EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2019 10 08
COM(2019) 453 final
2019/0211(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo nustatomos 2020 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūrose galimybės
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2019 10 08
COM(2019) 453 final
2019/0211(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo nustatomos 2020 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūrose galimybės
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos 1 (pagrindiniu BŽP reglamentu) siekiama garantuoti, kad gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami užtikrinant tvarias ekonomines, aplinkosaugines ir socialines sąlygų. Svarbi priemonė šiam tikslui pasiekti yra kasmetinis žvejybos galimybių nustatymas. Visais žvejybos galimybių reglamentais žuvų išteklių žvejybos mastas turi būti ribojamas tiek, kad atitiktų bendros žuvininkystės politikos (BŽP) bendruosius tikslus.
Šio pasiūlymo tikslas − nustatyti tam tikrų išteklių ir išteklių grupių žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūrose galimybes.
Priėmus daugiametį vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių planą 2 ir jam įsigaliojus, šiame pasiūlyme atitinkamoms to regiono valstybėms narėms (Ispanijai, Prancūzijai ir Italijai) nustatomos žvejybos galimybės, išreikštos didžiausiomis leidžiamomis žvejybos pastangomis.
Be to, šiame pasiūlyme žvejybos galimybės nustatomos atsižvelgiant į susitarimus, sudarytus Bendrojoje Viduržemio jūros žvejybos komisijoje (GFCM) – regioninėje žvejybos valdymo organizacijoje, kurios kompetencijai priklauso jūrų gyvųjų išteklių išsaugojimas ir valdymas Viduržemio ir Juodojoje jūrose. Europos Sąjunga kartu su Bulgarija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipru, Kroatija, Malta, Prancūzija, Rumunija ir Slovėnija yra GFCM narės. Priemonės, priimtos GFCM iniciatyva, jos narėms yra privalomos.
Galiausiai, kalbant apie Juodąją jūrą, šiame pasiūlyme nustatoma autonominė atlantinių šprotų kvota siekiant išlaikyti dabartinį mirtingumo dėl žvejybos lygį. Siūlomomis paprastųjų otų žvejybos galimybėmis perkeliamas GFCM nustatytas bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) ir kvotos.
Pagrindinis tikslas – pasiekti ir išlaikyti tokį žuvų išteklių lygį, kuris užtikrintų didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY). Šis tikslas aiškiai išdėstytas pagrindiniame BŽP reglamente – jo 2 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad jis „turi būti pasiektas kai įmanoma ne vėliau kaip 2015 m. ir [...] vėliausiai 2020 m. visų išteklių atveju“. Jis atspindi įsipareigojimą, kurį Sąjunga prisiėmė atsižvelgdama į 2002 m. Johanesburge vykusio Pasaulinio aukščiausiojo lygio susitikimo darnaus vystymosi klausimais išvadas ir susijusį įgyvendinimo planą. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. terminas jau arti ir kad žvejybos pastangas jam suėjus reikės smarkiai sumažinti, daugiamečio vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių plano nuostatomis siekiama palaipsniui pakopomis iki 2020 m., kai įmanoma, ir ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d. užtikrinti MSY atitinkantį mirtingumą dėl žvejybos.
Nors atskiras žvejybos galimybių Viduržemio ir Juodojoje jūrose reglamentas siūlomas pirmą kartą, žvejybos galimybės nustatomos per kasmetinį valdymo ciklą. Ankstesniais metais priimtos žvejybos Juodojoje jūroje 3 ir GFCM susitarimo rajone 4 galimybės. Atsižvelgiant į įsigaliojusį priimtą daugiametį planą, reikia nustatyti ir vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos galimybes 2020 metams.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Siūlomos priemonės yra parengtos atsižvelgiant į BŽP tikslus ir taisykles.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Siūlomos priemonės yra suderinamos su Sąjungos darnaus vystymosi politika.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 43 straipsnio 3 dalis.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Pasiūlymas priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, kaip nurodyta SESV 3 straipsnio 1 dalies d punkte. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.
•Proporcingumo principas
Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes BŽP yra bendroji politika. Pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį Taryba privalo priimti žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones.
