<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.7-->
  <head>
    <title>2021-09-202109C130202002960-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0296-20-202106275-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="19/10/2021 08:31:59" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="rH7grq3zhQsTDg8ZuzGrr7/DXt+lspgVaURI+uMpcippGlTX0BEQe6+9DQ/Z59VAsblbmODWUkOruio9ylwdUt9IKZC/j1aGgKc/9311QBsWmjFNg1oLI28etHfNkjrdUmfOSBhpJ/syFsB3PqN9/FlCo0U+ENw8tNmqkTw+9W4=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="ika" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="0296" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2020" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="ika" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 17/08/2021 15:36:31" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="2849b3e88fa14c41b7a88a347f27ba57" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0296" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">Generalinio advokato M. Campos Sánchez-Bordona išvada – Byla C-296/20</div>
      <div id="rId21" style="default">Commerzbank</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINIO ADVOKATO
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      MANUEL CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2021 m. rugsėjo 9 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C‑296/20
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      Commerzbank AG
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      E.O.
    </p>
    <p class="C39Centreespacement" id="para-8" title="page-1">
      (Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-9" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose – Lugano II konvencija – Jurisdikcija, pripažinimas ir vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose – Jurisdikcija, susijusi su vartojimo sutartimis – Vartotojas, po sutarties sudarymo persikeliantis gyventi į kitą konvencijos privalančią laikytis valstybę – Komercinės ar profesinės veiklos vykdymas konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-10" title="page-1">
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą prašoma išaiškinti 2007 m. Lugano konvencijos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">2</a>
</span>) 15 straipsnio 1 dalies c punktą, siekiant nustatyti, kuris teismas turi jurisdikciją spręsti ginčą, kuriame bankas reikalauja iš kliento sumokėti jo einamojoje sąskaitoje esantį neigiamą likutį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios bylos ypatumas yra tas, kad sutarties sudarymo momentu abiejų šalių nuolatinė gyvenamoji vieta buvo toje pačioje valstybėje (Vokietijoje), o kai teisme buvo pareikštas ieškinys, kliento gyvenamoji vieta buvo Šveicarijoje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">3</a>
</span>). Taigi tarptautinis šio atvejo pobūdis atsirado vėliau, o ne egzistavo nuo pradžių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jei neklystu, Teisingumo Teismas dar nėra priėmęs sprendimo dėl konvencijos 15 straipsnio 1 dalies c punkto (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">4</a>
</span>). Tačiau jis yra priėmęs sprendimą dėl lygiavertės Reglamente (EB) Nr. 44/2001 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">5</a>
</span>) įtvirtintos nuostatos, kuri savo ruožtu buvo perkelta į šiuo metu galiojantį Reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">6</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano nuomone, kartu vertinami Teisingumo Teismo sprendimai šiuo klausimu nepakankamai paaiškina klausimą, kurio poveikis yra reikšmingas su vartotoju sutartis sudariusių subjektų ekonominei veiklai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas. Lugano II konvencija</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">II antraštinės dalies 1 skirsnis („Bendrosios nuostatos“) apima 2 ir 3 straipsnius; jie suformuluoti taip:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2 straipsnio 1 dalis: „Laikantis šios konvencijos nuostatų, šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės teismuose.“</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">3 straipsnio 1 dalis: „Šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos šios konvencijos privalančios laikytis valstybės teismuose tik pagal šios antraštinės dalies 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles.“</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">II antraštinės dalies 4 skirsnis („Jurisdikcija, susijusi su vartojimo sutartimis“) apima 15, 16 ir 17 straipsnius; jie suformuluoti taip:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">15 straipsnio 1 dalies c punktas:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-21" title="page-4">
      „1. Bylose dėl sutarties, kurią asmuo, vartotojas, sudaro tokiam tikslui, kuris gali būti laikomas nesusijusiu su jo darbu arba profesija, jurisdikcija nustatoma vadovaujantis šiuo skirsniu, nepažeidžiant 4 straipsnio ir 5 straipsnio 5 punkto, jeigu:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-22" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-23" title="page-4">
      c) visais kitais atvejais – sutartis buvo sudaryta su šalimi, vykdančia komercinę arba profesinę veiklą šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba kitu būdu tokią veiklą susiejančia su minėta valstybe ar keliomis valstybėmis, įskaitant pastarąją, ir jeigu minima sutartis yra priskiriama tokios veiklos sričiai.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">16 straipsnio 2 dalis:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-25" title="page-4">
      „2. Bylą vartotojui kita sutarties šalis gali iškelti tik šios konvencijos privalančios laikytis valstybės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">17 straipsnio 3 dalis:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-27" title="page-4">
      „Šio skirsnio nuostatų galima nesilaikyti tik pagal [jurisdikciją suteikiantį] susitarimą, kuris:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-28" title="page-4">
      3) sudarytas tarp vartotojo ir kitos sutarties šalies, kurių abiejų nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) arba įprasta gyvenamoji vieta (buveinė) sutarties sudarymo metu yra toje pačioje šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, ir kuris tos valstybės teismams suteikia jurisdikciją, jeigu toks susitarimas neprieštarauja minėtos valstybės įstatymams.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">II.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Faktinės aplinkybės, byla ir prejudiciniai klausimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Commerzbank AG, kurio pagrindinė buveinė yra Frankfurte prie Maino (Vokietija), turi filialą Dresdene (Vokietija), per kurį 2009 m. tuo metu Dresdene gyvenusiam klientui atidarė sąskaitą ir ją tvarkė kaip einamąją sąskaitą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bankas išdavė klientui su minėta sąskaita susietą kreditinę kortelę ir leido klientui atlikti mokėjimus kreditine kortele, nors sąskaitoje trūko lėšų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2014 m. klientas persikėlė gyventi į Šveicariją. 2015 m. sausio mėn. jis norėjo nutraukti verslo santykius su Commerzbank AG. Tuo metu einamojoje sąskaitoje buvo neigiamas likutis, susidaręs dėl 2013 m. rugsėjo mėn. nuskaitytos sumos, kurią klientas atsisakė apmokėti, teigdamas, kad ji buvo nuskaityta dėl to, kad tretieji asmenys be jo sutikimo piktnaudžiaudami pasinaudojo jo kreditine kortele.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2015 m. balandžio mėn. Commerzbank iš karto nutraukė sutartinius santykius ir pareikalavo grąžinti skolą. Klientas šios skolos nepadengė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Commerzbank pareiškė ieškinį Amtsgericht Dresden (Dresdeno apylinkės teismas, Vokietija), juo reikalavo išmokėti minėtą sumą; šis teismas jį atmetė kaip nepriimtiną dėl jurisdikcijos neturėjimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi Commerzbank apeliacinis skundas buvo atmestas, jis pateikė kasacinį skundą („Revision“) Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija); šis pateikė Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą tokiais klausimais:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-36" title="page-5">
      „1. Ar Lugano II konvencijos 15 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad ketinant sudaryti arba sudarant sutartį vartotojo kontrahento komercinė arba profesinė veikla, kurią jis „vykdo“ šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, kur yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, jau turi būti tarpvalstybinė, ar taip, kad ši nuostata taikytina ir siekiant nustatyti teismą, turintį jurisdikciją nagrinėti ieškinį tuo atveju, kai sutarties šalių gyvenamoji vieta, kaip ji suprantama pagal Lugano II konvencijos 59 ir 60 straipsnius, sutarties sudarymo metu buvo toje pačioje šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, o tarptautinis teisinių santykių pobūdis atsirado tik vėliau, po to, kai vartotojas persikėlė į kitą šios konvencijos privalančią laikytis valstybę?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-37" title="page-5">
      2. Jeigu nebūtina, kad veikla sutarties sudarymo momentu būtų tarpvalstybinė, ar tuo atveju, kai vartotojas laikotarpiu nuo sutarties sudarymo iki ieškinio pareiškimo persikelia į kitą šios konvencijos privalančią laikytis valstybę, Lugano II konvencijos 15 straipsnio 1 dalies c punktas, siejamas su 16 straipsnio 2 dalimi, bendrai užkerta kelią nustatyti jurisdikciją turintį teismą pagal Lugano II konvencijos 5 straipsnio 1 punktą, ar taikomas papildomas reikalavimas, kad vartotojo kontrahentas savo komercinę arba profesinę veiklą vykdytų ir naujoje vartotojo gyvenamosios vietos valstybėje arba kitaip tokią veiklą susietų su šia valstybe, o sutartis būtų priskiriama tokios veiklos sričiai?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">III.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Procesas Teisingumo Teisme</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismo kanceliarija nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą gavo 2020 m. liepos 3 d.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Paskelbus Teisingumo Teismo nutartį byloje mBank S.A. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">7</a>
</span>) ir dėl jos sąsajos su šiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą nagrinėjamais klausimais 2020 m. rugsėjo 3 d. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo buvo paklausta, gal jis nori atsiimti savo prejudicinius klausimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2020 m. spalio 6 d. Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas) informavo Teisingumo Teismą, kad atsiima antrąjį klausimą ir palieka galioti pirmąjį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Rašytines pastabas pateikė Commerzbank, Šveicarijos vyriausybė ir Komisija. Laikyta, kad teismo posėdis nebūtinas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IV.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Analizė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Preliminarūs svarstymai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar norint taikyti konvencijos 15 straipsnio 1 dalies c punktą:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">reikia, kad ketinant sudaryti ar sudarant sutartį verslininko ir vartotojo santykiai jau būtų tarptautinio „pobūdžio“ (šiuo atveju tai yra banko tarpvalstybinė veikla),</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">priešingai, pakaktų, kad tarptautinis šių santykių pobūdis atsirastų tik vėliau, po to, kai vartotojas persikėlė į kitą konvencijos privalančią laikytis valstybę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija, Šveicarijos vyriausybė ir Commerzbank į šį dvejopą klausimą atsako skirtingai ir pateikia skirtingus argumentus. Atsižvelgdamas į kai kuriuos iš jų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">8</a>
</span>) manau, kad prieš pereinant prie konvencijos 15 straipsnio 1 dalies c punkto aiškinimo reikėtų priminti tam tikrus konvencijos II antraštinės dalies 4 skirsnio aspektus, susijusius su jurisdikcija sutarčių su vartotojais srityje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi nagrinėjama nuostata yra beveik visiškai identiška atitinkamiems Reglamento Nr. 44/2001 ir Reglamento Nr. 1215/2012 straipsniams, turi būti užtikrintas vienodas šių nuostatų aiškinimas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">9</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip ir minėtų dviejų reglamentų atveju, konvencijos 15 straipsnio 1 dalies c punkto sąvokos turi būti aiškinamos savarankiškai, kad būtų užtikrintas vienodas jų taikymas visose Konvencijos privalančiose laikytis valstybėse (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">10</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konvencijos II antraštinės dalies 4 skirsnio „ratio legis“. Vartotojų apsauga</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konvencijos II antraštinės dalies 4 skirsnio prioritetinis tikslas – užtikrinti tinkamą vartotojo, kaip šalies, kuri laikoma ekonomiškai silpnesne ir mažiau patirties teisės srityje nei kita sutarties šalimi (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">11</a>
</span>) esantis verslininkas turinčia šalimi, apsaugą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">12</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis tikslas nėra absoliutus: teisės aktų leidėjas nesiekė neribotos vartotojų apsaugos, o ir Teisingumo Teismas šį tikslą aiškino kitaip (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">13</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano nuomone, nagrinėjamos situacijos tarptautinis pobūdis yra sine qua non sąlyga norint taikyti konvenciją. II antraštinės dalies 4 skirsnyje nustatant jurisdikciją bylose, susijusiose su sutartimis su vartotojais, nenustatoma šios taisyklės išimties (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">14</a>
</span>). Šiame skirsnyje suteikiama apsauga siekiama atkurti sutartį sudarančių šalių pusiausvyrą tarptautinės jurisdikcijos srityje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">15</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis nuostatomis, pagal kurias vartotojo (arba jam) pareikšti ieškiniai nagrinėjami valstybėje, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, pašalinami nepatogumai, galintys kilti, jei vartotojas būtų priverstas bylinėtis kitoje valstybėje. Daroma prielaida, kad, kaip „silpnesnioji šalis“, jis ne visada gali iš anksto numatyti galimo ieškinio tarptautinį pobūdį ir apskaičiuoti jo riziką bei išlaidas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">16</a>
</span>). Be to, išvengiama situacijų, kai jis atsisako teisės kreiptis į teismą dėl to, kad yra priverstas pareikšti ieškinį ne savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">17</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi apsaugą, suteikiamą vartotojui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, sudaro šie elementai: a) jam, kaip ieškovui, suteikiama galimybė kreiptis į tuos pačius teismus, kurie būtų prieinami sprendžiant ginčus, kylančius dėl vidaus sutarčių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">18</a>
</span>); ir b) apribojama verslininko, norinčio pareikšti ieškinį vartotojui, teisė kreiptis į tuos pačius teismus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kitoks sprendimas galėtų atgrasyti nuo polinkio vartoti už savo valstybės ribų, Europos (arba Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA)) vidaus rinkoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėmesys ekonominės veiklos vykdytojui ir teismo vietos numatomumas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip jau pažymėjau, vartotojų apsauga tarptautinės jurisdikcijos srityje nėra besąlygiška ir nėra atskirta nuo kitų bendrų konvencijos tikslų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ekonominės veiklos vykdytojui tarptautinės jurisdikcijos taisyklių sutarčių su vartotojais srityje taikymas yra viršesnis už konvencijos 2 straipsnyje (pagal kurį jurisdikcija suteikiama atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismams) ir 5 straipsnio 1 dalyje (dėl specialiosios jurisdikcijos su sutartimis susijusiose bylose) nustatytų taisyklių taikymą. Todėl šios taisyklės turi būti aiškinamos griežtai, jų netaikant kitoms situacijoms, nei numatytos tekste (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">19</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Juo labiau kad konvencijos II antraštinės dalies 4 skirsnio taisyklės ieškinį pareiškusiam vartotojui suteikia forum actoris.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Norint tokias taisykles taikyti faktinei situacijai, reikia, kad ji tenkintų tris kumuliacinius reikalavimus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">20</a>
</span>), kurių aiškinimas turi būti vienodai griežtas ar net siauras (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">21</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kartoju, kad tarptautinės jurisdikcijos taisyklės vartotojų sudaromų sutarčių srityje netaikomos, jei nukrypstama nuo bendrųjų konvencijos principų. Stiprinti asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Europos Sąjungoje, teisinę apsaugą, užtikrinti jurisdikcijos numatomumą ir užkirsti kelią tam, kad vienu metu būtų nagrinėjamos kelios bylos dėl to paties dalyko, – tai bendri tikslai, kuriuos reikia derinti su siekiu apsaugoti vartotoją (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">22</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ekonominės veiklos vykdytojo galimybė numatyti, kur jis gali pareikšti ieškinį arba kur jam gali būti iškelta byla, yra itin svarbus veiksnys. Juo kaip atsvara vartotojo privilegijoms vadovaujamasi aiškinant konvencijos II antraštinės dalies 4 skirsnį. Toliau paaiškinsiu, kad taip yra ir 15 straipsnio 1 dalies c punkto atveju.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konvencijoje, kaip ją aiškina Teisingumo Teismas, numatytos ir kitos panašios priemonės. Nesiekiant pateikti išsamios informacijos, galima pažymėti šiuos dalykus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">sąvokos „vartotojas“ apibrėžtis padidina ekonominės veiklos vykdytojo teisinį saugumą. Šis statusas nesuteikiamas, jei sutartyje numatytos prekės ar paslaugos naudojimas yra reikšmingai susijęs su (tariamo) vartotojo profesine veikla (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">23</a>
</span>),</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">vartotojas ir verslininkas turi būti sudarę sutartį. Šis reikalavimas yra būtinas kaip veiksnys, leidžiantis ekonominės veiklos vykdytojui numatyti išimtinę vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos teismų jurisdikciją (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">24</a>
</span>),</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">verslininkas turi būti aiškiai išreiškęs savo valią įsipareigoti. Situacijos, kuriose ši valia nėra akivaizdi, gali būti kvalifikuojamos daugiausia kaip ikisutartinės arba kvazisutartinės, kurioms taikomas skirsnis dėl specialiosios jurisdikcijos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">25</a>
</span>),</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">sutartis turi būti sudaryta tarp bylos šalių. Sąvoka „kita sutarties šalis“, numatyta Reglamento Nr. 44/2001 16 straipsnio 1 dalyje, aiškintina taip, kad ji reiškia ne tik ekonominės veiklos vykdytoją, su kuriuo vartotojas sudarė sutartį, bet ir kontrahentą – tačiau tik tuo atveju, jei vartotojas buvo konkrečiai neatsiejamai sutartimi susaistytas su abiem (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">26</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konvencijos 15 straipsnio 1 dalies c punktas: galimi aiškinimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konvencijos 15 straipsnio 1 dalies c punktą, su kurio aiškinimu susijęs vienintelis likęs prejudicinis klausimas, iš principo galima aiškinti dvejopai ir iš to gali išplaukti du atsakymai – neigiamas arba teigiamas:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">pirmasis (neigiamas) atsakymas būtų grindžiamas tuo, kad minėta nuostata taikoma tada, kai verslininkas savanoriškai suteikia sutarčiai tarptautinį pobūdį, vykdydamas savo ekonominę veiklą už savo valstybės ribų arba ją susiedamas su užsieniu, kad pritrauktų klientų kitose valstybėse. Kitaip būtų tuo atveju, jei tarptautinis teisinių santykių pobūdis atsirastų tik po sutarties sudarymo, vartotojui pakeitus nuolatinę gyvenamąją vietą,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">antrasis (teigiamas) atsakymas būtų grindžiamas tuo, kad svarbesnė yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta ginčo inicijavimo momentu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iškart pažymiu, kad pirmojo atsakymo argumentai man atrodo svaresni. Tačiau būtų galima numatyti kompromisinį sprendimą, kuriuo būtų sukurta vartotojo ir verslininko padėčių pusiausvyra tarptautinės jurisdikcijos srityje, vartotojui po sutarties sudarymo perkėlus savo nuolatinę gyvenamąją vietą į kitą valstybę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ar šis klausimas buvo išspręstas anksčiau?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas jau yra priėmęs sprendimą dėl Reglamento Nr. 44/2001 15 straipsnio 1 dalies c punkto ir Reglamento Nr. 1215/2012 17 straipsnio 1 dalies. Todėl pagrįsta kelti klausimą, ar iš jo sprendimų galima daryti išvadą, kad klausimas dėl tos pačios konvencijos formuluotės yra išspręstas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Neatmetu požiūrio, pagal kurį kaip atskaitos tašku būtų remiamasi Sprendimu Pammer ir Alpenhof ir paskui dėmesys būtų sutelkiamas į tai, ar yra pagrindo atskirti veiklą, kurią verslininkas vykdo valstybėje, nuo veiklos, kurią jis su ta valstybe susieja, atsižvelgiant į konvencijos 15 straipsnio 1 dalies c punktą. Prie šio aspekto grįšiu vėliau (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">27</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priešingai, nemanau, kad iš iki šiol priimtų sprendimų šios bylos argumentuose išvardyti sprendimai turi lemiamą reikšmę siekiant išspręsti šį ginčą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano nuomone, iš šių sprendimų sunku daryti išvadą, jog Teisingumo Teismas ketino netiesiogiai atsakyti į pirma minėtą klausimą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, kuris pateikia įrodymų, kad yra susipažinęs su Teisingumo Teismo jurisprudencija, nuomone, joje nepateikiama vienareikšmiško atsakymo. Atsižvelgiant į sunkias pasekmes, kurių verslininkui sukelia vartotojų apsaugos taisyklių taikymas, kai jis nustemba dėl kliento nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimo, apie kurį nežinojo arba kurio negalėjo numatyti, būtina aiškiai aptarti šį klausimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tiesa, byloje mBank S.A. buvo analizuojama situacija, panaši į nagrinėjamą šiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą. Tačiau Teisingumo Teismas performulavo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">28</a>
</span>) jam pateiktus klausimus ir atsakė, kad „Reglamento Nr. 1215/2012 18 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta“ turi būti aiškinama kaip vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta ieškinio pareiškimo dieną“. Teisingumo Teismas savo argumentuose pateikė tik šią informaciją (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-29" href="#t-29">29</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sprendime byloje C‑327/10 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-30" href="#t-30">30</a>
</span>) taip pat neišsprendžiama šiuo atveju keliama abejonė. Jame Teisingumo Teismas nepaneigė, kad verslininko ir vartotojo, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta sutarties sudarymo momentu buvo toje pačioje valstybėje narėje, sutartis galėtų atitikti Reglamento Nr. 44/2001 15 straipsnio 1 dalies c punktą. Tačiau jis nenagrinėjo šioje byloje ginčijamo klausimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-31" href="#t-31">31</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Panašiai yra ir sprendimo byloje C‑478/12 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-32" href="#t-32">32</a>
</span>) atveju, nes, mano nuomone, šiame sprendime taip pat neišsprendžiama nagrinėjama problema:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">šiame sprendime kaip dėl Reglamento Nr. 44/2001 15 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo sąlygos sprendžiama ne dėl tarptautinio pobūdžio, o dėl viso dokumento (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-33" href="#t-33">33</a>
</span>),</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">pasak Teisingumo Teismo, šiuo atžvilgiu „reikia atskirti, pirma, klausimą dėl šiame reglamente nustatytų jurisdikcijos taisyklių taikymo sąlygų ir, antra, klausimą dėl kriterijų, kuriais pagal šias taisykles reglamentuojama tarptautinė jurisdikcija“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-34" href="#t-34">34</a>
</span>),</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">jei II skyriaus 4 skirsnis (konkrečiai reglamento 16 straipsnio 1 dalis) tuo atveju buvo pritaikytas verslininkui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta buvo vartotojo valstybėje narėje, tai padaryta siekiant išvengti, kad būtų vykdomi keli procesai, susiję su „vientisu sandoriu“, sudarytu iš „neatskiriamų“ sutarčių – nepaisant to, kad šios sutartys buvo sudarytos su dviem skirtingais verslininkais (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-35" href="#t-35">35</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Argumentai už (būtiną) nuo pradžių egzistavusį tarptautinį pobūdį</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tarpvalstybinė verslininko veikla</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Lugano II konvencijos 15 straipsnio 1 dalies c punktas atlieka funkciją, kurią anksčiau atliko 1988 m. Lugano konvencijos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-36" href="#t-36">36</a>
</span>), šiuo aspektu identiškos Briuselio konvencijai, 13 straipsnio 1 dalies 3 punktas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Norint suprasti šią nuostatą, tikslinga grįžti prie jos įtraukimo į Briuselio konvenciją 1978 m. ir panagrinėti vėlesnę jos raidą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmoji versija</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirminėje (1968 m.) Briuselio konvencijos versijoje vartotojų apsauga tarptautinės jurisdikcijos srityje buvo reglamentuojama 13–15 straipsniuose. Ji buvo taikoma tik pardavimo išsimokėtinai sutarčių ir tokio pardavimo finansavimo atvejais, o tai atspindėjo teisės vartojimo srityje status quo pirmosiose Europos ekonominės bendrijos valstybėse narėse.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priimant Konvenciją dėl Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos bei Šiaurės Airijos Karalystės prisijungimo prie Briuselio konvencijos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-37" href="#t-37">37</a>
