<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-389/20</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62020CC0389</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:777">EU:C:2021:777</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>22</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>22</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">Generalinio advokato M. Szpunar išvada – Byla C-389/20</HT></P><P><HT TYPE="SC">TGSS (Namų ūkio darbuotojų nedarbas)</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato maciej szpunar</HT></P><P><HT TYPE="UC">Išvada,</HT></P><P>pateikta <DATE ISO="20210930">2021 m. rugsėjo 30 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: prancūzų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑389/20</HT></P><P>CJ</P><P>prieš</P><P>Tesorería General de la Seguridad Social (TGSS)</P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Juzgado de lo Contencioso</HT>‑<HT TYPE="ITALIC">Administrativo n<HT TYPE="SUP">o</HT> 2 de Vigo</HT> (Vigo provincijos lygmens administracinis teismas Nr. 2, Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Vienodas požiūris į vyrus ir moteris socialinės apsaugos srityje</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 79/7/EEB</KEYWORD><KEYWORD>4 straipsnio 1 dalis</KEYWORD><KEYWORD>Bet kokios diskriminacijos dėl lyties draudimas</KEYWORD><KEYWORD>Namų ūkio darbuotojai</KEYWORD><KEYWORD>Apsauga nuo nedarbo rizikos</KEYWORD><KEYWORD>Neįtraukimas</KEYWORD><KEYWORD>Tam tikra prastesnė moteriškos lyties darbuotojų padėtis</KEYWORD><KEYWORD>Teisėti socialinės politikos tikslai</KEYWORD><KEYWORD>Proporcingumas</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įžanga</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>teisė nebūti diskriminuojamam dėl lyties yra viena pagrindinių žmogaus teisių, kurios laikymąsi privalo užtikrinti Teisingumo Teismas<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><DATE ISO="19960430">1996 m. balandžio 30 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">P./S</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑13/94</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1996:170">EU:C:1996:170</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Juzgado de lo Contencioso</HT>‑<HT TYPE="ITALIC">Administrativo n<HT TYPE="SUP">o</HT> 2 de Vigo</HT> (Vigo provincijos lygmens administracinis teismas Nr. 2, Ispanija) teikia Teisingumo Teismui klausimus, kuriais prašoma, be kita ko, išaiškinti Direktyvos 79/7/EEB<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P><DATE ISO="19781219">1978 m. gruodžio 19 d.</DATE> Tarybos direktyva dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="006" PAGE.FIRST="24" DATE.PUB="1979">OL L 6, 1979, p. 24</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 215).</P></NOTE> 4 straipsnio 1 dalį nagrinėjant nacionalinę nuostatą, kuria vadovaujantis pagal teisės aktais nustatytą socialinės apsaugos sistemą visų darbuotojų kategorijai mokamos išmokos neapima bedarbio pašalpų. Šiuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai iš esmės susiję su namų ūkio darbuotojų – grupės, kurios didžiąją dalį sudaro moterys, – veikla.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Ar yra netiesioginė diskriminacija, draudžiama pagal Direktyvą 79/7? Šioje išvadoje stengsiuosi atsakyti į šį klausimą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="2"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">A.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Sąjungos teisė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Direktyva 79/7</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Direktyvos 79/7 antroje konstatuojamojoje dalyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>kadangi vienodo požiūrio principas socialinės apsaugos srityje visų pirma turėtų būti įgyvendintas įstatymų nustatytose sistemose, kurios numato apsaugą ligos, invalidumo, senatvės, nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir nedarbo atvejais, taip pat socialinės paramos sistemoje, tiek, kiek ši papildo arba pakeičia pirmiau nurodytas sistemas.<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></P></CONSID></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Šios direktyvos 1 straipsnyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>Šios direktyvos tikslas yra nuosekliai įgyvendinti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą socialinio aprūpinimo srityje ir kitose socialinės apsaugos srityse, nurodytose 3 straipsnyje. Šis principas toliau vadinamas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>vienodo požiūrio principu<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/>.<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>Minėtos direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>Ši direktyva taikoma:</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>įstatymų nustatytoms socialinės apsaugos sistemoms, kurios numato apsaugą šiais atvejais:</TXT><P>&lt;…&gt;</P><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>nedarbo;</P></ITEM></LIST></P><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></P></NP></ITEM></LIST></P></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>Tos pačios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>Vienodo požiūrio principas reiškia, kad negali būti jokios lyčių diskriminacijos, tiesioginės arba netiesioginės, ypač dėl santuokinės arba šeimyninės padėties, ir ypač susijusios su:</P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>socialinės apsaugos sistemų taikymo apimtimi ir galimybių naudotis jomis sąlygomis,</P></ITEM><ITEM><P>įsipareigojimu mokėti įmokas ir įmokų dydžio apskaičiavimu,</P></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="3"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Direktyva 2006/54</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>Direktyvos 2006/54<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P><DATE ISO="20060705">2006 m. liepos 5 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="204" PAGE.FIRST="23" DATE.PUB="2006">OL L 204, 2006, p. 23</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE> 1 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>Tikslas<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/> numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>Šios direktyvos tikslas – užtikrinti, kad būtų įgyvendinamas moterų ir vyrų lygių galimybių bei vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principas užimtumo ir profesinės veiklos srityje.</P><P>Šiuo tikslu į ją yra įtraukiamos nuostatos, skirtos vienodo požiūrio principui įgyvendinti šiose srityse:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>galimybės įsidarbinti, įskaitant paaukštinimą, ir siekti profesinio mokymo;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>darbo sąlygų, įskaitant užmokestį;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>profesinių socialinės apsaugos sistemų.</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>Šios direktyvos 2 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>Sąvokų apibrėžimai<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/> 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>Šioje direktyvoje vartojamos tokios sąvokos:</P><P>&lt;…&gt;</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>f)</NO.P><TXT><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>profesinės socialinės apsaugos sistemos<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/> – tai sistemos, kurioms nėra taikoma Direktyva [79/7] ir kurių paskirtis – pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims, dirbantiems įmonėje ar įmonių grupėje, ekonominės veiklos srityje arba profesinės veiklos sektoriuje ar sektorių grupėje, mokėti išmokas, papildančias arba pakeičiančias įstatymais nustatytose socialinės apsaugos sistemose numatytas išmokas, nepriklausomai nuo to, ar dalyvavimas tokiose sistemose yra privalomas, ar ne.<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/></TXT></NP></ITEM></LIST></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">B.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Ispanijos teisė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">LGSS</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Ley General de la Seguridad Social</HT> (Bendrasis socialinės apsaugos įstatymas), kurio konsoliduota redakcija patvirtinta <DATE ISO="20151030">2015 m. spalio 30 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Real Decreto Legislativo 8/2015 por el que se aprueba el texto refundido de la Ley General de la Seguridad Social</HT> (Karaliaus įstatyminis dekretas Nr. 8/2015, kuriuo patvirtinama Bendrojo socialinės apsaugos įstatymo konsoliduota redakcija)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>BOE, Nr. 261, <DATE ISO="20151031">2015 m. spalio 31 d.</DATE>, p. 103291; klaidų ištaisymas BOE, Nr. 36, <DATE ISO="20160211">2016 m. vasario 11 d.</DATE>, p. 10898.</P></NOTE> (toliau – LGSS), 251 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>Apsauginė priemonė<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>Darbuotojai, kuriems taikoma speciali namų ūkio darbuotojų sistema, turi teisę į socialinės apsaugos išmokas pagal šioje bendrojoje socialinės apsaugos sistemoje nustatytas tokias sąlygas:</P><P>&lt;…&gt;</P><?PAGE NO="4"?><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>specialios namų ūkio darbuotojų sistemos apsauginė priemonė neapima apsaugos nuo nedarbo.<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/></TXT></NP></ITEM></LIST></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>LGSS 264 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>Asmenys, kuriems taikoma apsauga<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/> 1 dalyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>Toliau nurodytiems asmenims apsauga nuo nedarbo taikoma, jeigu jie moka atitinkamas įmokas:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>pagal darbo sutartį dirbantys asmenys, kuriems taikoma bendroji socialinės apsaugos sistema;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>pagal darbo sutartį dirbantys asmenys, kuriems taikomos šią riziką apimančios specialios socialinės apsaugos sistemos, atsižvelgiant į teisės aktais nustatytas konkrečias sąlygas;</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Karaliaus dekretas 625/1985</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT><DATE ISO="19850402">1985 m. balandžio 2 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Real Decreto 625/1985, por el que se desarrolla la Ley 31/1984, de 2 de agosto, de Protección por Desempleo</HT> (<DATE ISO="19840802">1984 m. rugpjūčio 2 d.</DATE> Karaliaus dekretas Nr. 625/1985, kuriuo įgyvendinamas <DATE ISO="19840802">1984 m. rugpjūčio 2 d.</DATE> Įstatymas Nr. 31/1984 dėl apsaugos nuo nedarbo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P>BOE, Nr. 109, <DATE ISO="19850507">1985 m. gegužės 7 d.</DATE>, p. 12699; klaidų ištaisymas BOE, Nr. 134, <DATE ISO="19850605">1985 m. birželio 5 d.</DATE>, p. 16992.</P></NOTE>) 19 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>Įmokos<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/> 1 dalyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>Draudimo nuo nedarbo įmokas turi mokėti visos įmonės ir darbuotojai, kuriems taikomos bendroji ir specialiosios socialinės apsaugos sistemos, pagal kurias suteikiama apsauga nuo šios rizikos. Nedarbo rizikos įmokų bazė yra tokia pati kaip ir bazė, numatyta nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų atveju.<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Faktinės aplinkybės pagrindinėje byloje, prejudiciniai klausimai ir procesas Teisingumo Teisme</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>CJ yra namų ūkio darbuotoja, dirbanti darbdaviui – fiziniam asmeniui. Nuo 2011 m. sausio mėn. ji yra apdrausta pagal specialią namų ūkio darbuotojų socialinės apsaugos sistemą (toliau – speciali namų ūkio darbuotojų sistema).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT><DATE ISO="20191108">2019 m. lapkričio 8 d.</DATE> CJ pateikė <HT TYPE="ITALIC">Tesorería General de la Seguridad Social</HT> (Bendrasis socialinio draudimo iždas, toliau – TGSS) prašymą mokėti apsaugos nuo nedarbo rizikos įmokas, kad įgytų teisę į išmokas. Kartu su šiuo prašymu pateiktas rašytinis jos darbdavio sutikimas mokėti reikalaujamą įmoką.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT><DATE ISO="20191113">2019 m. lapkričio 13 d.</DATE> sprendimu TGSS atmetė šį prašymą, motyvuodamas tuo, kad atsižvelgiant į tai, jog CJ buvo apdrausta pagal specialią namų ūkio darbuotojų sistemą, LGSS 251 straipsnio d punkte aiškiai nurodyta, kad negalima pagal šią sistemą mokėti įmokų, siekiant įgyti apsaugą nuo nedarbo. Šis sprendimas buvo patvirtintas <DATE ISO="20191219">2019 m. gruodžio 19 d.</DATE> TGSS sprendimu, priimtu išnagrinėjus CJ pateiktą administracinį skundą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT><DATE ISO="20200605">2020 m. birželio 5 d.</DATE> CJ pateikė skundą <HT TYPE="ITALIC">Juzgado de lo Contencioso</HT>‑<HT TYPE="ITALIC">Administrativo n<HT TYPE="SUP">o</HT> 2 de Vigo</HT> (Vigo provincijos lygmens administracinis teismas Nr. 2) dėl TGSS antro sprendimo, iš esmės nurodydama, kad dėl šios nacionalinės nuostatos (toliau – pagrindinėje byloje nagrinėjama<?PAGE NO="5"?> nuostata) namų ūkio darbuotojai susiduria su socialiniais sunkumais, kai dėl priežasčių, kurios nuo jų nepriklauso, liaujasi teikę savo paslaugas. Tokią padėtį lemia tai, kad neįmanoma gauti ne tik bedarbio pašalpą, bet ir kitą socialinę paramą, kuri siejama su teisės gauti šią pašalpą išnykimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Juzgado de lo Contencioso</HT>‑<HT TYPE="ITALIC">Administrativo n<HT TYPE="SUP">o</HT> 2 de Vigo</HT> (Vigo provincijos lygmens administracinis teismas Nr. 2) <DATE ISO="20200729">2020 m. liepos 29 d.</DATE> sprendimu, kurį Teisingumo Teismo kanceliarija gavo <DATE ISO="20200814">2020 m. rugpjūčio 14 d.</DATE>, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>1.</NO.P><TXT>Ar [Direktyvos 79/7] 4 straipsnio 1 dalis dėl vienodo požiūrio, pagal kurią draudžiama bet kokia diskriminacija dėl lyties, tiesioginė ar netiesioginė, susijusi su įsipareigojimu mokėti socialinio draudimo įmokas, ir [Direktyvos 2006/54] 5 straipsnio b punktas, kuriame nustatytas toks pat draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti dėl lyties, kiek tai susiję su socialinės apsaugos sistemų aprėpties ir sąlygų, kuriomis įgyjama teisė jomis naudotis, taip pat su pareiga mokėti įmokas bei įmokų dydžio apskaičiavimu, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip LGSS 251 straipsnio d punktas, kuriame numatyta, kad [<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>s]pecialios namų ūkio darbuotojų sistemos apsauginė priemonė neapima apsaugos nuo nedarbo<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, ar minėta teisės nuostata pagal Direktyvos 2006/54 9 straipsnio 1 dalies e ir (arba) k punkto nuostatas turi būti laikoma draudžiamos diskriminacijos pavyzdžiu, nes nagrinėjama nuostata, t. y. LGSS 251 straipsnio d punktas, beveik išimtiniai taikomas moterims?<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Rašytines pastabas pateikė TGSS, Ispanijos vyriausybė ir Europos Komisija. Per <DATE ISO="20210630">2021 m. birželio 30 d.</DATE> įvykusį teismo posėdį CJ, TGSS, Ispanijos vyriausybės ir Komisijos vardu buvo pateikti žodiniai paaiškinimai.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Analizė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">A.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Dėl priimtinumo</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Savo rašytinėse pastabose TGSS ir Ispanijos vyriausybė ginčija prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir jame pateiktų klausimų priimtinumą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Pirmiausia TGSS tvirtina, kad pagrindinėje byloje ginčas iškeltas dirbtinai ta prasme, kad CJ kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, remdamasi melagingais motyvais. Iš tiesų ginčas susijęs ne su tariama teise mokėti įmokas, bet su socialinės apsaugos teisės į bedarbio pašalpą pripažinimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>TGSS ir Ispanijos vyriausybė taip pat teigia, kad klausimas dėl tokio pripažinimo priskiriamas socialinių bylų teismų jurisdikcijai, todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kaip administracinis teismas, neturi jurisdikcijos nagrinėti šį ginčą. Taigi, šios vyriausybės teigimu, nėra jokio ryšio tarp sprendimo dėl šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir sprendimo pagrindinėje byloje.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>TGSS taip pat teigia, kad tuo atveju, jeigu pagrindinė byla iš tikrųjų būtų susijusi su teisės mokėti įmokas pripažinimu, Direktyvos 79/7 išaiškinimas nebūtų reikalingas tam, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų priimti sprendimą dėl šio prašymo. Iš tiesų klausimas, susijęs su specialios namų ūkio darbuotojų sistemos apsauginės priemonės taikymo sritimi, skiriasi nuo to, kuris yra susijęs su šios sistemos finansavimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Galiausiai tiesiogiai nepareikšdama nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo Ispanijos vyriausybė teigia, kad Direktyva 79/7 netaikoma pagrindinėje byloje nagrinėjamam ginčui. Be to, ji tvirtina, kad prejudiciniai klausimai turi būti pripažinti nepriimtinais, kiek jie susiję su Direktyva 2006/54. Oficialiai nepareikšdama nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo Komisija taip pat pažymi, kad pastaroji direktyva šioje byloje netaikoma.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Manau, kad, išskyrus su Direktyva 2006/54 susijusį argumentą, šiuos argumentus reikia atmesti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Pirma, kiek tai susiję su teiginiu, kad pagrindinėje byloje ginčas iškeltas dirbtinai ir prejudiciniai klausimai yra hipotetiniai, reikia priminti, kad prejudiciniams klausimams, susijusiems su Sąjungos teise, taikoma svarbos prezumpcija<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20150616">2015 m. birželio 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gauweiler ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑62/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:400">EU:C:2015:400</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20181210">2018 m. gruodžio 10 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Wightman ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑621/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:999">EU:C:2018:999</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad ši byla susijusi su socialinės apsaugos teisės į bedarbio pašalpas pripažinimu namų ūkio darbuotojams. Iš tikrųjų savo skunde CJ ginčija TGSS sprendimą atmesti prašymą mokėti nedarbo draudimo įmokas ne kaip sprendimą neleisti naudotis tariama teise mokėti įmokas, bet kaip <HT TYPE="ITALIC">sprendimą neleisti</HT> įgyti teisės gauti bedarbio pašalpą. Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad šis sprendimas dėl atmetimo grindžiamas teisėkūros politikos sprendimu nesuteikti namų ūkio darbuotojams galimybės gauti socialines bedarbio pašalpas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad <DATE ISO="20191113">2019 m. lapkričio 13 d.</DATE> sprendime TGSS nusprendė, jog <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>šios kategorijos darbuotojams (-oms) šiuo metu neleidžiama mokėti įmokų į socialinio draudimo, <HT TYPE="ITALIC">skirto apsaugai nuo nedarbo</HT>, sistemą<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>. Išskirta mano.</P></NOTE>. Taigi, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad LGSS 251 straipsnio d punktas, kuriuo šis sprendimas įgyvendinamas, taikomas darbuotojų, priskiriamų prie specialios namų ūkio darbuotojų sistemos, grupei, kurią beveik išimtinai sudaro moterys, ši nuostata, kiek tai susiję su teisės aktais nustatytos socialinės apsaugos sistemos taikymo sritimi, gali sukurti pagal Direktyvą 79/7 draudžiamą netiesioginę diskriminaciją dėl lyties.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kad sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikta daug paaiškinimų dėl pateiktų klausimų svarbos, manau, kad Teisingumo Teismas negali atmesti prašymo priimti prejudicinį sprendimą, motyvuodamas tuo, kad akivaizdu, jog prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Šiuo klausimu žr., be kita ko, <DATE ISO="20150616">2015 m. birželio 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gauweiler ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑62/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:400">EU:C:2015:400</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20181210">2018 m. gruodžio 10 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Wightman ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑621/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:999">EU:C:2018:999</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Antra, teiginio, kad pagal nacionalinės teisės normas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti šį ginčą, kiek jis susijęs su socialinės apsaugos teisės gauti bedarbio pašalpas pripažinimu, ir dėl to šis ginčas priskirtinas socialinių bylų teismams, negali pakakti, kad tai lemtų prašymo priimti prejudicinį sprendimą nepriimtinumą, nes Teisingumo Teismas negali kvestionuoti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio<?PAGE NO="7"?> teismo atlikto nacionalinių organizavimo ir teisminių procedūrų taisyklių vertinimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Žr. <DATE ISO="20200930">2020 m. rugsėjo 30 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">CPAS de Liège</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑233/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:757">EU:C:2020:757</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Iš tikrųjų jis privalo laikytis valstybės narės teismo sprendimo kreiptis į jį dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, jeigu tas sprendimas nėra panaikintas nacionalinėje teisėje numatyta apskundimo tvarka<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20200716">2020 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Governo della Repubblica italiana (Italijos taikos teisėjų statusas)</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑658/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:572">EU:C:2020:572</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Šiuo klausimu primenu, kad, kiek tai susiję su nacionalinės teisės nuostatų aiškinimu, Teisingumo Teismas iš esmės turi remtis sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodytu vertinimu, turint omenyje tai, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos aiškinti valstybės narės vidaus teisės<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20151006">2015 m. spalio 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Târşia</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑69/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:662">EU:C:2015:662</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0013">13</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20191016">2019 m. spalio 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Glencore Agriculture Hungary</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑189/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:861">EU:C:2019:861</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Galiausiai, trečia, dėl argumento, kad prejudiciniai klausimai yra nepriimtini, grindžiamo tuo, kad Direktyva 79/7 ir Direktyva 2006/54 tariamai netaikomos, reikia konstatuoti, jog tiek, kiek šis ginčas yra susijęs, kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, su tariama netiesiogine diskriminacija dėl lyties, Direktyva 79/7 yra taikoma pagrindinei bylai. Iš tikrųjų ši diskriminacija susijusi su Ispanijos socialinės apsaugos sistemos, užtikrinančios apsaugą nuo, be kita ko, nedarbo rizikos, teisinio režimo taikymo sritimi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Šioje byloje Direktyva 2006/54 vis dėlto netaikoma. Iš šios direktyvos 1 straipsnio matyti, kad ja siekiama užtikrinti, kad būtų įgyvendinamas moterų ir vyrų lygių galimybių bei vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principas užimtumo ir profesinės veiklos srityje, ir joje įtvirtintos nuostatos, kuriomis siekiama šį principą įgyvendinti, kiek tai susiję, be kita ko, su darbo sąlygomis, įskaitant užmokestį. Sąvokų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>darbo sąlygos<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>užmokestis<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/> negalima priskirti prie socialinės apsaugos sistemų ar išmokų, kaip antai bedarbio pašalpos, kurios tiesiogiai reglamentuojamos pagal įstatymą, išskyrus visus susitarimus įmonėje arba suinteresuotųjų asmenų profesinėse organizacijose, kurie privalomai taikomi bendroms darbuotojų kategorijoms<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20121122">2012 m. lapkričio 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Elbal Moreno</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑385/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:746">EU:C:2012:746</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Be to, iš kartu aiškinamų Direktyvos 2006/54 1 straipsnio antros pastraipos c punkto ir 2 straipsnio 1 dalies f punkto matyti, kad ji taikoma ne bendroms teisės aktais nustatytoms sistemoms, o profesinėms socialinės apsaugos sistemoms.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į šias pastabas manau, kad antrąjį prejudicinį klausimą reikia atmesti kaip nepriimtiną. Vis dėlto siūlau Teisingumo Teismui pripažinti, kad šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">B.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Dėl esmės</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Pirmojo prejudicinio klausimo performulavimas</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Dėl šios išvados 30 punkte nurodytų priežasčių siūlau Teisingumo Teismui atsakyti tik į pirmąjį prejudicinį klausimą ir jį performuluoti.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismo iš esmės klausiama, ar Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama nacionalinė nuostata, kuria vadovaujantis pagal teisės aktuose nustatytą socialinės apsaugos sistemą namų ūkio darbuotojams mokant išmokas negalima mokėti bedarbio pašalpos, kai konstatuota, kad šie darbuotojai beveik išimtinai yra moterys.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Siekdamas pateikti naudingą atsakymą į šį klausimą pirmiausia nagrinėsiu, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata patenka į Direktyvos 79/7 taikymo sritį (2 dalis). Kadangi atrodo, kad šios bedarbio pašalpos patenka į šios direktyvos taikymo sritį, nagrinėsiu, antra, ar šių išmokų neįtraukimas tarp išmokų, mokamų pagal specialią namų ūkio darbuotojų sistemą, numatytą LGSS 251 straipsnio d punkte, yra, kaip siūlo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, netiesioginė diskriminacija dėl lyties, draudžiama pagal šią direktyvą (3 dalis).</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Ar pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata patenka į Direktyvos 79/7 taikymo sritį?</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į argumentus, pateiktus analizuojant prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumą, šį klausimą aptarsiu trumpai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Pirma, reikia pažymėti, kad savo skunde CJ ginčija TGSS sprendimą atmesti jos prašymą mokėti nedarbo draudimo įmokas, <HT TYPE="ITALIC">siekiant</HT> <HT TYPE="ITALIC">įgyti teisę gauti bedarbio pašalpą</HT>. Antra, reikia pažymėti, kad šios išmokos patenka į Direktyvos 79/7 materialinę taikymo sritį, nes joms taikoma teisės aktuose nustatyta apsaugos nuo šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų rizikų sistema<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Pagal Direktyvos 79/7 2 straipsnį, ši direktyva taikoma dirbantiems asmenims, taigi tokia namų ūkio darbuotoja, kaip CJ, patenka į šios direktyvos taikymo asmenims sritį.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Taigi manau, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata patenka į Direktyvos 79/7 materialinę taikymo sritį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">3.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Ar bedarbio pašalpų neįtraukimas tarp išmokų, mokamų pagal specialią namų ūkio darbuotojams taikomą socialinės apsaugos sistemą, pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamą nuostatą yra netiesioginė diskriminacija dėl lyties, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 79/7?</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl LGSS 251 straipsnio d punkto atitikties Sąjungos teisei. Iš tikrųjų darbuotojų grupę, kuriai taikoma speciali namų ūkio darbuotojų sistema, beveik išimtinai sudaro moterys. Todėl ši nuostata yra netiesioginė diskriminacija dėl lyties, kiek pagal ją šiai grupei priklausančioms moterims nesuteikiama galimybės gauti socialinę bedarbio pašalpą, joms neleidžiant mokėti nedarbo draudimo įmokų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Šalys pagrindinėje byloje ir suinteresuotieji asmenys nesutaria dėl to, ar yra tokia netiesioginė diskriminacija namų ūkio darbuotojų atžvilgiu. Ispanijos vyriausybė teigia, kad nevienodas požiūris, kuriuo remiantis į specialią namų ūkio darbuotojų sistemą neįtraukiama apsauga nuo nedarbo rizikos, neįtvirtina netiesioginės diskriminacijos dėl lyties. TGSS neneigia tokios diskriminacijos, tačiau ją laiko pateisinama ir tvirtina, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama<?PAGE NO="9"?> nacionalinė nuostata yra proporcinga<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Atsižvelgiant į tai, kad Ispanijos vyriausybė teigė, jog netiesioginės diskriminacijos nėra, ji tik subsidiariai grindė šią poziciją dėl nevienodo požiūrio pateisinimo ir pagrindinėje byloje nagrinėjamos nuostatos proporcingumo.</P></NOTE>. Komisija tvirtina, kad ši nuostata akivaizdžiai yra netiesioginė diskriminacija, ir jai kyla abejonių tiek dėl tam tikrų pateisinamųjų priežasčių, tiek dėl proporcingumo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Siekdamas nustatyti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata yra netiesioginė diskriminacija dėl lyties, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 79/7, pirmiausia nagrinėsiu klausimą, ar šia nuostata įtvirtinamas nevienodas požiūris dėl lyties. Tada – ar toks nevienodas požiūris gali būti objektyviai pateisinamas atsižvelgiant į Direktyvos 79/7 nuostatas, ir galiausiai, ar tam tikrais atvejais jis yra proporcingas.