama pagal reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0066" REF.END="QE0066"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0066" CODE="201C" ID="QE0066"/> 7 straipsnio 1 punkto a–c papunkčius. Šiuo klausimu žr. 46 išnašą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Kita vertus, Komisija mano, kad toks ieškinys, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, nėra ieškinys <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0067" REF.END="QE0067"/>bylose, kylančiose iš sutarčių<QUOT.END REF.START="QS0067" CODE="201C" ID="QE0067"/>, kaip tai suprantama pagal reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0068" REF.END="QE0068"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0068" CODE="201C" ID="QE0068"/> 7 straipsnio 1 punktą, kadangi, norint dirbti advokatu, be pasirinkimo galimybės ir išimčių taikomas teisės aktais nustatytas reikalavimas tapti advokatūros nariu ir dėl to kylanti prievolė mokėti metines įmokas. Šiuo klausimu Komisija, be kita ko, pažymi, kad, priešingai nei šiuo atveju, atitinkama įmonė byloje, kurioje priimtas Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Peters Bauunternehmung</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P><DATE ISO="19830322">1983 m. kovo 22 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>34/82</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1983:87">EU:C:1983:87</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, savo noru nusprendė tapti asociacijos nare.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Be to, Komisija mano, kad būtų netikslinga nevykdyti laisvai prisiimamos prievolės sąlygos remiantis bendrais reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0069" REF.END="QE0069"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0069" CODE="201C" ID="QE0069"/> tikslais specialiosios jurisdikcijos srityje, nes, beje, tai gali pernelyg palengvinti jurisdikcijos priskyrimą atsakovo gyvenamosios vietos (buveinės) teismams, o tai prieštarauja bendrai šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai taisyklei.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Reikia pripažinti, kad atsakymas į prejudicinį klausimą nėra aiškus.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Žinoma, pagrindinėje byloje nagrinėjamas ginčas yra tam tikra prasme analogiškas byloms, kuriose priimti sprendimai <HT TYPE="ITALIC">Peters Bauunternehmung</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P><DATE ISO="19830322">1983 m. kovo 22 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>34/82</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1983:87">EU:C:1983:87</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> ir <HT TYPE="ITALIC">Powell Duffryn</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P><DATE ISO="19920310">1992 m. kovo 10 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑214/89</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1992:115">EU:C:1992:115</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, apie kuriuos buvo užsiminta ankstesniuose šios išvados punktuose, nes pagrindinėje byloje taip pat nagrinėjami juridinio asmens ir jo narių santykiai ir ji susijusi su šio juridinio asmens nariams nustatyta prievole mokėti įmokas, kuri kyla iš šio juridinio asmens priimto sprendimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Vis dėlto, kaip pagrįstai pažymi Komisija, pagrindinėje byloje nagrinėjamas atvejis skiriasi nuo tų, kurie nagrinėti šiose bylose, nes įtraukimas į advokatūros registrą, kad būtų galima dirbti advokatu, iš kurio kyla prievolė mokėti šios advokatūros nustatytas metines įmokas, yra privalomas pagal Belgijos teismų kodekso 428 straipsnio pirmą pastraipą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Primenu, kad šis privalomas įtraukimas į advokatūrą yra susijęs su tuo, kad pastarajai priskirta viešosios paslaugos užduotis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P>Žr. šios išvados 34 punktą.</P></NOTE>. Manau, kad šiuo požiūriu ji negali būti prilyginama privačios teisės organizacijai arba pagal privatinę teisę įsteigtai bendrovei, kaip buvo minėtuose sprendimuose, kuriuose Teisingumo Teismas leido suprasti, kad visi ryšiai tarp šių juridinių asmenų ir jų atitinkamų narių yra sutartinio pobūdžio<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P>Be to, reikia pažymėti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nusprendęs, jog advokatūros negali būti laikomos asociacijomis, kaip tai suprantama pagal <DATE ISO="19501104">1950 m. lapkričio 4 d.</DATE> Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių konvencijos 11 straipsnį, kuriuo ginama asociacijos laisvė, įskaitant laisvę dėl neigiamos teisės nebūti verčiamam priklausyti asociacijai. Todėl advokatai atmetė galimybę taikyti šią apsaugą įtraukimo į profesinę organizaciją atžvilgiu (žr. <DATE ISO="19900702">1990 m. liepos 2 d.</DATE> EŽTT Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">M.A. ir kiti prieš Ispaniją</HT>, CE:ECHR:1990:0702DEC001375088).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Todėl nepritariu Italijos ir Lietuvos vyriausybių pateiktiems argumentams, kad advokatūros ir jos narių priklausomybės ryšiai, vertinant apskritai, yra tokio pat pobūdžio ryšiai kaip ir tarp sutarties šalių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų, kaip nurodyta šios išvados 28–45 punktuose dėl reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0070" REF.END="QE0070"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0070" CODE="201C" ID="QE0070"/> taikymo srities, advokatūros požiūriu reikia atskirti dviejų rūšių ginčus: viena vertus, ginčus dėl ryšių tarp advokatūros ir jos narių, kurie priskirtini viešosios teisės sričiai ir kurie dėl šios priežasties nepatenka į šio reglamento taikymo sritį, ir, kita vertus, ginčus, susijusius su ryšiais tarp šios advokatūros ir jos narių, kurie priskirtini privatinės teisės sričiai ir kurie dėl šios priežasties patenka į minėto reglamento taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Tik antrajai kategorijai priskirtinų ginčų atveju ieškinys gali būti ieškinys, pareikštas byloje, kylančioje iš sutarčių, jeigu jis susijęs su laisvai prisiimta prievole.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Šiuo aspektu, kiek tai susiję su pagrindine byla, kuri priskirtina antrajai kategorijai, esu linkęs manyti, kad prievolė mokėti advokatūros nustatytas įmokas tikrai yra laisvai prisiimta prievolė, kaip tai suprantama pagal reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0071" REF.END="QE0071"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0071" CODE="201C" ID="QE0071"/> 7 straipsnio 1 punktą, todėl laikoma, kad ieškinys dėl šios prievolės pareikštas byloje, kylančioje iš sutarčių, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų, kiek tai susiję su šios išvados 63 punkte minėtais klausimais, manau, kad Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Kerr</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P><DATE ISO="20190508">2019 m. gegužės 8 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑25/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:376">EU:C:2019:376</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> yra svarbių išaiškinimo elementų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Nors Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Kerr</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P><DATE ISO="20190508">2019 m. gegužės 8 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑25/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:376">EU:C:2019:376</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> nagrinėjama pareiga mokėti butų savininkų bendrijos nustatytas įmokas, vis dėlto manau, kad remiantis šiuo sprendimu darytina išvada, jog nacionalinės teisės aktuose nustatytas reikalavimas priklausyti organizacijai norint vykdyti tam tikrą veiklą nebūtinai reiškia, kad iš to kylanti prievolė galėtų būti laikoma teisine laisvai prisiimta prievole, kaip tai suprantama pagal reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0072" REF.END="QE0072"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0072" CODE="201C" ID="QE0072"/> 7 straipsnio 1 punktą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Todėl reikia pažymėti, kad nors šiame sprendime Teisingumo Teismas pažymėjo, jog reikalavimas priklausyti bendrijai buvo nustatytas įstatymu, jis atkreipė dėmesį į du aspektus, susijusius su prievole mokėti bendrijos įmokas, kurie pagrindžia teiginį, kad tai yra laisvai prisiimta prievolė: viena vertus, į butų savininkų bendriją įstojama pasirašant aktą dėl bendro savanoriško buto ir atitinkamo gyvenamojo namo bendrų patalpų dalių įsigijimo ir, kita vertus, šių bendrų patalpų administravimas yra reglamentuojamas sutartimi, t. y. bendru bendraturčių sutikimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80.