Siūlomu Tarybos reglamentu žvejybos galimybės paskirstomos valstybėms narėms. Atsižvelgdamos į pagrindinio BŽP reglamento 16 ir 17 straipsnius, valstybės narės tokias galimybes gali paskirstyti su savo vėliava plaukiojantiems laivams taip, kaip jos mano esant tinkama. Taigi valstybės narės turi daug laisvės priimdamos sprendimus dėl pasirenkamo socialinio ir ekonominio paskirtų žvejybos galimybių naudojimo modelio.
Pasiūlymas papildomo finansinio poveikio valstybėms narėms neturi.
•Pasirinkta priemonė
Siūloma priemonė yra Tarybos reglamentas.
Tai žvejybos valdymo pasiūlymas pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnį.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
Netaikoma.
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Su suinteresuotosiomis šalimis konsultuotasi remiantis Komisijos komunikatu Europos Parlamentui ir Tarybai dėl bendros žuvininkystės politikos padėties ir konsultacijų dėl 2020 m. žvejybos galimybių 5 .
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Viduržemio ir Juodosios jūrų išteklių būklės vertinimas grindžiamas Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK), GFCM žuvininkystės mokslinio patariamojo komiteto ir GFCM Juodosios jūros darbo grupės neseniai atliktu darbu.
•Poveikio vertinimas
Žvejybos galimybių reglamento taikymo sritis apribota SESV 43 straipsnio 3 dalimi.
Komisijos pasiūlymai dėl pagrindinio BŽP reglamento ir dėl daugiamečio vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos plano buvo tinkamai parengti remiantis poveikio vertinimais 6 . Viena svarbiausių pagrindinio BŽP reglamento priemonių, kuria siekiama to reglamento 2 straipsnyje nustatytų tikslų, yra žvejybos galimybių nustatymas. Daugiamečiame plane nustatyta žvejybos pastangų sistema, kuria siekiama išspręsti vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių peržvejojimo problemą.
Kalbant apie GFCM nustatytas žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūrose galimybes, šiuo pasiūlymu iš esmės įgyvendinamos tarptautiniu mastu sutartos priemonės. Visi elementai, svarbūs vertinant galimą žvejybos galimybių poveikį, yra svarstomi parengiamuoju tarptautinių derybų, per kurias dėl Sąjungos žvejybos galimybių yra susitariama su trečiosiomis šalimis, etapu ir per pačias derybas.
Pasiūlyme atsižvelgiama ne tik į trumpalaikes problemas, bet ir į ilgalaikį požiūrį, kurį taikant žvejybos mastas palaipsniui koreguojamas iki ilgalaikio tausaus žvejybos lygio.
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Netaikoma.
•Pagrindinės teisės
Netaikoma.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Pasiūlymas neturi poveikio biudžetui.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Šis pasiūlymas bus įgyvendinamas remiantis dabartinėmis BŽP taisyklėmis. Stebėsena ir atitiktis bus užtikrinama remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 taisyklėmis.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
Šiuo pasiūlymu valstybėms narėms nustatomos 2020 m. tam tikrų išteklių ir išteklių grupių žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūrose galimybės. Žvejybos galimybės visų pirma apima:
1.žvejybos pastangų sistemą, taikomą vakarų Viduržemio jūros demersinius išteklius žvejojantiems traleriams. Naujasis daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas įsigaliojo 2019 m. liepos 16 d. Pagal šio plano nuostatas Taryba kiekvienais metais turi nustatyti didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas kiekvienai žvejybos pastangų grupei pagal valstybes nares ir plano I priede nurodytoms išteklių grupėms. Pirmaisiais plano įgyvendinimo metais didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos turi būti sumažinamos 10 %, palyginti su baziniu dydžiu (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.), kurį kiekviena valstybė narė apskaičiuoja kiekvienai žvejybos pastangų grupei arba geografiniam parajoniui (GP);
2. GFCM priimtas ir Viduržemio jūroje taikomas priemones. Šios priemonės apima: draudimo žvejoti europinius upinius ungurius visoje Viduržemio jūroje (1–27 GP) laikotarpį ir laimikio limitus bei pastangų apribojimus, taikomus smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliams Adrijos jūroje (17 ir 18 GP). Šios priemonės priimtos per 2018 m. GFCM metinę sesiją. Be to, į pasiūlymą įtraukti demersinių žuvų išteklių žvejybos Adrijos jūroje (17 ir 18 GP) pastangų apribojimai, kurie turi būti priimti per 2019 m. GFCM metinę sesiją, vyksiančią 2019 m. lapkričio 4–8 d. Šios priemonės dar nėra priimtos, nes GFCM metinis susitikimas dar neįvyko, todėl šiame pasiūlyme jos pažymėtos pm (pro memoria). Įrašai bus atnaujinti, kai GFCM tas priemones priims;
3. žvejybos galimybes Juodojoje jūroje. Jos apima: a) autonominę atlantinių šprotų kvotą, pagrįstą mokslinėmis rekomendacijomis, kuriomis remiantis tam, kad būtų užtikrintas šio ištekliaus tvarumas, būtina išlaikyti dabartinį mirtingumo dėl žvejybos lygį; b) paprastųjų otų BLSK ir kvotų paskirstymą pagal naują daugiametį paprastųjų otų žvejybos valdymo planą, kuris turi būti priimtas per 2019 m. GFCM metinę sesiją. Kol GFCM nepatvirtino paprastųjų otų BLSK ir kvotų, jie pasiūlyme pažymėti pm.