</span>), pastarosios konvencijos 13 straipsnis buvo papildytas trečia pastraipa, pagal kurią jos taikymo sritis išplėsta įtraukiant bet kokią paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutartį, jei, be kita ko, tenkinamos dvi sąlygos:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">prieš sudarant sutartį vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje turėjo būti pateiktas specialus pasiūlymas arba reklama ir</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">veiksmus, būtinus sutarčiai sudaryti, vartotojas turėjo būti atlikęs minėtoje valstybėje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kumuliaciniai reikalavimai buvo nustatyti remiantis Romos konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės 5 straipsnio 2 dalies pirma įtrauka (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-38" href="#t-38">38</a>
</span>). Šiuose reikalavimuose buvo numatytas „pasyvusis“ vartotojas, t. y. toks, pas kurį verslininkas atvyksta į namus, ir jais buvo siekiama užtikrinti, kad egzistuotų glaudus ryšys tarp sudaromos sutarties ir vartotojo gyvenamosios vietos valstybės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal abiejuose tekstuose numatytą tipišką scenarijų verslininkas patenka į kitos šalies rinką per tarpvalstybinę reklamą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-39" href="#t-39">39</a>
</span>) arba individualius verslo pasiūlymus, kuriuos visų pirma teikia agentai arba išvežiojamosios prekybos įmonės (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-40" href="#t-40">40</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tarptautinis sutarties pobūdis buvo nustatomas verslininko iniciatyva. Sureaguoti į verslininko reklamą ar pasiūlymą vartotojas galėjo tik savo valstybėje. Taigi tarptautinę riziką ir toje valstybėje vykdytino proceso bylinėjimosi išlaidas pagrįstai turėjo prisiimti tik verslininkas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visi galėjo numatyti teismo, kuriame vartotojui būtų pateikiamas galimas ieškinys, vietą ir tai, kur jis pats galėtų iškelti bylą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Daliniai pakeitimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reglamento Nr. 44/2001 15 straipsnio 1 dalies c punktu, pakartotu konvencijoje, II skyriaus 4 skirsnis buvo išplėstas įtraukiant bet kokią sutartį ir iš dalies pakeistos apsauginės jurisdikcijos taikymo sąlygos. Šiais pakeitimais buvo siekiama užtikrinti vartotojų apsaugą „atsižvelgiant į naujas komunikacijos priemones ir elektroninės komercijos plėtrą“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-41" href="#t-41">41</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos teisės aktų leidėjas atitinkamai verslininkui ir vartotojui taikytus reikalavimus pakeitė kitais reikalavimais, taikomais tik verslininkui. Vartotojo veiksmai ir sutarties sudarymo vieta ar būdas tapo nebesvarbūs (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-42" href="#t-42">42</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">F. Pocar ataskaitoje dėl konvencijos paaiškinama nauja jos teksto versija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-43" href="#t-43">43</a>
</span>). Ataskaitoje pažymima, kad „[šioje konvencijoje] nenumatyta jokių naujovių dėl sutarčių dėl prekių pardavimo išsimokėtinai grąžinamo dalinių įmokų kredito sąlygomis ir sutarčių dėl dalimis grąžinamos paskolos, kurių atveju nebūtina, kad sutartis būtų susijusi su vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybe“, o „kitų sutarčių atveju apsaugos taikymas visoms vartojimo sutartims ir su tuo siejamas forum actoris jurisdikcijos išplėtimas nebūtų pagrįstas, jeigu nebūtų nustatytas kitos sutarties šalies ir vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės jungiamasis veiksnys“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-44" href="#t-44">44</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Aiškindamas Reglamento Nr. 44/2001 15 straipsnio 1 dalies c punkte vartojamą žodžių junginį „tokią veiklą susiejančia“, Teisingumo Teismas jo taikymą susiejo su pardavėjo tikslu užmegzti prekybos ryšius su vartotojais iš vienos valstybės narės ar kelių valstybių narių, ir sudaryti su jais sutartis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-45" href="#t-45">45</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, kad vartotojų apsaugos išplėtimas susijęs su tuo pačiu scenarijumi kaip ir anksčiau, t. y. kai vienoje valstybėje narėje įsisteigęs verslininkas bando pritraukti kitų valstybių narių vartotojus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tik tokiomis aplinkybėmis turi būti užtikrinta, kad verslininkas galėtų numatyti minėtųjų kitų valstybių narių teismų tarptautinę jurisdikciją, kuri jam yra privaloma.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Veikla, vykdoma vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">„Vykdyti“ arba „susieti“ veiklą</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas išaiškino Reglamento Nr. 44/2001 15 straipsnio 1 dalies c punktą dėl žodžių junginio „tokią veiklą susiejančia“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nematau pagrindo aiškinti šią nuostatą skirtingai, atsižvelgiant į tai, ar verslininko veiksmus sudaro veiklos vykdymas valstybėje, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, ar jos susiejimas su ta pačia valstybe.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano supratimu, vienoje valstybėje įsisteigusio ekonominės veiklos vykdytojo ketinimas užmegzti prekybos ryšius su vartotojais, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, ir sudaryti su jais sutartis abiem atvejais yra būtina sąlyga.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš Reglamento Nr. 44/2001 parengiamųjų darbų matyti, kad veiklos (vykdomos vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje arba susietos su ta valstybe) sąvoka taikoma vienodai, ir patvirtinama, kad ši nuostata taikoma vartojimo sutarčiai, sudarytai „interaktyvioje interneto svetainėje, prieinamoje vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-46" href="#t-46">46</a>
</span>). Taigi elektroninės sutartys prilyginamos sutartims, sudarytoms telefonu, faksu ar panašiomis priemonėmis, kurių atžvilgiu 16 straipsnio jurisdikcija neginčijama (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-47" href="#t-47">47</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiame tekste žodžiai „vykdyti“ ir „susieti“ veiklą vartojami tokiu pačiu lygmeniu – sujungti jungtuku „arba“, kuris reiškia jungiamų elementų lygiavertiškumą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-48" href="#t-48">48</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kiek tai susiję su tarptautine jurisdikcija, pasekmės verslininkui abiem atvejais yra vienodos, todėl joms turi būti taikomos tos pačios sąlygos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konvencijos 15 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konvencijos 15 straipsnio 1 dalies c punkte II antraštinės dalies 4 skirsnio taikymo sritis apribojama pagal verslininko veiklą „valstybėje, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta“, nes ši nuolatinė gyvenamoji vieta lemia kompetentingą jurisdikciją galimo ginčo atveju.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas nustatė, kad pagal Reglamento Nr. 1215/2012 18 straipsnio 2 dalį (atitinkančią konvencijos 16 straipsnio 2 dalį) vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta reiškia jo nuolatinę gyvenamąją vietą ieškinio pareiškimo dieną (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-49" href="#t-49">49</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sutarčiai, kurioje dalyvauja vartotojas, ši nuostata bus taikoma, jei kaip tarptautinį pobūdį žymintis elementas tarptautinei jurisdikcijai svarbi (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-50" href="#t-50">50</a>
</span>) vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje, kurioje verslininkas vykdo savo veiklą arba su kuria ją susieja.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Toks aiškinimas atitinka tai, kas išdėstyta dėl konvencijos 15 straipsnio 1 dalies c punkto genezės, ir tikslą verslininkui užtikrinti nuspėjamą tarptautinę jurisdikciją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">c)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">„Visais kitais atvejais“. Sutarčių rūšių skirtumas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konvencijos 15 straipsnio 1 dalies c punktas tiesiogine to žodžio prasme yra likutinis, t. y. jame reglamentuojamos tik a ir b punktuose nenurodytos vartojimo sutartys.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Norint taikyti šiuos punktus, kaip ir visas konvencijos nuostatas, reikalingas tarptautinis konkretaus atvejo pobūdis. Vis dėlto nereikalaujama, kad vartotojo kontrahentas turėtų ypatingą ryšį su vartotojo nuolatine gyvenamąja vieta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirminės redakcijos Briuselio konvencijoje nebuvo numatyta jokios specialios sąlygos ir jos nenumatyta iki šiol.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas paaiškino, kaip konkrečiai vertinti a ir b punktuose nurodytas sutartis, susijusias su atidėtųjų mokėjimų rizika. Pardavimas, koks dabar nurodomas konvencijos 15 straipsnio 1 dalies a punkte, yra tik toks pardavimas, kai pardavėjas perduoda prekių nuosavybę pirkėjui prieš pirkėjui sumokant visą kainą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">71.