Konsoliduotas TEKSTAS: 32016D0544 — LT

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

kuriuo patvirtinama Graikijos makroekonominio koregavimo programa (2015/1411) ( 2 )

1. Kad būtų lengviau atkurtas tvarus Graikijos ekonomikos augimas ir fiskalinis bei finansinis stabilumas, Graikija tiksliai įgyvendina Programą, kurios pagrindiniai elementai išdėstyti šio sprendimo 2 straipsnyje. Programa sprendžiamos konkrečios rizikos, kurią kelia Graikija euro zonos finansiniam stabilumui, problemos, o jos tikslas – greitai atkurti tvirtą ir tvarią ekonominę ir finansinę padėtį Graikijoje bei šios šalies gebėjimą finansuoti visus savo poreikius tarptautinėse finansų rinkose. Programoje deramai atsižvelgiama į pagal SESV 121, 126, 136 ir 148 straipsnius Graikijai skirtas Tarybos rekomendacijas bei Graikijos veiksmus siekiant laikytis šių rekomendacijų ir plėsti, stiprinti ir tikslinti reikalingas politikos priemones.

2. Komisija kartu su ECB ir prireikus su TVF stebi Graikijos pažangą įgyvendinant Programą. Graikija visapusiškai bendradarbiauja su Komisija ir ECB. Visų pirma jis jiems pateikia visą informaciją, kuri, jų nuomone, reikalinga Programai stebėti.

3. Komisija kartu su ECB ir prireikus su TVF bei su Graikijos valdžios institucijomis nagrinėja visus Programos pakeitimus ir atnaujinimus, kurių gali reikėti, kad būtų tinkamai atsižvelgta į, be kita ko, bet kokį reikšmingą makroekonominių ir fiskalinių prognozių atotrūkį nuo rezultatų, neigiamą šalutinį poveikį ir makroekonominius ir finansinius sukrėtimus.

Siekdama užtikrinti, kad Programa būtų sklandžiai įgyvendinama, ir norėdama padėti tvariai ištaisyti disbalansą, Komisija nuolat teikia patarimus ir rekomendacijas dėl fiskalinių, finansų rinkos ir struktūrinių reformų.

Komisija reguliariai vertina Programos ekonominį poveikį ir rekomenduoja būtinus pataisymus siekiant skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą, užtikrinant būtiną fiskalinį konsolidavimą ir kuo labiau mažinant žalingą socialinį poveikį.

1. Graikija vykdo fiskalinį konsolidavimą įgyvendindama aukštos kokybės nuolatines priemones, kartu užtikrindama, kad tų priemonių poveikis palankių sąlygų neturintiems asmenims būtų kuo mažesnis. Graikijos valdžios institucijos įsipareigoja užtikrinti tvarius viešuosius finansus ir per vidutinį laikotarpį pasiekti didelį ir tvarų pirminį perteklių, kuris tolygiai mažintų skolos ir BVP santykį. Taigi, Graikija laikosi fiskalinio plano, grindžiamo šiais pirminio pertekliaus tikslais: 1,75 % BVP 2017 m. ir 3,5 % BVP 2018 m. ir vidutiniu laikotarpiu. Siekdamos laikytis tikslinio pirminio pertekliaus plano, Graikijos valdžios institucijos įsipareigoja ne vėliau kaip 2018 m. imtis papildomų struktūrinių priemonių, kurių poveikis sudarytų 0,3 % BVP. Tiems pirminio pertekliaus tikslams pasiekti skirtos priemonės, dėl kurių susitarta per antrą peržiūrą, apima: socialinių išmokų racionalizavimą ir mokesčių išlaidų panaikinimą remiantis Pasaulio banko socialinės paramos peržiūros rekomendacijomis; sveikatos priežiūros išlaidų racionalizavimą išplečiant uždaro biudžeto sistemos taikymo sritį ir mažinant lėšų susigrąžinimo viršutines ribas; mokesčio už trumpalaikę turistų apgyvendinimo vietų nuomą įvedimą; tam tikrų su rezultatais susietų paskatų ir lengvatų viešajame sektoriuje racionalizavimą.

