C-542/1662016CC0542EU:C:2017:8790001111919

Generalinio advokato M. Campos Sánchez-Bordona išvada – Byla C-542/16

Länsförsäkringar Sak Försäkringsaktiebolag ir kt.

<TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Manuel Campos Sánchez‑Bordona Išvada</HT>,</P><P>pateikta <DATE ISO="20171121">2017 m. lapkričio 21 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: ispanų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑542/16</HT></P><P>Länsförsäkringar Sak Försäkringsaktiebolag,</P><P>Jan-Herik Strobel,</P><P>Mona Strobel,</P><P>Margareta Nilsson,</P><P>Per Nilsson,</P><P>Kent Danås,</P><P>Tommy Jönsson įpėdiniai,</P><P>Stefan Pramryd,</P><P>Stefan Ingemansson,</P><P>Lars Persson,</P><P>Magnus Persson,</P><P>Anne-Charlotte Wickström,</P><P>Peter Nilsson,</P><P>Ingela Landau,</P><P>Thomas Landau,</P><P>Britt-Inger Ruth Romare,</P><P>Gertrud Andersson,</P><P>Eva Andersson,</P><P>Rolf Andersson,</P><P>Lisa Bergström,</P><P>Bo Sörensson,</P><P>Christina Sörensson,</P><P>Kaj Wirenkook,</P><P>Lena Bergquist Johansson,</P><P>Agneta Danås,</P><P>Hans Eriksson,</P><P>Christina Forsberg,</P><P>Christina Danielsson,</P><P>Per-Olof Danielsson,</P><P>Ann-Christin Jönsson,</P><P>Åke Jönsson,</P><P>Stefan Lindgren,</P><P>Daniel Röme,</P><P>Ulla Nilsson,</P><P>Leif Göran Erik Nilsson įpėdiniai</P><P>prieš</P><P>Ingvar Mattsson įpėdinius,</P><P>Länsförsäkringar Sak Försäkringsaktiebolag</P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Högsta domstolen</HT> (Aukščiausiasis Teismas, Švedija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI>Direktyva 2002/92/EBTarpininkavimas draudžiant ir perdraudžiantDirektyva 2004/39/EBKonsultacijos dėl investicijųDraudimo tarpininkavimo veikla, nesant ketinimo sudaryti tikrą draudimo sutartįDraudimo tarpininkavimo veiklos ir konsultacijų dėl investicijų atskyrimasSu kaupiamuoju gyvybės draudimu susijęs tarpininkavimas ir konsultacijosSu investiciniais vienetais susijęs gyvybės draudimas (unit linked)1.Högsta domstolen (Aukščiausiasis Teismas, Švedija) šiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą iškėlė abejonių dėl Europos Sąjungos nuostatų taikymo dviejose jo nagrinėjamose bylose, kurių aplinkybės skiriasi. Nors abi bylos susijusios su draudimo tarpininkavimu, vienoje

Pagal nacionalinę numeraciją tai yra kasacinis skundas byloje T 25-16.

 kyla klausimas tik dėl civilinės atsakomybės sąlygų, kai įmonės, draudimo tarpininkės, vadovas nepagrįstai pasisavino klientų jam patikėtas sumas.2.Kita byla

Pagal nacionalinę numeraciją tai yra kasacinis skundas byloje T 2761-15.

 sudėtingesnė. Joje nagrinėjami klausimai, kaip atskirti draudimo tarpininkavimą ir tarpininkavimą dėl finansinių produktų.3.Dėl nuolatinės finansų rinkų raidos atsirado daugybė investicinių priemonių, kurios dabar siejamos su tradiciniu gyvybės draudimu. Draudimo bendrovės siūlo labai įvairių draudimo paketų (kaupiamąjį draudimą, kaupiamąjį gyvybės draudimą, kaupiamąjį investicinį gyvybės draudimą arba su investiciniais vienetais susietą gyvybės draudimą ir kitų rūšių draudimą)

Rinkoje įprasta vartoti terminą anglų kalba unit linked, kai norima apibūdinti sutartis, pagal kurias draudėjas investuoja į gyvybės draudimą, nurodantį, į kokius aktyvus pateks investicija, šie aktyvai priklauso draudimo bendrovei, o ji juos priskiria draudimo sutarčiai.

, kuriais siekiama tvarkyti klientų santaupas derinant klasikinio draudimo elementus su iš finansinių produktų gaunamu – daugiau ar mažiau užtikrintu – pelnu. Pagal tokius paketus apsidraudusio asmens pervedamas įmokas draudimo bendrovė investuoja į finansines priemones, tačiau asmuo prisiima su šių investicijų kitimu susijusią riziką, kuri, žinoma, gali tapti jam nepalanki.4.Atsakydamas į antroje byloje pateiktus prejudicinius klausimus Teisingumo Teismas turės nuspręsti, ar tarpininkams, platinantiems draudimą, kuriam būdingi šie požymiai, taikomi teisės aktai, reglamentuojantys draudimo tarpininkavimą, ar vis dėlto dėl finansinio elemento ir dėl šio tipo produktų didesnės rizikos, įskaitant nepastovumą, tokią veiklą veikiau reikia laikyti tarpininkavimu investicijų klausimais.5.Abiejų rūšių tarpininkavimo teisinis režimas skiriasi ir jis reglamentuojamas kelių direktyvų; visai neseniai buvo atliktos jų pataisos, kurios įsigalios nuo 2018 m. Vis dėlto Teisingumo Teismo sprendimas šioje byloje bus naudingas tiek dabar, tiek nuo 2018 m., aiškinant nuostatas, susijusias su draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais.<TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></HT></TXT></NP></TI>6.Draudimo tarpininkavimą reglamentuoja Direktyva 2002/92/EB

2002 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl draudimo tarpininkavimo (OL L 9, 2003, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 4 t., p. 330).

, iš dalies pakeista ir nauja redakcija išdėstyta Direktyva (ES) 2016/97

2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl draudimo produktų platinimo (nauja redakcija) (OL L 26, 2016, p. 19).

.7.Konsultacijoms dėl investicijų taikytina Direktyva 2004/39/EB

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 263) (toliau – Direktyva FPRD I).

, panaikinta Direktyva 2014/65/ES

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014, p. 349) (toliau – Direktyva FPRD II).

.<TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Direktyva 2002/92</HT></TXT></NP></TI>8.Aštuntoje, devintoje, dešimtoje, keturioliktoje ir septynioliktoje konstatuojamosiose dalyse nustatyta:(8)Todėl nacionalinių nuostatų dėl profesinių ir registracijos reikalavimų asmenims, kurie pradeda ir vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą, derinimas gali būti naudingas ir vienos bendros finansinių paslaugų rinkos sukūrimui, ir klientų apsaugos šioje srityje stiprinimui;(9)Draudimo produktus gali platinti įvairūs asmenys ar institucijos, pavyzdžiui, agentai, brokeriai ir bankų draudimo operatoriai; vienodas požiūris į operatorius ir kliento apsaugą yra būtinas, kad visi minėti asmenys ar institucijos būtų šios direktyvos subjektai.

<…>

(14)Draudimo ir perdraudimo tarpininkai turėtų būti įregistruoti valstybių narių, kuriose yra jų gyvenamoji vieta arba pagrindinė buveinė, kompetentingose institucijose, jeigu jie atitinka griežtus profesinius reikalavimus, keliamus jų kompetencijai, gerai reputacijai, profesinės civilinės atsakomybės draudimui ir finansiniam pajėgumui;

<…>

(17)Kompetentingų institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija yra esminis dalykas siekiant apsaugoti klientus ir užtikrinti draudimo bei perdraudimo veiklos patikimumą vienoje bendroje rinkoje.9.Dėl taikymo srities 1 straipsnio 1 dalyje numatyta:

Ši direktyva nustato fizinių ir juridinių asmenų, įsteigtų valstybėje narėje arba norinčių ten įsisteigti, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklos pradėjimą ir vykdymą.

10.2 straipsnio 3 punkte nustatyta:

„Šioje direktyvoje:

<…>

3)draudimo tarpininkavimas – veikla, susijusi su supažindinimu su galimybe sudaryti draudimo sutartis, pasiūlymu sudaryti draudimo sutartis ar kitu draudimo sutarčių parengiamuoju darbu, taip pat veikla, susijusi su draudimo sutarčių sudarymu arba pagalba administruojant ar vykdant tokias sutartis, visų pirma pateikus reikalavimą išmokėti draudimo išmoką.

Jeigu šią veiklą vykdo draudimo įmonė arba draudimo įmonės darbuotojas, veikiantis tos draudimo įmonės atsakomybe, tai ji nėra laikoma draudimo tarpininkavimu.

Draudimo tarpininkavimu taip pat nelaikomas atsitiktinis informacijos teikimas užsiimant kita profesine veikla, jeigu tos veiklos tikslas nėra padėti klientui sudaryti ar vykdyti draudimo sutartį; profesionalus draudimo įmonei pateiktų reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administravimas; nuostolių patikslinimas ar ekspertinis reikalavimų išmokėti draudimo išmoką vertinimas.