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Ar pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata įtvirtinamas nevienodas požiūris dėl lyties?</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Iškart reikia priminti, kad Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, jog valstybės narės, naudodamosi kompetencija tvarkyti savo socialinės apsaugos sistemas ir, nesant teisės normų suderinimo Sąjungos lygmeniu, apibrėžti socialinės apsaugos sistemos išmokų suteikimo sąlygas, turi laikytis Sąjungos teisės<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Dėl Direktyvos 79/7 žr., be kita ko, <DATE ISO="20171109">2017 m. lapkričio 9 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Espadas Recio</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑98/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:833">EU:C:2017:833</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Pagal Direktyvos 79/7 1 straipsnį ja siekiama nuosekliai įgyvendinti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą socialinio aprūpinimo srityje ir kitose socialinės apsaugos srityse, nurodytose 3 straipsnyje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Iš jurisprudencijos matyti, kad Direktyva 79/7 yra tik lygybės principo, vieno iš pagrindinių teisės principų, išraiška atitinkamoje srityje. Pagal analogiją žr. <DATE ISO="19960430">1996 m. balandžio 30 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">P./S</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑13/94</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1996:170">EU:C:1996:170</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0018">18</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. K. Lenaerts <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>L’égalité de traitement en droit communautaire. Un principe unique aux apparences multiples<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/>, <HT TYPE="ITALIC">Cahiers de droit européen</HT>, 1991, p. 3–41.</P></NOTE>. Šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>[v]ienodo požiūrio principas reiškia, kad negali būti jokios lyčių diskriminacijos, tiesioginės arba netiesioginės &lt;…&gt; ir ypač susijusios su &lt;…&gt; socialinės apsaugos sistemų taikymo apimtimi ir galimybių naudotis jomis sąlygomis<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Darytina išvada, kad įgyvendindamos savo kompetenciją socialinės apsaugos, visų pirma bedarbio pašalpų, srityje valstybės narės turi paisyti Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalies, kuria įgyvendinamas diskriminacijos dėl lyties draudimo socialinės apsaugos srityje principas.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl Ispanijos vyriausybės argumento, susijusio su situacijų nepanašumu</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Iškart reikia priminti, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją diskriminacija yra skirtingų taisyklių taikymas panašioms situacijoms arba tos pačios taisyklės taikymas skirtingoms situacijoms<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="19950214">1995 m. vasario 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schumacker</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑279/93</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1995:31">EU:C:1995:31</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20040330">2004 m. kovo 30 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Alabaster</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑147/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:192">EU:C:2004:192</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20090716">2009 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gómez-Limón Sánchez-Camacho</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑537/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:462">EU:C:2009:462</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20190508">2019 m. gegužės 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Praxair MRC</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑486/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:379">EU:C:2019:379</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0073">73</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Sąjungos socialinės teisės tikslų požiūriu netiesioginės diskriminacijos sąvoka visų pirma yra susijusi su skirtingu panašių situacijų vertinimu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>C. Tobler <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>Limites et potentiel du concept de discrimination indirecte<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/>, Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinis direktoratas (Europos Komisija), 2009, p. 1–85, visų pirma p. 24.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Ispanijos vyriausybė, remdamasi Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">MB (Lyties keitimas ir senatvės pensija)</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P><DATE ISO="20180626">2018 m. birželio 26 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑451/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:492">EU:C:2018:492</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, mano, kad namų ūkio darbuotojų padėtis nėra panaši į kitų darbuotojų, kuriems taikoma bendra sistema, padėtį, ir kad dėl to nėra jokios netiesioginės diskriminacijos dėl lyties.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Manęs šis argumentas neįtikina. Reikia ne tik konstatuoti, kad dvi atitinkamos situacijos yra panašios teisės į bedarbio pašalpas požiūriu, bet ir pažymėti, kad Ispanijos vyriausybė, remdamasi šiuo sprendimu, atrodo, painioja sąvokas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>tiesioginė diskriminacija<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>netiesioginė diskriminacija<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Direktyvos 2006/54 2 straipsnio 1 dalies a punkte sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>tiesioginė diskriminacija<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/> apibrėžta kaip situacija, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>kai dėl lyties vienam asmeniui sudaromos mažiau palankios sąlygos, palyginti su sąlygomis, kurios panašioje situacijoje yra, buvo ar būtų sudarytos kitam asmeniui<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/>. Savo jurisprudencijoje Teisingumo Teismas nurodė, kad šią sąvoką lygiai taip pat reikia suprasti, kai vadovaujamasi Direktyva 79/7. Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad, kai toks nepalankesnis vertinimas dėl lyties gali būti laikomas tiesiogine diskriminacija, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalį, taip pat reikia patikrinti, ar abi nagrinėjamos situacijos yra panašios. Žr., be kita ko, <DATE ISO="20180626">2018 m. birželio 26 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">MB (Lyties keitimas ir senatvės pensija)</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑451/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:492">EU:C:2018:492</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Darytina išvada, kad, kai nagrinėjamos situacijos nėra panašios, nevienodas vertinimas nėra laikomas tiesiogine diskriminacija. Be to, sąvokas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>tiesioginė diskriminacija<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>netiesioginė diskriminacija<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/> reikia išskirti pateisinimo požiūriu. Iš tikrųjų pirmoji sąvoka gali būti pateisinama tik remiantis konkrečiomis aiškiai įstatyme numatytomis priežastimis, o antroji sąvoka gali būti pateisinama <HT TYPE="ITALIC">objektyviomis priežastimis</HT>. Todėl klausimas, ar diskriminacija gali būti <HT TYPE="ITALIC">objektyviai pateisinama</HT>, kyla tik nagrinėjant netiesioginės diskriminacijos atvejus.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Reikia priminti, kad iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata įtvirtintų ne tiesioginę, bet netiesioginę diskriminaciją dėl lyties, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalį. Priešingai nei byloje, kurioje priimtas Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">MB (Lyties keitimas ir senatvės pensija)</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Žr. <DATE ISO="20180626">2018 m. birželio 26 d.</DATE> sprendimą (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑451/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:492">EU:C:2018:492</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>): <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>Taigi reikia konstatuoti, kad pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamus teisės aktus nepalankiau, <HT TYPE="ITALIC">būtent dėl lyties</HT>, vertinamas asmuo, lytį pakeitęs po santuokos sudarymo, nei asmuo, kuris yra tos lyties, kurios gimė, ir yra susituokęs, nors šių asmenų situacijos panašios<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/>. (Išskirta mano.)</P></NOTE>, iš šio sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata yra suformuluota neutraliai. Iš tikrųjų ši nuostata vienodai taikoma bet kokios lyties namų ūkio darbuotojams, todėl tai nėra tiesioginė diskriminacija dėl lyties, kuri galėtų būti paneigta tuo, kad namų ūkio darbuotojų ir kitų darbuotojų situacijos nėra panašios<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Žr., be kita ko, dėl vienodo užmokesčio vyriškos ir moteriškos lyties darbuotojams <DATE ISO="19990511">1999 m. gegužės 11 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Angestelltenbetriebsrat der Wiener Gebietskrankenkasse</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑309/97</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:241">EU:C:1999:241</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Taigi Ispanijos vyriausybės argumentą reikia atmesti.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl tam tikros prastesnės padėties, į kurią patenka vienos lyties asmenys, palyginti su kitos lyties asmenimis</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Ispanijos vyriausybė teigia, kad skirtingas požiūris, įtvirtintas sąlyga dėl neįtraukimo, nedaro žalos atitinkamiems darbuotojams<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Ispanijos vyriausybės teigimu, toks požiūris kildinamas iš <DATE ISO="20150414">2015 m. balandžio 14 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Cachaldora Fernández</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑527/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:215">EU:C:2015:215</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir iš <DATE ISO="20171109">2017 m. lapkričio 9 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Espadas Recio</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑98/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:833">EU:C:2017:833</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Vis dėlto reikia priminti, kaip teigė dalis doktrinos autorių, kad žala nėra netiesioginės diskriminacijos sąlyga. Taigi, nors žala dažnai gali būti diskriminacijos požymis, pati sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>diskriminacija<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/> nereiškia, kad yra žala<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>A. Geulette <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>De la discrimination indirecte telle qu’appréhendée par la Cour de Justice des Communautés Européennes au regard du règlement 1408/71/CEE et de la directive 79/7/CEE<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/>, <HT TYPE="ITALIC">Revue belge de sécurité sociale</HT>, 2<HT TYPE="SUP">e</HT> trimestre, 2003, p. 541–582, visų pirma p. 554 ir nurodyti doktrinos šaltiniai. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0035" REF.END="QE0035"/>sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0036" REF.END="QE0036"/>diskriminacija<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/> iš esmės nereiškia, kad padaryta tiesioginė žala [ir] kad ši sąvoka visų pirma reiškia, kad panašiais atvejais buvo nustatytos nevienodos sąlygos<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/>. Vis dėlto <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0037" REF.END="QE0037"/>dėl nevienodų sąlygų taikymo gali atsirasti žala, kuri tuomet gali būti laikoma diskriminaciją rodančia pasekme<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/>. Žr. <DATE ISO="19600510">1960 m. gegužės 10 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Barbara ir kt. / Vyriausioji valdyba</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>3/58–18/58, 25/58 ir 26/58</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1960:18">EU:C:1960:18</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, p. 404).</P></NOTE>. Taigi reikia išsiaiškinti, ar atitinkama nacionalinė priemonė gali daryti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0038" REF.END="QE0038"/>žalingą ar skirtingą poveikį<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/> vienai asmenų grupei kitos asmenų grupės atžvilgiu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Dėl JAV doktrinos, susijusios su <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0039" REF.END="QE0039"/>disparate impact<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/> netiesioginės diskriminacijos atvejais Sąjungos socialinės teisės srityje žr., be kita ko, C. Tobler, „<HT TYPE="ITALIC">Indirect Discrimination. A Case Study into the Development of the Legal Concept of Indirect Discrimination under EC Law</HT>, Intersentia, Antwerpen-Oxford, 2005, p. 91–96. Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19810331">1981 m. kovo 31 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Jenkins</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>96/80</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1981:80">EU:C:1981:80</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, p. 925, 13 konstatuojamoji dalis) ir generalinio advokato J.‑P. Warner išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Jenkins</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>96/80</NO.CASE>, nepaskelbta, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1981:21">EU:C:1981:21</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, p. 936 ir 937).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Vis dėlto manau, kad Ispanijos vyriausybė norėjo pasakyti, kad dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamos nuostatos namų ūkio darbuotojai <HT TYPE="ITALIC">neatsiduria</HT> tam tikroje <HT TYPE="ITALIC">prastesnėje padėtyje</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Nepritariu šiam argumentui. Manau, priešingai, kad, kaip nurodysiu toliau pateikiamuose argumentuose, dėl pagrindinės byloje nagrinėjamos nuostatos namų ūkio darbuotojai atsiduria tam tikroje prastesnėje padėtyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Pirmiausia reikia pažymėti, kad Direktyvoje 79/7 neapibrėžta sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0040" REF.END="QE0040"/>netiesioginė diskriminacija<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Teisingumo Teismas pirmą kartą paminėjo netiesioginę diskriminaciją (dėl pilietybės) <DATE ISO="19740212">1974 m. vasario 12 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sotgiu</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>152/73</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1974:13">EU:C:1974:13</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0011">11</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), susijusiame su <DATE ISO="19681015">1968 m. spalio 15 d.</DATE> Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="257" PAGE.FIRST="2" DATE.PUB="1968">OL L 257, 1968, p. 2</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 15): <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0041" REF.END="QE0041"/>Vienodo požiūrio nuostatos &lt;…&gt; draudžia ne tik akivaizdžią diskriminaciją dėl pilietybės, bet ir <HT TYPE="ITALIC">tokią paslėptą diskriminacijos formą</HT>, kuri, taikant kitus atskyrimo kriterijus, lemia tokį patį rezultatą<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/>. Išskirta mano. Naujausią jurisprudenciją darbuotojų laisvo judėjimo srityje, kurioje Teisingumo Teismas vartoja šią sąvoką, žr. <DATE ISO="20200402">2020 m. balandžio 2 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">PF ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑830/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:275">EU:C:2020:275</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Vis dėlto iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad taikant šią direktyvą ši sąvoka turi būti aiškinama taip pat, kaip ir taikant Direktyvą 2006/54. Pastarosios 2 straipsnio 1 dalies b punkte sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0042" REF.END="QE0042"/>netiesioginė diskriminacija dėl lyties<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/> apibrėžiama kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0043" REF.END="QE0043"/>situacija, kai dėl akivaizdžiai neutralios nuostatos, kriterijaus ar praktikos vienos lyties asmenys <HT TYPE="ITALIC">gali atsidurti tam tikroje prastesnėje padėtyje</HT> nei kitos lyties asmenys<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P><DATE ISO="20190508">2019 m. gegužės 8 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Villar Láiz</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑161/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:382">EU:C:2019:382</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija) ir <DATE ISO="20210121">2021 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">INSS</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑843/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:55">EU:C:2021:55</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Išskirta mano. Reikia pažymėti, kad šis sprendimas rodo šios sąvokos apibrėžties raidą, palyginti su ankstesne jurisprudencija, pagal kurią <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0044" REF.END="QE0044"/>netiesioginė diskriminacija yra tuomet, kai nacionalinė priemonė, nors ir suformuluota neutraliai, iš tikrųjų <HT TYPE="ITALIC">daro nepalankų poveikį</HT> kur kas daugiau moterims nei vyrams<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/>. Išskirta mano. Žr., be kita ko, <DATE ISO="20111020">2011 m. spalio 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Brachner</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑123/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:675">EU:C:2011:675</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20121122">2012 m. lapkričio 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Elbal Moreno</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑385/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:746">EU:C:2012:746</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20150414">2015 m. balandžio 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Cachaldora Fernández</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑527/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:215">EU:C:2015:215</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20171109">2017 m. lapkričio 9 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Espadas Recio</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑98/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:833">EU:C:2017:833</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Kaip pažymėta doktrinoje, reikia labiau kokybiniu požiūriu nagrinėti, koks yra galimas neigiamas priemonės poveikis asmenims, atitinkantiems tam tikrą kriterijų, palyginti su kitais asmenimis. Remiantis tokia nauja apibrėžtimi taip pat galima vertinti netiesioginės diskriminacijos atvejus, susijusius su kriterijais, kurių atžvilgiu kiekybinių duomenų nėra. Šiuo klausimu žr. M. Miné <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0045" REF.END="QE0045"/>Les concepts de discrimination directe et indirecte<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/>, <HT TYPE="ITALIC">ERA Forum</HT>, 4 t., 2003, p. 30–44, visų pirma p. 38 ir 39; T. Tridimas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0046" REF.END="QE0046"/>The General Principles of ES Law<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/>, Oxford University Press, 2005, p. 67–72 ir P. Vielle ir N. Wuiame <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0047" REF.END="QE0047"/>Évaluation de la mise en œuvre de la directive 79/7/CEE relative à l’égalité de traitement entre les hommes et les femmes en matière de sécurité sociale<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/>, 1999, p. 1–49, visų pirma p. 21.</P></NOTE>. Teisingumo Teismo nuomone, tokia prastesnė padėtis gali būti konstatuota, be kita ko, jeigu būtų įrodyta, kad dėl tokių teisės aktų, kaip nagrinėjami pagrindinėje byloje, daromas neigiamas poveikis daug didesnei daliai vienos lyties asmenų, palyginti su kitos lyties asmenims<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Žr. <DATE ISO="20190508">2019 m. gegužės 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Villar Láiz</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑161/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:382">EU:C:2019:382</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija) ir <DATE ISO="20210121">2021 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">INSS</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑843/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:55">EU:C:2021:55</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia priminti, kad klausimas, ar tokio formaliu požiūriu neutralaus kriterijaus taikymas yra netiesioginė diskriminacija, priklauso nuo atvejo faktinių aplinkybių<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>Žr., be kita ko, C. Tobler, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0048" REF.END="QE0048"/>Indirect Discrimination. A Case Study into the Development of the Legal Concept of Indirect Discrimination under EC Law<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/>, ten pat, p. 58.</P></NOTE>. Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, turi patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata gali būti laikoma <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0049" REF.END="QE0049"/>netiesiogiai diskriminuojančia priemone<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis nustatant, kad vienos lyties asmenų padėtis yra faktiškai prastesnė nei kitos lyties asmenų, labai svarbūs yra statistiniai duomenys. Vis dėlto nacionalinis teismas turi įvertinti šių duomenų patikimumą ir tai, ar į juos galima atsižvelgti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Žr. <DATE ISO="20210121">2021 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">INSS</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑843/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:55">EU:C:2021:55</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija). Reikia pažymėti, kad netiesioginė diskriminacija gali būti nustatyta bet kokiomis priemonėmis, o ne tik remiantis statistiniais duomenimis. Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20190508">2019 m. gegužės 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Villar Láiz</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑161/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:382">EU:C:2019:382</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. <DATE ISO="20191003">2019 m. spalio 3 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schuch-Ghannadan</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑274/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:828">EU:C:2019:828</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Jeigu jis mano, kad moterų, kurioms taikoma pagrindinėje byloje nagrinėjamoje nuostatoje numatyta sąlyga dėl neįtraukimo, procentinė dalis yra didesnė nei vyrų procentinė dalis, jis gali konstatuoti nevienodą požiūrį, kuris prieštarauja Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 daliai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Antra, šioje byloje nei iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, nei iš per teismo posėdį pateiktos informacijos nematyti, kad trūktų statistinių duomenų. Nors pagrindinėje byloje nagrinėjamoje nuostatoje nedaroma skirtumo tarp abiejų lyčių asmenų, iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytų statistinių duomenų vis dėlto matyti, kad namų ūkio darbuotojų grupėje didžioji dalis moterų atsiduria prastesnėje padėtyje. Šis teismas nurodo, kad TGSS tikrai neginčijo šių duomenų ir kad dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamos nuostatos namų ūkio darbuotojai yra prastesnėje padėtyje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>Savo rašytinėse pastabose TGSS nurodo, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0050" REF.END="QE0050"/>[n]ekyla jokių abejonių, jog didžioji dalis specialiai namų ūkio darbuotojų sistemai priklausančių darbuotojų yra moterys, ir kad apsaugos nuo nedarbo netaikymas jų atžvilgiu galėtų būti netiesioginė diskriminacija, palyginti su vyriškos lyties darbuotojais<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Vertinant šiuos duomenis reikia priminti, kad iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, pirma, kad nacionalinis teismas turi atsižvelgti į visus darbuotojus, kuriems taikomos nevienodą požiūrį įtvirtinančios nacionalinės teisės nuostatos, šiuo atveju – LGSS 251 straipsnio d punktas, ir, antra, kad geriausias metodas – palyginti, kokiai daliai darbuotojų moterų ir kokiai daliai darbuotojų vyrų, kuriems taikomos šios nuostatos, turi poveikį tariamas nevienodas požiūris, o kokiai – ne<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20200924">2020 m. rugsėjo 24 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">YS (Įmonės vadovaujantiems darbuotojams mokamos pensijos)</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑223/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:753">EU:C:2020:753</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija) ir <DATE ISO="20210121">2021 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">INSS</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑843/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:55">EU:C:2021:55</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Šiuo klausimu taip pat žr. <DATE ISO="20190508">2019 m. gegužės 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Villar Láiz</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑161/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:382">EU:C:2019:382</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Jei šioje byloje būtų taikomas šis metodas, pirma, reikia atsižvelgti ne tik į pagal specialią namų ūkio darbuotojams taikomą socialinės apsaugos sistemą apdraustus asmenis, bet ir į visus darbuotojus, kuriems taikoma bendroji Ispanijos socialinės apsaugos sistema, įskaitant darbuotojus, kuriems taikomos specialios sistemos, (į ją patenka šie apdraustieji), nes pagrindinėje byloje nagrinėjamas teisės aktas padeda apibrėžti visiems pagal bendrąją sistemą apdraustiems asmenims taikomų išmokų, t. y. bedarbio pašalpų, taikymo sritį asmenims<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20210121">2021 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">INSS</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑843/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:55">EU:C:2021:55</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu iš LGSS 264 straipsnio 1 dalies matyti, kad visi pagal <HT TYPE="ITALIC">bendrąją socialinės apsaugos sistemą</HT> apdrausti pagal darbo sutartį dirbantys darbuotojai iš esmės turi teisę gauti bedarbio pašalpą. Iš tiesų atsakydamas į per teismo posėdį pateiktą Teisingumo Teismo klausimą TGSS paaiškino, kad <DATE ISO="20210531">2021 m. gegužės 31 d.</DATE> Ispanijoje pagal šią bendrąją sistemą buvo apdrausti<?PAGE NO="13"?> 15 872 720 pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų. Šioje grupėje vyrų ir moterų dalis buvo maždaug panaši, t. y. atitinkamai 51,04 % ir 48,96 %<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P>Dėl 2017 m. pirmojo ketvirčio statistinių duomenų žr. <DATE ISO="20190508">2019 m. gegužės 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Villar Láiz</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑161/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:382">EU:C:2019:382</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, ir <FT TYPE="NUMBER">14259814</FT> darbuotojų mokėjo nedarbo draudimo įmokas, o <FT TYPE="NUMBER">1612906</FT> tokių įmokų nemokėjo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Antra, per teismo posėdį TGSS pažymėjo, kad, kiek tai susiję su <HT TYPE="ITALIC">specialia namų ūkio darbuotojų sistema</HT>, pagal kurią tą pačią dieną buvo <FT TYPE="NUMBER">384175</FT> apdraustų pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų, vyrų ir moterų dalis labai skiriasi. Tiksliau tariant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad beveik 100 % pagal šią sistemą apdraustų darbuotojų sudaro moterys. Šiuo klausimu, kiek tai susiję su tos pačios dienos duomenimis, per teismo posėdį TGSS taip pat nurodė, kad namų ūkio darbuotojų grupę sudarė <FT TYPE="NUMBER">17171</FT> vyrų ir <FT TYPE="NUMBER">366991</FT> moterų. Remiantis šiais duomenimis darytina išvada, kad atitinkamą dieną 95,53 % šios grupės sudarė moterys.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Iš statistinių duomenų, kurie nurodyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui ir kuriuos per teismo posėdį patvirtino TGSS, matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama sąlyga dėl neįtraukimo daro neigiamą poveikį kur kas didesnei daliai moteriškos lyties namų ūkio darbuotojų nei vyriškos lyties tokių darbuotojų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Manau, kad jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis mano ką tik išnagrinėtais statistiniais duomenimis, ir, jei reikia, kitais reikšmingais duomenimis, padarytų išvadą, kad dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamos nuostatos namų ūkio darbuotojos atsiduria ypač nepalankioje padėtyje, reikėtų konstatuoti, kad ši nuostata prieštarauja Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 daliai, nebent tai galima pateisinti objektyviais veiksniais, nesusijusiais su diskriminacija dėl lyties<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20190508">2019 m. gegužės 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Villar Láiz</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑161/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:382">EU:C:2019:382</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Taigi dabar reikia išnagrinėti, ar pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamą nuostatą įtvirtintas nevienodas namų ūkio darbuotojoms mažiau palankus požiūris gali būti objektyviai pateisinamas atsižvelgiant į Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20190508">2019 m. gegužės 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Villar Láiz</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑161/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:382">EU:C:2019:382</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija) ir <DATE ISO="20210121">2021 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">INSS</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑843/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:55">EU:C:2021:55</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Ar pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamą nuostatą įtvirtintas nevienodas požiūris gali būti objektyviai pateisinamas atsižvelgiant į Direktyvos 79/7 nuostatas?</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Savo rašytinėse pastabose TGSS ir Ispanijos vyriausybė tvirtina, be kita ko, kad skirtingas požiūris į namų ūkio darbuotojus pateisinamas tikslais, grindžiamais specifinėmis šios kategorijos darbuotojų ypatybėmis ir jų darbdavių statusu, taip pat darbuotojų apsaugos, užimtumo lygio šiame sektoriuje išsaugojimo ir kovos su nelegaliu darbu bei sukčiavimu tikslais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Taigi kyla klausimas, ar šios priežastys yra objektyvios ir nesusijusios su diskriminacija dėl lyties. Teisingumo Teismo teigimu, taip yra visų pirma, jeigu pasirinktomis priemonėmis siekiama teisėto socialinės politikos tikslo ir jeigu tos priemonės yra tinkamos nagrinėjamu teisės<?PAGE NO="14"?> aktu siekiamam tikslui pasiekti ir būtinos tam tikslui įgyvendinti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P>Žr. <DATE ISO="20140717">2014 m. liepos 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Leone</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑173/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2090">EU:C:2014:2090</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija). Taip pat žr. <DATE ISO="19860513">1986 m. gegužės 13 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bilka</HT>‑<HT TYPE="ITALIC">Kaufhaus</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>170/84</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1986:204">EU:C:1986:204</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="19890713">1989 m. liepos 13 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Rinner</HT>‑<HT TYPE="ITALIC">Kühn</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>171/88</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1989:328">EU:C:1989:328</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0014">14</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="19940224">1994 m. vasario 24 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Roks ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑343/92</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1994:71">EU:C:1994:71</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20190508">2019 m. gegužės 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Villar Láiz</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑161/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:382">EU:C:2019:382</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Be to, tokias priemones galima laikyti tinkamomis nustatytam tikslui įgyvendinti, jeigu jomis iš tikrųjų nuosekliai ir sistemiškai siekiama šio tikslo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P>Žr. <DATE ISO="20140717">2014 m. liepos 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Leone</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑173/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2090">EU:C:2014:2090</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl socialinės politikos tikslo, kurio siekiama pagrindinėje byloje nagrinėjamoje nuostatoje numatyta sąlyga dėl neįtraukimo, teisėtumo kontrolės</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Pirma, reikia priminti, kad socialinės politikos tikslus Teisingumo Teismas paprastai laiko teisėtais bendrojo intereso tikslais. Apsauga nuo nedarbo rizikos yra neatsiejama valstybių narių kompetencijai priskiriamos socialinės politikos dalis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Be kita ko, vienodo požiūrio užimtumo ir profesinės veiklos srityje Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad įdarbinimo skatinimas neginčijamai yra teisėtas socialinės politikos tikslas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P><DATE ISO="20071016">2007 m. spalio 16 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Palacios de la Villa</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑411/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:604">EU:C:2007:604</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0065">65</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20200402">2020 m. balandžio 2 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Comune di Gesturi</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑670/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:272">EU:C:2020:272</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. <DATE ISO="20030911">2003 m. rugsėjo 11 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Steinicke</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑77/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:458">EU:C:2003:458</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0062">62</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Visų pirma, kiek tai susiję su Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalimi, Teisingumo Teismas, atsižvelgęs į galimybę naudotis teisės aktuose nustatyta nedarbo draudimo sistema, objektyvia pateisinimo priežastimi pripažino kovą su nelegalaus darbo ir sukčiavimo atvejų augimu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0042"><P>Žr. <DATE ISO="19951214">1995 m. gruodžio 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Megner ir Scheffel</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑444/93</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1995:442">EU:C:1995:442</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Invalidumo ir senatvės pensijos privalomojo draudimo srityje žr. <DATE ISO="19951214">1995 m. gruodžio 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nolte</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑317/93</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1995:438">EU:C:1995:438</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Be to, Sutartimi garantuojamų pagrindinių laisvių srityje Teisingumo Teismas pripažino, kad tokie tikslai, kaip darbuotojų socialinė apsauga ir su ja susijusios administracinės kontrolės palengvinimas (<DATE ISO="20130416">2013 m. balandžio 16 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Las</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑202/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:239">EU:C:2013:239</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>)), kova su sukčiavimu, be kita ko, socialinėje srityje, ir piktnaudžiavimo prevencija yra priskirtini prie <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0051" REF.END="QE0051"/>privalomų bendrojo intereso pagrindų<QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/>, kuriais galima pateisinti Sutartimi pripažintų pagrindinių laisvių įgyvendinimo apribojimą (<DATE ISO="20181113">2018 m. lapkričio 13 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Čepelnik</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑33/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:896">EU:C:2018:896</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>)). Vis dėlto reikia priminti, kad sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0052" REF.END="QE0052"/>privalomi bendrojo intereso pagrindai<QUOT.END REF.START="QS0052" CODE="201C" ID="QE0052"/> pagrindinių laisvių srityje ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0053" REF.END="QE0053"/>objektyvios pateisinimo priežastys<QUOT.END REF.START="QS0053" CODE="201C" ID="QE0053"/> netiesioginės diskriminacijos srityje nėra lygiavertės.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas kartais pripažino, kad valstybės narės turi <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0054" REF.END="QE0054"/>atitinkamą veiksmų laisvę<QUOT.END REF.START="QS0054" CODE="201C" ID="QE0054"/> numatyti socialinės apsaugos priemonių pobūdį ir konkrečias jų įgyvendinimo detales<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0043"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="19840712">1984 m. liepos 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Hofmann</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>184/83</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1984:273">EU:C:1984:273</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) (dėl socialinių priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti moteris nėštumo ir motinystės atveju), <DATE ISO="19910507">1991 m. gegužės 7 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Belgija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑229/89</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1991:187">EU:C:1991:187</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) (dėl socialinio tikslo užtikrinti minimalias pakaitines pajamas) ir <DATE ISO="20111020">2011 m. spalio 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Brachner</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑123/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:675">EU:C:2011:675</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0091">91</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) (dėl socialinio minimumo dydžio pajamų užtikrinimo kaip vieno iš neatsiejamų socialinės politikos tikslų).</P></NOTE>, tačiau vėliau priimtuose sprendimuose jis nurodė, kad jos turi <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0055" REF.END="QE0055"/>didelę diskreciją<QUOT.END REF.START="QS0055" CODE="201C" ID="QE0055"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0044"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="19951214">1995 m. gruodžio 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nolte</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑317/93</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1995:438">EU:C:1995:438</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="19951214">1995 m. gruodžio 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Megner ir Scheffel</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑444/93</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1995:442">EU:C:1995:442</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="19960201">1996 m. vasario 1 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Posthuma-van Damme ir Oztürk</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑280/94</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1996:27">EU:C:1996:27</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="19990209">1999 m. vasario 9 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Seymour-Smith ir Perez</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑167/97</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:60">EU:C:1999:60</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0074">74</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20111020">2011 m. spalio 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Brachner</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑123/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:675">EU:C:2011:675</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0073">73</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Visų pirma netiesioginės diskriminacijos dėl lyties, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalį, srityje Teisingumo Teismas nusprendė, jog pasirinkdamos priemones socialinės ir užimtumo politikos tikslams pasiekti valstybės narės turi didelę veiksmų laisvę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0045"><P><DATE ISO="20210121">2021 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">INSS</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑843/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:55">EU:C:2021:55</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="15"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Reikia pažymėti, kad ši Teisingumo Teismo jurisprudencija buvo kritikuota doktrinos autorių, kurie jį kritikuoja dėl šio požiūrio pakeitimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0046"><P>Doktrinoje taip pat kritikuota susilpnėjusi pateisinimo kontrolė, kurią sudaro trys etapai – atsižvelgiant į pateisinimo objektyvų pobūdį reikalaujama, kad pasirinktos priemonės, pirma, atitiktų tikruosius poreikius (tikrumas), antra, leistų pasiekti tikslą (adekvatumas) ir, trečia, būtų būtina jam įgyvendinti (proporcingumas). Doktrinos nuomone, netiesioginės diskriminacijos dėl pilietybės srityje šią kontrolę Teisingumo Teismas vykdo griežčiau ir sistemingiau nei srityse, kuriose taikoma, be kita ko, Direktyva 79/7. Žr., be kita ko, C. Barnard ir B. Hepple <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0056" REF.END="QE0056"/>Indirect Discrimination: Interpreting Seymour‑Smith<QUOT.END REF.START="QS0056" CODE="201C" ID="QE0056"/>, <HT TYPE="ITALIC">Cambridge Law Journal</HT>, 58(2), 1999, p. 399–412, visų pirma p. 409–412: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0057" REF.END="QE0057"/>The real problem is that while the Court of Justice is capable of pronouncing on questions of formal equality, it lacks access to the statistical and social science advice which is needed to assess arguments about disparate impact and objective justification<QUOT.END REF.START="QS0057" CODE="201C" ID="QE0057"/>. [<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0058" REF.END="QE0058"/>Tikroji problema yra tokia, kad nors Teisingumo Teismas gali priimti sprendimą dėl formalaus vienodo požiūrio klausimų, jis negali pasinaudoti statistinėmis ir socialinių mokslų žiniomis, kurios reikalingos siekiant įvertinti argumentus, susijusius su skirtingu poveikiu ir objektyviu pateisinimu.<QUOT.END REF.START="QS0058" CODE="201C" ID="QE0058"/>]; M. Bell ir L. Waddington <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0059" REF.END="QE0059"/>More Equal than Others: Distinguishing European Union Equality Directives<QUOT.END REF.START="QS0059" CODE="201C" ID="QE0059"/>, <HT TYPE="ITALIC">Common Market Law Review</HT>, 38 t., 2001, p. 587–611, visų pirma p. 593, ir P. Vielle ir N. Wuiame, ten pat, <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., p. 22. Dėl šios kontrolės griežto vykdymo diskriminacijos dėl lyties atvejais žr. J. Mulder <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0060" REF.END="QE0060"/>Indirect sex discrimination in employment. Theoretical analysis and reflections on the CJEU case law and national application of the concept of indirect sex discrimination<QUOT.END REF.START="QS0060" CODE="201C" ID="QE0060"/>, European Network of Legal experts in gender equality and non-discrimination, Europos Komisija, Briuselis, 2020, p. 130.</P></NOTE>. Vis dėlto reikia pažymėti, kad, neatsižvelgdamas į tai, ar kalbama apie <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0061" REF.END="QE0061"/>atitinkamą<QUOT.END REF.START="QS0061" CODE="201C" ID="QE0061"/>, ar <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0062" REF.END="QE0062"/>didelę<QUOT.END REF.START="QS0062" CODE="201C" ID="QE0062"/> valstybių narių veiksmų laisvę pasirenkant priemones, kuriomis gali būti įgyvendinti jų socialinės politikos tikslai, Teisingumo Teismas vis dėlto nusprendė, kad ši veiksmų laisvė negali lemti to, kad tokio Sąjungos teisės pagrindinio principo, kaip vienodo požiūrio principas, įgyvendinimas taptų beprasmis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0047"><P><DATE ISO="19990209">1999 m. vasario 9 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Seymour-Smith ir Perez</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑167/97</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:60">EU:C:1999:60</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0071">71</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20030320">2003 m. kovo 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kutz-Bauer</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑187/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:168">EU:C:2003:168</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0057">57</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20030911">2003 m. rugsėjo 11 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Steinicke</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑77/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:458">EU:C:2003:458</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0063">63</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. <DATE ISO="20140115">2014 m. sausio 15 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Association de médiation sociale</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑176/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2">EU:C:2014:2</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, jog tam, kad skirtingas vertinimas nebūtų laikomas netiesiogine diskriminacija, jis turi būti pateisinamas objektyviais <HT TYPE="ITALIC">ir</HT> su diskriminacija dėl lyties nesusijusiais veiksniais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0048"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20190508">2019 m. gegužės 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Villar Láiz</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑161/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:382">EU:C:2019:382</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Žinoma, kaip jau nurodžiau<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0049"><P>Žr. šios išvados 65 punktą.</P></NOTE>, Teisingumo Teismas mano, kad taip <HT TYPE="ITALIC">visų pirma</HT> yra tada, kai pasirinkta priemone siekiama teisėto valstybės narės, kurios teisės aktai nagrinėjami, socialinės politikos tikslo, ši priemonė yra tinkama ir būtina šiam tikslui įgyvendinti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0050"><P>Žr. <DATE ISO="20140717">2014 m. liepos 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Leone</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑173/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2090">EU:C:2014:2090</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija). Taip pat žr. <DATE ISO="19860513">1986 m. gegužės 13 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bilka-Kaufhaus</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>170/84</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1986:204">EU:C:1986:204</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="19890713">1989 m. liepos 13 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Rinner-Kühn</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>171/88</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1989:328">EU:C:1989:328</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0014">14</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="19940224">1994 m. vasario 24 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Roks ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑343/92</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1994:71">EU:C:1994:71</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20190508">2019 m. gegužės 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Villar Láiz</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑161/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:382">EU:C:2019:382</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Taigi, pirma, būtent valstybė narė turi įrodyti, kad nagrinėjamu teisės aktu siekiama teisėto tikslo <HT TYPE="ITALIC">ir kad jis yra nesusijęs su diskriminacija dėl lyties</HT>, ir, antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar atitinkama teisės akto nuostata pateisinama dėl tokio objektyvaus veiksnio ir kiek, o Teisingumo Teismas, siekdamas padėti jam priimti sprendimą, yra kompetentingas pateikti gaires, grindžiamas pagrindinės bylos medžiaga ir rašytinėmis bei žodinėmis pastabomis, kurios jam buvo pateiktos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0051"><P><DATE ISO="20140717">2014 m. liepos 17 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Leone</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑173/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2090">EU:C:2014:2090</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> bei nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Kiek tai susiję su specialia namų ūkio darbuotojų sistema siekiamų tikslų nustatymu, negalima ginčyti, kad Ispanijos vyriausybės ir TGSS nurodytos priežastys, susijusios su įdarbinimo skatinimu ir užimtumo lygio išsaugojimu, taip pat su darbuotojų apsauga, kova su nelegaliu darbu ir sukčiavimu socialinėje srityje, yra teisėti socialinės politikos tikslai. Vis dėlto reikia priminti, kad netiesioginės diskriminacijos srityje siekiant pateikti objektyvų pateisinimą negalima tik nurodyti tam tikrus socialinės politikos tikslus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo teisėti – šie tikslai turi būti nesusiję su diskriminacija dėl lyties<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0052"><P>Būtent atsižvelgdami į šį analizės etapą nustatant, ar yra netiesioginė diskriminacija, t. y. kontrolė, susijusi su objektyviais pateisinimais, doktrinos autoriai kėlė abejones dėl Teisingumo Teismo vykdomos kontrolės. Jų nuomone, ši kontrolė atrodo negriežta visais atvejais, kai teigiama, kad nagrinėjama išmoka yra pateisinama teisėtais socialinės politikos tikslais. Žr., be kita ko, F. Pennings <HT TYPE="ITALIC">European Social Security Law</HT>, Intersentia. Antwerp, Oxford ir Portland, 2010, p. 322–327.</P></NOTE>. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas ne kartą yra nurodęs, kad vien bendro pobūdžio tvirtinimo nepakanka įrodyti, kad<?PAGE NO="16"?> nacionalinės nuostatos tikslas yra nesusijęs su diskriminacija dėl lyties<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0053"><P><DATE ISO="20140717">2014 m. liepos 17 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Leone</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑173/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2090">EU:C:2014:2090</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0059">59</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija). Šiuo klausimu doktrinoje pažymima, kad rėmimasis teisėtu tikslu nebūtinai reiškia, kad apsauga nuo Direktyvoje 79/7 numatytos netiesioginės diskriminacijos yra ribota. Žr. C. Tobler <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0063" REF.END="QE0063"/>Limites et potentiel du concept de discrimination indirecte<QUOT.END REF.START="QS0063" CODE="201C" ID="QE0063"/>, <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., p. 39: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0064" REF.END="QE0064"/>todėl nestebina [nekelia nuostabos], kad Teisingumo Teismas yra kritikuojamas dėl to, jog kai kuriuos tikslus pripažino teisėtais<QUOT.END REF.START="QS0064" CODE="201C" ID="QE0064"/>.</P></NOTE>. Todėl taip pat reikia įsitikinti tuo, kad Ispanijos vyriausybės ir TGSS nurodytos socialinės politikos priežastys objektyviai yra nesusijusios su diskriminacija dėl lyties.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl patikrinimo, kad nurodytos priežastys objektyviai nėra susijusios su diskriminacija dėl lyties</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Dėl pateisinamojo tikslo, grindžiamo namų ūkio darbuotojų ekonominės veiklos rūšies ypatybėmis ir užimtumo lygio išsaugojimu, savo rašytinėse pastabose Ispanijos vyriausybė tvirtina, pirma, kad namų ūkio darbuotojų ekonominės veiklos rūšis paprastai yra jautri naštai, kuri galėtų atsirasti dėl administracinių pareigų ir socialinės apsaugos darbo sąnaudų darbdaviams (šeimos galvoms) ir darbuotojams, ir, antra, kad tai yra sektorius, kuriame istoriškai yra didelis užimtumas. Tai pateisina sprendimą nenumatyti tokios rizikos, kaip nedarbo rizika, kuri šiai darbuotojų grupei turi mažiau įtakos, draudimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>TGSS nurodė, kad socialinės apsaugos apsauginės priemonės ribojimas namų ūkio darbuotojų atžvilgiu gali būti pateisinamas, be kita ko, skirtingu jų darbdavių, kurie yra ne verslininkai, valdantys įprastą gamyklą, bet namų ūkio šeimos galvos, statusu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0054"><P>Be to, TGSS pažymėjo, kad šie darbuotojai gali gauti bedarbio pašalpą, jeigu jų darbo santykiai pasibaigė ne jų valia ir šešerius metus iki jų apdraudimo pagal specialią namų ūkio darbuotojų sistemą pradžios jie mokėjo įmokas pagal bendrąją socialinės apsaugos sistemą. Vis dėlto atrodo, kad pagal tokią tvarką bedarbio pašalpa nenumatoma darbuotojams, kurie visada dirbo namų ūkiuose.</P></NOTE>. Be to, rašytinėse pastabose TGSS pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog šių darbuotojų veiklai nekeliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai ir dėl to paprastai ją vykdant mokamas minimalus darbo užmokestis, šiems darbuotojams galėtų būti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0065" REF.END="QE0065"/>patogiau<QUOT.END REF.START="QS0065" CODE="201C" ID="QE0065"/> naudotis apsauga nuo nedarbo rizikos, nei toliau teikti paslaugas arba pakaitomis faktiškai dirbti ir ilsėtis, gaunant nedarbo draudimo išmokas, taip skatinant sukčiauti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Dėl pateisinamojo tikslo, grindžiamo kova su nelegaliu darbu ir sukčiavimu savo rašytinėse pastabose Ispanijos vyriausybė tvirtina, kad apsaugos nuo nedarbo rizikos netaikymas specialiai namų ūkio darbuotojų sistemai pateisinamas teisėtu tikslu išvengti socialinės naštos ir išlaidų, dėl kurių didėja nelegalaus darbo problema, taigi šių darbuotojų pažeidžiamumas. Be to, dėl namų ūkio darbuotojų darbo santykių ypatumų kyla papildomų sunkumų tikrinant tam tikras bedarbio pašalpos mokėjimo sąlygas, pavyzdžiui, kai darbo santykiai nutraukti ne sava valia, arba sunkumų dėl darbdavių suteikiamo būsto, kuris yra šių darbuotojų darbo vieta, neliečiamybės, kylančių vykdant kontrolę ir patikrinimus, siekiant aptikti reikalavimų nesilaikymo arba sukčiavimo atvejus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis Ispanijos vyriausybė ir TGSS nurodo, kad dėl galimo apsaugos nuo nedarbo rizikos numatymo šioje specialioje sistemoje tikrai padaugėtų įmokų, o tai galėtų reikšti nelegalaus darbo augimą, kai nesidraudžiama socialiniu draudimu ir nemokamos draudimo įmokos – tai lemtų mažesnę darbuotojų, kuriems taikoma minėta sistema, apsaugą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Kaip nurodžiau šios išvados 67 punkte, šie socialinės politikos tikslai, kuriuos nagrinėsiu kartu, iš esmės yra teisėti tikslai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0055"><P>Manau, kad šiuos tikslus reikia nagrinėti kartu, nes jie sutampa ir tarpusavyje yra glaudžiai susiję.</P></NOTE>. Vis dėlto reikia pripažinti, kad dėl toliau nurodytų priežasčių kyla abejonių dėl šių tikslų nediskriminacinio pobūdžio.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="17"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Pirma, pakanka pažymėti, kad socialinės apsaugos sistemos dažnai grindžiamos šeimos modeliu, pagal kurį vyriškos lyties asmuo, kuriam paprastai tenka šeimos galvos statusas, laikomas dirbančiu asmeniu, kuris prisiima visas su jo namų ūkiu susijusias išlaidas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0056"><P>Žr., be kita ko, A. Geulette, op. cit., p. 555.</P></NOTE>. Todėl nagrinėjant <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0066" REF.END="QE0066"/>objektyvų pateisinimą<QUOT.END REF.START="QS0066" CODE="201C" ID="QE0066"/> reikia išanalizuoti, ar tam tikri socialinės politikos tikslai, nurodyti siekiant pateisinti skirtingą moteriškos lyties asmenų vertinimą, yra įsišakniję stereotipiniuose vaidmenyse arba lyčių stereotipuose, kurie gali būti netiesioginės arba sisteminės diskriminacijos priežastimi<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0057"><P>Žr., be kita ko, C. Tobler <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0067" REF.END="QE0067"/>Indirect Discrimination. A Case Study into the Development of the Legal Concept of Indirect Discrimination under EC Law<QUOT.END REF.START="QS0067" CODE="201C" ID="QE0067"/>, <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., p. 61 ir paskesni bei nurodyti doktrinos šaltiniai: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0068" REF.END="QE0068"/>The term <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0069" REF.END="QE0069"/>structural discrimination<QUOT.END REF.START="QS0069" CODE="201C" ID="QE0069"/> refers to a type of discrimination with a much more complex nature. Structural discrimination arises from deeply rooted views, opinions and value judgments relied on in a given society or from societal, cultural, economic patterns and structures<QUOT.END REF.START="QS0068" CODE="201C" ID="QE0068"/>. (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0070" REF.END="QE0070"/>Žodžiai <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0071" REF.END="QE0071"/>struktūrinė diskriminacija<QUOT.END REF.START="QS0071" CODE="201C" ID="QE0071"/> reiškia kur kas sudėtingesnio pobūdžio diskriminacijos rūšį. Struktūrinė diskriminacija kildinama iš požiūrio, nuomonių ir vertinimų, giliai įsišaknijusių atitinkamoje visuomenėje arba visuomenės, kultūros ir ekonomikos schemose ir struktūrose<QUOT.END REF.START="QS0070" CODE="201C" ID="QE0070"/>.) Dėl rasinės diskriminacijos taip pat žr. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) apibrėžtį: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0072" REF.END="QE0072"/>Discrimination can exist explicitly, through institutions, norms and values. &lt;…&gt; Structural discrimination primarily relates to the ways in which common behaviour and equal legislation and norms for everybody can affect, and obscure, discriminatory intent<QUOT.END REF.START="QS0072" CODE="201C" ID="QE0072"/>. Versija prancūzų kalba pateikiama šiuo adresu: https://www.ohchr.org/Documents/Issues/Racism/IWG/Session8/MirjanaNajcevska.doc.</P></NOTE>. Šis modelis, kuriame vyrauja stereotipai dėl vyrų ir moterų vaidmenų visuomenėje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0058"><P>Dėl šio aspekto žr., be kita ko, Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0073" REF.END="QE0073"/>2017–2019 m. ES veiksmų planas. Kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu<QUOT.END REF.START="QS0073" CODE="201C" ID="QE0073"/>, COM(2017) 678 <HT TYPE="ITALIC">final</HT>.</P></NOTE>, nebeatitinka dabartinės Europos visuomenės tikrovės. Iš tikrųjų šiuo metu moterys aktyviai dalyvauja darbo rinkoje, moterų ir vyrų padėtis, kiek tai susiję su buvimu tėvais ir vaikų priežiūra, yra panaši<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0059"><P>Kaip priminė generalinis advokatas M. Bobek savo išvadose byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Syndicat CFTC</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑463/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:550">EU:C:2020:550</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija) ir byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Instituto Nacional de la Seguridad Social</HT> <HT TYPE="ITALIC">(Pensijos priedas moterims, kurios turi vaikų)</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑450/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:696">EU:C:2019:696</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), be kita ko, remdamasis <DATE ISO="19881025">1988 m. spalio 25 d.</DATE> Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Prancūzija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>312/86</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1988:485">EU:C:1988:485</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0014">14</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20011129">2001 m. lapkričio 29 d.</DATE> Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Griesmar</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑366/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:648">EU:C:2001:648</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20090326">2009 m. kovo 26 d.</DATE> Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Graikija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑559/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:198">EU:C:2009:198</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0069">69</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20150716">2015 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Maïstrellis</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑222/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:473">EU:C:2015:473</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, taip pat yra naujų šeimos struktūros formų, be kita ko, šeimų, kurias sudaro tik vienas iš tėvų ir jo vaikai, nebeatitinkančių klasikinio šeimos modelio.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Antra, kaip teigta doktrinos autorių, moterų ir vyrų lygybės samprata, kuri sutvirtina tradicinį vyro ir moters vaidmenų specializacijos modelį, lemia tai, pirma, kad neatsižvelgiama į profesinę segregaciją ir nepalankią moterų padėtį darbo rinkoje, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0074" REF.END="QE0074"/>leidžiant išlaikyti nelygybę tarp tipinių ir netipinių darbuotojų socialinės apsaugos sistemose<QUOT.END REF.START="QS0074" CODE="201C" ID="QE0074"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0060"><P>P. Vielle ir N. Wuiame, <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., p. 24. Šiuo klausimu žr. E. Vogel-Polsky <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0075" REF.END="QE0075"/>Genre et droit: les enjeux de la parité<QUOT.END REF.START="QS0075" CODE="201C" ID="QE0075"/>, <HT TYPE="ITALIC">Cahiers du GEDISST (Groupe d’étude sur la division sociale et sexuelle du travail)</HT>, Nr. 17, 1996, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0076" REF.END="QE0076"/>Principes et enjeux de la parité<QUOT.END REF.START="QS0076" CODE="201C" ID="QE0076"/>, p. 11–31: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0077" REF.END="QE0077"/>Moterų profesinę segregaciją &lt;…&gt; ekonomikoje ir profesinėje veikloje lemia visi socialiniai lyčių santykiai [arba] kultūros, švietimo, švietimo sistemos, šeimos, žiniasklaidos platinamų stereotipų įsivyravimas &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0077" CODE="201C" ID="QE0077"/>.</P></NOTE>. Antra, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0078" REF.END="QE0078"/>asmenys, kurie nesivadovauja tradiciniu profesinės veiklos modeliu, visų pirma <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0079" REF.END="QE0079"/>netipiniai<QUOT.END REF.START="QS0079" CODE="201C" ID="QE0079"/> darbuotojai, laikomi ekonominiu požiūriu priklausomais nuo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0080" REF.END="QE0080"/>tipinių<QUOT.END REF.START="QS0080" CODE="201C" ID="QE0080"/> darbuotojų<QUOT.END REF.START="QS0078" CODE="201C" ID="QE0078"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0061"><P>P. Vielle ir N. Wuiame, <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., p. 24.</P></NOTE>. Tokia lygybės samprata įteisina <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0081" REF.END="QE0081"/>teisių sušeimyninimo<QUOT.END REF.START="QS0081" CODE="201C" ID="QE0081"/> įvairių formų išlaikymą ir vystymą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0062"><P>Ten pat, p. 24. Dėl Europos Sąjungos teisės aktų leidėjo vykdytos laipsniškos vyriškos ir moteriškos lyties darbuotojų tėvų vaidmens lygybės raidos išsamios analizės žr. generalinio advokato M. Bobek išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Syndicat CFTC</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑463/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:550">EU:C:2020:550</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 53 ir paskesni punktai).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Ar šiomis aplinkybėmis galima pripažinti, kad nagrinėjami tikslai yra nesusiję su diskriminacija dėl lyties?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80.</NO.P><TXT>Aš taip nemanau.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="18"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81.</NO.P><TXT>Pirma, namų ūkio darbuotojų ypatybėmis (nekvalifikuoti darbuotojai, gaunantys minimalų užmokestį) arba jų darbdavių ypatybėmis (šeimos galva) grindžiamos priežastys veikiau paaiškinamos lyčių stereotipais, todėl vargu ar nėra susijusios su diskriminacija dėl lyties<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0063"><P>Šiuo klausimu iš Komisijos pastabų matyti, kad Ispanijos doktrinoje aiškinant dabartinius skirtumus dėl skirtingo tipo darbuotojams, visų pirma namų ūkio darbuotojams, suteikiamos apsaugos remtasi, be kita ko, tuo, kad didžiąją dalį šios grupės sudaro moterys ir kad jos paprastai yra apdraustos socialiniu draudimu dėl jų šeimos ryšių. Žr., be kita ko, I. Otxoa Crespo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0082" REF.END="QE0082"/>La Seguridad Social del empleo doméstico: evolución y perspectivas<QUOT.END REF.START="QS0082" CODE="201C" ID="QE0082"/>, Universidad del País Vasco – Euskal Herriko Unibertsitatea, 2012, p. 304 ir 305. Pateikiama adresu: https://addi.ehu.es/bitstream/handle/10810/11601/9082-090-2-OtxoaTH.pdf?sequence=6&amp;isAllowed=y.</P></NOTE>. TGSS tvirtina, kad jeigu namų ūkio darbuotojai būtų apsaugoti nuo nedarbo rizikos, šiems darbuotojams būtų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0083" REF.END="QE0083"/>patogiau<QUOT.END REF.START="QS0083" CODE="201C" ID="QE0083"/> <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0084" REF.END="QE0084"/>pakaitomis faktiškai dirbti ir ilsėtis, gaunant nedarbo draudimo išmokas, taip skatinant sukčiauti<QUOT.END REF.START="QS0084" CODE="201C" ID="QE0084"/>. Jeigu, atsižvelgiant į šias ypatybes, toks poveikis pasitvirtintų, vadovaujantis logika, visiems darbo rinkoje esantiems nekvalifikuotiems darbuotojams, gaunantiems minimalų užmokestį, kurie dirba kituose sektoriuose, taip pat neturėtų būti mokamos bedarbio pašalpos. Tačiau taip nėra<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0064"><P>Atsakydama į per teismo posėdį Teisingumo Teismo pateiktą klausimą Ispanijos vyriausybė nurodė, kad vairuotojais dirbantys privatūs asmenys yra įtraukti į bendrąją socialinės apsaugos sistemą ir moka nedarbo draudimo įmokas.</P></NOTE>. Todėl, mano nuomone, nėra sąsajos tarp TGSS nurodytų pateisinimo priežasčių ir bedarbio pašalpų nemokėjimo namų ūkio darbuotojams pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamą nuostatą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82.</NO.P><TXT>Antra, Ispanijos vyriausybė tokį apsauginės priemonės netaikymą teisina namų ūkio darbuotojų veiklos kategorijos užimtumo lygio išsaugojimo tikslu, remdamasi, pirma, nedideliu poveikiu, kurį šiai darbuotojų grupei turėtų nedarbas, ir, antra, tuo, kad, jos nuomone, dėl galimo apsaugos nuo nedarbo taikymo specialioje namų ūkio darbuotojų sistemoje tikrai išaugtų įmokos, taigi, ir nelegalus darbas. Mano nuomone, toks sprendimas netaikyti apsauginės priemonės lemia tradicinės vaidmenų sampratos stiprėjimą, taip sudarant sąlygas, be kita ko, ne tik pasinaudoti struktūriniu požiūriu silpnesne asmenų, dirbančių namų ūkio darbuotojų sektoriuje, padėtimi, bet taip pat nuvertinti šio sektoriaus darbuotojų darbą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0065"><P>Ataskaita IV(1), Tarptautinė darbo konferencija, Ženeva, 99-oji sesija, 2010, p. 1–134. Dėl profesinės segregacijos žr. S. Rodríguez Escanciano <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0085" REF.END="QE0085"/>Condiciones de trabajo y discriminación salarial por razón de sexo<QUOT.END REF.START="QS0085" CODE="201C" ID="QE0085"/>, <HT TYPE="ITALIC">Derecho Social de la Unión Europea. Aplicación por el Tribunal de Justicia</HT>, M. E. Casas Baamonde ir R. Gil Alburquerque (dir.), Francis Lefebvre, 2019, p. 269–307, visų pirma p. 280 ir paskesni.</P></NOTE>, kuris, priešingai, turėtų būti pripažintas ir vertinamas visuomenėje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į šiuos argumentus manau, kad Ispanijos vyriausybės ir TGSS nurodyti tikslai, susiję su užimtumo lygio išsaugojimu namų ūkio darbuotojų sektoriuje ir šio sektoriaus ypatybėmis arba kova su nelegaliu darbu, negali būti nesusiję su diskriminacija dėl lyties, taigi negali pateisinti moterų diskriminacijos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84.</NO.P><TXT>Jeigu Teisingumo Teismas vis dėlto nuspręstų, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamoje nuostatoje numatyta sąlyga dėl neįtraukimo siekiama teisėtų tikslų <HT TYPE="ITALIC">ir</HT> jie nesusiję su diskriminacija dėl lyties, mėginsiu atsakyti į klausimą, ar ši sąlyga yra tinkama ir būtina pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata siekiamam tikslui įgyvendinti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0066"><P><DATE ISO="20140717">2014 m. liepos 17 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Leone</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑173/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2090">EU:C:2014:2090</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="19"?><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">c)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Ar pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata yra proporcinga?</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl tinkamumo ir būtinumo</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0085"><NO.P>85.</NO.P><TXT>Kaip nurodė Teisingumo Teismas, neatrodo, jog valstybės narės valdžios institucijos neturėtų pagrindo manyti, kad tam tikra priemonė yra tinkama ir būtina įgyvendinti nurodytus tikslus, siekiant užtikrinti darbuotojų socialinę apsaugą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0067"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20071016">2007 m. spalio 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Palacios de la Villa</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑411/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:604">EU:C:2007:604</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0072">72</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Vis dėlto, ar tokia priemonė, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią tam tikrai darbuotojų kategorijai, šiuo atveju – namų ūkio darbuotojams, nemokamos bedarbio pašalpos, gali būti laikoma tinkama ir būtina?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0086"><NO.P>86.</NO.P><TXT>Reikia priminti, kad iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog vien bendrų teiginių apie atitinkamos priemonės tinkamumą išsaugoti užimtumą ir kovoti su nelegaliu darbu nepakanka, siekiant įrodyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos nuostatos tikslas nesusijęs su diskriminacija dėl lyties, taip pat jie nėra informacija, leidžianti pagrįstai daryti išvadą, kad pasirinktos priemonės tinkamos šiam tikslui įgyvendinti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0068"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19990209">1999 m. vasario 9 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Seymour-Smith ir Perez</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑167/97</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:60">EU:C:1999:60</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0076">76</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20030320">2003 m. kovo 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kutz-Bauer</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑187/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:168">EU:C:2003:168</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20030911">2003 m. rugsėjo 11 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Steinicke</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑77/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:458">EU:C:2003:458</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0064">64</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20090305">2009 m. kovo 5 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Age Concern England</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑388/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:128">EU:C:2009:128</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0087"><NO.P>87.</NO.P><TXT>Taigi kyla klausimas, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama sąlyga dėl neįtraukimo gali būti laikoma priemone, tinkama pasiekti šiuos socialinės politikos tikslus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0069"><P>Žr. šios išvados 65 punkte nurodytą jurisprudenciją.</P></NOTE>. Tam šia sąlyga turi būti iš tikrųjų nuosekliai ir sistemiškai siekiama šio tikslo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0070"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20140717">2014 m. liepos 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Leone</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑173/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2090">EU:C:2014:2090</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0088"><NO.P>88.</NO.P><TXT>Viena vertus, dėl šios išvados 77–82 punktuose nurodytų priežasčių man kyla abejonių dėl atitinkamos sąlygos tinkamumo pasiekti nurodytus teisėtus tikslus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0089"><NO.P>89.</NO.P><TXT>Kita vertus, kiek tai susiję su reikalavimu dėl nuoseklaus ir sistemiško šios sąlygos įgyvendinimo, manau, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų patikrinti toliau nurodytus aspektus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0090"><NO.P>90.</NO.P><TXT>Pirma, reikia pažymėti, kad iš CJ žodinių pastabų matyti, jog namų ūkio darbuotojai yra vienintelė kategorija, kuriai nenumatyta apsauga nuo nedarbo rizikos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0091"><NO.P>91.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu TGSS per teismo posėdį nurodė, kad apsauga nuo nedarbo rizikos taip pat nenumatyta kitų veiklų kategorijų, kuriose vienos ir kitos lyties asmenų dalis yra panaši, kaip mokymo programų dalyviai ir Parlamento nariai, asmenims. Jis taip pat pažymėjo, kad tam tikroms grupėms priklausantys asmenys nemoka nedarbo draudimo įmokų, pavyzdžiui, komercinių bendrovių vadovai ir (arba) valdytojai, specialistai arba jiems prilyginami asmenys, taip pat dvasininkai, kurių didžioji dalis yra vyrai. Dėl akivaizdžių priežasčių pateikti pavyzdžiai yra nereikšmingi<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0071"><P>Šiuo klausimu žr. šios išvados 81 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0092"><NO.P>92.</NO.P><TXT>Antra, iš Ispanijos vyriausybės pastabų matyti, kad specialioje namų ūkio darbuotojų sistemoje draudžiamos profesinės rizikos, susijusios su nelaimingais atsitikimais darbe ir profesinėmis ligomis. Todėl reikia patikrinti, ar, atsižvelgiant į bedarbio pašalpas, kurios<?PAGE NO="20"?> nenumatytos namų ūkio darbuotojams, sukčiavimo rizika iš tikrųjų yra didesnė arba iš tikrųjų sunkiau vykdyti kontrolę, palyginti su kitomis šiems darbuotojams numatytomis išmokomis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0072"><P>Iš Ispanijos vyriausybės žodinių pastabų matyti, kad pagal šią sistemą taip pat draudžiama rizika, susijusi su nėštumu ir žindymu, motinyste ir tėvyste, taip pat mirties ir maitintojo netekimo rizika.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0093"><NO.P>93.</NO.P><TXT>Trečia, pritariu Komisijos nuomonei, kad reikia išnagrinėti kovai su nelegaliu nedarbu ir sukčiavimu pasirinktos priemonės griežtumą. Iš tikrųjų reikia pažymėti, kad visiškai jokios apsaugos nuo nedarbo rizikos nenumatymas tokiai darbuotojų kategorijai, kaip namų ūkio darbuotojai, kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0086" REF.END="QE0086"/>socialinės apsaugos<QUOT.END REF.START="QS0086" CODE="201C" ID="QE0086"/> priemonė, šiems darbuotojams, atrodo, nėra naudinga. Taigi man sunku įsivaizduoti, kaip tokia sąlyga dėl neįtraukimo, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, kuria tariamai kovojama su nelegaliu darbu, tačiau dėl kurios blogėja šios darbuotojų kategorijos sunki socialinė padėtis, galėtų būti laikoma nuoseklia. Kitaip būtų dėl kovos su nelegaliu darbu priemonės, skirtos kontroliuoti, kad bedarbio pašalpa nebūtų gaunama sukčiaujant, kuri derėtų su namų ūkio darbuotojų socialinės apsaugos tikslu ir ja nebūtų baudžiami namų ūkio darbuotojai, atveju<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0073"><P>Kaip pavyzdį Komisija nurodo paslaugų kuponą, kuris taikomas Prancūzijoje ir Belgijoje, mokesčių tam tikriems darbdaviams sumažinimą arba visišką ar dalinį atleidimą nuo jų, mokesčių sumažinimą arba atskaitymą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0094"><NO.P>94.</NO.P><TXT>Ketvirta, kiek tai susiję visų pirma su TGSS nustatytu ryšiu tarp įmokų didėjimo ir nelegalaus darbo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0074"><P>Žr. šios išvados 75 punktą.</P></NOTE>, iš jo rašytinių pastabų matyti, kad, priešingai, sukūrus specialią namų ūkio darbuotojų sistemą ir 2012 m. ją integravus į bendrąją sistemą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0075"><P><DATE ISO="20111114">2011 m. lapkričio 14 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Real Decreto 1620/2011 por el que se regula la relación laboral de carácter especial del servicio del hogar familiar</HT> (Karaliaus dekretas Nr. 1620/2011, kuriuo reglamentuojami specialūs buitinių paslaugų darbo santykiai) (BOE, Nr. 277, <DATE ISO="20111117">2011 m. lapkričio 17 d.</DATE>, p. 119046).</P></NOTE>, gerokai padaugėjo apsidraudusių darbuotojų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0076"><P>Šiuo klausimu CJ per teismo posėdį nurodė, kad 2012 m. tokių socialiniu draudimu apsidraudusių darbuotojų skaičius išaugo nuo <FT TYPE="NUMBER">296949</FT> iki <FT TYPE="NUMBER">414453</FT> darbuotojų.</P></NOTE>, ir taip buvo atskleistas iki tol buvęs nelegalus darbas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0077"><P>Savo rašytinėse pastabose TGSS vis dėlto nurodė, kad vėliau apdraustų asmenų skaičius 2012–2019 m. sumažėjo.</P></NOTE>. Todėl negalima nustatyti priežastinio ryšio tarp įmokų didėjimo ir nelegalaus darbo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0095"><NO.P>95.</NO.P><TXT>Penkta, kyla klausimas, ar tai, kad darbo vieta yra darbdavio nuolatinė gyvenamoji vieta, pateisina sprendimą dėl nagrinėjamos apsauginės priemonės nenumatymo. Taigi svarbu patikrinti, kiek priimant tokį sprendimą yra svarbi darbo vietos įtaka. Iš tikrųjų, kokiu pagrindu paslaugos teikimas darbdavio nuolatinėje gyvenamojoje vietoje gali lemti tai, kad į namų ūkio darbuotojams numatytas išmokas neįtraukiamos bedarbio pašalpos, tačiau dėl to numatytos kitos šiems darbuotojams mokamos socialinės išmokos, kaip antai išmoka, susijusi su nelaimingais atsitikimais darbe arba liga?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0096"><NO.P>96.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu, kiek tai susiję su sistemiškumu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat galėtų patikrinti, ar, atsižvelgiant į bedarbio pašalpą, kitų darbuotojų, kurių darbo vieta taip pat yra darbdavio nuolatinė gyvenamoji vieta (sodininkai, vairuotojais dirbantys privatūs asmenys ir kt.), padėčiai darbo vieta turi tokią pačią įtaką kaip ir namų ūkio darbuotojų padėčiai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0078"><P>Kaip nurodžiau šios išvados 63 išnašoje, Ispanijos vyriausybė, atsakydama į per teismo posėdį Teisingumo Teismo pateiktą klausimą, nurodė, kad vairuotojais dirbantys privatūs asmenys moka nedarbo draudimo įmokas.</P></NOTE>. Šiuo aspektu taip pat kyla klausimas dėl reikalavimų, susijusių su nuolatinės gyvenamosios vietos ir įmonės patikrinimu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0079"><P>Savo rašytinėse pastabose Komisija pateikia nuorodą į Komisijai skirtą Europos Parlamento narių iš Ispanijos Parlamento klausimą (P‑128/2020), kuriame dėl galimybės atlikti patikrinimą nuolatinėje gyvenamojoje vietoje siekiant nustatyti sukčiavimo atvejį buvo nurodyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0087" REF.END="QE0087"/>tikrinant įmonę ar nuolatinę gyvenamąją vietą <HT TYPE="ITALIC">Tribunal Supremo</HT> (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) nustato tas pačias sąlygas (sukčiavimo požymiai, būtinumo ir proporcingumo principai)<QUOT.END REF.START="QS0087" CODE="201C" ID="QE0087"/>. Pateikiama adresu: https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/P-9-2020-000128_EN.html.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="21"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0097"><NO.P>97.</NO.P><TXT>Galiausiai, šešta, gali būti svarbu žinoti, ar esama kitų namų ūkio darbuotojams numatytų socialinių išmokų, kuriomis galėtų būti kompensuota nenumatyta apsauga nuo nedarbo rizikos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0080"><P>Šiuo klausimu TGSS per teismo posėdį paaiškino, kad laikino nedarbingumo išmoka yra palankesnė, nes mokama ne nuo penkioliktos, bet nuo devintos dienos.</P></NOTE>. Šiuo klausimu CJ, atsakydama į Teisingumo Teismo pateiktą klausimą, per teismo posėdį nurodė, kad ne tik nėra kitos išmokos, kuria galėtų būti kompensuojamas apsaugos nuo šios rizikos nebuvimas, bet ir, be kita ko, šios apsaugos netaikymas lemia tai, kad namų ūkio darbuotojai negali pasinaudoti kitomis išmokomis, kaip antai nuolatinio nedarbingumo išmoka<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0081"><P>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad, kai namų ūkio darbuotojai dėl priežasčių, kurios nuo jų nepriklauso, liaujasi teikę savo paslaugas, tai, kad nėra galimybės gauti bedarbio pašalpos, taip pat reiškia, kad nėra galimybės gauti kitos socialinės paramos, kuri siejama su išnykusia teise gauti šią pašalpą. Šiuo klausimu žr. šios išvados 16 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0098"><NO.P>98.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu Ispanijos vyriausybė ir TGSS tvirtina, kad neseniai buvo nustatyta išimtinė pašalpa dėl veiklos nevykdymo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0082"><P><DATE ISO="20200331">2020 m. kovo 31 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Real Decreto-ley 11/2020 por el que se adoptan medidas urgentes complementarias en el ámbito social y económico para hacer frente al COVID</HT>‑<HT TYPE="ITALIC">19</HT> (Karaliaus dekretas Nr. 11/2020 dėl skubių papildomų kovos su COVID‑19 pandemija socialinių ir ekonominių priemonių patvirtinimo) (BOE, Nr. 91, <DATE ISO="20200401">2020 m. balandžio 1 d.</DATE>) 30 straipsnis.</P></NOTE> pagal specialią namų ūkio darbuotojų sistemą apdraustiems asmenims, kurių veiklos mastas dėl COVID‑19 pandemijos kilusios sveikatos krizės sumažėjo arba veikla buvo nutraukta. Vis dėlto reikia pažymėti, kad ši išimtinė pašalpa yra laikina. Savo rašytinėse pastabose pats TGSS nurodo, kad minėta pašalpa <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0088" REF.END="QE0088"/>galioja <HT TYPE="ITALIC">mėnesį</HT> (skaičiuojant nuo teisės įgijimo dienos) ir Karaliaus dekretu šis laikotarpis galėtų būti pratęstas vieno mėnesio laikotarpiams<QUOT.END REF.START="QS0088" CODE="201C" ID="QE0088"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0099"><NO.P>99.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus manau, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata nėra tinkama kovos su nelegaliu darbu ir sukčiavimu bei užimtumo išsaugojimo tikslams įgyvendinti, nes atrodo, kad ši nuostata nei iš tikrųjų atitinka ketinimą šiuos tikslus pasiekti, nei nuoseklų ir sistemišką jų įgyvendinimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0083"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20140717">2014 m. liepos 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Leone</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑173/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2090">EU:C:2014:2090</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0100"><NO.P>100.</NO.P><TXT>Manau, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamoje nuostatoje numatyta sąlyga dėl neįtraukimo, kiek ja visiškai uždraudžiama visiems namų ūkio darbuotojams gauti bedarbio pašalpą, viršija tai, kas būtina tikslams pasiekti.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Tarpinė išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0101"><NO.P>101.</NO.P><TXT>Manau, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata įtvirtinama netiesioginė diskriminacija, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalį, nes ji nepateisinama objektyviais ir su diskriminacija dėl lyties nesusijusiais veiksniais.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">4.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Kitos pastabos</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0102"><NO.P>102.</NO.P><TXT>Baigdamas savo analizę norėčiau pabrėžti du toliau nurodytus aspektus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0103"><NO.P>103.</NO.P><TXT>Pirma, iš Komisijos rašytinių pastabų ir iš CJ žodinių pastabų matyti, kad <DATE ISO="20111114">2011 m. lapkričio 14 d.</DATE> Karaliaus dekreto Nr. 1620/2011 antroje papildomoje nuostatoje nustatyta, kad Darbo ministerija sukurs ekspertų darbo grupę tam, kad iki <DATE ISO="20121231">2012 m. gruodžio 31 d.</DATE> būtų parengta ataskaita, susijusi, be kita ko, su <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0089" REF.END="QE0089"/>apsaugos nuo nedarbo sistemos, pritaikytos atsižvelgiant į buitinių paslaugų veiklos ypatumus, kuria būtų užtikrintas įmokų mokėjimo, solidarumo ir finansinio tvarumo principų įgyvendinimas, sukūrimo racionalumu<QUOT.END REF.START="QS0089" CODE="201C" ID="QE0089"/>. Komisija ir CJ pažymėjo, kad iki šiol ši nuostata, atrodo, nebuvo pritaikyta.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="22"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0104"><NO.P>104.</NO.P><TXT>Antra, <DATE ISO="20110616">2011 m. birželio 16 d.</DATE> patvirtintos Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijos dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams Nr. 189 14 straipsnyje nustatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0090" REF.END="QE0090"/>[k]iekviena narė, vadovaudamasi nacionaliniais įstatymais, kitais teisės aktais ir praktika, deramai atsižvelgdama į namų ūkio darbo ypatumus, imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad namų ūkio darbuotojai turėtų teisę į ne mažiau palankias socialinės apsaugos sąlygas &lt;…&gt; nei tos, kurios taikomos visiems kitiems darbuotojams<QUOT.END REF.START="QS0090" CODE="201C" ID="QE0090"/>. Komisija pažymi, kad nors Ispanijos Karalystė dar nėra ratifikavusi šios konvencijos, ji vis dėlto yra Tarptautinės darbo organizacijos narė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0084"><P>Šiuo klausimu Ispanijos vyriausybė per posėdį nurodė, kad buvo pradėti šiai konvencijai ratifikuoti reikalingi veiksmai, ir juos atlikus namų ūkio darbuotojams galėtų būti suteikta apsauga nuo nedarbo.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0105"><NO.P>105.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į <HT TYPE="ITALIC">Juzgado de lo Contencioso</HT>‑<HT TYPE="ITALIC">Administrativo n<HT TYPE="SUP">o</HT> 2 de Vigo</HT> (Vigo provincijos lygmens administracinis teismas Nr. 2, Ispanija) pateiktą klausimą:</TXT><P><DATE ISO="19781219">1978 m. gruodžio 19 d.</DATE> Tarybos direktyvos 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje 4 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama nacionalinė nuostata, kuria vadovaujantis pagal teisės aktuose nustatytą socialinės apsaugos sistemą namų ūkio darbuotojams mokant išmokas negalima mokėti bedarbio pašalpos, kai konstatuota, kad šie darbuotojai beveik išimtinai yra moterys.</P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>