<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.7-->
  <head>
    <title>2022-02-202202C124202003890-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0389-20-202108051-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="15/10/2021 10:35:19" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="0r9AfWUYvJqZvL96y14GbrjqaComvN1S2m2210ES08Wt5CNAwRazrQzhafcxM9K3akMYHWF0buKoFw3qcPM11T6BrPJHhAm+tZt4349I3mg4BrdNZb552WgBVpKOnzW50sBia9uFnU+HMIdLMZvyGqHDbQ+P39jboW1nNRyulEY=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="nka" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="0389" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2020" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="nka" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 29/09/2021 14:54:56" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="2906f21386184113bef303411a2976dc" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0389" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">Generalinio advokato M. Szpunar išvada – Byla C-389/20</div>
      <div id="rId21" style="default">TGSS (Namų ūkio darbuotojų nedarbas)</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINIO ADVOKATO MACIEJ SZPUNAR
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2021 m. rugsėjo 30 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C‑389/20
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      CJ
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      Tesorería General de la Seguridad Social (TGSS)
    </p>
    <p class="C39Centreespacement" id="para-8" title="page-1">
      (Juzgado de lo Contencioso‑Administrativo nº 2 de Vigo (Vigo provincijos lygmens administracinis teismas Nr. 2, Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-9" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Vienodas požiūris į vyrus ir moteris socialinės apsaugos srityje – Direktyva 79/7/EEB – 4 straipsnio 1 dalis – Bet kokios diskriminacijos dėl lyties draudimas – Namų ūkio darbuotojai – Apsauga nuo nedarbo rizikos – Neįtraukimas – Tam tikra prastesnė moteriškos lyties darbuotojų padėtis – Teisėti socialinės politikos tikslai – Proporcingumas“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-10" title="page-1">
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įžanga</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad: „teisė nebūti diskriminuojamam dėl lyties yra viena pagrindinių žmogaus teisių, kurios laikymąsi privalo užtikrinti Teisingumo Teismas“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">2</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą Juzgado de lo Contencioso‑Administrativo nº 2 de Vigo (Vigo provincijos lygmens administracinis teismas Nr. 2, Ispanija) teikia Teisingumo Teismui klausimus, kuriais prašoma, be kita ko, išaiškinti Direktyvos 79/7/EEB (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">3</a>
</span>) 4 straipsnio 1 dalį nagrinėjant nacionalinę nuostatą, kuria vadovaujantis pagal teisės aktais nustatytą socialinės apsaugos sistemą visų darbuotojų kategorijai mokamos išmokos neapima bedarbio pašalpų. Šiuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai iš esmės susiję su namų ūkio darbuotojų – grupės, kurios didžiąją dalį sudaro moterys, – veikla.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ar yra netiesioginė diskriminacija, draudžiama pagal Direktyvą 79/7? Šioje išvadoje stengsiuosi atsakyti į šį klausimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">II.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyva 79/7</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 79/7 antroje konstatuojamojoje dalyje nurodyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-19" title="page-3">
      „kadangi vienodo požiūrio principas socialinės apsaugos srityje visų pirma turėtų būti įgyvendintas įstatymų nustatytose sistemose, kurios numato apsaugą ligos, invalidumo, senatvės, nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir nedarbo atvejais, taip pat socialinės paramos sistemoje, tiek, kiek ši papildo arba pakeičia pirmiau nurodytas sistemas.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios direktyvos 1 straipsnyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-21" title="page-3">
      „Šios direktyvos tikslas yra nuosekliai įgyvendinti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą socialinio aprūpinimo srityje ir kitose socialinės apsaugos srityse, nurodytose 3 straipsnyje. Šis principas toliau vadinamas „vienodo požiūrio principu“.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Minėtos direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-23" title="page-4">
      „Ši direktyva taikoma:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-24" title="page-4">
      a) įstatymų nustatytoms socialinės apsaugos sistemoms, kurios numato apsaugą šiais atvejais:
    </p>
    <p class="C10Marge1" id="para-25" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">nedarbo;</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C10Marge1" id="para-27" title="page-4">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tos pačios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-29" title="page-4">
      „Vienodo požiūrio principas reiškia, kad negali būti jokios lyčių diskriminacijos, tiesioginės arba netiesioginės, ypač dėl santuokinės arba šeimyninės padėties, ir ypač susijusios su:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">socialinės apsaugos sistemų taikymo apimtimi ir galimybių naudotis jomis sąlygomis,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">įsipareigojimu mokėti įmokas ir įmokų dydžio apskaičiavimu,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-32" title="page-4">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyva 2006/54</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2006/54 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">4</a>
</span>) 1 straipsnyje „Tikslas“ numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-35" title="page-4">
      „Šios direktyvos tikslas – užtikrinti, kad būtų įgyvendinamas moterų ir vyrų lygių galimybių bei vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principas užimtumo ir profesinės veiklos srityje.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-36" title="page-4">
      Šiuo tikslu į ją yra įtraukiamos nuostatos, skirtos vienodo požiūrio principui įgyvendinti šiose srityse:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-37" title="page-4">
      a) galimybės įsidarbinti, įskaitant paaukštinimą, ir siekti profesinio mokymo;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-38" title="page-4">
      b) darbo sąlygų, įskaitant užmokestį;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-39" title="page-4">
      c) profesinių socialinės apsaugos sistemų.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-40" title="page-4">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios direktyvos 2 straipsnio „Sąvokų apibrėžimai“ 1 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-42" title="page-4">
      „Šioje direktyvoje vartojamos tokios sąvokos:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-43" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-44" title="page-4">
      f) „profesinės socialinės apsaugos sistemos“ – tai sistemos, kurioms nėra taikoma Direktyva [79/7] ir kurių paskirtis – pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims, dirbantiems įmonėje ar įmonių grupėje, ekonominės veiklos srityje arba profesinės veiklos sektoriuje ar sektorių grupėje, mokėti išmokas, papildančias arba pakeičiančias įstatymais nustatytose socialinės apsaugos sistemose numatytas išmokas, nepriklausomai nuo to, ar dalyvavimas tokiose sistemose yra privalomas, ar ne.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ispanijos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">LGSS</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ley General de la Seguridad Social (Bendrasis socialinės apsaugos įstatymas), kurio konsoliduota redakcija patvirtinta 2015 m. spalio 30 d. Real Decreto Legislativo 8/2015 por el que se aprueba el texto refundido de la Ley General de la Seguridad Social (Karaliaus įstatyminis dekretas Nr. 8/2015, kuriuo patvirtinama Bendrojo socialinės apsaugos įstatymo konsoliduota redakcija) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">5</a>
</span>) (toliau – LGSS), 251 straipsnyje „Apsauginė priemonė“ nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-48" title="page-4">
      „Darbuotojai, kuriems taikoma speciali namų ūkio darbuotojų sistema, turi teisę į socialinės apsaugos išmokas pagal šioje bendrojoje socialinės apsaugos sistemoje nustatytas tokias sąlygas:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-49" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-50" title="page-4">
      d) specialios namų ūkio darbuotojų sistemos apsauginė priemonė neapima apsaugos nuo nedarbo.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">LGSS 264 straipsnio „Asmenys, kuriems taikoma apsauga“ 1 dalyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-52" title="page-4">
      „Toliau nurodytiems asmenims apsauga nuo nedarbo taikoma, jeigu jie moka atitinkamas įmokas:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-53" title="page-4">
      a) pagal darbo sutartį dirbantys asmenys, kuriems taikoma bendroji socialinės apsaugos sistema;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-54" title="page-4">
      b) pagal darbo sutartį dirbantys asmenys, kuriems taikomos šią riziką apimančios specialios socialinės apsaugos sistemos, atsižvelgiant į teisės aktais nustatytas konkrečias sąlygas;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-55" title="page-4">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Karaliaus dekretas 625/1985</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">1985 m. balandžio 2 d. Real Decreto 625/1985, por el que se desarrolla la Ley 31/1984, de 2 de agosto, de Protección por Desempleo (1984 m. rugpjūčio 2 d. Karaliaus dekretas Nr. 625/1985, kuriuo įgyvendinamas 1984 m. rugpjūčio 2 d. Įstatymas Nr. 31/1984 dėl apsaugos nuo nedarbo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">6</a>
</span>)) 19 straipsnio „Įmokos“ 1 dalyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-58" title="page-4">
      „Draudimo nuo nedarbo įmokas turi mokėti visos įmonės ir darbuotojai, kuriems taikomos bendroji ir specialiosios socialinės apsaugos sistemos, pagal kurias suteikiama apsauga nuo šios rizikos. Nedarbo rizikos įmokų bazė yra tokia pati kaip ir bazė, numatyta nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų atveju.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">III.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Faktinės aplinkybės pagrindinėje byloje, prejudiciniai klausimai ir procesas Teisingumo Teisme</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">CJ yra namų ūkio darbuotoja, dirbanti darbdaviui – fiziniam asmeniui. Nuo 2011 m. sausio mėn. ji yra apdrausta pagal specialią namų ūkio darbuotojų socialinės apsaugos sistemą (toliau – speciali namų ūkio darbuotojų sistema).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2019 m. lapkričio 8 d. CJ pateikė Tesorería General de la Seguridad Social (Bendrasis socialinio draudimo iždas, toliau – TGSS) prašymą mokėti apsaugos nuo nedarbo rizikos įmokas, kad įgytų teisę į išmokas. Kartu su šiuo prašymu pateiktas rašytinis jos darbdavio sutikimas mokėti reikalaujamą įmoką.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu TGSS atmetė šį prašymą, motyvuodamas tuo, kad atsižvelgiant į tai, jog CJ buvo apdrausta pagal specialią namų ūkio darbuotojų sistemą, LGSS 251 straipsnio d punkte aiškiai nurodyta, kad negalima pagal šią sistemą mokėti įmokų, siekiant įgyti apsaugą nuo nedarbo. Šis sprendimas buvo patvirtintas 2019 m. gruodžio 19 d. TGSS sprendimu, priimtu išnagrinėjus CJ pateiktą administracinį skundą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2020 m. birželio 5 d. CJ pateikė skundą Juzgado de lo Contencioso‑Administrativo nº 2 de Vigo (Vigo provincijos lygmens administracinis teismas Nr. 2) dėl TGSS antro sprendimo, iš esmės nurodydama, kad dėl šios nacionalinės nuostatos (toliau – pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata) namų ūkio darbuotojai susiduria su socialiniais sunkumais, kai dėl priežasčių, kurios nuo jų nepriklauso, liaujasi teikę savo paslaugas. Tokią padėtį lemia tai, kad neįmanoma gauti ne tik bedarbio pašalpą, bet ir kitą socialinę paramą, kuri siejama su teisės gauti šią pašalpą išnykimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis Juzgado de lo Contencioso‑Administrativo nº 2 de Vigo (Vigo provincijos lygmens administracinis teismas Nr. 2) 2020 m. liepos 29 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2020 m. rugpjūčio 14 d., nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-65" title="page-4">
      „1. Ar [Direktyvos 79/7] 4 straipsnio 1 dalis dėl vienodo požiūrio, pagal kurią draudžiama bet kokia diskriminacija dėl lyties, tiesioginė ar netiesioginė, susijusi su įsipareigojimu mokėti socialinio draudimo įmokas, ir [Direktyvos 2006/54] 5 straipsnio b punktas, kuriame nustatytas toks pat draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti dėl lyties, kiek tai susiję su socialinės apsaugos sistemų aprėpties ir sąlygų, kuriomis įgyjama teisė jomis naudotis, taip pat su pareiga mokėti įmokas bei įmokų dydžio apskaičiavimu, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip LGSS 251 straipsnio d punktas, kuriame numatyta, kad [„s]pecialios namų ūkio darbuotojų sistemos apsauginė priemonė neapima apsaugos nuo nedarbo“?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-66" title="page-4">