11.4 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta:

3.Draudimo ir perdraudimo tarpininkai apsidraudžia profesiniu draudimu, galiojančiu visoje Bendrijoje, arba pasirūpina kita profesiniam draudimui prilyginama garantija, apsaugančia nuo profesinio aplaidumo pasekmių. Draudimo ar garantijos suma turėtų būti ne mažesnė nei 1000000 eurų kiekvienam atskiram reikalavimui išmokėti draudimo išmoką, arba iš viso 1500000 eurų per metus visiems reikalavimams išmokėti draudimo išmoką, išskyrus tuos atvejus, kai šia draudimo ar jam prilyginama garantija jau yra pasirūpinusi draudimo, perdraudimo ar kita įmonė, kurios vardu veikia draudimo ar perdraudimo tarpininkas, arba kuri yra įgaliojusi draudimo ar perdraudimo tarpininkus veikti jos naudai, arba jeigu įmonė prisiima visišką atsakomybę už tarpininko veiksmus.4.Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių apsaugoti klientus, kai draudimo tarpininkas negali pervesti draudimo įmokos draudimo įmonei arba pervesti pareikalautą išmokėti draudimo sumą, arba grąžinti įmoką apdraustajam.

12.12 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta:

2.Jeigu draudimo tarpininkas informuoja klientą, kad jis konsultuoja remdamasis sąžiningos analizės rezultatais, jis privalo konsultuoti atlikęs pakankamai išsamią rinkoje siūlomų draudimo sutarčių analizę, kad galėtų vadovaudamasis profesionaliais kriterijais klientui rekomenduoti sudaryti jo poreikius tinkamai atitinkančią draudimo sutartį.3.Prieš sudarydamas kiekvieną konkrečią sutartį, draudimo tarpininkas turi nurodyti, visų pirma remdamasis kliento pateikta informacija, bent jau to kliento poreikius ir reikalavimus, taip pat pagrindines priežastis, kuriomis remdamasis jis klientui davė vieną ar kitą patarimą dėl tam tikro draudimo produkto. Ši informacija išdėstoma atsižvelgiant į siūlomos draudimo sutarties sudėtingumą.

<TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Reglamentas (ES) Nr. 1286/2014<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P><DATE ISO="20141126">2014 m. lapkričio 26 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="352" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2014">OL L 352, 2014, p. 1</REF.DOC.OJ>). Jo įsigaliojimo data buvo pavėlinta iki <DATE ISO="20180101">2018 m. sausio 1 d.</DATE> <DATE ISO="20161214">2016 m. gruodžio 14 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/2340, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 1286/2014 (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="354" PAGE.FIRST="35" DATE.PUB="2016">OL L 354, 2016, p. 35)</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE></HT></TXT></NP></TI>13.Šio reglamento 1 straipsnyje nurodyta, kad reglamente nustatomos vienodos taisyklės dėl pagrindinės informacijos dokumento, kurį turi parengti ir [mažmeninių investicinių produktų paketų (MIPP), ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (DIP)] teikėjai, formato ir turinio ir dėl pagrindinės informacijos dokumento pateikimo neprofesionaliesiems investuotojams, siekiant sudaryti galimybę neprofesionaliesiems investuotojams suprasti ir palyginti MIPP ir DIP pagrindines savybes ir riziką.14.To paties reglamento 4 straipsnio 2 punkte draudimo principu pagrįstas investicinis produktas apibrėžtas kaip draudimo produktas, kuris turi termino arba išperkamąją vertę, kuri visiškai arba iš dalies tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo rinkos svyravimų.<TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">3.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Direktyva 2016/97</HT></TXT></NP></TI>15.Direktyvos penkiasdešimt šeštoje konstatuojamojoje dalyje numatyta:

Draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai dažnai siūlomi klientams kaip galima investicinių produktų, kuriems taikoma Direktyva [2014/65], alternatyva arba pakaitalas. Siekiant užtikrinti nuoseklią investuotojų apsaugą ir išvengti reguliacinio arbitražo rizikos, svarbu, kad draudimo principu pagrįstiems investiciniams produktams, be veiklos vykdymo standartų, kurie apibrėžti visiems draudimo produktams, būtų taikomi ir konkretūs standartai, skirti investiciniams elementams, esantiems tuose produktuose. Tokie konkretūs standartai turėtų apimti reikalavimą teikti tinkamą informaciją ir reikalavimą, kad konsultacijos būtų tinkamos, o atlygis ribojamas.

16.2 straipsnio 1 dalies 1 ir 17 punktuose pateikiami tokie apibrėžimai:

1)draudimo produktų platinimas – veikla, susijusi su konsultavimu dėl galimybės sudaryti draudimo sutartis, siūlymu sudaryti draudimo sutartis ar kitu su draudimo sutarčių sudarymu susijusiu parengiamuoju darbu, veikla, susijusi su draudimo sutarčių sudarymu arba pagalba administruojant ir vykdant tokias sutartis, visų pirma pateikus reikalavimą išmokėti draudimo išmoką, įskaitant informacijos apie vieną ar daugiau draudimo sutarčių teikimą pagal kriterijus, kuriuos klientas pasirinko naudodamasis interneto svetaine arba kitomis priemonėmis, ir draudimo produktų sąrašo pagal rangą sudarymą, įskaitant kainų ir produktų palyginimą, arba nuolaidos taikymą draudimo sutarties kainai, kai klientas gali tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti draudimo sutartį naudodamasis interneto svetaine arba kitomis priemonėmis;

<…>

17)draudimo principu pagrįstas investicinis produktas – draudimo produktas, kuris turi termino arba išperkamąją vertę, kai tas terminas ar išperkamoji vertė visiškai arba iš dalies tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo rinkos svyravimų <…>.

<TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">4.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Direktyva FPRD I</HT></TXT></NP></TI>17.1 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

Ši direktyva taikoma investicinėms įmonėms ir reguliuojamoms rinkoms.

18.2 straipsnio 1 dalyje numatyta:

Ši direktyva netaikoma:

a)draudimo įmonėms, apibūdintoms Direktyvos 73/239/EEB 1 straipsnyje ar apibūdintoms Direktyvos 2002/83/EB 1 straipsnyje, arba įmonėms, vykdančioms Direktyvoje 64/225/EEB nurodytą perdraudimo ir antrinio rizikos perdavimo veiklą;

<…>

c)asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, kai tokios paslaugos vykdant profesinę veiklą teikiamos atsitiktinai, o tų įmonių veiklą reguliuoja įstatymų ar norminių aktų nuostatos, arba šios profesijos veiklą reglamentuoja etikos kodeksas, nedraudžiantys teikti tokių paslaugų;

<…>

j)asmenims, teikiantiems konsultacijas dėl investicijų kitos profesinės veiklos, kuriai netaikoma ši direktyva, metu su sąlyga, kad tokios konsultacijos neįkainotos atskirai

<…>.

19.4 straipsnio 1 dalyje pateikiami tokie apibrėžimai:1)

investicinė įmonė – tai bet kuris juridinis asmuo, kurio nuolatinis darbas ar veikla yra profesionalus vienos ar daugiau investicinių paslaugų teikimas trečiosioms šalims ir (ar) vienos ar daugiau investicinių veiklų atlikimas;

<…>

2)investicinės paslaugos ir veikla – tai bet kurios I priedo A skirsnyje išvard[y]tos paslaugos ar veikla, susijusios su bet kuriomis I priedo C skirsnyje išvard[y]tomis priemonėmis;

<…>

4)konsultacijos dėl investicijų – tai asmeninių rekomendacijų teikimas klientui jo prašymu arba investicinės įmonės iniciatyva dėl vieno ar daugiau sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis.<TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">5.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Direktyva FPRD II</HT></TXT></NP></TI>20.Aštuoniasdešimt septintoje konstatuojamojoje dalyje numatyta:

Investicijos, į kurias įtrauktos draudimo sutartys, dažnai siūlomos klientams kaip galimos finansinių priemonių, kurioms taikoma ši direktyva, alternatyvos arba pakaitalai. Siekiant užtikrinti mažmeninių klientų apsaugą ir vienodas sąlygas panašiems produktams, svarbu draudimu grindžiamiems investiciniams produktams taikyti tinkamus reikalavimus. Kadangi šioje direktyvoje nustatytus investuotojų apsaugos reikalavimus reikėtų vienodai taikyti toms investicijoms, kurios įtraukiamos į paslaugų paketus pagal draudimo sutartis, skirtinga jų rinkos struktūra ir produkto ypatybės yra tinkamesnė priemonė už išsamius reikalavimus, nustatomus dabar atliekant Direktyvos [2002/92] peržiūrą, todėl jų nereikia nustatyti šia direktyva. Būsimais draudimo tarpininkų ir draudimo įmonių veiklą reglamentuojančiais Sąjungos teisės aktais derėtų užtikrinti nuoseklų reguliavimo metodą dėl įvairių finansinių produktų, patenkinančių panašius investuotojų poreikius ir dėl to keliančių atitinkamų investuotojų apsaugos sunkumų, platinimo. Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (toliau – EIOPA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010, ir EVPRI turėtų bendradarbiauti siekdamos nustatyti kuo nuoseklesnius tiems investiciniams produktams taikomus verslo etikos standartus. Tuos naujus draudimu grindžiamų investicinių produktų reikalavimus reikėtų nustatyti Direktyvoje [2002/92].

21.Direktyvos FPRD II 91 straipsnyje yra Direktyvos 2002/92 pakeitimų. Pastarosios direktyvos 2 straipsnio 3 punkto antra pastraipa pakeista taip:

Išskyrus šios direktyvos IIIA skyriuje numatytus atvejus, jei tą veiklą vykdo draudimo įmonė arba draudimo įmonės darbuotojas, veikiantis tos draudimo įmonės atsakomybe, ji nėra laikoma draudimo tarpininkavimu ar draudimo produktų platinimu.

22.Direktyvos 2002/92 2 straipsnis papildomas 13 punktu, kuriame draudimo principu pagrįstas investicinis produktas apibrėžtas kaip draudimo produktas, kuris turi termino arba išperkamąją vertę, kai tas terminas ar išperkamoji vertė visiškai arba iš dalies tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo rinkos svyravimų, su tam tikromis išimtimis.23.Be to, Direktyva FPRD II į Direktyvą 2002/92 įtrauktas IIIA skyrius, kuris vadinasi Papildomi vartotojų apsaugos reikalavimai, susiję su draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais. Šio skyriaus 13a straipsnyje Taikymo sritis nustatyta:

Taikant 2 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytą išimtį, šiuo skyriumi nustatomi papildomi reikalavimai, taikomi draudimo tarpininkavimo veiklai ir draudimo įmonių vykdomam tiesioginiam pardavimui, kai jis atliekamas parduodant draudimo principu pagrįstus investicinius produktus. Ta veikla toliau vadinama draudimo produktų platinimo veikla.

<TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Švedijos teisė</HT></HT></TXT></NP></TI>24.Lagen (2005:405) om försäkringsförmedling [Draudimo tarpininkavimo įstatymas (2005:405)] į Švedijos teisę perkelta Direktyva 2002/92.25.Pagal minėto įstatymo 1 skyriaus 1 straipsnio 2 dalį draudimo tarpininkavimas yra profesinė veikla, kurią sudaro: 1) supažindinimas su galimybe sudaryti draudimo sutartis, pasiūlymas sudaryti draudimo sutartis ar kito parengiamojo darbo siekiant sudaryti draudimo sutartis atlikimas; 2) draudimo sutarčių sudarymas trečiųjų asmenų vardu; arba 3) pagalba administruojant ar vykdant draudimo sutartis

Kiek tai susiję su draudimo tarpininkavimo veikla, Įstatymas 2005:405 atitinka Direktyvą 2002/92.

.26.To paties įstatymo 2 skyriaus 1 straipsnyje numatyta, kad draudimo tarpininkavimo veiklą (su tam tikromis šiuo atveju nereikšmingomis išimtimis) galima vykdyti tik gavus Finansinspektionen (Švedijos finansų rinkos priežiūros institucija) leidimą.27.Vienas iš reikalavimų leidimui gauti – apsidrausti profesinės civilinės atsakomybės draudimu, apimančiu bet kokią pareigą mokėti kompensaciją, dėl kurios gali būti pateiktas reikalavimas, jeigu draudimo tarpininkas nevykdo savo pareigų (Įstatymo 2005:405 2 skyriaus 5 straipsnio 4 punktas ir 6 straipsnio 2 punktas)28.Įstatymo 5 skyriuje įtvirtintos nuostatos, susijusios su tarpininkavimo veiklos vykdymu. Konkrečiai 4 straipsnyje numatyta, kad vykdydamas veiklą draudimo tarpininkas turi vadovautis gerąja praktika draudimo tarpininkavimo srityje ir tinkamai atsižvelgti į klientų interesus. Taip pat nurodyta, kad draudimo tarpininkas turi patarti klientui, atsižvelgdamas į jo pageidavimus ir poreikius bei rekomenduoti klientui tinkamus sprendimus. Tarpininkas turi atkalbėti klientus, kai tai yra iš esmės nekomerciniais tikslais veikiantys fiziniai asmenys, nuo produktų, kurie negali būti laikomi tinkamais atsižvelgiant į jų poreikius, finansinę situaciją ir kitas aplinkybes.29.5 skyriaus 7 straipsnyje nustatyta, kad draudimo tarpininkas, kuris tyčia ar dėl neatsargumo nevykdo savo pareigų pagal 4 straipsnį, privalo atlyginti dėl to klientui atsiradusią grynai turtinę žalą.<TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Procesai nacionaliniuose teismuose</HT></TXT></NP></TI>30.Abiejose bylose, kurias nagrinėja prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, suinteresuotieji asmenys reikalauja žalos atlyginimo iš bendrovės Länsförsäkringar Sak Försäkringsaktiebolag (toliau – Länsförsäkringar), su kuria konkretūs draudimo tarpininkai Švedijoje sudarė profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis.<TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Byla <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0026" ID="QS0026"/>Länsförsäkringar / Ingvar Mattson paveldėtojai<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/> (T 2761-15)</HT></HT></TXT></NP></TI>31.Ingvar Mattsson pagal kaupiamąjį gyvybės draudimą investavo 500000 Švedijos kronų (SEK) į investicijos sertifikatą (struktūrizuotą finansinę priemonę). Jis tai padarė 2010 m. sausio mėn., patarus registruotos draudimo tarpininkavimo bendrovės European Wealth Management Group AB (toliau – EWMG) darbuotojui.32.Ingvar Mattson prarado visą investuotą sumą ir pareiškė reikalavimus bendrovei EWMG, vėliau šiai bendrovei buvo iškelta bankroto byla. EWMG buvo apsidraudusi profesinės civilinės atsakomybės draudimu Länsförsäkringar, kaip to reikalaujama pagal Įstatymą 2005:405; draudimas apėmė jos veiklą ir pareigą mokėti kompensaciją pagal minėto įstatymo 5 skyriaus 7 straipsnį.33.I. Mattsson pareiškė ieškinį Länsförsäkringar ir reikalavo atlyginti 500000 SEK žalą, taip pat sumokėti delspinigius. Jis teigė, kad EWMG tyčia ar dėl neatsargumo

Konkrečiai dėl kaupiamojo gyvybės draudimo I. Mattsson EWMG kaltino tuo, kad ji jo neinformavo apie dėl investicijos sertifikatų kylančią didelę riziką arba neatkalbėjo nuo šios investicijos, ir, priešingai, pateikė neteisingos informacijos.

 neįvykdė savo pareigų pagal Įstatymo 2005:405 5 skyriaus 4 straipsnį, todėl ji turi sumokėti kompensaciją, ir kad tai yra draudiminis įvykis pagal tarp EWMG ir Länsförsäkringar sudarytą profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį.34.Länsförsäkringar pripažino, kad kaupiamojo gyvybės draudimo tarpininkavimui taikomas Įstatymo 2005:405, taigi ir profesinės civilinės atsakomybės draudimas. Tačiau tvirtino, kad, pirma, EWMG konsultacija pateikta ne dėl kaupiamojo gyvybės draudimo, o dėl investavimo į finansinę priemonę, įtrauktą į kaupiamąjį gyvybės draudimą. Taigi klausimas buvo susijęs ne su draudimo tarpininkavimu, o su konsultacija dėl investavimo į finansines priemones, kuriai taikomos kitos nuostatos

Lagen (2007:528) om värdepappersmarknaden [Vertybinių popierių rinkos įstatymas (2007:528)] ir lagen (2003:862) om finansiell rådgivning till konsumenter [Įstatymas dėl finansinių konsultacijų vartotojams (2003:862)].

.35.Länsförsäkringar nuomone, būtent finansinė konsultacija, o ne kaupiamojo gyvybės draudimo tarpininkavimas sukėlė žalą. Papildomai Länsförsäkringar teigė, kad EWMG nesielgė neatsargiai.36.Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį. Jis nusprendė, kad konsultacijai, dėl kurios kilo ginčas, taikomos ir Įstatymas 2005:405, ir Vertybinių popierių rinkos įstatymas. Tačiau kartu jis konstatavo, be kita ko, atsižvelgdamas į Europos Komisijos teiginius, kad nebuvo siekiama šių taisyklių taikyti kartu. Atsižvelgdamas į vartotojų apsaugos sumetimus ir į aplinkybę, jog, atrodo, Finansų rinkos priežiūros institucija nereikalavo, kad EWMG turėtų kokį nors konkretų leidimą finansinei veiklai vykdyti, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Ingvar Mattsson turi teisę remtis tuo, kad taikytinas profesinės civilinės atsakomybės draudimas.37.Länsförsäkringar pateikė apeliacinį skundą Apeliaciniam teismui, šis patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl šio sprendimo buvo paduotas kasacinis skundas Högsta domstolen (Aukščiausiasis Teismas). Länsförsäkringar tvirtino, kad EWMG konsultacija nėra draudimo tarpininkavimas, todėl jai netaikomas profesinės civilinės atsakomybės draudimas. Tačiau šiame etape Länsförsäkringar pripažįsta, kad EWMG elgėsi neatsargiai.38.I. Mattsson mirė; jo įpėdiniai prieštaravo, kad būtų pakeistas Apeliacinio teismo sprendimas.<TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Byla <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0027" ID="QS0027"/>Jan-Erik Strobel ir kt. / Länsförsäkringar<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/> (T 25‑16)</HT></HT></TXT></NP></TI>39.Registruota draudimo tarpininkavimo bendrovė Connecta Fond och Försäkring AB (toliau – Connecta), kuri daugiausia savo veiklą vykdė 2004–2010 m., buvo apsidraudusi profesinės civilinės atsakomybės draudimu Länsförsäkringar, kaip to reikalaujama pagal Įstatymą 2005:405; šis draudimas apėmė jos veiklą ir pareigą mokėti kompensaciją pagal to paties įstatymo 5 skyriaus 7 straipsnį.40.Daug asmenų kelerių metų laikotarpiu pervedė Connecta pinigų sumas, kad jos būtų investuotos į vadinamąjį Connecta bendrovės obligacijų produktą, kuris turėjo būti įtrauktas į kaupiamąjį gyvybės draudimą. Už tai šie asmenys gavo tam tikrus dokumentus; juos išdavė Connecta ir vienas iš jos darbuotojų Per Rytterborg, vėliau tapęs šios bendrovės vadovu. 2004–2010 m. laikotarpiu Connecta taip pat vykdė tikrą draudimo tarpininkavimo veiklą.41.Vėliau paaiškėjo, kad P. Rytterborg neteisėtai pasisavino klientų patikėtas lėšas. Apie jo veiksmus buvo pranešta policijai, o Connecta licencija panaikinta. 2010 m. lapkričio mėn. P. Rytterborg mirė. 2010 m. gruodžio mėn. dėl jo turto ir Connecta buvo iškeltos bankroto bylos.42.Dalis investuotojų pareiškė ieškinius Länsförsäkringar ir reikalavo sumokėti kompensacijas pagal Connecta profesinės civilinės atsakomybės draudimą už žalą, prilygstančią jų šiai bendrovei pervestoms sumoms, kurias jie patikėjo investuoti į kaupiamąjį gyvybės draudimą.43.Ieškovai teigia, kad tai buvo draudimo tarpininkavimo paslauga ir kad dėl P. Rytterborg veiksmų Connecta atsirado pareiga atlyginti žalą pagal Įstatymo 2005:405 5 skyriaus 7 straipsnį. Atitinkamai Connecta draudikui kyla pareiga kompensuoti.44.Länsförsäkringar tam prieštaravo ir, be kita ko, teigė, kad žala neatsirado dėl apdraustos veiklos, nes atitinkami produktai buvo fiktyvūs. Todėl P. Rytterborg veiksmai nebuvo draudimo tarpininkavimas, tad jiems netaikomas Įstatymas 2005:405, vadinasi, ir profesinės civilinės atsakomybės draudimas.45.Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad žala atlygintina pagal profesinės civilinės atsakomybės draudimą, ir iš esmės patenkino ieškinį. Jis konstatavo, kad ieškovai siekė apsidrausti kaupiamuoju gyvybės draudimu ir, atsižvelgdami į P. Rytterborg veiksmus jų atžvilgiu, turėjo pagrindo manyti, kad tai buvo tarpininkavimas dėl tikrų draudimo sutarčių. Vartotojų apsaugos požiūriu, ieškovų supratimas (beje, pagrįstas) apie P. Rytterborg ketinimus aiškiai skatino padaryti išvadą, kad tai buvo draudimo tarpininkavimas.46.Atsižvelgdamas į tai, kad sąvoka draudimo tarpininkavimas apima parengiamąjį darbą ir kad Connecta irgi vykdė draudimo tarpininkavimo veiklą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad sudarytas sandoris objektyviai patenka į tarpininkavimo sąvoką.47.Vis dėlto apeliacinis teismas nusprendė, kad nagrinėjami veiksmai nebuvo draudimo tarpininkavimas; todėl jis panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmetė apeliantų skundą. Aplinkybė, jog atliekant aiškinimą turi būti atsižvelgta į vartotojų apsaugos interesus, nereiškia, kad turėtų būti suteikta kokia nors reikšmė subjektyviam kliento supratimui, kas yra draudimo tarpininkavimas. Vertinant objektyviai, t. y. neatsižvelgiant į kliento supratimą, tai nebuvo draudimo tarpininkavimas. Todėl profesinės civilinės atsakomybės draudimas neapėmė pateikto reikalavimo.48.Nukentėjusieji asmenys kreipėsi su kasaciniu skundu į Högsta domstolen (Aukščiausiasis Teismas). Jie pakartotinai tvirtino, kad nutikusius įvykius apima profesinės civilinės atsakomybės draudimas. Be kita ko, jie teigė, kad P. Rytterborg veiksmai buvo draudimo tarpininkavimas, nes jie buvo itin glaudžiai susiję su tikra Connecta vykdyta veikla, dėl kurios išduota licencija.<TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Prejudiciniai klausimai</HT></TXT></NP></TI>49.Atsižvelgdamas į dviejose bylose kylančią teisinę problemą Högsta domstolen (Aukščiausiasis Teismas) prašo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos prejudicinius klausimus:

Byloje T 25‑16

1. a)Ar Direktyva 2002/92 taikoma veiklai, kai draudimo tarpininkas neketina sudaryti faktinės draudimo sutarties? Ar turi reikšmės aplinkybė, kad tokio ketinimo nebuvo dar prieš pradedant veiklą, ar tai nutiko vėliau?1. b)Ar esant 1 klausimo a dalyje nurodytai situacijai turi reikšmės aplinkybė, kad tarpininkas, be fiktyvios veiklos, taip pat vykdė tikrą draudimo tarpininkavimo veiklą?1. c)Ar esant 1 klausimo a dalyje nurodytai situacijai turi reikšmės aplinkybė, jog klientui iš pirmo žvilgsnio pasirodė, kad veikla yra parengiamasis darbas siekiant sudaryti draudimo sutartį? Ar turi kokios nors reikšmės kliento suvokimas (pagrįstas ar nepagrįstas), ar buvo vykdomas draudimo tarpininkavimas?

Byloje T 2761-15

2. a)Ar Direktyva 2002/92 reglamentuoja finansų ar kitokias konsultacijas, suteiktas teikiant draudimo tarpininkavimo paslaugas, kurios pačios nesusijusios su draudimo sutarties pasirašymu arba pratęsimu? Kas šiuo aspektu konkrečiai taikoma konsultacijoms dėl kapitalo investavimo pagal kaupiamąjį gyvybės draudimą?2. b)Ar konsultacijoms, kaip antai nurodytoms 2 klausimo a dalyje, jeigu jos atitinka konsultacijų dėl investicijų apibrėžimą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/39, be Direktyvos 2002/92 nuostatų, taip pat taikomos minėtos direktyvos nuostatos, ar vis dėlto tik Direktyvos 2002/92 nuostatos? Jeigu tokioms konsultacijoms taip pat taikoma Direktyva 2004/39, ar vienas iš šių teisės aktų yra viršesnis už kitą?50.Keturios grupės pareiškėjų pateikė rašytines pastabas tik dėl klausimų byloje Strobel ir kt. / Länsförsäkringar, o Länsförsäkringar, Švedijos vyriausybė, Čekijos vyriausybė ir Komisija pateikė pastabas abiejose bylose.51.Per 2017 m. rugsėjo 14 d. vykusį teismo posėdį žodines pastabas pateikė Länsförsäkringar, Švedijos ir Čekijos vyriausybės, taip pat Komisija.<TI><P><HT TYPE="BOLD">IV. Prejudicinių klausimų analizė</HT></P></TI>52.Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai iš esmės gali būti suskirstyti į dvi atskiras skirtingo sudėtingumo grupes dėl Direktyvos 2002/92 2 straipsnio 3 punkto aiškinimo. Pirmąją galima išnagrinėti glaustai, tačiau antroji, atsižvelgiant į jos kompleksiškumą, reikalauja išsamesnės analizės.<TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Pirmasis klausimas: Direktyvos 2002/92 taikymas draudimo tarpininkavimo sutarčių veiklai, vykdomai turint ketinimą sukčiauti</HT></HT></TXT></NP></TI>53.Byloje T‑25/16 pateiktais klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar Direktyvos 2002/92 2 straipsnio 3 punkte apibrėžta draudimo tarpininkavimo veikla apima draudimo tarpininko veiklą, kuris, teikdamas savo paslaugas tam tikriems klientams, visų pirma atlikdamas parengiamuosius darbus siekiant sudaryti draudimo sutartis, iš tiesų ketino juos apgauti ir neteisėtai pasisavinti jų pinigus.54.Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pageidauja sužinoti, ar šiuo atveju yra reikšmingas momentas, kai pasireiškė tarpininko ketinimas sukčiauti, tai, kad jis vykdė teisėtą tarpininkavimo veiklą su kitais klientais, ir kliento suvokimas apie apgaulingą tarpininkavimo veiklos pobūdį.55.Länsförsäkringar palaiko subjektyvų Direktyvos 2002/92 2 straipsnio 3 punkte apibrėžtos draudimo tarpininkavimo veiklos sąvokos aiškinimą: nėra tarpininkavimo, jei tariamas tarpininkas neketino sudaryti tikros draudimo sutarties. Jos manymu, kriminalinė veikla, kuri atrodo kaip draudimo tarpininkavimas, nepatenka į šią sąvoką ir klientų patirtos žalos atlyginimas turi būti sprendžiamas taikant nuostatas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, kylančią dėl deliktų, o ne remiantis draudimo paslaugų veiklai taikytinomis nuostatomis.56.Lygiai taip Länsförsäkringar mano, kad nėra svarbu, kokiu momentu pasireiškia tarpininko ketinimas sukčiauti, t. y. ar nuo santykių su klientu pradžios jis turėjo tokią intenciją, ar ji atsirado vėliau, per parengiamuosius darbus siekiant sudaryti sutartį. Kai tik atsiranda ketinimas sukčiauti, dingsta ketinimas sudaryti draudimo sutartį ir tai jau nebėra į Direktyvos 2002/92 taikymo sritį patenkanti tarpininkavimo veikla. Taip pat nereikšminga tai, kad sukčius lygiagrečiai iš tiesų užsiima draudimo tarpininkavimo veikla, nes būtų nelogiška, kad dėl jos sukčiavimas taptų teisėtas.57.Priešingai, keturios pareiškėjų grupės šiame ginče, Čekijos vyriausybė ir Komisija palaiko objektyvų šios sąvokos aiškinimą. Bet kokia parengiamoji veikla siekiant sudaryti sutartį, nesvarbu, koks yra tarpininko subjektyvus ketinimas, patenka į Direktyvos 2002/92 taikymo sritį.58.Tokia ir mano nuomonė. Manau, kad draudimo tarpininkavimo sąvoką reikia aiškinti objektyviai. Šis vertinimas negali būti pagrįstas fizinių asmenų, veikiančių kaip įmonės, kuri viešai užsiima draudimo tarpininkavimu, darbuotojai ar vadovai, ketinimais arba suvokimu. Jeigu būtų remiamasi šiais subjektyviais veiksniais, taptų neįmanoma numatyti teisės aktų taikymo, o tai prieštarautų teisinio saugumo principo reikalavimams.59.Pirmasis aiškinimo kriterijus, kurį reikia taikyti siekiant nustatyti draudimo tarpininkavimo požymius, yra pažodinis. Vadovaujantis Direktyvos 2002/92 2 straipsnio 3 punktu, draudimo tarpininkavimas yra veikla, susijusi su supažindinimu su galimybe sudaryti draudimo sutartis, pasiūlymu sudaryti draudimo sutartis ar kitu draudimo sutarčių parengiamuoju darbu <…>.60.Šiame apibrėžime akcentuojama veikla, o ne asmenų, kurie ją vykdo, subjektyvūs ketinimai. Pakanka, kad įmonė, kurios veiklos dalykas – draudimo tarpininkavimas (ir kuri tam turi administracijos išduotą leidimą), teikia savo profesines paslaugas klientams, kad būtų galima preziumuoti, jog ji veikia kaip tokia ir kad klientai gali tikėtis, kad ji iš tiesų vykdo parengiamuosius darbus siekiant sudaryti draudimo sutartį. Į juos neabejotinai galima įtraukti su minėta sutartimi susijusią parengiamąją veiklą

Nėra privaloma, kad po parengiamųjų darbų būtų sudaryta sutartis, nes nebūtinai kiekvienas tarpininkavimas baigiasi draudimo sutarties sudarymu.

.61.Kaip paaiškino prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, iš visa ko buvo matyti, kad Connecta save pristatė tiksliai taip, kas ji buvo, t. y. registruota ir nuo 2004 m. Švedijoje teisėtai veiklą vykdžiusi draudimo tarpininkavimo įmonė. Ji buvo įmonė, klientams siūliusi tarpininkavimo paslaugas; tad nereikšminga, kad vienas ar kitas jos darbuotojas (įskaitant generalinį direktorių)

Šalys pagrindinėje byloje paaiškino, kad Connecta, kuri buvo Švedijos draudimo tarpininkų asociacijos narė, pardavinėjo kaupiamojo gyvybės draudimą reklamuodamasi savo interneto svetainėje ir per informacinius susitikimus (juos organizuodavo P. Rytteborg ir kiti šios bendrovės darbuotojai) su pagyvenusiais asmenimis, kuriuos informuodavo apie tokio draudimo privalumus; daug asmenų, kurie apsidraudė šiuo draudimu jau buvo Connecta klientai.

 pasinaudojo tipine tarpininkavimo veikla tam, kad parengtų sukčiavimo planą ir jį įgyvendintų padarydamas žalos klientams – pasisavintų jų lėšas.62.Tas pats rezultatas gaunamas pagal sisteminį Direktyvos 2002/92 aiškinimą. Šios direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje (Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių apsaugoti klientus, kai draudimo tarpininkas negali pervesti draudimo įmokos draudimo įmonei) į draudimo tarpininkavimą įtraukti atvejai, kai tarpininkai neperveda draudimo įmonėms įmokų, t. y. tai, kas atsitinka tokiais sukčiavimo atvejais, kaip tai darė Connecta.63.Direktyvos 2002/92 teleologinis aiškinimas taip pat pagrindžia objektyvų draudimo tarpininkavimo veiklos suvokimą. Suderinimo tikslas, kuris buvo įgyvendintas šia direktyva, yra skatinti draudimo paslaugų klientų apsaugą, kaip tai aiškiai matyti iš jos septintos, aštuntos ir septynioliktos konstatuojamųjų dalių

Žr. 2013 m. spalio 17 d. Sprendimo EEAE ir kt. (C‑555/11, EU:C:2013:668) 27 ir 30 punktus.

. Dėl draudimo tarpininkavimo sąvokos subjektyvaus aiškinimo, kai jis priklausytų nuo tarpininko ketinimo, sumažėtų garantijos, kurios Direktyvoje 2002/92 nustatytos draudimo paslaugų klientų atžvilgiu.64.Kaip savo pastabose argumentavo Komisija, jeigu tarpininkavimo veikla priklausytų nuo tarpininko ketinimo, susidarytų paradoksali situacija: jis galėtų remtis savo ketinimu sukčiauti, siekdamas išvengti Direktyvos 2002/92 taikymo, kad jam nekiltų joje nustatytos atsakomybės.65.Taigi pakanka, kad tarpininkavimo įmonės veiksmai klientams būtų pateikiami, kalbant objektyviai, kaip parengiamieji veiksmai siekiant sudaryti draudimo sutartį. Pakartoju: nesvarbu, kokie yra šios įmonės darbuotojo (ar vadovo), dalyvavusio šioje veiklose, ketinimai: ar iš tiesų jis nenorėjo nusižengti įsipareigojimams, ar pasinaudojo situacija, kad apgautų klientą. Lygiai taip pat nereikšminga, ar jis turėjo slaptų ketinimų nuo pat savo santykių su klientu pradžios, ar jų atsirado per parengiamuosius darbus, siekiant vėliau sudaryti sutartį.66.Įmonės tarpininkės atsakomybė taikytina ir žalai, kuri kyla dėl jos darbuotojų ar vadovų kaltės, kai tretiesiems asmenims jie atrodo kaip tokie ir kai yra sąsaja tarp jų neteisėtų veiksmų ir įmonei būdingos veiklos. Manau, kad šiuo atveju yra du veiksniai, nes įgaliojimais piktnaudžiavusiam vadovui priskiriamas lėšų pasisavinimas įvyko asmeniui, kuris klientams prisistatė kaip tos įmonės atstovas, teikiant tarpininkavimo paslaugas, ir kurie būtent dėl to pervedė jam lėšas.67.Remiantis mano siūlomu draudimo tarpininkavimo sąvokos aiškinimu taip pat nereikšmingas kliento suvokimas siekiant nustatyti, ar parengiamieji darbai, skirti sutarčiai sudaryti, yra tarpininkavimas. Tai pripažįsta ir Länsförsäkringar, kuri argumentuoja, kad jeigu būtų kitaip, sudėtingą ir gerai organizuotą sukčiavimą vartotojas galėtų suprasti kaip tikrą tarpininkavimą, o menkus ir primityvesnius sukčiavimo atvejus tokiais nelaikyti, nes ketinimas apgauti būtų iškart matyti. Šis argumentas, manau, logiškas, tačiau mažai dera su aplinkybe, kad ta pati bendrovė, siekdama nustatyti, ar tai yra draudimo tarpininkavimas, lemiamu dalyku laiko tarpininko ketinimus.68.Atitinkamai Direktyvos 2002/92 2 straipsnio 3 punktas apima tarpininko, kuris skirtingiems klientams teikia paslaugas, susijusias su parengiamaisiais darbais siekiant sudaryti draudimo sutartis, veiklą, nesvarbu, ar jis veikia ketindamas apgauti, ar ne, ir nepaisant to, kaip klientai suvokia jo veiksmus. Atsakomybę, kuri tarpininkavimo įmonėms gali kilti vykdant tokią veiklą, kai jos padaro profesinę klaidą, turi apimti jų civilinės atsakomybės draudimas.<TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Antrasis klausimas: ar tarpininkavimas, susijęs su kaupiamuoju gyvybės draudimu, yra draudimo tarpininkavimas, ar finansinis tarpininkavimas?</HT></HT></TXT></NP></TI>69.Byloje T 2761‑15, patarus EWMG įmonei, I. Mattsson apsidraudė kaupiamuoju gyvybės draudimu, pagal kurį su gyvybės draudimu derinamos investicijos į struktūrizuotą finansinę priemonę.70.Atsižvelgdamas į šias aplinkybes (taip pat vėlesnes, kai investuotos sumos buvo prarastos) prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia Teisingumo Teismo, ar EWMG konsultacijos turi būti laikomos tarpininkavimu, kuris patenka į Direktyvos 2002/92 taikymo sritį, ar, priešingai, jį reikia laikyti konsultacija dėl investicijų, kurioms taikytina Direktyva FPRD I. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat nurodo galimybę taikyti abi šias direktyvas.71.Prieš pateikiant atsakymą į šį sudėtingą klausimą, manau, būtina pateikti pirmines pastabas, išnagrinėti kaupiamojo gyvybės draudimo požymius ir jam taikytinus teisės aktus.<TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Pirminės pastabos</HT></TXT></NP></TI>72.Būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nuspręsti, kaip kvalifikuoti suteiktas konsultacijas šioje byloje ir nustatyti, kokio pobūdžio buvo EWMG ir I. Mattsson sutartiniai santykiai. Tai galėtų būti su investiciniu produktu susietas gyvybės draudimas arba su draudimu nesusijusi paprasta finansinė priemonė. Pastaruoju atveju EWMG būtų vykdžiusi ne draudimo tarpininkavimo veiklą, bet konsultacijas dėl investicijų (tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ji neturėjo tam būtino leidimo, kurį išduoda Finansų rinkos priežiūros institucija).73.Švedijos vyriausybės ir Länsförsäkringar teigimu, I. Mattsson įsigijo kompleksinį finansinį produktą kartu su gyvybės draudimu, todėl jie siūlo taikyti Direktyvą FPRD I. Komisijos ir Čekijos vyriausybė, priešingai, mano, kad tai gyvybės draudimas, į kurį įtrauktas investicinis produktas, reglamentuojamas Direktyvos 2002/92.74.Remiantis įvairiais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo duomenimis, regis, matyti, kad I. Mattsson, tarpininkaujant EWMG, apsidraudė gyvybės draudimu su indėliu, tai reiškia, viena iš draudimo, susijusio su investiciniais vienetais arba su investiciniais fondais atmainų, vadinamųjų unit-linked, kurie populiarūs daugelyje valstybių narių.75.Jeigu taip yra, tada analizuojame sutartį, kurią galima priskirti draudimo sričiai (ir kurią atitinkamai gali apimti draudimo tarpininkavimas). Teisingumo Teismas ja rėmėsi, kai pripažino, kad unit linked draudimo sutartys, dar vadinamos investicinio draudimo arba su investiciniais fondais susijusio draudimo sutartimis, yra gyvybės draudimo sutarties atmaina, kaip tai aiškiai matyti iš Gyvybės draudimo direktyvos I priedo III punkto, skaitomo kartu su šios direktyvos 2 straipsnio 1 punkto a papunkčiu“

2012 m. kovo 1 d. Sprendimo González Alonso, C‑166/11, EU:C:2012:119, 29 punktas. Gyvybės draudimo direktyva, į kurią daroma nuoroda sprendime, tai – 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo (OL L 345, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 6 t., p. 3).

. Šiame sprendime nagrinėtos sutarties požymiai panašūs į mūsų atveju nagrinėjamos sutarties požymius

Konkrečiai į ją buvo įtrauktos <…> mainais į gyvybės draudimą numatytos mėnesinės įmokos, skirtos investuoti į fiksuoto ir kintamo pajamingumo finansinius produktus bei į finansinius produktus, su kuriais susijusią finansinę riziką prisiima pats draudėjas <…> (2012 m. kovo 1 d. Sprendimo González Alonso, C‑166/11, EU:C:2012:119, 28 punktas).

.76.Taigi, remsiuosi šia prielaida, su sąlyga, kad, kaip jau argumentavau, tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris žino bylos aplinkybes, gali nuspręsti, kokio pobūdžio yra sutartis, dėl kurios kilo ginčas.77.Turiu pateikti papildomų paaiškinimų, nes tai gali būti naudinga prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Įmonė EWMG ir darbuotojas, kuris konsultavo I. Mattsson, buvo draudimo tarpininkai, o Švedijos valdžios institucijos suteikė jiems leidimą vykdyti veiklą tik draudimo srityje, o ne konsultuoti dėl investicijų. Jeigu tai, ką jų patartas I. Mattsson pasirašė kaip kaupiamąjį gyvybės draudimą, iš tiesų buvo tik paprasta struktūrinė finansų priemonė (taip yra, jeigu jie veikė kaip tikri finansų tarpininkai), jie pažeidė teisės nuostatas, pagal kurias ju veikla priskiriama draudimo sričiai, ir padarė žalos klientui. Iš šios vykdant jų profesinę veiklą padarytos didelės klaidos išplaukia, kad nukentėję klientai turi teisę prašyti atlyginti padarytą žalą. Kadangi jie negali jos atlyginti (nagrinėjamu atveju dėl EWMG bankroto), iš principo tai turėtų būti padaryta pagal privalomąjį profesinės civilinės atsakomybės draudimą

Primenu, kad pagal Direktyvos 2002/92 4 straipsnio 3 dalį reikalaujama, kad draudimas apimtų tarpininko civilinę atsakomybę, kilusią dėl profesinio aplaidumo.

.<TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Su investiciniais vienetais (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0037" ID="QS0037"/>unit linked<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/>) susijusio gyvybės draudimo sutarčių teisinio režimo raida Sąjungos teisėje</HT></TXT></NP></TI>78.Šios sutartys yra gyvybės draudimo sutarčių atmaina, kuri išpopuliarėjo dėl finansų globalizacijos. Jos skiriasi nuo tradicinių gyvybės draudimo sutarčių tuo, kad atsiranda rizika, dėl kurios jos tampa pavojingesnės vartotojams

Gali atrodyti keista, kad pagal šias sutartis būtent draudėjas prisiima finansinę riziką, bet taip iš tiesų yra. Draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai gali iš esmės būti mažai patikimi, šį būdvardį suprantant įprasta prasme, t. y. tikras, neabejotinas arba be rizikos.

.79.Tradicinių gyvybės draudimo atveju draudikas gauna įmokas ir jas investuoja savo naudai ir savo rizika, o draudėjui siūlo minimalias pajamas, apskaičiuotas pagal technines formules. Su investiciniais vienetais susijusio gyvybės draudimo atveju, priešingai, sumokėtą įmoką draudikas investuoja į draudėjo pasirinktus vertybinius popierius ar fondus, tad pastarasis ir atsako už jų kitimą (pajamos svyruoja, nes priklauso nuo aktyvų, į kuriuos investuota, vertės paslaugos susigrąžinimo momentu).80.Tokios rūšies draudimas būtinai apima mišrų produktą – gyvybės draudimą ir indėlį, nes jeigu jį sudarytų tik finansinė investicija, tai nebebūtų tikra draudimo sutartis

2015 m. sausio 12 d. sprendimu (ES:TS:2015:254) Ispanijos Aukščiausiasis Teismas dėl sutikimo nebuvimo panaikino draudiko C. dvi gyvybės draudimo unit linked multiestrategia, kurį platino S banko skyriai, veikę kaip draudimo tarpininkai, sutartis. Toje byloje visa pervedama įmoka buvo investuota į fondų krepšelį, administruojamą investicinės įmonės, kuri visiškai priklausė šio banko vadovaujamai grupei. Fondų vertė nukrito dėl vadinamosios Madoff bylos ir draudėjai prarado visas investuotas lėšas (bankas jiems išmokėjo kompensaciją privilegijuotomis akcijomis). Bankas S siūlė produktą, kur kliento pinigai buvo skirti tam tikriems šiam bankui priklausančios bendrovės investiciniams fondams, o bendrovė dėl finansinių priežasčių sudarė sutartį su draudiku C. tam, kad investicija taptų unit linked gyvybės draudimu.

.81.Be kitų veiksnių, šių investicinio gyvybės draudimo sutarčių plitimą veikiausiai lėmė tai, kad jos leidžia investicijoms taikyti palankesnį mokestinį režimą (remiantis Švedijos vyriausybės pateikta informacija, paaiškėjo, kad būtent taip yra Švedijoje). Be to, vis labiau bankai įsitraukia į draudimo veiklą, o draudimo bendrovės ieško galimybių, kaip geriau investuoti gaunamą kapitalą.82.Investicinio gyvybės draudimo atveju specializuotų finansinių žinių neturintiems mažmeniniams klientams, kurie gali nesuprasti sudarant sutartis jiems kylančioms rizikos ir su tuo susijusių išlaidų, labai svarbios draudimo tarpininkų teikiamos paslaugos. Tai taikytina ir neigiamoms sutarties nutraukimo pasekmėms, ir didesnei produktų kainai; netinkamas patarimas gali reikšti, kad šie klientai moka didesnius komisinius mokesčius ir tarsi tampa produktų, kurie lemia baudos sumokėjimą, jeigu jie nori jų atsisakyti, įkaitais

2012 m. Komisija apskaičiavo, kad vartotojams dėl nepritaikytų gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais, produktų pardavimo galimai padaryta žala galėjo siekti 1100 milijardų eurų visoje Europos Sąjungoje. Žr. Komisijos tarnybų darbo dokumentą, Poveikio vertinimo santrauką, pridėtą prie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl draudimo tarpininkavimo, SWD (2012) 192 final, 2012 m. liepos 3 d., p. 4.

.83.Kadangi ši vartotojams kylančios rizikos dydis nebuvo suvokiamas iki 2008 m. finansinės krizės, Direktyvoje 2002/92 nebuvo įtvirtinta specifinių nuostatų, reglamentuojančių tarpininkavimą parduodant kompleksinius gyvybės draudimo produktus su investiciniais elementais. Kaupiamasis gyvybės draudimas buvo platinamas remiantis bendrosiomis nuostatomis, taikomomis tarpininkavimui parduodant bet kuriuos draudimo produktus, net jeigu jie kėlė didesnę riziką draudėjams neprofesionalams. Į Direktyvą FPRD I taip pat nebuvo įtrauktos specifinės nuostatos, susijusios su šiais produktais.84.Vis dėlto Direktyvoje FPRD II, kurios nuostatos į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltos iki 2017 m. liepos 3 d. ir kuri įsigalios 2018 m. sausio 3 d., buvo konkrečiai reglamentuotos draudimo sutartys su investiciniu elementu. Konkrečiai joje padaryta nuoroda dėl jų reglamentavimo į tuo metu galiojusios direktyvos Direktyvos 2002/92 pataisas.85.Direktyvos FPRD II 91 straipsniu Direktyva 2002/92 buvo pakeista tik taip, kad į jos 2 straipsnį kaip 13 punktas buvo įtraukta draudimo principu pagrįsto investicinis produkto

Žr. jo išdėstymą šios išvados 22 punkte. Jame aiškiai į šių produktų apibrėžimą neįtraukti ne gyvybės draudimo produktai, tradicinis gyvybės draudimas be finansinių elementų, profesinių pensijų sistemos ir individualūs pensijų produktai.

 sąvoka ir pridėtas naujas IIIa skyrius, skirtas papildomiems kliento apsaugos reikalavimams, taikytiniems ir tarpininkavimo, ir tiesioginio pardavimo (vykdomų draudimo įmonių) veiklai, kiek tai susiję su šiais produktais

Žr. šios išvados 23 punktą.

.86.Po Direktyvos FPRD II, Reglamente Nr. 1286/2014

Įprastai žinomas kaip Reglamentas PRIIPs (trumpinys anglų kalba Packaged Retail and Insurance-based Investment Products).

 draudimo principu pagrįstas investicinis produktas apibrėžtas kaip draudimo produktas, kuris turi termino arba išperkamąją vertę, kuri visiškai arba iš dalies tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo rinkos svyravimų. Kaupiamojo gyvybės draudimo sutartys atitinka šią sąvoką, o 2 straipsnyje numatyta, kad šis reglamentas taikomas asmenims, šių produktų teikėjams, konsultantams ar pardavėjams, tarp jų – draudimo tarpininkams.87.Paskutinis kaupiamojo gyvybės draudimo sutarčių reglamentavimo etapas – Direktyva 2016/97, kuri nauja redakcija išdėsto ir panaikina Direktyvą 2002/92. Jos penkiasdešimt šeštoje konstatuojamojoje dalyje

Žr. šios išvados 15 punktą. Direktyvoje 2016/97 kalbama apie draudimo platinimą, o ne tarpininkavimą, nes, be tarpininkavimo, joje numatyta ir kita, su naujomis technologijomis susijusi platinimo tvarka.

 pakartojamas Direktyvoje FPRD II nustatytas tikslas ir pabrėžiama, kad draudimo principu pagrįstiems investiciniams produktams

Draudimo principu pagrįsto investicinio producto sąvoka apibrėžta jos 2 straipsnio 1 dalies 17 punkte ir ji pažodžiui pakartoja Direktyva FPRD II į Direktyvą 2002/92 įtrauktą formuluotę, taip pat joje numatytas išimtis.

, be veiklos vykdymo standartų, kurie apibrėžti visiems draudimo produktams, turi būti taikomi konkretūs standartai [kurie] turėtų apimti reikalavimą teikti tinkamą informaciją ir reikalavimą, kad konsultacijos būtų tinkamos, o atlygis būtų ribojamas.88.Direktyvoje 2016/97 nustatyti papildomi reikalavimai, kuriuos turi įvykdyti draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės, kiek tai susiję su draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais. Jie konkrečiai susiję su interesų konfliktų prevencija ir jų valdymu (27 ir 28 straipsniai), klientų informavimu (29 straipsnis) ir [t]inkamumo bei priimtinumo vertinim[u] ir klientų informavim[u] (30 straipsnis).89.Ši kompleksiška teisės aktų raida parodo, kad teisės aktų leidėjas pageidavo kaupiamojo draudimo sutarčių platinimui, kai jis vykdomas tarpininkų, taikyti normas, reglamentuojančias draudimo platinimą ir draudiko veiklą.90.Toks teisės akto leidėjo pasirinkimas padarytas paraleliai nustatant atitinkamas (tačiau jos nėra identiškos toms, kurios Direktyvoje FPRD II nustatytos finansines priemones parduodančioms įmonėms) vartotojų apsaugos normas. Tai logiška, nes iš tiesų tai mišrios sutartys, kuriose gyvybės draudimas derinamas su finansiniu produktu.91.Kita galimybė, kurią Sajungos teisės aktų leidėjas atmetė, buvo šiems sandoriams taikyti tas pačias sąlygas, kurios taikomos finansinio tarpininkavimo įmonėms pagal Direktyvos FPRD II sistemą.92.Šiuo argumentu taip pat atmetama galimybė su kaupiamuoju gyvybės draudimu susijusiam tarpininkavimui kumuliatyviai taikyti ir Direktyvos 2016/97 sistemą, ir Direktyvos FPRD II sistemą. Jokia šių direktyvų nuostata nenumato jų tokiai veiklai taikyti kartu.<TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">3.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Atsakymas į prejudicinį klausimą</HT></TXT></NP></TI>93.Jeigu aplinkybės pagrindinėje byloje būtų susiklosčiusios 2018 m., daryčiau išvadą, vis dar su pirma nurodytomis išlygomis, kad joms būtų taikytina Direktyva 2016/97 ir jos taisyklės, susijusios su tarpininkavimu dėl draudimo principu pagrįstų investicinių produktų ar jų platinimu, t. y. kategorija, prie kurios priskirtina sutartis, kurią pasirašė I. Mattsson

Savo rašytinių pastabų 3 dalies 3 punkte Länsförsäkringar, regis, taip pat pritaria šiai nuomonei. Ji pripažįsta, kad, atsižvelgiant į Direktyvoje 2016/97 esantį apibrėžimą, šiai bylai būtų taikytinos draudimo principu pagrįstiems investiciniams produktams galiojančios taisyklės, jeigu būtų galiojusi būtent ši direktyva, o ne Direktyva 2002/92.

.94.Vis dėlto ši sutartis buvo pasirašyta 2010 m., todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo prašo paaiškinti, ar tarpininkavimas siekiant sudaryti kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį tuo metu pateko į Direktyvos 2002/92, ar į Direktyvos FPRD II taikymo sritį, o gal jam taikytini abu teisiniai režimai.95.Pradėsiu analizuoti remdamasis prielaida (pakartoju – vis dar su pirma nurodytomis išlygomis), kad dėl savybių sutarties dalykas buvo su investiciniais vienetais (unit-linked) susijęs kaupiamasis gyvybės draudimas arba labai panaši draudimo sutartis. Jeigu taip buvo, prieš sudarant sutartį vykusiam tarpininkavimui taikytina tik Direktyva 2002/92, o tai užkerta kelią taikyti Direktyvą FPRD II.96.Kaip ir kitos šalys, manau, kad negalima draudimo tarpininkavimui kartu taikyti Direktyvos 2002/92 ir Direktyvos FPRD II sistemų, nes jos priimtos siekiant kontroliuoti skirtingą veiklą, susijusią su skirtinga rizika

Investicinių įmonių, kurios parduoda finansines paslaugas ar teikia su jų platinimu susijusias konsultacijas, kontrolė yra griežtesnė, nes su tuo susijusios finansinės priemonės lemia vartotojams didesnę ir sunkiau suprantamą riziką. Priešingai, draudimo tarpininkų vykdoma tarpininkavimo veikla yra mažiau kontroliuojama, nes rizika, kad gali kilti neigiamų pasekmių klientų turtui, irgi mažesnė.

.97.Aplinkybė, kad į Direktyvą FPRD II neįtraukti draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai ir kad juos reglamentuoja Direktyva 2016/97, mano manymu, patvirtina Sąjungos teisės aktų leidėjo pasirinkimą – kuris dabar aiškus, bet anksčiau buvo implicitinis – kaupiamojo draudimo tarpininkams taikyti tik tų direktyvų nuostatas, kurios susijusios su draudimo tarpininkavimu. Todėl reikia atmesti per teismo posėdį Švedijos vyriausybės pateiktą argumentą, kad kaupiamojo gyvybės draudimo sutarties atveju iš tikrųjų yra teikiamos dvi skirtingos konsultacijos – viena (susijusi su draudimu), reglamentuojama Direktyvos 2002/92, ir kita (susijusi su investicijomis), reglamentuojama Direktyvos FPRD II. Kaupiamasis gyvybės draudimas yra nedaloma visuma ir tarpininkavimui tokios rūšies sutarčių atveju buvo taikomas tik Direktyvos 2002/92 teisinis režimas.98.Turiu patikslinti, kad, kaip savo pastabose nurodo Švedijos vyriausybė, niekas netrukdo tarpininkui veikti po dvigubu stogu ir įvykdyti Direktyvos 2002/92 reikalavimus kaip draudimo tarpininkui ir dėl Direktyvoje FPRD II numatytos kontrolės. Tokiu atveju jo profesinė civilinė atsakomybė dvigubai apdrausta ir veikia atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro draudimo tarpininkavimo, ar konsultacijų dėl investicijų sandorius, kaip matyti iš Direktyvos 2006/49/EB 8 straipsnio

2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL L 177, 2006, p. 201). Jos 8 straipsnyje, galiojusiame bylos aplinkybių metu, buvo nustatyta, kad jeigu investicinė įmonė yra taip pat įregistruota kaip draudimo tarpininkė, ji turi atitikti Direktyvos 2002/92 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą (profesinės civilinės atsakomybės draudimas) ir turėti: a) 25000 EUR pradinį kapitalą; b) profesinės civilinės atsakomybės draudimą, galiojantį visoje Sąjungos teritorijoje, ar kitą panašią garantiją, numatančią atsakomybę už profesinį aplaidumą, siekiančią mažiausiai 500000 EUR sumą kiekvienam ieškiniui ir 750000 EUR per metus bendrai visiems ieškiniams; arba c) pradinio kapitalo ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo kombinaciją, atitinkančią a ar b punkte nurodytą dydį.

Direktyva 2006/49 buvo panaikinta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013, p. 338), tačiau 8 straipsnio nuostatos buvo perkeltos į naujosios direktyvos 31 straipsnio 2 dalį.

. Tačiau nagrinėjamu atveju taip nebuvo.99.Manau, galima pateikti įvairių argumentų, patvirtinančių mano išvadą. Pirmiausia, Direktyvos 2002/92 2 straipsnio 3 dalyje draudimo tarpininkavimas apibrėžiamas gana plačiai: veikla

Išskirta mano.

, susijusi su supažindinimu su galimybe sudaryti draudimo sutartis, pasiūlymu sudaryti draudimo sutartis ar kitu draudimo sutarčių parengiamuoju darbu, taip pat veikla, susijusi su draudimo sutarčių sudarymu arba pagalba administruojant ar vykdant

Išskirta mano.

 tokias sutartis, visų pirma pateikus reikalavimą išmokėti draudimo išmoką. Draudimo tarpininkavimo veikla apima tiek konsultacijas prieš sudarant kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį, tiek draudėjui vėliau teikiamą pagalbą, kiek tai susiję su šios sutarties finansine raida.100.Antra, Direktyva 2016/97 patvirtina, kad su kaupiamuoju gyvybės draudimu susijusiam tarpininkavimui taikytina Direktyva 2002/92. Direktyvos 2016/97, kuri nauja redakcija išdėsto ir papildo Direktyvą 2002/92, 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte paliktas tas pats draudimo tarpininkavimo apibrėžimas (net jeigu dabar jis vadinamas draudimo produktų platinimu), jis išplečia atvejus, kuriuos apima direktyva. Nekeičiant draudimo tarpininkavimo sąvokos, į direktyvos taikymo sritį aiškiai įtraukiami draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai, o VI skyriuje išvardijami papildomi reikalavimai, keliami draudimo tarpininkams, kai jie teikia konsultacijas dėl šių produktų, kurie, kaip jau paaiškinau, apima kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis. Šie produktai nebuvo įtraukti į Direktyvos FPRD II taikymo sritį, o tai reiškia, kad jie nereglamentuojami ir Direktyvoje FPRD I.101.Trečia, iš Direktyvos FPRD I analizės negalima daryti išvados, kad ši norma apima konsultacijas dėl kaupiamojo gyvybės draudimo sutarties; netgi priešingai. Šiuo tikslu yra svarbios jos 2 straipsnio 1 dalies a, c ir j punktuose numatytos išimtys, atitinkamai susijusios su:

Draudimo įmonėmis, apibūdintomis Direktyvos 73/239/EEB 1 straipsnyje ar Direktyvos 2002/83/EB 1 straipsnyje; arba įmonėmis, vykdančiomis Direktyvoje 64/225/EEB nurodytą perdraudimo ir antrinio rizikos perdavimo veiklą. Net jeigu draudimo tarpininkai, kuriems taikytina Direktyva 2002/92, nėra aiškiai nurodyti, akivaizdu, kad draudimo sektorius nepatenka į Direktyvos FPRD I taikymo sritį.

Asmenimis, teikiančiais investicines paslaugas, kai tokios paslaugos vykdant profesinę veiklą teikiamos atsitiktinai, o tų įmonių veiklą reguliuoja įstatymų ar norminių aktų nuostatos arba šios profesijos veiklą reglamentuoja etikos kodeksas, nedraudžiantis teikti tokių paslaugų. Draudimo tarpininkas priskirtinas prie šios kategorijos, jeigu jo pagrindinė veikla yra patarti dėl draudimo sutarčių ir jas administruoti, todėl finansinės konsultacijos, teikiamos dėl investicijų, susijusių su draudimu, tampa tik visiškai instrumentine, t. y. papildoma, veikla

Jeigu draudimo tarpininkas kaip pagrindinę veiklą teikia konsultacijas investiciniais klausimais, nacionalinės administracinės priežiūros institucijos turėtų įsikišti ir iš jo pareikalauti leidimo, kurį investicinės įmonės privalo turėti pagal Direktyvos FPRD I nuostatas.

.

Asmenimis, teikiančiais konsultacijas dėl investicijų kitos profesinės veiklos, kuriai netaikoma Direktyva FPRD I, metu su sąlyga, kad tokios konsultacijos neįkainotos atskirai. Taigi draudimo tarpininkas, kuris gauna atlygį tik iš asmens, apsidraudžiančio kaupiamuoju gyvybės draudimu, arba iš draudimo bendrovės, atitiktų šį atvejį ir nepatektų į Direktyvos FPRD I taikymo sritį.

102.Ketvirta, negalima laikyti, kad Direktyva FPRD I taikytina kaupiamojo gyvybės draudimo sutartims vien dėl to, kad šių sutarčių investicinis elementas galėtų būti pripažintas Direktyvos FPRD I I priedo C skirsnyje numatyta finansine priemone. Šis pripažinimas priklausys nuo kiekvienos kaupiamojo gyvybės draudimo sutarties rūšies ir nuo pasirinktos investicinės priemonės, kuri gali ir nepatekti į šį skirsnį

Tai, kad Direktyvos FPRD I I priedo C skirsnyje nėra numatytos draudimo principu pagrįstų investicinių produktų kategorijos, nereiškia, kad su kaupiamuoju gyvybės draudimu parduodamas finansinis produktas negali būti priskirtas prie kurios nors iš išvardytų kategorijų, kaip antai perleidžiamų vertybinių popierių ar kolektyvinio investavimo subjektų vienetų.

.103.Galiausiai, penkta, reikalavimas dėl geresnės vartotojų (draudėjų ar investuotojų) apsaugos taip pat negali pateisinti to, kad tarpininkavimui dėl kaupiamojo gyvybės draudimo būtų taikomas Direktyvos FPRD I režimas, net jeigu aišku, kad šioje direktyvoje nustatyta daugiau reikalavimų investicinėms įmonėms ir įtvirtintos griežtesnės investuotojų apsaugos nuostatos (19–24 straipsniai) nei Direktyvoje 2002/92.104.Kaip jau nurodžiau, finansinių priemonių klientams tenkanti didesnė ekonominė rizika pagrindžia didesnę apsaugą nei ta, kurios reikalaujama draudėjų atveju. Vis dėlto Direktyvos 2002/92 12 straipsnyje taip pat numatytas tinkamas draudėjų apsaugos lygis, atsižvelgiant į jiems kylančią specifinę riziką

Remiantis šio sektoriaus duomenimis, su šia draudimo rūšimi susijusi rizika paprastai yra mažesnė nei ta, kuri egzistuoja finansinių priemonių, reglamentuojamų Direktyvos FPRD I, atveju. Žr. Insurance Europe, Complexity and comprehension for insurance-based investment products (IBIPs), Position Paper COB-PRI-17-002, 2017 m. birželio 13 d.

. Būtų neproporcinga reikalauti, kad draudimo tarpininkai tenkintų visus FPRD reikalavimus šioje srityje. Nors Direktyva 2016/97 padidina asmenų, kurie draudžiasi kaupiamuoju gyvybės draudimu, apsaugą ir atitinkamai jiems patariančių draudimo tarpininkų pareigas, pagal ją pastariesiems nepradedama taikyti visų Direktyvos FPRD II reikalavimų, nustatytų bendrovėms, turinčioms leidimą teikti konsultacijas dėl investicijų.105.Apibendrindamas manau, kad tarpininkavimą dėl kaupiamojo gyvybės draudimo, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, reglamentuoja ne Direktyva FPRD I, bet Direktyva 2002/92.<TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI>106.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Högsta domstolen (Aukščiausiasis Teismas, Švedija) klausimus:

1.2002 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo 2 straipsnio 3 punktas apima tarpininko, kuris, turėdamas administracinį leidimą veikti kaip toks, įvairiems klientams atlieka parengiamuosius darbus, kad būtų sudaryta draudimo sutartis, veiklą, net jeigu jis ketina sukčiauti, ir nepaisant to, koks yra subjektyvus klientų suvokimas apie jo veiklą.2.Jeigu sutartys, dėl kurių kilo ginčas pagrindinėse bylose, gali būti pripažintos kaupiamojo gyvybės draudimo sutartimis, unit linked ar draudimo principu pagrįstų investicinių produktų sutartimis, o tai turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, draudimo tarpininkavimas, kai draudėjui teikiamos konsultacijos, yra veikla, kurią reglamentuoja Direktyva 2002/92, o ne konsultacijos dėl investicijų, kurioms taikoma 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB.