(1)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms investuoti į gynybą, būtina pašalinti gynybos parengties reglamentavimo ir administracinę naštą ir pagreitinti patvirtinimo ir leidimų išdavimo procedūras. Tokių investicijų palengvinimas ir supaprastinimas ilgainiui padės gynybos pramonei augti ir prisidės prie valstybių narių gynybos parengties. Svarbu, kad Sąjunga ir valstybės narės toliau spręstų praktinius uždavinius, kurie kyla gynybos pramonei, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), ir prireikus atliktų koregavimus, kartu visada užtikrindamos tinkamą aukšto sveikatos ir aplinkos apsaugos lygio, konkurencingos vidaus rinkos ir gynybos parengties pusiausvyrą;

(2)

nors keliomis Sąjungos teisės aktų priemonėmis valstybėms narėms suteikiama reikiamo lankstumo imtis veiksmų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos gynybos pramonės pajėgumų didinimui, dažnai jų įgyvendinimas ir nacionalinės teisės aktai trukdo gynybos parengčiai, pavyzdžiui, tam, kaip valstybės narės naudojasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1907/2006 (3) numatytomis išimtimis, kai tai būtina gynybos, be kita ko, gynybos parengties, sumetimais;

(3)

Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 nustatyta teisinė sistema turėtų būti pritaikyta atsižvelgti į gynybos parengties tikslą. Atsižvelgiant į pablogėjusią geopolitinę padėtį, siekiant apsaugoti nacionalinius ir Sąjungos su gynyba susijusius saugumo interesus, reikia lankstumo ir aktyvumo. Kartu labai svarbu išlaikyti aukšto lygio sveikatos ir aplinkos apsaugą bei teisinį aiškumą. Yra požymių, kad įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 kai kuriose valstybėse narėse nevisiškai atsižvelgiama į tame reglamente numatytą lankstumą. Dabartinę gynybai taikomą išimtį galima patobulinti, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir sudarytos sąlygos greičiau imtis veiksmų. Todėl tikslinga išplėsti Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 nustatytų nacionalinių gynybai taikomų išimčių taikymo sritį, suteikiant valstybėms narėms galimybę, siekiant apsaugoti gynybos interesus, prireikus leisti taikyti platesnes išimtis, kartu išlaikant pagrindinę pareigą – derinti gynybos ir su gynyba susijusius saugumo poreikius su aukšto lygio sveikatos ir aplinkos apsauga;

(4)

panašūs pakeitimai turėtų būti padaryti ir kituose su cheminėmis medžiagomis susijusiuose teisės aktuose, kuriuose numatyta lygiavertė nacionalinė išimtis, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1272/2008 (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 528/2012 (5), kad būtų užtikrinta nuosekli gynybos parengties reglamentavimo aplinka;

(5)

nors gynybos sektoriui gali reikėti taikyti tam tikras reglamentų (EB) Nr. 1907/2006, (EB) Nr. 1272/2008 ir (ES) Nr. 528/2012 išimtis, kad būtų išlaikytas operacinis pajėgumas ir gynybos parengtis, taikyti tokias išimtis turėtų būti leidžiama tik tais atvejais, kai tai pateisinama kaip būtinybė siekiant apsaugoti gynybos interesus;

(6)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1021 (6) įgyvendinama Stokholmo konvencija dėl patvariųjų organinių teršalų (toliau – Konvencija) ir 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolas dėl patvariųjų organinių teršalų. Po to, kai pagal Konvenciją priimamas sprendimas įrašyti cheminę medžiagą į Konvencijos A, B arba C priedus, šalis negali suteikti daugiau išimčių nei yra suteikta pagal Konvenciją, išskyrus atvejus, kai šalis nesutinka, kad cheminė medžiaga būtų įrašyta. Todėl gynybos parengties poreikių klausimas Sąjungoje turėtų būti sprendžiamas parengiamuosiuose etapuose, prieš tarptautiniu lygmeniu Konvencijoje nustatant draudimus ar apribojimus. Dėl šios priežasties svarbu, kad atitinkama informacija būtų renkama, vertinama ir pateikiama rizikos valdymo vertinimo etape, kai cheminė medžiaga įrašoma į Konvenciją, nes būtent tame etape Patvariųjų organinių teršalų kontrolės komitetas gali svarstyti galimas tos medžiagos kontrolės priemonių taikymo išimtis;