</NO.P><TXT>Manau, kad faktinės aplinkybės pagrindinėje byloje yra šiek tiek panašios į tas, dėl kurių buvo priimtas Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Kerr</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P><DATE ISO="20190508">2019 m. gegužės 8 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑25/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:376">EU:C:2019:376</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81.</NO.P><TXT>Aišku, įtraukimo į advokatūrą reikalavimas nustatytas įstatymu, o tai rodo, kaip pagal nacionalinę teisę reglamentuojama advokato profesija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82.</NO.P><TXT>Vis dėlto, viena vertus, JN į advokatūrą įtrauktas jo laisvos valios išraiškos aktu, kad taptų advokatu ir dirbtų šį darbą Belgijoje iki jo išbraukimo iš advokatų registro 2017 m. Šiuo sprendimu jis sutiko būti saistomas taisyklių, kuriomis reglamentuojama ši profesija, įskaitant taisykles, pagal kurias advokatūros Advokatų tarybai leidžiama advokatų registre įregistruotiems advokatams nustatyti prievolę mokėti metines įmokas. Be to, kalbant apie laikotarpį, su kuriuo susijusios ginčijamos įmokos, reikia pažymėti, kad nors paaiškėjo, kad JN beveik nedirbo advokato darbo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P>Žr. šios išvados 13 punktą.</P></NOTE>, jis savanoriškai nusprendė likti įrašytas advokatų registre. Iš tikrųjų, jam nebuvo kliūčių paprašyti jį išbraukti iš advokatų registro iki 2017 m., jeigu, kaip jis teigia, tolesnis registracijos galiojimas jam neteikė jokios naudos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83.</NO.P><TXT>Kita vertus, prievolė mokėti įmokas nėra nustatyta įstatymu, nes Belgijos teismų kodekse nėra nustatytas nei įmokų pobūdis, nei jų dydis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų, galima teigti, kad pagrindinėje byloje reikalaujamų įmokų paskirtį ir jų dydį nustatė advokatūra, kurios narys yra ieškovas ir kurioje jis gali daryti įtaką dėl bendrų šiai profesijai nustatomų taisyklių, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Taigi įmokos, kurias reikalaujama sumokėti, grindžiamos glaudžiais advokatūros ir JN ryšiais, panašiais į sutartinius santykius. Tapdamas ir likdamas advokatu advokatūroje JN laisvai sutiko, kad jam būtų nustatyta prievolė mokėti įmokas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0085"><NO.P>85.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia priminti, kad įmokos mokamos už advokatūros suteiktą paslaugą, t. y. kolektyvinį profesinį civilinės atsakomybės draudimą, kuriuo advokatas, nusprendęs likti Dinano advokatūros nariu, naudojasi dirbdamas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0086"><NO.P>86.</NO.P><TXT>Taigi tai nėra atvejis, kai mokėjimo prievolė vienašališkai nustatoma įstatymu, kaip tai buvo Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Austro-Mechana</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0042"><P><DATE ISO="20160421">2016 m. balandžio 21 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑572/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:286">EU:C:2016:286</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0087"><NO.P>87.</NO.P><TXT>Byloje, kurioje buvo priimtas šis sprendimas ir kuri buvo susijusi su įmonei nustatyta prievole sumokėti kompensaciją autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai, Teisingumo Teismas nusprendė, kad tokia prievolė nebuvo laisvai prisiimta, kaip tai suprantama pagal reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0073" REF.END="QE0073"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0073" CODE="201C" ID="QE0073"/> 7 straipsnio 1 punktą, nes tokia prievolė jai buvo nustatyta nacionalinėje teisėje dėl įrašymo laikmenų pateikimo nacionalinei rinkai pagal Austrijos teisės aktus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0043"><P>Žr. <DATE ISO="20160421">2016 m. balandžio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Austro-Mechana</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑572/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:286">EU:C:2016:286</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0018">18</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), kuriame, pažymiu, šiuose teisės aktuose taip pat buvo nustatytos mokėjimo sąlygos. Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad akcininkui pagal nacionalinę teisę nustatytos prievolės trečiųjų asmenų atžvilgiu nėra laisvai prisiimtos, kaip tai suprantama pagal reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0074" REF.END="QE0074"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0074" CODE="201C" ID="QE0074"/> 7 straipsnio 1 punktą (žr. <DATE ISO="20130718">2013 m. liepos 18 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ÖFAB</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑147/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:490">EU:C:2013:490</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>)).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0088"><NO.P>88.</NO.P><TXT>Nors reikia pripažinti, kad šioje byloje pateiktas klausimas yra tarpinis atvejis, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo jurisprudenciją, kuri, beje, rodo, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0075" REF.END="QE0075"/>bylos, kylančios iš sutarčių<QUOT.END REF.START="QS0075" CODE="201C" ID="QE0075"/> nėra aiškinama siauriai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0044"><P>Aišku, reikia pripažinti, kad reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0076" REF.END="QE0076"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0076" CODE="201C" ID="QE0076"/> 7 straipsnio 1 punktą Teisingumo Teismas dažnai mini kaip šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės, kai jurisdikcija priskiriama atsakovo gyvenamosios vietos (buveinės) teismams, išimtį ir kad pirmoji nuostata, kaip išimtis, turi būti aiškinama siaurai (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20180912">2018 m. rugsėjo 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Löber</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑304/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:701">EU:C:2018:701</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0018">18</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> ir juose nurodyta jurisprudencija), vis dėlto manau, kad tai, kaip Teisingumo Teismas taikė minėto reglamento 7 straipsnio 1 punktą, parodo, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0077" REF.END="QE0077"/>bylos, kylančios iš sutarčių<QUOT.END REF.START="QS0077" CODE="201C" ID="QE0077"/>, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, nėra aiškinama griežtai, ir tai, beje, Teisingumo Teismas patvirtino <DATE ISO="20050120">2005 m. sausio 20 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Engler</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑27/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:33">EU:C:2005:33</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), remdamasis konkrečiais sprendimais <HT TYPE="ITALIC">Peters Bauunternehmung</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Powell Duffryn</HT> (tuo pačiu klausimu žr. generalinės advokatės J. Kokott išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kerr</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑25/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:86">EU:C:2019:86</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>)).</P></NOTE>, apibendrindamas esu linkęs manyti, kad remiantis šioje išvadoje pateiktais argumentais galima teigti, kad šioje byloje nagrinėjama prievolė mokėti metines įmokas yra laisvai prisiimta prievolė, kaip tai suprantama pagal reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0078" REF.END="QE0078"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0078" CODE="201C" ID="QE0078"/> 7 straipsnio 1 punktą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0089"><NO.P>89.</NO.P><TXT>Be to, šį sprendimą patvirtina tikslai, kurių siekiama reglamentu <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0079" REF.END="QE0079"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0079" CODE="201C" ID="QE0079"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0090"><NO.P>90.</NO.P><TXT>Primenu, kad jurisdikcija nustatoma ne tik pagal atsakovo gyvenamosios vietos teismo jurisdikciją, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0091"><NO.P>91.</NO.P><TXT>Dėl pirmojo aspekto pažymėtina, kad Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Peters Bauunternehmung</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0045"><P><DATE ISO="19830322">1983 kovo 22 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>34/82</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1983:87">EU:C:1983:87</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0014">14</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0080" REF.END="QE0080"/>atsižvelgiant į tai, kad asociacijos registruotos buveinės vieta pagal nacionalinę teisę dažniausiai sutampa su narystės įsipareigojimų vykdymo vieta, &lt;…&gt; jurisdikcijos [bylose, kylančiose iš sutarčių] taikymas &lt;…&gt; turi praktinių privalumų: vietos, kurioje yra asociacijos registruota buveinė, teismas paprastai geriausiai supranta asociacijos nuostatus, taisykles ir sprendimus, taip pat su ginčo kilimu susijusias aplinkybes<QUOT.END REF.START="QS0080" CODE="201C" ID="QE0080"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0092"><NO.P>92.</NO.P><TXT>Šiuo atveju tiek, kiek prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad jis yra atitinkamos prievolės, dėl kurios reiškiamas ieškinys, įvykdymo vietos teismas, kaip tai suprantama pagal reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0081" REF.END="QE0081"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0081" CODE="201C" ID="QE0081"/> 7 straipsnio 1 punkto a–c papunkčius, ir manau, kad taip yra<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0046"><P>Reikia pažymėti, kad atsakymo į pateiktą klausimą nepakanka, kad būtų nustatyta, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi jurisdikciją nagrinėti ginčą pagrindinėje byloje, atsižvelgiant į tai, kad, siekiant atsakyti į šį klausimą, taip pat reikia kelti klausimą, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas yra prievolės, dėl kurios reiškiamas ieškinys, įvykdymo vietos teismas, kaip tai suprantama pagal reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0082" REF.END="QE0082"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0082" CODE="201C" ID="QE0082"/> 7 straipsnio 1 punkto a–c papunkčius. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepateikė klausimo ar pastabų, todėl manau, kad tai rodo, jog jis laikosi nuomonės, kad jis yra ginčijamos prievolės vykdymo vietos teismas, kaip tai suprantama pagal minėto 7 straipsnio 1 punktą.</P></NOTE>, jis turi jurisdikciją nagrinėti ginčą pagrindinėje byloje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0093"><NO.P>93.</NO.P><TXT>Kaip šiuo klausimu pažymi Italijos ir Lietuvos vyriausybės, šis teismas turi būti laikomas tokiu teismu, kuris gali geriausiai suprasti Dinano advokatūros įstatus, darbo tvarkos taisykles ir sprendimus, taip pat su ginčo kilimu susijusias aplinkybes. Kitaip tariant, pagrindinėje byloje galioja argumentas, susijęs su glaudžiu teismo ir bylos ryšiu, kuris pagrindžia specialiąją jurisdikciją, numatytą reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0083" REF.END="QE0083"/>Briuselis Ia<QUOT.END REF.START="QS0083" CODE="201C" ID="QE0083"/> 7 straipsnio 1 punkte.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0094"><NO.P>94.</NO.P><TXT>Be to, kaip pažymi Italijos vyriausybė, toks sprendimas taip pat leidžia išvengti situacijos, kai advokatams, kurių gyvenamoji vieta gali būti skirtingose valstybėse narėse, skirti prašymai dėl mokėjimo ir klausimai dėl sprendimų, kuriais grindžiami šie prašymai, nagrinėjami skirtinguose teismuose<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0047"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19920310">1992 m. kovo 10 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Powell Duffryn</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑214/89</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1992:115">EU:C:1992:115</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Kitaip tariant, mano siūlomas sprendimas taip pat atitinka tinkamo teisingumo administravimo tikslą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="13"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0095"><NO.P>95.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į visus išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į <HT TYPE="ITALIC">Tribunal de première instance de Namur</HT> (Belgija) pateiktą prejudicinį klausimą:</TXT><P><DATE ISO="20121212">2012 m. gruodžio 12 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 1 punktas turi būti aiškinamas taip, kad ieškinys dėl prievolės sumokėti metines įmokas, iš esmės susidedančias iš draudimo įmokų ir nustatytas advokatūros, kuriai advokatai privalo priklausyti pagal nacionalinės teisės aktus, sprendimu, – tai turės patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, – turi būti laikomas patenkančiu į sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0084" REF.END="QE0084"/>bylos, kylančios iš sutarčių<QUOT.END REF.START="QS0084" CODE="201C" ID="QE0084"/>, kaip tai suprantama pagal minėtą straipsnį.</P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>