1

Apeliaciniu skundu SC prašo panaikinti 2024 m. lapkričio 6 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą SC / Eulex Kosovo (T‑242/17 RENV-OP, EU:T:2024:772; toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo tas teismas panaikino už akių priimtą 2022 m. spalio 19 d. Sprendimą SC / Eulex Kosovo (T‑242/17 RENV, EU:T:2022:637) ir atmetė SC reikalavimus.

2

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58a straipsnio antros pastraipos b punktą apeliaciniai skundai dėl Bendrojo Teismo sprendimų dėl sutarties, kurioje numatyta arbitražinė išlyga, kaip tai suprantama pagal SESV 272 straipsnį, vykdymo nagrinėjami tik jeigu Teisingumo Teismas iš anksto juos priima.

3

Šio statuto 58a straipsnio trečioje pastraipoje numatyta, kad apeliacinis skundas – visas ar jo dalis – priimamas Teisingumo Teismo procedūros reglamente numatyta tvarka, jeigu jame keliamas klausimas yra svarbus Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai.

4

Pagal Procedūros reglamento 170a straipsnio 1 dalį minėto statuto 58a straipsnio antroje pastraipoje numatytais atvejais apeliantas prideda prie savo apeliacinio skundo prašymą jį priimti, o jame nurodo apeliaciniame skunde keliamą Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai svarbų klausimą ir visą svarbią informaciją, kad Teisingumo Teismas galėtų priimti sprendimą dėl šio prašymo.

5

Procedūros reglamento 170b straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta, kad Teisingumo Teismas kuo greičiau motyvuota nutartimi priima sprendimą dėl prašymo priimti apeliacinį skundą.

6

Grįsdama savo prašymą priimti apeliacinį skundą apeliantė teigia, kad apeliacinio skundo pirmajame, antrajame ir ketvirtajame pagrinduose, grindžiamuose Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio 1 dalies pažeidimu, ir trečiajame apeliacinio skundo pagrinde, grindžiamame teisės į gynybą pažeidimu, keliami Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai svarbūs klausimai.

7

Dėl apeliacinio skundo pirmojo ir antrojo pagrindų apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė iš Chartijos 41 straipsnio 1 dalies išplaukiantį objektyvaus ir subjektyvaus nešališkumo reikalavimą.

8

Pirma, ji iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 56 ir 57 punktuose pagal Chartijos 41 straipsnio 1 dalį kartu išnagrinėjo ieškinio pirmojoje instancijoje antrąjį ir trečiąjį pagrindus, atitinkamai susijusius su neva interesų konfliktu ir nešališkumo principo pažeidimu. Šiuo klausimu ji teigia, kad skundžiamo sprendimo 65 ir 66 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai reikalavo įrodyti, kad yra „objektyvių, reikšmingų ir nuoseklių“ interesų konflikto ar šališkumo požymių, nors reikšmingas kriterijus, kurį Teisingumo Teismas nustatė 2021 m. spalio 21 d. Sprendime Parlamentas / UZ (C‑894/19 P, EU:C:2021:863, 54 punktas) ir 2024 m. sausio 11 d. Sprendime Hamers / Cedefop (C‑111/22 P, EU:C:2024:5, 47 ir 52 punktai), yra iškilusios „pagrįstos abejonės“ dėl galimo pareigūno interesų konflikto ar nešališkumo stokos.

9

Antra, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nepaisė 2021 m. spalio 21 d. Sprendime Parlamentas / UZ (C‑894/19 P, EU:C:2021:863, 59 ir 63 punktai) suformuotos jurisprudencijos dėl objektyvaus nešališkumo nebuvimo; iš jos matyti, kad tiesioginio vadovo bylos faktinių aplinkybių išankstinis žinojimas ir išankstinis dalyvavimas administracinėse procedūrose gali sukelti pagrįstų abejonių dėl jo nešališkumo. Taigi šioje byloje Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantės tiesioginis vadovas iš anksto žinojo bylos faktines aplinkybes, ir į tai, kad dėl šio žinojimo jis galėjo susidaryti išankstinę neigiamą nuomonę apie apeliantę.

10

Apeliantės teigimu, pirmajame ir antrajame pagrinduose keliamas, viena vertus, klausimas dėl tinkamo įrodymų lygio vertinant interesų konflikto buvimą kaip pareigūno nešališkumo nebuvimo „atmainos“. Šis klausimas svarbus Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai, nes jis kyla ir kitose Sąjungos teisės srityse.

11

Kita vertus, šie pagrindai susiję su klausimu, kuris taip pat svarbus Sąjungos teisės vienovei, darnai ir raidai, t. y. ar Teisingumo Teismo jurisprudencija, suformuota 2021 m. spalio 21 d. Sprendime Parlamentas / UZ (C‑894/19 P, EU:C:2021:863) ir 2024 m. sausio 11 d. Sprendime Hamers / Cedefop (C‑111/22 P, EU:C:2024:5), taikoma ne tik administraciniams tyrimams per drausmines procedūras, bet ir visoms kitoms administracinėms procedūroms, įskaitant šioje byloje nagrinėjamą procedūrą.

12

Trečiajame apeliacinio skundo pagrinde, susijusiame su 2016 m. vidaus konkurso pokalbiu, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė teisę į gynybą, kai skundžiamo sprendimo 79 punkte nusprendė, kad nereikėjo nurodyti pateikti įskaitomų pokalbių užrašų, nes neva jos vadovo ranka užrašytos pastabos ir paaiškinimai, kaip buvo atlikti įvertinimai, nebuvo įskaitomi.

13

Ketvirtajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė teigia, kad išankstiniam pranešimui apie konkurso atrankos komisijos sudėtį, bent kandidato prašymu, taip pat taikomas Chartijos 41 straipsnio 1 dalyje numatytas nešališkumo reikalavimas. Toks išankstinis pranešimas leidžia kandidatams ginčyti konkurso atrankos komisijos sudėtį, jeigu jie įtaria šališkumą ar interesų konfliktą, ir pateikti skundą ankstyvoje stadijoje. Apeliantės teigimu, taip iškeltas klausimas viršija ketvirtojo pagrindo ribas, nes Teisingumo Teismo vertinimas galės suteikti svarbių gairių nagrinėjant kitas bylas.

14

Pirmiausia pažymėtina, kad būtent apeliantas turi įrodyti, kad jo apeliaciniame skunde keliami klausimai yra svarbūs Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai (2021 m. gruodžio 10 d. Nutarties EUIPO / The KaiKai Company Jaeger Wichmann, C‑382/21 P, EU:C:2021:1050, 20 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

15

Be to, kaip matyti iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58a straipsnio trečios pastraipos, siejamos su Procedūros reglamento 170a straipsnio 1 dalimi ir 170b straipsnio 4 dalimi, prašyme priimti apeliacinį skundą turi būti pateikta visa svarbi informacija, kad Teisingumo Teismas galėtų priimti sprendimą dėl apeliacinio skundo priimtinumo ir, kai apeliacinis skundas priimamas nagrinėti iš dalies, nurodyti apeliacinio skundo pagrindus ar dalis, dėl kurių turi būti pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą. Iš tiesų, kadangi šio statuto 58a straipsnyje numatytu išankstinio apeliacinių skundų priėmimo mechanizmu Teisingumo Teismo kontrolę siekiama apriboti klausimais, kurie yra svarbūs Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai, Teisingumo Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, turi išnagrinėti tik tuos apeliantės pateiktus pagrindus, kuriuose keliami tokie klausimai (2021 m. gruodžio 10 d. Nutarties EUIPO / The KaiKai Company Jaeger Wichmann, C‑382/21 P, EU:C:2021:1050, 21 punktas ir 2023 m. sausio 30 d. Nutarties bonnanwalt / EUIPO, C‑580/22 P, EU:C:2023:126, 11 punktas).

16

Taigi prašyme priimti apeliacinį skundą bet kuriuo atveju turi būti aiškiai ir tiksliai nurodyti pagrindai, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas, taip pat aiškus ir tikslus teisės klausimas, keliamas kiekvienu pagrindu, tai, ar šis klausimas yra svarbus Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai, ir konkrečiai išvardytos priežastys, dėl kurių tas klausimas svarbus, atsižvelgiant į nurodytą kriterijų. Konkrečiai dėl apeliacinio skundo pagrindų pažymėtina, kad prašyme priimti apeliacinį skundą turi būti tiksliai nurodyta skundžiamu sprendimu ar nutartimi pažeista Sąjungos teisės nuostata arba jurisprudencija, glaustai apibūdinta, kokią būtent teisės klaidą, kaip teigiama, padarė Bendrasis Teismas, taip pat tai, kokią įtaką ši klaida turėjo priimant skundžiamą sprendimą ar skundžiamą nutartį. Tuo atveju, jei teisės klaida, kuria remiamasi, kyla dėl jurisprudencijos nepaisymo, prašyme priimti apeliacinį skundą turi būti, pirma, glaustai, bet aiškiai ir tiksliai nurodyta, kur būtent yra prieštaravimas, nurodant tiek skundžiamo sprendimo ar skundžiamos nutarties punktus, kuriuos apeliantas skundžia, tiek Teisingumo Teismo ar Bendrojo Teismo sprendimo punktus, kurių buvo nepaisyta, ir, antra, konkrečiai įvardytos priežastys, kodėl dėl tokio prieštaravimo kyla klausimas, svarbus Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai (2021 m. gruodžio 10 d. Nutarties EUIPO / The KaiKai Company Jaeger Wichmann, C‑382/21 P, EU:C:2021:1050, 22 punktas ir 2023 m. sausio 30 d. Nutarties bonnanwalt / EUIPO, C‑580/22 P, EU:C:2023:126, 12 punktas).

17

Vadovaujantis principu, kad įrodinėjimo pareiga tenka prašymą priimti apeliacinį skundą pateikusiam asmeniui, apeliantas turi įrodyti, kad tame skunde keliamas vienas ar keli klausimai, svarbūs Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai, nes šis kriterijus apima ne vien skundžiamą sprendimą ir galiausiai ne vien apeliacinį skundą (šiuo klausimu žr. 2022 m. lapkričio 16 d. Nutarties EUIPO / Nowhere, C‑337/22 P, EU:C:2022:908, 32 punktą ir 2023 m. sausio 30 d. Nutarties bonnanwalt / EUIPO, C‑580/22 P, EU:C:2023:126, 15 punktą).

18

Siekiant tai įrodyti, tokių klausimų buvimą ir svarbą reikia įrodyti pateikiant konkrečią ir su nagrinėjamu atveju susijusią informaciją, o ne vien bendro pobūdžio analizę (šiuo klausimu žr. 2022 m. lapkričio 16 d. Nutarties EUIPO / Nowhere, C‑337/22 P, EU:C:2022:908, 33 punktą ir 2023 m. sausio 30 d. Nutarties bonnanwalt / EUIPO, C‑580/22 P, EU:C:2023:126, 16 punktą).

19

Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, pirma, kad prašyme priimti apeliacinį skundą tiksliai ir aiškiai nurodyti keturi apeliacinio skundo pagrindai: pirmasis, antrasis ir ketvirtasis grindžiami Chartijos 41 straipsnio 1 dalies pažeidimu, o trečiasis – teisės į gynybą pažeidimu.

20

Antra, dėl apeliacinio skundo pirmojo ir antrojo pagrindų, susijusių su tuo, kad Bendrasis Teismas tariamai pažeidė iš Chartijos 41 straipsnio 1 dalies kylantį nešališkumo reikalavimą, reikia konstatuoti, kad prašyme priimti apeliacinį skundą pakankamai paaiškinamos Bendrojo Teismo, kaip teigiama, padarytos teisės klaidos, kurias lėmė Teisingumo Teismo jurisprudencijos nepaisymas, kiek šios, kaip teigiama, padarytos klaidos turėjo įtakos skundžiamo sprendimo rezultatui, ir konkrečios priežastys, dėl kurių kiekviena iš tokių klaidų, darant prielaidą, kad jos įrodomos, kelia Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai svarbų klausimą.

21

Iš tiesų, pirma, kaip pažymėta šios nutarties 8 punkte, iš šio prašymo matyti, kad pirmoji nurodyta teisės klaida yra ta, kad skundžiamo sprendimo 65 ir 66 punktuose Bendrasis Teismas, nepaisydamas Teisingumo Teismo jurisprudencijos, reikalavo, kad apeliantė įrodytų, jog yra „objektyvių, reikšmingų ir nuoseklių“ interesų konflikto ar šališkumo požymių, nors reikšmingas kriterijus, išplaukiantis iš šios jurisprudencijos, yra „pagrįstos abejonės“ dėl galimo pareigūno interesų konflikto ar nešališkumo stokos, kurių negalima išsklaidyti. Kaip matyti iš to prašymo, jei tokia klaida nebūtų padaryta, apeliantės reikalavimai būtų patenkinti.

22

Be to, pabrėždama, kad klausimas dėl tinkamo įrodymų lygio vertinant interesų konflikto buvimą kaip pareigūno nešališkumo stokos apraiškos kyla ir kitose Sąjungos teisės srityse ir kad vienodas šio lygio taikymas prisideda prie Sąjungos teisės nuoseklumo, apeliantė teigia, kad taip iškeltas teisės klausimas peržengia jos apeliacinio skundo ribas, nes atsakymas į šį klausimą gali turėti pasekmių ne tik šioje byloje. Be to, ji nurodo konkrečias priežastis, dėl kurių šis klausimas svarbus Sąjungos teisės vienovei, darnai ir raidai.

23

Kita vertus, kaip pažymėta šios nutarties 9 punkte, iš prašymo priimti apeliacinį skundą matyti, kad nurodyta antroji teisės klaida iš esmės grindžiama tuo, kad skundžiamo sprendimo 81 ir 82 punktuose Bendrasis Teismas, nepaisydamas Teisingumo Teismo jurisprudencijos, neatsižvelgė į tai, jog vadovo išankstinis bylos faktinių aplinkybių žinojimas ir išankstinis dalyvavimas administracinėse procedūrose gali sukelti pagrįstų abejonių dėl jo nešališkumo.

24

Be to, apeliantė pažymi, kad šiuo klausimu taip pat siekiama išsiaiškinti, ar Teisingumo Teismo jurisprudencija, suformuota 2021 m. spalio 21 d. Sprendime Parlamentas / UZ (C‑894/19 P, EU:C:2021:863) ir 2024 m. sausio 11 d. Sprendime Hamers / Cedefop (C‑111/22 P, EU:C:2024:5), taikoma ne tik administraciniams tyrimams per drausmines procedūras, bet ir visoms kitoms administracinėms procedūroms. Taigi reikia konstatuoti, kad šio klausimo apimtis yra platesnė nei ginčai viešosios tarnybos ar darbo sutarčių srityse.

25

Kita vertus, trečia, dėl apeliacinio skundo trečiojo pagrindo, grindžiamo teisės į gynybą pažeidimu ir susijusio su Bendrojo Teismo atsisakymu nurodyti pateikti įskaitomus pokalbių užrašus ir paaiškinti, kaip buvo atlikti vertinimai, pažymėtina, kad nors apeliantė, žinoma, nurodo Bendrojo Teismo, kaip teigiama, neva padarytą teisės klaidą, vis dėlto ji tik įvardija šią klaidą ir pateikia bendro pobūdžio argumentus, tačiau nenurodo konkrečių priežasčių, dėl kurių tokia klaida, darant prielaidą, kad ji įrodoma, kelia Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai svarbų klausimą, kuris pateisina apeliacinio skundo priimtinumą. Taigi reikia konstatuoti, kad šiuo klausimu apeliantė nesilaikė visų šios nutarties 16 punkte nurodytų reikalavimų.

26

Be to, ketvirta, dėl apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo, susijusio su išankstiniu pranešimu apie konkurso atrankos komisijos sudėtį, kai kandidatas to prašo, kurį apima Chartijos 41 straipsnio 1 dalyje numatytas nešališkumo reikalavimas, reikia pažymėti, kad apeliantė, pirma, nenurodo teisės klaidos, kurią, kaip teigiama, padarė Bendrasis Teismas ir dėl kurios jis pažeidė šią nuostatą, ir, antra, nenurodo priežasčių, dėl kurių tokia klaida, darant prielaidą, kad ji įrodoma, kelia Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai svarbų klausimą. Taigi reikia konstatuoti, kad šiuo klausimu apeliantė nesilaikė visų šios nutarties 14–16 punktuose nurodytų reikalavimų.

27

Atsižvelgiant į apeliantės nurodytas aplinkybes, šiame prašyme priimti apeliacinį skundą pakankamai įrodyta, kad apeliaciniame skunde keliami Sąjungos teisės vienovei, darnai ar raidai svarbūs klausimai.

28

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia iš dalies priimti apeliacinį skundą ir nagrinėti tik pirmąjį ir antrąjį jo pagrindus, dėl kurių turės būti pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą, o likusią apeliacinio skundo dalį reikia atmesti.

29

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 170b straipsnio 4 dalį, kai apeliacinis skundas visas ar iš dalies priimamas nagrinėti laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58a straipsnio trečioje pastraipoje įtvirtintų kriterijų, procesas tęsiamas pagal šio reglamento 171–190a straipsnius.

30

Pagal Procedūros reglamento 137 straipsnį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas nutartyje arba sprendime, kuriais užbaigiamas procesas.

31

Kadangi prašymas priimti apeliacinį skundą buvo patenkintas, reikia atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (prašymus priimti apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija) nutaria: