<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.21-20110601.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="ECRCJ2011LTA.0500337501.case.xml"><NO.CASE>C-434/09</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62009CC0434</NO.CELEX><NO.SEQ>0008.0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>I-3378</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>I-3392</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>15</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><LEFT>GENERALINĖS ADVOKATĖS J. KOKOTT IŠVADA — BYLA C-434/09</LEFT><RIGHT>MCCARTHY</RIGHT></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinės advokatės</HT></P><P><HT TYPE="UC">Juliane Kokott išvada</HT>,</P><P>pateikta <DATE ISO="20101125">2010 m. lapkričio 25 d.</DATE><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: vokiečių.</P></NOTE></P></TI></TITLE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I —</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įžanga</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Ar asmuo, kuris yra dviejų Europos Sąjungos valstybių narių pilietis, tačiau visą laiką gyvenęs tik vienoje iš tų dviejų valstybių, gali remtis Europos Sąjungos teise (toliau – ES teisė) tos valstybės atžvilgiu, siekdamas įgyti gyvenimo toje valstybėje teisę sau ir ypač savo sutuoktiniui? Toks iš esmės yra klausimas, į kurį Teisingumo Teismo prašoma atsakyti šioje byloje.</TXT></NP><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>S. McCarthy yra Britanijos ir Airijos pilietė, tačiau visuomet gyveno tik Anglijoje<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P>Vartodama terminus <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0001" ID="QS0001"/>Britanijos pilietybė<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/> ir gyvenimas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0002" ID="QS0002"/>Anglijoje<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/> čia ir toliau remiuosi atitinkamomis formuluotėmis nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą tekste.</P></NOTE>. Ji pati, žinoma, gali gyventi Anglijoje, bet jos vyras – Jamaikos pilietis – ne: pagal Jungtinės Karalystės nacionalines migracijos nuostatas jis neturi teisės gyventi Anglijoje. Tam, kad vyras galėtų gyventi kartu, S. McCarthy, kaip Sąjungos pilietė ir remdamasi savo Airijos pilietybe, dabar siekia įgyti sau teisę gyventi Anglijoje; tai netiesiogiai būtų naudinga ir jos vyrui, kuris tuomet, remdamasis ES teise, galėtų reikalauti išvestinės gyvenimo Anglijoje teisės.</TXT></NP><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas turės nuspręsti, kaip reikia aiškinti Direktyvos 2004/38/EB dėl gyvenimo<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><DATE ISO="20040429">2004 m. balandžio 29 d.</DATE> Europos Parlamento direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="158" PAGE.FIRST="77" DATE.PUB="2004">OL L 158, p. 77</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t.).</P></NOTE> sąvoką <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0003" ID="QS0003"/>naudos gavėjas<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/>. Be to, Teisingumo Teismo klausiama, kokie reikalavimai turi būti keliami <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0004" ID="QS0004"/>legaliam gyvenimui<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/>, kuris yra pagrindinė nuolatinio gyvenimo teisės šios direktyvos prasme įgijimo sąlyga.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II —</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinės aplinkybės</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT>Šioje byloje taikytinos ES teisės nuostatos yra SESV 21 straipsnis ir Direktyva 2004/38. Direktyvos taikymo sritis <HT TYPE="ITALIC">ratione personae</HT><?PAGE NO="I-3379"?> yra apibrėžta I skyriuje (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0005" ID="QS0005"/>Bendrosios nuostatos<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/>) – tiksliau 3 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0006" ID="QS0006"/>Naudos gavėjai<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/>:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="021.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0007" ID="QS0007"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Ši direktyva taikoma visiems Sąjungos piliečiams, kurie atvyksta į kitą valstybę narę, kurios piliečiai jie nėra, [arba tokioje valstybėje narėje gyvena,] ir 2 straipsnyje [2 straipsnio 2 punkte] apibrėžtiems jų šeimos nariams, kurie juos lydi arba prisijungia prie jų.</ALINEA></PARAG><P>&lt;...&gt;<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/></P></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>5.</NO.P><TXT>Direktyvos 2004/38 IV skyriaus 16 straipsnyje yra išdėstytos bendros taisyklės dėl nuolatinio gyvenimo teisės įgijimo:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="016.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0008" ID="QS0008"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Sąjungos piliečiai, kurie priimančiojoje valstybėje narėje legaliai gyveno ištisinį penkerių metų laikotarpį, turi nuolatinio gyvenimo joje teisę. &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>6.</NO.P><TXT>Reikėtų paminėti Direktyvos 2004/38 17 konstatuojamąją dalį, kuria papildomas 16 straipsnis:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0009" ID="QS0009"/>Nuolatinio gyvenimo galimybė nusprendusiems ilgam laikui įsikurti priimančiojoje valstybėje narėje Sąjungos piliečiams sustiprintų Sąjungos pilietybės jausmą ir yra pagrindinis elementas skatinant socialinę sanglaudą, o tai yra vienas iš pagrindinių Sąjungos tikslų. Todėl nuolatinio gyvenimo teisė turėtų būti nustatyta visiems Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie pagal šia direktyva nustatytus reikalavimus gyveno priimančiojoje valstybėje narėje ištisinį penkerių metų laikotarpį ir jiems nebuvo pritaikyta išsiuntimo iš šalies priemonė.<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></P></CONSID></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>7.</NO.P><TXT>Galiausiai iš Direktyvos 2004/38 VII skyriuje išdėstytų baigiamųjų nuostatų dėmesį reikėtų atkreipti į 37 straipsnį <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0010" ID="QS0010"/>Palankesnės nacionalinės nuostatos<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/>, kuriame numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0011" ID="QS0011"/>Šios direktyvos nuostatos neturi įtakos valstybės narės nustatytoms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, kurios yra palankesnės asmenims, kuriems taikoma ši direktyva.<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III —</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Faktai ir pagrindinė byla</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>8.</NO.P><TXT>Shirley McCarthy turi Jungtinės Karalystės pilietybę dėl to, kad yra ten gimusi. Ji visuomet gyveno Anglijoje ir visą laiką tai darė teisėtai pagal nacionalinę teisę.</TXT></NP><NP><NO.P>9.</NO.P><TXT>S. McCarthy Anglijoje gauna valstybės pašalpas. Ji neteigė, kad yra ar buvo pagal darbo sutartį dirbantis, savarankiškai dirbantis ar<?PAGE NO="I-3380"?> turintis pakankamai pragyvenimo lėšų asmuo Bendrijos teisės prasme.</TXT></NP><NP><NO.P>10.</NO.P><TXT><DATE ISO="20021115">2002 m. lapkričio 15 d.</DATE> S. McCarthy susituokė su Jamaikos piliečiu George McCarthy. G. McCarthy neturi leidimo pasilikti Jungtinėje Karalystėje pagal šios imigracijos taisykles, netgi kaip ten įsikūrusio asmens sutuoktinis<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P>Remiantis per posėdį Teisingumo Teisme S. McCarthy advokato suteikta informacija, taip yra dėl to, kad pirmą kartą G. McCarthy į Jungtinę Karalystę įvažiavo kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0012" ID="QS0012"/>lankytojas<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/>.