Laikina versija
TEISINGUMO TEISMO (dešimtoji kolegija) SPRENDIMAS
2026 m. spalio 15 d.(*)
„ Apeliacinis skundas – Ribojamosios priemonės, taikomos atsižvelgiant į karinę agresiją prieš Ukrainą – Sprendimas 2014/145/BUSP – 2 straipsnio 1 dalies pabaiga – Ribojamosios priemonės, taikomos fiziniam asmeniui, susijusiam su kitu fiziniu asmeniu, kuriam pačiam taikomos ribojamosios priemonės – Dviejų šeiminiais ryšiais susijusių asmenų „sąsajos“ sąvoka “
Byloje C‑695/23 P
dėl 2023 m. lapkričio 16 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
Galina Evgenyevna Pumpyanskaya, gyvenanti Jekaterinburge (Rusija), iš pradžių atstovaujama Rechtsanwälte A. Egger, P. Goeth, G. Lansky ir E. Steiner, vėliau – avvocati F. Ciancio ir A. Saccucci,
apeliantė,
dalyvaujant kitai proceso šaliai
Europos Sąjungos Tarybai, atstovaujamai B. Driessen ir S. Van Overmeire,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (dešimtoji kolegija),
kurią sudaro dešimtosios kolegijos pirmininkas B. Smulders, penktosios kolegijos pirmininkė M. L. Arastey Sahún (pranešėja) ir teisėjas J. Passer,
generalinė advokatė L. Medina,
kancleris V. Di Bucci,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti 2023 m. rugsėjo 6 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Pumpyanskaya / Taryba (T‑272/22, EU:T:2023:491; toliau – skundžiamas sprendimas); juo tas teismas atmetė jos ieškinį dėl 2022 m. kovo 9 d. Tarybos sprendimo (BUSP) 2022/397, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 80, 2022, p. 31), ir 2022 m. kovo 9 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/396, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 80, 2022, p. 1) (toliau kartu – ginčijami aktai), panaikinimo tiek, kiek abiem šiais aktais jos pavardė įtraukta į prie jų pridėtus sąrašus.
Teisinis pagrindas ir ginčo aplinkybės
2 Šios bylos faktinės ir teisinės aplinkybės išdėstytos skundžiamo sprendimo 2–17 punktuose. Šioje byloje jas galima apibendrinti ir papildyti, kaip nurodyta toliau.
3 Ši byla susijusi su ribojamosiomis priemonėmis, nuo 2014 m. taikomomis Europos Sąjungos, reaguojant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi.
4 Apeliantė yra Rusijos pilietė.
5 2014 m. kovo 17 d. Europos Sąjungos Taryba, remdamasi ESS 29 straipsniu, priėmė Sprendimą 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 78, 2014, p. 16).
6 Tą pačią dieną Taryba, remdamasi SESV 215 straipsnio 2 dalimi, priėmė Reglamentą (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 78, 2014, p. 6).
Sprendimas 2014/145
7 Pagal Sprendimo 2014/145, iš dalies pakeisto, be kita ko, Sprendimu 2022/329 (toliau – Sprendimas 2014/145), 1 straipsnio 1 dalį valstybės narės įpareigojamos, išskyrus atvejus, kai taikomos šio 1 straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse nurodytos nukrypti leidžiančios nuostatos, imtis būtinų priemonių, kad užkirstų kelią atvykti į jų teritorijas ar vykti per jas tranzitu, be kita ko, fiziniams asmenims, visų pirma atitinkantiems to 1 straipsnio 1 dalies e punkte numatytus kriterijus, taip pat su jais susijusiems fiziniams asmenims.
8 Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalies g punkte numatyta, kad įšaldomos lėšos ir ekonominiai ištekliai, priklausantys, be kita ko, šiame g punkte nustatytus kriterijus atitinkantiems fiziniams asmenims, taip pat su jais susijusiems fiziniams asmenims; šis kriterijus iš esmės identiškas numatytajam šio sprendimo 1 straipsnio 1 dalies e punkte. Minėto sprendimo 2 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:
„[Įšaldomos] [v]isos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kurie nuosavybės teise priklauso, kuriuos turi, valdo ar kontroliuoja:
<...>
g) įtakingi verslininkai arba juridiniai asmenys, subjektai ar organizacijos, susiję su ekonomikos sektoriais, užtikrinančiais didelių pajamų šaltinį Rusijos Federacijos vyriausybei, atsakingai už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją,
<...>
ir su jais susiję fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ar įstaigos, išvardyti priede, <...>“
9 Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 3–5, 7 ir 8 dalyse iš esmės numatyta, kad valstybių narių kompetentingos institucijos tam tikromis aplinkybėmis ir sąlygomis gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą ir atlikti mokėjimus tam tikriems subjektams ir kad šio sprendimo priede pateiktame sąraše išvardyti fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ar organizacijos gali atlikti mokėjimus pagal sutartį, sudarytą iki jų įtraukimo į šį sąrašą dienos.
10 Minėto sprendimo 6 straipsnio trečioje pastraipoje nustatyta, kad šis sprendimas nuolat peržiūrimas ir turi būti pratęsiamas arba iš dalies keičiamas, jei Taryba mano, kad jo tikslai nebuvo pasiekti.
Reglamentas Nr. 269/2014
11 Reglamento Nr. 269/2014, iš dalies pakeisto, be kita ko, Reglamentu 2022/330 (toliau – Reglamentas Nr. 269/2014), 3 straipsnio 1 dalies g punkte, siejamame su šio reglamento 2 straipsniu, numatyta, kad įšaldomos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kurie nuosavybės teise priklauso, kuriuos turi, valdo ar kontroliuoja, be kita ko, fiziniai asmenys, atitinkantys šiame g punkte apibrėžtą kriterijų, taip pat su jais susiję fiziniai asmenys, iš esmės taip pat, kaip numatyta Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalies g punkte ir jo pabaigoje.
12 Minėto reglamento 4–6b straipsniuose iš esmės pakartotos tos pačios nuostatos kaip ir atitinkamai Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 3–5, 7 ir 8 dalyse.
13 To paties reglamento 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad I priede pateiktas sąrašas peržiūrimas nuolat, ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių.
