Laikina versija
TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2026 m. spalio 8 d.(*)
„ Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė – Imigracijos politika – Teisė į šeimos susijungimą – Direktyva 2003/86/EB – 10 straipsnio 3 dalies a punktas – Pabėgėlio teisė į susijungimą su tėvais – Sąvoka „nelydimas nepilnametis“ – Tėvų prašymas dėl šeimos susijungimo su nepilnamečiu pabėgėliu, kuris per prieglobsčio procedūrą tapo pilnametis – 2018 m. balandžio 12 d. Sprendimo A ir S (C‑550/16, EU:C:2018:248) taikymo sritis – Pagrįstas terminas tokiam prašymui pateikti – Dies a quo – Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą – Vaiko interesai – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 24 straipsniai “
Byloje C‑571/24
dėl Oberverwaltungsgericht Berlin-Brandenburg (Berlyno Brandenburgo apeliacinis administracinis teismas, Vokietija) 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2024 m. rugpjūčio 27 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
YO,
CT
prieš
Bundesrepublik Deutschland,
dalyvaujant
Kreis Bergstraße,
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas I. Jarukaitis, teisėjai R. Frendo, N. Jääskinen, M. Condinanzi (pranešėjas), ir A. Kornezov,
generalinis advokatas J. Richard de la Tour,
posėdžio sekretorius F. Cathagne, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2025 m. rugsėjo 18 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– CT ir YO, atstovaujamų Rechtsanwältin A. Feßenbecker,
– Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos J. Möller ir R. Kanitz,
– Europos Komisijos, atstovaujamos J. Hottiaux ir J. Vondung,
susipažinęs su 2025 m. spalio 30 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (OL L 251, 2003, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 224) 10 straipsnio p 3 dalies a punkto išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Turkijoje gyvenančių Sirijos piliečių YO ir CT ginčą su Bundesrepublik Deutschland (Vokietijos Federacinė Respublika) dėl jos sprendimo atmesti jų prašymus išduoti leidimą gyventi šalyje siekiant šeimai susijungti su jų sūnumi, kuriam Vokietijoje buvo suteiktas pabėgėlio statusas.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Direktyvos 2003/86 2 ir 8 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:
„(2) Laikantis daugelyje tarptautinės teisės dokumentų įrašyto įsipareigojimo saugoti šeimą ir gerbti šeimos gyvenimą, turėtų būti imamasi priemonių dėl šeimos susijungimo. Ši direktyva gerbia pagrindines teises ir laikosi principų, pripažintų, visų pirma [1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos] Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija).
<...>
(8) Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pabėgėlių padėčiai, atsižvelgiant į priežastis, privertusias juos palikti savo šalį ir neleidusias jiems ten normaliai gyventi su šeima. Dėl to jiems turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos naudotis teise į šeimos susijungimą.“
4 Šios direktyvos 1 straipsnyje numatyta:
„Šios direktyvos tikslas – nustatyti valstybių narių teritorijoje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams naudojimosi šeimos susijungimo teise sąlygas.“
5 Minėtos direktyvos 2 straipsnio f punkte nurodyta:
„Šioje direktyvoje:
<...>“
f) „nelydim[i] nepilname[čiai]“ – aštuoniolikos metų neturintys trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, atvykstantys į valstybių narių teritoriją, nelydimi pagal įstatymą ar paprotį atsakingo pilnamečio, ir iki tol, kol j[ų] nesiima veiksmingai globoti toks asmuo, arba nepilnamečiai, kurie tampa nelydimi jiems atvykus į valstybių narių teritoriją.“
6 Tos pačios direktyvos 4 straipsnyje nustatyta:
„1. Pagal šią direktyvą ir laikydamosi IV skyriuje, taip pat 16 straipsnyje nustatytų sąlygų valstybės narės leidžia atvykti [į šalį] ir [joje] gyventi šiems šeimos nariams:
<...>
b) globėjo ir jo / jos sutuoktinio nepilnamečiams vaikams <...>
<...>
Šiame straipsnyje nurodyti nepilnamečiai vaikai turi būti nesulaukę atitinkamos valstybės narės įstatymais nustatytos pilnametystės ir neturi būti susituokę.