(7)

negalima atmesti galimybės, kad informacijoje apie cheminių medžiagų naudojimą yra neskelbtinos informacijos, kurią reikia apsaugoti. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama, deramai atsižvelgiant į tarptautinę teisę, taikyti Reglamento (ES) 2019/1021 13 straipsnyje nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų išimtis Sąjungos ar nacionalinių gynybos ir su gynyba susijusių saugumo interesų apsaugos sumetimais, siekiant apsaugoti neskelbtiną informaciją;

(8)

Europos gynybos fondas (EGF), įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/697 (7), turėtų padėti įgyvendinti ir pasiekti tikslą iki 2030 m. užtikrinti gynybos parengtį, kaip nustatė Europos Vadovų Taryba, taip stiprindamas Sąjungos strateginį savarankiškumą ir atsparumą kintančių saugumo iššūkių sąlygomis. Tai, be kita ko, yra valstybių narių gynybos pajėgumų stiprinimas siekiant veiksmingai reaguoti į pačias įvairiausias grėsmes, įskaitant hibridinių operacijų grėsmę ir ginkluotos agresijos riziką;

(9)

EGF turėtų didinti Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės (EGTPB) atsparumą, be kita ko, plėtojant technologijas ir infrastruktūrą, kuriais didinamas energijos vartojimo efektyvumas ir mažinama priklausomybė nuo ypatingos svarbos žaliavų išorės tiekėjų;

(10)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2025/2643 (8) Sąjunga turėtų nustatyti Europos gynybos srities bendrų interesų projektus (EGSBIP), į kuriuos turėtų būti sutelktos pastangos ir ištekliai. EGSBIP turi sudaryti bendradarbiaujamieji pramonės projektai, kuriais siekiama stiprinti EGTPB konkurencingumą visoje Sąjungoje, kartu prisidedant prie valstybių narių karinių pajėgumų, kurie yra itin svarbūs Sąjungos saugumo ir gynybos interesams, plėtojimo. Todėl EGF galėtų remti bendradarbiaujamuosius mokslinių tyrimų ir plėtros veiksmus, atitinkančius veiksmus, kurių reikalaujama šioje srityje;

(11)

EGF tarpinio vertinimo ataskaitoje patvirtinta, kad jis apskritai yra veiksmingas ir aktualus, kartu pabrėžiant, kad reikia toliau racionalizuoti procedūras ir, kai įmanoma, mažinti administracinę naštą, taip pat aiškiau, paprasčiau ir lanksčiau išdėstyti Reglamentą (ES) 2021/697, kad būtų lengviau vykdyti EGF veiklą. Todėl tas reglamentas turėtų būti iš dalies pakeistas, atsižvelgiant į patirtį, įgytą nuo 2021 m., ir į grįžtamąją informaciją, gautą per konsultacijas, surengtas atliekant tarpinį EGF vertinimą;

(12)

reikėtų toliau mažinti administracinę naštą, susijusią su dalyvavimu EGF, ir supaprastinti procedūras. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tarpvalstybinėms MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, siekiant visoje Sąjungoje užtikrinti sąžiningą ir lygiateisę prieigą prie kvietimų teikti pasiūlymus. Siekiant geriau atsižvelgti į konkrečius MVĮ poreikius, tikslinga gerokai sutrumpinti ir supaprastinti su MVĮ susijusių kvietimų teikti pasiūlymus paraiškų teikimo ir vertinimo procedūras. Specialios tokios skubios paramos teikimo sąlygos neturėtų pakenkti kompetencija grindžiamam požiūriui ir turėtų būti nustatytos darbo programoje;

(13)

EGF turėtų skatinti bendradarbiavimą, atitinkantį gynybos pajėgumų prioritetus, dėl kurių valstybės narės bendrai susitarė pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką, visų pirma kalbant apie pajėgumų plėtojimo prioritetus, ir padėti spręsti klausimus, susijusius su Europos Vadovų Tarybos nustatytomis prioritetinėmis pajėgumų sritimis;

(14)

pagal dabartinę EGF veiklos įgyvendinimo teisinę sistemą netiesioginis valdymas taikomas tik išimtiniais atvejais. Tačiau siekiant sudaryti palankesnes sąlygas spartinti ir paprastinti inovacijų ciklus, dėl kurių EGF galėtų veiksmingiau reaguoti į atsirandančius gynybos poreikius ir technologinę pažangą ir kad EGF veikla būtų įgyvendinama ekonomiškai efektyviau, gali prireikti lanksčiau taikyti netiesioginį valdymą. Todėl būtina numatyti galimybę lanksčiau taikyti netiesioginį valdymą, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir atskaitomybės principų ir kad netiesioginio valdymo taikymas būtų griežtai stebimas ir vertinamas, siekiant užtikrinti optimalų Sąjungos lėšų panaudojimą. Vertinimo ir skyrimo procedūros vykdomos pagal Reglamentą (ES) 2021/697 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509 (9), neatsižvelgiant į tai, ar jos vykdomos taikant tiesioginį, ar netiesioginį valdymą;

(15)

dėl sparčiai kintančių strateginių aplinkybių, visų pirma dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, labai svarbu paspartinti Europos gynybos technologinę transformaciją. Ukrainos gynybos sistema pasirodė esanti novatoriška, atspari ir ekonomiškai efektyvi daugeliu svarbių gynybos technologijų aspektų. EGTPB būtų ypač naudinga pasinaudoti šia patirtimi bei praktinėmis žiniomis ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, kad būtų padidintas jos inovacinis pajėgumas. Prie šių pastangų galėtų prisidėti Sąjungos gavėjų ir Ukrainos subjektų bendradarbiavimo stiprinimas vykdant tikslinius veiksmus. Toks bendradarbiavimas visų pirma gali suteikti galimybių, kurios nėra lengvai prieinamos Sąjungoje, pavyzdžiui, greitai gaunamus rezultatus, 24 valandas per parą trunkančius bandymus ir bandymus realiomis operacinėmis sąlygomis. Jis taip pat gali gerokai paskatinti gynybos technologijų ir produktų kūrimą ir patvirtinimą, taip pat padėti realistiškus scenarijus panaudoti tolesnio gynybos technologijų ir produktų vystymo reikmėms, taip užtikrinant techninį ir strateginį EGTPB pranašumą. Leidus finansuoti Ukrainoje vykdomos bandymų veiklos išlaidas, EGF galėtų remti veiksmingesnių ir novatoriškesnių gynybos sprendimų kūrimą ir galiausiai prisidėti prie Sąjungos gynybos pajėgumų stiprinimo. Tokios bandymų vykdymo išlaidos turėtų būti tinkamos finansuoti tik tiek, kiek tai būtina konkretiems EGF tikslams, nustatytiems Reglamento (ES) 2021/697 3 straipsnio 2 dalyje, pasiekti;

(16)

atlikus tarpinį EGF vertinimą paaiškėjo, kad dabartiniai pasiūlymų dėl EGF finansavimo skyrimo vertinimo kriterijai yra pernelyg sudėtingi, neaiškūs ir sunkiai pritaikomi praktikoje. Tai lėmė nereikalingą administracinę naštą ir netikrumą Komisijai ir pareiškėjams, o galiausiai tai trukdo veiksmingai vykdyti EGF veiklą. Būtina supaprastinti skyrimo kriterijus ir lanksčiau juos taikyti, kad vertinimas būtų veiksmingesnis, skaidresnis ir efektyvesnis. Laikantis kompetencija grindžiamo požiūrio į gynybos srities mokslinius tyrimus ir plėtrą, pasiūlymai turėtų būti vertinami remiantis bent gynybos srities kompetencija ir inovacijų potencialu, deramai atsižvelgiant į operacinę svarbą ir pridėtinę vertę Sąjungai, taip pat remiantis veiksmų įgyvendinimo kokybės ir veiksmingumo vertinimu. Jeigu būtų galimybė atrinkti atitinkamą skyrimo kriterijų poaibį pagal konkrečius kiekvieno kvietimo teikti pasiūlymus tikslus, būtų įmanoma atlikti pritaikytą ir tikslingą vertinimą, o tai sudarytų sąlygas geriau jį suderinti su EGF prioritetais ir tikslais. Siekiant palengvinti paraiškų rengimą, kiekviename kvietime teikti paraiškas turėtų būti aiškiai ir skaidriai nurodyta, kokie kriterijų poaibiai ir jų atitinkami svoriniai daugikliai bus taikomi. Siekiant užtikrinti skaidrumą, į kiekvieną kvietimo teikti pasiūlymus temą turėtų būti įtraukta ta pati skyrimo kriterijų aibė, kuri pateikiama metinės darbo programos kvietime teikti pasiūlymus;