Ginčijami aktai
14 2022 m. kovo 9 d. Taryba, atsižvelgdama į padėties Ukrainoje rimtumą, priėmė ginčijamus aktus. Jais apeliantės pavardė buvo įtraukta atitinkamai į Sprendimo 2014/145 priede, taip pat Reglamento Nr. 269/2014 I priede pateiktus sąrašus dėl šių motyvų:
„[Apeliantė] yra BF „Sinara“ – fondo, kuris vykdo didelių bendrovių, įskaitant „PJSC Pipe Metallurgical Company“, labdaros veiklą, Globėjų tarybos pirmininkė. Ji yra Dmitry Alexandrovich PUMPYANSK[I]Y, bendrovės „PJSC Pipe Metallurgical Company“, kuri yra naftos ir dujų pramonei skirtų plieno vamzdžių Rusijos pasaulinė gamintoja, Rusijos direktorių valdybos pirmininko, sutuoktinė. Dmitry A. Pumpyansk[i]y yra Rusijos verslininkas milijardierius. Jis taip pat yra „Group Sinara“ pirmininkas ir valdybos narys. Abi bendrovės remia Rusijos Federacijos valdžios institucijas ir valstybės valdomas įmones, įskaitant Rusijos geležinkelius, „Gazprom“ ir „Rosneft“, ir gauna naudos iš bendradarbiavimo su jais [jomis].
Taigi, [apeliantė] yra fizinis asmuo, turintis ryšių su įtakingu verslininku, susijusiu su ekonomikos sektoriais, užtikrinančiais didelių pajamų šaltinį Rusijos Federacijos vyriausybei, atsakingai už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją.“
Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
15 2022 m. gegužės 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo apeliantės ieškinį dėl ginčijamų aktų panaikinimo, kiek jie su ja susiję. Ieškinio dėl panaikinimo pirmuoju pagrindu ji ginčijo Tarybos vertinimą, kad jos situacija atitinka Sprendimo 2014/145 1 straipsnio 1 dalies pabaigoje ir 2 straipsnio 1 dalies pabaigoje bei Reglamento Nr. 269/2014 3 straipsnio 1 dalies pabaigoje numatytą kriterijų (toliau – sąsajos kriterijus), nes ji yra „susijusi“ su jos sutuoktiniu, kuriam pačiam buvo taikomos ribojamosios priemonės pagal Sprendimo 2014/145 1 straipsnio 1 dalies e punkte ir 2 straipsnio 1 dalies g punkte, taip pat Reglamento Nr. 269/2014 3 straipsnio 1 dalies g punkte numatytą kriterijų (toliau – g punkto kriterijus). Antruoju pagrindu ji, be kita ko, teigė Tarybą pažeidus jos pagrindines teises ir proporcingumo principą.
16 Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė apeliantės ieškinį. To sprendimo 49–60 punktuose konstatavęs, kad Taryba nepadarė vertinimo klaidos, kai į Sprendimo 2014/145 priede ir Reglamento Nr. 269/2014 I priede esantį sąrašą, remdamasis g punkto kriterijumi, įtraukė apeliantės sutuoktinio pavardę, jo 62–84 punktuose jis nusprendė, kad Taryba turėjo pagrindo manyti, jog apeliantė iš tiesų susijusi su savo sutuoktiniu, kaip tai suprantama pagal sąsajos kriterijų.
17 Šiuo klausimu Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 63 punkte konstatavo, kad sąvoka „sąsaja“ apima, be kita ko, fizinius ar juridinius asmenis, kuriuos apskritai sieja bendri interesai, tačiau nereikalaujama ryšio vykdant ekonominę veiklą; vis dėlto ji negali būti grindžiama vien tik šeimyniniais ryšiais. To sprendimo 70 punkte jis pripažino, kad nors apeliantė nevykdė tiesioginių pareigų dviejose bendrovėse, kuriose jos sutuoktinis vykdė veiklą, sutuoktinius siejo bendri interesai, peržengiantys juos siejančius šeiminius ryšius, nes apeliantė ėjo svarbias pareigas fonde, atsakingame už šių dviejų bendrovių labdaros veiklos valdymą. Taigi minėto sprendimo 71 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Taryba pateikė pakankamai konkrečių, tikslių ir nuoseklių įrodymų, galinčių atskleisti apeliantės ir įtakingo verslininko sąsają, kaip tai suprantama pagal g punkto kriterijų, dėl juos siejančių šeiminių ir verslo ryšių. Jis nusprendė, kad šios išvados nepaneigia kiti apeliantės argumentai, ir to paties sprendimo 85 punkte ieškinio pirmąjį pagrindą atmetė kaip nepagrįstą.
18 Skundžiamo sprendimo 121 punkte Bendrasis Teismas taip pat atmetė ieškinio antrąjį pagrindą, grindžiamą proporcingumo principo ir apeliantės pagrindinių teisių pažeidimu. Iš esmės to sprendimo 89–109 punktuose jis konstatavo, kad pagrindinių apeliantės teisių įgyvendinimo apribojimas dėl jai nustatytų ribojamųjų priemonių atitinka keturias Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, įskaitant sąlygą, susijusią su proporcingumo principu. Be to, minėto sprendimo 110–120 punktuose jis pripažino, kad nustatydama ribojamąsias priemones apeliantei Taryba nepažeidė vienodo požiūrio ir teisinio saugumo principų, nors „sąsajos“ sąvoka buvo suformuluota plačiai ir suteikė jai diskreciją.
19 Kadangi abu apeliantės ieškinio pagrindai buvo atmesti, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 121 punkte atmetė visą jos ieškinį.
Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai
20 Apeliaciniame skunde apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą,
– išnagrinėti ieškinį iš esmės ir panaikinti ginčijamus aktus, kiek jie su ja susiję,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas pirmojoje instancijoje, arba
– subsidiariai, panaikinti skundžiamą sprendimą, grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą,
21 Taryba Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti apeliacinį skundą,
– subsidiariai, jei Teisingumo Teismas nuspręstų panaikinti skundžiamą sprendimą ir išnagrinėti bylą iš esmės, atmesti ieškinį dėl esmės ir
– priteisti iš apeliantės bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.
22 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Teisingumo Teismo pirmininkas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus priimtas sprendimas byloje C‑696/23. 2026 m. kovo 26 d. buvo paskelbtas Teisingumo Teismo sprendimas Pumpyanskiy ir kt. / Taryba (C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245). Tos pačios dienos sprendimu šios bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.
23 2026 m. balandžio 21 d. raštais Teisingumo Teismo kanceliarija pranešė šalims apie šio sprendimo paskelbimą ir paprašė pateikti pastabas dėl jo galimų pasekmių šiai bylai. Taryba ir apeliantė savo pastabas tuo klausimu pateikė atitinkamai 2026 m. gegužės 13 d. ir gegužės 21 d. raštais.