2019/0211 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo nustatomos 2020 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūrose galimybės
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)SESV 43 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, patvirtina priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo;
(2)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 7 reikalaujama, kad išsaugojimo priemonės būtų tvirtinamos atsižvelgiant į prieinamas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) parengtas ataskaitas;
(3)Taryba privalo priimti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, įskaitant, jei reikia, tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalimi, žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus, nustatytus to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žvejybos galimybės valstybėms narėms turi būti paskirstomos taip, kad būtų užtikrinamas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno žuvų ištekliaus ar žvejybos atžvilgiu;
(4)Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos pagal tuose planuose nustatytas taisykles;
(5)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1022 8 nustatytas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas įsigaliojo 2019 m. liepos 16 d. Remiantis to reglamento 4 straipsnio 1 dalimi, to reglamento 1 straipsnyje išvardytų išteklių žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos taip, kad didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) atitinkantis mirtingumas dėl žvejybos palaipsniui pakopomis būtų pasiektas iki 2020 m., kai įmanoma, ir ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d. Žvejybos galimybės turėtų būti išreikštos didžiausiomis leidžiamomis žvejybos pastangomis ir nustatytos laikantis Reglamento (ES) 2019/1022 7 straipsnyje nustatytos žvejybos pastangų sistemos. Todėl 2020 m. didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos turėtų būti sumažintos 10 %, palyginti su baziniu dydžiu, nustatytu pagal to reglamento 7 straipsnio 4 dalį;
(6)2018 m. 42-ajame metiniame susitikime Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM) priėmė Rekomendaciją GFCM/42/2018/1, kuria nustatomos europinių upinių ungurių (Anguilla anguilla L.) išteklių valdymo Viduržemio jūroje (GFCM 1–27 geografiniuose parajoniuose) priemonės. Tarp šių priemonių numatytas kasmetinis trijų mėnesių ištisinis draudimo žvejoti laikotarpis, kuris turi būti kiekvienos valstybės narės nustatytas pagal Reglamente (EB) Nr. 1100/2007 9 nustatytus išsaugojimo tikslus, nacionalinį (-ius) europinių ungurių išteklių valdymo planą (-us) ir europinių ungurių migracijos laiko modelius valstybėje narėje. Rekomendacijoje nustatyta, kad draudimas žvejoti taikomas visuose Viduržemio jūros vandenyse ir sūrokuose vandenyse, pavyzdžiui, žiotyse, pakrančių lagūnose ir tarpiniuose vandenyse. Ši priemonė turėtų būti įgyvendinta Sąjungos teisėje;
(7)2018 m. 42-ajame metiniame susitikime GFCM taip pat priėmė Rekomendaciją GFCM/42/2018/8, kuria nustatyti 2019, 2020 ir 2021 m. laimikio limitai ir žvejybos pastangų apribojimai, taikomi smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliams GFCM 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose (Adrijos jūroje). Šios priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais. Didžiausi laimikio limitai nustatomi tik vieniems metams, nedarant poveikio nei kitoms ateityje priimsimoms priemonėms, nei galimai paskirstymo valstybėms narėms sistemai;
(8)2019 m. 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/xx, kuria nustatytos demersinių išteklių valdymo GFCM 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose (Adrijos jūroje) priemonės ir sukurta tam tikrų demersinių išteklių žvejybos pastangų sistema. Šios priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;
[konstatuojamoji dalis, atitinkami straipsniai ir priedai bus atnaujinti po metinio susitikimo]
(9)atsižvelgiant į Slovėnijos laivyno ypatumus ir labai nedidelį jo poveikį smulkiųjų pelaginių ir demersinių žuvų ištekliams, tikslinga išlaikyti esamus žvejybos modelius ir užtikrinti Slovėnijos laivynui galimybę sužvejoti minimalų smulkiųjų pelaginių rūšių žuvų kiekį ir išnaudoti minimalią demersinių žuvų išteklių žvejybos pastangų kvotą;
(10)2019 m. 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/xx, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija GFCM/40/2017/4 dėl daugiamečio paprastųjų otų žvejybos Juodojoje jūroje (GFCM 29 geografiniame parajonyje) valdymo plano. Šioje rekomendacijoje nustatytas atnaujintas paprastųjų otų regioninis bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) ir kvotų skyrimo sistema, taip pat tolesnės šio ištekliaus išsaugojimo priemonės, visų pirma dviejų mėnesių draudimo žvejoti laikotarpis ir žvejybos dienų apribojimas iki 180 dienų per metus. Šios priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisės aktais;
[konstatuojamoji dalis, atitinkami straipsniai ir priedai bus atnaujinti po metinio susitikimo]
(11)remiantis GFCM pateiktomis mokslinėmis rekomendacijomis, tam, kad būtų užtikrintas atlantinių šprotų ištekliaus Juodojoje jūroje tvarumas, būtina išlaikyti dabartinį mirtingumo dėl žvejybos lygį. Todėl tikslinga ir toliau nustatyti autonominę šio ištekliaus kvotą;
(12)žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į biologinius, socialinius bei ekonominius aspektus ir per konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis pareikštas nuomones, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams;
(13)Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 10 nustatytos papildomos metų sandūros BLSK valdymo sąlygos, įskaitant to reglamento 3 ir 4 straipsniuose numatytas lankstumo nuostatas dėl atsargumo principu pagrįsto BLSK ir analitiniu įvertinimu pagrįsto BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK, Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į biologinę jų būklę, to reglamento 3 arba 4 straipsnis netaikomas. Neseniai visiems ištekliams, kuriems galioja įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti metų sandūros lankstumo mechanizmas. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris kliudytų taikyti racionalaus ir atsakingo jūrų biologinių išteklių naudojimo principą, trukdytų siekti BŽP tikslų ir darytų neigiamą poveikį biologinei išteklių būklei, turėtų būti nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi analitiniu įvertinimu pagrįstiems BLSK tik tuo atveju, jei nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis;
(14)šiame reglamente nustatytomis Sąjungos žvejybos laivams skirtomis žvejybos galimybėmis naudojamasi pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 11 , ypač to reglamento 33 ir 34 straipsnius, susijusius su laimikio ir žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą teikimu. Todėl būtina nurodyti kodus, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos Komisijai duomenis apie iškraunamus išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, žuvų kiekius;
(15)siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas;
(16)žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos visapusiškai laikantis Sąjungos teisės,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo pasiūlymu nustatomos 2020 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūrose galimybės.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1.Šis reglamentas taikomas Sąjungos žvejybos laivams, žvejojantiems šiuos žuvų išteklius:
(a)europinius upinius ungurius (Anguilla anguilla L.) Viduržemio jūroje, apibrėžtoje 4 straipsnio b punkte;
(b)ilgaūses raudonąsias krevetes (Aristeus antennatus), ilganoses rausvąsias krevetes (Parapenaeus longirostris), didžiąsias raudonąsias krevetes (Aristaeomorpha foliacea), europines jūrines lydekas (Merluccius merluccius), norveginius omarus (Nephrops norvegicus) ir europines barzdotes (Mullus barbatus) vakarų Viduržemio jūroje, apibrėžtoje 4 straipsnio c punkte;
(c)europinius ančiuvius (Engraulis encrasicolus) ir europines sardines (Sardina pilchardus) Adrijos jūroje, apibrėžtoje 4 straipsnio d punkte;
(d)europines jūrines lydekas (Merluccius merluccius), norveginius omarus (Nephrops norvegicus), europinius jūrų liežuvius (Solea solea), ilganoses rausvąsias krevetes (Parapenaeus longirostris) ir europines barzdotes (Mullus barbatus) Adrijos jūroje, apibrėžtoje 4 straipsnio d punkte;
(e)atlantinius šprotus (Sprattus sprattus) ir paprastuosius otus (Psetta maxima) Juodojoje jūroje, apibrėžtoje 4 straipsnio e punkte.