2. Siekdamos biudžetą perbalansuoti taip, kad politika būtų palankesnė augimui ir jos nauda pasiskirstytų teisingiau, kartu užtikrindamos, kad būtų pasiekti vidutinio laikotarpio fiskaliniai tikslai, Graikijos valdžios institucijos imasi šių teisėkūros veiksmų:

i) priima 2018–2021 m. vidutinio laikotarpio fiskalinę strategiją, atitinkančią sutartus vidutinio laikotarpio tikslus, kurie turėtų būti pasiekti nesiimant augimui nepalankių priemonių;

ii) įgyvendina pensijų reforma, pagal kurią grynasis sutaupytų lėšų rodiklis 2019–2022 m. sudarytų 1 % BVP, ir gyventojų pajamų mokesčio reforma, pagal kurią grynasis sutaupytų lėšų rodiklis 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. sudarytų 1 % BVP;

iii) priima augimą skatinantį mokesčių paketą, kurio grynasis poveikis atitiktų gyventojų pajamų mokesčio reformos poveikį; paketas turi apimti: i) gyventojų pajamų mokesčio tarifų ir solidarumo pridėtinio mokesčio sumažinimą, kurio poveikis biudžetui vidutiniu laikotarpiu sudarytų 0,8 % BVP; ii) įmonių pelno mokesčio tarifų sumažinimą, kurio poveikis biudžetui vidutiniu laikotarpiu sudarytų 0,1 % BVP; ir iii) turto mokesčio (ENFIA) sumažinimą, kurio poveikis sudarytų 0,1 % BVP;

iv) priima tikslinių išlaidų paketą, kurio grynasis poveikis atitiktų pensijų reformos poveikį ir kurį sudarytų: i) tikslinių socialinių išmokų išlaidų (būsto pašalpų; išmokų vaikui; maitinimo mokyklose; ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros ir (arba) priešmokyklinio ugdymo; pacientų priemokų už sveikatos priežiūrą sumažinimo pagal materialinę padėtį) padidinimas 0,7 % BVP; ii) 0,15 % BVP investicijos į aukštos kokybės viešąją infrastruktūrą; ir iii) 0,15 % BVP aktyvios darbo rinkos politikos priemonės;

v) įgyvendina gyventojų pajamų mokesčio priemones 2019 m., jei, remiantis galutinės programos peržiūros perspektyviniu vertinimu, reikalingas paankstintas įgyvendinimas, kad be augimui nepalankių priemonių 2019 m. būtų pasiektas sutartas 3,5 % BVP pirminio pertekliaus fiskalinis tikslas;

vi) ekspansinių priemonių paketas turi būti įgyvendintas nuo 2019 m., vykdant skaidrų procesą, o jo įgyvendinimo mastas turi atitikti institucijų numatomą sutartų Graikijos vidutinio laikotarpio tikslų viršijimą užtikrinant, kad tie tikslai būtų pasiekti, priklausomai nuo per galutinę programos peržiūrą skaidriai atlikto vertinimo ir pasiekto susitarimo.

3. Graikijos valdžios institucijos užbaigia sistemą, reikalingą, kad būtų visiškai įgyvendintos sąlygos įsteigti nepriklausomą valstybės pajamų instituciją ir jai veiksmingai veikti. Jos imasi papildomų mokestinių prievolių vykdymo gerinimo priemonių, įskaitant teisės aktų dėl elektroninių mokėjimų naudojimo skatinimo ir lengvinimo priėmimą. Kovos su mokesčių slėpimu stiprinimo priemonėmis, be kita ko, siekiama pagerinti teisingumo institucijų ir mokesčių administratorių bendradarbiavimo modelį.

4. Graikijos valdžios institucijos imasi priemonių, kuriomis toliau stiprinamas biudžeto rengimo procesas ir viešųjų finansų valdymas. Jos užtikrina, kad nacionalinės teisės aktai visiškai atitiktų Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (fiskalinį susitarimą). Graikijos valdžios institucijos taip pat pateikia vidutinio laikotarpio veiksmų planą, kuriuo užtikrinama, kad mokėjimai būtų atliekami laikantis. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/7/ES ( 3 ). Jos sustiprina viešųjų pirkimų sistemą, be kita ko, skatindamos centralizuotus viešuosius pirkimus.

5. Graikijos valdžios institucijos visiškai įgyvendina 2016 m. visapusiškos pensijų reformos naujas teisės aktų nuostatas. Viešosioms sveikatos priežiūros išlaidoms racionalizuoti Graikijos valdžios institucijos imasi struktūrinių priemonių, daugiausia dėmesio skirdamos efektyvumui gerinti, įskaitant uždarą biudžetą (lėšų susigrąžinimo viršutinę ribą), apimantį straipsnius, kuriems lėšų susigrąžinimas anksčiau netaikytas. Jos paskelbia atnaujintą kainų leidinį vaistų kainoms mažinti, reguliariai atnaujina ir skelbia teigiamus ir neigiamus sąrašus ir imasi papildomų priemonių generinių vaistų naudojimui didinti.

6. Graikijos valdžios institucijos užtikrina sklandų socialinio solidarumo pajamų programos įdiegimą ir įgyvendinimą. Remdamosi Pasaulio banko pateiktomis atitinkamomis socialinės paramos peržiūros rekomendacijomis, jos imasi esminės gerovės sistemos reformos. Ta reforma siekiama racionalizuoti sistemą ir geriau tenkinti pažeidžiamiausių asmenų poreikius, be kita ko, išteklius perskiriant nacionaliniam naujos socialinio solidarumo pajamų programos įdiegimui finansuoti.

7. Nepagrįstai nedelsdamos ir nesukeldamos grėsmės finansiniam stabilumui, jam išsaugoti Graikijos valdžios institucijos paskelbia kapitalo kontrolės švelninimo veiksmų planą. Jos įvertina ir šalina neveiksnių paskolų antrinės rinkos veikimo kliūtis, nustatytas Įstatymo 4354/2015 įgyvendinimo peržiūros ataskaitoje, kad būtų racionalizuotas neveiksnių paskolų tvarkytojų licencijų išdavimo procesas. Graikijos valdžios institucijos nustato neteisminio neveiksnių paskolų restruktūrizavimo programą ir užtikrina sklandų jos įgyvendinimą. Pagal programą skolos restruktūrizavimo mechanizmą turi būti galima taikyti ir dideliems, ir mažesniems skolininkams, kurių skola viršija mažiausią ribą, ir skolos restruktūrizavimo mechanizmas gali būti taikomas visiems skolos, įskaitant privačiojo ir viešojo sektorių skolą, elementams, neįskaitant socialinio draudimo įmokų ir išskaičiuojamų mokesčių. Graikijos valdžios institucijos taip pat modernizuoja įmonių nemokumo sistemą ir užtikrina veiksmingą jos įgyvendinimą, daugiausia dėmesio skirdamos nemokumo specialistų vaidmeniui. Graikijos valdžios institucijos peržiūri Civilinio proceso kodeksą, kad jis būtų suderintas su geriausia Sąjungos patirtimi.

8. Augimui, konkurencingumui ir investicijoms skatinti Graikijos valdžios institucijos toliau rengia ir įgyvendina įvairias produktų rinkų reformas, Šiomis reformomis siekiama pasiekti geriausią Sąjungos patirtį. Reformos apima: tolesnį EBPO priemonių rinkinio rekomendacijų įgyvendinimą siekiant šalinti konkurencijos kliūtis įvairiuose sektoriuose; reformas, kuriomis siekiama liberalizuoti investavimo licencijų išdavimą ir sumažinti administracinę naštą norint pradėti verslą; tolesnius reglamentuojamųjų profesijų liberalizavimo veiksmus; reformas, kuriomis siekiama modernizuoti žemės naudojimo sistemą, įskaitant teritorijų planavimą ir žemės kadastrą; vandens ir transporto sektorių veikimo gerinimo priemones.

9. Kiek tai susiję su darbo rinkomis, Graikija priima teisės aktus, kuriais paaiškinama, kad 2011 m. kolektyvinių derybų reformos bus pratęstos iki Programos pabaigos. Graikijos valdžios institucijos dabartinę administracinę kolektyvinio atleidimo iš darbo sistemą pakeičia ne ilgesne kaip trijų mėnesių įspėjimo procedūra, pagal kurią nereikia išankstinio patvirtinimo, ir iš dalies pakeičia teisės aktus dėl kolektyvinių veiksmų. Graikijos valdžios institucijos taip pat imasi tolesnių veiksmų siekdamos kovoti su nedeklaruojamu darbu, stiprinti profesinį rengimą ir mokymą ir įgyvendinti trejų metų švietimo veiksmų planą.

10. Graikijos valdžios institucijos energetikos rinkose toliau įgyvendina plataus masto reformas, kad tos rinkos atitiktų Sąjungos teisės aktus ir politiką, taptų šiuolaikiškesnės ir konkurencingesnės, kad būtų sumažintas monopolistinis pelnas ir neveiksmingumas, skatinamos inovacijos, sudaromos palankios sąlygos plačiau naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius bei dujas ir užtikrintas visų tų pokyčių naudos perdavimas vartotojams. Kad rinkos senbuvio užimama rinkos dalis pasiektų sutartus dydžius, Graikijos valdžios institucijos elektros energijos rinkoje toliau įgyvendina elektros energijos aukcionus ir pasiūlo besąlyginių struktūrinių priemonių rinkos senbuvio gamybos pajėgumų daliai parduoti, laikydamosi atitinkamų Komisijos sprendimų ( 4 ); kurie buvo patvirtinti Bendrojo Teismo. Graikijos valdžios institucijos taip pat tęsia procesą, kuriuo perdavimo sistemos operatoriaus nuosavybė būtų visiškai atskirta nuo rinkos senbuvio, toliau įgyvendina atsinaujinančiosios energijos paskatų reformą ir užtikrina, kad būtų laiku įgyvendintos kitos rinkos reformos. Toliau įgyvendinant dabartines reformas dujų rinkoje, be kita ko, turėtų būti pasiekta, kad pagal planą ne vėliau kaip 2018 m. būtų sudarytos sąlygos visiems klientams keisti tiekėją. Graikijos valdžios institucijos imasi papildomų veiksmų, kad būtų pašalintos likusios veiksmingos konkurencijos kliūtys didmeninėse ir mažmeninėse dujų rinkose ir skatinamas tiekimo tinklų sujungimas ir tiekimo šaltinių įvairinimas.

11. Graikijos valdžios institucijos toliau įgyvendina plataus užmojo privatizavimo programą ir politiką, kuria remiamos investicijos. Graikijos valdžios institucijos įsipareigoja palengvinti privatizavimo procesą ir užbaigti visus būtinus valdžios veiksmus, kad konkursai galėtų būti vykdomi sėkmingai. Šiuo požiūriu Graikijos valdžios institucijos užbaigia visus būtinus veiksmus, dėl kurių kas ketvirtį susitaria Graikijos Respublikos turto plėtros fondas (HRADF), institucijos ir Graikijos Vyriausybė. Vyriausybės vykdytinų veiksmų sąrašą patvirtino HRADF Direktorių valdyba. Įsteigus Graikijos turto ir dalyvavimo valdant turtą įmonę (HCAP), kuriai priklauso vertingas Graikijos turtas, Graikijos valdžios institucijos užtikrina, kad HCAP valdymas ir vidaus taisyklės atitiktų tarptautinius standartus ir geriausią patirtį, įskaitant EBPO valstybės valdomų įmonių valdymo gaires. Visa apimantis HCAP tikslas – valdyti vertingą Graikijos turtą, jį saugoti, kurti ir galiausiai didinti jo vertę, kurią ji pavers pinigais privatizacijos ir kitais būdais.

12. Pagrindinis Programos prioritetas tebėra šiuolaikinis valstybės ir viešasis administravimas. Graikijos valdžios institucijos itin daug dėmesio skiria viešojo sektoriaus efektyvumo tiekiant esmines viešąsias gėrybes ir paslaugas didinimo priemonėms, kurių jau imtasi pagal Programą, įgyvendinti, visų pirma kiek tai susiję su vadovų įdarbinimu ir depolitizavimu, rezultatų vertinimu ir judumu. Imamasi priemonių teismų sistemos efektyvumui didinti, be kita ko, sudarant sąlygas elektroniniams aukcionams įgyvendinti, ir kovai su korupcija stiprinti. Toliau įgyvendinant jau priimtas reformas stiprinamas tokių svarbiausių institucijų kaip pajamų administracija ir statistikos institutas (Elstat) institucinis ir veiklos nepriklausomumas.

( 1 ) Šis aktas iš pradžių buvo priimtas tik anglų kalba ir paskelbtas OL L 219, 2015 8 20, p. 12.

( 2 ) Šis aktas iš pradžių buvo priimtas tik anglų kalba ir paskelbtas OL L 219, 2015 8 20, p. 12.

( 3 ) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius (OL L 48, 2011 2 23, p. 1).

( 4 ) 2016 m. gruodžio 15 d. Sprendimas DEI prieš Komisiją, T-169/08 RENV, ECLI:EU:T:2016:733 ir 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimas, DEI prieš Komisiją, T-421/09 RENV, ECLI:EU:T:2016:748.

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
►M1	TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2017/1226 2017 m. birželio 30 d.	L 174	22	7.7.2017