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tokiais atvejais „pirma, sutarties sudarymo momentu pirkėjas gali būti suklaidintas dėl tikrosios mokėtinos sumos dydžio, o antra, jam tenka rizika prarasti minėtas prekes, nors jis ir privalo sumokėti likusias mokėjimo dalis“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-51" href="#t-51">51</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">72.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios rizikos dydis nusveria tai, kad taikant konvencijos II antraštinės dalies 4 skirsnį papildomai nereikalaujama, kad sutartį ir valstybę, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, sietų glaudus ryšys.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">d)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirminė išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">73.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, atsižvelgiant į konvencijos 15 straipsnio 1 dalies c punkto genezę ir tikslą, su jo (arba su ankstesniais jo atitikmenimis) susijusią Teisingumo Teismo jurisprudenciją ir aiškinimą kartu su 16 straipsniu, šį punktą reikėtų aiškinti taip: reikia, kad: a) vykdydamas savo ekonominę veiklą arba teikdamas pasiūlymą verslininkas savanoriškai sukurtų ryšį su kita susitariančiąja valstybe nei ta, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta; ir b) ši „kita valstybė“ būtų vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė, t. y. mano supratimu, valstybė, kuri padėtų (atėjus laikui padės) nustatyti tarptautinę jurisdikciją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">74.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš to, kas išdėstyta, ir remiantis logika reikėtų daryti išvadą, kad:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">15 straipsnio 1 dalies c punktas netaikomas sutartims, kurių sudarymo momentu abiejų šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje pačioje konvencijos privalančioje laikytis valstybėje,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">vėlesnis vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos perkėlimas į kitą valstybę prieš pareiškiant ieškinį nėra pakankamas pagrindas išplėsti konvencijos II antraštinės dalies 4 skirsnio taikymo sritį įtraukiant sutartis, kurių dalykas yra kitas nei kilnojamojo turto pirkimas išsimokėtinai, arba sutartis, sudaryta siekiant tokį pirkimą finansuoti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Argumentai už (galimą) vėliau atsirandantį tarptautinį pobūdį</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">75.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto mano pasiūlytas nuostatos aiškinimas galėtų prieštarauti konvencijos 17 straipsniui, kuriame reglamentuojamas teismo vietos pasirinkimas 15 straipsnyje nurodytų sutarčių atveju.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">76.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">17 straipsnio 3 dalyje šalių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) arba įprasta gyvenamoji vieta (buveinė) „sutarties sudarymo metu“ yra toje pačioje (konvencijos privalančioje laikytis) valstybėje, sutartos sąlygos dėl teismo vietos pripažįstamos galiojančiomis, jeigu pagal jas jurisdikcija suteikiama minėtos valstybės, kurios teisė šių sąlygų nedraudžia, teismams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">77.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, pirmas įspūdis toks, kad pačioje konvencijoje pripažįstama, jog tai, kad sutarties sudarymo momentu abiejų šalių (verslininko ir vartotojo) nuolatinė gyvenamoji vieta buvo toje pačioje valstybėje, nekliudo vertinti tarptautinio pobūdžio, taigi, ir nustatyti jurisdikcijos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teismo vietos pasirinkimas prieš pakeičiant nuolatinę gyvenamąją vietą</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">78.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Į Lugano II konvencijos 17 straipsnio 3 dalį panaši nuostata buvo numatyta pirmojoje (1968 m.) Briuselio konvencijos versijoje, būtent 15 straipsnio 3 dalyje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">79.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">P. Jenard ataskaitoje aiškinama, kad ši nuostata įtraukta siekiant užtikrinti teisingumą pardavėjo arba paskolos davėjo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje pačioje valstybėje kaip ir pirkėjo arba paskolos gavėjo, atžvilgiu tuo atveju, kai jie abu po sutarties sudarymo perkėlė savo nuolatinę gyvenamąją vietą į užsienį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-52" href="#t-52">52</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">80.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">1978 m. Briuselio konvencijoje šios nuostatos formuluotė buvo iš dalies pakeista, siekiant paaiškinti, kad joje kalbama apie šalims bendrą nuolatinę gyvenamąją vietą sutarties sudarymo momentu, o ne ieškinio pareiškimo dieną (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-53" href="#t-53">53</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">81.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nuoroda į pardavėjus ir paskolos davėjus buvo pakeista dabartiniu terminu. Šis pakeitimas nepaaiškintas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">82.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">P. Schlosser ataskaitoje aptariant vartotojo gyvenamosios vietos perkėlimą po sutarties sudarymo aiškiai nurodyta, kad mažai tikėtina, jog toks perkėlimas turės įtakos tuo atveju, kai taikoma 13 straipsnio trečia pastraipa (tokia, kokia ji buvo suformuluota tuo metu) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-54" href="#t-54">54</a>
</span>). Dėl tos pačios priežasties 15 straipsnio 3 dalies taikymas tokiais atvejais taip pat būtų išimtinis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konvencijos 15 straipsnio ir 17 straipsnio 3 dalies ryšys</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">83.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">17 straipsnio 3 dalies įtraukimas į skirsnį dėl sutarčių su vartotojais nesusijęs su konvencijos 15 straipsnio 1 dalies c punktu ar su ankstesnėse jos versijose įtvirtintais atitinkamais straipsniais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">84.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, 17 straipsnio 3 dalies atskaitos taškas (tai, kad susitariančiųjų šalių nuolatinė gyvenamoji vieta sutarties sudarymo momentu yra toje pačioje konvencijos privalančioje laikytis valstybėje) iš tikrųjų yra priešingas 15 straipsnio 1 dalies c punkto atskaitos taškui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">85.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto neatrodo, kad teisės aktų leidėjas norėjo panaikinti bet kokį ryšį tarp šių dviejų nuostatų, nes, jei taip būtų buvę, jis nebūtų išbraukęs pirminės nuorodos į pardavėjo ir pirkėjo arba paskolos davėjo ir paskolos gavėjo susitarimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">86.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Manau, šio prieštaravimo (kurio teisės aktų leidėjas galėjo nepastebėti) nereikėtų spręsti į 15 straipsnio 1 dalies c punktą įtraukiant situacijas, kurioms jis nebuvo skirtas ir dėl kurių verslininkas tampa priklausomas nuo kitos šalies (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-55" href="#t-55">55</a>
</span>), mainais nesuteikiant jam saugaus sprendimo galimybės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">87.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galimybė susitarti dėl jurisdikcijos 17 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis nėra automatinė ir galiausiai priklauso nuo kiekvienos konvencijos privalančios laikytis valstybės sprendimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">88.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taip pat nesu tikras, kad praktiškai tokia galimybė apsaugo verslininką nuo netikėto aplinkybių pasikeitimo dėl vienašališkos vartotojo valios.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">89.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konvencijos 17 straipsnio 3 dalyje aprašyta situacija iš esmės yra vidaus situacija: natūralus šalių, kurios susitaria dėl jurisdikcijos, siekis yra pasirinkti teritorinę jurisdikciją. Šalys neprivalo numatyti, kad pradinio susitarimo taikymo sritis bus ex lege išplėsta iki tarptautinio lygmens (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-56" href="#t-56">56</a>
</span>) jurisdikcijos nustatymo, ir nematau priežasčių, kodėl tai turėtų būti joms primetama.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">90.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pačios 17 straipsnio 3 dalies taikymo sritį sudaro pasirinkimo sąlygos, dėl kurių susitariama prieš kylant bet kokiam ginčui, turint konkretų tikslą neutralizuoti tarptautinį pobūdį, ateityje galintį atsirasti dėl vienos iš šalių nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-57" href="#t-57">57</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">91.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tokio numatymo tikimybė skiriasi, nelygu aplinkybės, kuriomis sudaroma sutartis: didesnė, jei esama situacija jau yra tam tikro tarptautinio pobūdžio, ir mažesnė – arba jos iš viso nėra – priešingu atveju.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">92.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ši tikimybė taip pat labai priklauso nuo atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo patirties ir nacionalinės teisės nuostatų dėl teismo vietos pasirinkimo:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">smulkusis verslininkas, kuris nevykdo ekonominės veiklos kitose šalyse ir neplanuoja jos su jomis susieti, vargu ar susimąstys apie tarptautinę jurisdikciją, vykdydamas kasdienius sandorius,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">informuotam verslininkui visada geriau į sutartis įtraukti nuostatą dėl teismo vietos pasirinkimo, jei tai leidžiama pagal taikytiną teisę. Remiantis teisinėmis nuostatomis, papildomas išlaidas padengti turi vartotojas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-58" href="#t-58">58</a>
</span>),</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">verslininkas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje, pagal kurios teisę draudžiami susitarimai dėl teismo vietos pasirinkimo, ar kuris abejoja šiuo klausimu, arba pasirinks nesudaryti sutarties, arba iš anksto numatys, kad bet kokio galimai užsienyje vyksiančio teismo proceso išlaidas turi padengti vartotojas, ir padidins sutarčių kainą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">93.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trumpai tariant, aiškinimu, kuriuo, siekiant suderinti konvencijos 15 straipsnio 1 dalies c punktą ir 17 straipsnio 3 dalį, verslininkui bet kuriuo atveju tenka tarptautinio pobūdžio rizika, kylanti dėl vartotojo gyvenamosios vietos pasikeitimo:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">neatsižvelgiama į tipišką pirmosios nuostatos faktinę situaciją,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">siūlomas nevienodas sprendimas, atsižvelgiant į tai, kurioje susitariančiojoje valstybėje sudaryta sutartis, ir</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">galimai sukeliamos nepageidaujamos pasekmės ekonominės analizės ir visų susijusių šalių interesų požiūriu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">94.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi manau, kad šis aiškinimas turi būti atmestas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">C.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Alternatyvus pasiūlymas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">95.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jei Teisingumo Teismas nepriimtų mano pasiūlymo, jam gali tekti rasti būdą, kaip užtikrinti tiek tikslą apsaugoti vartotoją nuo tarptautinio pobūdžio (įskaitant tą, kurį jis pats sukuria) reikalavimo, tiek tikslą padėti verslininkui nuspėti tarptautinę jurisdikciją, kuri pagal konvencijos 15 straipsnio 1 dalies c punktą siejama su jo paties tarpvalstybine komercine veikla.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">96.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano nuomone, įveikti pirma aprašytą neatitiktį nėra visiškai neįmanoma. Konvencijos 15 straipsnio 1 dalies c punktas gali būti aiškinamas kaip apimantis bet kokią situaciją, kai verslininkas vykdo arba susieja savo ekonominę veiklą su kitomis valstybėmis nei jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė, iš kurių viena skundo pateikimo momentu sutampa su vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybe.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">97.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis tai, kad sutarties sudarymo momentu abiejų šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje pačioje konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, netrukdo taikyti konvencijos 15 straipsnio 1 dalies c punkto, taigi, ir II antraštinės dalies 4 skirsnio, su visomis atitinkamomis pasekmėmis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">98.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tomis pačiomis aplinkybėmis vartotojas, kuris vėliau perkelia savo nuolatinę gyvenamąją vietą į kitą konvencijos privalančią laikytis valstybę, gali pareikšti ieškinį ekonominės veiklos vykdytojo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose arba savo naujosios nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose. Ekonominės veiklos vykdytojas gali pareikšti ieškinį tik vartotojo naujosios nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">99.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Suprantu, kad jei rengiant ir sudarant sutartį ekonominės veiklos vykdytojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje pačioje valstybėje kaip ir vartotojo ir nėra elemento, vėliau lemiančio tarptautinį pobūdį, ekonominės veiklos vykdytojas iš esmės neturi pagrindo numatyti, kad dėl tos konkrečios sutarties gali būti pareikštas ieškinys kitoje valstybėje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">100.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Toks numatomumas tokiu atveju priskiriamas aukštesniam abstrakcijos lygiui. Vykdydamas tam tikros rūšies veiklą kitoje valstybėje, paprastai kruopštus verslininkas negali neatsižvelgti į tai, kad jam gali būti iškelta byla dėl bet kurios sutarties, kuri pagal savo dalyką patenka į tos veiklos sritį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-59" href="#t-59">59</a>
</span>), jei vartotojas perkelia savo nuolatinę gyvenamąją vietą į minėtą valstybę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">101.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į šią galimybę – apie kurią jis žino, nes ji kyla iš jo paties veiklos, – paprastai kruopštus ekonominės veiklos vykdytojas gali pasinaudoti 17 straipsnio 3 dalyje numatyta priemone, t. y. pasirašyti susitarimą dėl jurisdikcijos suteikimo su jame nurodytais valstybės, kurioje sutarties sudarymo momentu buvo bendra nuolatinė gyvenamoji vieta, teismais (su sąlyga, kad tai nedraudžiama pagal tos valstybės teisę).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">102.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis sprendimas, kuris nėra optimalus, tam tikrais atžvilgiais grįstas Teisingumo Teismo jurisprudencija:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sprendime Emrek komercinė veikla valstybėje narėje ir sutarties su joje gyvenančiais vartotojais sudarymas buvo atskirti, teigiant, jog Reglamento Nr. 44/2001 15 straipsnio 1 dalies c punkte nereikalaujama, kad egzistuotų priežastinis ryšys tarp priemonių, naudojamų susiejant komercinę ar profesinę veiklą su vartotojo gyvenamosios vietos valstybe nare, ir sutarties su vartotoju sudarymo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-60" href="#t-60">60</a>
</span>),</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sprendime Hobohm buvo pripažinta, kad veikla, dėl kurios ekonominės veiklos vykdytojui iškelta byla, gali būti ne ta veikla, kurią jis susieja su valstybe, kur yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta. Toks sprendimas priklauso nuo to, ar yra glaudus ryšys tarp sutarčių, sudaromų verslininkui vykdant įvairią veiklą. Teisingumo Teismas nurodė tam tikrus elementus, kurie sudaro tokį ryšį, ir laikėsi nuomonės, kad, jei toks ryšys egzistuoja, „šis verslininkas gali turėti pagrįstų lūkesčių, kad abiem sutartims bus taikomas toks pat jurisdikcijos režimas“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-61" href="#t-61">61</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">V.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">103.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija):</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-173" title="page-22">
      2007 m. spalio 30 d. Lugane pasirašytos Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, kurios sudarymas Europos bendrijos vardu patvirtintas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimu 2009/430/EB, 15 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad jis netaikytinas, kai sutarties šalių gyvenamoji vieta (kaip ji suprantama pagal minėtos konvencijos 59 ir 60 straipsnius) sutarties sudarymo momentu buvo toje pačioje šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, o tarptautinis teisinių santykių pobūdis atsirado tik vėliau, po to, kai vartotojas persikėlė į kitą šios konvencijos privalančią laikytis valstybę.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-174" title="page-22">
      Papildomai – konvencijos 15 straipsnio 1 dalies c punktas taikomas tais atvejais, kai sutarties sudarymo metu šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje pačioje konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, o vartotojas vėliau persikelia į kitą šios konvencijos privalančią laikytis valstybę, su sąlyga, kad ekonominės veiklos vykdytojas vartotojo naujosios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje vykdo profesinę veiklą, dėl kurios buvo sudaryta sutartis.
    </p>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: ispanų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">2</a>
</span>) 2007 m. spalio 30 d. Lugane pasirašyta Konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, kurios sudarymas Europos bendrijos vardu patvirtintas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimu 2009/430/EB (OL L 147, 2009, p. 1, toliau – Lugano II konvencija arba konvencija). Remiantis prie konvencijos pridėtu 2 protokolu Teisingumo Teismas yra kompetentingas ją aiškinti.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">3</a>
</span>) Abi valstybės privalo laikytis konvencijos. Šioje išvadoje sąvoka „valstybė“ reiškia vieną iš konvencijos privalančių laikytis valstybių, neįskaitant trečiųjų valstybių.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">4</a>
</span>) 2019 m. gegužės 2 d. Sprendime Pillar Securitisation (C‑694/17, EU:C:2019:345) buvo nagrinėjama konvencijos 15 straipsnyje vartojama „vartotojo“ sąvoka.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">5</a>
</span>) 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">6</a>
</span>) 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012, p. 1). Atitinkama šio reglamento nuostata yra 17 straipsnio 1 dalies c punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">7</a>
</span>) 2020 m. rugsėjo 3 d. Nutartis mBank S.A. (C‑98/20, EU:C:2020:672, toliau – Nutartis mBank S.A.). Joje išaiškinta Reglamento Nr. 1215/2012 18 straipsnio 2 dalis, kurios formuluotė sutampa su konvencijos 16 straipsnio 2 dalies formuluote.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">8</a>
</span>) Konkrečiai kalbant, Komisija teigia, kad su vartotoju sutartį sudarančio verslininko galimybė nuspėti teismo vietą yra nebūtina (rašytinių pastabų 51 ir paskesni punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">9</a>
</span>) 2019 m. gegužės 2 d. Sprendimo Pillar Securitisation (C‑694/17, EU:C:2019:345) 27 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">10</a>
</span>) Tai netrukdo atsižvelgti į sąvokas, vartojamas kitose Sąjungos teisės nuostatose, ypač jeigu jomis buvo remtasi nustatant jurisdikcijos taisykles: žr. šios išvados 47 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">11</a>
</span>) Vartoju šią sąvoką, nes ji vartojama konvencijoje.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">12</a>
</span>) Reglamento Nr. 1215/2012 18 konstatuojamoji dalis. Be kita ko, 2002 m. liepos 11 d. Sprendimo Gabriel (C‑96/00, EU:C:2002:436, toliau – Sprendimas Gabriel) 39 punktas; 2013 m. kovo 14 d. Sprendimo Česká spořitelna (C‑419/11, EU:C:2013:165) 33 punktas; ir 2010 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Pammer ir Hotel Alpenhof (C‑585/08 ir C‑144/09, EU:C:2010:740, toliau – Sprendimas Pammer ir Hotel Alpenhof) 58 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">13</a>
</span>) Konkrečiai dėl Reglamento Nr. 44/2001 15 straipsnio 1 dalies c punkto žr. Sprendimo Pammer ir Hotel Alpenhof 70 punktą; 2012 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Mühlleitner (C‑190/11, EU:C:2012:542, toliau – Sprendimas Mühlleitner) 33 punktą ir 2015 m. gruodžio 23 d. Sprendimo Hobohm (C‑297/14, EU:C:2015:844, toliau – Sprendimas Hobohm) 32 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">14</a>
</span>) Šioje byloje kyla klausimas, ar pagal konvencijos 15 straipsnio 1 dalies c punktą tarptautinis pobūdis turi atitikti tam tikrus aspektus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">15</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. generalinio advokato P. Cruz Villalón išvados byloje Emrek (C‑218/12, EU:C:2013:494) 23 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">16</a>
</span>) Taigi sąlyga dėl teismo vietos, dėl kurios susitarta po to, kai kilo ginčas, laikoma galiojančia, net jeigu ja nukrypstama nuo vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės jurisdikcijos (konvencijos 17 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1215/2012 26 straipsnio 2 dalies, vartotojui taip pat leidžiama netiesiogiai kreiptis į kitus teismus nei jo nuolatinės gyvenamosios vietos teismai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">17</a>
</span>) 2005 m. sausio 20 d. Sprendimo Gruber (C‑464/01, EU:C:2005:32, toliau – Sprendimas Gruber) 34 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">18</a>
</span>) Tarp kitų teismų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">19</a>
</span>) Pagal 1968 m. rugsėjo 27 d. Konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (OL L 299, 1972, p. 32; konsoliduota redakcija OL C 27, 1998, p. 1, toliau – Briuselio konvencija) žr. 1997 m. liepos 3 d. Sprendimo Benincasa (C‑269/95, EU:C:1997:337) 14 punktą; 1997 m. liepos 3 d. Sprendimo Gabriel (C‑269/95, EU:C:1997:337) 36 punktą ir 1997 m. liepos 3 d. Sprendimo Gruber 32 bei 33 punktus. Dėl Reglamento Nr. 44/2001 žr. Sprendimo Mühlleitner 26 ir 27 punktus; dėl Reglamento Nr. 1215/2012 žr. 2020 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Personal Exchange International (C‑774/19, EU:C:2020:1015) 24 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">20</a>
</span>) 2020 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Personal Exchange International (C‑774/19, EU:C:2020:1015) 25 punktas: „&lt;…&gt; Reglamento Nr. 44/2001 15 straipsnio 1 dalis taikoma tuo atveju, kai įvykdytos trys sąlygos, t. y. pirma, sutarties šalis yra vartotojas, vykdantis veiklą, kurią galima laikyti nesusijusia su jo profesine veikla, antra, sutartis tarp tokio vartotojo ir prekybininko iš tikrųjų buvo sudaryta ir, trečia, tokia sutartis priklauso vienai iš minėto 15 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nurodytų kategorijų“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">21</a>
</span>) Dėl siauro sąvokos „vartotojas“ aiškinimo žr., be kita ko, 1997 m. liepos 3 d. Sprendimo Benincasa (C‑269/95, EU:C:1997:337) 16 punktą ir 2019 m. spalio 3 d. Sprendimo Petruchová (C‑208/18, EU:C:2019:825) 41 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">22</a>
</span>) 2019 m. spalio 3 d. Sprendimo Petruchová (C‑208/18, EU:C:2019:825) 52 punktas ir paskesnėse išnašose nurodyta jurisprudencija.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">23</a>
</span>) Sprendimo Gruber 45 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">24</a>
</span>) 2015 m. sausio 28 d. Sprendimo Kolassa (C‑375/13, EU:C:2015:37) 29 punktas; 2018 m. sausio 25 d. Sprendimo Schrems (C‑498/16, EU:C:2018:37) 46 punktas ir 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Primera Air Scandinavia (C‑215/18, EU:C:2020:235) 62 ir 63 punktai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">25</a>
</span>) 2009 m. gegužės 14 d. Sprendimo Ilsinger (C‑180/06, EU:C:2009:303) 56 ir 57 punktai; 2005 m. sausio 20 d. Sprendimo Engler (C‑27/02, EU:C:2005:33) 35 ir paskesni punktai bei rezoliucinė dalis ir 2015 m. sausio 28 d. Sprendimas Kolassa (C‑375/13, EU:C:2015:37).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">26</a>
</span>) 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Maletic ir Maletic (C‑478/12, EU:C:2013:735) 32 punktas; 2015 m. sausio 28 d. Sprendimo Kolassa (C‑375/13, EU:C:2015:37) 33 punktas; 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Primera Air Scandinavia (C‑215/18, EU:C:2020:235) 64 punktas ir 2018 m. sausio 25 d. Sprendimo Schrems (C‑498/16, EU:C:2018:37) 46 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">27</a>
</span>) Šios išvados 54, 55, 57 ir paskesni punktai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">28</a>
</span>) Jis tik nustatė, „ar Reglamento Nr. 1215/2012 18 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad šioje nuostatoje vartojama sąvoka „vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta“ reiškia vartotojo nuolatinę gyvenamąją vietą aptariamos sutarties sudarymo dieną, ar vartotojo nuolatinę gyvenamąją vietą ieškinio pareiškimo dieną“ (Nutarties mBank S.A. 23 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-29" href="#c-29">29</a>
</span>) Nutartyje mBank S.A. nuoroda į Reglamento Nr. 1215/2012 17 straipsnio 1 dalį pateikiama 24 ir 25 punktuose (atitinkamai taip pat 33 punkte) ir neturi įtakos tam, kas svarbu šioje byloje: „&lt;…&gt; nagrinėjamą sutartį sudarė fizinis asmuo, vartotojas, o &lt;…&gt; nėra jokių kitų duomenų, rodančių, kad PA sudarė šią sutartį galimai su jos komercine veikla susijusiam tikslui pagal Reglamento Nr. 1215/2012 17 straipsnio 1 dalį &lt;…&gt;. Darytina išvada, kad pagal pastarąją nuostatą pagrindinėje byloje nagrinėjama sutartis gali būti priskiriama prie „vartojimo sutarčių“, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-30" href="#c-30">30</a>
</span>) 2011 m. lapkričio 17 d. Sprendimas Hypoteční banka (C‑327/10, EU:C:2011:745).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-31" href="#c-31">31</a>
</span>) Toje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo klausimą siejo su Reglamento Nr. 44/2001 16 straipsnio 2 dalimi, nepateikdamas daugiau argumentų. Bet kuriuo atveju ginčo aplinkybės buvo išskirtinės, todėl netikslinga juo remtis kaip pavyzdžiu siekiant nagrinėti klausimą, kuris nebuvo svarstytas. Nei šalių pastabose, nei generalinės advokatės V. Trstenjak išvadoje (C‑327/10, EU:C:2011:561) ši detalė nebuvo nagrinėjama. Reglamento Nr. 44/2001 15 straipsnis sprendime neminimas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-32" href="#c-32">32</a>
</span>) 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimas Maletic ir Maletic (C‑478/12, EU:C:2013:735).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-33" href="#c-33">33</a>
</span>) Ten pat, 25 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-34" href="#c-34">34</a>
</span>) 2011 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Hypoteční banka (C‑327/10, EU:C:2011:745) 31 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-35" href="#c-35">35</a>
</span>) 2013 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Maletic ir Maletic (C‑478/12, EU:C:2013:735) 29 ir paskesni punktai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-36" href="#c-36">36</a>
</span>) 1988 m. rugsėjo 16 d. Lugane pasirašyta Konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (OL L 319, 1988, p. 9).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-37" href="#c-37">37</a>
</span>) OL L 304, 1978, p. 1; EE 01/02, p. 131.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-38" href="#c-38">38</a>
</span>) Sprendimo Gabriel 40 ir paskesni punktai, kuriuose pateikta nuoroda į P. Schlosser ataskaitos dėl Konvencijos dėl Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prisijungimo prie Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo bei dėl protokolo dėl Teisingumo Teismo įgaliojimų aiškinti šią konvenciją (OL C 59, 1979, p. 71, toliau – P. Schlosser ataskaita) 158 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-39" href="#c-39">39</a>
</span>) P. Schlosser ataskaitos 161 punkto pabaiga.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-40" href="#c-40">40</a>
</span>) Sprendimo Gabriel 44 punktas. „Agento“ ir „išvežiojamosios prekybos įmonės“ sąvokos patvirtina mintį, kad pasiūlymo teikėjo gyvenamoji vieta turi būti kitoje valstybėje nei vartotojo valstybė. Kita tipinė to laiko veikla buvo prekyba paštu arba telefonu.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-41" href="#c-41">41</a>
</span>) Sprendimo Pammer ir Hotel Alpenhof 59 ir 60 punktai ir Sprendimo Mühlleitner 38 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-42" href="#c-42">42</a>
</span>) Sprendime Mühlleitner Teisingumo Teismas konstatavo, kad sutarties sudarymas per atstumą nėra būtinas elementas šiam straipsniui taikyti. Vartotojas, apsilankęs verslininko interneto svetainėje, nuvyko į savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę narę ir būtent joje buvo sudaryta bei įvykdyta pirkimo-pardavimo sutartis. Šios bylos faktinės aplinkybės panašios į 2013 m. spalio 17 d. Sprendime Emrek (C‑218/12, EU:C:2013:666) nagrinėtas faktines aplinkybes.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-43" href="#c-43">43</a>
</span>) Dėl Reglamento Nr. 44/2001 žr. pasiūlymo dėl Tarybos reglamento (EB) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo aiškinamąjį memorandumą, COM(1999) 348 final, p. 15–17, ypač p. 16: „Naujasis 15 straipsnis pagrįstas tuo, kad būtent kontrahentas sukuria ryšį, susiedamas savo veiklą su vartotojo valstybe“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-44" href="#c-44">44</a>
</span>) F. Pocar ataskaitos dėl Lugano II konvencijos (OL C 319, 2009, p. 1) 82 ir 83 punktai. Kursyvu išskirta mano.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-45" href="#c-45">45</a>
</span>) Sprendimo Pammer ir Hotel Alpenhoff 75 ir 76 punktai ir rezoliucinės dalies 2 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-46" href="#c-46">46</a>
</span>) Žr. Komisijos pasiūlymo aiškinamąjį memorandumą (šios išvados 43 išnaša), p. 16.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-47" href="#c-47">47</a>
</span>) Ten pat.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-48" href="#c-48">48</a>
</span>) Tarp jų nėra priešpriešos; iš tiesų veiklos „susiejimas“ jau gali būti jos vykdymo forma arba šio vykdymo etapas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-49" href="#c-49">49</a>
</span>) Nutartis mBank S.A.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-50" href="#c-50">50</a>
</span>) Jei ir kai kyla ginčas, ji svarbi kaip papildomas jurisdikcijos kriterijus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-51" href="#c-51">51</a>
</span>) 1999 m. balandžio 27 d. Sprendimo Mietz (C‑99/96, EU:C:1999:202) 31 punktas. Taigi atvejis, kai visa kaina turi būti sumokėta prieš perduodant nuosavybę – net jei pirkėjui buvo suteikta galimybė mokėti dalimis – nelaikytinas pardavimu išsimokėtinai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-52" href="#c-52">52</a>
</span>) P. Jenard ataskaita dėl 1968 m. Briuselio konvencijos (OL C 59, 1979, p. 1), p. 152.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-53" href="#c-53">53</a>
</span>) P. Schlosser ataskaitos 161bis punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-54" href="#c-54">54</a>
</span>) Žr. šios išvados 46 punktą. P. Schlosser ataskaitos 161 punkto pabaigoje pažymima, kad „naujasis 4 skirsnis netaikomas (išskyrus retas išimtis), kai vartotojas po sutarties sudarymo perkelia savo gyvenamąją vietą į kitą valstybę narę. Iš tiesų veiksmai, būtini tokiai sutarčiai sudaryti, beveik niekada nebus atliekami naujojoje nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-55" href="#c-55">55</a>
</span>) Pagal konvencijos sistemą tarptautinis pobūdis, turintis pasekmių tarptautinei jurisdikcijai, paprastai atsiranda po sutarties sudarymo. Tačiau esant santykiams, kuriuose nėra silpnesniosios šalies, ieškovas ieškinį gali pareikšti keliose „ieškinio pareiškimo vietose“, o pagal II antraštinės dalies 4 skirsnį taip nėra. Verslininkas, kuriam taikomas šis skirsnis, kaip ieškovas gali kreiptis tik į vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismus. Pagal 17 straipsnio 3 dalį jam nesuteikiama jokių kitų galimybių: vartotojo dabartinę nuolatinę gyvenamąją vietą atitinkanti teismo vieta tik pakeičiama į tą, kuri sutampa su jo nuolatine gyvenamąja vieta sutarties sudarymo momentu.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-56" href="#c-56">56</a>
</span>) Tai reiškia, kad susitarimas atitinka sąlygas, būtinas jam galioti, taip pat ir šiuo lygmeniu. Žinoma, šalys gali nustatyti kitokią sąlygos taikymo sritį, atsižvelgdamos į atsiradusį tarptautinį pobūdį. Mažai tikėtina, kad jos tai padarys iki kylant ginčui: dažnai tik tada verslininkas sužino apie vartotojo gyvenamosios vietos perkėlimą. Tokiu atveju taikoma 17 straipsnio 1 dalis, o ne to paties straipsnio 3 dalis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-57" href="#c-57">57</a>
</span>) Tai matyti ir iš P. Jenard ataskaitos, p. 152. Tuo atveju hipotezė buvo vartotojo gyvenamosios vietos pakeitimas. Iš tikrųjų ši sąlyga taip pat sumažina vartotojo, kaip ieškovo, galimybes.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-58" href="#c-58">58</a>
</span>) P. Schlosser ataskaitos 161bis punkte kalbama tik apie formalius susitarimo reikalavimus, kurie turi sutapti su 17 straipsnio (Lugano II konvencijos 23 straipsnio) reikalavimais. Kitos sąlygos nustatomos pagal valstybės, kurios teisė taikoma sutarties galiojimui, vartotojų apsaugos teisės aktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-59" href="#c-59">59</a>
</span>) Sąlyga, kad sutartis turi atitikti verslininko tarptautinę veiklą, yra 15 straipsnio 1 dalies c punkte raštu išdėstytas reikalavimas, kuriuo siekiama užtikrinti numatomumą (Sprendimo Hobohm 39 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-60" href="#c-60">60</a>
</span>) 2013 m. spalio 17 d. Sprendimas Emrek (C‑218/12, EU:C:2013:666). Toje byloje vartotojas apie pardavėjo veiklą sužinojo ne iš jo interneto svetainės, o iš savo pažįstamų. Remdamasis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, Teisingumo Teismas pripažino, kad verslininkas savo interneto svetaine siekė pritraukti vartotojus, įsikūrusius kitoje šalyje nei jis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-61" href="#c-61">61</a>
</span>) Sprendimo Hobohm 39 ir 40 punktai, taip pat rezoliucinė dalis.</p>
</body>
</html>