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>11.</NO.P><TXT>S. McCarthy turi ne tik Britanijos, bet ir Airijos pilietybę. Sudariusi santuoką ji pirmą kartą paprašė išduoti Airijos pasą. Prašymas buvo patenkintas remiantis tuo, kad jos motina gimė Airijoje.</TXT></NP><NP><NO.P>12.</NO.P><TXT><DATE ISO="20040723">2004 m. liepos 23 d.</DATE> S. McCarthy, kaip Sąjungos pilietė, paprašė <HT TYPE="ITALIC">Secretary of State for the Home Department</HT><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P>Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerija.</P></NOTE> išduoti leidimo gyventi dokumentus pagal ES teisę. G. McCarthy atitinkamą prašymą pateikė kaip Sąjungos pilietės sutuoktinis. Abu prašymai atmesti <DATE ISO="20041206">2004 m. gruodžio 6 d.</DATE> sprendimu. Remtasi tuo, kad S. McCarthy nėra teisės aktų reikalavimus atitinkantis (iš esmės pagal darbo sutartį dirbantis, savarankiškai dirbantis ar turintis pakankamai pragyvenimo lėšų) asmuo. Atitinkamai G. McCarthy taip pat negalima laikyti reikalavimus atitinkančio asmens sutuoktiniu.</TXT></NP><NP><NO.P>13.</NO.P><TXT><DATE ISO="20041213">2004 m. gruodžio 13 d.</DATE> S. McCarthy apskundė <DATE ISO="20041206">2004 m. gruodžio 6 d.</DATE> sprendimą atmesti jos prašymą. <DATE ISO="20060907">2006 m. rugsėjo 7 d.</DATE> jos skundas buvo perduotas <HT TYPE="ITALIC">Asylum and Immigration Tribunal</HT><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>Prieglobsčio ir imigracijos teismas.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>14.</NO.P><TXT>Nors G. McCarthy neapskundė <DATE ISO="20041206">2004 m. gruodžio 6 d.</DATE> sprendimo atmesti jo prašymą, <DATE ISO="20061016">2006 m. spalio 16 d.</DATE>, kaip S. McCarthy sutuoktinis, jis dar kartą pateikė prašymą išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę. Šis antrasis prašymas taip pat atmestas <DATE ISO="20070420">2007 m. balandžio 20 d.</DATE> sprendimu, kurį <DATE ISO="20070504">2007 m. gegužės 4 d.</DATE> G. McCarthy apskundė <HT TYPE="ITALIC">Asylum and Immigration Tribunal</HT>.</TXT></NP><NP><NO.P>15.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Asylum and Immigration Tribunal</HT> atidėjo G. McCarthy skundo nagrinėjimą, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl S. McCarthy skundo.</TXT></NP><NP><NO.P>16.</NO.P><TXT><DATE ISO="20061017">2006 m. spalio 17 d.</DATE> vienintelis bylą nagrinėjęs <HT TYPE="ITALIC">Asylum and Immigration Tribunal</HT> teisėjas S. McCarthy skundą atmetė. Tačiau <DATE ISO="20070213">2007 m. vasario 13 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">High Court of Justice of England and Wales</HT> nurodė <HT TYPE="ITALIC">Tribunal</HT> iš naujo jį išnagrinėti. Todėl <DATE ISO="20070816">2007 m. rugpjūčio 16 d.</DATE><?PAGE NO="I-3381"?> <HT TYPE="ITALIC">Tribunal</HT> išnagrinėjo jį iš naujo, tačiau paliko galioti sprendimą jį atmesti. Kitas S. McCarthy skundas <HT TYPE="ITALIC">Court of Appeal of England and Wales (Civil Division)</HT><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P>Anglijos ir Velso apeliacinis teismas (Civilinių bylų skyrius).</P></NOTE> taip pat atmestas <DATE ISO="20080611">2008 m. birželio 11 d.</DATE></TXT></NP><NP><NO.P>17.</NO.P><TXT>Byla pagal kitą S. McCarthy apeliacinį skundą šiuo metu nagrinėjama <HT TYPE="ITALIC">Supreme Court of the United Kingdom</HT> (anksčiau – <HT TYPE="ITALIC">House of Lords</HT>), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P>Leidimą pateikti apeliacinį skundą <DATE ISO="20081113">2008 m. lapkričio 13 d.</DATE> davė tuometiniai <HT TYPE="ITALIC">House of Lords.</HT> Tačiau pagal 2005 m. Konstitucinės reformos įstatymą (<HT TYPE="ITALIC">Constitutional Reform Act 2005</HT>) 2009 m. spalio mėnesį <HT TYPE="ITALIC">House of Lords</HT> teisminės funkcijos buvo perduotos naujai įkurtam <HT TYPE="ITALIC">Supreme Court of the United Kingdom</HT> (Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis teismas).</P></NOTE>.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV —</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Prašymas priimti prejudicinį sprendimą ir procesas Teisingumo Teisme</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>18.</NO.P><TXT><DATE ISO="20091102">2009 m. lapkričio 2 d.</DATE> raštu, kurį Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20091105">2009 m. lapkričio 5 d.</DATE>, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateikė Teisingumo Teismui šiuos klausimus<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Pateikti šiuos klausimus nusprendė <HT TYPE="ITALIC">House of Lords</HT>. Tačiau juos atsiuntė <HT TYPE="ITALIC">Registrar of the Supreme Court of the United Kingdom</HT> (Jungtinės Karalystės aukščiausiojo teismo kanclerė). Be to, tai, kad prašymo priimti prejudicinį sprendimą antraštėje yra žodžiai <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0013" ID="QS0013"/>prašymo projektas<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>, įtakos prašymo priimtinumui neturi. Kaip matyti iš <DATE ISO="20091102">2009 m. lapkričio 2 d.</DATE> lydraščio, <HT TYPE="ITALIC">Supreme Court</HT> Teisingumo Teismui oficialiai pateikė nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą.</P></NOTE>:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0014" ID="QS0014"/>1.</NO.P><TXT>Ar dvigubą Airijos ir Jungtinės Karalystės pilietybę turintis asmuo, visą savo gyvenimą gyvenęs Jungtinėje Karalystėje, yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0015" ID="QS0015"/>naudos gavėjas<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/> Direktyvos 2004/38/EB 3 straipsnio prasme?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Ar toks asmuo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0016" ID="QS0016"/>legaliai gyveno<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/> priimančioje valstybėje narėje Direktyvos 2004/38/EB 16 straipsnio prasme, jei neatitiko šios direktyvos 7 straipsnio reikalavimų?<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>19.</NO.P><TXT>Nagrinėjant bylą Teisingumo Teisme rašytines pastabas pateikė S. McCarthy, Danija, Airija, Estija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir Europos Komisija. <DATE ISO="20101028">2010 m. spalio 28 d.</DATE> posėdyje dalyvavo S. McCarthy, Danija, Airija ir Komisija.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V —</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Vertinimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>20.</NO.P><TXT>Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keista, kad Sąjungos pilietis remiasi ES teise savo valstybės narės institucijų atžvilgiu, siekdamas įgyti gyvenimo joje teisę, nes nėra abejonių, jog pilietybės pagrindu šis Sąjungos<?PAGE NO="I-3382"?> pilietis jau turi gyvenimo valstybėje, kurios pilietis jis yra, teisę, kuri negali būti ribojama<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Kaip Teisingumo Teismas nurodė <DATE ISO="19741204">1974 m. gruodžio 4 d.</DATE> Sprendime <HT TYPE="ITALIC">van Duyn</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="41/74" PAGE.ECR="1337" YEAR="1974">41/74, Rink. p. 1337</REF.DOC.ECR>, p. 22), yra tarptautinės teisės principas, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0017" ID="QS0017"/>kad valstybė negali atsisakyti savo piliečiams suteikti įvažiavimo ar gyvenimo šalyje teisės<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>; taip pat žr. <DATE ISO="19920707">1992 m. liepos 7 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Singh</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-370/90" PAGE.ECR="I-4265" YEAR="1992">C-370/90, Rink. p. I-4265</REF.DOC.ECR>) 22 punktą; <DATE ISO="20071211">2007 m. gruodžio 11 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Eind</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-291/05" PAGE.ECR="I-10719" YEAR="2007">C-291/05, Rink. p. I-10719</REF.DOC.ECR>) 31 punktą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 4, pateikto pasirašyti <DATE ISO="19630916">1963 m. rugsėjo 16 d.</DATE> Strasbūre ir įsigaliojusio <DATE ISO="19680502">1968 m. gegužės 2 d.</DATE> (ETS Nr. 46), 3 straipsnį.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>21.</NO.P><TXT>Tačiau atidžiau panagrinėjus matyti, kad ši byla susijusi ne tiek su pačios S. McCarthy teise gyventi Anglijoje, kiek su per ją įgyjama gyvenimo teise, kuria gali pasinaudoti jos vyras, trečiosios valstybės pilietis. Taigi galiausiai byla susijusi su šeimos susijungimu, kurio tikimasi pasiekti netiesiogiai, remiantis ES teise, nes Jungtinės Karalystės nacionalinė teisė to neleidžia<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Be kita ko, dėl to buvo atidėtas G. McCarthy skundo, susijusio su jo gyvenimo teise, nagrinėjimas (žr. šios išvados 15 punktą).</P></NOTE>. Tai taip pat buvo nuolat primenama Teisingumo Teismo posėdyje.</TXT></NP><NP><NO.P>22.</NO.P><TXT>Vis dėlto diskutuotina, ar šioje byloje ES teisę galima taikyti <HT TYPE="ITALIC">ratione materiae</HT>, nes S. McCarthy niekada nesinaudojo laisvo judėjimo teise, kylančia iš SESV 21 straipsnio 1 dalies, 45, 49 ir 56 straipsnių<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Anksčiau EB 18 straipsnio 1 dalis, 39, 43 ir 49 straipsniai.</P></NOTE> bei iš naujo įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnio 2 dalyje ir 45 straipsnio 1 dalyje<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija pirmą kartą iškilmingai paskelbta <DATE ISO="20001207">2000 m. gruodžio 7 d.</DATE> Nicoje (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="364" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2000">OL C 364, p. 1</REF.DOC.OJ>), paskui antrą kartą – <DATE ISO="20071212">2007 m. gruodžio 12 d.</DATE> Strasbūre (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="303" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2007">OL C 303, p. 1</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>. Vienintelė galima sąsaja su ES teise šiuo atveju yra S. McCarthy, kaip dvigubą pilietybę turinčios pilietės, statusas, nes ji yra ne tik Britanijos, bet ir Airijos pilietė.</TXT></NP><NP><NO.P>23.</NO.P><TXT>Nors S. McCarthy teigia, kad jos dviguba pilietybė yra pakankamas su ES teise siejantis veiksnys, visos nagrinėjant bylą dalyvavusios vyriausybės bei Komisija mano priešingai.</TXT></NP><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>A —</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC"><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0018" ID="QS0018"/>Naudos gavėjo<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/> sąvoka Direktyvos 2004/38 prasme (pirmasis prejudicinis klausimas)</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>24.</NO.P><TXT>Pirmajame klausime prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti Direktyvos 2004/38 3 straipsnyje numatytą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0019" ID="QS0019"/>naudos gavėjo<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/> sąvoką. Klausimas, kurį reikia aptarti, iš esmės yra toks: ar asmuo, turintis dviejų Europos Sąjungos valstybių narių pilietybę, tačiau visuomet gyvenęs tik vienoje iš tų dviejų valstybių, gali remtis Direktyva 2004/38 tos valstybės atžvilgiu, siekdamas jos teritorijoje įgyti teisę gyventi sau pačiam ir taip pat – netiesiogiai – sutuoktiniui.</TXT></NP><?PAGE NO="I-3383"?><NP><NO.P>25.</NO.P><TXT>Remiantis Direktyvos 2004/38 3 straipsnio 1 dalies formuluote, į šį klausimą reikia atsakyti neigiamai. Pagal šią nuostatą visi Sąjungos piliečiai, atvykstantys į kitą valstybę narę, kurios piliečiai jie nėra, arba gyvenantys toje valstybėje narėje, yra naudos gavėjai direktyvos prasme. Remiantis 3 straipsnio 1 dalimi galima teigti priešingai – kad Direktyva 2004/38 <HT TYPE="ITALIC">netaikoma</HT> Sąjungos piliečių sąsajoms su valstybe nare, kurios piliečiai jie yra ir kurioje jie visą laiką gyveno.</TXT></NP><NP><NO.P>26.</NO.P><TXT>Tokį aiškinimą patvirtina Direktyvos 2004/38 3 straipsnio 1 dalies teisinis kontekstas ir direktyvos tikslas.</TXT></NP><NP><NO.P>27.</NO.P><TXT>Direktyvos 2004/38 tikslas yra palengvinti Sąjungos piliečių laisvą judėjimą valstybių narių teritorijoje. Todėl laisvas judėjimas ir gyvenimas direktyvoje dažnai nurodomi kartu<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Direktyvos 2004/38 1 straipsnio a punktas, 3 straipsnio 2 dalis ir 5 straipsnio 4 dalis ir 3 bei 22 konstatuojamosios dalys.</P></NOTE>; direktyva siekiama, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0020" ID="QS0020"/>būtų supaprastinta ir sustiprinta visų Sąjungos piliečių laisvo judėjimo ir apsigyvenimo teisė<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Direktyvos 2004/38 3 konstatuojamoji dalis; panašiai nurodyta direktyvos antraštėje ir 5 konstatuojamojoje dalyje, kuriose paminėta Sąjungos piliečių teisė <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0021" ID="QS0021"/>laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/>. Taip pat žr. <DATE ISO="20080725">2008 m. liepos 25 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Metock ir kt.</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-127/08" PAGE.ECR="I-6241" YEAR="2008">C-127/08, Rink. p. I-6241</REF.DOC.ECR>) 59 punktą; <DATE ISO="20100223">2010 m. vasario 23 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Ibrahim</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-310/08" PAGE.ECR="I-1065" YEAR="2010">C-310/08, Rink. p. I-1065</REF.DOC.ECR>) 49 punktą, <DATE ISO="20100223">2010 m. vasario 23 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Teixeira</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-480/08" PAGE.ECR="I-1107" YEAR="2010">C-480/08, Rink. p. I-1107</REF.DOC.ECR>) 60 punktą ir <DATE ISO="20101007">2010 m. spalio 7 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Lassal</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-162/09" PAGE.ECR="I-9217" YEAR="2010">C-162/09, Rink. p. I-9217</REF.DOC.ECR>) 30 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>28.</NO.P><TXT>Kalbant apie 3 straipsnio 1 dalies teisinį kontekstą, reikia pažymėti, kad yra daug Direktyvos 2004/38 nuostatų, kuriose minimas Sąjungos piliečio atvykimas<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Žr., pavyzdžiui, Direktyvos 2004/38 3 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnį, 8 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 2 dalį, 27 straipsnio 3 dalį, 29 straipsnio 2, 3 dalis ir 31 straipsnio 4 dalį bei 6 ir 22 konstatuojamąsias dalis.</P></NOTE> į gyvenamąją vietą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0022" ID="QS0022"/>kitos valstybės narės teritorijoje<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Direktyvos 2004/38 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis; panašiai nurodyta direktyvos 11 konstatuojamojoje dalyje, kur kalbama apie <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0023" ID="QS0023"/>pagrindinę ir asmeninę gyvenimo kitoje valstybėje narėje teisę<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/>.</P></NOTE> arba į <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0024" ID="QS0024"/>priimančiąją valstybę narę<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Direktyvos 2004/38 2 straipsnis, 3 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 3 dalis, 7, 8, 14–18, 22, 24, 28, 29, 31 ir 33 straipsniai bei 5, 6, 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 23 ir 24 konstatuojamosios dalys.</P></NOTE>. Direktyvoje priimančioji valstybė narė – tai <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0025" ID="QS0025"/>valstybė narė, į kurią atvyksta Sąjungos pilietis, pasinaudodamas laisvo judėjimo ir gyvenimo teise<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Direktyvos 2004/38 2 straipsnio 3 dalis.</P></NOTE>. Kaip rodo visos šios nuostatos, Direktyva 2004/38 nustatoma Sąjungos piliečio teisinė padėtis valstybėje narėje, kurioje jis gyvena – galbūt nuo gimimo<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Žr. Direktyvos 2004/38 3 straipsnio 1 dalį ir 24 konstatuojamąją dalį; taip pat šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20041019">2004 spalio 19 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Zhu ir Chen</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-200/02" PAGE.ECR="I-9925" YEAR="2004">C-200/02, Rink. p. I-9925</REF.DOC.ECR>) 19 punktą ir Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Teixeira</HT> (minėtas 15 išnašoje) 45 punktą.</P></NOTE> – <HT TYPE="ITALIC">naudodamasis laisvo judėjimo teise</HT> ir kurios pilietis jis nėra.</TXT></NP><NP><NO.P>29.</NO.P><TXT>Tai, žinoma, nekliudo Direktyvą 2004/38 taip pat taikyti Sąjungos piliečio kilmės šalies atžvilgiu, jeigu yra ryšys su ES teise. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką Sąjungos pilietis, pasinaudojęs teise laisvai judėti ir norintis grįžti į kilmės valstybę narę, gali tos valstybės<?PAGE NO="I-3384"?> atžvilgiu remtis ES teise<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Singh</HT> (minėtas 10 išnašoje) 19–23 punktai ir Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Eind</HT> (minėtas 10 išnašoje) 32–36 punktai; panašiai nurodyta <DATE ISO="20020711">2002 m. liepos 11 d.</DATE> Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Carpenter</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-60/00" PAGE.ECR="I-6279" YEAR="2002">C-60/00, Rink. p. I-6279</REF.DOC.ECR>), ypač jo 46 punkte.</P></NOTE>. Be to, tokia nuostata galioja ir tuomet, kai Sąjungos pilietis ketina palikti kilmės valstybę narę, kad išvyktų į kitą valstybę narę, naudodamasis laisvo judėjimo teisėmis pagal ES teisę<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P><DATE ISO="20080710">2008 m. liepos 10d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Jipa</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-33/07" PAGE.ECR="I-5157" YEAR="2008">C-33/07, Rink. p. I-5157</REF.DOC.ECR>), ypač jo 17 ir 18 punktai.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>30.</NO.P><TXT>Tokia Sąjungos pilietė, kaip antai S. McCarthy, visą laiką gyvenusi valstybėje narėje, kurios pilietė ji yra, ir nesinaudojusi ES teisės garantuojama laisvo judėjimo teise, nepatenka į Direktyvos 2004/38 taikymo sritį nei pagal 3 straipsnio 1 dalies formuluotę, nei pagal šios nuostatos tikslą ir teisinį kontekstą. Taip pat yra ir S. McCarthy šeimos narių atveju<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Šiuo atžvilgiu žr. <DATE ISO="19821027">1982 m. spalio 27 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Morson ir Jhanjan</HT> (sujungtos bylos <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="35/82+36/82" PAGE.ECR="3723" YEAR="1982">35/82 ir 36/82, Rink. p. 3723</REF.DOC.ECR>) 11–18 punktus.</P></NOTE>, nes jų teisės atvykti ir gyventi – kaip ir, kalbant bendriau, šeimos susijungimo galimybė – nėra įtvirtintos kaip savarankiška laisvo judėjimo teisė, tačiau yra kildinamos iš Sąjungos piliečio teisės laisvai judėti ir padeda įgyvendinti tą teisę<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Eind</HT> (minėtas 10 išnašoje) 23 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>31.</NO.P><TXT>Mano nuomone, tokios išvados nekeičia ir Sąjungos piliečių laisvo judėjimo teisė, įtvirtinta pirminėje teisėje (SESV 21 straipsnio 1 dalis ir Pagrindinių teisių chartijos 45 straipsnio 1 dalis). Iš tikrųjų antrinės teisės nuostatų aiškinimas ir taikymas turi atitikti pirminę teisę, pavyzdžiui, Sutartyje įtvirtintas pagrindines laisves<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="20070626">2007 m. birželio 26 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Ordre des barreaux francophones und germanophone ir kt.</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-305/05" PAGE.ECR="I-5305" YEAR="2007">C-305/05, Rink. p. I-5305</REF.DOC.ECR>) 28 punktą ir <DATE ISO="20091119">2009 m. lapkričio 19 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Sturgeon ir kt.</HT> (sujungtos bylos <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-402/07+C-432/07" PAGE.ECR="I-10923" YEAR="2009">C-402/07 ir C-432/07, Rink. p. I-10923</REF.DOC.ECR>) 48 punktą.</P></NOTE>. Tačiau manau, kad Direktyva 2004/38 atitinka pirminės teisės reikalavimus. Konkrečiau kalbant, nemanau, kad iš SESV 21 straipsnio 1 dalies Sąjungos piliečiai gali kildinti gyvenimo teisę valstybės narės, kurios piliečiai jie yra, atžvilgiu net ir tuomet, jei – kaip S. McCarthy atveju – nėra tarptautinio elemento<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Kitokią nuomonę išsakė generalinė advokatė E. Sharpston <DATE ISO="20100930">2010 m. rugsėjo 30 d.</DATE> išvadoje byloje <HT TYPE="ITALIC">Ruiz Zambrano</HT> (C-34/09), ypač jos 91–97 punktuose ir 122 punkto pirmame sakinyje.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>32.</NO.P><TXT>Telieka išnagrinėti, ar padarytą išvadą gali kaip nors keisti tai, kad S. McCarthy yra dviejų Europos Sąjungos valstybių narių – Didžiosios Britanijos ir Airijos – pilietė.</TXT></NP><NP><NO.P>33.</NO.P><TXT>Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikėtų pažymėti, kad Sąjungos piliečiams S. McCarthy situacijoje negali būti iš pat pradžių užkirstas kelias remtis antrąja – šiuo atveju Airijos – pilietybe, vien nurodžius, kad ši pilietybė<?PAGE NO="I-3385"?> nėra reali ir veiksminga. Iš tikrųjų šioje byloje viskas rodo, jog būtent Didžiosios Britanijos pilietybė S. McCarthy yra daug realesnė ir veiksmingesnė, nes ji visą laiką gyveno Anglijoje, o dėl airiško paso kreipėsi tik per prašymo dėl leidimo gyventi pagal ES teisę nagrinėjimo procedūrą. Tačiau, kaip pabrėžė Teisingumo Teismas, Europos Sąjungoje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0026" ID="QS0026"/>kitos valstybės narės pilietybės suteikimo pasekmių valstybė narė negali apriboti nustatydama papildomas sąlygas šiai pilietybei pripažinimui, kiek tai susiję su galimybe pasinaudoti EB sutartyje numatytomis pagrindinėmis laisvėmis<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P><DATE ISO="19920707">1992 m. liepos 7 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Micheletti ir kt.</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-369/90" PAGE.ECR="I-4239" YEAR="1992">C-369/90, Rink. p. I-4239</REF.DOC.ECR>) 10 punktas; <DATE ISO="20031002">2003 m. spalio 2 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Garcia Avello</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-148/02" PAGE.ECR="I-11613" YEAR="2003">C-148/02, Rink. p. I-11613</REF.DOC.ECR>) 28 punktas ir Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Zhu ir Chen</HT> (minėtas 20 išnašoje) 39 punktas.</P></NOTE>. Todėl remiantis teismo praktika, vertinant Sąjungos piliečių teisinę padėtį jų kilmės valstybių narių atžvilgiu, dvigubos pilietybės buvimas iš principo gali būti visiškai reikšmingas<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Garcia Avello</HT> (minėtas 27 išnašoje), ypač jo 32–37 punktai. Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Micheletti ir kt.</HT> (minėtas 27 išnašoje) taip pat aiškinama dvigubos pilietybės reikšmė ES teisėje, tačiau valstybės narės, kurios pilietis Sąjungos pilietis <HT TYPE="ITALIC">nėra</HT>, atžvilgiu.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>34.</NO.P><TXT>Taigi nustatant Sąjungos piliečio pavardę, turint omenyje jo dvigubą pilietybę, gali reikėti nukrypti nuo vienos iš jo kilmės valstybių narių nacionalinių nuostatų, reglamentuojančių asmens pavardę<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Garcia Avello</HT> (minėtas 27 išnašoje), ypač jo 36, 37 ir 45 punktai.</P></NOTE>. Asmens pavardė yra esminis jo tapatybės elementas. Todėl kiekvienas Sąjungos pilietis turi turėti galimybę tikėtis, kad vienoje valstybėje narėje jo teisėtai įgyta pavardė bus pripažinta ir visose kitose valstybėse narėse<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Šiuo atžvilgiu žr. <DATE ISO="20081014">2008 m. spalio 14 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Grunkin ir Paul</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-353/06" PAGE.ECR="I-7639" YEAR="2008">C-353/06, Rink. p. I-7639</REF.DOC.ECR>), ypač jo 23 ir 31 punktus.</P></NOTE>. Kilus abejonių dėl Sąjungos piliečio tapatybės, nes jo pavardė valstybėse narėse yra skirtinga arba rašoma skirtingai, jis gali patirti rimtų nepatogumų tiek asmeniniame, tiek privačiame gyvenime<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Garcia Avello</HT> (minėtas 27 išnašoje) 36 punktas ir Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Grunkin ir Paul</HT> (minėtas 30 išnašoje) 23–28 bei 32 punktai; panašiai nurodyta ankstesnio <DATE ISO="19930330">1993 m. kovo 30 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Konstantinidis</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-168/91" PAGE.ECR="I-1191" YEAR="1993">C-168/91, Rink. p. I-1191</REF.DOC.ECR>) 16 punkte.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>35.</NO.P><TXT>Tačiau pozicijos, kuri galima tokiose srityse, kaip asmens pavardę reglamentuojančios nuostatos, nebūtinai galima laikytis nagrinėjamos gyvenimo teisės ir susijusios galimybės šeimai susijungti atveju. Klausimas, veikiau yra tai, ar atsižvelgiant į Sąjungos piliečių dvigubą pilietybę jų padėtis teisiškai reikšmingu požiūriu skiriasi nuo kitų Sąjungos piliečių, kurie yra tik priimančiosios valstybės narės piliečiai, padėties.</TXT></NP><NP><NO.P>36.</NO.P><TXT>Padėtį apibūdinančius elementus ir jų panašumą reikia visų pirma apibrėžti ir įvertinti atsižvelgiant į teisės akto, kuriame daromas nagrinėjamas skirtumas, paskirtį bei tikslą. Be to, reikia atsižvelgti į srities, kuriai<?PAGE NO="I-3386"?> nagrinėjamas teisės aktas priklauso, principus ir tikslus<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P><DATE ISO="20081216">2008 m. gruodžio 16 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Arcelor Atlantique et Lorraine ir kt.</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-127/07" PAGE.ECR="I-9895" YEAR="2008">C-127/07, Rink. p. I-9895</REF.DOC.ECR>) 26 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>37.</NO.P><TXT>Šiuo atveju nagrinėjama teisė, būtent Sąjungos piliečių gyvenimo teisė, suteikiama jiems patiems bei jų šeimos nariams, supaprastina Sąjungos piliečių laisvą judėjimą valstybių narių teritorijoje<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Metock ir kt.</HT> (minėtas 15 išnašoje) 82 punktas; taip pat žr. šios išvados 27 punktą.</P></NOTE>. Šiuo atžvilgiu, turint omenyje dvigubą Sąjungos piliečio pilietybę, S. McCarthy padėtis nėra ypatinga. Gyvenimo teisės požiūriu ji yra tokioje pačioje padėtyje kaip ir visi kiti Britanijos piliečiai, kurie visą laiką gyveno Anglijoje ir niekuomet nepaliko savo kilmės šalies: laisvo judėjimo teise ji nesinaudoja<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P>Tuo ši byla skiriasi nuo bylos <HT TYPE="ITALIC">Zhu ir Chen</HT> (sprendimas minėtas 20 punkte), kurioje atitinkama Sąjungos pilietė Catherine Zhu <HT TYPE="ITALIC">nebuvo</HT> priimančiosios valstybės narės pilietė, bet buvo tik kitos valstybės narės pilietė, taigi priimančiojoje valstybėje narėje nuo gimimo gyveno <HT TYPE="ITALIC">naudodamasi laisvo judėjimo teise</HT> pagal SESV 21 straipsnio 1 dalį (anksčiau – EB 18 straipsnio 1 dalis). Ši byla taip pat skiriasi nuo bylos <HT TYPE="ITALIC">Eind</HT> (sprendimas minėtas 10 išnašoje), kurioje atitinkamas Sąjungos pilietis buvo priimančiosios valstybės narės (Nyderlandų) pilietis, tačiau grįžo <HT TYPE="ITALIC">pasinaudojęs laisvo judėjimo teise</HT>.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>38.</NO.P><TXT>Tokių Sąjungos piliečių, kaip antai S. McCarthy, atveju jų laisvo judėjimo teisė<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P>Kaip teisingai pažymi Airija, S. McCarthy niekaip neužkirstas kelias pasinaudoti laisvo judėjimo teise ir įsikurti kitoje valstybėje narėje, pavyzdžiui, Airijoje, kartu su savo sutuoktiniu, kaip šeimos nariu.</P></NOTE> nepažeidžiama ir jie nėra diskriminuojami, palyginti su kitais Didžiosios Britanijos piliečiais, esančiais panašioje situacijoje. Vien dėl to, kad ji turi ne tik Didžiosios Britanijos, bet ir Airijos pilietybę, jai ir jos šeimos nariams nebūtina taikyti su įvažiavimo ir gyvenimo teisėmis susijusių ES teisės nuostatų.</TXT></NP><NP><NO.P>39.</NO.P><TXT>Reikia pripažinti, kad gali susiklostyti tokia situacija, kai laisvo judėjimo teise pasinaudoję Sąjungos piliečiai gali – atsižvelgdami į ES teisę – savo šeimos narių, kilusių iš trečiųjų šalių, naudai remtis palankesnėmis nuostatomis dėl įvažiavimo ir gyvenimo teisės nei priimančiosios valstybės narės piliečiai, visą laiką gyvenę jos teritorijoje<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P>Šiuo atžvilgiu žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Metock ir kt.</HT> (minėtas 15 išnašoje) 76–78 punktus.</P></NOTE>. Apskritai ši problema vadinama <HT TYPE="ITALIC">savo piliečių diskriminacija</HT>, arba <HT TYPE="ITALIC">atvirkštine diskriminacija</HT>.</TXT></NP><NP><NO.P>40.</NO.P><TXT>Tačiau remiantis nusistovėjusia teismo praktika ES teisėje nenumatyta priemonių šiai problemai spręsti. Bet kokiam nevienodam požiūriui į Sąjungos piliečius, kalbant apie jų šeimos narių iš trečiųjų šalių įvažiavimą ir gyvenimą, atsižvelgiant į tai, ar šie Sąjungos piliečiai anksčiau pasinaudojo judėjimo laisve, Bendrijos teisė netaikoma<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P>Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Metock ir kt.</HT> (minėtas 15 išnašoje) 77 ir 78 punktai; tokia yra ir nusistovėjusi teismo praktika dėl Sutartyje įtvirtintų pagrindinių laisvių – žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="20080401">2008 m. balandžio 1 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Gouvernement de la Communauté française ir Gouvernement wallon</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-212/06" PAGE.ECR="I-1683" YEAR="2008">C-212/06, Rink. p. I-1683</REF.DOC.ECR>) 33 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP><?PAGE NO="I-3387"?><NP><NO.P>41.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų teisinėje literatūroje diskriminacijos draudimas kartais kildinamas iš Sąjungos pilietybės<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P>K.-D. Borchardt <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0027" ID="QS0027"/>Der sozialrechtliche Gehalt der Unionsbürgerschaft<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/>, <HT TYPE="ITALIC">Neue Juristische Wochenschrift</HT>, 2000, p. 2057 (2059); D. Edward <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0028" ID="QS0028"/>Unionsbürgerschaft – Mythos, Hoffnung oder Realität?<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/>, <HT TYPE="ITALIC">Grundrechte in Europa – Münsterische Juristische Vorträge</HT>, Miunsteris, 2002, p. 35 (41); D. Edward <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0029" ID="QS0029"/>European Citizenship – Myth, Hope or Reality?<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/>, <HT TYPE="ITALIC">Problèmes d’interprétation – À la mémoire de Constantinos N. Kakouris</HT>, memorialinis leidinys, Atėnai–Briuselis, 2004, p. 123 (131–133); E. Spaventa <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0030" ID="QS0030"/>Seeing the Wood despite the Trees? On the Scope of Union Citizenship and its Constitutional Effects<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/>, <HT TYPE="ITALIC">Common Market Law Review</HT> 45, 2008, p. 13 (ypač 30–39).</P></NOTE>. Generalinė advokatė E. Sharpston neseniai taip pat išdėstė tokią poziciją<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P>Išvada byloje <HT TYPE="ITALIC">Ruiz Zambrano</HT> (minėta 26 išnašoje), ypač jos 139–150 punktai.</P></NOTE>. Tačiau Teisingumo Teismas keletą kartų pažymėjo, kad Sąjungos pilietybe nesiekiama išplėsti ES teisės taikymo srities <HT TYPE="ITALIC">ratione materiae</HT> vidaus situacijoms, neturinčioms jokio ryšio su Bendrijos teise<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P><DATE ISO="19970605">1997 m. birželio 5 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Uecker ir Jacquet</HT> (sujungtos bylos <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-64/96+C-65/96" PAGE.ECR="I-3171" YEAR="1997">C-64/96 ir C-65/96, Rink. p. I-3171</REF.DOC.ECR>) 23 punktas; Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Garcia Avello</HT> (minėtas 27 išnašoje) 26 punktas; <DATE ISO="20050612">2005 m. birželio 12 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Schempp</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-403/03" PAGE.ECR="I-6421" YEAR="2005">C-403/03, Rink. p. I-6421</REF.DOC.ECR>) 20 punktas; Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Gouvernement de la Communauté française ir Gouvernement wallon</HT> (minėtas 37 išnašoje) 39 punktas ir <DATE ISO="20080522">2008 m. gegužės 22 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Nerkowska</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-499/06" PAGE.ECR="I-3993" YEAR="2008">C-499/06, Rink. p. I-3993</REF.DOC.ECR>) 25 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>42.</NO.P><TXT>Žinoma, negalima atmesti galimybės, kad pasitaikius progai Teisingumo Teismas peržiūrės savo praktiką ir vėliau draudimą diskriminuoti savo piliečius kildins iš Sąjungos pilietybės. Bet kuriuo atveju Sąjungos pilietybės paskirtis yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0031" ID="QS0031"/>suteikti valstybių narių piliečiams fundamentalų statusą, suteikiant tokioje pačioje situacijoje atsidūrusiems asmenims teisę į vienodą teisinį požiūrį, neatsižvelgiant į jų pilietybę ir nepažeidžiant aiškiai numatytų išimčių<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P><DATE ISO="20010920">2001 m. rugsėjo 20 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Grzelczyk</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-184/99" PAGE.ECR="I-6193" YEAR="2001">C-184/99, Rink. p. I-6193</REF.DOC.ECR>) 31 punktas ir <DATE ISO="20080116">2008 gruodžio 16 d</DATE>. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Huber</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-524/06" PAGE.ECR="I-9705" YEAR="2008">C-524/06, Rink. p. I-9705</REF.DOC.ECR>) 69 punktas; panašiai nurodyta <DATE ISO="20060912">2006 m. rugsėjo 12 d.</DATE> Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Eman ir Sevinger</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-300/04" PAGE.ECR="I-8055" YEAR="2006">C-300/04, Rink. p. I-8055</REF.DOC.ECR>), ypač jo 57, 58 ir 61 punktuose. Dėl Sąjungos pilietybės, kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0032" ID="QS0032"/>fundamentalaus statuso<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/>, taip pat žr. <DATE ISO="20020917">2002 m. rugsėjo 17 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Baumbast ir R</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-413/99" PAGE.ECR="I-7091" YEAR="2002">C-413/99, Rink. p. I-7091</REF.DOC.ECR>) 82 punktą; Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Garcia Avello</HT> (minėtas 27 išnašoje) 22 punktą ir <DATE ISO="20100302">2010 m. kovo 2 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Rottmann</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-135/08" PAGE.ECR="I-1449" YEAR="2010">C-135/08, Rink. p. I-1449</REF.DOC.ECR>) 43 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>43.</NO.P><TXT>Nepaisant to, man neatrodo, kad ši byla gali būti tinkamas kontekstas išsamiai nagrinėti savo piliečių diskriminacijos klausimą. Šiuo atveju <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0033" ID="QS0033"/>statiška<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/> Sąjungos pilietė, kaip antai S. McCarthy, nėra diskriminuojama, palyginti su <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0034" ID="QS0034"/>judriais<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/> Sąjungos piliečiais<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0042"><P>Šiuo atžvilgiu žr. generalinės advokatės E. Sharpston išvados byloje <HT TYPE="ITALIC">Ruiz Zambrano</HT> (minėta 26 išnašoje) 146 punktą, iš kurio matyti, kad lygintinos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0035" ID="QS0035"/>statiškų<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/> ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0036" ID="QS0036"/>judrių<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/> Sąjungos piliečių situacijos.</P></NOTE>: net jei būtų neatsižvelgta į tai, kad S. McCarthy nepasinaudojo laisvo judėjimo teise, ir jeigu ji iš esmės galėtų remtis Direktyvos 2004/38 nuostatomis, vis tiek neatitiktų likusių ilgalaikio gyvenimo teisės įgijimo sąlygų, kurias turi atitikti Sąjungos piliečiai.</TXT></NP><NP><NO.P>44.</NO.P><TXT>S. McCarthy nedirba ir neturi pakankamai išteklių sau ir savo šeimai; ji nėra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0037" ID="QS0037"/>ekonomiškai apsirūpinusi<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/> – Jungtinėje Karalystėje<?PAGE NO="I-3388"?> gauna valstybės išmokas<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0043"><P>Žr. šios išvados 9 punktą.</P></NOTE>. Todėl ji neatitinka materialių reikalavimų, kurie ES teisėje yra nustatyti Sąjungos piliečiams, norintiems daugiau nei trejus mėnesius gyventi priimančioje valstybėje narėje<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0044"><P>Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 dalis.</P></NOTE>. Taip pat nėra duomenų, kad praeityje S. McCarthy būtų ištisinį penkerių metų laikotarpį dirbusi Jungtinėje Karalystėje arba turėjusi pakankamai išteklių sau ir savo šeimai – tai būtų teisės nuolat gyventi įgijimo pagrindinė sąlyga<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0045"><P>Direktyvos 2004/38 16 straipsnio 1 dalis; šiuo atžvilgiu žr. mano pastabas dėl antrojo prejudicinio klausimo (šios išvados 47–57 punktai).</P></NOTE>. Todėl net ir būdama <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0038" ID="QS0038"/>judri<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/> Sąjungos pilietė, S. McCarthy negalėtų pagal ES teisę įgyti gyvenimo teisės.</TXT></NP><NP><NO.P>45.</NO.P><TXT>Apskritai šiomis aplinkybėmis lieku prie nuomonės, kad į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pirmąjį klausimą reikėtų atsakyti neigiamai. Turėtų būti atsakyta, kad kai Sąjungos pilietė yra dviejų Europos Sąjungos valstybių narių pilietė, tačiau visą laiką gyveno tik vienoje iš šių valstybių narių, ji negali toje valstybėje reikalauti gyvenimo teisės pagal Direktyvą 2004/38/EB.</TXT></NP><NP><NO.P>46.</NO.P><TXT>Jeigu šioje byloje Teisingumo Teismas vis dėlto ketintų toliau plėtoti Sąjungos piliečio statusą<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0046"><P>Šiuo atžvilgiu žr. generalinės advokatės E. Sharpston išvadą byloje <HT TYPE="ITALIC">Ruiz Zambrano</HT> (minėta 26 išnašoje).</P></NOTE>, manyčiau, kad reikėtų atnaujinti žodinę proceso dalį. Šioje byloje dalyvaujančios šalys iki šiol gavo progą išdėstyti dėl šio klausimo savo argumentus tik prabėgomis, posėdžiui baigiantis. Mano nuomone, jos dar turėtų gauti galimybę tai panagrinėti išsamiau. Be to, kitos valstybės narės tuomet tikriausiai būtų paskatintos Teisingumo Teisme pateikti žodinius argumentus.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>B —</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC"><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0039" ID="QS0039"/>Legalaus gyvenimo<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/> sąvoka, kaip numatyta Direktyvos 2004/38 16 straipsnio 1 dalyje (antrasis prejudicinis klausimas)</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>47.</NO.P><TXT>Antrajame klausime prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0040" ID="QS0040"/>legalaus gyvenimo<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/> Direktyvos 2004/38 16 straipsnio 1 dalies prasme sąvoką<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0047"><P>Įvairūs klausimai dėl Direktyvos 2004/38 16 straipsnio ir būtent <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0041" ID="QS0041"/>legalaus gyvenimo<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/> sąvokos aiškinimo taip pat keliami dar neišspręstose bylose <HT TYPE="ITALIC">Dias</HT> (C-325/09), <HT TYPE="ITALIC">Ziolkowski</HT> (C-424/10) ir <HT TYPE="ITALIC">Szeja</HT> (C-425/10). Tačiau, kiek matyti, jose nenagrinėjamas Sąjungos piliečio, kuris yra priimančiosios valstybės narės pilietis, atvejis.</P></NOTE>. Iš esmės reikia nuspręsti, ar ši sąvoka taip pat apima Sąjungos pilietės, kuri visą laiką gyveno tik priimančioje valstybėje narėje ir kurios teisė gyventi ten visą išgyventą<?PAGE NO="I-3389"?> laikotarpį buvo pagrįsta vien tuo, kad ji yra tos pačios valstybės pilietė, gyvenimą.</TXT></NP><NP><NO.P>48.</NO.P><TXT>Logiškai mąstant, šio klausimo sprendimas priklauso nuo pirmojo klausimo išsprendimo. Jeigu į pirmąjį klausimą, kaip siūlau, būtų atsakyta neigiamai<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0048"><P>Žr. ankstesnius šios išvados punktus, ypač 25 ir 45.</P></NOTE>, Sąjungos pilietis apskritai nepatektų į Direktyvos 2004/38 taikymo sritį ir į antrąjį klausimą atsakyti nereikėtų. Taigi antrąjį klausimą aptarsiu tik kaip alternatyvą.</TXT></NP><NP><NO.P>49.</NO.P><TXT>Legalaus gyvenimo, kuris pagal Direktyvos 2004/38 16 straipsnio 1 dalį yra nuolatinio gyvenimo teisės įgijimo sąlyga, sąvoka direktyvoje tiksliau neapibrėžiama.</TXT></NP><NP><NO.P>50.</NO.P><TXT>Be to, neseniai paskelbtame sprendime byloje <HT TYPE="ITALIC">Lassal</HT> Teisingumo Teismas, mano nuomone, galutinai šios problemos neišsprendė, bet tiesiog paaiškino, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0042" ID="QS0042"/>reikia atsižvelgti į &lt;...&gt; gyvenimo &lt;...&gt; pagal ankstesnes Sąjungos teisės priemones<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/> laikotarpius<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0049"><P>Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Lassal</HT> (minėtas 15 išnašoje) 40 punktas.</P></NOTE>. Tai jokiu būdu neužkerta kelio taip pat atsižvelgti į kitus gyvenimo vien pagal užsienio piliečiams taikomas nacionalinės teisės nuostatas laikotarpius.</TXT></NP><NP><NO.P>51.</NO.P><TXT>Tiesa, Direktyvos 2004/38 preambulėje nurodoma, kad nuolatinis gyvenimas visų pirma reiškia gyvenimą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0043" ID="QS0043"/>pagal šia direktyva nustatytus reikalavimus<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/>, tai yra gyvenimą, į kurį atitinkamas asmuo turėjo teisę pagal ES teisę<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0050"><P>Direktyvos 2004/38 17 konstatuojamoji dalis.</P></NOTE>. Tačiau atsižvelgiant į Direktyvos 2004/38 kontekstą ir tikslus jos nuostatų negalima aiškinti siaurai<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0051"><P>Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Metock</HT> (minėtas 15 išnašoje) 84 bei 93 punktai ir Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Lassal</HT> (minėtas 15 išnašoje) 31 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>52.</NO.P><TXT>Numatydamas nuolatinio gyvenimo teisę Direktyvos 2004/38 16 straipsnyje, Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė skatinti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0044" ID="QS0044"/>socialinę sanglaudą, o tai yra vienas iš pagrindinių Sąjungos tikslų<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0052"><P>Direktyvos 2004/38 17 konstatuojamoji dalis.</P></NOTE>, ir kad būtų sukurtas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0045" ID="QS0045"/>tikras integravimosi į priimančiosios valstybės narės visuomenę variklis<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0053"><P>Direktyvos 2004/38 18 konstatuojamoji dalis; be to, žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Lassal</HT> (minėtas 15 išnašoje) 32 punktą ir – dėl integracijos idėjos – taip pat 37 punktą.</P></NOTE>. Šio tikslo būtų siekiama, jei nuolatinio gyvenimo teisę turinčių asmenų grupė apimtų ir tuos Sąjungos piliečius, kuriems priimančioje valstybėje narėje leidžiama gyventi vien pagal pastarosios valstybės nacionalinės teisės nuostatas dėl užsienio piliečių<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0054"><P>Šiuo atžvilgiu žr. mano ankstesnės išvados byloje <HT TYPE="ITALIC">Teixeira</HT> (minėta 15 išnašoje) 119 punktą; generalinė advokatė V. Trstenjak, atrodo, linkusi turėti kitą nuomonę (išvados byloje <HT TYPE="ITALIC">Lassal</HT>, minėtos 15 išnašoje, 88 punkto paskutinis sakinys).</P></NOTE>, nes vertinant Sąjungos piliečio integracijos priimančioje valstybėje narėje laipsnį klausimas, iš kur kildinama jo gyvenimo teisė, yra antraeilės svarbos.</TXT></NP><?PAGE NO="I-3390"?><NP><NO.P>53.</NO.P><TXT>Tai, kad galimi atvejai, kai gyvenimo teisė suteikiama vien pagal priimančiosios valstybės nacionalinės teisės nuostatas dėl užsienio piliečių, rodo Direktyvos 2004/38 37 straipsnis, kuris aiškiai neturi įtakos valstybės narės nustatytoms palankesnėms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms. Be to, teismo praktikoje yra aiškių pavyzdžių, kai Sąjungos piliečių gyvenimas atitinkamoje priimančioje valstybėje narėje galėtų būti grindžiamas tik nacionalinėmis nuostatomis dėl užsienio piliečių, o ne ES teise<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0055"><P><DATE ISO="20040907">2004 m. rugsėjo 7 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Trojani</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-456/02" PAGE.ECR="I-7573" YEAR="2004">C-456/02, Rink. p. I-7573</REF.DOC.ECR>), ypač jo 36 ir 37 punktai; panašiai nurodyta <DATE ISO="19980512">1998 m. gegužės 12 d.</DATE> Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Martínez Sala</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-85/96" PAGE.ECR="I-2691" YEAR="1998">C-85/96, Rink. p. I-2691</REF.DOC.ECR>), ypač jo 14 ir 15 bei 60 ir 61 punktuose, nors ši byla, atrodo, labiau susijusi su faktiniu Sąjungos piliečio gyvenimo toleravimu.</P></NOTE>. Tokio gyvenimo Teisingumo Teismas nepripažino nereikšmingu – priešingai, susiejo su juo išvadas pagal ES teisę<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0056"><P>Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Martínez Sala</HT> (minėtas 55 išnašoje) 64 ir 65 punktai bei Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Trojani</HT> (minėtas 55 išnašoje) 39 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>54.</NO.P><TXT>Nepaisant to, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0046" ID="QS0046"/>legalus gyvenimas<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/>, kaip numatyta Direktyvos 2004/38 16 straipsnio 1 dalyje, gali reikšti tik gyvenimą, pagrįstą <HT TYPE="ITALIC">teisės nuostatomis dėl užsienio piliečių</HT>, bet ne gyvenimą, kuris legalus tik todėl, kad atitinkamas asmuo yra priimančiosios valstybės narės pilietis. Kaip jau minėta<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0057"><P>Žr. mano pastabas dėl pirmojo prejudicinio klausimo (šios išvados 27 ir 28 punktuose).</P></NOTE>, Direktyva 2004/38 siekiama įgyvendinti Sąjungos piliečių laisvo judėjimo teisę ir sudaryti sąlygas ja pasinaudoti. Ja, pavyzdžiui, nesiekiama skatinti priimančiosios valstybės narės piliečių, niekuomet nepasinaudojusių laisvo judėjimo teise, integracijos į tos valstybės visuomenę.</TXT></NP><NP><NO.P>55.</NO.P><TXT>Gyvenimo teisė, kylanti iš teisės nuostatų dėl užsienio piliečių, ir gyvenimo teisė, kylanti iš atitinkamo asmens pilietybės priimančiojoje valstybėje narėje, iš esmės kokybiškai skiriasi. Nors pagal tarptautinės teisės principus valstybės narės negali kaip nors riboti savo piliečių gyvenimo teisės<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0058"><P>Žr. šios išvados 20 punktą ir 10 išnašą.</P></NOTE>, jos turi teisę leisti užsienio piliečiams gyventi jos teritorijoje tik pagal tam tikras sąlygas. Tai taip pat taikoma Sąjungos piliečių iš kitų valstybių narių gyvenimui, tačiau turi būti laikomasi ES teisėje nustatytų ribojimų<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0059"><P>Ypač žr. Direktyvos 2004/38 7, 8 ir 27–33 straipsnius.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>56.</NO.P><TXT>Jeigu tokioje situacijoje, kaip antai S. McCarthy, esančiai Sąjungos pilietei, niekuomet nepasinaudojusiai laisvo judėjimo teise, būtų leidžiama remtis Direktyva 2004/38, tai galiausiai baigtųsi <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0047" ID="QS0047"/>razinų išrinkimu<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0060"><P>Panašią prasmę turi Teisingumo Teismo posėdyje Airijos pavartoti posakiai <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0048" ID="QS0048"/><HT TYPE="ITALIC">à la carte</HT> approach<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/> ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0049" ID="QS0049"/>the best of both worlds<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/>.</P></NOTE>: Sąjungos pilietei tuomet būtų suteikta galimybė pasinaudoti Direktyvos 2004/38 pranašumais<?PAGE NO="I-3391"?> dėl šeimos susijungimo, turint omenyje jos vyrą, nesilaikant direktyvos tikslų – būtent įgyvendinti ir supaprastinti laisvą judėjimą – ir netaikant jokių direktyvos sąlygų, pavyzdžiui reikalavimo būti ekonomiškai apsirūpinusiai pagal direktyvos 7 straipsnio 1 dalį. Kaip teisingai pažymėjo kelios procese dalyvavusios vyriausybės, tai neatitinka ES teisės nuostatų dėl laisvo judėjimo ir gyvenimo teisės esmės bei tikslo.</TXT></NP><NP><NO.P>57.</NO.P><TXT>Taigi į antrąjį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą reikėtų atsakyti taip:</TXT><P>gyvenimo legalumas, kuris pagal Direktyvos 2004/38 16 straipsnio 1 dalį yra nuolatinio gyvenimo teisės įgijimo sąlyga, gali būti pripažįstamas pagal ES teisę arba pagal priimančiosios valstybės narės nacionalinės teisės nuostatas dėl užsienio piliečių.</P><P>Tačiau jeigu Sąjungos pilietis yra priimančiosios valstybės narės pilietis ir visą laiką joje gyveno pilietybės pagrindu, nesinaudodamas laisvo judėjimo teise, tai nelaikoma <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0050" ID="QS0050"/>legaliu gyvenimu<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/> Direktyvos 2004/38 16 straipsnio 1 dalies prasme.</P></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>C —</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Baigiamosios pastabos</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>58.</NO.P><TXT>Klausimą siūlau spręsti taip, kad S. McCarthy padėtyje esantis Sąjungos pilietis negali remtis ES teise, siekdamas sau ar savo šeimos nariams įgyti teisę gyventi valstybėje narėje, kurioje šis Sąjungos pilietis visą laiką gyveno ir kurios pilietis jis yra.</TXT></NP><NP><NO.P>59.</NO.P><TXT>Tačiau, kaip Teisingumo Teismas jau pažymėjo Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Metock</HT><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0061"><P>Minėtas 15 išnašoje, 79 punktas.</P></NOTE>, visos valstybės narės yra EŽTK šalys<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0062"><P>Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, pasirašyta Romoje <DATE ISO="19501104">1950 m. lapkričio 4 d.</DATE> (ETS Nr. 5).</P></NOTE>. Nors EŽTK negarantuojama užsienio šalies piliečio teisė atvykti ir gyventi konkrečioje šalyje, neleidimas asmeniui atvykti į šalį, kurioje gyvena artimi jo šeimos nariai, ar neleidimas joje gyventi gali prilygti kišimuisi į naudojimąsi teise į šeimos gyvenimo gerbimą pagal EŽTK 8 straipsnio 1 dalį<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0063"><P>Žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="19910218">1991 m. vasario 18 d.</DATE> Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Moustaquim prieš Belgiją</HT> (A serija, Nr. 193, p. 18, § 36), <DATE ISO="20010802">2001 m. rugpjūčio 2 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Boultif prieš Šveicariją</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Recueil des arrêts et décisions</HT> 2001-IX, Nr. 54273/00, § 39) ir 2004 balandžio 22 d. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Radovanovic prieš Austriją</HT> (Nr. 42703/98, § 30). Savo ruožtu Europos Sąjungoje Teisingumo Teismas pripažino, kad teisė gyventi kartu su artimais šeimos nariais valstybėms narėms sukuria pareigas, kurios gali būti negatyvios, kai valstybė narė neturi išsiųsti asmens, arba pozityvios, kai turi leisti asmeniui atvykti ir gyventi savo teritorijoje (<DATE ISO="20060627">2006 m. birželio 27 d.</DATE> Teisingumo Teismo sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Parlamentas prieš Tarybą</HT> (šeimos susijungimas) (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-540/03" PAGE.ECR="I-5769" YEAR="2006">C-540/03, Rink. p. I-5769</REF.DOC.ECR>, 52 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP><?PAGE NO="I-3392"?><NP><NO.P>60.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis negalima visiškai atmesti galimybės, kad Jungtinė Karalystė, kaip EŽTK šalis, gali būti įpareigota suteikti gyvenimo teisę G. McCarthy, kaip Anglijoje gyvenančios Didžiosios Britanijos pilietės sutuoktiniui. Tačiau tai yra ne ES teisės klausimas, o tik Jungtinės Karalystės pareigos pagal EŽTK klausimas, kurio sprendimas priklauso išimtinai nacionalinių teismų ir prireikus Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisdikcijai.</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">VI —</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>61.</NO.P><TXT>Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui į prašymą priimti prejudicinį sprendimą atsakyti taip:</TXT><P>Jeigu Sąjungos pilietė yra dviejų Europos Sąjungos valstybių narių pilietė, visą laiką gyvenusi tik vienoje iš tų dviejų valstybių, ji negali reikalauti gyvenimo teisės pagal Direktyvą 2004/38/EB toje valstybėje.</P></NP></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>