Dėl apeliacinio skundo
24 Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė nurodo tris pagrindus, grindžiamus Bendrojo Teismo padarytomis teisės klaidomis, kai, pirma, nusprendė, kad jos sutuoktinį galima laikyti „įtakingu verslininku, susijusių su ekonomikos sektoriais, užtikrinančiais didelių pajamų šaltinį Rusijos Federacijos vyriausybei“, kaip tai suprantama pagal g punkto kriterijų, antra, pripažino, kad ji buvo „susijusi“ su savo sutuoktiniu, kaip tai suprantama pagal sąsajos kriterijų, ir, trečia, nusprendė, kad jai nustatytos ribojamosios priemonės buvo proporcingos ir nepažeidė jos pagrindinių teisių.
Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo
25 Pirmuoju pagrindu apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes skundžiamo sprendimo 49 ir 54 punktuose konstatavo, kad Taryba nepadarė vertinimo klaidos, apibūdindama jos sutuoktinį kaip „vieną iš įtakingiausių verslininkų, susijusių su ekonomikos sektoriais, užtikrinančiais didelių pajamų šaltinį Rusijos Federacijos vyriausybei“, kaip apibrėžta g punkto kriterijuje.
26 Tarybos manymu, pirmasis pagrindas yra nepriimtinas, nes apeliantė siekia užginčyti Bendrojo Teismo atliktą vertinimą ir konstatuotas faktines aplinkybes. Bet kokiu atveju ši institucija ginčija apeliantės argumentų pagrįstumą.
27 Reikia pasakyti, kad paklausta dėl iš 2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba (C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245) kylančių pasekmių, apeliantė pareiškė atsisakanti savo pirmojo pagrindo.
28 Šiomis aplinkybėmis nereikia priimti sprendimo nei dėl pirmojo pagrindo, nei dėl Tarybos pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo.
Dėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo
Šalių argumentai
29 Antruoju pagrindu apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nusprendęs, kad Taryba galėjo pagrįstai pripažinti ją asmeniu, „susijusiu“ su savo sutuoktiniu, kaip tai suprantama pagal sąsajos kriterijų. Jos teigimu, skundžiamo sprendimo 64 ir 65, 70, 71, 74–76 ir 78 punktuose Bendrasis Teismas pernelyg daug dėmesio skyrė jos šeiminiams ryšiams su sutuoktiniu, nors to sprendimo 63 punkte jis pažymėjo, kad du šeimos narius siejantys bendri interesai negali būti grindžiami vien šių šeimos narių šeiminiais ryšiais, kad būtų tenkinamas sąsajos kriterijus.
30 Be to, tame pačiame skundžiamo sprendimo punkte ir 70 punkte konstatavęs, kad „sąsajos“ sąvoka apima asmenis, kuriuos sieja bendri interesai, viršijantys juos siejančius šeiminius ryšius, Bendrasis Teismas, nepaisydamas teisinio saugumo principo, taikė ne tik pernelyg platų, bet ir konceptualiu požiūriu nepakankamai aiškų aiškinimą, nes šeiminiams ryšiams paprastai būdingi bendri interesai, tačiau jie neįrodo, kad egzistuoja tokius ryšius viršijantys santykiai.
31 Apeliantė taip pat teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nusprendęs, kad ją ir jos sutuoktinį sieja verslo ryšiai. Visų pirma, priešingai, nei nurodyta skundžiamo Bendrojo Teismo sprendimo 64 punkte, apeliantė niekada nevykdė pareigų tose bendrovėse, kuriose pareigas ėjo jos sutuoktinis, t. y. TMK ir Sinara grupėje; beje, tai Bendrasis Teismas pripažino to sprendimo 70 punkte.
32 Be to, apeliantė priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad šis nusprendė, jog atitinkama jos ir jos sutuoktinio veikla skirtinguose subjektuose pakankamai įrodo, kad juos sieja verslo ryšiai. Konkrečiai, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad fonde ji ėjo tik garbės pareigas visuomeniniais pagrindais, todėl skundžiamo sprendimo 78 punkte jis neturėjo konstatuoti, jog ta aplinkybė, kad apeliantė nedalyvavo šio fondo valdyme, neturi reikšmės. Be to, Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, kai minėto sprendimo 70 punkte pripažino, kad minėtas fondas buvo „glaudžiai“ susijęs su TMK ir Sinara grupe, nors minėto sprendimo 69 punkte jis buvo konstatavęs, kad šios dvi bendrovės buvo tik vienos iš daugelio minėtos organizacijos investuotojų ir todėl jų sąsaja su ja buvo menka. Galiausiai Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad apeliantę ir jos sutuoktinį sieja verslo ryšiai, nors pastarasis perleido jam priklausančias minėtų bendrovių akcijas, o oficialias pareigas šiose bendrovėse jis ėjo tik tam, kad užtikrintų sklandų perleidimą prieš atsistatydindamas iš pareigų.
33 Apeliantė taip pat mano, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 64, 70, 71 ir 74 punktuose nepakankamai aiškiai nurodė priežastis, kodėl, jo manymu, apeliantę ir jos sutuoktinį siejo ne tik verslo ryšiai, bet ir bendri interesai. Be to, skundžiamame sprendime nėra pakankamai motyvų, kad būtų galima nustatyti, jog apeliantės pareigos labdaros organizacijoje rodė ne tik jos, bet ir jos sutuoktinio interesus, o tam, kad atsirastų dviejų asmenų tarpusavio sąsaja, juos siejantys interesai turėjo būti bent minimaliai reikšmingi.
34 Be to, ribojamųjų priemonių taikymas vykdomųjų pareigų nevykdančiam labdaros organizacijos valdybos nariui, kaip antai apeliantei, neatitinka tiek ESS 21 straipsniu, tiek ginčijamais aktais siekiamų tikslų ir pagal SESV 215 straipsnį nėra grindžiamas pakankamu ryšiu su trečiąja valstybe, prieš kurią veikia Sąjunga, t. y. šiuo atveju – su Rusijos Federacija.
35 Galiausiai apeliantė mano, kad Bendrojo Teismo nurodyti sprendimai, kuriais grindžiamas jo pateiktas sąsajos sąvokos aiškinimas, t. y. 2023 m. kovo 8 d. Sprendimas Prigozhina / Taryba (T‑212/22, EU:T:2023:104), 2016 m. liepos 28 d. Sprendimas Tomana ir kt. / Taryba ir Komisija (C‑330/15 P, EU:C:2016:601) ir 2015 m. rugsėjo 4 d. Sprendimas NIOC ir kt. / Taryba (T‑577/12, U:T:2015:596) jos atveju netaikomi, nes jai kartu su jos sutuoktiniu nepriklauso jokia įmonė, ji neužima jokių aukštų pareigų Rusijoje ir nėra subjektas.
36 Nors Taryba mano, kad šio sprendimo 32 punkte apibendrintais argumentais apeliantė siekia užginčyti Bendrojo Teismo konstatuotas faktines aplinkybes, ir dėl to šie argumentai nepriimtini, ji ginčija visų apeliantės argumentų pagrįstumą.
Teisingumo Teismo vertinimas
37 Pirma, apeliantės teiginį, grindžiamą tuo, kad skundžiamo sprendimo 63 punkte aiškindamas „sąsajos“ sąvoką Bendrasis Teismas pažeidė teisinio saugumo principą, reikia atmesti.
38 Šiuo klausimu reikėtų priminti, kad pagal šį principą reikalaujama, pirma, kad teisės normos būtų aiškios ir tikslios, ir, antra, kad teisės subjektai galėtų nuspėti jų taikymą, ypač kai jos gali turėti neigiamų pasekmių. Be kita ko, pagal šį principą reikia, kad teisės norma leistų suinteresuotiesiems asmenims tiksliai sužinoti ja nustatytų pareigų apimtį, kad jie aiškiai žinotų savo teises ir pareigas ir imtųsi atitinkamų veiksmų. Vis dėlto šių reikalavimų negalima suprasti nei kaip draudžiančių Sąjungos teisės aktų leidėjui jo priimamoje teisės normoje pateikti abstrakčią teisės sąvoką, nei kaip įpareigojančių tokioje abstrakčioje normoje paminėti įvairius konkrečius galimo šios normos taikymo atvejus, jeigu teisės aktų leidėjas negali iš anksto jų visų nustatyti ir to negali padaryti net Sąjungos teismas, aiškindamas tą normą (2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba, C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245, 188 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
39 Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 63 punkte iš esmės konstatavo, kad sąvoka „sąsaja“ apima asmenis, kuriuos apskritai sieja bendri interesai, tačiau nereikalaujama ryšio vykdant ekonominę veiklą; ši sąsaja negali būti grindžiama tik šeimyniniais ryšiais.
40 Viena vertus, ši apibrėžtis nereiškia, kad „sąsajos“ sąvoka, kiek tai susiję su fiziniais asmenimis, apima tik šeiminius ryšius. Bendrojo Teismo aiškinimas iš tiesų reiškia, kad turi būti tenkinami bendri interesai, objektyviai viršijantys tokius ryšius, kad šeimos nariai galėtų būti laikomi „susijusiais“, kaip tai suprantama pagal sąsajos kriterijų. Taip Bendrasis Teismas nusprendė, kad bendri tokių narių interesai turi viršyti paprastą visiems šeimos santykiams būdingų interesų bendrumą (2025 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Timchenko / Taryba, C‑703/23 P, EU:C:2025:608, 29 ir 30 punktai).
41 Kita vertus, skundžiamo sprendimo 63 punkte Bendrasis Teismas nustatė pakankamai aiškius ir tikslius kriterijus šios sąvokos taikymo dviejų asmenų, kuriuos sieja šeiminiai ryšiai, atveju, nors neprivalėjo išsamiai nurodyti atvejų, kada ši sąvoka gali būti taikoma, nes, pirma, ji turi būti aiškinama plačiai ir, antra, kaip Bendrasis Teismas pažymėjo skundžiamo sprendimo 63 punkte ir kaip pati apeliantė pripažįsta Teisingumo Teismui pateiktose rašytinėse pastabose, santykių, kuriuos ji gali apimti, rūšys priklauso nuo „aptariamo konteksto ir aplinkybių“ (šiuo klausimu žr. 2025 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Timchenko / Taryba, C‑703/23 P, EU:C:2025:608, 29 ir 30 punktai).
42 Antra, priešingai, nei teigia apeliantė, skundžiamo sprendimo 64, 65, 70, 71, 74–76 ir 78 punktuose Bendrasis Teismas per daug dėmesio skyrė ją su sutuoktiniu siejantiems šeiminiams ryšiams. Nors iš tiesų to sprendimo 64, 71, 74 ir 78 punktuose Bendrasis Teismas ne kartą priminė, jog Taryba nusprendė, kad apeliantę su jos sutuoktiniu sieja šeiminiai ir verslo ryšiai, be to, minėto sprendimo 65 punkte konstatavo, jog apeliantė yra susituokusi su D. Pumpyanskiy, vis dėlto pagal to paties sprendimo 63 punkte pateiktą sąvokos „sąsaja“ apibrėžtį to sprendimo 70, 75 ir 76 punktuose Bendrasis Teismas nurodė, kad šie apeliantės ir jos sutuoktinio tarpusavio verslo ryšiai rodo, jog yra bendri interesai, viršijantys juos siejančius šeiminius ryšius, todėl jų sąsaja nebuvo grindžiama vien šeiminiais ryšiais.
43 Be to, Bendrojo Teismo motyvai netapo neaiškūs vien dėl to, jog apeliantę su jos sutuoktiniu siejo ne tik verslo ryšiai, bet ir bendri interesai. Iš tiesų iš skundžiamo sprendimo 70 ir 71 punktų, siejamų su to sprendimo 63 punkte pateikta „sąsajos“ sąvokos apibrėžtimi, matyti, kad siekiant nustatyti, ar du asmenys yra susiję, reikia įvertinti, ar juos sieja bendri interesai, kurie, be kita ko, gali pasireikšti verslo ryšiais. Taigi šiuose 70 ir 71 punktuose Bendrasis Teismas pripažino, kad apeliantę su jos sutuoktiniu sieja bendri interesai, pasireiškiantys verslo ryšiais, kaip tai suprantama pagal sąsajos kriterijų.
44 Trečia, teigdama, kad skundžiamo sprendimo 64 punkte Bendrasis Teismas suklydo konstatavęs, jog ji užėmė pareigas TMK arba Sinara grupėje, apeliantė klaidingai suprato šį punktą. Tame punkte Bendrasis Teismas tik priminė, kad Taryba laikėsi nuomonės, jog apeliantę su jos sutuoktiniu siejo šeiminiai ir verslo ryšiai, atsižvelgiant į jų „atitinkamas“ pareigas TMK, Sinara grupėje ir BF Sinara fonde. Būdvardis „atitinkamas“, siejamas su skundžiamo sprendimo 67 ir 68 punktuose Bendrojo Teismo konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, reiškia, kad apeliantė ėjo pareigas BF Sinara fonde, o jos sutuoktinis – TMK ir Sinara grupėje; tai, beje, patvirtina to Bendrojo Teismo sprendimo 70 punkte padaryta išvada.
45 Ketvirta, dėl šio sprendimo 32 punkte apibendrintų apeliantės argumentų, kurie, Tarybos manymu, yra nepriimtini, reikia priminti, kad pagal SESV 256 straipsnį ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnį apeliacinį skundą galima paduoti tik teisės klausimais ir kad tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas, pirma, nustatyti faktines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai jo išvados iš esmės neatitinka jam pateiktų bylos dokumentų, ir, antra, vertinti šias faktines aplinkybes. Faktinių aplinkybių vertinimas nėra Teisingumo Teismo kontrolei pateiktinas teisės klausimas, nebent būtų iškraipyti Bendrajam Teismui pateikti įrodymai. Bendrajam Teismui konstatavus ar įvertinus faktines aplinkybes, remdamasis SESV 256 straipsniu Teisingumo Teismas yra kompetentingas patikrinti šių faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą ir teisines pasekmes, kurias Bendrasis Teismas nustatė jais remdamasis (2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba, C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245, 158 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
46 Be to, jeigu apeliantas tvirtina, kad Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes ar įrodymus, jis turi pagal SESV 256 straipsnį, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmą pastraipą ir Procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktą aiškiai nurodyti, kokius įrodymus iškraipė, taip pat įrodyti nagrinėjimo klaidas, dėl kurių Bendrasis Teismas, atlikdamas vertinimą, šitaip iškraipė įrodymus. Be to, remiantis suformuota jurisprudencija, iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos medžiagos, nesant reikalo iš naujo įvertinti faktinių aplinkybių ir įrodymų (2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba, C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245, 378 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
47 Pirma, reikia konstatuoti, kad apeliantės argumentas, jog Bendrasis Teismas padarė klaidingą išvadą, kad apeliantę su jos sutuoktiniu sieja verslo ryšiai, nors pastarasis perleido jam priklausiusias minėtų bendrovių akcijas ir ėjo oficialias pareigas šių bendrovių valdymo organuose tik siekdamas užtikrinti sklandų perleidimą, yra glaudžiai susijęs su apeliantės nurodytu pirmuoju apeliacinio skundo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad ji šio pagrindo atsisakė, reikia konstatuoti, kad sprendimo dėl šio argumento priimti nebereikia. Bet kuriuo atveju 2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba (C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245) 183–185 punktuose Teisingumo Teismas patvirtino, kad 2023 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Pumpyanskiy / Taryba (T‑270/22) 63 ir 65 punktuose Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos, kai iš esmės konstatavo, kad, siekiant laikyti apeliantės sutuoktinį „įtakingu verslininku“, nebūtina nustatyti, kad iki jam taikomų ribojamųjų priemonių priėmimo dienos jis iš tikrųjų vykdė faktinę šių bendrovių kontrolę.
48 Antra, atsižvelgiant į šio sprendimo 45 punkte primintą jurisprudenciją, likusius jo 32 punkte apibendrintus apeliantės argumentus reikia pripažinti priimtinais. Iš tiesų, priešingai, nei teigia Taryba, šiais argumentais apeliantė nesiekia užginčyti Bendrojo Teismo atlikto vertinimo ir konstatuotų faktinių aplinkybių, bet kritikuoja Bendrojo Teismo atliktą teisinį verslo ryšio vertinimą, be kita ko, teigdama, kad buvo iškraipyti įrodymai.
49 Trečia, remiantis šio sprendimo 40–43 punktuose išdėstytais argumentais, reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia apeliantė, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, skundžiamo sprendimo 70 punkte iš esmės konstatavęs, kad, priklausomai nuo aplinkybių, du fiziniai asmenys, kaip antai apeliantė ir jos sutuoktinis, gali, nors ir eidami pareigas skirtinguose tarpusavyje susijusiuose subjektuose, turėti bendrų interesų – verslo ryšių, taigi būti „susiję“, kaip tai suprantama pagal sąsajos kriterijų, kai taip atsiradę verslo ryšiai yra objektyviai platesni už šiuos asmenis siejančius šeimos santykius.
50 Konkrečiai dėl Bendrojo Teismo skundžiamo sprendimo 78 punkte tariamai padarytos teisės klaidos pakanka pažymėti, kad, priešingai, nei tvirtina apeliantė ir kaip aiškiai matyti iš to sprendimo 77 punkto, Bendrasis Teismas atsižvelgė į tai, kad eidama fondo globėjų tarybos pirmininkės pareigas ji ėjo garbės pareigas visuomeniniais pagrindais, todėl negalėjo dalyvauti to subjekto veiklos valdyme. Vis dėlto jis teisingai nusprendė, kad šis tariamas kontrolės nebuvimas, kurį lėmė visuomeninis apeliantės šiame fonde užimamų pareigų pobūdis, neturi reikšmės sprendžiant, ar ji susijusi su savo sutuoktiniu.
51 Iš tiesų minėto sprendimo 78 punkte, siejamame su jo 70 punktu, Bendrasis Teismas, remdamasis to paties sprendimo 63 punkte pateikta „sąsajos“ sąvokos apibrėžtimi, kuri iš esmės pakartota šio sprendimo 39 punkte, teisingai nusprendė, kad ši sąsaja, kuri nebūtinai turi pasireikšti ekonomine veikla, atsirado dėl to, kad apeliantę ir jos sutuoktinį siejo bendri interesai verslo ryšių forma, net jei jos einamos pareigos ir buvo savanoriškos ir neleido jai kontroliuoti fondo BF Sinara, kuriam pavesta valdyti dviejų įmonių, kurių veikloje dalyvavo jos sutuoktinis, labdaros veiklą.
52 Dėl to, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 70 punkte tariamai iškraipė įrodymus, reikia pažymėti, kad jis atsižvelgė į jų turinį ir to sprendimo 69 punkte aiškiai nurodė, kad fondas BF Sinara vykdė kelių didelių įmonių labdaros veiklą ir aptarnavo didžiausias Uralo regiono bendroves. Vis dėlto negalima teigti, kad jis iškraipė šią aplinkybę ar ją pagrindžiančius įrodymus, minėto sprendimo 70 punkte pažymėjęs, kad šis fondas buvo „glaudžiai“ susijęs su dviem iš šių įmonių ir komercinių bendrovių, t. y. TMK ir Sinara grupe. Iš tiesų, siekdamas nustatyti, kad apeliantę ir jos sutuoktinį siejo verslo ryšiai, Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmesniame šio sprendimo punkte, galėjo atsižvelgti į tai, kokie santykiai siejo minėtą fondą, kuriame apeliantė ėjo globėjų tarybos pirmininkės pareigas, ir TMK bei Sinara grupę, kuriose, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 67 punkto, apeliantės sutuoktinis ginčijamų aktų priėmimo dieną vykdė veiklą.
53 Penkta, dėl apeliantės argumento, kad Bendrojo Teismo nustatyti apeliantės ir jos sutuoktinio verslo ryšiai nėra pakankamai glaudūs, kad būtų galima teigti, jog jie objektyviai viršija bendrus interesus, paprastai siejančius šeimos narius jų šeimos santykiuose, reikia konstatuoti, kad skundžiamo sprendimo 70 punkte Bendrojo Teismo pateikti argumentai pakankamai įrodo, jog sutuoktinių bendri interesai, pasireškiantys verslo ryšiais, objektyviai platesni už juos siejančius santuokinius ryšius dėl glaudžių sąsajų tarp atitinkamų subjektų, kuriuose jie vykdo veiklą, ir dėl šių subjektų svarbos.
54 Šešta, dėl apeliantės argumento, kad ribojamųjų priemonių taikymas jos atžvilgiu neatitinka ESS 21 straipsniu siekiamų tikslų ir, atsižvelgiant į SESV 215 straipsnį, nėra pagrįstas pakankamu ryšiu su Rusijos Federacija, reikia priminti, pirma, kad jei šaliai būtų leidžiama Teisingumo Teisme pirmą kartą nurodyti pagrindą ir argumentus, nenurodytus Bendrajame Teisme, vadinasi, ji galėtų kreiptis į Teisingumo Teismą, kurio jurisdikcija apeliaciniame procese yra ribota, su prašymu nagrinėti platesnės apimties ginčą nei tas, kurį nagrinėjo Bendrasis Teismas. Iš tiesų apeliaciniame procese Teisingumo Teismo jurisdikcija apsiriboja pirmojoje instancijoje išnagrinėtų ieškinio pagrindų ir argumentų teisiniu vertinimu (2024 m. spalio 17 d. Sprendimo PT Pelita Agung Agrindustri ir PT Permata Hijau Palm Oleo / Komisija, C‑112/23 P, EU:C:2024:899, 67 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
55 Vis dėlto reikėtų pripažinti, kad minėtu argumentu, nenurodydama jokio su šiuo argumentu susijusio skundžiamo sprendimo punkto, apeliantė siekia ne kritikuoti tame sprendime Bendrojo Teismo išdėstytus teisinius argumentus, o ginčyti sąsajos kriterijaus galiojimą arba tai, kad Taryba jį taikė jos individualiai situacijai, vadovaudamasi ESS 21 straipsniu ir SESV 215 straipsniu ir neatsižvelgdama į minėtus argumentus. Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad ji pateikia naują argumentą, kurį reikia atmesti kaip nepriimtiną.
56 Antra, kadangi apeliantė, kiek ji šiuo klausimu daro nuorodą į trečiojo pagrindo pirmą dalį, šiuo argumentu siekia tik iš dalies iš anksto pateikti panašų argumentą, pateiktą šioje dalyje, kiek tai susiję su teisinio saugumo principo paisymu, šis argumentas bus nagrinėjamas kartu su šia dalimi.
57 Septinta, dėl argumento, kuriuo apeliantė priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad šis skundžiamame sprendime rėmėsi jurisprudencija bylose, kuriose faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, pakanka pažymėti, kad apeliantė ne tik nepaaiškina, kiek tokios tariamai nereikšmingos nuorodos turėjo įtakos Bendrojo Teismo argumentams ir skundžiamo sprendimo rezoliucinei daliai, o šio sprendimo 63, 111, 113, 115 ir 118 punktuose Bendrasis Teismas tik paminėjo šiuos ankstesnius sprendimus, remdamasis bendromis teisinėmis sąvokomis ir principais, kurie nėra susiję su faktinėmis bylų, kuriose buvo priimti minėti sprendimai, aplinkybėmis.
58 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo antrąjį pagrindą reikia atmesti.
Dėl apeliacinio skundo trečiojo pagrindo
Šalių argumentai
59 Trečiajame pagrinde apeliantė tvirtina Bendrąjį Teismą padarius teisės klaidą, kai jis iš esmės pripažino, kad Tarybos jai nustatytos ribojamosios priemonės yra proporcingos ir nepažeidė nei jos pagrindinių teisių, nei teisinio saugumo principo.
60 Trečiojo pagrindo pirmoje dalyje apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, skundžiamo sprendimo 119 ir 120 punktuose konstatavęs, kad sąsajos kriterijus nepažeidžia teisinio saugumo principo, nors to sprendimo 114 ir 115 punktuose jis pažymėjo, kad šis kriterijus suformuluotas labai plačiai ir neaiškiai. Apeliantė teigia, kad tuo remdamasis Bendrasis Teismas turėjo padaryti išvadą, jog tokia formuluotė nepateikia jokios informacijos, kuri leistų apriboti Tarybos diskrecijos apimtį, visų pirma siekiant atrinkti asmenis, galinčius atitikti šį kriterijų. Priešingai, nei Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamo sprendimo 111 punkte, tai lemia atsitiktinius rezultatus; beje, tai patvirtina aplinkybė, kad iš 1 100 asmenų, kuriems karo Ukrainoje pradžioje Taryba taikė ribojamąsias priemones, tik du buvo sutuoktiniai.
61 Be to, apeliantės teigimu, skundžiamo sprendimo 116 punkte Bendrasis Teismas nesėkmingai bandė pateisinti Tarybai suteiktą neribotą diskreciją, remdamasis dėl karo Ukrainoje priimtais Sąjungos teisės aktais aiškiai apibrėžtu teisiniu pagrindu, nors apeliantė ėjo tik nevadovaujančias labdaros organizacijos nario pareigas. Apeliantė taip pat teigia, kad, priešingai, nei Bendrasis Teismas nurodė skundžiamo sprendimo 118 punkte, kai jos sutuoktinis pardavė jam priklausančias akcijas, jis nebegalėjo pasinaudodamas ja apeiti jam taikomų ribojamųjų priemonių ir kad tokia apėjimo rizika, kuri egzistuoja ir dviejų šeiminių ryšių turinčių, tačiau sąsajos kriterijaus neatitinkančių asmenų atveju, nėra nurodyta jai nustatytas ribojamąsias priemones pagrindžiančiuose motyvuose.
62 Trečiojo pagrindo antroje dalyje apeliantė priekaištauja Bendrajam Teismui, kad šis atsisakė pripažinti jai ir sutuoktiniui taikomas ribojamąsias priemones netinkamomis ginčijamais aktais siekiamam tikslui pasiekti, t. y., kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 104 punkto, daryti spaudimą Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už padėtį Ukrainoje. Pati apeliantė tvirtina esanti visiškai nereikšminga Rusijos Federacijos vyriausybei, todėl jai nustatytomis ribojamosiomis priemonėmis negalima daryti spaudimo šiai vyriausybei ar padidinti jos skiriamas išlaidas karui su Ukraina. Be to, nelogiška reikalauti, kaip skundžiamo sprendimo 104 punkte padarė Bendrasis Teismas, kad apeliantė pasiūlytų mažiau varžančias priemones, nes tokios priemonės taip pat būtų netinkamos minėtam tikslui pasiekti.
63 Pasak apeliantės, skundžiamo sprendimo 96, 97 ir 107 punktuose Bendrasis Teismas pernelyg daug dėmesio skyrė ribojamųjų priemonių periodinių peržiūrų svarbai. Jos teigimu, jos pavardės įtraukimas į sąrašą buvo nepagrįstai kelis kartus pratęstas, o periodinės peržiūros iš dalies buvo atliekamos nerūpestingai. Be to, Taryba pakeitė g punkto ir sąsajos kriterijus, kad pastarasis apimtų tik šeiminius ryšius, ir taip leido šiai institucijai palikti galioti jai nustatytas ribojamąsias priemones.
64 Galiausiai apeliantė mano, kad skundžiamo sprendimo 98, 99, 105 ir 106 punktuose Bendrasis Teismas pernelyg daug dėmesio skyrė galimybei prašyti leisti naudotis įšaldytomis lėšomis arba gauti kelionės leidimą dėl humanitarinių priežasčių, nors jai taikomomis ribojamosiomis priemonėmis buvo iš esmės pažeista tai, kas sudaro apeliantės pagrindinių teisių esmę, atimant iš jos galimybę rūpintis Šveicarijoje gyvenančiais savo vaikaičiais.
65 Taryba ginčija apeliantės argumentų pagrįstumą.
Teisingumo Teismo vertinimas
66 Trečiojo pagrindo pirmoje dalyje apeliantė iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 111, 114–116 ir 118–120 punktuose konstatavo, kad sąsajos kriterijus nesuteikė Tarybai pernelyg didelės diskrecijos ir taip buvo paisoma teisinio saugumo principo.
67 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas teisingai taikė šio sprendimo 38 punkte ir skundžiamo sprendimo 113 ir 115 punktuose primintą su teisinio saugumo principu susijusią jurisprudenciją, kai to sprendimo 114 ir 115 punktuose pripažino, kad Tarybai suteikta diskrecija dėl abstrakčios ir bendros sąsajos kriterijaus formuluotės savaime nėra nesuderinama su teisinio saugumo principu, jeigu ji nėra savavališka ir neprieštarauja šiuo principu numatytam nuspėjamumo reikalavimui. Iš šios jurisprudencijos matyti, kad minėtas principas nepažeidžiamas dėl to, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas vartoja abstrakčią teisinę sąvoką, nenurodydamas įvairių konkrečių atvejų, kuriais ji gali būti taikoma, nes iš jos kylančios diskrecijos apimtis ir įgyvendinimo būdai yra pakankamai aiškiai apibrėžti arba juos galima nustatyti.
68 Bendrasis Teismas taip pat nepadarė teisės klaidos, skundžiamo sprendimo 116 ir 118–120 punktuose konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju sąsajos kriterijus atitinka teisinio saugumo principą, nes jis priskiriamas prie teisinio pagrindo, aiškiai apibrėžto teisės aktais, kuriais reglamentuojamos Rusijos Federacijai taikomos ribojamosios priemonės, siekiamus tikslus, t. y. išvengti apėjimo rizikos, su kuria šiuo kriterijumi ir siekiama kovoti.
69 Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad apeliantė neginčija skundžiamo sprendimo 117 punkte Bendrojo Teismo nurodytos aplinkybės, kad jos atveju sąsajos kriterijus priklauso nuo „esminio su įtakingais verslininkais susijusio kriterijaus“, t. y. nuo g punkto kriterijaus, kuris, kaip matyti iš to paties punkto, skirtas įtakingiems verslininkams, „galintiems suteikti pajamų šaltinių, leidžiančių finansuoti Rusijos veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei“, ir taip daryti spaudimą Rusijos valdžios institucijoms, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 104 punkto.
70 Būtent šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 118 punkte iš esmės teisingai priminė, kad sąsajos kriterijumi, kaip su esminiu kriterijumi susietu kriterijumi, siekiama išvengti didelės rizikos, kad asmuo, kuriam taikomos ribojamosios priemonės pagal šį esminį kriterijų, galėtų daryti spaudimą su juo susijusiems asmenims, siekdamas išvengti jam taikomų priemonių poveikio arba užkirsti tam kelią, turint omenyje, kad Teisingumo Teismas, kiek tai susiję su Sprendimu 2014/145, jau yra nusprendęs, kad ribojamųjų priemonių nustatymu asmenims, susijusiems su kitais asmenimis, kuriems patiems taikomos tokios priemonės, siekiama tokio tikslo (šiuo klausimu žr. 2025 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Timchenko / Taryba, C‑703/23 P, EU:C:2025:608, 32 punktą). Taigi skundžiamo sprendimo 119 ir 120 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisingą išvadą, kad sąsajos kriterijus objektyviai apibrėžia nustatytą asmenų kategoriją, todėl Tarybos diskrecija yra ribota ir atitinka teisinio saugumo principą.
71 Be to, reikėtų priminti, kad nebūtina kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar apėjimo rizika yra reali (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo VTB Bank / Taryba, C‑729/18 P, EU:C:2020:499, 66 punktą), vertinti, ar susijęs asmuo prisideda prie institucijų vykdomų veiksmų, kuriais siekiama pakenkti Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, taip pat tikrinti, ar pagal sąsajos kriterijų jam nustatytos ribojamosios priemonės leidžia pasiekti Sąjungos Rusijos Federacijai nustatytos ribojamųjų priemonių sistemos siekiamus tikslus, t. y. daryti spaudimą Rusijos valdžios institucijoms (šiuo klausimu žr. 2025 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Timchenko / Taryba, C‑703/23 P, EU:C:2025:608, 55, 61 ir 63 punktus).