      2. Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, ar minėta teisės nuostata pagal Direktyvos 2006/54 9 straipsnio 1 dalies e ir (arba) k punkto nuostatas turi būti laikoma draudžiamos diskriminacijos pavyzdžiu, nes nagrinėjama nuostata, t. y. LGSS 251 straipsnio d punktas, beveik išimtiniai taikomas moterims?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Rašytines pastabas pateikė TGSS, Ispanijos vyriausybė ir Europos Komisija. Per 2021 m. birželio 30 d. įvykusį teismo posėdį CJ, TGSS, Ispanijos vyriausybės ir Komisijos vardu buvo pateikti žodiniai paaiškinimai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IV.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Analizė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl priimtinumo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Savo rašytinėse pastabose TGSS ir Ispanijos vyriausybė ginčija prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir jame pateiktų klausimų priimtinumą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia TGSS tvirtina, kad pagrindinėje byloje ginčas iškeltas dirbtinai ta prasme, kad CJ kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, remdamasi melagingais motyvais. Iš tiesų ginčas susijęs ne su tariama teise mokėti įmokas, bet su socialinės apsaugos teisės į bedarbio pašalpą pripažinimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">TGSS ir Ispanijos vyriausybė taip pat teigia, kad klausimas dėl tokio pripažinimo priskiriamas socialinių bylų teismų jurisdikcijai, todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kaip administracinis teismas, neturi jurisdikcijos nagrinėti šį ginčą. Taigi, šios vyriausybės teigimu, nėra jokio ryšio tarp sprendimo dėl šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir sprendimo pagrindinėje byloje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">TGSS taip pat teigia, kad tuo atveju, jeigu pagrindinė byla iš tikrųjų būtų susijusi su teisės mokėti įmokas pripažinimu, Direktyvos 79/7 išaiškinimas nebūtų reikalingas tam, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų priimti sprendimą dėl šio prašymo. Iš tiesų klausimas, susijęs su specialios namų ūkio darbuotojų sistemos apsauginės priemonės taikymo sritimi, skiriasi nuo to, kuris yra susijęs su šios sistemos finansavimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai tiesiogiai nepareikšdama nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo Ispanijos vyriausybė teigia, kad Direktyva 79/7 netaikoma pagrindinėje byloje nagrinėjamam ginčui. Be to, ji tvirtina, kad prejudiciniai klausimai turi būti pripažinti nepriimtinais, kiek jie susiję su Direktyva 2006/54. Oficialiai nepareikšdama nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo Komisija taip pat pažymi, kad pastaroji direktyva šioje byloje netaikoma.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Manau, kad, išskyrus su Direktyva 2006/54 susijusį argumentą, šiuos argumentus reikia atmesti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, kiek tai susiję su teiginiu, kad pagrindinėje byloje ginčas iškeltas dirbtinai ir prejudiciniai klausimai yra hipotetiniai, reikia priminti, kad prejudiciniams klausimams, susijusiems su Sąjungos teise, taikoma svarbos prezumpcija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">7</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad ši byla susijusi su socialinės apsaugos teisės į bedarbio pašalpas pripažinimu namų ūkio darbuotojams. Iš tikrųjų savo skunde CJ ginčija TGSS sprendimą atmesti prašymą mokėti nedarbo draudimo įmokas ne kaip sprendimą neleisti naudotis tariama teise mokėti įmokas, bet kaip sprendimą neleisti įgyti teisės gauti bedarbio pašalpą. Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad šis sprendimas dėl atmetimo grindžiamas teisėkūros politikos sprendimu nesuteikti namų ūkio darbuotojams galimybės gauti socialines bedarbio pašalpas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">8</a>
</span>). Taigi, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad LGSS 251 straipsnio d punktas, kuriuo šis sprendimas įgyvendinamas, taikomas darbuotojų, priskiriamų prie specialios namų ūkio darbuotojų sistemos, grupei, kurią beveik išimtinai sudaro moterys, ši nuostata, kiek tai susiję su teisės aktais nustatytos socialinės apsaugos sistemos taikymo sritimi, gali sukurti pagal Direktyvą 79/7 draudžiamą netiesioginę diskriminaciją dėl lyties.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai, kad sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikta daug paaiškinimų dėl pateiktų klausimų svarbos, manau, kad Teisingumo Teismas negali atmesti prašymo priimti prejudicinį sprendimą, motyvuodamas tuo, kad akivaizdu, jog prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">9</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, teiginio, kad pagal nacionalinės teisės normas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti šį ginčą, kiek jis susijęs su socialinės apsaugos teisės gauti bedarbio pašalpas pripažinimu, ir dėl to šis ginčas priskirtinas socialinių bylų teismams, negali pakakti, kad tai lemtų prašymo priimti prejudicinį sprendimą nepriimtinumą, nes Teisingumo Teismas negali kvestionuoti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo atlikto nacionalinių organizavimo ir teisminių procedūrų taisyklių vertinimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">10</a>
</span>). Iš tikrųjų jis privalo laikytis valstybės narės teismo sprendimo kreiptis į jį dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, jeigu tas sprendimas nėra panaikintas nacionalinėje teisėje numatyta apskundimo tvarka (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">11</a>
</span>). Šiuo klausimu primenu, kad, kiek tai susiję su nacionalinės teisės nuostatų aiškinimu, Teisingumo Teismas iš esmės turi remtis sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodytu vertinimu, turint omenyje tai, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos aiškinti valstybės narės vidaus teisės (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">12</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai, trečia, dėl argumento, kad prejudiciniai klausimai yra nepriimtini, grindžiamo tuo, kad Direktyva 79/7 ir Direktyva 2006/54 tariamai netaikomos, reikia konstatuoti, jog tiek, kiek šis ginčas yra susijęs, kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, su tariama netiesiogine diskriminacija dėl lyties, Direktyva 79/7 yra taikoma pagrindinei bylai. Iš tikrųjų ši diskriminacija susijusi su Ispanijos socialinės apsaugos sistemos, užtikrinančios apsaugą nuo, be kita ko, nedarbo rizikos, teisinio režimo taikymo sritimi.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šioje byloje Direktyva 2006/54 vis dėlto netaikoma. Iš šios direktyvos 1 straipsnio matyti, kad ja siekiama užtikrinti, kad būtų įgyvendinamas moterų ir vyrų lygių galimybių bei vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principas užimtumo ir profesinės veiklos srityje, ir joje įtvirtintos nuostatos, kuriomis siekiama šį principą įgyvendinti, kiek tai susiję, be kita ko, su darbo sąlygomis, įskaitant užmokestį. Sąvokų „darbo sąlygos“ ir „užmokestis“ negalima priskirti prie socialinės apsaugos sistemų ar išmokų, kaip antai bedarbio pašalpos, kurios tiesiogiai reglamentuojamos pagal įstatymą, išskyrus visus susitarimus įmonėje arba suinteresuotųjų asmenų profesinėse organizacijose, kurie privalomai taikomi bendroms darbuotojų kategorijoms (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">13</a>
</span>). Be to, iš kartu aiškinamų Direktyvos 2006/54 1 straipsnio antros pastraipos c punkto ir 2 straipsnio 1 dalies f punkto matyti, kad ji taikoma ne bendroms teisės aktais nustatytoms sistemoms, o profesinėms socialinės apsaugos sistemoms.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į šias pastabas manau, kad antrąjį prejudicinį klausimą reikia atmesti kaip nepriimtiną. Vis dėlto siūlau Teisingumo Teismui pripažinti, kad šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl esmės</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmojo prejudicinio klausimo performulavimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl šios išvados 30 punkte nurodytų priežasčių siūlau Teisingumo Teismui atsakyti tik į pirmąjį prejudicinį klausimą ir jį performuluoti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismo iš esmės klausiama, ar Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama nacionalinė nuostata, kuria vadovaujantis pagal teisės aktuose nustatytą socialinės apsaugos sistemą namų ūkio darbuotojams mokant išmokas negalima mokėti bedarbio pašalpos, kai konstatuota, kad šie darbuotojai beveik išimtinai yra moterys.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Siekdamas pateikti naudingą atsakymą į šį klausimą pirmiausia nagrinėsiu, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata patenka į Direktyvos 79/7 taikymo sritį (2 dalis). Kadangi atrodo, kad šios bedarbio pašalpos patenka į šios direktyvos taikymo sritį, nagrinėsiu, antra, ar šių išmokų neįtraukimas tarp išmokų, mokamų pagal specialią namų ūkio darbuotojų sistemą, numatytą LGSS 251 straipsnio d punkte, yra, kaip siūlo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, netiesioginė diskriminacija dėl lyties, draudžiama pagal šią direktyvą (3 dalis).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ar pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata patenka į Direktyvos 79/7 taikymo sritį?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į argumentus, pateiktus analizuojant prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumą, šį klausimą aptarsiu trumpai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, reikia pažymėti, kad savo skunde CJ ginčija TGSS sprendimą atmesti jos prašymą mokėti nedarbo draudimo įmokas, siekiant įgyti teisę gauti bedarbio pašalpą. Antra, reikia pažymėti, kad šios išmokos patenka į Direktyvos 79/7 materialinę taikymo sritį, nes joms taikoma teisės aktuose nustatyta apsaugos nuo šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų rizikų sistema (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">14</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi manau, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata patenka į Direktyvos 79/7 materialinę taikymo sritį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ar bedarbio pašalpų neįtraukimas tarp išmokų, mokamų pagal specialią namų ūkio darbuotojams taikomą socialinės apsaugos sistemą, pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamą nuostatą yra netiesioginė diskriminacija dėl lyties, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 79/7?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl LGSS 251 straipsnio d punkto atitikties Sąjungos teisei. Iš tikrųjų darbuotojų grupę, kuriai taikoma speciali namų ūkio darbuotojų sistema, beveik išimtinai sudaro moterys. Todėl ši nuostata yra netiesioginė diskriminacija dėl lyties, kiek pagal ją šiai grupei priklausančioms moterims nesuteikiama galimybės gauti socialinę bedarbio pašalpą, joms neleidžiant mokėti nedarbo draudimo įmokų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalys pagrindinėje byloje ir suinteresuotieji asmenys nesutaria dėl to, ar yra tokia netiesioginė diskriminacija namų ūkio darbuotojų atžvilgiu. Ispanijos vyriausybė teigia, kad nevienodas požiūris, kuriuo remiantis į specialią namų ūkio darbuotojų sistemą neįtraukiama apsauga nuo nedarbo rizikos, neįtvirtina netiesioginės diskriminacijos dėl lyties. TGSS neneigia tokios diskriminacijos, tačiau ją laiko pateisinama ir tvirtina, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama nacionalinė nuostata yra proporcinga (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">15</a>
</span>). Komisija tvirtina, kad ši nuostata akivaizdžiai yra netiesioginė diskriminacija, ir jai kyla abejonių tiek dėl tam tikrų pateisinamųjų priežasčių, tiek dėl proporcingumo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Siekdamas nustatyti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata yra netiesioginė diskriminacija dėl lyties, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 79/7, pirmiausia nagrinėsiu klausimą, ar šia nuostata įtvirtinamas nevienodas požiūris dėl lyties. Tada – ar toks nevienodas požiūris gali būti objektyviai pateisinamas atsižvelgiant į Direktyvos 79/7 nuostatas, ir galiausiai, ar tam tikrais atvejais jis yra proporcingas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ar pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata įtvirtinamas nevienodas požiūris dėl lyties?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iškart reikia priminti, kad Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, jog valstybės narės, naudodamosi kompetencija tvarkyti savo socialinės apsaugos sistemas ir, nesant teisės normų suderinimo Sąjungos lygmeniu, apibrėžti socialinės apsaugos sistemos išmokų suteikimo sąlygas, turi laikytis Sąjungos teisės (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">16</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Direktyvos 79/7 1 straipsnį ja siekiama nuosekliai įgyvendinti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą socialinio aprūpinimo srityje ir kitose socialinės apsaugos srityse, nurodytose 3 straipsnyje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">17</a>
</span>). Šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad „[v]ienodo požiūrio principas reiškia, kad negali būti jokios lyčių diskriminacijos, tiesioginės arba netiesioginės &lt;…&gt; ir ypač susijusios su &lt;…&gt; socialinės apsaugos sistemų taikymo apimtimi ir galimybių naudotis jomis sąlygomis“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Darytina išvada, kad įgyvendindamos savo kompetenciją socialinės apsaugos, visų pirma bedarbio pašalpų, srityje valstybės narės turi paisyti Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalies, kuria įgyvendinamas diskriminacijos dėl lyties draudimo socialinės apsaugos srityje principas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl Ispanijos vyriausybės argumento, susijusio su situacijų nepanašumu</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iškart reikia priminti, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją diskriminacija yra skirtingų taisyklių taikymas panašioms situacijoms arba tos pačios taisyklės taikymas skirtingoms situacijoms (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">18</a>
</span>). Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Sąjungos socialinės teisės tikslų požiūriu netiesioginės diskriminacijos sąvoka visų pirma yra susijusi su skirtingu panašių situacijų vertinimu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">19</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ispanijos vyriausybė, remdamasi Sprendimu MB (Lyties keitimas ir senatvės pensija) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">20</a>
</span>), mano, kad namų ūkio darbuotojų padėtis nėra panaši į kitų darbuotojų, kuriems taikoma bendra sistema, padėtį, ir kad dėl to nėra jokios netiesioginės diskriminacijos dėl lyties.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Manęs šis argumentas neįtikina. Reikia ne tik konstatuoti, kad dvi atitinkamos situacijos yra panašios teisės į bedarbio pašalpas požiūriu, bet ir pažymėti, kad Ispanijos vyriausybė, remdamasi šiuo sprendimu, atrodo, painioja sąvokas „tiesioginė diskriminacija“ ir „netiesioginė diskriminacija“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">21</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reikia priminti, kad iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata įtvirtintų ne tiesioginę, bet netiesioginę diskriminaciją dėl lyties, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalį. Priešingai nei byloje, kurioje priimtas Sprendimas MB (Lyties keitimas ir senatvės pensija) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">22</a>
</span>), iš šio sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata yra suformuluota neutraliai. Iš tikrųjų ši nuostata vienodai taikoma bet kokios lyties namų ūkio darbuotojams, todėl tai nėra tiesioginė diskriminacija dėl lyties, kuri galėtų būti paneigta tuo, kad namų ūkio darbuotojų ir kitų darbuotojų situacijos nėra panašios (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">23</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi Ispanijos vyriausybės argumentą reikia atmesti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl tam tikros prastesnės padėties, į kurią patenka vienos lyties asmenys, palyginti su kitos lyties asmenimis</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ispanijos vyriausybė teigia, kad skirtingas požiūris, įtvirtintas sąlyga dėl neįtraukimo, nedaro žalos atitinkamiems darbuotojams (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">24</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto reikia priminti, kaip teigė dalis doktrinos autorių, kad žala nėra netiesioginės diskriminacijos sąlyga. Taigi, nors žala dažnai gali būti diskriminacijos požymis, pati sąvoka „diskriminacija“ nereiškia, kad yra žala (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">25</a>
</span>). Taigi reikia išsiaiškinti, ar atitinkama nacionalinė priemonė gali daryti „žalingą ar skirtingą poveikį“ vienai asmenų grupei kitos asmenų grupės atžvilgiu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">26</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto manau, kad Ispanijos vyriausybė norėjo pasakyti, kad dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamos nuostatos namų ūkio darbuotojai neatsiduria tam tikroje prastesnėje padėtyje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nepritariu šiam argumentui. Manau, priešingai, kad, kaip nurodysiu toliau pateikiamuose argumentuose, dėl pagrindinės byloje nagrinėjamos nuostatos namų ūkio darbuotojai atsiduria tam tikroje prastesnėje padėtyje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia reikia pažymėti, kad Direktyvoje 79/7 neapibrėžta sąvoka „netiesioginė diskriminacija“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">27</a>
</span>). Vis dėlto iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad taikant šią direktyvą ši sąvoka turi būti aiškinama taip pat, kaip ir taikant Direktyvą 2006/54. Pastarosios 2 straipsnio 1 dalies b punkte sąvoka „netiesioginė diskriminacija dėl lyties“ apibrėžiama kaip „situacija, kai dėl akivaizdžiai neutralios nuostatos, kriterijaus ar praktikos vienos lyties asmenys gali atsidurti tam tikroje prastesnėje padėtyje nei kitos lyties asmenys“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">28</a>
</span>). Teisingumo Teismo nuomone, tokia prastesnė padėtis gali būti konstatuota, be kita ko, jeigu būtų įrodyta, kad dėl tokių teisės aktų, kaip nagrinėjami pagrindinėje byloje, daromas neigiamas poveikis daug didesnei daliai vienos lyties asmenų, palyginti su kitos lyties asmenims (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-29" href="#t-29">29</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu reikia priminti, kad klausimas, ar tokio formaliu požiūriu neutralaus kriterijaus taikymas yra netiesioginė diskriminacija, priklauso nuo atvejo faktinių aplinkybių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-30" href="#t-30">30</a>
</span>). Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, turi patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata gali būti laikoma „netiesiogiai diskriminuojančia priemone“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis nustatant, kad vienos lyties asmenų padėtis yra faktiškai prastesnė nei kitos lyties asmenų, labai svarbūs yra statistiniai duomenys. Vis dėlto nacionalinis teismas turi įvertinti šių duomenų patikimumą ir tai, ar į juos galima atsižvelgti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-31" href="#t-31">31</a>
</span>). Jeigu jis mano, kad moterų, kurioms taikoma pagrindinėje byloje nagrinėjamoje nuostatoje numatyta sąlyga dėl neįtraukimo, procentinė dalis yra didesnė nei vyrų procentinė dalis, jis gali konstatuoti nevienodą požiūrį, kuris prieštarauja Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 daliai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, šioje byloje nei iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, nei iš per teismo posėdį pateiktos informacijos nematyti, kad trūktų statistinių duomenų. Nors pagrindinėje byloje nagrinėjamoje nuostatoje nedaroma skirtumo tarp abiejų lyčių asmenų, iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytų statistinių duomenų vis dėlto matyti, kad namų ūkio darbuotojų grupėje didžioji dalis moterų atsiduria prastesnėje padėtyje. Šis teismas nurodo, kad TGSS tikrai neginčijo šių duomenų ir kad dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamos nuostatos namų ūkio darbuotojai yra prastesnėje padėtyje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-32" href="#t-32">32</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vertinant šiuos duomenis reikia priminti, kad iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, pirma, kad nacionalinis teismas turi atsižvelgti į visus darbuotojus, kuriems taikomos nevienodą požiūrį įtvirtinančios nacionalinės teisės nuostatos, šiuo atveju – LGSS 251 straipsnio d punktas, ir, antra, kad geriausias metodas – palyginti, kokiai daliai darbuotojų moterų ir kokiai daliai darbuotojų vyrų, kuriems taikomos šios nuostatos, turi poveikį tariamas nevienodas požiūris, o kokiai – ne (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-33" href="#t-33">33</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jei šioje byloje būtų taikomas šis metodas, pirma, reikia atsižvelgti ne tik į pagal specialią namų ūkio darbuotojams taikomą socialinės apsaugos sistemą apdraustus asmenis, bet ir į visus darbuotojus, kuriems taikoma bendroji Ispanijos socialinės apsaugos sistema, įskaitant darbuotojus, kuriems taikomos specialios sistemos, (į ją patenka šie apdraustieji), nes pagrindinėje byloje nagrinėjamas teisės aktas padeda apibrėžti visiems pagal bendrąją sistemą apdraustiems asmenims taikomų išmokų, t. y. bedarbio pašalpų, taikymo sritį asmenims (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-34" href="#t-34">34</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu iš LGSS 264 straipsnio 1 dalies matyti, kad visi pagal bendrąją socialinės apsaugos sistemą apdrausti pagal darbo sutartį dirbantys darbuotojai iš esmės turi teisę gauti bedarbio pašalpą. Iš tiesų atsakydamas į per teismo posėdį pateiktą Teisingumo Teismo klausimą TGSS paaiškino, kad 2021 m. gegužės 31 d. Ispanijoje pagal šią bendrąją sistemą buvo apdrausti 15 872 720 pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų. Šioje grupėje vyrų ir moterų dalis buvo maždaug panaši, t. y. atitinkamai 51,04 % ir 48,96 % (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-35" href="#t-35">35</a>
</span>), ir 14 259 814 darbuotojų mokėjo nedarbo draudimo įmokas, o 1 612 906 tokių įmokų nemokėjo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, per teismo posėdį TGSS pažymėjo, kad, kiek tai susiję su specialia namų ūkio darbuotojų sistema, pagal kurią tą pačią dieną buvo 384 175 apdraustų pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų, vyrų ir moterų dalis labai skiriasi. Tiksliau tariant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad beveik 100 % pagal šią sistemą apdraustų darbuotojų sudaro moterys. Šiuo klausimu, kiek tai susiję su tos pačios dienos duomenimis, per teismo posėdį TGSS taip pat nurodė, kad namų ūkio darbuotojų grupę sudarė 17 171 vyrų ir 366 991 moterų. Remiantis šiais duomenimis darytina išvada, kad atitinkamą dieną 95,53 % šios grupės sudarė moterys.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš statistinių duomenų, kurie nurodyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui ir kuriuos per teismo posėdį patvirtino TGSS, matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama sąlyga dėl neįtraukimo daro neigiamą poveikį kur kas didesnei daliai moteriškos lyties namų ūkio darbuotojų nei vyriškos lyties tokių darbuotojų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Manau, kad jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis mano ką tik išnagrinėtais statistiniais duomenimis, ir, jei reikia, kitais reikšmingais duomenimis, padarytų išvadą, kad dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamos nuostatos namų ūkio darbuotojos atsiduria ypač nepalankioje padėtyje, reikėtų konstatuoti, kad ši nuostata prieštarauja Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 daliai, nebent tai galima pateisinti objektyviais veiksniais, nesusijusiais su diskriminacija dėl lyties (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-36" href="#t-36">36</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi dabar reikia išnagrinėti, ar pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamą nuostatą įtvirtintas nevienodas namų ūkio darbuotojoms mažiau palankus požiūris gali būti objektyviai pateisinamas atsižvelgiant į Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-37" href="#t-37">37</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ar pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamą nuostatą įtvirtintas nevienodas požiūris gali būti objektyviai pateisinamas atsižvelgiant į Direktyvos 79/7 nuostatas?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Savo rašytinėse pastabose TGSS ir Ispanijos vyriausybė tvirtina, be kita ko, kad skirtingas požiūris į namų ūkio darbuotojus pateisinamas tikslais, grindžiamais specifinėmis šios kategorijos darbuotojų ypatybėmis ir jų darbdavių statusu, taip pat darbuotojų apsaugos, užimtumo lygio šiame sektoriuje išsaugojimo ir kovos su nelegaliu darbu bei sukčiavimu tikslais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi kyla klausimas, ar šios priežastys yra objektyvios ir nesusijusios su diskriminacija dėl lyties. Teisingumo Teismo teigimu, taip yra visų pirma, jeigu pasirinktomis priemonėmis siekiama teisėto socialinės politikos tikslo ir jeigu tos priemonės yra tinkamos nagrinėjamu teisės aktu siekiamam tikslui pasiekti ir būtinos tam tikslui įgyvendinti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-38" href="#t-38">38</a>
</span>). Be to, tokias priemones galima laikyti tinkamomis nustatytam tikslui įgyvendinti, jeigu jomis iš tikrųjų nuosekliai ir sistemiškai siekiama šio tikslo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-39" href="#t-39">39</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl socialinės politikos tikslo, kurio siekiama pagrindinėje byloje nagrinėjamoje nuostatoje numatyta sąlyga dėl neįtraukimo, teisėtumo kontrolės</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, reikia priminti, kad socialinės politikos tikslus Teisingumo Teismas paprastai laiko teisėtais bendrojo intereso tikslais. Apsauga nuo nedarbo rizikos yra neatsiejama valstybių narių kompetencijai priskiriamos socialinės politikos dalis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be kita ko, vienodo požiūrio užimtumo ir profesinės veiklos srityje Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad įdarbinimo skatinimas neginčijamai yra teisėtas socialinės politikos tikslas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-40" href="#t-40">40</a>