(17)

vykdyti EGF veiklą trukdė reikalavimas priimti metines darbo programas, dėl kurio atsirado sudėtingų procedūrų, todėl sunku užtikrinti EGF remiamų veiksmų nuspėjamumą ir tęstinumą. Siekiant spręsti šį klausimą ir suteikti daugiau lankstumo valdant EGF, būtina numatyti galimybę įgyvendinti EGF veiklą pagal metines arba daugiametes darbo programas. Tai leistų Komisijai geriau planuoti ir koordinuoti paramą gynybos srities mokslinių tyrimų ir plėtros veiklai, kartu užtikrinant veiksmingesnį išteklių naudojimą ir didesnę įvairių projektų ir iniciatyvų sinergiją. Suteikus galimybę rengti daugiametes darbo programas, EGF galėtų tinkamiau remti ilgalaikius mokslinių tyrimų ir plėtros projektus, skatinti suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą ir galiausiai prisidėti prie Sąjungos gynybos pajėgumų stiprinimo. Dėl pasikeitusios geopolitinės padėties ypatingą dėmesį reikėtų skirti veiksmams, kuriais prisidedama prie valstybių narių ir asocijuotųjų valstybių, kurioms kyla didžiausia konvencinių karinių grėsmių materializavimosi rizika, poreikių tenkinimo;

(18)

siekiant toliau didinti EGF veiksmingumą ir efektyvumą, labai svarbu suteikti Komisijai reikiamą lankstumą valdyti EGF taip, kad būtų optimizuotas išteklių naudojimas ir kuo labiau sumažinta administracinė našta. Todėl turėtų būti patikslintos sąlygos, kuriomis Komisija išimties tvarka gali tiesiogiai skirti sutartis, kad tam tikromis aplinkybėmis, kurios būtų aiškios ir laikomos atitinkančiomis kvietimo teikti pasiūlymus temą, būtų galima taikyti supaprastintą ir pagreitintą procedūrą. Turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos tęsti pastangas ir veiksmingai įgyvendinti gynybos mokslinių tyrimų ir plėtros projektus, laikantis kompetencija grindžiamo požiūrio ir skaidrumo, sąžiningumo bei vienodo požiūrio principų. Komisijai turėtų būti sudarytos sąlygos geriau reaguoti į besikeičiančius gynybos sektoriaus poreikius, turėtų būti skatinamas suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas ir tobulinamas novatoriškų ir veiksmingų gynybos sprendimų plėtojimas, taip didinant Sąjungos saugumą ir valstybių narių gynybos pajėgumus;

(19)

EGF, vykdydamas ikiprekybinius viešuosius pirkimus, gali paskatinti novatoriškų gynybos technologijų ir sprendimų kūrimą. Tačiau dabartinė teisinė sistema yra pernelyg sudėtinga ir joje trūksta aiškumo dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų, vykdomų pagal EGF, sąlygų, o tai trukdo veiksmingai ja naudotis. Reikia supaprastinti ir išaiškinti ikiprekybinių viešųjų pirkimų sąlygas, nes dabartinėmis nuostatomis skatinama pagal tą pačią procedūrą skirti kelias sutartis (pasirinkti kelis tiekėjus), o tai ne visada tinka gynybos sektoriui. Tikimasi, kad panaikinus šį apribojimą bus sukurta aiškesnė ir veiksmingesnė ikiprekybinių viešųjų pirkimų sistema, sudarysianti sąlygas EGF geriau remti novatoriškų sprendimų kūrimą, mažinti atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir diegimo rinkoje ir aktyviai skatinti valstybes nares investuoti į gynybos srities mokslinius tyrimus ir plėtrą;

(20)

pagal dabartinę EGF teisinę sistemą valstybėms narėms, ypač bendrai finansuojančioms tokius projektus, nesuteikta pakankamai teisių susipažinti su plėtros projektų rezultatais. Siekiant spręsti šį susirūpinimą keliantį klausimą ir skatinti labiau bendradarbiavimu grindžiamą požiūrį į mokslinius tyrimus ir plėtrą gynybos srityje, būtina bendrą finansavimą teikiančioms valstybėms narėms suteikti teisę sąžiningomis sąlygomis susipažinti su plėtros projektų rezultatais. Tokios teisės susipažinti turėtų būti suteikiamos tik tam, kad atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos galėtų įvertinti veiksmo rezultatus ir galimą jų naudojimą viešosios gynybos planavimui ir pajėgumų plėtojimui. Tos prieigos teisės neturėtų apimti jokių intelektinės nuosavybės teisių (INT) ar praktinės patirties perdavimo ir turėtų būti naudojamos tik nekomerciniais ir nekonkurenciniais tikslais. Be to, jei valstybės narės arba EGF asocijuotosios valstybės patvirtino bendrą finansavimą kai kuriems konsorciumo teisiniams subjektams, nė viena Reglamento (ES) 2021/697 nuostata netrukdo atrinkto konsorciumo teisės subjektams suteikti toms valstybėms narėms arba EGF asocijuotosioms valstybėms teisę naudoti veiksmų metu gautus rezultatus arba būti juos naudojusioms, be kita ko, sertifikavimui, testavimui ir integravimui į nacionalines sistemas, taip pat kitais gynybos tikslais, dėl ko turi būti sutarta valstybių narių arba EGF asocijuotųjų valstybių ir atrinkto konsorciumo juridinių asmenų. Naudojimosi tokiomis prieigos teisėmis sąlygos turėtų būti apibrėžtos gavėjų ir veiksmus bendrai finansuojančių nacionalinių institucijų sutartiniuose santykiuose. Taip siekiama padidinti skaidrumą ir palengvinti valstybių narių ir pramonės įmonių derybų procesą ir palengvinti sprendimų priėmimo procesą. Tikimasi, kad tai padės skatinti sklandesnį bendradarbiavimą gynybos srities mokslinių tyrimų ir plėtros srityje;

(21)

išlaidų, susijusių su bandymų vykdymu Ukrainoje, tinkamumas finansuoti gali padidinti pagal EGF finansuojamų projektų veiksmingumą ir efektyvumą. Kad Reglamento (ES) 2021/697 daliniai pakeitimai duotų kuo daugiau naudos, to reglamento dalinis pakeitimas, susijęs su šių išlaidų tinkamumu finansuoti, turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2025 m. sausio 1 d.;

(22)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. remti gynybos parengtį, palengvinti investicijas į gynybą ir pagerinti gynybos pramonės sąlygas, valstybės narės negali deramai pasiekti ir tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje išdėstyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(23)

todėl reglamentai (EB) Nr. 1907/2006, (EB) Nr. 1272/2008, (ES) Nr. 528/2012, (ES) 2019/1021 ir (ES) 2021/697 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

2 straipsnis papildomas šiuo punktu:

(*1)   2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL L 216, 2009 8 20, p. 76, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/81/oj).“;"

2)

3 straipsnyje įterpiama ši dalis:

3)

13 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Prireikus valstybės narės, siekdamos apsaugoti neskelbtiną informaciją, gali netaikyti šio straipsnio Sąjungos arba nacionalinių gynybos interesų apsaugos sumetimais, jei tokios išimtys netrukdo Sąjungai ar valstybėms narėms, kai tinkama, laikytis savo pareigų teikti ataskaitas pagal Konvenciją.“.

1)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

4 straipsnis papildomas šia dalimi:

3)

6 straipsnis pakeičiamas taip:

4)

8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

(*2)   2024 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (OL L, 2024/2509, 2024 9 26, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/2509/oj).“;"

5)

9 straipsnio 6 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Su ta veikla susijusios išlaidos neatitinka reikalavimų Fondo teikiamai paramai gauti. Tačiau, jei tą veiksmą vykdantys gavėjai ir subrangovai bendradarbiauja su Ukrainoje įsisteigusiais, Ukrainos kontroliuojamais arba Ukrainos subjekto kontroliuojamais teisės subjektais vieninteliu tikslu – naudoti jų infrastruktūrą, objektus, turtą ir išteklius 10 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytai bandymų veiklai, susijusios išlaidos laikomos atitinkančios reikalavimus Fondo paramai gauti, jei tos išlaidos naudingos finansuojamam veiksmui ir yra būtinos EGTPB konkurencingumui, veiksmingumui ir inovaciniam pajėgumui visoje Sąjungoje stiprinti, kaip nustatyta 3 straipsnyje.“

6)

11 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Tam tikromis tinkamai pagrįstomis ir išskirtinėmis aplinkybėmis Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas ir be kvietimo teikti pasiūlymus pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 198 straipsnį, be kita ko, to straipsnio pirmos pastraipos e punkte numatytais atvejais.“

7)

12 straipsnis pakeičiamas taip:

8)

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9)

14 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

10)

17 straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

;

11)

22 straipsnis išbraukiamas;

12)

23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

13)

24 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: