KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl pažangos, padarytos pagal Reglamentą (EB) Nr. 166/2006 kuriant Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą (EIPTR) /* COM/2013/0111 final */
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI
IR TARYBAI dėl pažangos,
padarytos pagal Reglamentą (EB) Nr. 166/2006 kuriant Europos
išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą (EIPTR) (Tekstas svarbus EEE) TURINYS KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl pažangos, padarytos pagal Reglamentą (EB) Nr. 166/2006
kuriant Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą
(EIPTR)................. 2 1........... Bendrosios aplinkybės ir
įvadas....................................................................................... 4 2........... Apie šį įvertinimą............................................................................................................ 4 3........... Reglamento įgyvendinimo ES
lygmeniu padėtis................................................................. 5 3.1........ EIPTR interneto svetainė................................................................................................. 5 3.2........ Duomenų srautas ir kokybės
užtikrinimas ES lygmeniu..................................................... 6 3.3........ Komisijos gairės............................................................................................................. 6 4........... EIPTR įgyvendinimo
valstybių narių lygmeniu padėtis....................................................... 7 4.1........ Bendrosios pastabos....................................................................................................... 7 4.2........ Teršalų išleidimas į
orą.................................................................................................... 7 4.3........ Teršalų išleidimas ir
perdavimas į vandenį........................................................................ 8 4.4........ Teršalų išleidimas į
žemę................................................................................................. 8 4.5........ Atliekų perdavimas......................................................................................................... 8 5........... Tolesnio EIPTR įgyvendinimo
tobulinimo galimybės......................................................... 8 5.1........ Duomenų kokybės ir
naudotojų pasitikėjimo didinimas..................................................... 9 5.2........ Duomenų naudojimo ir keitimosi
jais gerinimas................................................................. 9 5.3........ Tolesnis EIPTR teisinio pagrindo ir
jo sąsajų su kitais teisės aktais nagrinėjimas.............. 10 6........... Išvada.......................................................................................................................... 10 1. Bendrosios
aplinkybės ir įvadas Išleidžiamų ir perduodamų teršalų
registrai suteikia visuomenei galimybę susipažinti su taršos duomenimis,
susijusiais su teršalų ir atliekų išleidimu[1] ir perdavimu už objekto vietos
ribų[2]
bei su jais susijusiomis taršiausių pramonės šakų tendencijomis.
Tokie registrai gali padėti viešiesiems ir privatiesiems sprendimų
priėmėjams nustatyti ekonomiškai efektyvių taršos mažinimo
strategijų prioritetus ir įrodyti taršos mažinimo pažangą. Be
to, tokie registrai gali praversti stebint pažangą ir atitiktį
vykdant atitinkamus nacionalinius, ES arba tarptautinius įsipareigojimus
arba susitarimus. Reglamentu (EB) Nr. 166/2006 sukurtas Europos
išleidžiamų ir perduodamų teršalų registras (toliau – EIPTR),
kuriuo Europos Sąjungoje įgyvendinamas Orhuso konvencijos[3] JT EEK protokolas dėl
išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų. Šis registras
sukurtas 2000 m. įsteigto Europos išmetamų teršalų registro
(toliau – EITR) pagrindu ir jį papildo. Pagrindinė EIPTR paskirtis – sudaryti
sąlygas susipažinti su didžiausių pramonės objektų
aplinkosaugos informacija. Prievolė teikti konkrečių
rūšių pramonės šakų taršos ataskaitas yra susieta su
reglamente nurodytomis teršalų ribomis ir ja siekiama mažinti pagrindinius
pramoninės taršos šaltinius, ypač nurodytuosius Direktyvoje 2008/1/EB
dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės. Ataskaitose turi
būti pateikiama informacija apie visus atvejus, kai bet kurie sąraše
esantys teršalai išleisti į aplinką objekto teritorijoje viršijant
išleidžiamų teršalų ribas dėl tyčinės arba
atsitiktinės, įprastinės arba neįprastinės žmogaus
veiklos. Ataskaitose nurodomos vertės turi būti pagrįstos
geriausios kokybės duomenimis, gautais atlikus matavimus,
skaičiavimus ar vertinimus. EIPTR reglamento 17 straipsniu Komisija raginama
peržiūrėti valstybių narių EIPTR pateiktas taršos
ataskaitas ir apskritai pateikti pirmųjų trejų registro tvarkymo
metų patirties įvertinimą. Ataskaita apima pirmuosius trejus EIPTR
įgyvendinimo metus. 2. Apie šį
įvertinimą Pirmieji EIPTR duomenys (susiję su
2009 m.) buvo paviešinti 2011 m. gegužės mėn. specialioje
interneto svetainėje[4];
tuo metu jau turėti trejų metų duomenys ir buvo galima
pradėti rengti šį įvertinimą. Padedant Europos aplinkos
agentūrai (toliau – EAA) nustatyti duomenų rinkiniai ir duomenų
kokybės užtikrinimo priemonės. Su konsultantų pagalba iš
valstybių narių surinkta informacija apie EIPTR įgyvendinimą
nacionaliniu lygmeniu ir duomenų teikimą ataskaitose. Siekiant
įvertinti EIPTR interneto svetainės[5]
darbą, surinkta papildomos informacijos. Atliekant šį darbą
bendradarbiauta su EAA, o dėl atliktos analizės rezultatų ir
rekomendacijų konsultuotasi su valstybių narių ekspertais ir
suinteresuotosiomis šalimis. Be to, siekdama įvertinti EIPTR ir kitų
duomenų bazių tarpusavio papildomumą ir galimas spragas,
Komisija taip pat išnagrinėjo atitinkamus galiojančius Europos
teisės aktus ir iniciatyvas. Reikėtų pabrėžti, kad patirtis,
įgyta tvarkant ataskaitas su 2010 m. duomenimis, paskelbtais
internete 2012 m. balandžio mėn., patvirtina įvertinimą ir šioje
ataskaitoje pateiktas išvadas. 3. Reglamento
įgyvendinimo ES lygmeniu padėtis 3.1. EIPTR
interneto svetainė Pagal reglamento 10 straipsnio 1 dalį
Komisija paskelbia registrą internete ir leidžia visuomenei juo naudotis
nemokamai. EIPTR interneto svetainę publikuoja ir prižiūri EAA; ji
sudaro sąlygas toliau integruoti EIPTR duomenis su kitais duomenų rinkiniais.
Interneto svetainė sukurta taip, kad visuomenei ja naudotis būtų
visiškai lengva, o informacija būtų pasiekiama nuolatos ir greitai. Šiuo metu EIPTR interneto svetainėje
leidžiama susipažinti su duomenimis, kuriuos pateikė maždaug 29
tūkst. pagrindinių pramonės objektų, veikiančių
65 ūkinės veiklos srityse pagrindiniuose pramonės sektoriuose[6], ir pateikiama informacijos
apie išleistų į orą, vandenį ir žemę teršalų
kiekius, už objekto vietos ribų perduotų atliekų kiekius ir
į nuotekas patekusių 91 rūšies teršalų (įskaitant
sunkiuosius metalus, pesticidus, šiltnamio efektą sukeliančias dujas
ir dioksinus) kiekius. Be šių pagrindinių duomenų rinkinių,
kurie apima pagrindinius sutelktosios taršos šaltinius, EIPTR taip pat saugomi
erdviniu požiūriu neapibendrinti duomenys, susiję su išlakomis iš
pasklidosios taršos šaltinių į orą, o taršos iš pasklidosios
taršos šaltinių į vandenį duomenys bus netrukus įtraukti. Iš EIPTR interneto svetainės naudotojų
protokolų analizės ir specialių naudotojų apklausų rezultatų
matyti, kad EIPTR interneto svetaine naudojasi įvairiausi naudotojai,
įskaitant viešąsias tarnybas, privačias įmones ir
plačiąją visuomenę. Naudotojai mano, kad apskritai
interneto svetainės dizainas yra tinkamas ir patogus. Jų manymu,
apibendrinti ir neapibendrinti duomenys pateikiami išsamiai ir patogiu naudoti
formatu. Tokius teigiamus rezultatus patvirtina ir naudotojai, gyvenantys ne
Europos Sąjungoje, o kelios trečiosios valstybės išreiškė
norą naudotis Europos sistema kaip pagrindu kuriant savo nacionalinius
registrus. Tačiau keletas naudotojų patarė toliau tobulinti
svetainę, kad puslapius naudotojams būtų patogiau naršyti (pvz.,
pagerinti naršymo ir paieškos funkcijas), o svetainė būtų prižiūrima
reguliariau (pvz., ištaisyti neveikiančius saitus). Kiti pasiūlė
suvienodinti naudojamus terminus. Tiek naudotojai, tiek valstybės
narės pritarė tam, kad būtų naudinga pateikti
kontekstinės informacijos, paaiškinančios rodomus duomenis ir jų
palyginamumą (pvz., matavimo metodą). Nors EIPTR interneto svetaine dažnai remiamasi
kaip autoritetingu taršos duomenų šaltiniu, o prie jos kasdien jungiasi
vidutiniškai 590 įvairiausių naudotojų, akivaizdu, kad apie
svetainės buvimą būtų galima informuoti plačiau, o naudotojų
skaičių – padidinti. 3.2. Duomenų
srautas ir kokybės užtikrinimas ES lygmeniu Remiantis reglamento 5 straipsniu, objektų
operatoriai, kuriems taikomas šis reglamentas, valstybės narės,
kurioje jie yra įsikūrę, kompetentingai institucijai turi kasmet
teikti konkrečius duomenis. Valstybės narės privalo rinkti šiuos
pranešamus duomenis, patikrinti jų kokybę ir persiųsti juos
Komisijai ir EAA, kad šios juos paskelbtų EIPTR interneto svetainėje.
Numatyta ir galimybė duomenis pateikti pakartotinai. Parengta automatinė patikros priemonė,
kad valstybės narės prieš pateikdamos EIPTR duomenis galėtų
juos patikrinti ir užtikrinti jų atitiktį nustatytam ataskaitos
formatui. Tikrinama tokia informacija, kaip teršalų rūšis,
pramonės sektorių kodai ir geografinės koordinatės,
atliekama būtinoji formato patikra, kiekybinė išleistų
teršalų arba atliekų verčių patikra, ieškant klaidingų
duomenų, tikrinamas konfidencialumo principų laikymasis. Pirmuosius kelis reglamento įgyvendinimo
metus į EIPTR registrą teikiamų duomenų kokybę tikrino
EAA, laikydamasi proceso, paprastai vadinamo „neformalia peržiūra“: ·
valstybėms narėms buvo teikti
išsamūs atsiliepimai apie jų pateiktų duomenų kokybę
ir išsamumą. Atlikdama peržiūrą EAA įvertindavo
objektų ir ataskaitų dėl išleistų teršalų skaičių,
tikrindavo nurodytus išleistų ir perduotų teršalų kiekius,
konfidencialumo prašymus ir netyčinio išleidimo atvejus; ·
vėliau EIPTR duomenys būdavo lyginami su
duomenimis, pateiktais vykdant prievoles teikti kitas ataskaitas (pvz. pagal
Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyvą[7], Apyvartinių taršos
leidimų prekybos sistemos direktyvą[8],
Miesto nuotekų valymo direktyvą[9]
ir Atliekų statistikos reglamentą[10]),
siekiant nustatyti ir ištaisyti skirtumus ir galimus neatitikimus. Tiek automatinė patikros priemonė, tiek
galimybė pakartotinai pateikti duomenis valstybėms narėms
davė daug naudos. Neformali peržiūra taip pat labai padėjo
skatinant gerąją praktiką pirmaisiais EIPTR veiklos metais. Be
to, ji pravertė nustatant praneštų duomenų neatitikimo atvejus
ir galimas klaidas, o valstybėms narėms padėjo kurti
kokybės užtikrinimo gerąją praktiką. Akivaizdu, kad
valstybėms narėms ir toliau reikia gerinti pateikiamų
duomenų kokybės užtikrinimą. 3.3. Komisijos
gairės 2006 m. Komisija, laikydamasi reglamento 14
straipsnio, paskelbė gaires dėl EIPTR įgyvendinimo[11], jomis patikslindama, kas
ką ir kaip turi pranešti, ir pateikdama orientacinį sąrašą
sektorių ir teršalų, kurių duomenis reikėtų pranešti.
Be to, šiame dokumente visuomenei pateikiama naudingos informacijos apie
patį EIPTR. Visi konsultacijose dalyvavę suinteresuotieji asmenys
teigė, kad rengiant ataskaitas gairių dokumentas labai
praverčia. Peržiūrėjus gaires būtų galima išaiškinti
dar vis keblumų keliančius klausimus, pavyzdžiui, su veiklos aprašymais
susijusius neaiškumus, ir padėti įgyvendinti reglamentą
sklandžiau. 4. EIPTR
įgyvendinimo valstybių narių lygmeniu padėtis 4.1. Bendrosios
pastabos Visos ES valstybės narės, Norvegija,
Islandija, Lichtenšteinas, Šveicarija ir Serbija EIPTR reglamentą
įgyvendino. 2007–2009 m. valstybės narės
tenkinamai teikė reikiamus duomenis. Tas matyti iš registre pateikiamos
išsamios informacijos. Tokia padėtis džiugina, visų pirma
atsižvelgiant į tai, kad kuriant naujas ataskaitų teikimo sistemas
visoms susijusioms šalims paprastai reikalingas tam tikras mokymosi procesas.
Su trūkstama informacija susijusios problemos dažniausiai kildavo dėl
konkrečių interpretavimo sunkumų. Šie sunkumai, visų pirma,
buvo susiję su teršalų išleidimu į žemę, įskaitant
ataskaitas dėl filtrato iš atliekų sąvartynų. Kai kurie
įgyvendinimo sunkumai, apie kuriuos buvo pranešta, sieti su tuo, kad
kompetentingoms institucijoms akivaizdžiai trūko išteklių prieš
teikiant duomenis Komisijai patikrinti jų kokybę. Galiausiai viena
valstybė narė susiduria su dar viena neišspręsta problema –
pagal reglamentą teiktinų duomenų konfidencialumo klausimu. Pagal 5 straipsnio 4 dalį operatoriai,
kuriems taikomas EIPTR reglamentas, yra įpareigoti kompetentingoms
institucijoms teikti kokybiškiausius turimus duomenis, susijusius su
teršalų išleidimu ir perdavimu. Be to, pagal reglamento 9 straipsnio 1 ir
2 dalis nacionalinės kompetentingos institucijos įgaliotos
įvertinti pateiktų duomenų kokybę ir nustatyti, ar
atskirų objektų pateikta informacija tenkina išsamumo, darnumo ir
tikslumo kriterijus. Iš atlikto įvertinimo rezultatų matyti,
kad pateikti EIPTR duomenys buvo nevienodai išsamūs – pagrindinių
teršalų išleidimo į orą duomenys buvo nuoseklūs,
teršalų išleidimo į vandenį ir atliekų perdavimo duomenys
mažiau išsamūs, o apie teršalų išleidimo į žemę atvejus
duomenys teikti gana prastai. Šios problemos gali kliudyti tiek plačiosios
visuomenės, tiek nacionalinių ir ES institucijų galimybei
tinkamai naudoti EIPTR duomenis, taip pat vykdyti kitas ES arba tarptautines
prievoles teikti ataskaitas[12]. 4.2. Teršalų
išleidimas į orą Atsižvelgiant į augantį poreikį
tiksliau valdyti oro kokybę, taip pat ir nacionaliniu, regioniniu ir
vietos mastu, nacionalinių taršos duomenų lyginimas yra vienas iš
didžiausių EIPTR pridėtinės vertės elementų. Teikiamos
azoto oksido, sieros dioksido ir anglies dioksido išleidimo nacionalinės
ataskaitos yra labai išsamios ir nuoseklios, palyginti su ataskaitomis arba
aprašais, teikiamais vykdant kitas tarptautines prievoles. Teikiamos kitų teršalų ataskaitos
nevienodu mastu skiriasi nuo kitų nacionalinių aprašų. Kai
kuriais atvejais nacionalinėse ataskaitose nepateikti duomenys, kurių
būtų galima tikėtis pagal orientacinius sektorių ir
numatomų teršalų sąrašus, pateiktus gairių dokumente.
Tą galėjo lemti ataskaitų teikimo proceso trūkumai,
gairių dokumento netikslumai arba atskirų įrenginių
ypatybės. 4.3. Teršalų
išleidimas ir perdavimas į vandenį Teikiamos teršalų išleidimo į
vandenį ataskaitos, vertintojų nuomone, yra priimtinos kokybės,
tačiau jos ne tokios išsamios kaip išlakų į orą ataskaitos.
Nustatytos teikiamų teršalų išleidimo
į vandenį ataskaitų problemos yra susijusios su keletu
teršalų, visų pirma išleidžiamų iš komunalinių nuotekų
valymo įrenginių, nes pateikti duomenys daugiau arba mažiau nesutampa
su išleistų teršalų kiekiais, kurių būtų galima
tikėtis pagal orientacinius sektorių ir numatomų teršalų
sąrašus, pateiktus gairių dokumente. Išleistų teršalų
ataskaitos galėjo būti nepateiktos dėl to, kad neegzistuoja
tinkami taršos veiksniai arba analizės metodai, reikalingi kai kurių
prioritetinių medžiagų, nustatytų Vandens pagrindų
direktyvoje, įprastiniam matavimui. Be to, būtina išaiškinti filtrato
iš atliekų sąvartynų ataskaitų teikimo aspektus. Galiausiai
ypač didelį susirūpinimą kelią riboti duomenys apie
chlorpirifoso, heksachlorbutadieno, izoproturono, etileno oksido,
tetrachloretileno, tetrachlormetano ir trichloretileno išleidimą. 4.4. Teršalų
išleidimas į žemę Palyginti su išlakų į orą ir
išleidimo į vandenį ataskaitomis, gauta labai nedaug teršalų
išleidimo į žemę ataskaitų, kurias teikė vos kelios
valstybės narės. Kadangi kitų viešai skelbiamų duomenų
šaltinių, kurie galėtų praversti tikrinant, nėra, kol kas
negalima daryti jokių aiškių išvadų dėl teršalų
išleidimo į žemę. Kaip minėta komunikate dėl dirvožemio
apsaugos teminės strategijos įgyvendinimo[13], EIPTR yra potencialiai svarbi
pramoninių teršalų sekimo priemonė, taigi skatinama tobulinti
šio registro įgyvendinimą. Akivaizdu, kad valstybės narės
skirtingai supranta teršalų išleidimą į žemę, todėl
šią problemą būtina išspręsti. 4.5. Atliekų
perdavimas Pagal EIPTR reglamentą objektų teiktos
pavojingų ir nepavojingų atliekų perdavimo ataskaitos palygintos
su 2008 m. duomenimis, kuriuos valstybės narės teikė pagal
reglamentą (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos.
EIPTR ataskaitos apima tik pavojingų ir nepavojingų atliekų
perdavimo iš pagrindinių atskirų objektų atvejus, o ataskaitos
pagal Reglamentą dėl atliekų statistikos apima ištisus sektorius
ir tam tikrų kategorijų atliekų kaupimąsi, duomenis renkant
iš administracinių šaltinių, atliekant apklausas, statistinius
skaičiavimus arba derinant šiuos metodus. Taigi ataskaitų teikimo
metodai pagal šiuos du teisės aktus skiriasi. Vis dėlto iš
analizės rezultatų matyti, kad dėl EIPTR reglamente
nustatytų ribų ataskaitos teikiamos tik dėl maždaug 39 %
pavojingų atliekų ir 17 % nepavojingų atliekų kiekio,
taip apie skirtingus ūkio sektorius pateikiant labai nevienodus duomenis. Nors akivaizdu, kad EIPTR reglamentu sumažinus
būtinąsias ataskaitų teikimo ribas, būtų teikiama
daugiau ataskaitų dėl atliekų perdavimo, du minėti
teisės aktai papildo vienas kitą ir juos taikant kartu dabar
sukaupiama naudinga žinių bazė. 5. Tolesnio EIPTR
įgyvendinimo tobulinimo galimybės Veikiančio EIPTR kūrimas yra
sudėtingas uždavinys, su kurio įgyvendinimu susiję nemažai
viešųjų ir privačiųjų suinteresuotųjų
šalių. Atsižvelgdama į dabartinį pirmojo įgyvendinimo etapo
įvertinimą, Komisija mano, kad reglamentas įgyvendinamas
palyginti neblogai. Vėliau gerėjančią situaciją
būtų galima stebėti kasmet, nes valstybės narės ir
kitos suinteresuotosios šalys jau įprato naudotis registru. Palyginti su
padėtimi iki EIPTR reglamento priėmimo, ES piliečiai,
analitikai, politikos formuotojai ir sprendimų priėmėjai dabar
turi kur kas geresnę prieigą prie išsamios informacijos apie taršos
rūšis ir kiekius pagal didžiausias pramonės šakas ir pasklidosios oro
taršos šaltinius. Nors iš įvertinimo rezultatų matyti, kad
paties reglamento peržiūra dar nereikalinga, kelis aspektus būtų
galima pagerinti, inter alia, patikslinus Komisijos gairių
dokumentus. Ypatingas dėmesys bus skirtas teikiamų
duomenų kokybės ir išsamumo gerinimui, taip pat duomenų
naudojimo galimybių didinimui. Prireikus bus imtasi vykdymo užtikrinimo
veiksmų. 5.1. Duomenų
kokybės ir naudotojų pasitikėjimo didinimas Padidinus registro patikimumą ir kokybę,
bus galima padidinti naudotojų pasitikėjimą juo, taip padidinant
jo naudojimo mastą. Komisija peržiūrės gairių
dokumentą, ypač reglamento taikymo sritį ir jo aiškinimą.
Bus patikslintos apibrėžtys (pvz., teršalų išleidimo į žemę
ir filtrato), paaiškinta, kuriuos ataskaitų elementus galima laikyti
konfidencialiais. Bus skirta dėmesio keletui kitų konkrečių
problemų, pvz., bus patikslinti ūkio veiklos porūšiai, kuriems
taikoma prievolė teikti ataskaitas, ir peržiūrėtas sąrašas
įvairios veiklos numatomų teršalų. Tikimasi, kad valstybės narės labiau
stengsis užtikrinti teikiamų duomenų kokybę. EIPTR reglamentu
operatoriai įpareigojami duomenų kokybę užtikrinti, o
kompetentinga institucija – šią kokybę įvertinti. Prieš
pateikiant duomenis Komisijai, reikėtų kur kas visapusiškiau
patikrinti šių duomenų išsamumą, nuoseklumą ir
patikimumą. Siekdamos vėliau pataisyti pateiktus duomenis
valstybės narės neturėtų pasikliauti EAA atliekama neformalia
peržiūra, o turėtų pačios atlikti duomenų kokybės
patikrinimą. Per jau prasidėjusį antrąjį reglamento
įgyvendinimo etapą Komisija skatins atsakomybę už duomenų
kokybę prisiimti operatorius ir valstybes nares. Jei tokia praktika
pasirodys tinkama, ji bus įtvirtinta taikant bausmes už pažeidimus. Valstybėms narėms perimant
atsakomybę už duomenų kokybės užtikrinimą, ES lygmens
sistemiškos nacionalinių duomenų peržiūros mastas bus mažinamas.
Valstybės narės raginamos vadovautis gerąją nacionaline
praktika, susiformavusia EAA neformalios peržiūros, vykdytos pirmaisiais
reglamento įgyvendinimo metais, pagrindu. Siekiant užtikrinti aukštos
kokybės nacionalinių duomenų teikimą, galimybė
pakartotinai teikti duomenis nebus panaikinta. Komisija ir toliau skatins atitinkamų
ekspertų grupių dalyvavimą. Vandens pagrindų direktyvos
darbo grupė cheminių medžiagų klausimais bus skatinama dalytis
savo patirtimi su EIPTR ekspertų grupe, kad šiai padėtų
nustatyti junginių išleidimo į vandenį taršos veiksnius. Be to,
bus skatinamas EIPTR ekspertų grupės bendradarbiavimas su kitomis
ekspertų grupėmis, kaip antai dirbančiomis aplinkos oro
kokybės užtikrinimo arba Teršalų išmetimo nacionalinių ribų
direktyvos įgyvendinimo srityse. 5.2. Duomenų
naudojimo ir keitimosi jais gerinimas Siekiant EIPTR interneto svetainę padaryti
patogesnę naudotojams, ji bus patobulinta pagal šiuos nustatytus
prioritetus: geresnis funkcionalumas, naršymas ir paieškos funkcijos,
galimybė pateiktus duomenis papildyti technine informacija, terminologijos
suvienodinimas ir nuorodos į duomenų rinkinius, surinktus vykdant
prievoles teikti kitas ataskaitas. Komisija pasinaudos esamomis galimybėmis
skatinti EIPTR naudojimą mokslinės, techninės ar politinės
analizės bei plačiosios visuomenės informavimo tikslais.
Atsižvelgiant į dabartinius kai kurių ataskaitų teikimo
sistemų, naudojamų aplinkosaugos stebėjimui, pasiūlymus
arba peržiūras, greičiausiai EIPTR naudojimas ir poveikis toliau
didės. Šiomis aplinkybėmis galimybių toliau plėtoti
duomenų srautų sąveiką teiks tolesnis Direktyvos 2010/75/ES
dėl pramoninių išmetamų teršalų ir Direktyvos 2004/101/EB
(dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos)
įgyvendinimas ir vykdoma Teminės oro taršos strategijos
peržiūra. Visų pirma sąveikos bus siekiama norint supaprastinti
geriausių prieinamų gamybos būdų informacinių dokumentų
rengimą ir peržiūrą pagal Komisijos įgyvendinimo
sprendimą 2012/119/ES. 5.3. Tolesnis
EIPTR teisinio pagrindo ir jo sąsajų su kitais teisės aktais
nagrinėjimas Komisija vėl išnagrinės, ar reikia
peržiūrėti reglamentą siekiant geriau jį įgyvendinti ir
ginti ES suinteresuotųjų šalių interesus, bei pateiks savo
išvadas antrojoje trejų metų EIPTR įgyvendinimo ataskaitoje
(kurioje bus nagrinėjami 2013–2015 m. duomenys). Be to, šioje
ataskaitoje bus įvertinta, kuo skiriasi EIPTR, Direktyvos dėl
pramoninių išmetamų teršalų ir kitų ES teisės
aktų taikymo sritys. 6. Išvada Integruotas ir sąveikus EIPTR – svarbi
žinių bazės plėtimo priemonė, skirta ekonomiškai efektyviam
ir skaidriam oro, vandens ir žemės išteklių valdymui. EIPTR įkūrimas buvo esminis žingsnis
siekiant didinti išleidžiamų pramoninių teršalų rūšių
ir kiekių skaidrumą ir vykdyti aplinkos stebėjimą. Principu
„iš apačios į viršų“ grindžiamame EIPTR saugomas unikalus
duomenų rinkinys, apimantis informaciją apie įvairiausius
teršalus, jų išleidimo ir perdavimo į visas terpes atvejus. Komisijos atliktas reglamento įgyvendinimo
vertinimas parodė, kad dirbta pakankamai sėkmingai. Valstybės
narės gana sparčiai prisitaikė prie naujų prievolių ir
dabar apie daugumą teršalų išleidimo atvejų duomenys patikimai
surenkami, įvertinami ir pateikiami Komisijai. Vis dėlto esama poreikio ir galimybių
padėtį dar labiau pagerinti. Šioje ataskaitoje aprašyti veiksmai
padės spręsti keletą svarbiausių problemų,
nustatytų atliekant peržiūrą, ir toliau didinti EIPTR tinkamumą,
taip pat skatins plačiau naudotis svarbia registre saugoma aplinkosaugos
informacija. Siekiant veiksmingai imtis veiksmų, kurių teikiama nauda
gali būti didžiausia, jie bus vykdomi pagal atitinkamai nustatytus
prioritetus. [1] „Išleidimas“ – tai tyčinis arba atsitiktinis,
įprastinis arba neįprastinis teršalų patekimas į
aplinką dėl žmogaus veiklos, įskaitant išsiliejimą,
išmetimą, nuotėkį, įšvirkštimą, išmetimą arba
išvertimą, arba kanalizacijos sistemomis, galutinai neišvalius
nuotekų. [2] „Perdavimas už objekto vietos ribų“ – tai naudoti
arba šalinti skirtų atliekų ir valyti skirtose nuotekose
esančių teršalų judėjimas už objekto ribų. [3] Orhuso konvencija dėl teisės gauti
informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės
kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais. [4] http://prtr.ec.europa.eu/.
[5] „Final report, Three years of implementation of the
E-PRTR, Supporting study for the European Commission“ (Galutinė ataskaita.
Treji EIPTR įgyvendinimo metai. Europos Komisijai skirtas pagalbinis
tyrimas), Umweltbundesamt GmbH Austria, tyrimo užsakovas – Aplinkos
generalinis direktoratas (Aplinkos GD). [6] Devyni pagrindiniai pramonės sektoriai: energetika;
metalų gamyba ir apdirbimas; mineralinių medžiagų apdirbimas;
chemijos pramonė; atliekų ir nuotekų tvarkymas; popieriaus ir
medienos gamyba bei perdirbimas; intensyvioji gyvulininkystė ir
akvakultūra; gyvūniniai ir augaliniai maisto ir gėrimų
sektoriaus produktai; kita. [7] Direktyva 2001/81/EB. [8] Direktyva 2003/87/EB. [9] Direktyva 91/271/EEB. [10] Reglamentas (EB) Nr. 2150/2002. [11] http://prtr.ec.europa.eu/docs/LT_E-PRTR_fin.pdf. [12] Pavyzdžiui, teikti išmetamųjų teršalų
aprašus pagal Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyvą,
Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų
konvenciją ir ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų
apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. [13] COM(2012) 46.