</span>). Visų pirma, kiek tai susiję su Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalimi, Teisingumo Teismas, atsižvelgęs į galimybę naudotis teisės aktuose nustatyta nedarbo draudimo sistema, objektyvia pateisinimo priežastimi pripažino kovą su nelegalaus darbo ir sukčiavimo atvejų augimu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-41" href="#t-41">41</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas kartais pripažino, kad valstybės narės turi „atitinkamą veiksmų laisvę“ numatyti socialinės apsaugos priemonių pobūdį ir konkrečias jų įgyvendinimo detales (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-42" href="#t-42">42</a>
</span>), tačiau vėliau priimtuose sprendimuose jis nurodė, kad jos turi „didelę diskreciją“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-43" href="#t-43">43</a>
</span>). Visų pirma netiesioginės diskriminacijos dėl lyties, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalį, srityje Teisingumo Teismas nusprendė, jog pasirinkdamos priemones socialinės ir užimtumo politikos tikslams pasiekti valstybės narės turi didelę veiksmų laisvę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-44" href="#t-44">44</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reikia pažymėti, kad ši Teisingumo Teismo jurisprudencija buvo kritikuota doktrinos autorių, kurie jį kritikuoja dėl šio požiūrio pakeitimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-45" href="#t-45">45</a>
</span>). Vis dėlto reikia pažymėti, kad, neatsižvelgdamas į tai, ar kalbama apie „atitinkamą“, ar „didelę“ valstybių narių veiksmų laisvę pasirenkant priemones, kuriomis gali būti įgyvendinti jų socialinės politikos tikslai, Teisingumo Teismas vis dėlto nusprendė, kad ši veiksmų laisvė negali lemti to, kad tokio Sąjungos teisės pagrindinio principo, kaip vienodo požiūrio principas, įgyvendinimas taptų beprasmis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-46" href="#t-46">46</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, jog tam, kad skirtingas vertinimas nebūtų laikomas netiesiogine diskriminacija, jis turi būti pateisinamas objektyviais ir su diskriminacija dėl lyties nesusijusiais veiksniais (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-47" href="#t-47">47</a>
</span>). Žinoma, kaip jau nurodžiau (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-48" href="#t-48">48</a>
</span>), Teisingumo Teismas mano, kad taip visų pirma yra tada, kai pasirinkta priemone siekiama teisėto valstybės narės, kurios teisės aktai nagrinėjami, socialinės politikos tikslo, ši priemonė yra tinkama ir būtina šiam tikslui įgyvendinti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-49" href="#t-49">49</a>
</span>). Taigi, pirma, būtent valstybė narė turi įrodyti, kad nagrinėjamu teisės aktu siekiama teisėto tikslo ir kad jis yra nesusijęs su diskriminacija dėl lyties, ir, antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar atitinkama teisės akto nuostata pateisinama dėl tokio objektyvaus veiksnio ir kiek, o Teisingumo Teismas, siekdamas padėti jam priimti sprendimą, yra kompetentingas pateikti gaires, grindžiamas pagrindinės bylos medžiaga ir rašytinėmis bei žodinėmis pastabomis, kurios jam buvo pateiktos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-50" href="#t-50">50</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">71.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kiek tai susiję su specialia namų ūkio darbuotojų sistema siekiamų tikslų nustatymu, negalima ginčyti, kad Ispanijos vyriausybės ir TGSS nurodytos priežastys, susijusios su įdarbinimo skatinimu ir užimtumo lygio išsaugojimu, taip pat su darbuotojų apsauga, kova su nelegaliu darbu ir sukčiavimu socialinėje srityje, yra teisėti socialinės politikos tikslai. Vis dėlto reikia priminti, kad netiesioginės diskriminacijos srityje siekiant pateikti objektyvų pateisinimą negalima tik nurodyti tam tikrus socialinės politikos tikslus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo teisėti – šie tikslai turi būti nesusiję su diskriminacija dėl lyties (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-51" href="#t-51">51</a>
</span>). Šiuo klausimu Teisingumo Teismas ne kartą yra nurodęs, kad vien bendro pobūdžio tvirtinimo nepakanka įrodyti, kad nacionalinės nuostatos tikslas yra nesusijęs su diskriminacija dėl lyties (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-52" href="#t-52">52</a>
</span>). Todėl taip pat reikia įsitikinti tuo, kad Ispanijos vyriausybės ir TGSS nurodytos socialinės politikos priežastys objektyviai yra nesusijusios su diskriminacija dėl lyties.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl patikrinimo, kad nurodytos priežastys objektyviai nėra susijusios su diskriminacija dėl lyties</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">72.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pateisinamojo tikslo, grindžiamo namų ūkio darbuotojų ekonominės veiklos rūšies ypatybėmis ir užimtumo lygio išsaugojimu, savo rašytinėse pastabose Ispanijos vyriausybė tvirtina, pirma, kad namų ūkio darbuotojų ekonominės veiklos rūšis paprastai yra jautri naštai, kuri galėtų atsirasti dėl administracinių pareigų ir socialinės apsaugos darbo sąnaudų darbdaviams (šeimos galvoms) ir darbuotojams, ir, antra, kad tai yra sektorius, kuriame istoriškai yra didelis užimtumas. Tai pateisina sprendimą nenumatyti tokios rizikos, kaip nedarbo rizika, kuri šiai darbuotojų grupei turi mažiau įtakos, draudimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">73.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">TGSS nurodė, kad socialinės apsaugos apsauginės priemonės ribojimas namų ūkio darbuotojų atžvilgiu gali būti pateisinamas, be kita ko, skirtingu jų darbdavių, kurie yra ne verslininkai, valdantys įprastą gamyklą, bet namų ūkio šeimos galvos, statusu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-53" href="#t-53">53</a>
</span>). Be to, rašytinėse pastabose TGSS pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog šių darbuotojų veiklai nekeliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai ir dėl to paprastai ją vykdant mokamas minimalus darbo užmokestis, šiems darbuotojams galėtų būti „patogiau“ naudotis apsauga nuo nedarbo rizikos, nei toliau teikti paslaugas arba pakaitomis faktiškai dirbti ir ilsėtis, gaunant nedarbo draudimo išmokas, taip skatinant sukčiauti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">74.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pateisinamojo tikslo, grindžiamo kova su nelegaliu darbu ir sukčiavimu savo rašytinėse pastabose Ispanijos vyriausybė tvirtina, kad apsaugos nuo nedarbo rizikos netaikymas specialiai namų ūkio darbuotojų sistemai pateisinamas teisėtu tikslu išvengti socialinės naštos ir išlaidų, dėl kurių didėja nelegalaus darbo problema, taigi šių darbuotojų pažeidžiamumas. Be to, dėl namų ūkio darbuotojų darbo santykių ypatumų kyla papildomų sunkumų tikrinant tam tikras bedarbio pašalpos mokėjimo sąlygas, pavyzdžiui, kai darbo santykiai nutraukti ne sava valia, arba sunkumų dėl darbdavių suteikiamo būsto, kuris yra šių darbuotojų darbo vieta, neliečiamybės, kylančių vykdant kontrolę ir patikrinimus, siekiant aptikti reikalavimų nesilaikymo arba sukčiavimo atvejus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">75.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis Ispanijos vyriausybė ir TGSS nurodo, kad dėl galimo apsaugos nuo nedarbo rizikos numatymo šioje specialioje sistemoje tikrai padaugėtų įmokų, o tai galėtų reikšti nelegalaus darbo augimą, kai nesidraudžiama socialiniu draudimu ir nemokamos draudimo įmokos – tai lemtų mažesnę darbuotojų, kuriems taikoma minėta sistema, apsaugą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">76.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip nurodžiau šios išvados 67 punkte, šie socialinės politikos tikslai, kuriuos nagrinėsiu kartu, iš esmės yra teisėti tikslai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-54" href="#t-54">54</a>
</span>). Vis dėlto reikia pripažinti, kad dėl toliau nurodytų priežasčių kyla abejonių dėl šių tikslų nediskriminacinio pobūdžio.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">77.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, pakanka pažymėti, kad socialinės apsaugos sistemos dažnai grindžiamos šeimos modeliu, pagal kurį vyriškos lyties asmuo, kuriam paprastai tenka šeimos galvos statusas, laikomas dirbančiu asmeniu, kuris prisiima visas su jo namų ūkiu susijusias išlaidas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-55" href="#t-55">55</a>
</span>). Todėl nagrinėjant „objektyvų pateisinimą“ reikia išanalizuoti, ar tam tikri socialinės politikos tikslai, nurodyti siekiant pateisinti skirtingą moteriškos lyties asmenų vertinimą, yra įsišakniję stereotipiniuose vaidmenyse arba lyčių stereotipuose, kurie gali būti netiesioginės arba sisteminės diskriminacijos priežastimi (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-56" href="#t-56">56</a>
</span>). Šis modelis, kuriame vyrauja stereotipai dėl vyrų ir moterų vaidmenų visuomenėje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-57" href="#t-57">57</a>
</span>), nebeatitinka dabartinės Europos visuomenės tikrovės. Iš tikrųjų šiuo metu moterys aktyviai dalyvauja darbo rinkoje, moterų ir vyrų padėtis, kiek tai susiję su buvimu tėvais ir vaikų priežiūra, yra panaši (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-58" href="#t-58">58</a>
</span>), taip pat yra naujų šeimos struktūros formų, be kita ko, šeimų, kurias sudaro tik vienas iš tėvų ir jo vaikai, nebeatitinkančių klasikinio šeimos modelio.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">78.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, kaip teigta doktrinos autorių, moterų ir vyrų lygybės samprata, kuri sutvirtina tradicinį vyro ir moters vaidmenų specializacijos modelį, lemia tai, pirma, kad neatsižvelgiama į profesinę segregaciją ir nepalankią moterų padėtį darbo rinkoje, „leidžiant išlaikyti nelygybę tarp tipinių ir netipinių darbuotojų socialinės apsaugos sistemose“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-59" href="#t-59">59</a>
</span>). Antra, „asmenys, kurie nesivadovauja tradiciniu profesinės veiklos modeliu, visų pirma „netipiniai“ darbuotojai, laikomi ekonominiu požiūriu priklausomais nuo „tipinių“ darbuotojų“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-60" href="#t-60">60</a>
</span>). Tokia lygybės samprata įteisina „teisių sušeimyninimo“ įvairių formų išlaikymą ir vystymą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-61" href="#t-61">61</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">79.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ar šiomis aplinkybėmis galima pripažinti, kad nagrinėjami tikslai yra nesusiję su diskriminacija dėl lyties?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">80.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Aš taip nemanau.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">81.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, namų ūkio darbuotojų ypatybėmis (nekvalifikuoti darbuotojai, gaunantys minimalų užmokestį) arba jų darbdavių ypatybėmis (šeimos galva) grindžiamos priežastys veikiau paaiškinamos lyčių stereotipais, todėl vargu ar nėra susijusios su diskriminacija dėl lyties (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-62" href="#t-62">62</a>
</span>). TGSS tvirtina, kad jeigu namų ūkio darbuotojai būtų apsaugoti nuo nedarbo rizikos, šiems darbuotojams būtų „patogiau“ „pakaitomis faktiškai dirbti ir ilsėtis, gaunant nedarbo draudimo išmokas, taip skatinant sukčiauti“. Jeigu, atsižvelgiant į šias ypatybes, toks poveikis pasitvirtintų, vadovaujantis logika, visiems darbo rinkoje esantiems nekvalifikuotiems darbuotojams, gaunantiems minimalų užmokestį, kurie dirba kituose sektoriuose, taip pat neturėtų būti mokamos bedarbio pašalpos. Tačiau taip nėra (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-63" href="#t-63">63</a>
</span>). Todėl, mano nuomone, nėra sąsajos tarp TGSS nurodytų pateisinimo priežasčių ir bedarbio pašalpų nemokėjimo namų ūkio darbuotojams pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamą nuostatą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">82.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, Ispanijos vyriausybė tokį apsauginės priemonės netaikymą teisina namų ūkio darbuotojų veiklos kategorijos užimtumo lygio išsaugojimo tikslu, remdamasi, pirma, nedideliu poveikiu, kurį šiai darbuotojų grupei turėtų nedarbas, ir, antra, tuo, kad, jos nuomone, dėl galimo apsaugos nuo nedarbo taikymo specialioje namų ūkio darbuotojų sistemoje tikrai išaugtų įmokos, taigi, ir nelegalus darbas. Mano nuomone, toks sprendimas netaikyti apsauginės priemonės lemia tradicinės vaidmenų sampratos stiprėjimą, taip sudarant sąlygas, be kita ko, ne tik pasinaudoti struktūriniu požiūriu silpnesne asmenų, dirbančių namų ūkio darbuotojų sektoriuje, padėtimi, bet taip pat nuvertinti šio sektoriaus darbuotojų darbą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-64" href="#t-64">64</a>
</span>), kuris, priešingai, turėtų būti pripažintas ir vertinamas visuomenėje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">83.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į šiuos argumentus manau, kad Ispanijos vyriausybės ir TGSS nurodyti tikslai, susiję su užimtumo lygio išsaugojimu namų ūkio darbuotojų sektoriuje ir šio sektoriaus ypatybėmis arba kova su nelegaliu darbu, negali būti nesusiję su diskriminacija dėl lyties, taigi negali pateisinti moterų diskriminacijos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">84.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jeigu Teisingumo Teismas vis dėlto nuspręstų, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamoje nuostatoje numatyta sąlyga dėl neįtraukimo siekiama teisėtų tikslų ir jie nesusiję su diskriminacija dėl lyties, mėginsiu atsakyti į klausimą, ar ši sąlyga yra tinkama ir būtina pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata siekiamam tikslui įgyvendinti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-65" href="#t-65">65</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">c)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ar pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata yra proporcinga?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl tinkamumo ir būtinumo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">85.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip nurodė Teisingumo Teismas, neatrodo, jog valstybės narės valdžios institucijos neturėtų pagrindo manyti, kad tam tikra priemonė yra tinkama ir būtina įgyvendinti nurodytus tikslus, siekiant užtikrinti darbuotojų socialinę apsaugą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-66" href="#t-66">66</a>
</span>). Vis dėlto, ar tokia priemonė, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią tam tikrai darbuotojų kategorijai, šiuo atveju – namų ūkio darbuotojams, nemokamos bedarbio pašalpos, gali būti laikoma tinkama ir būtina?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">86.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reikia priminti, kad iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog vien bendrų teiginių apie atitinkamos priemonės tinkamumą išsaugoti užimtumą ir kovoti su nelegaliu darbu nepakanka, siekiant įrodyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos nuostatos tikslas nesusijęs su diskriminacija dėl lyties, taip pat jie nėra informacija, leidžianti pagrįstai daryti išvadą, kad pasirinktos priemonės tinkamos šiam tikslui įgyvendinti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-67" href="#t-67">67</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">87.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi kyla klausimas, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama sąlyga dėl neįtraukimo gali būti laikoma priemone, tinkama pasiekti šiuos socialinės politikos tikslus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-68" href="#t-68">68</a>
</span>). Tam šia sąlyga turi būti iš tikrųjų nuosekliai ir sistemiškai siekiama šio tikslo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-69" href="#t-69">69</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">88.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Viena vertus, dėl šios išvados 77–82 punktuose nurodytų priežasčių man kyla abejonių dėl atitinkamos sąlygos tinkamumo pasiekti nurodytus teisėtus tikslus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">89.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kita vertus, kiek tai susiję su reikalavimu dėl nuoseklaus ir sistemiško šios sąlygos įgyvendinimo, manau, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų patikrinti toliau nurodytus aspektus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">90.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, reikia pažymėti, kad iš CJ žodinių pastabų matyti, jog namų ūkio darbuotojai yra vienintelė kategorija, kuriai nenumatyta apsauga nuo nedarbo rizikos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">91.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu TGSS per teismo posėdį nurodė, kad apsauga nuo nedarbo rizikos taip pat nenumatyta kitų veiklų kategorijų, kuriose vienos ir kitos lyties asmenų dalis yra panaši, kaip mokymo programų dalyviai ir Parlamento nariai, asmenims. Jis taip pat pažymėjo, kad tam tikroms grupėms priklausantys asmenys nemoka nedarbo draudimo įmokų, pavyzdžiui, komercinių bendrovių vadovai ir (arba) valdytojai, specialistai arba jiems prilyginami asmenys, taip pat dvasininkai, kurių didžioji dalis yra vyrai. Dėl akivaizdžių priežasčių pateikti pavyzdžiai yra nereikšmingi (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-70" href="#t-70">70</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">92.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, iš Ispanijos vyriausybės pastabų matyti, kad specialioje namų ūkio darbuotojų sistemoje draudžiamos profesinės rizikos, susijusios su nelaimingais atsitikimais darbe ir profesinėmis ligomis. Todėl reikia patikrinti, ar, atsižvelgiant į bedarbio pašalpas, kurios nenumatytos namų ūkio darbuotojams, sukčiavimo rizika iš tikrųjų yra didesnė arba iš tikrųjų sunkiau vykdyti kontrolę, palyginti su kitomis šiems darbuotojams numatytomis išmokomis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-71" href="#t-71">71</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">93.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, pritariu Komisijos nuomonei, kad reikia išnagrinėti kovai su nelegaliu nedarbu ir sukčiavimu pasirinktos priemonės griežtumą. Iš tikrųjų reikia pažymėti, kad visiškai jokios apsaugos nuo nedarbo rizikos nenumatymas tokiai darbuotojų kategorijai, kaip namų ūkio darbuotojai, kaip „socialinės apsaugos“ priemonė, šiems darbuotojams, atrodo, nėra naudinga. Taigi man sunku įsivaizduoti, kaip tokia sąlyga dėl neįtraukimo, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, kuria tariamai kovojama su nelegaliu darbu, tačiau dėl kurios blogėja šios darbuotojų kategorijos sunki socialinė padėtis, galėtų būti laikoma nuoseklia. Kitaip būtų dėl kovos su nelegaliu darbu priemonės, skirtos kontroliuoti, kad bedarbio pašalpa nebūtų gaunama sukčiaujant, kuri derėtų su namų ūkio darbuotojų socialinės apsaugos tikslu ir ja nebūtų baudžiami namų ūkio darbuotojai, atveju (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-72" href="#t-72">72</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">94.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ketvirta, kiek tai susiję visų pirma su TGSS nustatytu ryšiu tarp įmokų didėjimo ir nelegalaus darbo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-73" href="#t-73">73</a>
</span>), iš jo rašytinių pastabų matyti, kad, priešingai, sukūrus specialią namų ūkio darbuotojų sistemą ir 2012 m. ją integravus į bendrąją sistemą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-74" href="#t-74">74</a>
</span>), gerokai padaugėjo apsidraudusių darbuotojų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-75" href="#t-75">75</a>
</span>), ir taip buvo atskleistas iki tol buvęs nelegalus darbas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-76" href="#t-76">76</a>
</span>). Todėl negalima nustatyti priežastinio ryšio tarp įmokų didėjimo ir nelegalaus darbo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">95.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Penkta, kyla klausimas, ar tai, kad darbo vieta yra darbdavio nuolatinė gyvenamoji vieta, pateisina sprendimą dėl nagrinėjamos apsauginės priemonės nenumatymo. Taigi svarbu patikrinti, kiek priimant tokį sprendimą yra svarbi darbo vietos įtaka. Iš tikrųjų, kokiu pagrindu paslaugos teikimas darbdavio nuolatinėje gyvenamojoje vietoje gali lemti tai, kad į namų ūkio darbuotojams numatytas išmokas neįtraukiamos bedarbio pašalpos, tačiau dėl to numatytos kitos šiems darbuotojams mokamos socialinės išmokos, kaip antai išmoka, susijusi su nelaimingais atsitikimais darbe arba liga?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">96.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu, kiek tai susiję su sistemiškumu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat galėtų patikrinti, ar, atsižvelgiant į bedarbio pašalpą, kitų darbuotojų, kurių darbo vieta taip pat yra darbdavio nuolatinė gyvenamoji vieta (sodininkai, vairuotojais dirbantys privatūs asmenys ir kt.), padėčiai darbo vieta turi tokią pačią įtaką kaip ir namų ūkio darbuotojų padėčiai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-77" href="#t-77">77</a>
</span>). Šiuo aspektu taip pat kyla klausimas dėl reikalavimų, susijusių su nuolatinės gyvenamosios vietos ir įmonės patikrinimu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-78" href="#t-78">78</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">97.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai, šešta, gali būti svarbu žinoti, ar esama kitų namų ūkio darbuotojams numatytų socialinių išmokų, kuriomis galėtų būti kompensuota nenumatyta apsauga nuo nedarbo rizikos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-79" href="#t-79">79</a>
</span>). Šiuo klausimu CJ, atsakydama į Teisingumo Teismo pateiktą klausimą, per teismo posėdį nurodė, kad ne tik nėra kitos išmokos, kuria galėtų būti kompensuojamas apsaugos nuo šios rizikos nebuvimas, bet ir, be kita ko, šios apsaugos netaikymas lemia tai, kad namų ūkio darbuotojai negali pasinaudoti kitomis išmokomis, kaip antai nuolatinio nedarbingumo išmoka (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-80" href="#t-80">80</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">98.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu Ispanijos vyriausybė ir TGSS tvirtina, kad neseniai buvo nustatyta išimtinė pašalpa dėl veiklos nevykdymo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-81" href="#t-81">81</a>
</span>) pagal specialią namų ūkio darbuotojų sistemą apdraustiems asmenims, kurių veiklos mastas dėl COVID‑19 pandemijos kilusios sveikatos krizės sumažėjo arba veikla buvo nutraukta. Vis dėlto reikia pažymėti, kad ši išimtinė pašalpa yra laikina. Savo rašytinėse pastabose pats TGSS nurodo, kad minėta pašalpa „galioja mėnesį (skaičiuojant nuo teisės įgijimo dienos) ir Karaliaus dekretu šis laikotarpis galėtų būti pratęstas vieno mėnesio laikotarpiams“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">99.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus manau, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata nėra tinkama kovos su nelegaliu darbu ir sukčiavimu bei užimtumo išsaugojimo tikslams įgyvendinti, nes atrodo, kad ši nuostata nei iš tikrųjų atitinka ketinimą šiuos tikslus pasiekti, nei nuoseklų ir sistemišką jų įgyvendinimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-82" href="#t-82">82</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">100.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Manau, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamoje nuostatoje numatyta sąlyga dėl neįtraukimo, kiek ja visiškai uždraudžiama visiems namų ūkio darbuotojams gauti bedarbio pašalpą, viršija tai, kas būtina tikslams pasiekti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tarpinė išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">101.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Manau, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata įtvirtinama netiesioginė diskriminacija, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalį, nes ji nepateisinama objektyviais ir su diskriminacija dėl lyties nesusijusiais veiksniais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kitos pastabos</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">102.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Baigdamas savo analizę norėčiau pabrėžti du toliau nurodytus aspektus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">103.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, iš Komisijos rašytinių pastabų ir iš CJ žodinių pastabų matyti, kad 2011 m. lapkričio 14 d. Karaliaus dekreto Nr. 1620/2011 antroje papildomoje nuostatoje nustatyta, kad Darbo ministerija sukurs ekspertų darbo grupę tam, kad iki 2012 m. gruodžio 31 d. būtų parengta ataskaita, susijusi, be kita ko, su „apsaugos nuo nedarbo sistemos, pritaikytos atsižvelgiant į buitinių paslaugų veiklos ypatumus, kuria būtų užtikrintas įmokų mokėjimo, solidarumo ir finansinio tvarumo principų įgyvendinimas, sukūrimo racionalumu“. Komisija ir CJ pažymėjo, kad iki šiol ši nuostata, atrodo, nebuvo pritaikyta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">104.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, 2011 m. birželio 16 d. patvirtintos Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijos dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams Nr. 189 14 straipsnyje nustatyta, kad „[k]iekviena narė, vadovaudamasi nacionaliniais įstatymais, kitais teisės aktais ir praktika, deramai atsižvelgdama į namų ūkio darbo ypatumus, imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad namų ūkio darbuotojai turėtų teisę į ne mažiau palankias socialinės apsaugos sąlygas &lt;…&gt; nei tos, kurios taikomos visiems kitiems darbuotojams“. Komisija pažymi, kad nors Ispanijos Karalystė dar nėra ratifikavusi šios konvencijos, ji vis dėlto yra Tarptautinės darbo organizacijos narė (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-83" href="#t-83">83</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">V.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">105.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Juzgado de lo Contencioso‑Administrativo nº 2 de Vigo (Vigo provincijos lygmens administracinis teismas Nr. 2, Ispanija) pateiktą klausimą:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-172" title="page-4">
      1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje 4 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama nacionalinė nuostata, kuria vadovaujantis pagal teisės aktuose nustatytą socialinės apsaugos sistemą namų ūkio darbuotojams mokant išmokas negalima mokėti bedarbio pašalpos, kai konstatuota, kad šie darbuotojai beveik išimtinai yra moterys.
    </p>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: prancūzų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">2</a>
</span>) 1996 m. balandžio 30 d. Sprendimas P./S. (C‑13/94, EU:C:1996:170, 19 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">3</a>
</span>) 1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje (OL L 6, 1979, p. 24; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 215).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">4</a>
</span>) 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006, p. 23).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">5</a>
</span>) BOE, Nr. 261, 2015 m. spalio 31 d., p. 103291; klaidų ištaisymas BOE, Nr. 36, 2016 m. vasario 11 d., p. 10898.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">6</a>
</span>) BOE, Nr. 109, 1985 m. gegužės 7 d., p. 12699; klaidų ištaisymas BOE, Nr. 134, 1985 m. birželio 5 d., p. 16992.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">7</a>
</span>) Žr., be kita ko, 2015 m. birželio 16 d. Sprendimą Gauweiler ir kt. (C‑62/14, EU:C:2015:400, 25 punktas) ir 2018 m. gruodžio 10 d. Sprendimą Wightman ir kt. (C‑621/18, EU:C:2018:999, 27 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">8</a>
</span>) Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad 2019 m. lapkričio 13 d. sprendime TGSS nusprendė, jog „šios kategorijos darbuotojams (-oms) šiuo metu neleidžiama mokėti įmokų į socialinio draudimo, skirto apsaugai nuo nedarbo, sistemą“. Išskirta mano.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">9</a>
</span>) Šiuo klausimu žr., be kita ko, 2015 m. birželio 16 d. Sprendimą Gauweiler ir kt. (C‑62/14, EU:C:2015:400, 25 punktas) ir 2018 m. gruodžio 10 d. Sprendimą Wightman ir kt. (C‑621/18, EU:C:2018:999, 27 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">10</a>
</span>) Žr. 2020 m. rugsėjo 30 d. Sprendimą CPAS de Liège (C‑233/19, EU:C:2020:757, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">11</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2020 m. liepos 16 d. Sprendimą Governo della Repubblica italiana (Italijos taikos teisėjų statusas) (C‑658/18, EU:C:2020:572, 61 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">12</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 6 d. Sprendimą Târşia (C‑69/14, EU:C:2015:662, 13 punktas) ir 2019 m. spalio 16 d. Sprendimą Glencore Agriculture Hungary (C‑189/18, EU:C:2019:861, 29 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">13</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimą Elbal Moreno (C‑385/11, EU:C:2012:746, 20 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">14</a>
</span>) Pagal Direktyvos 79/7 2 straipsnį, ši direktyva taikoma dirbantiems asmenims, taigi tokia namų ūkio darbuotoja, kaip CJ, patenka į šios direktyvos taikymo asmenims sritį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">15</a>
</span>) Atsižvelgiant į tai, kad Ispanijos vyriausybė teigė, jog netiesioginės diskriminacijos nėra, ji tik subsidiariai grindė šią poziciją dėl nevienodo požiūrio pateisinimo ir pagrindinėje byloje nagrinėjamos nuostatos proporcingumo.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">16</a>
</span>) Dėl Direktyvos 79/7 žr., be kita ko, 2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimą Espadas Recio (C‑98/15, EU:C:2017:833, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">17</a>
</span>) Iš jurisprudencijos matyti, kad Direktyva 79/7 yra tik lygybės principo, vieno iš pagrindinių teisės principų, išraiška atitinkamoje srityje. Pagal analogiją žr. 1996 m. balandžio 30 d. Sprendimą P./S. (C‑13/94, EU:C:1996:170, 18 punktas). Taip pat žr. K. Lenaerts „L’égalité de traitement en droit communautaire. Un principe unique aux apparences multiples“, Cahiers de droit européen, 1991, p. 3–41.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">18</a>
</span>) Žr., be kita ko, 1995 m. vasario 14 d. Sprendimą Schumacker (C‑279/93, EU:C:1995:31, 30 punktas), 2004 m. kovo 30 d. Sprendimą Alabaster (C‑147/02, EU:C:2004:192, 45 punktas), 2009 m. liepos 16 d. Sprendimą Gómez-Limón Sánchez-Camacho (C‑537/07, EU:C:2009:462, 56 punktas) ir 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimą Praxair MRC (C‑486/18, EU:C:2019:379, 73 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">19</a>
</span>) C. Tobler „Limites et potentiel du concept de discrimination indirecte“, Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinis direktoratas (Europos Komisija), 2009, p. 1–85, visų pirma p. 24.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">20</a>
</span>) 2018 m. birželio 26 d. sprendimas (C‑451/16, EU:C:2018:492, 42 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">21</a>
</span>) Direktyvos 2006/54 2 straipsnio 1 dalies a punkte sąvoka „tiesioginė diskriminacija“ apibrėžta kaip situacija, „kai dėl lyties vienam asmeniui sudaromos mažiau palankios sąlygos, palyginti su sąlygomis, kurios panašioje situacijoje yra, buvo ar būtų sudarytos kitam asmeniui“. Savo jurisprudencijoje Teisingumo Teismas nurodė, kad šią sąvoką lygiai taip pat reikia suprasti, kai vadovaujamasi Direktyva 79/7. Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad, kai toks nepalankesnis vertinimas dėl lyties gali būti laikomas tiesiogine diskriminacija, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalį, taip pat reikia patikrinti, ar abi nagrinėjamos situacijos yra panašios. Žr., be kita ko, 2018 m. birželio 26 d. Sprendimą MB (Lyties keitimas ir senatvės pensija) (C‑451/16, EU:C:2018:492, 34, 38 ir 39 punktai). Darytina išvada, kad, kai nagrinėjamos situacijos nėra panašios, nevienodas vertinimas nėra laikomas tiesiogine diskriminacija. Be to, sąvokas „tiesioginė diskriminacija“ ir „netiesioginė diskriminacija“ reikia išskirti pateisinimo požiūriu. Iš tikrųjų pirmoji sąvoka gali būti pateisinama tik remiantis konkrečiomis aiškiai įstatyme numatytomis priežastimis, o antroji sąvoka gali būti pateisinama objektyviomis priežastimis. Todėl klausimas, ar diskriminacija gali būti objektyviai pateisinama, kyla tik nagrinėjant netiesioginės diskriminacijos atvejus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">22</a>
</span>) Žr. 2018 m. birželio 26 d. sprendimą (C‑451/16, EU:C:2018:492, 48 punktas): „Taigi reikia konstatuoti, kad pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamus teisės aktus nepalankiau, būtent dėl lyties, vertinamas asmuo, lytį pakeitęs po santuokos sudarymo, nei asmuo, kuris yra tos lyties, kurios gimė, ir yra susituokęs, nors šių asmenų situacijos panašios“. (Išskirta mano.)</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">23</a>
</span>) Žr., be kita ko, dėl vienodo užmokesčio vyriškos ir moteriškos lyties darbuotojams 1999 m. gegužės 11 d. Sprendimą Angestelltenbetriebsrat der Wiener Gebietskrankenkasse (C‑309/97, EU:C:1999:241, 21 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">24</a>
</span>) Ispanijos vyriausybės teigimu, toks požiūris kildinamas iš 2015 m. balandžio 14 d. Sprendimo Cachaldora Fernández (C‑527/13, EU:C:2015:215, 31 ir 33 punktai) ir iš 2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Espadas Recio (C‑98/15, EU:C:2017:833, 41 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">25</a>
</span>) A. Geulette „De la discrimination indirecte telle qu’appréhendée par la Cour de Justice des Communautés Européennes au regard du règlement 1408/71/CEE et de la directive 79/7/CEE“, Revue belge de sécurité sociale, 2e trimestre, 2003, p. 541–582, visų pirma p. 554 ir nurodyti doktrinos šaltiniai. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad „sąvoka „diskriminacija“ iš esmės nereiškia, kad padaryta tiesioginė žala [ir] kad ši sąvoka visų pirma reiškia, kad panašiais atvejais buvo nustatytos nevienodos sąlygos“. Vis dėlto „dėl nevienodų sąlygų taikymo gali atsirasti žala, kuri tuomet gali būti laikoma diskriminaciją rodančia pasekme“. Žr. 1960 m. gegužės 10 d. Sprendimą Barbara ir kt. / Vyriausioji valdyba (3/58–18/58, 25/58 ir 26/58, EU:C:1960:18, p. 404).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">26</a>
</span>) Dėl JAV doktrinos, susijusios su „disparate impact“ netiesioginės diskriminacijos atvejais Sąjungos socialinės teisės srityje žr., be kita ko, C. Tobler, „Indirect Discrimination. A Case Study into the Development of the Legal Concept of Indirect Discrimination under EC Law, Intersentia, Antwerpen-Oxford, 2005, p. 91–96. Šiuo klausimu žr. 1981 m. kovo 31 d. Sprendimą Jenkins (96/80, EU:C:1981:80, p. 925, 13 konstatuojamoji dalis) ir generalinio advokato J.‑P. Warner išvadą byloje Jenkins (96/80, nepaskelbta, EU:C:1981:21, p. 936 ir 937).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">27</a>
</span>) Teisingumo Teismas pirmą kartą paminėjo netiesioginę diskriminaciją (dėl pilietybės) 1974 m. vasario 12 d. Sprendime Sotgiu (152/73, EU:C:1974:13, 11 punktas), susijusiame su 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje (OL L 257, 1968, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 15): „Vienodo požiūrio nuostatos &lt;…&gt; draudžia ne tik akivaizdžią diskriminaciją dėl pilietybės, bet ir tokią paslėptą diskriminacijos formą, kuri, taikant kitus atskyrimo kriterijus, lemia tokį patį rezultatą“. Išskirta mano. Naujausią jurisprudenciją darbuotojų laisvo judėjimo srityje, kurioje Teisingumo Teismas vartoja šią sąvoką, žr. 2020 m. balandžio 2 d. Sprendime PF ir kt. (C‑830/18, EU:C:2020:275, 30 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">28</a>
</span>) 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimas Villar Láiz (C‑161/18, EU:C:2019:382, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) ir 2021 m. sausio 21 d. Sprendimas INSS (C‑843/19, EU:C:2021:55, 24 punktas). Išskirta mano. Reikia pažymėti, kad šis sprendimas rodo šios sąvokos apibrėžties raidą, palyginti su ankstesne jurisprudencija, pagal kurią „netiesioginė diskriminacija yra tuomet, kai nacionalinė priemonė, nors ir suformuluota neutraliai, iš tikrųjų daro nepalankų poveikį kur kas daugiau moterims nei vyrams“. Išskirta mano. Žr., be kita ko, 2011 m. spalio 20 d. Sprendimą Brachner (C‑123/10, EU:C:2011:675, 56 punktas), 2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimą Elbal Moreno (C‑385/11, EU:C:2012:746, 29 punktas), 2015 m. balandžio 14 d. Sprendimą Cachaldora Fernández (C‑527/13, EU:C:2015:215, 28 punktas) ir 2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimą Espadas Recio (C‑98/15, EU:C:2017:833, 38 punktas). Kaip pažymėta doktrinoje, reikia labiau kokybiniu požiūriu nagrinėti, koks yra galimas neigiamas priemonės poveikis asmenims, atitinkantiems tam tikrą kriterijų, palyginti su kitais asmenimis. Remiantis tokia nauja apibrėžtimi taip pat galima vertinti netiesioginės diskriminacijos atvejus, susijusius su kriterijais, kurių atžvilgiu kiekybinių duomenų nėra. Šiuo klausimu žr. M. Miné „Les concepts de discrimination directe et indirecte“, ERA Forum, 4 t., 2003, p. 30–44, visų pirma p. 38 ir 39; T. Tridimas „The General Principles of ES Law“, Oxford University Press, 2005, p. 67–72 ir P. Vielle ir N. Wuiame „Évaluation de la mise en œuvre de la directive 79/7/CEE relative à l’égalité de traitement entre les hommes et les femmes en matière de sécurité sociale“, 1999, p. 1–49, visų pirma p. 21.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-29" href="#c-29">29</a>