<...>
2. Valstybės narės įstatymu ar kitais teisės aktais šiems šeimos nariams gali leisti atvykti [į šalį] ir [joje] gyventi pagal šią direktyvą ir laikantis IV skyriuje nustatytų sąlygų:
a) globėjo arba jo ar jos sutuoktinio pirmos giminystės eilės pagal tiesiąją aukštutinę liniją giminėms [pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiams], jei juos išlaiko globėjai ir jei jie neturi deramos šeimos paramos kilmės šalyje;
<...>“
7 Direktyvos 2003/86 5 straipsnyje numatyta:
„1. Valstybės narės nustato, ar siekiant pasinaudoti šeimos susijungimo teise prašymą atvykti [į šalį] bei [joje] gyventi atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia globėjas, ar šeimos narys arba nariai.
<...>
5. Nagrinėdamos prašymą, valstybės narės deramai atsižvelgia į nepilnamečių vaikų geriausius interesus.“
8 Pagal šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalį valstybės narės gali reikalauti, kad asmuo, kuris pateikia prašymą dėl šeimos susijungimo, pateiktų įrodymų, kad globėjas turi būstą, sveikatos draudimą ir pakankamai lėšų šioje nuostatoje išvardytiems reikalavimams patenkinti.
9 Minėtos direktyvos 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta:
„Jei pabėgėlis yra nelydimas nepilnametis, valstybės narės:
a) leidžia šeimos susijungimo tikslu atvykti [į šalį] ir gyventi [joje] jo pirmojo giminystės laipsnio tiesiąja aukštutine linija giminėms [pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiams], netaikydamos 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytų sąlygų;
<...>“
10 Tos pačios direktyvos 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:
„Nukrypstant nuo 7 straipsnio, valstybės narės nereikalauja, kad pabėgėlis ir (arba) jo šeimos narys (‑iai) pateiktų kartu su prašymais dėl tų šeimos narių, kurie yra nurodyti 4 straipsnio 1 dalyje, įrodymų, kad pabėgėlis atitinka 7 straipsnyje išdėstytus reikalavimus.
Nepažeisdamos tarptautinių įsipareigojimų, tai atvejais, kai šeimos susijungimas yra galimas trečiojoje šalyje, su kuria globėją ir (arba) jo šeimos narius sieja ypatingi ryšiai, valstybės narės gali reikalauti, kad būtų pateikti pirmoje pastraipoje nurodyti įrodymai.
Valstybės narės gali reikalauti, kad pabėgėlis atitiktų 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, jei prašymas dėl šeimos susijungimo nepateikiamas per tris mėnesius nuo pabėgėlio statuso suteikimo.“
11 Direktyvos 2003/86 16 straipsnio 1 dalies a punktas išdėstytas taip:
„Valstybės narės gali atmesti prašymą atvykti [į šalį] ir [joje] gyventi šeimos susijungimo tikslu arba prireikus panaikinti ar atsisakyti atnaujinti šeimos nario leidimą gyventi [šalyje] dėl šių priežasčių:
a) jei nesilaikoma arba daugiau nebesilaikoma šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų.
<...>“
Vokietijos teisė
12 2008 m. vasario 25 d. paskelbtos redakcijos 2004 m. Gesetz über den Aufenthalt, die Erwerbstätigkeit und die Integration von Ausländern im Bundesgebiet (Užsieniečių gyvenimo, įsidarbinimo ir integracijos federalinėje teritorijoje įstatymas) (BGBl. 2008 I, p. 162; toliau – AufenthG), iš dalies pakeisto 2024 m. gegužės 8 d. įstatymu (BGBl. I, Nr. 152), 6 straipsnio 3 dalyje numatyta:
„Ilgalaikiam buvimui Vokietijos teritorijoje būtina turėti vizą (nacionalinę vizą), išduotą prieš atvykstant į šalį. Viza išduodama remiantis nuostatomis, taikomomis trumpalaikiams leidimams gyventi šalyje, ES mėlynajai kortelei, ICT kortelei (bendrovės viduje perkeliamų asmenų leidimams), nuolatinio gyventojo kortelei ir ilgalaikio gyventojo leidimams gyventi ES taikomomis nuostatomis. <...>“
13 Šio įstatymo 25 straipsnio „Buvimas šalyje dėl humanitarinių priežasčių“ 2 dalyje nustatyta:
„Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi šalyje išduodamas, jeigu Bundesamt für Migration und Flüchtlinge (Federalinė migracijos ir pabėgėlių tarnyba) suteikė pabėgėlio statusą, kaip tai suprantama pagal Asylgesetz (Prieglobsčio įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį, arba papildomą apsaugą, kaip tai suprantama pagal Asylgesetz 4 straipsnio 1 dalį. <...>“
14 AufenthG 36 straipsnyje „Tėvų ir kitų šeimos narių susijungimas“ nurodyta:
„1. <...> nepilnamečio užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi šalyje pagal <...>25 straipsnio <...> 2 dalį, tėvams išduodamas leidimas laikinai gyventi šalyje, jeigu Vokietijos teritorijoje nėra nė vieno iš tėvų, turinčių tėvų valdžią nepilnamečio asmens atžvilgiu.
2. Kitiems užsieniečio šeimos nariams leidimas gyventi šalyje šeimos susijungimo tikslu gali būti išduodamas, jei tai būtina siekiant išvengti pernelyg didelių sunkumų. <...>“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
15 Pareiškėjų pagrindinėje byloje sūnus, gimęs 1999 m. sausio 31 d., į Vokietijos teritoriją atvyko 2015 m. rugpjūčio 6 d.; jam tuo metu buvo 16 metų. Atstovaujamas globėjos, 2016 m. birželio 3 d. jis, būdamas 17 metų amžiaus, pateikė prieglobsčio prašymą. 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu Bundesamt für Migration und Flüchtlinge (Federalinė migracijos ir pabėgėlių tarnyba, Vokietija) jam suteikė pabėgėlio statusą. Tuo metu jam buvo 18 metų ir trys mėnesiai.
16 Pareiškėjai pagrindinėje byloje teigia, kad iš pradžių jie nepateikė prašymo dėl šeimos susijungimo su sūnumi, nes per prieglobsčio procedūrą ir po to, kai jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas, jo globėja, advokatas, įvairios užsieniečių reikalų srityje kompetentingos institucijos ir pabėgėlių organizacija kelis kartus jį informavo, kad pagal Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas, Vokietija) jurisprudenciją, tėvų teisė susijungti su pabėgėliu pripažintu vaiku pagal AufenthG 36 straipsnio 1 dalį išnyksta šiam vaikui sulaukus pilnametystės (2013 m. balandžio 18 d. Bundesverwaltungsgericht sprendimas – 10 C 9/12 – BVerwG:2013:180413U10C9.12.0, 17 ir paskesni punktai).
17 2018 m. balandžio 12 d. Sprendime A ir S (C‑550/16, EU:C:2018:248; toliau – Sprendimas A ir S) Teisingumo Teismas nusprendė, kad Direktyvos 2003/86 2 straipsnio pradžia ir jo f punktas, siejami su šios direktyvos 10 straipsnio 3 dalies a punktu, turi būti aiškinami taip, kad „nepilnamečiu“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, turi būti laikomas trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris atvykimo į valstybės narės teritoriją ir prieglobsčio prašymo šioje valstybėje narėje pateikimo momentu neturi 18 metų, bet vykstant prieglobsčio procedūrai sulaukia pilnametystės ir vėliau jam suteikiamas pabėgėlio statusas. To sprendimo 61 punkte Teisingumo Teismas patikslino, kad, esant tokiai situacijai, prašymas dėl šeimos susijungimo, pagrįstas šio 10 straipsnio 3 dalies a punktu, turi būti pateiktas per „pagrįstą laikotarpį“, t. y. iš esmės per tris mėnesius nuo tos dienos, kai atitinkamam „nepilnamečiui“ buvo suteiktas „pabėgėlio“ statusas.
18 Susipažinęs su šiuo sprendimu, pareiškėjų pagrindinėje byloje sūnus 2018 m. balandžio 24 d. raštu kreipėsi į nacionalinę instituciją, kompetentingą užsieniečių klausimais, Vokietijos ambasadą Turkijoje ir Vokietijos generalinį konsulatą Stambule (Turkija) ir prašė išduoti jo tėvams leidimą gyventi šalyje, siekiant šeimos susijungimo. Be to, siekdamas užtikrinti savo teises, jis pateikė prašymą dėl restitutio in integrum, kiek tai susiję su trijų mėnesių terminu, per kurį pagal Sprendimą A ir S iš esmės turi būti pateiktas prašymas dėl šeimos susijungimo.
19 2018 m. liepos 11 d. raštu pareiškėjai pagrindinėje byloje savo ruožtu paprašė Vokietijos ambasados Ankaroje (Turkija) ir Vokietijos generalinio konsulato Stambule išduoti vizas šeimos siekiant šeimos susijungimo. 2018 m. lapkričio 20 d. jie atvyko į Vokietijos generalinį konsulatą Stambule asmeniškai pateikti savo prašymo.
20 2019 m. balandžio 10 d. sprendimais šis generalinis konsulatas atmetė šiuos prašymus, motyvuodamas tuo, kad pabėgėlio tėvai teisę į šeimos susijungimą turi tik iki jo pilnametystės ir kad bet kuriuo atveju tėvai nepateikė savo prašymo per kuo trumpesnį terminą po to, kai jų sūnui buvo suteiktas pabėgėlio statusas.
21 2019 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjai pagrindinėje byloje pateikė skundą dėl šių sprendimų Verwaltungsgericht Berlin (Berlyno administracinis teismas, Vokietija); šis 2021 m. kovo 30 d. sprendimu jį atmetė. Tas teismas nusprendė, kad tėvų teisė į šeimos susijungimą pagal AufenthG 36 straipsnio 1 dalį siejama su sąlyga, kad jų vaikas administracinio sprendimo arba teismo sprendimo dėl bylos esmės priėmimo dieną yra nepilnametis. To paties teismo teigimu, siekiant, kad ši nacionalinė nuostata atitiktų Sąjungos teisę, kitaip aiškinti negalima. Be to, pareiškėjai pagrindinėje byloje taip pat negalėjo reikalauti šeimos susijungimo su sūnumi pagal Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktą, nes nepateikė prašymo per trijų mėnesių terminą, kurį iš esmės nustatė Teisingumo Teismas Sprendime A ir S. Nėra jokio pagrindo taikyti ilgesnį terminą ar vėlesnę šio termino pradžios datą. Tas pats teismas patikslino, kad, pirma, šiuo atveju restitutio in integrum ar „atlaidumas“ dėl force majeure šiuo atveju nėra įmanomi, ir, antra, šalis, kuri savo valia nesiima veiksmų laiku, nes mano, kad jos prašymas ar skundas nebus tenkinamas, negali remtis aplinkybe, galinčia pateisinti termino praleidimą.
22 Pareiškėjai pagrindinėje byloje dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą Oberverwaltungsgericht Berlin-Brandenburg (Berlyno-Brandenburgo aukštesnysis administracinis teismas, Vokietija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.
23 Šis teismas, remdamasis pareiškėjų pagrindinėje byloje argumentais, pažymi, kad jiems negalima priekaištauti dėl Sprendime A ir S nustatyto trijų mėnesių termino nesilaikymo, nes prieš paskelbiant šį sprendimą jie negalėjo pagrįstai tikėtis, kad prašymas dėl šeimos susijungimo bus patenkintas. Iš tiesų, atsižvelgiant į Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas) jurisprudenciją ir iš jos išplaukiančią Vokietijos institucijų sprendimų priėmimo praktiką, žinomas pareiškėjams pagrindinėje byloje, tuo metu nebuvo realios galimybės, kad toks prašymas bus patenkintas. Be to, prieš paskelbiant minėtą sprendimą pabėgėlis ir jo tėvai juo labiau negalėjo žinoti apie šį trijų mėnesių terminą.
24 Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad toks terminas negali būti taikomas be pakeitimų tokiais atvejais, kaip pareiškėjų pagrindinėje byloje. Atitinkamai jam kyla klausimas, ar tokiomis aplinkybėmis šio termino pradžios data yra kita data nei ta, kurią nepilnamečiam globėjui, su kuriuo turi susijungti šeima, buvo suteiktas pabėgėlio statusas, pavyzdžiui, 2018 m. balandžio 12 d., kai buvo paskelbtas Sprendimas A ir S, o gal galima taikyti ilgesnį terminą. Atitinkamai laikydamas, kad tai galima spręsti įvairiai, tas teismas mano, kad šiuo klausimu reikia Teisingumo Teismo išaiškinimo.
25 Šiomis aplinkybėmis Oberverwaltungsgericht Berlin-Brandenburg (Berlyno Brandenburgo aukštesnysis administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar trijų mėnesių nuo pabėgėlio statuso suteikimo terminas, kurio, remiantis [2018 m. balandžio 12 d. Sprendimu A ir S (C‑550/16, EU:C:2018:248)], turi būti laikomasi pagal Direktyvos [2003/86] 10 straipsnio 3 dalies a punktą prašymui dėl šeimos susijungimo pateikti, yra taikomas nepakeistas ir tokiu atveju, kai globėjas atvykimo į valstybės narės teritoriją ir prieglobsčio prašymo šioje valstybėje narėje pateikimo momentu neturėjo 18 metų, bet vykstant prieglobsčio procedūrai sulaukė pilnametystės, atsižvelgiant į tai, kad šis terminas [minėto teismo] sprendimo paskelbimo momentu jau buvo pasibaigęs, o pagal tuometinę [nacionalinių] institucijų praktiką ir aukščiausios instancijos teismų jurisprudenciją šioje valstybėje narėje nebuvo realios galimybės, kad jau pilnamečiu tapusio pabėgėlio atveju pateiktas prašymas dėl šeimos susijungimo bus patenkintas?
2. Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai: ar tokiais atvejais terminas pradedamas skaičiuoti vėliau, ar jis yra ilgesnis?“
Dėl klausimų
26 Savo dviem klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad, jei trečiosios šalies pilietis į valstybės narės teritoriją atvyko kaip „nelydimas nepilnametis“, o per tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūrą sulaukė pilnametystės ir pabėgėlio statusas jam buvo suteiktas anksčiau, nei buvo paskelbtas Sprendimas A ir S, jo tėvai prašymą dėl šeimos susijungimo iš esmės turi pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai atitinkamam nepilnamečiui buvo suteiktas „pabėgėlio“ statusas, kaip numatyta tame sprendime, jei prieš paskelbiant minėtą sprendimą nebuvo realios galimybės, kad toks prašymas, pateiktas pabėgėliui tapus pilnamečiam, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės aukštesnės instancijos teismų jurisprudenciją ir kompetentingų nacionalinių institucijų sprendimų priėmimo praktiką, gali būti patenkintas.
27 Pagal Direktyvos 2003/86 1 straipsnį jos tikslas – nustatyti valstybių narių teritorijoje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams naudojimosi šeimos susijungimo teise sąlygas.
28 Šiuo klausimu iš direktyvos 8 konstatuojamosios dalies matyti, kad joje pabėgėliams numatytos palankesnės sąlygos naudotis teise į šeimos susijungimą, nes jų padėčiai reikia skirti ypatingą dėmesį, atsižvelgiant į priežastis, privertusias juos palikti savo šalį ir neleidusias joje normaliai gyventi su šeima.
29 Viena iš šių palankesnių sąlygų – šeimos susijungimas su pabėgėlio pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiais. Teisingumo Teismas yra konstatavęs: nors pagal Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 2 dalies a punktą tokio susijungimo galimybė iš esmės palikta kiekvienos valstybės narės diskrecijai ir visų pirma jai taikoma sąlyga, kad pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičius išlaikytų globėjas ir kad jie neturėtų deramos šeimos paramos kilmės šalyje, šios direktyvos 10 straipsnio 3 dalies a punkte numatyta šio principo išimtis, pagal kurią nelydimi nepilnamečiai pabėgėliai turi teisę į tokį susijungimą, ir jai netaikoma nei valstybių narių diskrecija, nei to 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytos sąlygos. Taigi minėto 10 straipsnio 3 dalies a punkte valstybėms narėms nustatoma konkreti pozityvioji pareiga imtis veiksmų, kurią atitinka aiškiai apibrėžta teisė, ir ja konkrečiai siekiama užtikrinti didesnę apsaugą pabėgėliams, turintiems „nelydimų nepilnamečių“ statusą (žr. 2024 m. sausio 30 d. Sprendimo Landeshauptmann von Wien (Šeimos susijungimas su nepilnamečiu pabėgėliu), C‑560/20, EU:C:2024:96, 33 ir 52 punktai ir juose nurodytą jurisprudenciją).
30 2018 m. balandžio 12 d. Sprendimo A ir S 64 punkte Teisingumo Teismas konstatavo, kad Direktyvos 2003/86 2 straipsnio pradžia ir f punktas, kuriame apibrėžta sąvoka „nelydimas nepilnametis“, siejamas su jos 10 straipsnio 3 dalies a punktu, turi būti aiškinami taip, kad „nepilnamečiu“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, turi būti laikomas trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris atvykimo į valstybės narės teritoriją ir prieglobsčio prašymo toje valstybėje narėje pateikimo momentu neturi 18 metų, bet vykstant prieglobsčio procedūrai sulaukia pilnametystės ir vėliau jam suteikiamas pabėgėlio statusas.
31 Jeigu teisė į šeimos susijungimą pagal Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktą būtų siejama su momentu, kai kompetentinga nacionalinė institucija oficialiai priima sprendimą, kuriuo asmeniui pripažįstamas „pabėgėlio“ statusas, ir dėl to priklausytų nuo to, kaip operatyviai ši institucija išnagrinėja tarptautinės apsaugos prašymą, tai paveiktų šios nuostatos veiksmingumą ir prieštarautų ne tik šios direktyvos tikslui sudaryti palankesnes sąlygas šeimos susijungimui ir užtikrinti ypatingą apsaugą pabėgėliams, visų pirma nelydimiems nepilnamečiams, bet taip pat vienodo požiūrio ir teisinio saugumo principams (2018 m. balandžio 12 d. Sprendimo A ir S, C‑550/16, EU:C:2018:248, 55 punktas).
32 Dėl termino, per kurį turi būti pateiktas prašymas dėl šeimos susijungimo su nepilnamečiu pabėgėliu, reikia pažymėti, kad Direktyvoje 2003/86 nėra aiškiai nustatyta, iki kada nepilnametis pabėgėlis gali prašyti leisti pasinaudoti teise į šeimos susijungimą, numatytą jos 10 straipsnio 3 dalies a punkte.
33 Šiomis aplinkybėmis 2018 m. balandžio 12 d. Sprendimo A ir S 61 punkte Teisingumo Teismas taip pat konstatavo: atsižvelgiant į tai, kad su Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punkto tikslu būtų nesuderinama, kad savo prieglobsčio prašymo pateikimo momentu „nelydimo nepilnamečio“ statusą turėjęs pabėgėlis, kuris tapo pilnametis vykstant prašymo nagrinėjimo procedūrai, galėtų remtis šia nuostata „be jokių apribojimų laiko atžvilgiu“ tam, kad pasinaudotų šeimos susijungimu, prašymas dėl šeimos susijungimo turi būti pateiktas per pagrįstą laikotarpį. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, kad, siekiant nustatyti tokį pagrįstą laikotarpį, Sąjungos teisės aktų leidėjo panašiomis aplinkybėmis pasirinktas sprendimas šios direktyvos 12 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje yra orientacinis, todėl reikia konstatuoti, kad prašymas dėl šeimos susijungimo pagal minėtos direktyvos 10 straipsnio 3 dalies a punktą tokiu atveju iš esmės turi būti pateiktas per tris mėnesius nuo datos, kai atitinkamas „nepilnametis“ buvo pripažintas pabėgėliu.
34 Taigi iš šio sprendimo matyti, pirma, kad tokiu atveju prašymas dėl šeimos susijungimo turi būti pateiktas per „pagrįstą laikotarpį“ ir kad šio termino pradžios data yra diena, kurią atitinkamam nepilnamečiui buvo suteiktas pabėgėlio statusas. Antra, minėtas trijų mėnesių terminas yra „orientacinis“ siekiant nustatyti šio termino pagrįstumą, todėl toks prašymas „iš esmės“ turi būti pateiktas per tokį trijų mėnesių terminą. Vis dėlto tai neužkerta kelio tam tikrose situacijose pritaikyti šį terminą.
35 Reikia priminti, kad termino pagrįstumas negali būti vertinamas atsižvelgiant į abstrakčiai nustatytą tikslią maksimalią ribą; tai turi būti daroma kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes (šiuo klausimu žr. 2013 m. vasario 28 d. Sprendimo Réexamen Arango Jaramillo ir kt. / EIB, C‑334/12, EU:C:2013:134 RX-II, EU:C:2013:134, 29 ir 33 punktus).
36 Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo abejonės susijusios su konkrečiomis pagrindinės bylos aplinkybėmis, t. y. kad, pirma, šis trijų mėnesių terminas jau buvo pasibaigęs Sprendimo A ir S paskelbimo dieną ir, antra, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės aukščiausios instancijos teismų jurisprudenciją ir kompetentingų nacionalinių institucijų sprendimų priėmimo praktiką, nebuvo realios galimybės, kad iki šio paskelbimo pabėgėlio, kuris tapo pilnametis nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą, tėvų pateiktas prašymas dėl šeimos susijungimo bus patenkintas.
37 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį įgyvendindamos Sąjungos teisę valstybės narės paiso Chartijoje įtvirtintų teisių ir principų ir skatina jų taikymą pagal turimus atitinkamus įgaliojimus, nepažeisdamos Sąjungos įgaliojimų, suteiktų jai pagal Sutartis, ribų.
38 Pagal suformuotą jurisprudenciją valstybės narės, visų pirma jų teismai ir kompetentingos nacionalinės institucijos, ne tik privalo savo nacionalinę teisę aiškinti taip, kad ji atitiktų Sąjungos teisę, bet ir nesivadovauti tokiu antrinės teisės akto aiškinimu, dėl kurio kiltų kolizija su Sąjungos teisės sistemos saugomomis pagrindinėmis teisėmis (žr. 2024 m. sausio 30 d. Sprendimo Landeshauptmann von Wien (Šeimos susijungimas su nepilnamečiu pabėgėliu), C‑560/20, EU:C:2024:96, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
39 Kaip Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, Direktyvos 2003/86 nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į Chartijos 7 straipsnį ir 24 straipsnio 2 ir 3 dalis, kaip, beje, tai matyti iš šios direktyvos 2 konstatuojamosios dalies ir 5 straipsnio 5 dalies, pagal kurias valstybės narės turi nagrinėti prašymus dėl šeimos susijungimo, atsižvelgdamos į atitinkamų vaikų interesus ir siekdamos skatinti šeimos gyvenimą (2024 m. sausio 30 d. Sprendimo Landeshauptmann von Wien (Šeimos susijungimas su nepilnamečiu pabėgėliu), C‑560/20, EU:C:2024:96, 50 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
40 Tas pats pasakytina, be kita ko, apie Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktą, kuriuo siekiama skatinti būtent nelydimų nepilnamečių pabėgėlių susijungimą su tėvais, kad dėl šių nepilnamečių ypatingo pažeidžiamumo jiems būtų užtikrinta didesnė apsauga, todėl jis yra ypač svarbus užtikrinant veiksmingą pagrindinių teisių, įtvirtintų Chartijos 7 straipsnyje ir 24 straipsnio 2 ir 3 dalyse, laikymąsi (šiuo klausimu žr. 2024 m. sausio 30 d. Sprendimo Landeshauptmann von Wien (Šeimos susijungimas su nepilnamečiu pabėgėliu), C‑560/20, EU:C:2024:96, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją.
41 Taigi, atsižvelgiant į susijusių interesų svarbą ir siekiant užtikrinti nelydimų nepilnamečių pabėgėlių susijungimą su tėvais, kompetentingos nacionalinės institucijos ir valstybių narių teismai, turintys priimti sprendimą dėl prašymo dėl šeimos susijungimo, privalo atsižvelgti į visas konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, kad nustatytų, ar terminas, per kurį buvo pateiktas prašymas, atitinka pagrįstumo sąlygą. Konkrečiai kalbant, turi būti įvertinta, ar toks prašymas, net jeigu buvo pateiktas pasibaigus terminui, kuris iš principo yra trys mėnesiai, skaičiuojant nuo dienos, kai nepilnamečiui buvo suteiktas „pabėgėlio“ statusas, vis dėlto gali būti pripažintas priimtinu, atsižvelgiant į visas prašytojo nurodytas konkrečia aplinkybes, būdingas nagrinėjamai bylai, visų pirma priežastis, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, ir globėjo ar jo šeimos narių rūpestingumą.
42 Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pirma, turi atsižvelgti į tai, kad pagrindinės bylos faktinės aplinkybės susiklostė prieš paskelbiant Sprendimą A ir S, kuriame Teisingumo Teismas pirmą kartą nusprendė, kad prašymas dėl šeimos susijungimo, paduotas, kai globėjas prieglobsčio prašymo pateikimo momentu turėjo „nelydimo nepilnamečio“ statusą, bet tapo pilnametis vykstant šio prašymo nagrinėjimo procedūrai, turėjo būti pateiktas per pagrįstą terminą, t. y. iš esmės per tris mėnesius nuo tos dienos, kai nepilnamečiui buvo suteiktas „pabėgėlio“ statusas. Iš tiesų prieš paskelbiant šį sprendimą nei globėjas, nei jo tėvai negalėjo žinoti apie tokio termino egzistavimą.
43 Antra, šis teismas turi atsižvelgti į tai, kad globėjo, kuris prieglobsčio prašymo pateikimo momentu buvo nepilnametis, tačiau tapo pilnametis, kai jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas, tėvai nepateikė prašymo dėl šeimos susijungimo iš karto po šio statuso suteikimo, motyvuodami tuo, kad kompetentingos nacionalinės institucijos jį informavo, be kita ko, kad nėra jokios realios galimybės, kad toks prašymas dėl nepilnamečio, kuris per prieglobsčio procedūrą tapo pilnametis, bus patenkintas, atsižvelgiant į Vokietijos aukščiausios instancijos teismų jurisprudenciją ir šių institucijų sprendimų priėmimo praktiką, kurias, beje, patvirtino Vokietijos vyriausybė vykstant procesui šioje byloje.
44 Trečia, minėtas teismas turi atsižvelgti į tai, kad pareiškėjų pagrindinėje byloje sūnus prašymą suteikti jo tėvams leidimą gyventi šalyje siekiant šeimos susijungimo pateikė 2018 m. balandžio 24 d., t. y. praėjus tik dvylikai dienų po Sprendimo A ir S paskelbimo. Tokia aplinkybė gali rodyti šių pareiškėjų rūpestingumą, siekiant pasinaudoti teise į šeimos susijungimą, ir jų sąžiningumą.
45 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į prejudicinius klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 2003/86 10 straipsnio 3 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad, jei trečiosios šalies pilietis į valstybės narės teritoriją atvyko kaip „nelydimas nepilnametis“, o per tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūrą sulaukė pilnametystės ir pabėgėlio statusas jam buvo suteiktas anksčiau, nei buvo paskelbtas Sprendimas A ir S, jo tėvai prašymą dėl šeimos susijungimo turi pateikti per pagrįstą terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai atitinkamam nepilnamečiui buvo suteiktas „pabėgėlio“ statusas. Šio termino pagrįstumą reikia vertinti atsižvelgiant į visas konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą 10 straipsnio 3 dalies a punktas
turi būti aiškinamas taip:
jei trečiosios šalies pilietis į valstybės narės teritoriją atvyko kaip „nelydimas nepilnametis“, o per tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūrą sulaukė pilnametystės ir pabėgėlio statusas jam buvo suteiktas anksčiau, nei buvo paskelbtas 2018 m. balandžio 12 d. Sprendimas A ir S (C‑550/16, EU:C:2018:248), jo tėvai prašymą dėl šeimos susijungimo turi pateikti per pagrįstą terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai atitinkamam nepilnamečiui buvo suteiktas „pabėgėlio“ statusas. Šio termino pagrįstumą reikia vertinti atsižvelgiant į visas konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes.
Parašai.
* Proceso kalba: vokiečių.