72 Galiausiai skundžiamo sprendimo 111 punkte Bendrasis Teismas teisingai priminė, kad nors Taryba negali nustatyti ribojamųjų priemonių asmenims, neatitinkantiems jų taikymo kriterijų, ji turi didelę diskreciją nuspręsti jas taikyti tuos kriterijus atitinkantiems asmenims. Iš tiesų, kaip matyti iš šio sprendimo 67 punkte primintos jurisprudencijos, Tarybos turima didelė diskrecija nustatyti asmenis, kuriems gali būti taikomos ribojamosios priemonės pagal sąsajos kriterijų, negali būti aiškinama kaip teisinio saugumo principo pažeidimas; atsižvelgiant į šią didelę diskreciją ir į tai, kad, kaip nagrinėjamu atveju, šis kriterijus atitinka teisinio saugumo principą, Tarybai negalima priekaištauti dėl šio principo pažeidimo dėl to, kad jos priimtos ribojamosios priemonės taikomos ne visiems fiziniams asmenims, galintiems atitikti šio kriterijaus sąlygas (pagal analogiją žr. 2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba, C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245, 307 ir 308 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).
73 Trečiojo pagrindo antroje dalyje apeliantė priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad šis, pirma, atsisakė pripažinti jai ir jos sutuoktiniui nustatytas ribojamąsias priemones netinkamomis siekiamiems tikslams pasiekti, t. y., kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 104 punkto, daryti spaudimą Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už padėtį Ukrainoje.
74 Pirmiausia reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 86 punkte apibendrintų apeliantės argumentų, ji tik teigė, kad ribojamųjų priemonių nustatymas jai, o ne jos sutuoktiniui, neprisidėjo prie Reglamento Nr. 269/2014 su vėlesniais pakeitimais tikslų įgyvendinimo. Šiomis aplinkybėmis apeliantė apeliaciniame procese pateikia naują argumentą, kiek tai susiję su jos sutuoktiniu, todėl pagal šio sprendimo 54 punkte primintą jurisprudenciją jis, priešingai nei su ja susijęs argumentas, yra nepriimtinas.
75 Turint omenyje šią pirminę pastabą, reikia priminti, kad, siekiant nustatyti, ar Sąjungos taikomos ribojamosios priemonės atitinka proporcingumo principą arba ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje garantuojamų teisių ar laisvių suvaržymas dėl šių teisių ar laisvių apribojimų Sąjungos aktu, kuriuo nustatomos ribojamosios priemonės, atitinka proporcingumo principą, reikia patikrinti, pirma, ar šios priemonės atitinka Sąjungos pripažintą bendrojo intereso tikslą, antra, ar jos nėra akivaizdžiai neatitinkančios šio tikslo, t. y. ar jos nėra akivaizdžiai netinkamos jam įgyvendinti, ir, trečia, ar jomis arba, nelygu atvejis, atitinkamu apribojimu akivaizdžiai neviršijama tai, kas būtina minėtam tikslui pasiekti (šiuo klausimu žr. 2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba, C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245, 233 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
76 Šiuo atveju pakanka pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 102 ir 103 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo klausimą, ar apeliantei nustatytos ribojamosios priemonės yra tinkamos. Šiuo klausimu, atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 70 ir 71 punktuose, tokiems asmenims kaip apeliantė nustatytomis ribojamosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad su šiais asmenimis susijęs asmuo negalėtų apeiti jam nustatytų ribojamųjų priemonių, Bendrasis Teismas, vertindamas jų tinkamumą, neprivalėjo tikrinti, ar apeliantei nustatytomis ribojamosiomis priemonėmis taip pat buvo galima daryti spaudimą Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už padėtį Ukrainoje.
77 Antra, argumentas, kad skundžiamo sprendimo 104 punkte Bendrasis Teismas klaidingai pareikalavo apeliantės pasiūlyti mažiau varžančias priemones nei numatytos ribojamosiose priemonėse, yra nepagrįstas. Iš tiesų tame punkte Bendrasis Teismas, pats nurodęs tokias mažiau ribojančias priemones ir pripažinęs, kad jomis naudojantis negalima taip pat veiksmingai pasiekti užsibrėžtų tikslų, konstatavo, kad apeliantė nepateikė kitų tokių priemonių pavyzdžių. Nesant tokių pavyzdžių, Bendrasis Teismas negali ištaisyti apeliantės neveikimo, ir negalima preziumuoti, kad galimas alternatyvias priemones, kurias ji būtų galėjusi nurodyti, Bendrasis Teismas neišvengiamai būtų pripažinęs netinkamomis (pagal analogiją žr. 2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba, C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245, 241 punktą).
78 Trečia, dėl argumento, kad skundžiamo sprendimo 96–99 ir 105–107 punktuose Bendrasis Teismas pernelyg daug dėmesio skyrė ribojamųjų priemonių periodinių peržiūrų svarbai ir galimybei prašyti leidimo naudoti lėšas arba gauti kelionės leidimą dėl humanitarinių priežasčių, reikia konstatuoti, kad jo 96–99 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo šiuos aspektus siekdamas patikrinti, ar apeliantės pagrindinių teisių apribojimas jai nustatytomis ribojamosiomis priemonėmis nepažeidžia šių teisių esmės, o minėto sprendimo 105–107 punktuose iš naujo išnagrinėjo šiuos aspektus, kad patikrintų, ar jos pagrindinių teisių suvaržymas buvo proporcingas. Šiomis aplinkybėmis negalima teigti, kad Bendrasis Teismas minėtiems aspektams teikė „pernelyg didelę reikšmę“. Bet kuriuo atveju apeliantė nenurodė nei priežasčių, dėl kurių Bendrasis Teismas jiems teikė „pernelyg didelę reikšmę“, nei jo padarytos teisės klaidos (pagal analogiją žr. 2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba, C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245, 245 ir 246 punktus).
79 Kadangi apeliantė teigia, kad jos pavardės įtraukimas į sąrašą buvo nepagrįstai kelis kartus pratęstas, kad jis buvo periodiškai peržiūrimas iš dalies nepakankamai rūpestingai ir kad Taryba vėliau pakeitė g punkto ir sąsajos kriterijus, kad pastarasis apimtų tik šeiminius ryšius, pakanka pažymėti, kad šie teiginiai yra ne kas kita, kaip nauji argumentai, kuriais pirmiausia siekiama ginčyti kitus apeliantės atžvilgiu priimtus aktus, todėl, remiantis šio sprendimo 54 punkte priminta jurisprudencija, juos reikia pripažinti nepriimtinais.
80 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo trečiąjį pagrindą, vadinasi, ir visą apeliacinį skundą reikia atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
81 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, Teisingumo Teismas priima sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų. Remiantis šio Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalimi, taikoma apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
82 Kadangi Taryba reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės, o ši bylą pralaimėjo, ji turi padengti savo ir Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia:
1. Atmesti apeliacinį skundą.
2. Galina Evgenyevna Pumpyanskaya padengia savo ir Europos Sąjungos Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.
* Proceso kalba: anglų.