</span>) Žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimą Villar Láiz (C‑161/18, EU:C:2019:382, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) ir 2021 m. sausio 21 d. Sprendimą INSS (C‑843/19, EU:C:2021:55, 25 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-30" href="#c-30">30</a>
</span>) Žr., be kita ko, C. Tobler, „Indirect Discrimination. A Case Study into the Development of the Legal Concept of Indirect Discrimination under EC Law“, ten pat, p. 58.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-31" href="#c-31">31</a>
</span>) Žr. 2021 m. sausio 21 d. Sprendimą INSS (C‑843/19, EU:C:2021:55, 27 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Reikia pažymėti, kad netiesioginė diskriminacija gali būti nustatyta bet kokiomis priemonėmis, o ne tik remiantis statistiniais duomenimis. Šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimą Villar Láiz (C‑161/18, EU:C:2019:382, 46 punktas). Taip pat žr. 2019 m. spalio 3 d. Sprendimą Schuch-Ghannadan (C‑274/18, EU:C:2019:828, 56 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-32" href="#c-32">32</a>
</span>) Savo rašytinėse pastabose TGSS nurodo, kad „[n]ekyla jokių abejonių, jog didžioji dalis specialiai namų ūkio darbuotojų sistemai priklausančių darbuotojų yra moterys, ir kad apsaugos nuo nedarbo netaikymas jų atžvilgiu galėtų būti netiesioginė diskriminacija, palyginti su vyriškos lyties darbuotojais“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-33" href="#c-33">33</a>
</span>) Žr., be kita ko, 2020 m. rugsėjo 24 d. Sprendimą YS (Įmonės vadovaujantiems darbuotojams mokamos pensijos) (C‑223/19, EU:C:2020:753, 52 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) ir 2021 m. sausio 21 d. Sprendimą INSS (C‑843/19, EU:C:2021:55, 26 punktas). Šiuo klausimu taip pat žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimą Villar Láiz (C‑161/18, EU:C:2019:382, 39 ir 45 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-34" href="#c-34">34</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 21 d. Sprendimą INSS (C‑843/19, EU:C:2021:55, 28 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-35" href="#c-35">35</a>
</span>) Dėl 2017 m. pirmojo ketvirčio statistinių duomenų žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimą Villar Láiz (C‑161/18, EU:C:2019:382, 42 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-36" href="#c-36">36</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimą Villar Láiz (C‑161/18, EU:C:2019:382, 47 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-37" href="#c-37">37</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimą Villar Láiz (C‑161/18, EU:C:2019:382, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) ir 2021 m. sausio 21 d. Sprendimą INSS (C‑843/19, EU:C:2021:55, 24 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-38" href="#c-38">38</a>
</span>) Žr. 2014 m. liepos 17 d. Sprendimą Leone (C‑173/13, EU:C:2014:2090, 53 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Taip pat žr. 1986 m. gegužės 13 d. Sprendimą Bilka‑Kaufhaus (170/84, EU:C:1986:204, 36 punktą), 1989 m. liepos 13 d. Sprendimą Rinner‑Kühn (171/88, EU:C:1989:328, 14 punktą), 1994 m. vasario 24 d. Sprendimą Roks ir kt. (C‑343/92, EU:C:1994:71, 34 punktą) ir 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimą Villar Láiz (C‑161/18, EU:C:2019:382, 48 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-39" href="#c-39">39</a>
</span>) Žr. 2014 m. liepos 17 d. Sprendimą Leone (C‑173/13, EU:C:2014:2090, 54 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-40" href="#c-40">40</a>
</span>) 2007 m. spalio 16 d. Sprendimas Palacios de la Villa (C‑411/05, EU:C:2007:604, 65 punktas) ir 2020 m. balandžio 2 d. Sprendimas Comune di Gesturi (C‑670/18, EU:C:2020:272, 37 punktas). Taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 11 d. Sprendimą Steinicke (C‑77/02, EU:C:2003:458, 62 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-41" href="#c-41">41</a>
</span>) Žr. 1995 m. gruodžio 14 d. Sprendimą Megner ir Scheffel (C‑444/93, EU:C:1995:442, 27, 28 ir 32 punktai). Invalidumo ir senatvės pensijos privalomojo draudimo srityje žr. 1995 m. gruodžio 14 d. Sprendimą Nolte (C‑317/93, EU:C:1995:438, 31, 32 ir 36 punktai). Be to, Sutartimi garantuojamų pagrindinių laisvių srityje Teisingumo Teismas pripažino, kad tokie tikslai, kaip darbuotojų socialinė apsauga ir su ja susijusios administracinės kontrolės palengvinimas (2013 m. balandžio 16 d. Sprendimas Las (C‑202/11, EU:C:2013:239, 28 punktas)), kova su sukčiavimu, be kita ko, socialinėje srityje, ir piktnaudžiavimo prevencija yra priskirtini prie „privalomų bendrojo intereso pagrindų“, kuriais galima pateisinti Sutartimi pripažintų pagrindinių laisvių įgyvendinimo apribojimą (2018 m. lapkričio 13 d. Sprendimas Čepelnik (C‑33/17, EU:C:2018:896, 44 punktas)). Vis dėlto reikia priminti, kad sąvokos „privalomi bendrojo intereso pagrindai“ pagrindinių laisvių srityje ir „objektyvios pateisinimo priežastys“ netiesioginės diskriminacijos srityje nėra lygiavertės.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-42" href="#c-42">42</a>
</span>) Žr., be kita ko, 1984 m. liepos 12 d. Sprendimą Hofmann (184/83, EU:C:1984:273, 27 punktas) (dėl socialinių priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti moteris nėštumo ir motinystės atveju), 1991 m. gegužės 7 d. Sprendimą Komisija / Belgija (C‑229/89, EU:C:1991:187, 22 punktas) (dėl socialinio tikslo užtikrinti minimalias pakaitines pajamas) ir 2011 m. spalio 20 d. Sprendimą Brachner (C‑123/10, EU:C:2011:675, 91 punktas) (dėl socialinio minimumo dydžio pajamų užtikrinimo kaip vieno iš neatsiejamų socialinės politikos tikslų).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-43" href="#c-43">43</a>
</span>) Žr., be kita ko, 1995 m. gruodžio 14 d. Sprendimą Nolte (C‑317/93, EU:C:1995:438, 33 punktas), 1995 m. gruodžio 14 d. Sprendimą Megner ir Scheffel (C‑444/93, EU:C:1995:442, 29 punktas), 1996 m. vasario 1 d. Sprendimą Posthuma-van Damme ir Oztürk, C‑280/94, EU:C:1996:27, 26 punktas), 1999 m. vasario 9 d. Sprendimą Seymour-Smith ir Perez (C‑167/97, EU:C:1999:60, 74 punktas) ir 2011 m. spalio 20 d. Sprendimą Brachner (C‑123/10, EU:C:2011:675, 73 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-44" href="#c-44">44</a>
</span>) 2021 m. sausio 21 d. Sprendimas INSS (C‑843/19, EU:C:2021:55, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-45" href="#c-45">45</a>
</span>) Doktrinoje taip pat kritikuota susilpnėjusi pateisinimo kontrolė, kurią sudaro trys etapai – atsižvelgiant į pateisinimo objektyvų pobūdį reikalaujama, kad pasirinktos priemonės, pirma, atitiktų tikruosius poreikius (tikrumas), antra, leistų pasiekti tikslą (adekvatumas) ir, trečia, būtų būtina jam įgyvendinti (proporcingumas). Doktrinos nuomone, netiesioginės diskriminacijos dėl pilietybės srityje šią kontrolę Teisingumo Teismas vykdo griežčiau ir sistemingiau nei srityse, kuriose taikoma, be kita ko, Direktyva 79/7. Žr., be kita ko, C. Barnard ir B. Hepple „Indirect Discrimination: Interpreting Seymour‑Smith“, Cambridge Law Journal, 58(2), 1999, p. 399–412, visų pirma p. 409–412: „The real problem is that while the Court of Justice is capable of pronouncing on questions of formal equality, it lacks access to the statistical and social science advice which is needed to assess arguments about disparate impact and objective justification“. [„Tikroji problema yra tokia, kad nors Teisingumo Teismas gali priimti sprendimą dėl formalaus vienodo požiūrio klausimų, jis negali pasinaudoti statistinėmis ir socialinių mokslų žiniomis, kurios reikalingos siekiant įvertinti argumentus, susijusius su skirtingu poveikiu ir objektyviu pateisinimu.“]; M. Bell ir L. Waddington „More Equal than Others: Distinguishing European Union Equality Directives“, Common Market Law Review, 38 t., 2001, p. 587–611, visų pirma p. 593, ir P. Vielle ir N. Wuiame, ten pat, op. cit., p. 22. Dėl šios kontrolės griežto vykdymo diskriminacijos dėl lyties atvejais žr. J. Mulder „Indirect sex discrimination in employment. Theoretical analysis and reflections on the CJEU case law and national application of the concept of indirect sex discrimination“, European Network of Legal experts in gender equality and non-discrimination, Europos Komisija, Briuselis, 2020, p. 130.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-46" href="#c-46">46</a>
</span>) 1999 m. vasario 9 d. Sprendimas Seymour-Smith ir Perez (C‑167/97, EU:C:1999:60, 71 punktas), 2003 m. kovo 20 d. Sprendimas Kutz-Bauer (C‑187/00, EU:C:2003:168, 57 punktas) ir 2003 m. rugsėjo 11 d. Sprendimas Steinicke (C‑77/02, EU:C:2003:458, 63 punktas). Taip pat žr. 2014 m. sausio 15 d. Sprendimą Association de médiation sociale (C‑176/12, EU:C:2014:2, 27 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-47" href="#c-47">47</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimą Villar Láiz (C‑161/18, EU:C:2019:382, 47 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-48" href="#c-48">48</a>
</span>) Žr. šios išvados 65 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-49" href="#c-49">49</a>
</span>) Žr. 2014 m. liepos 17 d. Sprendimą Leone (C‑173/13, EU:C:2014:2090, 54 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Taip pat žr. 1986 m. gegužės 13 d. Sprendimą Bilka-Kaufhaus (170/84, EU:C:1986:204, 36 punktas), 1989 m. liepos 13 d. Sprendimą Rinner-Kühn (171/88, EU:C:1989:328, 14 punktas), 1994 m. vasario 24 d. Sprendimą Roks ir kt. (C‑343/92, EU:C:1994:71, 34 punktas) ir 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimą Villar Láiz (C‑161/18, EU:C:2019:382, 48 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-50" href="#c-50">50</a>
</span>) 2014 m. liepos 17 d. Sprendimas Leone (C‑173/13, EU:C:2014:2090, 55 ir 56 punktai bei nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-51" href="#c-51">51</a>
</span>) Būtent atsižvelgdami į šį analizės etapą nustatant, ar yra netiesioginė diskriminacija, t. y. kontrolė, susijusi su objektyviais pateisinimais, doktrinos autoriai kėlė abejones dėl Teisingumo Teismo vykdomos kontrolės. Jų nuomone, ši kontrolė atrodo negriežta visais atvejais, kai teigiama, kad nagrinėjama išmoka yra pateisinama teisėtais socialinės politikos tikslais. Žr., be kita ko, F. Pennings European Social Security Law, Intersentia. Antwerp, Oxford ir Portland, 2010, p. 322–327.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-52" href="#c-52">52</a>
</span>) 2014 m. liepos 17 d. Sprendimas Leone (C‑173/13, EU:C:2014:2090, 59 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Šiuo klausimu doktrinoje pažymima, kad rėmimasis teisėtu tikslu nebūtinai reiškia, kad apsauga nuo Direktyvoje 79/7 numatytos netiesioginės diskriminacijos yra ribota. Žr. C. Tobler „Limites et potentiel du concept de discrimination indirecte“, op. cit., p. 39: „todėl nestebina [nekelia nuostabos], kad Teisingumo Teismas yra kritikuojamas dėl to, jog kai kuriuos tikslus pripažino teisėtais“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-53" href="#c-53">53</a>
</span>) Be to, TGSS pažymėjo, kad šie darbuotojai gali gauti bedarbio pašalpą, jeigu jų darbo santykiai pasibaigė ne jų valia ir šešerius metus iki jų apdraudimo pagal specialią namų ūkio darbuotojų sistemą pradžios jie mokėjo įmokas pagal bendrąją socialinės apsaugos sistemą. Vis dėlto atrodo, kad pagal tokią tvarką bedarbio pašalpa nenumatoma darbuotojams, kurie visada dirbo namų ūkiuose.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-54" href="#c-54">54</a>
</span>) Manau, kad šiuos tikslus reikia nagrinėti kartu, nes jie sutampa ir tarpusavyje yra glaudžiai susiję.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-55" href="#c-55">55</a>
</span>) Žr., be kita ko, A. Geulette, op. cit., p. 555.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-56" href="#c-56">56</a>
</span>) Žr., be kita ko, C. Tobler „Indirect Discrimination. A Case Study into the Development of the Legal Concept of Indirect Discrimination under EC Law“, op. cit., p. 61 ir paskesni bei nurodyti doktrinos šaltiniai: „The term „structural discrimination“ refers to a type of discrimination with a much more complex nature. Structural discrimination arises from deeply rooted views, opinions and value judgments relied on in a given society or from societal, cultural, economic patterns and structures“. („Žodžiai „struktūrinė diskriminacija“ reiškia kur kas sudėtingesnio pobūdžio diskriminacijos rūšį. Struktūrinė diskriminacija kildinama iš požiūrio, nuomonių ir vertinimų, giliai įsišaknijusių atitinkamoje visuomenėje arba visuomenės, kultūros ir ekonomikos schemose ir struktūrose“.) Dėl rasinės diskriminacijos taip pat žr. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) apibrėžtį: „Discrimination can exist explicitly, through institutions, norms and values. &lt;…&gt; Structural discrimination primarily relates to the ways in which common behaviour and equal legislation and norms for everybody can affect, and obscure, discriminatory intent“. Versija prancūzų kalba pateikiama šiuo adresu: https://www.ohchr.org/Documents/Issues/Racism/IWG/Session8/MirjanaNajcevska.doc.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-57" href="#c-57">57</a>
</span>) Dėl šio aspekto žr., be kita ko, Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „2017–2019 m. ES veiksmų planas. Kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu“, COM(2017) 678 final.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-58" href="#c-58">58</a>
</span>) Kaip priminė generalinis advokatas M. Bobek savo išvadose byloje Syndicat CFTC (C‑463/19, EU:C:2020:550, 52 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) ir byloje Instituto Nacional de la Seguridad Social (Pensijos priedas moterims, kurios turi vaikų) (C‑450/18, EU:C:2019:696, 37 ir 38 punktai), be kita ko, remdamasis 1988 m. spalio 25 d. Sprendimu Komisija / Prancūzija (312/86, EU:C:1988:485, 14 punktas), 2001 m. lapkričio 29 d. Sprendimu Griesmar (C‑366/99, EU:C:2001:648, 56 punktas), 2009 m. kovo 26 d. Sprendimu Komisija / Graikija (C‑559/07, EU:C:2009:198, 69 punktas) ir 2015 m. liepos 16 d. Sprendimu Maïstrellis (C‑222/14, EU:C:2015:473, 47 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-59" href="#c-59">59</a>
</span>) P. Vielle ir N. Wuiame, op. cit., p. 24. Šiuo klausimu žr. E. Vogel-Polsky „Genre et droit: les enjeux de la parité“, Cahiers du GEDISST (Groupe d’étude sur la division sociale et sexuelle du travail), Nr. 17, 1996, „Principes et enjeux de la parité“, p. 11–31: „Moterų profesinę segregaciją &lt;…&gt; ekonomikoje ir profesinėje veikloje lemia visi socialiniai lyčių santykiai [arba] kultūros, švietimo, švietimo sistemos, šeimos, žiniasklaidos platinamų stereotipų įsivyravimas &lt;…&gt;“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-60" href="#c-60">60</a>
</span>) P. Vielle ir N. Wuiame, op. cit., p. 24.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-61" href="#c-61">61</a>
</span>) Ten pat, p. 24. Dėl Europos Sąjungos teisės aktų leidėjo vykdytos laipsniškos vyriškos ir moteriškos lyties darbuotojų tėvų vaidmens lygybės raidos išsamios analizės žr. generalinio advokato M. Bobek išvadą byloje Syndicat CFTC (C‑463/19, EU:C:2020:550, 53 ir paskesni punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-62" href="#c-62">62</a>
</span>) Šiuo klausimu iš Komisijos pastabų matyti, kad Ispanijos doktrinoje aiškinant dabartinius skirtumus dėl skirtingo tipo darbuotojams, visų pirma namų ūkio darbuotojams, suteikiamos apsaugos remtasi, be kita ko, tuo, kad didžiąją dalį šios grupės sudaro moterys ir kad jos paprastai yra apdraustos socialiniu draudimu dėl jų šeimos ryšių. Žr., be kita ko, I. Otxoa Crespo „La Seguridad Social del empleo doméstico: evolución y perspectivas“, Universidad del País Vasco – Euskal Herriko Unibertsitatea, 2012, p. 304 ir 305. Pateikiama adresu: https://addi.ehu.es/bitstream/handle/10810/11601/9082-090-2-OtxoaTH.pdf?sequence=6&amp;isAllowed=y.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-63" href="#c-63">63</a>
</span>) Atsakydama į per teismo posėdį Teisingumo Teismo pateiktą klausimą Ispanijos vyriausybė nurodė, kad vairuotojais dirbantys privatūs asmenys yra įtraukti į bendrąją socialinės apsaugos sistemą ir moka nedarbo draudimo įmokas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-64" href="#c-64">64</a>
</span>) Ataskaita IV(1), Tarptautinė darbo konferencija, Ženeva, 99-oji sesija, 2010, p. 1–134. Dėl profesinės segregacijos žr. S. Rodríguez Escanciano „Condiciones de trabajo y discriminación salarial por razón de sexo“, Derecho Social de la Unión Europea. Aplicación por el Tribunal de Justicia, M. E. Casas Baamonde ir R. Gil Alburquerque (dir.), Francis Lefebvre, 2019, p. 269–307, visų pirma p. 280 ir paskesni.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-65" href="#c-65">65</a>
</span>) 2014 m. liepos 17 d. Sprendimas Leone (C‑173/13, EU:C:2014:2090, 53 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-66" href="#c-66">66</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2007 m. spalio 16 d. Sprendimą Palacios de la Villa (C‑411/05, EU:C:2007:604, 72 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-67" href="#c-67">67</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 1999 m. vasario 9 d. Sprendimą Seymour-Smith ir Perez (C‑167/97, EU:C:1999:60, 76 punktas), 2003 m. kovo 20 d. Sprendimą Kutz-Bauer (C‑187/00, EU:C:2003:168, 58 punktas), 2003 m. rugsėjo 11 d. Sprendimą Steinicke (C‑77/02, EU:C:2003:458, 64 punktas) ir 2009 m. kovo 5 d. Sprendimą Age Concern England (C‑388/07, EU:C:2009:128, 51 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-68" href="#c-68">68</a>
</span>) Žr. šios išvados 65 punkte nurodytą jurisprudenciją.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-69" href="#c-69">69</a>
</span>) Žr., be kita ko, 2014 m. liepos 17 d. Sprendimą Leone (C‑173/13, EU:C:2014:2090, 54 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-70" href="#c-70">70</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. šios išvados 81 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-71" href="#c-71">71</a>
</span>) Iš Ispanijos vyriausybės žodinių pastabų matyti, kad pagal šią sistemą taip pat draudžiama rizika, susijusi su nėštumu ir žindymu, motinyste ir tėvyste, taip pat mirties ir maitintojo netekimo rizika.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-72" href="#c-72">72</a>
</span>) Kaip pavyzdį Komisija nurodo paslaugų kuponą, kuris taikomas Prancūzijoje ir Belgijoje, mokesčių tam tikriems darbdaviams sumažinimą arba visišką ar dalinį atleidimą nuo jų, mokesčių sumažinimą arba atskaitymą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-73" href="#c-73">73</a>
</span>) Žr. šios išvados 75 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-74" href="#c-74">74</a>
</span>) 2011 m. lapkričio 14 d. Real Decreto 1620/2011 por el que se regula la relación laboral de carácter especial del servicio del hogar familiar (Karaliaus dekretas Nr. 1620/2011, kuriuo reglamentuojami specialūs buitinių paslaugų darbo santykiai) (BOE, Nr. 277, 2011 m. lapkričio 17 d., p. 119046).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-75" href="#c-75">75</a>
</span>) Šiuo klausimu CJ per teismo posėdį nurodė, kad 2012 m. tokių socialiniu draudimu apsidraudusių darbuotojų skaičius išaugo nuo 296 949 iki 414 453 darbuotojų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-76" href="#c-76">76</a>
</span>) Savo rašytinėse pastabose TGSS vis dėlto nurodė, kad vėliau apdraustų asmenų skaičius 2012–2019 m. sumažėjo.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-77" href="#c-77">77</a>
</span>) Kaip nurodžiau šios išvados 63 išnašoje, Ispanijos vyriausybė, atsakydama į per teismo posėdį Teisingumo Teismo pateiktą klausimą, nurodė, kad vairuotojais dirbantys privatūs asmenys moka nedarbo draudimo įmokas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-78" href="#c-78">78</a>
</span>) Savo rašytinėse pastabose Komisija pateikia nuorodą į Komisijai skirtą Europos Parlamento narių iš Ispanijos Parlamento klausimą (P‑128/2020), kuriame dėl galimybės atlikti patikrinimą nuolatinėje gyvenamojoje vietoje siekiant nustatyti sukčiavimo atvejį buvo nurodyta, kad „tikrinant įmonę ar nuolatinę gyvenamąją vietą Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) nustato tas pačias sąlygas (sukčiavimo požymiai, būtinumo ir proporcingumo principai)“. Pateikiama adresu: https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/P-9-2020-000128_EN.html.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-79" href="#c-79">79</a>
</span>) Šiuo klausimu TGSS per teismo posėdį paaiškino, kad laikino nedarbingumo išmoka yra palankesnė, nes mokama ne nuo penkioliktos, bet nuo devintos dienos.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-80" href="#c-80">80</a>
</span>) Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad, kai namų ūkio darbuotojai dėl priežasčių, kurios nuo jų nepriklauso, liaujasi teikę savo paslaugas, tai, kad nėra galimybės gauti bedarbio pašalpos, taip pat reiškia, kad nėra galimybės gauti kitos socialinės paramos, kuri siejama su išnykusia teise gauti šią pašalpą. Šiuo klausimu žr. šios išvados 16 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-81" href="#c-81">81</a>
</span>) 2020 m. kovo 31 d. Real Decreto-ley 11/2020 por el que se adoptan medidas urgentes complementarias en el ámbito social y económico para hacer frente al COVID‑19 (Karaliaus dekretas Nr. 11/2020 dėl skubių papildomų kovos su COVID‑19 pandemija socialinių ir ekonominių priemonių patvirtinimo) (BOE, Nr. 91, 2020 m. balandžio 1 d.) 30 straipsnis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-82" href="#c-82">82</a>
</span>) Žr., be kita ko, 2014 m. liepos 17 d. Sprendimą Leone (C‑173/13, EU:C:2014:2090, 54 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-83" href="#c-83">83</a>
</span>) Šiuo klausimu Ispanijos vyriausybė per posėdį nurodė, kad buvo pradėti šiai konvencijai ratifikuoti reikalingi veiksmai, ir juos atlikus namų ūkio darbuotojams galėtų būti suteikta apsauga nuo nedarbo.</p>
</body>
</html>