2.Šis reglamentas taip pat taikomas mėgėjų žvejybai, kai ji aiškiai minima atitinkamose nuostatose.
3 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojami Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje apibrėžti terminai. Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:
(a)tarptautiniai vandenys – vandenys, į kuriuos nė viena valstybė neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso nė vienos valstybės jurisdikcijai;
(b)mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų gyvųjų vandens išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo arba sporto tikslais;
(c)bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) –
(i)žvejybos, kuriai taikoma Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4–7 dalyse nurodyta įpareigojimo iškrauti laimikį išimtis, atveju – kiekvienų išteklių žuvų kiekis, kurį galima iškrauti kiekvienais metais;
(ii)visos kitos žvejybos atveju – kiekvienų išteklių žuvų kiekis, kurį galima sužvejoti per metus;
(d)kvota – Sąjungai ar valstybei narei skirta BLSK dalis;
(e)Sąjungos autonominė kvota – laimikio limitas, autonomiškai nustatytas Sąjungos žvejybos laivams, jeigu nėra susitarta dėl BLSK;
(f)analitiniu įvertinimu pagrįsta kvota – Sąjungos autonominė kvota, dėl kurios atliktas analitinis įvertinimas;
(g)analitinis įvertinimas – kiekybinis konkrečių išteklių kitimo tendencijų įvertinimas remiantis išteklių biologijos ir naudojimo duomenimis, kuris atlikus mokslinę peržiūrą pripažintas pakankamai kokybišku, kad juo remiantis būtų galima teikti mokslines rekomendacijas dėl galimų būsimų laimikių.
4 straipsnis
Žvejybos zonos
Šiame reglamente nurodytų žvejybos zonų apibrėžtys:
(a)GFCM (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) geografiniai parajoniai – rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1343/2011 12 I priede;
(b)Viduržemio jūra – GFCM 1–27 geografinių parajonių, apibrėžtų Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys;
(c)vakarų Viduržemio jūra – GFCM 1, 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 geografinių parajonių, apibrėžtų Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys;
(d)Adrijos jūra – GFCM 17 ir 18 geografinių parajonių, apibrėžtų Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys;
(e)Juodoji jūra – GFCM 29 geografinio parajonio, apibrėžto Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys.
II ANTRAŠTINĖ DALIS
ŽVEJYBOS GALIMYBĖS
I SKYRIUS
Viduržemio jūra
5 straipsnis
Europiniai upiniai unguriai
1. Visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, susijusiai su europinių upinių ungurių (Anguilla anguilla L.) žvejyba, konkrečiai – tikslinei, atsitiktinei ir mėgėjų žvejybai, taikomos šio straipsnio nuostatos.
2. Šis straipsnis taikomas žvejybai Viduržemio jūros vandenyse ir sūrokuose vandenyse, pavyzdžiui, žiotyse, pakrančių lagūnose ir tarpiniuose vandenyse.
3.Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti europinius upinius ungurius Viduržemio jūros Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse trijų mėnesių ištisinį laikotarpį, kurį turi nustatyti kiekviena valstybė narė. Draudimo žvejoti periodas turi būti suderintas su Reglamente (EB) Nr. 1100/2007 13 nustatytais išsaugojimo tikslais, galiojančiais nacionaliniais valdymo planais ir europinių upinių ungurių migracijos laiko modeliais atitinkamose valstybėse narėse. Valstybės narės praneša Komisijai, kokį laikotarpį nustatė, ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki draudimo įsigaliojimo ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2020 m. sausio 31 d.
II SKYRIUS
Vakarų Viduržemio jūra
6 straipsnis
Demersiniai ištekliai
1.2020 m. didžiausios leidžiamos demersinių išteklių žvejybos vakarų Viduržemio jūroje pastangos nustatytos šio reglamento I priede.
2.Didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas valstybės narės valdo pagal Reglamento (ES) 2019/1022 9 straipsnį.
7 straipsnis
Duomenų perdavimas
Valstybės narės registruoja ir perduoda žvejybos pastangų duomenis Komisijai pagal Reglamento (ES) 2019/1022 10 straipsnį.
Valstybės narės, Komisijai pagal šį straipsnį teikdamos duomenis, naudoja šio reglamento I priede nustatytus žvejybos pastangų grupių kodus.
III SKYRIUS
Adrijos jūra
8 straipsnis
Smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliai
1. Europinių sardinių (Sardina pilchardus) ir europinių ančiuvių (Engraulis encrasicolus), Sąjungos žvejybos laivų sužvejotų Adrijos jūroje, laimikis negali viršyti šio reglamento II priede nustatyto lygio.
2. Adrijos jūroje europines sardines ir europinius ančiuvius žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų žvejybos dienų skaičius negali viršyti 180 žvejybos dienų per metus. Iš tų 180 žvejybos dienų ne daugiau kaip 144 dienos gali būti skirtos tikslinei europinių sardinių žvejybai ir ne daugiau kaip 144 dienos – tikslinei europinių ančiuvių žvejybai.
9 straipsnis
Demersiniai ištekliai
1.2020 m. didžiausios leidžiamos demersinių išteklių žvejybos Adrijos jūroje pastangos nustatytos šio reglamento II priede.
2.Didžiausias leidžiamas pastangas valstybės narės valdo pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsnius.
10 straipsnis
Duomenų perdavimas
Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai teikdamos duomenis apie iškrauto laimikio kiekius pagal išteklius, naudoja šio reglamento II priede nustatytus išteklių kodus.
III SKYRIUS
Juodoji jūra
11 straipsnis
Atlantinių šprotų žvejybos galimybių paskirstymas
Sąjungos autonominė atlantinių šprotų (Sprattus sprattus) kvota, tokios kvotos paskirstymas valstybėms narėms ir su tuo funkciškai susietos sąlygos, jei tokių yra, nustatyti šio reglamento III priede.
12 straipsnis
Paprastųjų otų žvejybos galimybių paskirstymas
Juodosios jūros Sąjungos vandenyse Sąjungos žvejybos laivams taikomas paprastųjų otų (Psetta maxima) BLSK, jo paskirstymas valstybėms narėms ir su tuo funkciškai susietos sąlygos, jei tokių yra, nustatyti šio reglamento III priede.
13 straipsnis
Paprastųjų otų žvejybos pastangų valdymas
Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius otus Juodosios jūros Sąjungos vandenyse, žvejybos dienų skaičius negali viršyti 180 žvejybos dienų per metus, nepriklausomai nuo laivo bendrojo ilgio.
14 straipsnis
Draudimo žvejoti paprastuosius otus laikotarpis
Sąjungos žvejybos laivams draudžiama vykdyti bet kokią žvejybos veiklą, įskaitant paprastųjų otų perkrovimą, laikymą laive ir iškrovimą, Juodosios jūros Sąjungos vandenyse nuo balandžio 15 d. iki birželio 15 d.
15 straipsnis
Specialiosios žvejybos Juodojoje jūroje galimybių paskirstymo nuostatos
Šio reglamento 11 ir 12 straipsniuose nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:
(a)pasikeitimui žvejybos galimybėmis pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;
(b)išskaitymui ir perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 37 straipsnį;
(c)išskaitymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 ir 107 straipsnius.
16 straipsnis
Duomenų perdavimas
Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai teikdamos duomenis apie iškrautų atlantinių šprotų ir paprastųjų otų, kurie buvo sužvejoti Juodosios jūros Sąjungos vandenyse, kiekius, naudoja šio reglamento III priede nustatytus išteklių kodus.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
17 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas