Briuselis, 2025 10 02

COM(2025) 593 final

2025/0312(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 472/2013


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

2013 m. gegužės 21 d. priimtu Reglamentu (ES) Nr. 472/2013 nustatoma išsami politikos sistema, skirta naudoti tais atvejais, kai euro zonos valstybės narės a) turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba joms tokie sunkumai gresia, kai šie sunkumai gali turėti neigiamą šalutinį poveikį kitoms euro zonos valstybėms narėms, arba b) prašo finansinės paramos arba ją gauna. Konkrečiai Reglamentas (ES) Nr. 472/2013 iš esmės susijęs su trijų rūšių tvarka. Pirma, tuo reglamentu Komisijai suteikiami įgaliojimai euro zonos valstybei narei taikyti griežtesnę priežiūrą kilus grėsmei valstybės narės finansiniam stabilumui, kai tai gali turėti neigiamą šalutinį poveikį kitoms euro zonos valstybėms narėms arba kai euro zonos valstybė narė gauna prevencinę finansinę paramą. Vykdant šią priežiūrą atitinkamos valstybės narės fiskalinė padėtis stebima atidžiau ir reikalaujama patvirtinti priemones, skirtas sunkumų priežasčiai šalinti, atsižvelgiant į Sąjungos ekonomikos valdymo sistemos rekomendacijas. Galiausiai, Komisijos prašymu iš atitinkamos valstybės narės taip pat gali būti reikalaujama pateikti papildomos informacijos, susijusios su jos finansų sektoriumi. Antra, Reglamente (ES) Nr. 472/2013 taip pat nustatyta makroekonominio koregavimo programų, susijusių su Europos stabilumo mechanizmo (ESM) arba Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) finansine parama, teisinė sistema, užtikrinant, kad programos būtų tinkamai suderintos ir sinchronizuotos su Sąjungos ekonomikos valdymo sistema. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 472/2013 atitinkamai valstybei narei netaikoma pareiga pateikti stabilumo programą; ji integruojama į makroekonominio koregavimo programą. Be to, atitinkamai valstybei narei netaikoma pareiga teikti ataskaitas, kai jai taikoma perviršinio deficito procedūra, ir stebėsena bei vertinimas pagal Europos semestrą, kad būtų išvengta ataskaitų dubliavimosi. Trečia, Reglamentu (ES) Nr. 472/2013 nustatomos priežiūros po programos įgyvendinimo taisyklės, taikomos pasibaigus makroekonominio koregavimo programai ir tol, kol grąžinama 75 % gautos paramos.

Nuo 2013 m., kai buvo priimtas Reglamentas (ES) Nr. 472/2013, reglamentavimo aplinka labai pasikeitė. Visų pirma 2024 m., priėmus reglamentus (ES) 2024/1263 bei (ES) 2024/1264 ir Direktyvą (ES) 2024/1265, buvo reformuota Sąjungos ekonomikos valdymo sistema. Vykdant reformą atsirado naujų sąvokų ir buvo pakeista Sąjungos ekonomikos valdymo sistemos struktūra. Visų pirma 2024 m. reformos kertinis akmuo yra nacionaliniai vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniai struktūriniai planai, nustatyti Reglamentu (ES) 2024/1263. Jie pakeitė stabilumo ir konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas, sutelkę kiekvienos valstybės narės fiskalinius, reformų ir investicijų įsipareigojimus vienoje bendroje sistemoje. Atsižvelgdama į tai, kad tuo metu teisėkūros institucijos turėjo skubiai susitarti dėl ES ekonomikos valdymo sistemos reformos, Komisija nesiūlė keisti kitų teisės aktų, įtrauktų į Sąjungos ekonomikos valdymo sistemą.

Nuo 2013 m. įvyko ir kitų svarbių Reglamento (ES) Nr. 472/2013 taikymo pokyčių. Visų pirma, sukūrus Bendrą priežiūros mechanizmą (BPM), atsakomybė už kredito subjektų priežiūrą dabar pasidalijama kitaip. Be to, Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF), kurį 2010 m. birželio mėn. euro zonos valstybės sukūrė kaip laikiną krizių sukeltų problemų sprendimo mechanizmą, nuo 2013 m. liepos 1 d. nebegali dalyvauti naujose finansavimo programose.

Taigi, reikia užtikrinti Reglamento (ES) Nr. 472/2013 ir reformuotos ES ekonomikos valdymo sistemos suderinamumą, taip pat atsižvelgti į institucinius pokyčius, įvykusius nuo 2013 m.

Be to, nuo 2013 m., kai buvo priimtas Reglamentas (ES) Nr. 472/2013, Komisija įgijo vertingų įžvalgų ir patirties, susijusių tiek su griežtesnės priežiūros taikymu, kai euro zonos valstybė narė gauna prevencinę finansinę paramą, tiek su priežiūros po programos įgyvendinimo taikymu, kai valstybė narė nutraukia makroekonominio koregavimo programą. Visų pirma patirtis parodė, kad dabartinė griežtesnės priežiūros struktūra gali turėti atgrasomąjį poveikį valstybėms narėms, kurios prašo prevencinės finansinės paramos, ir dėl jos gali būti taikoma papildoma priežiūra, kai tai nepagrįsta. Panašiai, kalbant apie priežiūrą po programos įgyvendinimo, Europos Audito Rūmai savo Specialiojoje ataskaitoje 18/2021 1 nustatė tam tikrų priežiūros po programos įgyvendinimo veiksmingumo trūkumų, įskaitant tikslingumo ir tikslų trūkumą, taip pat dubliavimąsi su kitais ekonominės priežiūros procesais, pavyzdžiui, Europos semestru. Reglamento (ES) Nr. 472/2013 daliniai pakeitimai, kurie turi atspindėti ES ekonomikos valdymo sistemos reformas ir naujausius institucinius pokyčius, taip pat suteikia galimybę pagerinti ir patobulinti griežtesnę priežiūrą ir priežiūrą po programos įgyvendinimo, atsižvelgiant į įgytą patirtį ir atliekant tikslinius patobulinimus, kad būtų užtikrintas tolesnis jų veiksmingumas. Tokiu būdu siūlomais pakeitimais bus supaprastinta keletas Reglamento (ES) Nr. 472/2013 nuostatų, taip supaprastinant platesnę ES ekonomikos valdymo sistemą, sumažinant valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą ir prisidedant prie Komisijos supaprastinimo darbotvarkės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, šiuo pasiūlymu pirmiausia siekiama užtikrinti Reglamento (ES) Nr. 472/2013 ir reformuotos Sąjungos ekonomikos valdymo sistemos suderinamumą. Antra, pasiūlymu siekiama atspindėti institucinius pokyčius, įvykusius nuo 2013 m., be kita ko, susijusius su BPM sukūrimu ir tuo, kad EFSF nebegali dalyvauti naujose finansavimo programose. Trečia, atsižvelgiant į patirtį, įgytą taikant Reglamentą (ES) Nr. 472/2013, pasiūlymu taip pat siekiama paaiškinti griežtesnės priežiūros taikymą, kai valstybė narė, kurios valiuta yra euro, gauna prevencinę finansinę paramą, aiškiai susiejant jos taikymą su prevencine parama, dėl kurios reikia patvirtinti naujas politikos priemones. Pasiūlymu taip pat siekiama paaiškinti priežiūros po programos įgyvendinimo tikslą ir taikymo sritį, siekiant padidinti jos suderinamumą su reformuota Sąjungos ekonomikos valdymo sistema, taip pat užtikrinti tikslinį racionalizavimą, kad būtų išvengta ataskaitų teikimo reikalavimų dubliavimosi.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Siūlomi Reglamento (ES) Nr. 472/2013 pakeitimai atitinka šioje politikos srityje galiojančias politikos nuostatas, atsižvelgiant į reikšmingus reglamentavimo sistemos pokyčius, įvykusius nuo jo priėmimo 2013 m. 2024 m. balandžio 30 d. įsigaliojusia ES ekonomikos valdymo sistema, iš dalies pakeitus Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1467/97 ir priėmus Reglamentą (ES) 2024/1263, padaryti svarbūs Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo pakeitimai, o suderinamumas su šiais pakeitimais užtikrinamas siūlomais Reglamento (ES) Nr. 472/2013 pakeitimais. Kalbant konkrečiai, siūlomais pakeitimais atsižvelgiama į tai, kad nustatomas vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas, ir į sąveiką su griežtesnės priežiūros procedūra, nustatyta Reglamento (ES) 2024/1263 32 straipsnyje. Be to, siūlomi pakeitimai dera su BPM sukūrimu pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pasiūlymu iš dalies pakeisti reglamentą bus prisidedama prie Komisijos supaprastinimo darbotvarkės, kuria siekiama didinti konkurencingumą ir apsaugoti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos tikslus sumažinant reglamentavimo naštą ir supaprastinant ES teisės aktus, taip palengvinant jų įgyvendinimą.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 136 straipsnis kartu su 121 straipsnio 6 dalimi. 136 straipsnyje nustatyta, kad, siekdama prisidėti prie tinkamo Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo, ir pagal atitinkamas Sutarčių nuostatas Taryba, vadovaudamasi atitinkama 121 ir 126 straipsniuose nustatyta tvarka, patvirtina valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, skirtas priemones, kuriomis siekiama: a) sustiprinti jų biudžetinės drausmės koordinavimą ir priežiūrą; b) nustatyti joms taikomas ekonominės politikos gaires užtikrinant jų suderinamumą su visai Sąjungai priimtomis gairėmis ir užtikrinti jų priežiūrą. 121 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali priimti išsamias valstybių narių daugiašalės priežiūros taisykles.

SESV 136 straipsnis ir 121 straipsnio 6 dalis buvo Reglamento (ES) Nr. 472/2013, kuris būtų iš dalies pakeistas šiuo pasiūlymu, teisinis pagrindas.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Euro zonos ekonominis ir finansinis stabilumas yra visai Sąjungai svarbus klausimas, nes makroekonominio disbalanso ir finansinių sunkumų vienoje valstybėje narėje padariniai gali turėti pasekmių visai euro zonai. Atsižvelgiant į Europos ekonomikos susietumą, valstybės narės vienos negalėtų tinkamai spręsti klausimų, susijusių su sudėtingais ekonominio nestabilumo aspektais ir šalutiniu poveikiu. Be to, valstybės narės negali pačios pasiekti pakeitimų tikslų, t. y. užtikrinti suderinamumą su reformuota ES ekonomikos valdymo sistema ir ją racionalizuoti, nes dėl to reikia keisti ES teisės aktus. Taigi, pasiūlymas atitinka Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymu laikomasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto proporcingumo principo, nes juo siekiama atnaujinti ir patobulinti esamą griežtesnės priežiūros, makroekonominio koregavimo programų ir priežiūros po programos įgyvendinimo sistemą, kartu užtikrinant, kad siūlomos priemonės neviršytų to, kas būtina šiems tikslams pasiekti. Pasiūlyme išdėstytos pasirinktos politikos priemonės, pavyzdžiui, priežiūros po programos įgyvendinimo tikslų paaiškinimas ir griežtesnės priežiūros pritaikymas, kad ja būtų geriau reaguojama į riziką, yra skirtos konkretiems dabartinėje sistemoje nustatytiems trūkumams ir apribojimams pašalinti. Šie pakeitimai yra būtini siekiant šių tikslų: išvengti makroekonominio disbalanso ir jį panaikinti, užtikrinti euro zonos finansinį stabilumą ir skatinti ekonominę konvergenciją. Pasiūlymu neviršijama to, kas būtina ES ekonomikos valdymo sistemos nuoseklumui užtikrinti ir tą sistemą supaprastinti, nes jis grindžiamas esamomis struktūromis ir procesais, ir juo nustatomi tiksliniai patikslinimai, kuriais siekiama spręsti konkrečius uždavinius, pavyzdžiui, susijusius su tuo, kad nėra aiškių priežiūros po programos įgyvendinimo tikslų ir yra reikalinga labiau diferencijuota priežiūros tvarka.

•Priemonės pasirinkimas

SESV 121 straipsnio 6 dalyje numatytas reglamentų priėmimas. Todėl tinkama teisinė priemonė yra reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 472/2013.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

2020 m. vasario mėn. 2 ir 2022 m. lapkričio mėn. 3 paskelbti ES ekonomikos valdymo sistemos retrospektyviniai vertinimai, taip pat apimantys Reglamento (ES) Nr. 472/2013 vertinimą. Prie 2020 m. vasario mėn. Komisijos komunikato pridėtas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas 4 .

2020 m. vasario mėn. Komisijos komunikate nustatyta, kad valstybėms narėms, kurios patiria didelių su finansiniu stabilumu susijusių sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, taikant priežiūros sistemą sulaukta tam tikrų patobulinimų ir ji apskritai veikė gerai. Vis dėlto akcentuojama, kad svarbu išlaikyti pakankamą nacionalinę atsakomybę už programas ir kad išlieka skaidrumo ir atskaitomybės problemų. Visų pirma Komisijos tarnybų darbiniame dokumente konstatuojama, kad Reglamentu (ES) Nr. 472/2013 sudarytos sąlygos išsaugoti euro zonos finansinį stabilumą, visų pirma nustatant su makroekonominio koregavimo programomis susijusias procedūras. Jame taip pat nustatyta, kad Reglamentu (ES) Nr. 472/2013 prisidėta prie glaudesnio ekonominės politikos koordinavimo ir tvarios euro zonos valstybių narių konvergencijos užtikrinant Europos semestro įprasto priežiūros ciklo ir griežtesnės priežiūros pagal Reglamentą (ES) Nr. 472/2013 suderinamumą. 2022 m. lapkričio mėn. komunikate Komisija pasiūlė iš dalies pakeisti priežiūros po programos įgyvendinimo taikymą, vykdant priežiūrą daugiausia dėmesio skirti i) skolos grąžinimo pajėgumo įvertinimui, atsižvelgiant į ekonominę, fiskalinę ir finansinę padėtį; ii) neužbaigtų pagal koregavimo programą pradėtų reformų įgyvendinimo stebėsenai ir iii) įvertinimui, ar reikia imtis taisomųjų priemonių, atsižvelgiant į susirūpinimą dėl grąžinimo pajėgumo arba tolesnio patekimo į rinką. Taip pat buvo pasiūlyta priežiūros po programos įgyvendinimo intensyvumą susieti su pasikeitusiu dėmesio centru ir rizikos vertinimu.

Europos Audito Rūmai savo Specialiojoje ataskaitoje 18/2021 konstatavo, kad priežiūra po programos įgyvendinimo yra tinkama priemonė, tačiau dėl neaiškių tikslų ir nepakankamai racionalizuoto bei tikslingo jos įgyvendinimo nebuvo užtikrintas jos efektyvumas. Šioje ataskaitoje taip pat pabrėžta, kad priežiūros po programos įgyvendinimo tikslingumas ir tikslai turėtų būti aiškesni, taip pat būtų mažinama administracinė našta ir dubliavimasis su kitais ekonominės priežiūros procesais, pavyzdžiui, Europos semestru.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Po to, kai buvo priimtas Reglamentas (ES) Nr. 472/2013, 2021 m. Europos Audito Rūmai paskelbė Specialiąją ataskaitą 18/2021 dėl Komisijos vykdomos makroekonominio koregavimo programą baigiančių valstybių narių priežiūros. Šioje ataskaitoje rekomenduojama racionalizuoti ir patobulinti priežiūros po programos įgyvendinimo taikymo sritį ir procedūrą, kad būtų išvengta ataskaitų dubliavimosi ir sumažinta valstybių narių valdžios institucijoms tenkanti administracinė našta.

Ekonomikos ir finansų komitete (EFK) ir Euro grupės darbo grupėje vyko Komisijos ir valstybių narių diskusijos dėl pagrindinių Reglamento (ES) Nr. 472/2013 pakeitimų elementų ir šiose diskusijose valstybės narės pareiškė esančios pasirengusios išnagrinėti Komisijos pateiksimus pasiūlymus dėl supaprastinimo. Be to, vyko diskusija su Europos Parlamento ECON komitetu; joje akcentuoti supaprastinimo dokumentų rinkinio tikslai, t. y. užtikrinti teisinį aiškumą ir tikslinį supaprastinimą, ir išdėstyti pagrindiniai Reglamento (ES) Nr. 472/2013 pakeitimų elementai, panašūs į informaciją, kuri buvo suteikta valstybėms narėms atitinkamuose komitetuose.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Nėra duomenų

•Poveikio vertinimas

Šiuo pasiūlymu ne sukuriama nauja priemonė, o iš dalies keičiami esami teisės aktai, siekiant užtikrinti euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros suderinamumą su kitais reformuotos ES ekonomikos valdymo sistemos elementais. Pasiūlymu taip pat siekiama supaprastinti esamas procedūras ir sumažinti valstybėms narėms taikomus ataskaitų teikimo reikalavimus. Siūlomais pakeitimais daugiausia dėmesio skiriama tiksliniams esamo Reglamento (ES) Nr. 472/2013 pakeitimams. Kaip nurodyta subsidiarumo principo laikymuisi skirtame skirsnyje, kitų galimybių pašalinti tokius šio reglamento ir kitų sistemos elementų neatitikimus nėra. Dėl šių priežasčių formalaus poveikio vertinimo neatlikta.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Nėra duomenų

•Pagrindinės teisės

Pasiūlymas poveikio pagrindinėms teisėms neturi.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio ES biudžetui.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Siūlomiems Reglamento (ES) Nr. 472/2013 pakeitimams nereikia priemonių, kuriomis būtų palengvintas jų įgyvendinimas, ir dėl jų valstybėms narėms nekyla įgyvendinimo sunkumų.

Reglamento (ES) Nr. 472/2013 19 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija kas penkerius metus parengtų reglamento taikymo ataskaitą, kurioje būtų apžvelgti šie elementai: 1) reglamento veiksmingumas remiant jo tikslus; 2) pažanga, padaryta užtikrinant glaudesnį valstybių narių ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją; 3) reglamento indėlis siekiant tvaraus ir integracinio augimo ir socialinio bei ekonominio atsparumo. Kai tinkama, kartu su Komisijos ataskaita turėtų būti pateiktas pasiūlymas iš dalies pakeisti reglamentą.

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

Nėra duomenų

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Pasiūlymu atliekami tiksliniai Reglamento (ES) Nr. 472/2013 pakeitimai. Jais siekiama pašalinti neatitikimus su teisės aktais, priimtais įgyvendinus 2024 m. ES ekonomikos valdymo sistemos reformą, ir instituciniais pokyčiais, įvykusius nuo 2013 m., taip pat supaprastinti ir paaiškinti elementus, atitinkančius Komisijos supaprastinimo darbotvarkę, kuria siekiama sumažinti reglamentavimo naštą ir supaprastinti ES teisės aktus, kad juos būtų lengviau įgyvendinti.

Reglamento (ES) Nr. 472/2013 nenuoseklumas daugiausia susijęs su pasenusiomis nuorodomis į kitus aktus ir finansinės paramos sistemas, kurie nebetaikomi, be kita ko, dėl 2024 m. ES ekonomikos valdymo sistemos reformos, dėl kurios reikia iš dalies pakeisti 1, 2, 3, 5, 6, 7, 10 ir 12 straipsnius. Kalbant konkrečiau: i) kelios kryžminės nuorodos į ankstesnį Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 ir Reglamentą (EB) Nr. 1467/97 paseno ir jas siūloma atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į 2024 m. ES ekonomikos valdymo sistemos reformą, kurią sudarė Reglamento (EB) Nr. 1466/97 panaikinimas ir jo pakeitimas Reglamentu (ES) 2024/1263, taip pat Reglamento (EB) Nr. 1467/97 dalinis keitimas; ii) išbrauktos pasenusios nuorodos į valstybių narių stabilumo ir nacionalines reformų programas, nes po 2024 m. reformos jos buvo įtrauktos į nacionalinius vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus; iii) pasenusios nuorodos į įpareigojimo valstybėms narėms, kurioms taikoma makroekonominio koregavimo programa pagal Reglamento (ES) Nr. 472/2013 7 straipsnį, teikti stabilumo programą pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 3 straipsnį netaikymą pakeistos nuorodomis į nacionalinius vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus, taip nacionaliniame vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane nustatytos pareigos turėtų būti įtrauktos rengiant makroekonominio koregavimo programą, ir iv) 12 straipsnis dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro stebėsenos ir vertinimo išimties, kai valstybei narei taikoma makroekonominio koregavimo programa, išbraukiamas, nes ši išimtis tapo nebeaktuali po ES ekonomikos valdymo sistemos reformos. Be to, išbrauktos nuorodos į EFSF, kiek tai susiję su būsima finansine parama, kurią valstybės narės gaus pagal šią priemonę, nes jis nebeveikia kaip skolinimo įstaiga pagal naujas finansinės paramos programas.

Siūlomais Reglamento (ES) Nr. 472/2013 pakeitimais jo nuostatos suderinamos su nauju užduočių paskirstymu, nustatytu Tarybos reglamentu (ES) 1024/2013, kuriuo ECB pavestos specialios prudencinės priežiūros pareigos. Siekiant užtikrinti suderinamumą su šia nauja sistema, siūlomuose 3 straipsnio pakeitimuose daroma nuoroda į šį naują užduočių paskirstymą, visų pirma tais atvejais, kai valstybė narė, kuriai taikoma griežtesnė priežiūra, turi atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba jautrumo analizes, kad įvertintų finansų sektoriaus atsparumą arba reguliariai teiktų savo finansų sektoriaus priežiūros pajėgumų vertinimus.

Be to, siūlomais Reglamento (ES) Nr. 472/2013 pakeitimais siekiama išsklaidyti susirūpinimą dėl to, kad dabartinė griežtesnės priežiūros struktūra gali atgrasyti valstybes nares prireikus prašyti prevencinės finansinės paramos. Siekiant užtikrinti veiksmingos priežiūros ir poreikio užtikrinti, kad valstybės narės nebūtų atgrasomos prireikus prašyti prevencinės paramos, pusiausvyrą pakeitimais siekiama paaiškinti aplinkybes, kuriomis valstybėms narėms, gaunančioms prevencinę finansinę paramą, taikoma griežtesnė priežiūra. Konkrečiai 2 ir 3 straipsniuose siūloma griežtesnę priežiūrą automatiškai pradėti tik tada, kai valstybė narė gauna finansinę paramą, dėl kurios reikia priimti naujas politikos priemones, neatsižvelgiant į tai, ar paramą teikia kitos valstybės narės, trečiosios šalies, EFSM, ESM ar tarptautinės finansų įstaigos, pavyzdžiui, TVF. Tai reiškia, kad valstybėms narėms, gaunančioms finansinę paramą tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, ESM griežtesnių sąlygų kredito liniją (GSKL), kaip nustatyta Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties 14 straipsnyje, turėtų būti taikoma griežtesnė priežiūra, net jei parama dar nebuvo panaudota. Kalbant apie naujas ESM prevencinės finansinės paramos priemones, Komisija turėtų kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar tokios paramos gavimas pateisina griežtesnę priežiūrą, užtikrinant labiau diferencijuotą ir tikslingesnį požiūrį į priežiūrą. Komisija vis dar turi papildomų galimybių valstybėms narėms savo nuožiūra pradėti taikyti griežtesnę priežiūrą, jei tai pagrįsta.

Siūlomais 14 straipsnio pakeitimais paaiškinama priežiūros po programos įgyvendinimo taikymo sritis ir tikslas, kai vykdant priežiūrą po programos įgyvendinimo daugiausia dėmesio būtų skiriama finansinę paramą gavusių valstybių narių grąžinimo pajėgumų stebėsenai ir vertinimui, taip pat atitinkamų reformų, kurios dar neįtrauktos į nacionalinį vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą, įgyvendinimui. Vykdant priežiūrą taip pat bus nustatytas poreikis imtis taisomųjų priemonių bet kokiai grąžinimui kylančiai rizikai sumažinti. Aiškiau apibrėžus priežiūros po programos įgyvendinimo tikslus ir tikslingumą, iš dalies pakeistame reglamente nustatoma supaprastinta ir proporcinga makroekonominio koregavimo programą baigiančių valstybių narių priežiūros sistema.

Be to, pakeitimais nustatoma pakopinė priežiūros po programos įgyvendinimo sistema, pagal kurią kontrolės lygis diferencijuojamas pagal grąžinimo riziką ir taisomųjų priemonių poreikį. Taip sudaromos sąlygos taikyti reaktyvų ir tikslingesnį požiūrį į priežiūrą po programos įgyvendinimo. Vienas iš pagrindinių šios sistemos bruožų – specialus valstybės narės pajėgumo grąžinti gautą finansinę paramą vertinimas, kurį Komisija atliks praėjus penkeriems metams nuo priežiūros po programos įgyvendinimo taikymo. Atliekant šį vertinimą bus atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip skolos tvarumas, skolos santykis su BVP, perviršinio deficito procedūros, skolinimosi sąlygos ir finansinio stabilumo sąlygos. Jei Komisija padaro išvadą, kad reikšmingos rizikos grąžinimui nekyla, ir Ekonomikos ir finansų komitetui pateikus nuomonę, reguliarius vertinimus būtų galima sustabdyti penkerių metų laikotarpiui, laikantis tam tikrų sąlygų. Taip sudaromos palankesnės sąlygos veiksmingiau naudoti išteklius remiant valstybių narių pastangas užbaigti makroekonominio koregavimo programą ir skatinti veiksmingesnį ir tikslingesnį priežiūros po programos įgyvendinimo taikymą, atsižvelgiant į bendras Komisijos pastangas supaprastinti procedūras.

Naujame 18a straipsnyje numatoma sudaryti administracinius susitarimus tarp Komisijos ir atitinkamų finansinės paramos euro zonos valstybėms narėms teikėjų, įskaitant ESM. Šių susitarimų tikslas – palengvinti glaudų Komisijos ir šių teikėjų bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija, taip užtikrinant koordinuotą ir darnų požiūrį į ekonominę priežiūrą ir finansinę paramą.

Nuostatą dėl Reglamento (ES) Nr. 472/2013 taikymo valstybėms narėms, kurios 2013 m. gegužės 30 d. gavo finansinę paramą, (16 straipsnis) ir pereinamojo laikotarpio nuostatas (17 straipsnis) siūloma išbraukti, nes jos yra pasenusios.

Galiausiai, būsimos Reglamento (ES) Nr. 472/2013 veikimo peržiūros buvo suderintos su Reglamento (ES) 2024/1263 veikimo peržiūromis (19 straipsnis).

2025/0312 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 472/2013

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 136 straipsnį kartu su 121 straipsnio 6 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Centrinio Banko nuomonę 5 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 472/2013 6 išdėstytos nuostatos dėl valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo, kai tos valstybės narės a) turi didelių finansinio stabilumo ar viešųjų finansų tvarumo sunkumų arba joms tokie sunkumai gresia, kai šie sunkumai gali turėti neigiamą šalutinį poveikį kitoms euro zonos valstybėms narėms, arba b) prašo finansinės pagalbos arba ją gauna;

(2)Sąjungos ekonomikos valdymo sistema buvo reformuota 2024 m. Reformos tikslas – palengvinti veiksmingą ekonominę priežiūrą, įtvirtintą bendroje sistemoje, kuria užtikrinamas vienodas požiūris ir daugiašalis politikos koordinavimas. Reformos tikslai buvo toliau skatinti patikimus ir tvarius viešuosius finansus, patikimą ir integracinį augimą ir atsparumą vykdant reformas ir investicijas, užkirsti kelią perviršiniam deficitui ir stiprinti nacionalinę atsakomybę. Kad tie tikslai būtų pasiekti, įgyvendinant reformą atsirado naujų sąvokų ir buvo pakeista Sąjungos ekonomikos valdymo sistemos struktūra. Reforma buvo įgyvendinta priėmus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1263 7 , Tarybos reglamentą (ES) 2024/1264 8 ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/1265 9 ;

(3)2025 m. vasario 11 d. komunikate „Paprastesnė ir greitesnė Europa. Komunikatas dėl įgyvendinimo ir supaprastinimo“ 10 Komisija išdėstė įgyvendinimo ir supaprastinimo darbotvarkės viziją; ta darbotvarke siekiama didinti konkurencingumą ir apsaugoti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos tikslus mažinant reglamentavimo naštą ir supaprastinant Sąjungos teisę, taip palengvinant jos įgyvendinimą;

(4)atsižvelgiant į 2024 m. Sąjungos ekonomikos valdymo sistemos reformą ir siekiant supaprastinti, konsoliduoti ir kodifikuoti teisės aktus, būtina iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 472/2013, kad būtų užtikrintas suderinamumas su kitais ekonomikos valdymo sistemos aktais ir prisidėta prie tos sistemos racionalizavimo ir supaprastinimo;

(5)2024 m. reformos kertinis akmuo yra nacionaliniai vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniai struktūriniai planai, nustatyti Reglamentu (ES) 2024/1263. Jie pakeitė stabilumo ir konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas, sutelkę kiekvienos valstybės narės fiskalinius, reformų ir investicijų įsipareigojimus vienoje bendroje sistemoje. Reglamentas (ES) Nr. 472/2013 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų atsižvelgta į nacionalinių vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinių struktūrinių planų įtraukimą į bendrą sistemą. Visų pirma, rengiant makroekonominio koregavimo programą turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į pareigas, kylančias iš nacionalinio vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano, siekiant užtikrinti darnų ir veiksmingą požiūrį į valstybės narės fiskalinių ir makroekonominių uždavinių sprendimą. Be to, pagal Reglamento (ES) 2024/1263 32 straipsnį, kai valstybei narei taikoma makroekonominio koregavimo programa, neturėtų būti reikalaujama, kad ji pateiktų nacionalinį vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą arba metinę pažangos ataskaitą;

(6)Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) 2010 m. birželio mėn. euro zonos valstybės sukūrė kaip laikiną krizių sukeltų problemų sprendimo mechanizmą. Nuo 2013 m. liepos 1 d. EFSF nebegali dalyvauti naujose finansavimo programose. Siekiant į tai atsižvelgti, Reglamentas (ES) Nr. 472/2013 turėtų būti iš dalies pakeistas;

(7)patirtis parodė, kad dabartinė griežtesnės priežiūros struktūra gali turėti atgrasomąjį poveikį valstybėms narėms, kurios prašo prevencinės finansinės pagalbos, ir dėl jos gali būti taikoma papildoma priežiūra, kai tai nepagrįsta. Siekiant užtikrinti veiksmingos priežiūros poreikio ir poreikio užtikrinti, kad valstybės narės nebūtų atgrasomos prireikus prašyti prevencinės pagalbos, pusiausvyrą Reglamentas (ES) Nr. 472/2013 turėtų būti iš dalies pakeistas, siekiant paaiškinti aplinkybes, kuriomis valstybėms narėms, gaunančioms prevencinę finansinę pagalbą, taikoma griežtesnė priežiūra;

(8)valstybei narei, kuri iš vienos ar kelių kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių, Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės (EFSM), Europos stabilumo mechanizmo (ESM) arba kitos atitinkamos tarptautinės finansų įstaigos, pavyzdžiui, Tarptautinio valiutos fondo (TVF), prevenciškai gauna finansinę pagalbą, dėl kurios reikia priimti naujas politikos priemones, turėtų būti taikoma griežtesnė priežiūra pagal Reglamentą (ES) Nr. 472/2013, įskaitant atvejus, kai finansinė pagalba dar nepanaudota. ESM griežtesnių sąlygų kredito linijai (GSKL) reikalingos tokios naujos politikos priemonės, todėl tokią finansinę pagalbą prevenciškai gaunančiai valstybei narei turėtų būti taikoma griežtesnė priežiūra. Kalbant apie naujas ESM prevencinės finansinės pagalbos priemones, Komisija kiekvienu konkrečiu atveju turėtų įvertinti, ar yra tokių naujų politikos priemonių ir ar dėl to valstybei narei gavus tokią finansinę pagalbą griežtesnė priežiūra pagal Reglamentą (ES) Nr. 472/2013 yra pateisinama;

(9)Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 11 Europos Centriniam Bankui (ECB) pavedami specialūs uždaviniai, susiję su kredito įstaigų prudencinės priežiūros politika. Siekiant laikytis tuo reglamentu nustatyto ECB ir dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų atsakomybės pasidalijimo, Reglamento (ES) Nr. 472/2013 nuostatos dėl informacijos apie finansų sektorių arba su juo susijusių priežiūros priemonių turėtų būti patikslintos, kad to atsakomybės pasidalijimo būtų laikomasi;

(10)Reglamente (ES) Nr. 472/2013 nustatyta, kad makroekonominio koregavimo programą baigiančiai valstybei narei taikoma priežiūra po programos įgyvendinimo, kol bus grąžinta 75 % gautos finansinės pagalbos. Europos Audito Rūmai savo Specialiojoje ataskaitoje 18/2021 12 nustatė tam tikrų priežiūros po programos įgyvendinimo veiksmingumo trūkumų, įskaitant tikslingumo ir tikslų trūkumą, taip pat dubliavimąsi su kitais ekonominės priežiūros procesais, pavyzdžiui, Europos semestru;

(11)atsižvelgiant į tas išvadas, būtina iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 472/2013, kad būtų patikslintas priežiūros po programos įgyvendinimo tikslas ir taikymo sritis, siekiant padidinti jos suderinamumą su Europos ekonomikos valdymo sistema ir išvengti ataskaitų teikimo reikalavimų dubliavimosi. Konkrečiai, vykdant priežiūrą po programos įgyvendinimo daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama atitinkamos valstybės narės pajėgumo grąžinti gautą finansinę pagalbą stebėsenai ir vertinimui, atsižvelgiant į tos valstybės narės ekonominę, biudžetinę ir finansinę padėtį. Ta priežiūra taip pat turėtų apimti tam tikrų reformų įgyvendinimą tiek, kiek tos reformos dar nėra stebimos pagal nacionalinį vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą. Galiausiai, vykdant priežiūrą po programos įgyvendinimo turėtų būti nustatytas taisomųjų priemonių poreikis siekiant sumažinti riziką, susijusią su gautos finansinės pagalbos grąžinimu;

(12)taip pat būtina iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 472/2013, kad priežiūra po programos įgyvendinimo būtų proporcingesnė rizikai: nustatyti pakopinę priežiūros sistemą, pagal kurią kontrolės lygis diferencijuojamas pagal gautos finansinės pagalbos grąžinimo riziką ir taisomųjų priemonių poreikį. Visų pirma, praėjus penkeriems metams nuo priežiūros po programos įgyvendinimo taikymo, Komisijai turėtų būti leidžiama atlikti specialų valstybės narės pajėgumo grąžinti gautą finansinę pagalbą vertinimą. Jei Komisija padaro išvadą, kad reikšmingos rizikos valstybės narės pajėgumui grąžinti finansinę pagalbą vidutinės trukmės laikotarpiu nekyla, reguliarius vertinimus turėtų būti galima sustabdyti penkerių metų laikotarpiui, jei aplinkybės iš esmės nesikeis. Prieš užbaigdama vertinimą, Komisija turėtų paprašyti Ekonomikos ir finansų komiteto pateikti savo nuomonę;

(13)siekdama užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su ESM ir kitomis atitinkamomis tarptautinėmis finansų institucijomis įgyvendinant Reglamentą (ES) Nr. 472/2013, Komisija turėtų toliau siekti sudaryti būtinus administracinius susitarimus. Tokios priemonės padeda užtikrinti, kad įvairių institucijų ir įstaigų, dalyvaujančių teikiant finansinę pagalbą, veikla būtų koordinuojama ir viena kitą papildytų;

(14)todėl Reglamentas (ES) Nr. 472/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 472/2013 iš dalies keičiamas taip:

(1)1 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip: 

„b) prašo finansinės pagalbos arba gauna finansinę pagalbą iš vienos ar kelių kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių, Europos finansinio stabilumo mechanizmo (EFSM), Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ar kitos atitinkamos tarptautinės finansinės institucijos, kaip antai Tarptautinio valiutos fondo (TVF), ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo nuostatos.“;

(2)2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Jei valstybė narė prevenciškai gauna finansinę pagalbą iš vienos ar kelių kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių, EFSM, ESM ar kitos atitinkamos tarptautinės finansinės institucijos, kaip antai TVF, dėl kurios reikia priimti naujas politikos priemones, Komisija tai valstybei narei taiko griežtesnę priežiūrą.“;

(b)4 ir 5 dalys išbraukiamos;

(3)3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybė narė, kuriai taikoma griežtesnė priežiūra, pasikonsultavusi ir bendradarbiaudama su Komisija, veikiančia kartu su ECB, EPI, ESRV ir, prireikus, TVF, patvirtina priemones, skirtas sunkumų priežastims arba galimoms priežastims šalinti. Tai darydama valstybė narė atsižvelgia į visas jai skirtas rekomendacijas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1263*, 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1467/97** arba Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011.

______________

* 2024 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97, (OL L, 2024/1263, 2024 4 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1263/oj ).

** 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 6, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/1997/1467/oj ).“;

(b)2 dalis išbraukiama;

(c)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Komisijai paprašius, valstybė narė, kuriai taikoma griežtesnė priežiūra:

(a)nustatytu dažnumu pateikia Komisijai, ECB ir, atitinkamais atvejais, atitinkamoms EPI pagal reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnio nuostatas išskaidytą informaciją apie jos finansų sistemą, įskaitant bet kokio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ar jautrumo analizės, atliktos pagal šios dalies b punktą, rezultatus;

(b)ECB, vykdančio priežiūros funkcijas, ar, atitinkamais atvejais, atitinkamų EPI prižiūrima vykdo, prireikus, testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba jautrumo analizę, siekiant įvertinti finansų sektoriaus atsparumą įvairiems makroekonominiams ir finansiniams sukrėtimams, kaip nurodyta Komisijos ir ECB kartu su atitinkamomis EPI ir ESRV;

(c)dalyvauja reguliariuose jos finansų sektoriaus priežiūros gebėjimų vertinimuose, atliekamuose per specialų ECB, vykdančio priežiūros funkcijas, ar, atitinkamais atvejais, atitinkamų EPI vykdomą tarpusavio vertinimą;

(d)teikia Komisijai visą informaciją, reikalingą makroekonominiam disbalansui stebėti, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1176/2011;

(e)teikia Komisijai visą informaciją, reikalingą biudžeto priežiūros tikslais.

Taikant šios dalies pirmos pastraipos b ir c punktus, laikomasi atsakomybės pasidalijimo, nustatyto Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013* 6 straipsnyje.

Kai aktualu, ECB, vykdydamas priežiūros funkciją pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, ir atitinkamos EPI, bendradarbiaudamos su ESRV, parengia galimų finansų sistemos pažeidžiamumo aspektų vertinimą ir tą vertinimą pateikia Komisijai pastarosios nurodytu dažnumu ir ECB.

Komisija, ECB ir atitinkamos EPI užtikrina jiems pateiktos išskaidytos informacijos konfidencialumą.

______________

* 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, (OL L 287, 2013 10 29, p. 6, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1024/oj).“;

(d)4 dalis išbraukiama;

(e)5 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

(a)„Paprastai kiekvieną ketvirtį Komisija teikia savo įvertinimą kompetentingam Europos Parlamento komitetui ir EFK. Tame įvertinime ji visų pirma išanalizuoja, ar reikalingos tolesnės priemonės.“;

(4)5 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybė narė, ketinanti prašyti finansinės pagalbos iš vienos ar kelių kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių, ESM ar kitos atitinkamos tarptautinės finansinės institucijos, kaip antai TVF, nedelsdama apie savo ketinimus informuoja Euro grupės darbo grupės pirmininką, už ekonomikos ir pinigų politiką atsakingą Komisijos narį ir ECB pirmininką.“;

(5)6 straipsnio pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:

„Kai valstybė narė EFSM ar ESM prašo skirti finansinę pagalbą, Komisija kartu su ECB ir, kai įmanoma, TVF, įvertina tos valstybės narės valdžios sektoriaus skolos tvarumą ir jos faktinius arba potencialius finansavimo poreikius. Komisija tą įvertinimą pateikia Euro grupės darbo grupei, jei finansinė pagalba bus teikiama pagal ESM, ir EFK – jei finansinė pagalba bus teikiama pagal EFSM.

Valdžios sektoriaus skolos tvarumo įvertinimas grindžiamas labiausiai tikėtinu makroekonominiu scenarijumi arba atsargesniu scenarijumi ir biudžeto prognozėmis, parengtomis naudojantis pačia naujausia informacija ir tinkamai atsižvelgiant į 3 straipsnio 3 dalyje nurodytos ataskaitos išvadas. Komisija taip pat įvertina makroekonominių ir finansinių sukrėtimų ir neigiamų pokyčių poveikį valdžios sektoriaus skolos tvarumui.“;

(6)7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis iš dalies keičiama taip:

i) pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Kai valstybė narė vienos ar kelių kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių, EFSM, ESM arba TVF prašo skirti finansinę pagalbą, ji su Komisijos, veikiančios kartu su ECB ir, atitinkamais atvejais, TVF pritarimu parengia makroekonominio koregavimo programos, į kurią įtraukiami metiniai biudžeto tikslai, projektą. Remiantis Reglamento (ES) 2024/1263 32 straipsnio 2 dalimi, jei valstybė narė įgyvendina galiojantį nacionalinį vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą ir jei tai valstybei narei pradedama taikyti makroekonominio koregavimo programa, rengiant tą makroekonominio koregavimo programą atsižvelgiama į tą nacionalinį vidutinės trukmės laikotarpio struktūrinį planą.“;

ii) ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„Ekonominio koregavimo programos projekte atsižvelgiama į darbo užmokesčio nustatymo praktiką ir institucijas.“;

(b)2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija užtikrina, kad susitarimo memorandumas, kurį Komisija pasirašė ESM vardu, visapusiškai atitiktų Tarybos patvirtintą makroekonominio koregavimo programą.“;

(c)4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Kas tris mėnesius Komisija informuoja EFK apie tokią pažangą. Atitinkama valstybė narė visapusiškai bendradarbiauja su Komisija ir su ECB. Visų pirma, ji pateikia Komisijai ir ECB visą informaciją, kuri, jų nuomone, reikalinga makroekonominio koregavimo programos įgyvendinimui stebėti pagal 3 straipsnio 3 dalį.“;

(d)12 dalies trečia ir ketvirta pastraipos pakeičiamos taip:

„Tų priemonių atžvilgiu Taryba, veikdama rekomendavus Komisijai, atitinkamai valstybei narei skirtu sprendimu patvirtina pagrindinius politikos reikalavimus, kuriuos ESM ketina įtraukti į savo finansinės paramos teikimo sąlygas, jei tik tos priemonės priskirtos Sąjungos kompetencijai, kaip nustatyta Sutartyse.

Komisija užtikrina, kad susitarimo memorandumas, kurį Komisija pasirašė ESM vardu, visapusiškai atitiktų tokį Tarybos sprendimą.“;

(7)10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis išbraukiama;

(b)2 dalis iš dalies keičiama taip:

i) a punktas pakeičiamas taip:

„a) jai netaikoma pareiga pateikti, atitinkamai, ataskaitas pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 5 dalį ir 5 straipsnio 1a dalį;“;

ii) c punktas pakeičiamas taip:

„c) kiek tai susiję su šio reglamento 7 straipsnio 4 dalyje numatyta stebėsena, jai netaikoma stebėsena pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 10 straipsnio 1 dalį ir 10a straipsnį, taip pat stebėsena, kuria grindžiamas bet koks sprendimas pagal to reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 2 dalį.“;

(8)12 straipsnis išbraukiamas;

(9)14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1.  Valstybei narei taikoma priežiūra po programos įgyvendinimo, kol bus grąžinta ne mažiau kaip 75 % finansinės pagalbos, gautos iš vienos arba kelių kitų valstybių narių, EFSM, ESM ar EFSF. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali pratęsti po programos įgyvendinimo vykdomos priežiūros trukmę, jei atitinkamos valstybės narės pajėgumui grąžinti gautą finansinę pagalbą toliau gresia pavojus. Laikoma, kad Taryba priėmė Komisijos pasiūlymą, jei Taryba per 10 dienų nuo tos dienos, kai Komisija priėmė tą pasiūlymą, kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia jo atmesti.“;

(b)įterpiamos 1a ir 1b dalys:

„1a. Kol valstybei narei taikoma 1 dalyje nurodyta priežiūra po programos įgyvendinimo, Komisija stebi ir vertina visus šiuos aspektus:

(a)atitinkamos valstybės narės pajėgumą grąžinti gautą finansinę pagalbą, atsižvelgiant į jos ekonominę, biudžeto ir finansinę padėtį;

(b)nedarant poveikio Reglamento (ES) 2024/1263 22 straipsniui, visų reformų, įtrauktų į makroekonominio koregavimo programą arba į šio reglamento 7 straipsnio 12 dalyje nurodytą Tarybos sprendimą, įgyvendinimą;

(c)poreikį imtis taisomųjų priemonių siekiant sumažinti riziką, kad atitinkama valstybė narė negrąžins gautos finansinės pagalbos.

1b. Paprastai Komisija kartu su ECB kas šešis mėnesius pateikia 1a dalyje nurodytą savo vertinimą kompetentingam Europos Parlamento komitetui, EFK ir atitinkamos valstybės narės parlamentui.“;

(c)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisijos prašymu valstybė narė, kuriai taikoma priežiūra po programos įgyvendinimo, laikosi 3 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų.“;

(d)įterpiamos šios 2a ir 2b dalys:

„2a. Praėjus penkeriems metams nuo priežiūros po programos įgyvendinimo taikymo, Komisija gali parengti specialų atitinkamos valstybės narės pajėgumo grąžinti gautą finansinę pagalbą vertinimą. Rengdama tą vertinimą, be ekonominės, biudžeto ir finansinės padėties, įskaitant nacionalinio vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano įgyvendinimą, analizės, Komisija atsižvelgia į visas šias aplinkybes: 

(a)ar valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP viršija 90 %; 

(b)ar Taryba, remdamasi SESV 126 straipsnio 6 dalimi, nusprendė, kad yra susidaręs perviršinis deficitas;  

(c)Komisijos atliktą tos valstybės narės skolos tvarumo analizę;

(d)tos valstybės narės skolinimosi sąlygas;

(e)finansinio stabilumo sąlygas toje valstybėje narėje.

Komisija savo specialų vertinimą pateikia EFK. Gavusi EFK nuomonę, Komisija gali penkeriems metams sustabdyti 1a dalyje nurodytus vertinimus, jei padaro išvadą, kad vidutinės trukmės laikotarpiu atitinkamos valstybės narės pajėgumui grąžinti gautą finansinę pagalbą nekyla reikšmingos rizikos.  

Komisija savo išvadas dėl 1a dalyje nurodytų vertinimų sustabdymo pateikia kompetentingam Europos Parlamento komitetui, EFK ir atitinkamos valstybės narės parlamentui. 

2b. Užbaigusi 2a dalyje nustatytą procedūrą, Komisija pateikia naują vertinimą pagal tą dalį bet kuriuo iš šių atvejų:

(a)pasibaigus sustabdymo galiojimo laikotarpiui;

(b)jei pasikeičia kuri nors iš 2a dalies a arba b punkte nurodytų aplinkybių;

(c)jei kuri nors iš 2a dalies c, d arba e punkte nurodytų aplinkybių iš esmės pablogėja.“;

(e)3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Komisija kartu su ECB vykdo išvykstamuosius patikrinimus valstybėje narėje, kuriai taikoma priežiūra po programos įgyvendinimo, kaip to reikalaujama 1a, 2a ir 2b punktų tikslais.“;

(f)įterpiama 3a dalis:

„3a. Europos Parlamento kompetentingas komitetas gali pasiūlyti galimybę atitinkamai valstybei narei ir Komisijai keistis nuomonėmis apie pažangą, padarytą vykdant priežiūrą po programos įgyvendinimo.“;

(10)16 ir 17 straipsniai išbraukiami;

(11)įterpiamas 18a straipsnis:

„18a straipsnis 

Administraciniai susitarimai su ESM ir kitomis atitinkamomis finansų įstaigomis

 

Komisija siekia sudaryti būtinus administracinius susitarimus su ESM ir kitomis atitinkamomis tarptautinėmis finansų institucijomis, kad būtų užtikrintas glaudus bendradarbiavimas vykdant šiame reglamente numatytą veiklą.“;

(12)19 straipsnio antros pastraipos c punktas pakeičiamas taip:

„c) šio reglamento indėlis siekiant tvaraus ir integracinio augimo ir socialinio bei ekonominio atsparumo.“.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu    Tarybos vardu

Pirmininkas / Pirmininkė    Pirmininkas / Pirmininkė

TEISĖS AKTO PASIŪLYMO FINANSINIO POVEIKIO IR SKAITMENINIŲ ASPEKTŲ PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA3

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas3

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys)3

1.3.Tikslas (-ai)3

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)3

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)3

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis3

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai3

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:4

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas4

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį4

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.4

1.5.3.Panašios patirties išvados4

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis5

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą5

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė6

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai)6

2.VALDYMO PRIEMONĖS8

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės8

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)8

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas8

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)8

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)8

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės9

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS10

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)10

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams12

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka12

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai12

3.2.1.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai17

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas22

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka24

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai24

3.2.3.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai24

3.2.3.3.Iš viso asignavimų24

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai25

3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto25

3.2.4.2.Finansuojami išorės asignuotosiomis pajamomis26

3.2.4.3.Visi žmogiškųjų išteklių poreikiai26

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga28

3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa28

3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai28

3.3.Numatomas poveikis pajamoms29

4.Skaitmeniniai aspektai29

4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai30

4.2.Duomenys30

4.3.Skaitmeniniai sprendimai31

4.4.Sąveikumo vertinimas31

4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės32

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 472/2013.

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys) 

Euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimas.

1.3.Tikslas (-ai)

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)

Pirmasis pasiūlymo tikslas – suderinti Reglamentu (ES) Nr. 472/2013 nustatytą teisinę sistemą su 2024 m. balandžio 30 d. įsigaliojusia reformuota ES ekonomikos valdymo sistema, kuria panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 (jį pakeičiant Reglamentu (ES) 2024/1263) ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97, taip pat atsižvelgti į institucinius pokyčius, įvykusius nuo 2013 m.

Antras tikslas – atsižvelgti į vertingą patirtį ir įžvalgas, sukauptas taikant Reglamentą (ES) Nr. 472/2013, paaiškinant tiek griežtesnės priežiūros, tiek priežiūros po programos įgyvendinimo taikymo sritį ir taikymą. Tokiu būdu pasiūlymu taip pat bus prisidedama prie ES ekonomikos valdymo sistemos racionalizavimo ir supaprastinimo.

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)

Siekiant užtikrinti suderinamumą su reformuota ES ekonomikos valdymo sistema, siūlomais Reglamento (ES) Nr. 472/2013 pakeitimais bus i) atnaujintos nuorodos į 2024 m. reforma nustatytus dokumentus ir sąvokas, taip pat kryžminės nuorodos į teisės aktus, kurie buvo iš dalies pakeisti vykdant tą reformą; ii) panaikintos pasenusios procedūros ir reikalavimas valstybėms narėms rengti dokumentus ir nustatyti papildomus ataskaitų teikimo įpareigojimus, kurie po 2024 m. reformos nebereikalingi.

Be to, atsižvelgiant į sukauptą patirtį taikant griežtesnę priežiūrą, pakeitimais bus siekiama paaiškinti griežtesnės priežiūros taikymą, kai euro zonos valstybė narė gauna prevencinę finansinę paramą. Galiausiai, atsižvelgiant į atitinkamus Europos Audito Rūmų nustatytus faktus, siūlomais Reglamento (ES) Nr. 472/2013 pakeitimais bus patikslinta priežiūros po programos įgyvendinimo taikymo sritis ir tikslas, taip pat jos taikymas, numatant galimybę prireikus priežiūrą racionalizuoti.

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis

Pasiūlymu turėtų būti užkirstas kelias ataskaitų dubliavimuisi ir sumažinta administracinė našta, tenkanti euro zonos valstybėms narėms, kurioms kyla finansinio stabilumo sunkumų grėsmė. Be to, pasiūlymu turėtų būti vengiama atgrasyti euro zonos valstybes nares prireikus prašyti prevencinės finansinės paramos. Galiausiai, pasiūlyme turėtų būti paaiškinta priežiūros po programos įgyvendinimo taikymo sritis ir tikslas, kad ES ekonomikos valdymo sistema būtų įgyvendinama geriau.

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Komisija kas penkerius metus parengs ataskaitą, kurioje apžvelgs i) reglamentų veiksmingumą siekiant jų tikslų; ii) pažangą, padarytą siekiant užtikrinti glaudesnį valstybių narių ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją laikantis SESV, ir iii) reglamento indėlį siekiant tvaraus ir integracinio augimo ir socialinio bei ekonominio atsparumo. Kai tinkama, kartu su ataskaita būtų teikiamas pasiūlymas iš dalies pakeisti reglamentus.

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

 nauju veiksmu 

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 13  

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą (naują) veiksmą

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

nėra duomenų

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

Priežastys imtis ES lygmens veiksmų (ex ante). Atsižvelgiant į ES sutartimis suteiktą vaidmenį užtikrinti valstybių narių, ypač euro zonos valstybių narių, kurioms daromas didesnis šalutinis ekonominis poveikis, be kita ko, susijęs su finansiniu stabilumu, ekonominės ir biudžeto politikos koordinavimą ir priežiūrą, būtina imtis veiksmų ES lygmeniu. Vien tik valstybių narių veiksmais šių tikslų pasiekti neįmanoma.

Numatoma sukurti ES pridėtinė vertė (ex post). Priėmus iš dalies pakeistą reglamentą, valstybės narės geriau įgyvendins ES ekonomikos valdymo sistemą, kartu bus sumažinti valstybėms narėms keliami ataskaitų teikimo reikalavimai.

1.5.3.Panašios patirties išvados

nėra duomenų

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

nėra duomenų

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

nėra duomenų

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė

 trukmė ribota

–    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

–    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

 trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai) 14

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

– padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–    vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

– trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

– tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui;

– įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

– viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį;

– valstybėje narėje įsteigtoms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė arba Sąjungos teisė ir kurioms pagal konkrečių sektorių taisykles gali būti patikėtas Sąjungos lėšų arba biudžeto garantijų įgyvendinimas tiek, kiek tokias įstaigas kontroliuoja viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, ir joms kontrolės įstaigos suteikia tinkamas finansines garantijas solidariosios atsakomybės forma arba lygiavertes finansines garantijas, kurios kiekvienam veiksmui gali būti apribotos iki didžiausios Sąjungos paramos sumos.

Pastabos

Pasiūlymas neturi poveikio ES biudžetui.

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

nėra duomenų

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

nėra duomenų

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)

nėra duomenų

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

nėra duomenų

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

nėra duomenų

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

Pasiūlymas neturi poveikio ES biudžetui.

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų rūšis

Įnašas

Numeris  

DA / NDA 15

ELPA šalių 16

valstybių kandidačių ir potencialių kandidačių 17

kitų trečiųjų valstybių

kitų asignuotųjų pajamų

[XX.YY.YY.YY]

DA / NDA

TAIP / NE

TAIP / NE

TAIP / NE

TAIP / NE

[XX.YY.YY.YY]

DA / NDA

TAIP / NE

TAIP / NE

TAIP / NE

TAIP / NE

[XX.YY.YY.YY]

DA / NDA

TAIP / NE

TAIP / NE

TAIP / NE

TAIP / NE

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų rūšis

Įnašas

Numeris  

DA / NDA

ELPA šalių

valstybių kandidačių ir potencialių kandidačių

kitų trečiųjų valstybių

kitų asignuotųjų pajamų

[XX.YY.YY.YY]

DA / NDA

TAIP / NE

TAIP / NE

TAIP / NE

TAIP / NE

[XX.YY.YY.YY]

DA / NDA

TAIP / NE

TAIP / NE

TAIP / NE

TAIP / NE

[XX.YY.YY.YY]

DA / NDA

TAIP / NE

TAIP / NE

TAIP / NE

TAIP / NE

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Numeris

GD: <…….>

Metai

Metai

Metai

Metai

IŠ VISO DFP 2021–2027

2024

2025

2026

2027

Veiklos asignavimai

Biudžeto eilutė

Įsipareigojimai

1a

 

 

 

 

0,000

Mokėjimai

2a

 

 

 

 

0,000

Biudžeto eilutė

Įsipareigojimai

1b

 

 

 

 

0,000

Mokėjimai

2b

 

 

 

 

0,000

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 18

Biudžeto eilutė

 

3

 

 

 

 

0,000

IŠ VISO asignavimų

<…….> GD

Įsipareigojimai

= 1a + 1b + 3

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

Mokėjimai

= 2a + 2b + 3

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

 

Metai

Metai

Metai

Metai

IŠ VISO DFP 2021–2027

2024

2025

2026

2027

IŠ VISO veiklos asignavimų  

Įsipareigojimai

4

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

Mokėjimai

5

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų

6

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos <...> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

Įsipareigojimai

= 4 + 6

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

 

Mokėjimai

= 5 + 6

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas (not to be completed for decentralised agencies)

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir atliktus darbus

Metai 
2024

Metai 
2025

Metai 
2026

Metai 
2027

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 skirsnį)

IŠ VISO

ATLIKTI DARBAI

Rūšis 19

Vidutinės sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Bendras skaičius

Iš viso sąnaudų

1 KONKRETUS TIKSLAS 20 ...

– Atliktas darbas

– Atliktas darbas

– Atliktas darbas

1 konkretaus tikslo tarpinė suma

2 KONKRETUS TIKSLAS ...

– Atliktas darbas

2 konkretaus tikslo tarpinė suma

IŠ VISO

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai

PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI

Metai

Metai

Metai

Metai

IŠ VISO 2021–2027

2024

2025

2026

2027

7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA

Žmogiškieji ištekliai

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

Kitos administracinės išlaidos

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

Neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

Žmogiškieji ištekliai

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

Tarpinė suma, neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

 

IŠ VISO

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto

Sąmatą surašyti etato ekvivalentais 21

PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI

Metai

Metai

Metai

Metai

2024

2025

2026

2027

 Etatų plano etatai (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

20 01 02 01 (Būstinė ir Komisijos atstovybės)

0

0

0

0

20 01 02 03 (ES delegacijos)

0

0

0

0

01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)

0

0

0

0

01 01 01 11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)

0

0

0

0

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)

0

0

0

0

• Išorės darbuotojai (etato ekvivalentais)

20 02 01 (AC, END finansuojami iš bendrojo biudžeto)

0

0

0

0

20 02 03 (AC, AL, END ir JPD ES delegacijose)

0

0

0

0

Administracinės paramos eilutė 
[XX.01.YY.YY]

- būstinėje

0

0

0

0

- ES delegacijose

0

0

0

0

01 01 01 02 (AC, END – netiesioginiai moksliniai tyrimai)

0

0

0

0

01 01 01 12 (AC, END – tiesioginiai moksliniai tyrimai)

0

0

0

0

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – 7 išlaidų kategorija

0

0

0

0

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) – neįtraukta į 7 išlaidų kategoriją

0

0

0

0

IŠ VISO

0

0

0

0

Pasiūlymui įgyvendinti reikalingi darbuotojai (etato ekvivalentais):

Bus pasitelkiami dabartiniai Komisijos tarnybų darbuotojai.

Papildomi darbuotojai išskirtinėmis aplinkybėmis*

bus finansuojami pagal 7 išlaidų kategoriją arba iš mokslinių tyrimų

bus finansuojami iš BA eilutės

bus finansuojami iš mokesčių

Etatų plano etatai

nėra duomenų

Išorės darbuotojai (CA, SNE, INT)

Vykdytinų užduočių aprašymas, kai užduotis vykdo:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai

Išorės darbuotojai

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga

IŠ VISO skaitmeninių ir IT asignavimų

Metai

Metai

Metai

Metai

IŠ VISO DFP 2021–2027

2024

2025

2026

2027

7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA

IT išlaidos (organizacijos) 

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

Neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

Politikos priemonių IT išlaidos veiklos programoms

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

Tarpinė suma, neįtraukta į 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

 

IŠ VISO

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

Pasiūlymas (iniciatyva)

–    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

–    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

–    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Metai 
2024

Metai 
2025

Metai 
2026

Metai 
2027

Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą 

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

 
3.3.    Numatomas poveikis pajamoms

–    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–    nuosaviems ištekliams

–    kitoms pajamoms

–    nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė:

Einamųjų finansinių metų asignavimai

Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 22

Metai
2024

Metai
2025

Metai
2026

Metai
2027

…………. straipsnis

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

4.Skaitmeniniai aspektai

4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai

Siūlomais pakeitimais nenustatoma jokių naujų skaitmeninės svarbos reikalavimų. Siūlomais pakeitimais nenustatoma jokių papildomų pareigų ar nuostatų, susijusių su duomenų rinkimu, tvarkymu, generavimu, keitimusi jais ar dalijimusi jais, suinteresuotųjų šalių procesų automatizavimu ar skaitmenizavimu, naujų ar esamų skaitmeninių sprendinių ar skaitmeninių viešųjų paslaugų naudojimu. Todėl šiuo pasiūlymu nenustatyta jokių papildomų skaitmeninės svarbos reikalavimų.

4.2.Duomenys

nėra duomenų

4.3.Skaitmeniniai sprendimai

nėra duomenų

4.4.Sąveikumo vertinimas

nėra duomenų

4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės

nėra duomenų

(1)    Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita 18/2021 „Komisijos vykdoma makroekonominio koregavimo programą baigiančių valstybių narių priežiūra: tinkama priemonė, kurią reikia racionalizuoti“.
(2)    2020 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatas „Ekonomikos valdymo peržiūra. Reglamentų (ES) Nr. 1173/2011, 1174/2011, 1175/2011, 1176/2011, 1177/2011, 472/2013 ir 473/2013 taikymo ir Tarybos direktyvos 2011/85/ES tinkamumo ataskaita“, COM(2020) 55 final.
(3)    Komunikatas dėl ES ekonomikos valdymo sistemos reformos gairių, COM(2022) 583 final.
(4)    SWD(2020) 210 final.
(5)    OL C , , p. .
(6)    2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (OL L 140, 2013 5 27, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2013/472/oj ).
(7)    2024 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97, (OL L, 2024/1263, 2024 4 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1263/oj ).
(8)    2024 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentas (ES) 2024/1264, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo, (OL L, 2024/1264, 2024 4 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1264/oj ).
(9)    2024 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva (ES) 2024/1265, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms, (OL L, 2024/1265, 2024 4 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2024/1265/oj ).
(10)    2025 m. vasario 11 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Paprastesnė ir greitesnė Europa. Komunikatas dėl įgyvendinimo ir supaprastinimo“, COM(2025) 47 final.
(11)    2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, (OL L 287, 2013 10 29, p. 63, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1024/oj ).
(12)    Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita 18/2021 „Komisijos vykdoma makroekonominio koregavimo programą baigiančių valstybių narių priežiūra: tinkama priemonė, kurią reikia racionalizuoti“.
(13)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.
(14)     Informacija apie biudžeto vykdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BUDGpedia“ https://myintracomm.ec.europa.eu/corp/budget/financial-rules/budget-implementation/Pages/implementation-methods.aspx .
(15)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.
(16)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.
(17)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidatų.
(18)    [Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.]
(19)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).
(20)    Apibūdinta 1.3.2 skirsnyje „Konkretus tikslas (-ai) ...“.
(21)    Po lentele nurodykite, kiek etato ekvivalentų iš nurodyto skaičiaus jau paskirti veiksmui valdyti ir (arba) gali būti perskirstyti jūsų generaliniame direktorate ir kokie yra jūsų grynieji poreikiai.
(22)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.