<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.7-->
  <head>
    <title>2021-10-202110C126202001090-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0109-20-202102571-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="10/05/2021 16:53:54" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="1XeXB4AG9DJ59KXPPbsFvfR2+/27XnxTBG4Z8tuKuxAX68vrcvAWnq6A1jlNdUvtC7i5rB19f8M7YVibbhGCtMaAERcdFv4NCNGnJH5+ta+nhp1S2w7xe7ZZgmWnvLPbkCoH909Ya5miA9zuLJFk0bbRqivmlRTvOxTMu+MH5i4=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="ikr" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="0109" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2020" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="ikr" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 12/04/2021 15:32:45" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="e38fd62bf36c44d8a91ce53a2348d516" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0109" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">Generalinės advokatės J. Kokott išvada – Byla C‑109/20</div>
      <div id="rId21" style="default">PL Holdings</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINĖS ADVOKATĖS
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      JULIANE KOKOTT IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2021 m. balandžio 22 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C‑109/20
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      Lenkijos Respublika
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      PL Holdings Sàrl
    </p>
    <p class="C39Centreespacement" id="para-8" title="page-1">
      (Högsta domstol (Aukščiausiasis Teismas, Švedija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-9" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – 1987 m. Lenkijos, Liuksemburgo ir Belgijos investicijų susitarimas – Nuostata, pagal kurią susitariančiosios šalies investuotojui leidžiama kreiptis į arbitražo teismą kilus ginčui su kita susitariančiąja šalimi – Šios arbitražinės išlygos netaikymas – Arbitražinis susitarimas – Dalyvavimas teismo procese – Taikymas – Suderinamumas su SESV 267 ir 344 straipsniais – Sąjungos teisės autonomija“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-10" title="page-1">
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įvadas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sprendime Achmea (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">2</a>
</span>) Teisingumo Teismas konstatavo, kad valstybių narių sudarytame investicijų susitarime investuotojų naudai priimtos arbitražinės išlygos yra nesuderinamos su SESV 267 ir 344 straipsniais, todėl jų negalima taikyti. Vis dėlto kokios pasekmės atsiranda, jeigu valstybė narė prieš arbitražo teismui priimant sprendimą nenurodo, kad arbitražinė išlyga negalioja? Švedijos teismas, vertindamas arbitražo sprendimo pagrįstumą, padarė išvadą, kad atitinkama valstybė narė sudarė arbitražinį susitarimą atitinkamoje byloje, nes ji ad hoc dalyvavo arbitražo procedūroje. Vis dėlto Högsta domstol (Aukščiausiasis Teismas, Švedija) abejoja, ar šis požiūris suderinamas su minėtu sprendimu, todėl kreipiasi į Teisingumo Teismą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">II.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Lenkijos, Liuksemburgo ir Belgijos investicijų susitarimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">1987 m. gegužės 19 d. Lenkija, Liuksemburgas ir Belgija sudarė investicijų susitarimą. Susitarimas įsigaliojo 1991 m. rugpjūčio 2 d. Juo siekiama apsaugoti šių valstybių investuotojus, todėl numatoma galimybė, kad kilus ginčui dėl investicijų su kitomis valstybėmis jie gali kreiptis į arbitražo teismą, pavyzdžiui, į Stockholms Handelskammares Skiljedomsinstitut (Stokholmo prekybos rūmų arbitražo institutas, Švedija). Tokiu atveju arbitražo teismas taiko, be kita ko, valstybės, kuri yra ginčo šalis ir kurioje padaryta investicija, teisę. Jo sprendimai yra galutiniai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Švedijos arbitražo procedūros įstatymas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodomos reikšmingos Švedijos arbitražo procedūros įstatymo nuostatos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis Arbitražo procedūros įstatymo 1 straipsniu, ginčai, kuriuos šalys gali išspręsti susitarimu, gali būti perduoti spręsti vienam arba daugiau arbitrų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Arbitražo procedūra turi būti grindžiama arbitražiniu susitarimu. Jis grindžiamas šalių teise susitarti, kiek tai susiję su ginčo dalyku. 1 straipsnyje nurodyta, kad ginčai, susiję su viešuoju interesu, neturi būti sprendžiami arbitražo teisme. Kitose teisės nuostatose taip pat gali būti nurodyta, kad ginčas dėl tam tikro klausimo negali būti atiduotas spręsti arbitražo teismui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Arbitražo procedūros įstatymo 34 straipsnio pirmos pastraipos 1 punktą šalies apskųstas arbitražo sprendimas turi būti visiškai arba iš dalies panaikintas, jeigu jis priimtas nesant šalių sudaryto galiojančio arbitražinio susitarimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto iš Arbitražo procedūros įstatymo 34 straipsnio antros pastraipos matyti, kad šalis neturi teisės remtis tam tikra aplinkybe, jeigu atsižvelgiant į jos dalyvavimą byloje arba į kitus jos veiksmus galima laikyti, kad ji tokia aplinkybe nesirėmė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Arbitražo procedūros įstatymo 33 straipsnio pirmos pastraipos 1 punkte nurodyta, kad arbitražo sprendimas negalioja, jeigu jame išnagrinėtas klausimas, kurio pagal Švedijos teisę arbitras negali spręsti. Pagal 33 straipsnio pirmos pastraipos 2 punktą arbitražo sprendimas taip pat negalioja, jeigu jis buvo priimtas tokiu būdu arba būdais, kurie yra akivaizdžiai nesuderinami su Švedijos teisine tvarka. Teismas privalo remtis negaliojimo pagrindais savo iniciatyva.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Švedijos teisėje nėra nustatytos sąlygos, taikomos arbitražinio susitarimo formai. Klausimas, ar buvo sudarytas galiojantis arbitražinis susitarimas, turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bendrąsias sutarčių teisės nuostatas. Pavyzdžiui, galiojantis arbitražinis susitarimas gali būti sudarytas šalių konkliudentiniais veiksmais arba dėl vienos iš šalių neveikimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">III.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Faktinės aplinkybės ir prašymas priimti prejudicinį sprendimą</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ginčas dėl investicijų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">PL Holdings S.à.r.l. (toliau – PL Holdings) yra Liuksemburge įregistruota ribotos atsakomybės bendrovė ir jai taikoma Liuksemburgo teisė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2010–2013 m. PL Holdings įsigijo dviejų Lenkijos bankų, kurie 2013 m. susijungė, akcijų. Galiausiai PL Holdings valdė daugiau kaip 99 % naujojo banko akcijų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2013 m. liepos mėn. Komisja Nadzoru Finansowego (Finansų rinkų komisija, Lenkija), pagal Lenkijos teisę veikianti institucija, atsakinga už bankų ir kredito įstaigų priežiūrą Lenkijoje, nusprendė panaikinti PL Holdings balsavimo teisę, susietą su šio banko akcijomis, ir nurodė PL Holdings parduoti savo akcijas, nes PL Holdings padarė neigiamą poveikį apdairiam ir solidžiam banko valdymui (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">3</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Arbitražo procedūra</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remdamasi investicijų susitarimu, PL Holdings pradėjo prieš Lenkiją arbitražo procedūrą pagal Stockholms Handelskammares Skiljedomsinstitut (Stokholmo prekybos rūmų arbitražo instituto) arbitražo taisykles. Lenkija atsakė 2014 m. lapkričio 30 d. raštu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2015 m. rugpjūčio 7 d. PL Holdings pareiškė arbitražinį ieškinį. Atsiliepime į arbitražinį ieškinį, kurį Lenkija pateikė 2015 m. lapkričio 13 d., buvo tvirtinama, kad PL Holdings negalima laikyti investuotoja, kaip tai suprantama pagal investicijų susitarimą, todėl arbitražo teismas neturėjo jurisdikcijos nagrinėti šią bylą. Be to, 2016 m. gegužės 27 d. Lenkija užginčijo arbitražinės išlygos galiojimą, remdamasi tuo, kad investicijų susitarimas neatitinka Sąjungos teisės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2017 m. birželio 28 d. daliniame sprendime, t. y. prieš paskelbiant 2018 m. kovo 8 d. Sprendimą Achmea, arbitražo teismas, be kita ko, atmetė argumentą dėl išlygos negaliojimo. Šis argumentas buvo pateiktas per vėlai, tačiau arbitražo procedūroje jis turi esminę reikšmę. Pažymėtina, kad Lenkijai įstojus į Europos Sąjungą investicijų susitarimas tarptautinės teisės požiūriu nenustojo galioti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">4</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, arbitražo teismas daliniame sprendime jau konstatavo, kad nurodydama parduoti Lenkijos banko akcijas, kurias valdė PL Holdings, Lenkija pažeidė investicijų susitarimą. Po šių išvadų priežiūros institucijos veikė prieštaringai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">5</a>
</span>) ir trukdė naudotis teise į veiksmingą teisminę gynybą dėl priežiūros priemonių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">6</a>
</span>). Todėl PL Holdings turi teisę į nuostolių atlyginimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">7</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2017 m. rugsėjo 28 d. arbitražo teismas priėmė galutinį sprendimą. Šiuo arbitražo sprendimu Lenkija buvo įpareigota sumokėti PL Holdings 653 639 384 zlotų (PLN) (apie 150 mln. EUR) sumą su palūkanomis ir atlyginti šios bendrovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">8</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">C.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teismo procesas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Lenkija Švedijos teismuose pareiškė ieškinį PL Holdings dėl arbitražo teismo dalinio ir galutinio sprendimų panaikinimo. Lenkija pirmiausia rėmėsi tuo, kad investicijų susitarimo arbitražinė išlyga negalioja, nes ja pažeidžiama Sąjungos teisė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Svea Hovrätt (apeliacinis teismas, Stokholmas, Švedija) atmetė Lenkijos ieškinį. Nors po Sprendimo Achmea priėmimo investicijų susitarimo arbitražinė išlyga negalioja, ši aplinkybė netrukdo valstybei narei ir investuotojui vėliau sudaryti arbitražinį susitarimą dėl to paties ginčo. Tokiu atveju toks arbitražinis susitarimas būtų grindžiamas šalių bendru ketinimu ir būtų sudarytas pagal tuos pačius principus, kurie taikomi komercinio arbitražo procedūrai. Sprendime Achmea nėra atmesta galimybė sudaryti tokius susitarimus. Šioje byloje susitarimas buvo sudarytas todėl, kad Lenkija dalyvavo byloje ir laiku nepateikė argumento dėl arbitražinės išlygos negaliojimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">D.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo metu Lenkijos apeliacinį skundą nagrinėja Högsta domstol (Aukščiausiasis Teismas). Šis teismas klausia Teisingumo Teismo:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-40" title="page-6">
      „Ar SESV 267 ir 344 straipsniai, atsižvelgiant į jų aiškinimą Sprendime Achmea (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">9</a>
</span>), lemia tai, kad arbitražinis susitarimas negalioja, jeigu jį sudarė valstybė narė ir investuotojas – jeigu investicijų susitarime yra arbitražinė išlyga, kuri negalioja dėl to, kad susitarimą sudarė dvi valstybės narės – atsižvelgiant į tai, kad po to, kai investuotojas pradeda arbitražo procedūrą, valstybė narė laisva valia nereiškia prieštaravimų dėl jurisdikcijos?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šioje byloje iš pradžių raštu, o 2021 m. kovo 15 d. posėdyje žodžiu pastabas pateikė PL Holdings ir Lenkijos Respublika (šalys pagrindinėje byloje), taip pat Čekijos Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Vengrija, Nyderlandų Karalystė, Lenkija kaip valstybė narė, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė ir Europos Komisija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IV.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Högsta domstol (Aukščiausiasis Teismas) nori sužinoti, ar Sprendime Achmea padarytos išvados taip pat neleidžia sudaryti individualaus arbitražinio susitarimo (A skyrius). Šiomis aplinkybėmis reikia išsiaiškinti, kokią reikšmę turi jurisprudencija dėl komercinio arbitražo atitikties Sąjungos teisei (B skyrius) ir vienodo požiūrio principas (C skyrius). Be to, papildomai nagrinėsiu, kokį poveikį daro priimto susitarimo forma, t. y. valstybės narės atsisakymas teikti arbitražo teismo jurisdikcijos nebuvimu grindžiamus prieštaravimus, t. y. dalyvavimas teismo procese (D skyrius). Taip pat reikia išsiaiškinti, ar siūlomo sprendimo galiojimas turėtų būti apribotas laiko atžvilgiu (E skyrius).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos teisė ir valstybių narių bei investuotojų arbitražiniai susitarimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sprendime Achmea Teisingumo Teismas konstatavo, kad SESV 267 ir 344 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jais draudžiama valstybių narių sudarytoje tarptautinėje sutartyje esanti nuostata, pagal kurią vienos iš šių valstybių narių investuotojas, kilus ginčui dėl investicijų kitoje valstybėje narėje, gali iškelti bylą pastarajai valstybei narei arbitražo teisme, kurio jurisdikciją ši valstybė narė privalo pripažinti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">10</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sprendimas buvo priimtas dėl bendros nuostatos, kuria tam tikrais atvejais buvo leidžiama kreiptis į arbitražo teismą. Vis dėlto šioje byloje reikia nuspręsti, ar pagal SESV 267 ir 344 straipsnius draudžiamas valstybės narės ir investuotojo individualus arbitražinis susitarimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">SESV 267 straipsnyje reglamentuojamas procesas dėl prejudicinio sprendimo priėmimo ir jame nėra nustatyta aiškių taisyklių dėl arbitražo procedūros. Vis dėlto kilus valstybių narių ir investuotojų ginčui nacionaliniuose teismuose, taikydamas šią procedūrą Teisingumo Teismas užtikrintų vienodą Sąjungos teisės taikymą, priimdamas galutinį sprendimą dėl šios teisės išaiškinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sutartimis buvo sukurta Sąjungos teismų sistema, kuria siekiama užtikrinti, kad bus išsaugotos Sąjungos teisinės tvarkos specifinės savybės ir autonomija. Šiomis aplinkybėmis pagal ESS 19 straipsnio 1 dalį nacionaliniai teismai ir Teisingumo Teismas turi garantuoti visišką Sąjungos teisės taikymą visose valstybėse narėse ir iš šios teisės jos subjektams kylančių teisių teisminę apsaugą. Šios teisminės sistemos kertinis elementas yra SESV 267 straipsnyje numatytas prejudicinio sprendimo priėmimo procesas, kuriuo, užmezgant dialogą tarp teismų, t. y. Teisingumo Teismo ir valstybių narių teismų, siekiama užtikrinti vienodą Sąjungos teisės aiškinimą. Todėl šis procesas leidžia garantuoti Sutartimis sukurtos teisės nuoseklumą, visišką veiksmingumą, autonomiją ir galiausiai savitą jos pobūdį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">11</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">SESV 344 straipsnyje garantuojamas Sutartyse nustatytas kompetencijos paskirstymas, o kartu ir Sąjungos teisės sistemos autonomija, kurios laikymąsi užtikrina Teisingumo Teismas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">12</a>
</span>). Šia nuostata valstybės narės įsipareigoja ginčų dėl Sutarčių aiškinimo ar taikymo nespręsti kitais būdais, nei nustatyta Sutartyse. Sutarčių aiškinimas arba taikymas apima visą Sąjungos teisę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">13</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sutartyse nėra numatyta jokių kitų arbitražo procedūrų, išskyrus nurodytas SESV 272 ir 273 straipsniuose. Šiomis nuostatomis pagrindžiama Teisingumo Teismo, kaip arbitražo teismo, jurisdikcija, tačiau jomis neleidžiama kreiptis į kitus arbitražo teismus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, SESV 344 straipsnis taikomas ne tik abstrakčiai sprendžiant ginčus, bet ir konkretiems ginčams. Pavyzdžiui, Sprendime MOX-Plant kalbama apie Airijos individualų kreipimąsi į arbitražo teismą kilus ginčui su Jungtine Karalyste (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">14</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas Sprendime Achmea kritikavo nagrinėjamą dviejų valstybių narių susitarimą, kad šitaip jos atsisako teisminio gynimo būdų, kuriuos ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje jos įpareigojamos nustatyti srityse, kurias apima Sąjungos teisė, nes ginčai gali būti susiję su šios teisės taikymu ar aiškinimu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">15</a>
</span>). Kadangi arbitražo teismai neturi teisės teikti prašymų priimti prejudicinį sprendimą, jie šiai sistemai nepriklauso.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Valstybės narės ir investuotojo individualiu arbitražiniu susitarimu gali būti atsisakoma Sąjungos teismų sistemos nagrinėjant ginčus, susijusius su Sąjungos teisės taikymu ar aiškinimu, tačiau šios sistemos gali būti atsisakoma ir valstybių narių bendru investicijų susitarimu, kuriame numatoma, kad valstybės narės ir investuotojo ginčai sprendžiami arbitraže. Tai, ar konkreti byla nepateks į teismų sistemą, priklauso nuo konkretaus ginčo, o ne nuo to, ar ginčas sprendžiamas arbitražo teisme remiantis bendruoju valstybių narių investicijų susitarimu arba individualiu investuotojo ir valstybės narės arbitražiniu susitarimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šioje pagrindinėje byloje šalys, remiantis jų pateiktais argumentais, nesutaria dėl riziką ribojančios priežiūros nuostatų, pagrįstų Sąjungos teise, t. y. pirmiausia Direktyvos dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">16</a>
</span>) 21 straipsnio 2 dalimi, taikymo. Be to, PL Holdings remiasi įsisteigimo laisve. Žinoma, Švedijos teismai turėtų išsiaiškinti, ar šis pagrįstas argumentas yra teisingas, tačiau bent šiuo atveju atrodo, kad arbitražinis susitarimas iš tiesų buvo susijęs su ginču dėl Sąjungos teisės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Arbitražo sprendime netaikomi reikalavimai pagal Sąjungos teisę dėl riziką ribojančios priežiūros (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">17</a>
</span>), jis yra grindžiamas investicijų susitarimo nuostatomis. Vis dėlto jame nurodomi kriterijai, į kuriuos Lenkija, arbitražo teismo nuomone, turėjo atsižvelgti, atlikdama Sąjungos teisėje numatytą riziką ribojančią priežiūrą, pavyzdžiui, kiek tai susiję su proporcingumu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">18</a>
</span>) ar veiksminga teismine gynyba (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">19</a>
</span>). Arbitražo teismas daro prielaidą, kad šie kriterijai atitinka Sąjungos teisę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">20</a>
</span>), tačiau šio klausimo išsamiai nenagrinėja.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jei valstybė narė ir investuotojas iš kitos valstybės narės sudarytų individualų arbitražinį susitarimą, kuriuo remiantis šiam ginčui būtų netaikoma Sąjungos teismų sistema, pagal Sprendimą Achmea tai iš tiesų būtų nesuderinama su SESV 267 ir 344 straipsniais. Kaip teisingai pabrėžė pirmiausia Ispanija, taip pat Lenkija, Vokietija, Vengrija, Slovakija ir Komisija, šitaip būtų apeinamas šis sprendimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas tam tikrus arbitražo teismus pripažino valstybių narių teismais, kaip jie suprantami pagal SESV 267 straipsnį, t. y. priskyrė juos prie Sąjungos teismų sistemos. Šie arbitražo teismai turi tam tikrus požymius: jie įsteigti teisės aktų pagrindu, jie yra nuolatiniai, jų jurisdikcija privaloma, jų procesas grindžiamas rungimosi principu, jie taiko teisės aktus ir yra nepriklausomi (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">21</a>
</span>). Todėl šie arbitražo teismai turi teisę teikti prašymus priimti prejudicinį sprendimą. Teisingumo Teismas tai pripažino, pavyzdžiui, kalbėdamas apie Danijos arbitražo teismą, išaiškinantį kolektyvines sutartis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">22</a>
</span>), ir apie Portugalijos arbitražo teismus, nagrinėjančius mokesčių klausimus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">23</a>
</span>) arba intelektinės nuosavybės klausimus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">24</a>
</span>). Todėl jų jurisdikcija nagrinėti ginčus dėl Sąjungos teisės neprieštarauja SESV 267 ir 344 straipsniams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto Švedijos teismai daro prielaidą, kad aptariamo arbitražo teismo jurisdikcija pagrįsta šalių sutarimu, t. y. arbitražiniu susitarimu. Todėl bent jau negalima kalbėti apie privalomą jurisdikciją (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">25</a>
</span>). Apskritai toks arbitražo teismas, apie kurį buvo kalbama Sprendime Achmea, nėra valstybių narių teismų sistemos dalis, būtent todėl į jį buvo kreiptasi (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">26</a>
</span>). Taigi, pagrindinės bylos arbitražo teismas taip pat nėra priskiriamas prie Sąjungos teismų sistemos ir, kilus abejonėms dėl Sąjungos teisės, būtent negali kreiptis į Teisingumo Teismą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">27</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas pavojų Sąjungos teisės savarankiškumui paprastai įžvelgia tuomet, kai Sąjungos sistemai nepriklausanti institucija aiškina Sąjungos teisės nuostatas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">28</a>
</span>). Šis pavojus būtų nedidelis, jei arbitražo teismas (kaip atrodo šioje byloje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-29" href="#t-29">29</a>
</span>)) pirmiausia taikytų valstybių narių tarptautinio susitarimo dėl investicijų apsaugos nuostatas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-30" href="#t-30">30</a>
</span>). Priešingai, nei teigia Lenkija, nepaisant esminės proporcingumo principo reikšmės Sąjungos teisėje, arbitražo teismas šį principą taip pat taikė ne kaip Sąjungos teisės dalį, bet todėl, kad šis principas galioja ir kitose teisės sistemose, ypač taikant investicijų apsaugą pagal tarptautinę teisę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-31" href="#t-31">31</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto Vokietija ir Italija teisingai nurodo, kad arbitražo teismas pagal investicijų susitarimą iš principo turi atsižvelgti į Sąjungos teisę kaip į nacionalinės teisės dalį. Pirmiausia kyla pavojus, kad arbitražo teismas priims sprendimus, kurie galiausiai lems Sąjungos teisės pažeidimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi šioje byloje neatmestina prielaida, kad arbitražo teismas neatsižvelgė į Lenkijos riziką ribojančios priežiūros institucijų įsipareigojimus pagal atitinkamą direktyvą. Kyla pagrįstas rūpestis, kad Lenkijos riziką ribojančios priežiūros institucijos, taip pat ir kitų valstybių narių institucijos, atsižvelgs į arbitražo teismo sprendimą, ateityje taikydamos Sąjungos nuostatas, ypač jei Teisingumo Teismas šiuo klausimu dar nėra priėmęs sprendimo. Arbitražo sprendimas galėtų tapti precedentu ir lemti tai, kad kitiems investuotojams panašiais atvejais bus priteistas žalos atlyginimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tiesa, būtų galima apriboti arba netgi pašalinti riziką, kad Sąjungos teisė bus pažeista arba aiškinama skirtingai, jeigu nacionaliniai teismai išsamiai ištirtų (jei reikia, po prejudicinio sprendimo priėmimo proceso), ar arbitražo sprendimuose atsižvelgiama į Sąjungos teisę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Švedijos arbitražo procedūros įstatymo 33 straipsnio pirmos pastraipos 1 punkte nurodyta, kad arbitražo sprendimas negalioja, jeigu jame išnagrinėtas klausimas, kurio pagal Švedijos teisę arbitrai negali spręsti. Pagal 33 straipsnio pirmos pastraipos 2 punktą arbitražo sprendimas taip pat negalioja, jeigu jis buvo priimtas tokiu būdu arba būdais, kurie akivaizdžiai nesuderinami su Švedijos teisine tvarka. Teismas privalo savo iniciatyva atsižvelgti į negaliojimo priežastis. Tik Švedijos teismai gali nuspręsti, kiek šiomis nuostatomis leidžiama visiškai įgyvendinti Sąjungos teisę. Vis dėlto prima facie kalbama tik apie labai ribotą kontrolę laikantis ordre public, o tai atitinka ir apeliacinio teismo pagrindinėje byloje taikytus kriterijus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-32" href="#t-32">32</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jeigu nacionaliniai teismai negalėtų užtikrinti, kad arbitražo sprendimuose bus laikomasi Sąjungos teisės, tuomet pripažinus individualius valstybių narių ir investuotojų iš kitų valstybių narių arbitražinius susitarimus kiltų pavojus, kad arbitražo teismai pažeis Sąjungos teisę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jurisprudencija dėl komercinio arbitražo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto Teisingumo Teismas bent jau netiesiogiai pripažino priimtina galimybę tam tikrus ginčus spręsti taikant arbitražo procedūrą, vadinasi, jis pripažino, kad Sąjungos teisės laikymasis bus kontroliuojamas ribotai. Ši nuostata taikoma vadinamajam komerciniam arbitražui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas Sprendime Nordsee dėl arbitražo procedūros konstatavo, kad susitarimo šalys negali savo nuožiūra nukrypti nuo Sąjungos teisės, nes šios teisės turi būti visapusiškai laikomasi valstybės narės teritorijoje. Šiomis aplinkybėmis jis pabrėžė, kad nacionaliniai teismai galėtų nagrinėti Sąjungos teisės klausimus, keliamus arbitražo procedūroje, ir, jei reikia, šiuos klausimus pateiktų Teisingumo Teismui (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-33" href="#t-33">33</a>
</span>). Šiuos argumentus būtų galima aiškinti taip, kad nacionaliniai teismai turėtų išsamiai kontroliuoti, ar arbitražo procedūroje laikomasi Sąjungos teisės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto vėliau Sprendime Eco Swiss Teisingumo Teismas pripažino, kad arbitražo procedūros veiksmingumo reikalavimu pateisinama, jog arbitražo sprendimai tikrinami tik ribotai, o arbitražo sprendimas panaikinamas arba atsisakoma jį pripažinti tik išskirtiniais atvejais. Nacionaliniai teismai turi užtikrinti, kad būtų laikomasi esminių nuostatų, kurios turi esminę reikšmę Sąjungai patikėtoms užduotims vykdyti, visų pirma – vidaus rinkai veikti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-34" href="#t-34">34</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vadinasi, abiem atvejais leidžiama kilus ginčui kreiptis į arbitražo teismus, nors jie negali užtikrinti teisingo ir vienodo Sąjungos teisės taikymo pateikdami prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnį. Vėlesniu sprendimu netgi pripažįstama galimybė, kad arbitražo sprendimais gali būti pažeista Sąjungos teisė, jeigu atitinkama nuostata nėra esminė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sprendime Achmea pagal šią jurisprudenciją leistinas komercinis arbitražas tarp privačių subjektų atskiriamas nuo neleistino arbitražo tarp privataus subjekto ir valstybės narės, kuris pagrįstas investicijų susitarimu, nes pirmasis kildinamas iš šalių autonomijos, o antrasis išplaukia iš sutarties tarp valstybių narių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-35" href="#t-35">35</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip nurodo PL Holdings, Liuksemburgas, Suomija ir Švedija, remiantis šiuo atskyrimu būtų galima sudaryti investuotojo ir valstybės narės individualų arbitražinį susitarimą. Nes ir šis susitarimas pagrįstas arbitražo procedūros šalių autonomija. Tokiu atveju nacionaliniai teismai galėtų tik kontroliuoti arbitražo sprendimą investicijų apsaugos bylose dėl to, ar jame laikomasi esminių Sąjungos teisės nuostatų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto reikėtų pritarti Italijai, kad tik šalių valia pagrįstas atribojimas nėra iki galo apibrėžtas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Generalinis advokatas M. Szpunar neseniai pateikė Sprendime Achmea nurodyto atskyrimo nuo komercinio arbitražo išaiškinimą: jo nuomone, Sprendime Achmea tik neleidžiama, kad valstybės narės, prisiimdamos ex ante įsipareigojimą, sistemingai išvengtų Sąjungos teismų sistemos taikymo visiems ginčams, susijusiems su Sąjungos teise (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-36" href="#t-36">36</a>
</span>). Šį arbitražinį susitarimą būtų galima sudaryti remiantis ir šiuo aiškinimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis argumentas neįtikina nei manęs, nei įvairių suinteresuotųjų šalių. Kodėl valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė konkrečiu atveju atsisakyti Sąjungos teismų sistemos nagrinėjant ginčus, susijusius su Sąjungos teise, jeigu jos negali prisiimti numatomo bendro tokio pobūdžio įsipareigojimo? Tuomet kiltų pavojus, kad Sąjungos teisė bus taikoma nevienodai ir kad skirtingi investuotojai bus traktuojami skirtingai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-37" href="#t-37">37</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas savo argumentą dėl šalių autonomijos arba jų laisvos valios išraiškos akivaizdžiai taikė tik komerciniam arbitražui. Komercinis arbitražas taikomas lygiateisių šalių ginčams. Šių ginčų atveju ne tik arbitražo susitarimas, bet ir ginčijami teisiniai santykiai yra pagrįsti šalių savarankiška valia.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jau arbitražo procedūrose dėl vartojimo sutarčių, kuriose faktiškai nebėra lygiateisių šalių, Teisingumo Teismas reikalauja griežtai savo iniciatyva kontroliuoti, ar arbitražinis susitarimas apskritai galioja (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-38" href="#t-38">38</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip pažymi Lenkija, Italija, Vengrija, Nyderlandai, Slovakija ir Komisija, pagrindinė byla vis dėlto nėra lygiateisių šalių prekybos ginčas, nes jis susijęs su Lenkijos institucijų viešosios valdžios funkcijų vykdymu. Jeigu privati šalis privalo vykdyti viešosios valdžios taikomą priemonę (čia: riziką ribojančią priežiūrą), negalima kalbėti (bent jau apie jos) laisvą valią. Todėl atrodo neįtikima, kad valstybė narė po to su privačia šalimi sudaro laisva valia grindžiamą arbitražinį susitarimą dėl šios priemonės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visų pirma, valstybės narės negali atsisakyti Sąjungos teismų sistemos, kai nagrinėjami ginčai, susiję su viešosios valdžios taikoma Sąjungos teise (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-39" href="#t-39">39</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal ESS 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą lojalaus bendradarbiavimo principą visų valstybių narių institucijų užduotis yra pagal jų kompetenciją užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-40" href="#t-40">40</a>
</span>). SESV 344 straipsnyje sukonkretinamas šis valstybių narių įsipareigojimas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-41" href="#t-41">41</a>
</span>). Jis neapsiriboja reikalavimu laikytis esminių nuostatų, bet yra taikomas visoms Sąjungos teisės nuostatoms.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vadinasi, pačią Sąjungą su jos valstybėmis narėmis ir tarpusavyje pačias valstybes nares susieja struktūrinis principų, normų ir tarpusavyje priklausomų teisinių santykių tinklas, kuriuo grindžiama Sąjungos teisės autonomija tiek valstybių narių, tiek tarptautinės teisės atžvilgiu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-42" href="#t-42">42</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Privatūs asmenys, kurie savo valia pasirenka komercinį arbitražą, neturi prisiimti šių įsipareigojimų. Pirmiausia, SESV 344 straipsnis nėra taikomas privačių subjektų ginčams (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-43" href="#t-43">43</a>
</span>). Todėl, nepaisant rizikos pažeisti Sąjungos teisę, galima leisti taikyti arbitražo procedūras, kuriose nagrinėjami privačių asmenų ginčai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Problema atsiranda tuomet, kai kilus ginčui, susijusiam su Sąjungos teise, valstybės narės institucijos naudojasi arbitražo teismu, kuris nėra nei Sąjungos sistemos dalis, nei nacionaliniai teismai jį visapusiškai kontroliuoja, ar jis laikosi Sąjungos teisės. Šiuo atveju negalima atmesti prielaidos, kad arbitražo sprendime nepaisoma Sąjungos teisės, todėl sumažėja jos veiksmingumas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-44" href="#t-44">44</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Žinoma, dėl Sąjungos teisės pažeidimų, padarytų sudarant individualų arbitražinį susitarimą, atitinkama valstybė narė galėtų reikalauti atlyginti žalą arba būtų pradėtas procesas dėl įsipareigojimų neįvykdymo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-45" href="#t-45">45</a>
</span>). Vis dėlto šie Sąjungos teisės įgyvendinimo būdai yra palyginti sudėtingi, todėl jais negalima užtikrinti visapusiško šios teisės veikimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas pripažįsta Sąjungos teisės pažeidimo riziką, kai arbitražo procedūra yra pagrįsta Sąjungos susitarimu su trečiosiomis šalimis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-46" href="#t-46">46</a>
</span>) arba pagal SESV 351 straipsnį vis dar galiojančiomis ankstesnėmis sutartimis, kurias valstybės narės sudarė su trečiosiomis šalimis prieš įstodamos į Sąjungą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-47" href="#t-47">47</a>
</span>). Sąjungos teisė yra viršesnė už tarptautinius susitarimus, kuriuos valstybės narės sudaro viena su kita (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-48" href="#t-48">48</a>
</span>). Su Sąjungos teisės galiojimo reikalavimu taip pat nesuderinama tai, kad valstybės narės su tam tikrais investuotojais sudarytų individualius arbitražinius susitarimus dėl viešosios valdžios priemonių įgyvendinant Sąjungos teisę, dėl kurių kiltų pavojus, kad arbitražo sprendimu bus pažeidžiama Sąjungos teisė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto Sąjungos teisės pažeidimo galima išvengti, jei valstybių narių teismai tikrins arbitražo sprendimą ne tik pagal tai, ar jame atsižvelgiama į esmines Sąjungos teisės nuostatas, bet ir visapusiškai kontroliuos, ar laikomasi Sąjungos teisės, bei prireikus kreipsis į Teisingumo Teismą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip jau minėta, abejotina, ar Švedijos teisėje užtikrinama tokia kontrolė (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-49" href="#t-49">49</a>
</span>). Šiaip ar taip, Švedijos apeliacinis teismas, priešingai, negu tvirtina PL Holdings, išsamiai netikrino arbitražo sprendimo suderinamumo su Sąjungos teise, o tik atmetė galimybę, kad bus pažeisti esminiai įsipareigojimai. Šiuo atveju jis apsiribojo klausimu, ar arbitražinis susitarimas suderinamas su Sąjungos teise, tačiau nieko nepasakė apie atitinkamus Sąjungos teisės reikalavimus, taikomus riziką ribojančiai priežiūrai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-50" href="#t-50">50</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išsamiai kontrolei neprieštarauja net Prancūzijos pabrėžtas valstybių narių imunitetas pagal tarptautinę teisę. Tiesa, remiantis valstybių imunitetu iš principo atmetama galimybė, kad vienos valstybės viešosios valdžios veiksmus gali tikrinti kitos valstybės teismai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-51" href="#t-51">51</a>
</span>). Vis dėlto valstybė, kuri sutinka taikyti arbitražo procedūrą, jau yra atsisakiusi šio imuniteto, jei valstybės, kurioje vyksta arbitražo teismas, nacionalinėje teisėje yra numatytas arbitražo sprendimo ir nagrinėjimų viešosios valdžios veiksmų tikrinimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi individualūs valstybių narių ir investuotojų iš kitų valstybių narių arbitražiniai susitarimai dėl viešųjų valdžios institucijų taikomos Sąjungos teisės yra suderinami su lojalaus bendradarbiavimo pareiga pagal ESS 4 straipsnio 3 dalį ir Sąjungos teisės autonomija pagal SESV 267 ir 344 straipsnius tik tuomet, kai valstybių narių teismai gali visapusiškai tikrinti arbitražo sprendimą, siekdami nustatyti, ar jis suderinamas su Sąjungos teise, jei reikia, teikdami prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">C.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl vienodo požiūrio principo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Komisija teisingai pabrėžia visų investuotojų teisę reikalauti, kad jie būtų vienodai vertinami įgyvendinant Sąjungos teisę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vienodo požiūrio principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, įtvirtintas Pagrindinių teisių chartijos 20 straipsnyje. Pagal šį principą reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas. Skirtingas požiūris yra pateisinamas, jeigu jis pagrįstas objektyviu ir protingu kriterijumi, t. y. jeigu susijęs su aptariamomis teisės normomis siekiamu teisėtu tikslu ir jei toks skirtingas požiūris yra proporcingas tokiu požiūriu siekiamam tikslui (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-52" href="#t-52">52</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jei ginče su valstybe nare vieniems investuotojams būtų nurodoma kreiptis į nacionalinius teismus, o kiti galėtų kreiptis į arbitražo teismus, tai reikštų, kad požiūris į juos yra nevienodas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jei šis nevienodas požiūris (kitaip negu šioje byloje) būtų pagrįstas investicijų susitarimu, jis galbūt galėtų būti pateisinamas tuo, kad šiuo susitarimu siekiama suderinti abiejų šalių teisėtus interesus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-53" href="#t-53">53</a>
</span>). Panašiais argumentais būtų galima pateisinti ir arbitražinę išlygą, dėl kurios susitarė valstybė narė ir tarptautinis investuotojas, kaip išankstinę investavimo sąlygą, arba dėl kurios susitarė valstybė narė, esant lygiaverčiams teisiniams santykiams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto sunku įsivaizduoti teisėtą tikslą, kuriuo valstybė narė galėtų pateisinti sprendimą su vienais investuotojais dėl jau kilusio ginčo sudaryti arbitražinį susitarimą, o kitus nukreipti į nacionalinius teismus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">71.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai atitinkamą pateisinimą turės įvertinti nacionalinis teismas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-54" href="#t-54">54</a>
</span>). Šioje byloje pakanka nurodyti, kad valstybių narių ir investuotojų iš kitų valstybių narių individualūs arbitražiniai susitarimai dėl viešosios valdžios taikomos Sąjungos teisės turi būti suderinami ir su vienodo požiūrio principu pagal Chartijos 20 straipsnį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">D.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Arbitražinio susitarimo forma</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">72.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis pirma išdėstytais argumentais, sprendžiant, ar arbitražinis susitarimas nesuderinamas su Sąjungos teise, nėra svarbu, ar jis buvo sudarytas dalyvaujant arbitražo procedūroje. Todėl šios formos reikšmę paaiškinsiu tik tuo atveju, jeigu Teisingumo Teismas apie jau išnagrinėtus klausimus susidarytų kitokią nuomonę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">73.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia pabrėžtina, kad šių arbitražinių susitarimų pripažinimas gali laikinai turėti didelę praktinę reikšmę. Galima pagrįstai manyti, kad šis klausimas susijęs su daug dar vykstančių arbitražo procedūrų ir ginčijamų arbitražo sprendimų tarp valstybių narių ir investuotojų iš kitų valstybių narių, kurių atveju atitinkamos valstybės narės prieš paskelbiant Sprendimą Achmea laiku nepateikė prieštaravimo, kad atitinkamo investicijų susitarimo arbitražinė išlyga yra nesuderinama su Sąjungos teise (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-55" href="#t-55">55</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">74.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vidutinės trukmės laikotarpiu vis dėlto tikėtina, kad atitinkamos valstybės narės šį prieštaravimą pateiks laiku (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-56" href="#t-56">56</a>
</span>), jeigu investuotojai apskritai dar pradės atitinkamas arbitražo procedūras.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">75.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis praktinis aspektas parodo, kad tokio pobūdžio arbitražinių susitarimų pripažinimas savo dalyvavimu procedūroje tam tikra prasme apribotų Sprendimo Achmea galiojimą laiko atžvilgiu, t. y. kiek tai susiję su tam tikromis tuo metu jau vykstančiomis arbitražo procedūromis, nors Teisingumo Teismas šiame sprendime tokio apribojimo nenurodė. Vis dėlto, jei šie argumentai neįtikins Teisingumo Teismo, kad šio arbitražinio susitarimo suderinamumas su Sąjungos teise yra abejotinas, tuomet Sprendimo Achmea poveikis, kiek tai susiję su arbitražinio susitarimo formos vertinimu, taip pat neturės didelės reikšmės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">76.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apskritai Sąjungos teisėje (priešingai, negu teigia Vokietija ir Prancūzija) nėra nuostatos, kuria būtų draudžiama valstybėms narėms sudaryti arbitražinį susitarimą dalyvaujant procedūroje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">77.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priešingai – kaip nurodo PL Holdings, įvairiose Sąjungos teisės nuostatose, kurios nagrinėjamu atveju netaikomos, pripažįstama dalyvavimo procese koncepcija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-57" href="#t-57">57</a>
</span>). Tiesa, Prancūzija nurodo, kad vartojimo sutarčių atveju Teisingumo Teismas, nepaisant nepateiktų prieštaravimų, iš teismų reikalauja savo iniciatyva patikrinti, ar galioja arbitražinė išlyga (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-58" href="#t-58">58</a>
</span>). Vis dėlto arbitražo procedūrose nebūtina šitaip apsaugoti valstybių narių. Priešingai, galima pagrįstai manyti, kad jose valstybėms narėms atstovaus profesionalai, todėl jos turės pakankamai progų laiku pateikti prieštaravimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">78.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi šioje byloje nagrinėjamas klausimas Sąjungos teisėje nereglamentuotas, arbitražinio susitarimo forma neturi reikšmės vertinant šio susitarimo suderinamumą su Sąjungos teise.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">79.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vadinasi, nacionaliniuose teismuose dar daugiau reikšmės turėtų įgyti Švedijos pabrėžiamos arbitražo organizacijų nuostatos. Tačiau ir UNCITRAL (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-59" href="#t-59">59</a>
</span>), ir ICSID (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-60" href="#t-60">60</a>
</span>) numato, kad šalys nebegali remtis prieštaravimais, jeigu jų nepateikė iš karto. O Vengrija pabrėžia, kad susitariančiosios šalys derybose dėl ICSID konvencijos nusprendė, kad arbitražo teismo jurisdikcija turi būti nustatyta jau jį steigiant ir jos negalima nustatyti vėliau (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-61" href="#t-61">61</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">E.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl poveikio apribojimo laiko atžvilgiu</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">80.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai PL Holdings reikalauja sprendimo šioje byloje poveikį apriboti laiko atžvilgiu, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad individualūs arbitražiniai susitarimai yra nesuderinami su Sąjungos teise, t. y. netaikyti šio sprendimo bent jau vykdomai arbitražo procedūrai ir a fortiori baigtoms arbitražo procedūroms.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">81.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos teisės normos išaiškinimu, kurį pateikia Teisingumo Teismas, įgyvendindamas pagal SESV 267 straipsnį jam suteiktus įgaliojimus, paaiškinama ir patikslinama normos prasmė ir apimtis, kaip ji turi arba turėjo būti suprantama ir taikoma nuo įsigaliojimo momento (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-62" href="#t-62">62</a>
</span>). Tik išimtiniais atvejais Teisingumo Teismas, taikydamas bendrąjį teisinio saugumo principą, kuris yra Sąjungos teisės sistemos dalis, gali apriboti suinteresuotųjų asmenų galimybę pasinaudoti jo išaiškinta norma, ginčijant sąžiningai sukurtus teisinius santykius. Kad būtų galima taikyti tokį apribojimą, turi būti tenkinami du esminiai kriterijai, t. y. suinteresuotųjų asmenų sąžiningumo ir didelių sunkumų rizikos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-63" href="#t-63">63</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">82.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto šioje išvadoje siūlomas atsakymas į prašymą priimti prejudicinį klausimą įmanomas tik su sąlyga, kad bus vykdoma išsami teisminė kontrolė, ar arbitražo sprendime laikomasi Sąjungos teisės. Atitinkamų asmenų sąžiningumas negali būti siejamas su tikimybe, kad Sąjungos teisė nebus iki galo įgyvendinta. Vien todėl negalima taikyti apribojimo laiko atžvilgiu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">83.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, apribojimas laiko atžvilgiu gali būti nustatytas tik pačiame sprendime, kuriame pateikiamas prašomas išaiškinimas. Iš tikrųjų būtinas vienas momentas sprendžiant dėl prašomo Sąjungos teisės nuostatos išaiškinimo, kurį pateikia Teisingumo Teismas, poveikio laiko atžvilgiu. Principas, kad toks apribojimas gali būti nustatytas tik pačiame sprendime, kuriuo pateikiamas prašytas išaiškinimas, užtikrina vienodą požiūrį į valstybes nares ir kitus asmenis Sąjungos teisės atžvilgiu ir kartu tenkina iš teisinio saugumo principo išplaukiančius reikalavimus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-64" href="#t-64">64</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">84.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šioje byloje esminiai reikalavimai kildinami jau iš Sprendimo Achmea, kurio poveikio laiko atžvilgiu Teisingumo Teismas neapribojo. Be to, besąlygiškai patvirtinant arbitražinius susitarimus, kurie sudaryti remiantis per vėlai pateiktais prieštaravimais dėl arbitražo teismo jurisdikcijos, šis sprendimas laikinai netektų veiksmingumo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-65" href="#t-65">65</a>
</span>). Tai dar viena priežastis, kodėl neįmanoma laiko atžvilgiu apriboti sprendimo, kuris bus priimtas šioje byloje, poveikio.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">V.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">85.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi siūlau Teisingumo Teismui priimti tokį sprendimą:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-113" title="page-19">
      Individualūs valstybių narių ir investuotojų iš kitų valstybių narių arbitražiniai susitarimai dėl viešųjų valdžios institucijų taikomos Sąjungos teisės yra suderinami su lojalaus bendradarbiavimo pareiga pagal ESS 4 straipsnio 3 dalį ir Sąjungos teisės autonomija pagal SESV 267 ir 344 straipsnius tik tuomet, kai valstybių narių teismai gali visapusiškai tikrinti arbitražo sprendimą, siekdami nustatyti, ar jis suderinamas su Sąjungos teise, jei reikia, teikdami prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnį. Be to, šie arbitražiniai susitarimai turi būti suderinami su vienodo požiūrio principu pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 straipsnį.
    </p>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: vokiečių.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">2</a>
</span>) 2018 m. kovo 6 d. sprendimas (C‑284/16, EU:C:2018:158).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">3</a>
</span>) Dalinis Sprendimas PL Holdings S.à.r.l. prieš Lenkijos Respubliką (V 2014/163, 189 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">4</a>
</span>) Dalinis Sprendimas PL Holdings S.à.r.l. prieš Lenkijos Respubliką (V 2014/163, 306 punktas ir paskesni punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">5</a>
</span>) Dalinis Sprendimas PL Holdings S.à.r.l. prieš Lenkijos Respubliką (V 2014/163, 229 ir 234 punktai bei 418 punktas ir paskesni punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">6</a>
</span>) Dalinis Sprendimas PL Holdings S.à.r.l. prieš Lenkijos Respubliką (V 2014/163, 408 ir 444 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">7</a>
</span>) Dalinis Sprendimas PL Holdings S.à.r.l. prieš Lenkijos Respubliką (V 2014/163, 318 punktas ir paskesni punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">8</a>
</span>) Galutinis Sprendimas PL Holdings S.à.r.l. prieš Lenkijos Respubliką (V 2014/163).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">9</a>
</span>) 2018 m. kovo 6 d. sprendimas (C‑284/16, EU:C:2018:158).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">10</a>
</span>) 2018 m. kovo 6 d. Sprendimas Achmea (C‑284/16, EU:C:2018:158, 60 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">11</a>
</span>) 2018 m. kovo 6 d. Sprendimas Achmea (C‑284/16, EU:C:2018:158, 35–37 punktai) ir jame nurodyta jurisprudencija.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">12</a>
</span>) Žr. 2006 m. gegužės 30 d. Sprendimą Komisija / Airija (MOX-Plant) (C‑459/03, EU:C:2006:345, 123 punktas) ir 2018 m. kovo 6 d. Sprendimą Achmea (C‑284/16, EU:C:2018:158, 32 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">13</a>
</span>) Žr. 2006 m. gegužės 30 d. Sprendimą Komisija / Airija (MOX-Plant) (C‑459/03, EU:C:2006:345, 127 ir 128 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">14</a>
</span>) Žr. 2006 m. gegužės 30 d. Sprendimą Komisija / Airija (MOX-Plant) (C‑459/03, EU:C:2006:345).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">15</a>
</span>) 2018 m. kovo 6 d. Sprendimas Achmea (C‑284/16, EU:C:2018:158, 55 punktas). Taip pat žr. 2011 m. kovo 8 d. Nuomonę 1/09 (Bendrosios patentų ginčų nagrinėjimo sistemos sukūrimas) (EU:C:2011:123, 80 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">16</a>
</span>) Tuo metu tai buvo 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB (OL L 177, 2006, p. 1) su pakeitimais, padarytais Kroatijos stojimo sutartimi (OL L 112, 2012, p. 10). Ji pakeista 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros (OL L 176, 2013, p. 338); žr. šios direktyvos 26 straipsnio 2 dalį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">17</a>
</span>) Daliniame Sprendime PL Holdings S.à.r.l. prieš Lenkijos Respubliką (V 2014/163, 87, 88 ir 248 punktai) vis dėlto minimas Sąjungos teisės kontekstas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">18</a>
</span>) Dalinis Sprendimas PL Holdings S.à.r.l. prieš Lenkijos Respubliką (V 2014/163, ypač 229 ir 234 punktai bei 418 punktas ir paskesni punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">19</a>
</span>) Dalinis Sprendimas PL Holdings S.à.r.l. prieš Lenkijos Respubliką (V 2014/163, 408 ir 444 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">20</a>
</span>) Dalinis Sprendimas PL Holdings S.à.r.l. prieš Lenkijos Respubliką (V 2014/163, 339 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">21</a>
</span>) Žr. 2014 m. birželio 12 d. Sprendimą Ascendi Beiras Litoral e Alta, Auto Estradas das Beiras Litoral e Alta (C‑377/13, EU:C:2014:1754, 23 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">22</a>
</span>) 1989 m. spalio 17 d. Sprendimas Handels- og Kontorfunktionærernes Forbund i Danmark (109/88, EU:C:1989:383, 7–9 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">23</a>
</span>) 2014 m. birželio 12 d. Sprendimas Ascendi Beiras Litoral e Alta, Auto Estradas das Beiras Litoral e Alta (C‑377/13, EU:C:2014:1754, 28–34 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">24</a>
</span>) 2014 m. vasario 13 d. Nutartis Merck Canada (C‑555/13, EU:C:2014:92, 19–25 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">25</a>
</span>) Žr. 1982 m. kovo 23 d. Sprendimą Nordsee (102/81, EU:C:1982:107, 11 punktas) ir 2005 m. sausio 27 d. Sprendimą Denuit ir Cordenier (C‑125/04, EU:C:2005:69, 13 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">26</a>
</span>) 2018 m. kovo 6 d. Sprendimas Achmea (C‑284/16, EU:C:2018:158, 45 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">27</a>
</span>) Žr. 1982 m. kovo 23 d. Sprendimą Nordsee (102/81, EU:C:1982:107, 11–13 punktai) ir 1999 m. birželio 1 d. Sprendimą Eco Swiss (C‑126/97, EU:C:1999:269, 34 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">28</a>
</span>) 1991 m. gruodžio 14 d. Nuomonė 1/91 (EEE susitarimas – I) (EU:C:1991:490, 34 ir 35 punktai), 2014 m. gruodžio 18 d. Nuomonė 2/13 (Sąjungos prisijungimas prie EŽTK) (EU:C:2014:2454, 184 punktas ir 223–231 punktai) ir 2019 m. balandžio 30 d. Nuomonė 1/17 (ES ir Kanados išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas) (EU:C:2019:341, 123–126 punktai) ir 2018 m. kovo 6 d. Sprendimas Achmea (C‑284/16, EU:C:2018:158, 40–42 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-29" href="#c-29">29</a>
</span>) Vis dėlto Ispanija teisingai atkreipia dėmesį į tai, kad arbitražo teismas, patvirtindamas savo jurisdikciją, SESV 344 straipsnį išaiškino priešingai, negu išaiškinta vėlesniame 2018 m. kovo 6 d. Sprendime Achmea (C‑284/16, EU:C:2018:158) (Dalinis Sprendimas PL Holdings S.à.r.l. prieš Lenkijos Respubliką (V 2014/163, 314 ir 315 punktai)).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-30" href="#c-30">30</a>
</span>) Žr. 2019 m. balandžio 30 d. Nuomonę 1/17 (ES ir Kanados išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas) (EU:C:2019:341, 121–123 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-31" href="#c-31">31</a>
</span>) Žr. E. De Brabandere ir P. B. M. da Cruz (2020) „The Role of Proportionality in International Investment Law and Arbitration: A System-Specific Perspective“, Nordic Journal of International Law, 89(3–4), p. 471–491.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-32" href="#c-32">32</a>
</span>) Žr. 2019 m. vasario 22 d. Svea Hovrätt (apeliacinis teismas) sprendimą Lenkija / PL Holdings (T 8538-17 ir T 12033-17, vertimas į anglų kalbą, p. 48 ir 49).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-33" href="#c-33">33</a>
</span>) 1982 m. kovo 23 d. Sprendimas, Nordsee (102/81, EU:C:1982:107, 14 ir 15 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-34" href="#c-34">34</a>
</span>) 1999 m. birželio 1 d. Sprendimas Eco Swiss (C‑126/97, EU:C:1999:269, 35 ir paskesni punktai). Taip pat žr. 2006 m. spalio 26 d. Sprendimą Mostaza Claro (C‑168/05, EU:C:2006:675, 35 punktas) ir 2018 m. kovo 6 d. Sprendimą Achmea (C‑284/16, EU:C:2018:158, 54 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-35" href="#c-35">35</a>
</span>) 2018 m. kovo 6 d. Sprendimas Achmea (C‑284/16, EU:C:2018:158, 55 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-36" href="#c-36">36</a>
</span>) Išvada byloje Moldovos Respublika (C‑741/19, EU:C:2021:164, 61 ir 62 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-37" href="#c-37">37</a>
</span>) Taip pat žr. toliau šios išvados 66 ir paskesnius punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-38" href="#c-38">38</a>
</span>) 2006 m. spalio 26 d. Sprendimas Mostaza Claro (C‑168/05, EU:C:2006:675, 39 punktas), 2009 m. spalio 6 d. Sprendimas Asturcom Telecomunicaciones (C‑40/08, EU:C:2009:615, 59 punktas) ir 2010 m. lapkričio 16 d. Nutartis Pohotovosť (C‑76/10, EU:C:2010:685, 54 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-39" href="#c-39">39</a>
</span>) Be to, Komisija nurodo, kad pagal Švedijos teisę negalima atsisakyti Švedijos institucijų vykdomoms viešosios valdžios funkcijoms taikyti nacionalinių teismų jurisdikcijos. Remiantis lygiavertiškumo principu, Švedijos teismai šią nuostatą turėtų taikyti ir kitų valstybių narių vykdomoms viešosios valdžios funkcijoms, jeigu jos pagrįstos Sąjungos teise.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-40" href="#c-40">40</a>
</span>) 1990 m. birželio 12 d. Sprendimas Vokietija / Komisija (C‑8/88, EU:C:1990:241, 13 punktas), 2004 m. sausio 13 d. Sprendimas Kühne &amp; Heitz (C‑453/00, EU:C:2004:17, 20 punktas) ir 2012 m. spalio 4 d. Sprendimas Byankov (C‑249/11, EU:C:2012:608, 64 punktas). Taip pat žr. 2018 m. kovo 6 d. Sprendimą Achmea (C‑284/16, EU:C:2018:158, 34 ir 58 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-41" href="#c-41">41</a>
</span>) 2006 m. gegužės 30 d. Sprendimas Komisija / Airija (MOX-Plant) (C‑459/03, EU:C:2006:345, 169 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-42" href="#c-42">42</a>
</span>) 2018 m. kovo 6 d. Sprendimas Achmea (C‑284/16, EU:C:2018:158, 33 punktas) ir 2018 m. gruodžio 10 d. Sprendimas Wightman ir kt. (C‑621/18, EU:C:2018:999, 45 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-43" href="#c-43">43</a>
</span>) 2011 m. kovo 8 d. Nuomonė 1/09 (Bendrosios patentų ginčų nagrinėjimo sistemos sukūrimas) (EU:C:2011:123, 63 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-44" href="#c-44">44</a>
</span>) Žr. šios išvados 39 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-45" href="#c-45">45</a>
</span>) Kitokia pradinė padėtis yra 2011 m. kovo 8 d. Nuomonės 1/09 atveju (Bendrosios patentų ginčų nagrinėjimo sistemos sukūrimas) (EU:C:2011:123, 86 ir 87 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-46" href="#c-46">46</a>
</span>) 2019 m. balandžio 30 d. Nuomonė 1/17 (ES ir Kanados išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas) (EU:C:2019:341, 117 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-47" href="#c-47">47</a>
</span>) 2011 m. rugsėjo 15 d. Sprendimas Komisija / Slovakija (C‑264/09, EU:C:2011:580, 32 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-48" href="#c-48">48</a>
</span>) 1962 m. vasario 27 d. Sprendimas Komisija / Italija (10/61, EU:C:1962:2, 22 punktas), 1988 m. rugsėjo 27 d. Sprendimas Matteucci (235/87, EU:C:1988:460, 21 ir 22 punktas), 2003 m. gegužės 20 d. Sprendimas Ravil (C‑469/00, EU:C:2003:295, 37 punktas) ir 2018 m. kovo 6 d. Sprendimas Achmea (C‑284/16, EU:C:2018:158, 58 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-49" href="#c-49">49</a>
</span>) Žr. šios išvados 41 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-50" href="#c-50">50</a>
</span>) 2019 m. vasario 22 d. Svea Hovrätt (apeliacinis teismas) sprendimas Lenkija / PL Holdings (T 8538-17 ir T 12033-17, vertimas į anglų kalbą, p. 48 ir 49).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-51" href="#c-51">51</a>
</span>) Žr. 2012 m. vasario 3 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą Immunités juridictionnelles de l’Etat (Allemagne c. Italie; Grèce (intervenant)), C.I.J. Recueil 2012, p. 99, 55–61 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-52" href="#c-52">52</a>
</span>) 2013 m. spalio 17 d. Sprendimas Schaible (C‑101/12, EU:C:2013:661, 76 ir 77 punktai) ir 2021 m. vasario 3 d. Sprendimas Fussl Modestraße Mayr (C‑555/19, EU:C:2021:89, 95 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-53" href="#c-53">53</a>
</span>) 2005 m. liepos 5 d. Sprendimas d. (C‑376/03, EU:C:2005:424, 62 punktas). Žr. 2019 m. balandžio 30 d. Nuomonę 1/17 (ES ir Kanados išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas) (EU:C:2019:341, 169 punktas). Taip pat žr. 1988 m. rugsėjo 27 d. Sprendimą Matteucci (235/87, EU:C:1988:460, 23 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-54" href="#c-54">54</a>
</span>) 2021 m. vasario 3 d. Sprendimas Fussl Modestraße Mayr (C‑555/19, EU:C:2021:89, 97 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-55" href="#c-55">55</a>
</span>) Žr., pavyzdžiui, Vattenfall AB ir kt. prieš Vokietiją (Atominė energetika), 2018 m. rugpjūčio 31 d. Sprendimas Achmea byloje (ICSID byla Nr. ARB/12/12, 18 punktas). Šioje byloje šalys, atrodo, neseniai susitarė (Vokietijos federalinė vyriausybė, 2021 m. kovo 5 d. Vyriausybės spaudos konferencija ir Vattenfall, 2021 m. kovo 5 d. pranešimas spaudai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-56" href="#c-56">56</a>
</span>) 2020 m. gegužės 5 d. 23 valstybės narės pasirašė Susitarimą dėl Europos Sąjungos valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo (OL L 169, 2020, p. 1).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-57" href="#c-57">57</a>
</span>) Žr., pvz., 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (OL L 7, 2009, p. 1) 5 straipsnį arba 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012, p. 1) 26 straipsnį. Taip pat žr. 1995 m. gruodžio 14 d. Sprendimą van Schijndel ir van Veen (C‑430/93 ir C‑431/93, EU:C:1995:441, 21 punktas) ir 2014 m. vasario 27 d. Sprendimą Cartier parfums-lunettes ir Axa Corporate Solutions assurances (C‑1/13, EU:C:2014:109, 34 ir 36 punktai, ir juose nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-58" href="#c-58">58</a>
</span>) Žr. 2006 m. spalio 26 d. Sprendimą Mostaza Claro (C‑168/05, EU:C:2006:675, 36–39 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-59" href="#c-59">59</a>
</span>) Model Law on International Commercial Arbitration (1985), su 2006 m. priimtais pakeitimais, 4 straipsnis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-60" href="#c-60">60</a>
</span>) ICSID Konvencija – Arbitražo tvarkos taisyklės, 27 ir 41 straipsniai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-61" href="#c-61">61</a>
</span>) Vengrija remiasi Christoph H. Schreuer (ir kt.), The ICSID Convention – A Commentary (Cambridge University Press, 2 leidimas, 2009), 25 straipsnis, 481 punktas. Taip pat žr. 498 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-62" href="#c-62">62</a>
</span>) 2007 m. kovo 6 d. Sprendimas Meilicke ir kt. (C‑292/04, EU:C:2007:132, 34 punktas) ir 2020 m. balandžio 23 d. Sprendimas Herst (C‑401/18, EU:C:2020:295, 54 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-63" href="#c-63">63</a>
</span>) 2007 m. kovo 6 d. Sprendimas Meilicke ir kt. (C‑292/04, EU:C:2007:132, 35 punktas) ir 2020 m. balandžio 23 d. Sprendimas Herst (C‑401/18, EU:C:2020:295, 56 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-64" href="#c-64">64</a>
</span>) 2007 m. kovo 6 d. Sprendimas Meilicke ir kt. (C‑292/04, EU:C:2007:132, 36 ir 37 punktai) ir 2020 m. balandžio 23 d. Sprendimas Herst (C‑401/18, EU:C:2020:295, 57 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-65" href="#c-65">65</a>
</span>) Žr. šios išvados 73 punktą.</p>
</body>
</html>
