PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

(Reglamento (ES) 2024/1143 24 straipsnis)

„Ostkustströmming“

ES nuorodos numeris PDO-SE-03050-AM01 – 2026 7 8

1.   Produkto pavadinimas

„Ostkustströmming“

2.   Geografinės nuorodos tipas

☑

SKVN

☐

SGN

3.   Sektorius

☑	Žemės ūkio produktai

☐

Vynai

☐	Spiritiniai gėrimai

4.   Valstybė, kuriai priklauso geografinė vietovė

Švedija

5.   Valstybės narės institucija, pranešanti apie standartinį pakeitimą

Pavadinimas

Nacionalinė maisto agentūra

6.   Priskyrimas prie standartinių pakeitimų

Siūlomi produkto specifikacijos ir bendrojo dokumento pakeitimai yra standartiniai pakeitimai pagal Reglamento (ES) 2024/1143 24 straipsnio 4 dalį dėl šių priežasčių:

a)	jais nekeičiamas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas nei to pavadinimo naudojimas;

b)	mažai tikėtina, kad jie kelia riziką, jog nebeliks 46 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto saugomoms kilmės vietos nuorodoms būdingo ryšio;

c)	jais nenustatomi papildomi prekybos tuo produktu apribojimai.

7.   Patvirtinto standartinio pakeitimo (-ų) aprašymas

Visas pavadinimas

Geografinės vietovės išplėtimas

Aprašymas

Šiuo pakeitimu geografinės vietovės šiauriausias taškas iš Eregrundo perkeliamas šiauriau iki Dalelveno žiočių ties Rulsandu Šiaurės Uplande.

Nauja formuluotė:

Geografinė vietovė ribojasi pietuose su Kalmaro sąsiauryje esančiu Kristianopeliu ir tiesia linija į rytus iki Švedijos ekonominės zonos ribos, rytuose – Švedijos ekonomine zonos kraštu, šiaurėje – tiesia linija į šiaurės rytus nuo Dalelveno žiočių ties Rulsandu Šiaurės Uplande iki Švedijos ekonominės zonos ribos, o vakaruose – pakrante ir jos bendrijomis (įskaitant arčiausiai jūros esančią žemę – iki 1 km nuo kranto).

☑	Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

BENDRASIS DOKUMENTAS

Žemės ūkio produktų kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos

„Ostkustströmming“

ES nuorodos numeris PDO-SE-03050-AM01 – 2026 7 8

1.   Pavadinimas

„Ostkustströmming“

2.   Geografinės nuorodos tipas

☑

SKVN

☐

SGN

3.   Valstybė, kuriai priklauso nustatytų ribų geografinė vietovė

Švedija

4.   Žemės ūkio produkto aprašymas

4.1.   Žemės ūkio produkto klasifikacija remiantis Kombinuotosios nomenklatūros pozicija ir kodu, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2024/1143 6 straipsnio 1 dalyje

0302 – Šviežios arba atšaldytos žuvys, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą, klasifikuojamą 0304 pozicijoje

0304 – Žuvų filė ir kita žuvų mėsa (malta arba nemalta), šviežia, atšaldyta arba užšaldyta

03 – ŽUVYS IR VĖŽIAGYVIAI, MOLIUSKAI IR KITI VANDENS BESTUBURIAI

0303 – Užšaldytos žuvys, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą, priskiriamą 0304 pozicijai

4.2.   Žemės ūkio produkto registruotu pavadinimu aprašymas

SKVN „Ostkustströmming“ žymimas produktas – tai geografinėje vietovėje, kuri yra Baltijos jūros dalis, laisvėje sugautos Clupea harengus žuvys. Ši žuvis paprastai sidabrinės spalvos, 12–25 cm ilgio, tačiau gali pasitaikyti ir kitokių dydžių. Žuvys turi būti sužvejotos pasyviosios žvejybos įrankiais, pavyzdžiui, žiauniniais tinklais, pinkliaisiais tinklais, rankinėmis ūdomis, užtveriamaisiais tinklais ir traukiamosiomis ūdomis, arba tralais, kurių tinklo akių dydis viršija 32 mm. Be to, žuvys turi būti iškrautos ir surūšiuotos per 24 valandas nuo žvejybos įrankių ištuštinimo.

SKVN „Ostkustströmming“ žymimas produktas gali būti parduodamas kaip nepjaustyta žuvis ar filė, arba kaip apvalioji žuvis.

100 g produkto maistinė sudėtis

energinė vertė (kcal)	130–170,
riebalai (g)	7–10,
baltymai (g)	18–24.

SKVN „Ostkustströmming“ žymimo produkto tekstūrą ir skonį iš dalies lemia riebalų kiekis ir iš dalies – riebalų rūgščių sudėtis, kurioje vyrauja grynosios ir C18 ilgio polinesočiosios riebalų rūgštys (daugiausia oleino rūgštis).

SKVN „Ostkustströmming“ žymimo produkto juslinės savybės gali būti apibendrintos taip:

Kvapas: neapdorotas produktas – švelnaus jūros kvapo, pakepus papildomai juntamas umamio kvapas.

Tekstūra: pusminkštis (neapdorotas), pakepus – kietas, sausas ir trupus,

Skonis: neapdorotas produktas – švelnaus skonio su aiškiai juntamu umamiu, su maloniais jūros, austrių, grietinėlės ir metalo poskoniais, pakeptas – gryno švelnaus umamio ir grietinėlės skonio.

Žuvies mėsos spalva yra šviesi, šiek tiek skaidri, su rausvu atspalviu. Kepant žuvies mėsa tampa balta arba pilka.

4.3.   Su pašarų šaltiniais susijusios nukrypti leidžiančios nuostatos (taikoma tik saugoma kilmės vietos nuoroda žymimiems gyvūniniams produktams) ir apribojimai žaliavų šaltiniams (taikoma tik saugoma geografine nuoroda žymimiems perdirbtiems produktams)

—

4.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

SKVN „Ostkustströmming“ žymimos žuvys gali būti atšaldytos neišdarinėtos. Jos taip pat gali būti išdarinėtos ir paskui atšaldytos ar užšaldytos arba supjaustytos į filė ir tada atšaldytos. Filė taip pat gali būti užšaldoma. Visi veiksmai turi būti atliekami nustatytoje geografinėje vietovėje. Visa (nesupjaustyta į filė) SKVN „Ostkustströmming“ žymima žuvis negali būti užšaldoma už geografinės vietovės ribų, jei ji parduodama pavadinimu „Ostkustströmming“.

4.5.   Specialios žemės ūkio produkto registruotu pavadinimu pakavimo, pjaustymo, trynimo ir kt. taisyklės

—

4.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Be informacijos, reikalaujamos pagal teisės aktus, ant kiekvienos SKVN „Ostkustströmming“ produkto partijos turi būti pažymėtos pavadinimu „Ostkustströmming“, turi būti nurodyta jų sugavimo data ir žvejo identifikavimo numeris.

5.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė ribojasi pietuose su Kalmaro sąsiauryje esančiu Kristianopeliu ir tiesia linija į rytus iki Švedijos ekonominės zonos ribos, rytuose – Švedijos ekonomine zonos kraštu, šiaurėje – tiesia linija į šiaurės rytus nuo Dalelveno žiočių ties Rulsandu Šiaurės Uplande iki Švedijos ekonominės zonos ribos, o vakaruose – pakrante ir jos bendrijomis (įskaitant arčiausiai jūros esančią žemę – iki 1 km nuo kranto).

6.   Ryšys su geografine vietove

Ryšio santrauka

Ryšys tarp geografinės vietovės ir SKVN „Ostkustströmming“ žymimo produkto savybių grindžiamas tiek vietovės gamtinėmis sąlygomis, tiek žmogiškaisiais veiksniais.

Gamtinės sąlygos

Baltijos jūra yra didžiausia pasaulyje šiek tiek sūri jūra, kurios vandens druskingumas yra tarpinis tarp vandenyno vandens ir ežerų bei upių gėlo vandens. Druska Baltijos jūroje susidaro dėl sūraus vandens įtekėjimo per Eresundą ir Didįjį ir Mažąjį Beltus tarp Skonės ir Jutlandijos. Sūraus vandens įtekėjimas į Baltijos jūrą kiekvienais metais yra kitoks priklausomai nuo oro sąlygų ir vėjo. Druskos koncentracija pastebimai mažėja pereinant nuo Šiaurės jūros iki vidinės Botnijos įlankos dalies.

Dėl mažo druskingumo ir tokių veiksnių kaip vandens temperatūra ir maistas Baltijos jūros ir Alandų jūros Baltijos jūros vandens strimelės ištekliai išsiskiria genetiniais ir morfologiniais skirtumais, palyginti tiek su Botnijos jūros ir Botnijos įlankos strimelėmis, tiek su Baltijos jūros pagrindiniame baseine aptinkamomis atlantinėmis silkėmis, nors jos priklauso tai pačiai rūšiai (lot. Clupea harengus). Pavyzdžiui, šioje geografinėje vietovėje esančios strimelės turi daugiau slankstelių nei Norlando pakrantė silkės. Dėl mažo šios geografinės vietovės druskingumo SKVN „Ostkustströmming“ žymimos žuvys yra didesnės nei žymimos SKVN „Norrländska strömming“, bet mažesnės nei atlantinės silkės. Skonis taip pat skiriasi nuo kitų rūšių silkių skonio. SKVN „Ostkustströmming“ žymimas produktas – švelnaus skonio su aiškiai juntamu umamiu, su maloniais jūros, austrių, grietinėlės ir metalo poskoniais, o pakepus juntamas gryno švelnaus umamio ir grietinėlės skonis.

Skonio ir tekstūros skirtumai atsiranda dėl skirtingos riebalų rūgščių sudėties. SKVN „Ostkustströmming“ žymimo produkto skonį lemia riebalų kiekis ir riebalų rūgščių sudėtis, kurioje vyrauja grynosios ir C18 ilgio polinesočiosios riebalų rūgštys (daugiausia oleino rūgštis).

SKVN „Ostkustströmming“ žymima žuvis akivaizdžiai skiriasi nuo atlantinių silkių pietuose ir Šiaurės jūroje, nes pasižymi geresne laikymo trukme. Nors atlantinių silkių mėsa tampa puri ir gali gana lengvai pradėti skaidytis, SKVN „Ostkustströmming“ žymima žuvis išlaiko išskirtinę konsistenciją ir tekstūrą, tikriausiai dėl mažesnio riebalų kiekio, palyginti su pietinės Baltijos jūros dalies atlantinėmis silkėmis. Dėl šiek tiek sūraus Baltijos jūros vandens strimelės auga lėčiau nei atlantinės silkės, o jų raumenyse yra mažiau riebalų. Riebalų kiekis paprastai yra 7–10 proc., o didesnis riebalų kiekis aptinkamas toliau į pietus, kur druskingumas yra didesnis, plaukiojančiose silkėse. Žaliavos tekstūra yra pusminkštė. Per kelis dešimtmečius atlikti eksperimentai ir palyginimai rodo, kad šios geografinės vietovės silkių riebalų rūgščių sudėtis visai kitokia, nei silkių iš kitų Baltijos jūros dalių, esančių toliau į šiaurę ar toliau į pietus.

Žmogiškieji veiksniai

SKVN „Ostkustströmming“ žymimos žuvies skoniui įtakos turi ne tik su išskirtine buveine ir genetika susiję, bet ir kiti veiksniai:

—	išsamios žinios apie biotopą,

—	greitas iškrovimas sužvejojus,

—	dėmesys kokybei ir tausiai žvejybai naudojant mažą poveikį darančius žvejybos įrankius.

Siekiant sužvejoti tinkamo brandumo ir kokybės silkes bei pakankamą jų kiekį, kad tai būtų ekonomiškai naudinga, ir tuo pačiu metu užtikrinant ilgalaikį žuvų išteklių valdymą, žvejai turi gerai išmanyti vietinius vandenis ir svarbius žvejybos plotus. Tai ypač svarbu, nes daugelis silkės išteklių yra vietiniai. Kadangi žvejyba vykdoma nedideliu mastu, žuvys taip pat gali būti iškraunamos ir rūšiuojamos tokiu būdu, kad produktas turėtų tam tikrą kokybę ir reputaciją prekybos grandinėje. SKVN „Ostkustströmming“ žymimos žuvies žvejyba tradiciškai vykdoma naudojant „silkių dreifuojančiuosius tinklus“, tačiau šiuo metu žvejojama ir tralais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra svarbus siekiant sužvejoti tik tas žuvis, kurios yra pakankamai didelės vartoti žmonėms ir kartu leidžia toliau augti mažesnėms žuvims. Žvejybos plotai ir metodai bei žuvų skonis yra skirtingi priklausomai nuo metų laiko, o tai reiškia, kad silkių žvejybai reikia išsamių žinių apie vietos sąlygas.

SKVN „Ostkustströmming“ geras vardas taip pat susijęs su tuo, kad šia nuoroda žymimos žuvys nuo senų laikų buvo gaudomos ir ruošiamos aptariamoje vietovėje. Jos tapo pagrindiniu maisto šaltiniu tiek pakrantės žmonėms, tiek didelių nuo pakrantės nutolusių teritorijų gyventojams. Pakrantės gyventojams ši silkė istoriniu požiūriu buvo pagrindinis maisto produktas. Siekiant išsaugoti žuvį ir sudaryti sąlygas ją konservuoti ar ja prekiauti, ji buvo rūkoma, fermentuojama ir sūdoma, taip pat konservuojama acte su prieskoniais arba be jų.

Dar XVI a. valstybė suvokė ypatingą Baltijos jūros vandens strimelių vertę, o karališkoji valdžia palei Švedijos pakrantę įsteigė žvejybos uostus. Vien tik regione tarp Landsorto ir Eregrundo XVI a. pabaigoje buvo 41 uostas, iš kurių buvo žvejojamos šios strimelės. Vėliau žvejybos uostai buvo užvaldyti feodalų arba perduoti į privačias rankas, tačiau tos vietos, žinomos dėl didelių žuvų išteklių, tebėra naudojamos ir šiandien.

Druskingumo skirtumai stipriai įtakoja įvairius Clupea harengus išteklius. Nors administravimo tikslais visos šios žuvys dažnai laikomos silkėmis, yra aiškių skirtumų tarp pavadinimu „sill“ (atlantinės silkės) ir „strömming“ (Baltijos jūros vandens strimelės), kaip dar 1761 m. apibūdino K. Linėjus. Išsamūs genetiniai tyrimai patvirtina, kad Baltijos jūros vandens strimelės yra atskiras porūšis (Clupea harengus membras), kurio genetiniai mainai su atlantinėmis silkėmis yra riboti. Be to, tais pačiais tyrimais nustatyta, kad riba tarp porūšių yra aplink Kalmaro sąsiaurį. Šią ribą tarp pavadinimų „Baltijos jūros vandens strimelė“ ir „atlantinė silkė“ Kristianopelyje Kalmaro sąsiauryje XVI a. nustatė karališkoji valdžia.

SKVN „Ostkustströmming“ žymima žuvis yra svarbi šios vietovės ekologijai ir kultūrai rūšis. Ji yra plėšriųjų žuvų, ruonių ir paukščių mitybos pagrindas. Silkių žvejyba pakrantėje ir salyne labai skiriasi priklausomai nuo vietovės, todėl reikia žinių ir patirties, sukauptos per šimtmečius ir perduodamos iš kartos į kartą žvejų, kurių pragyvenimas priklausė nuo silkių žvejybos. Todėl SKVN „Ostkustströmming“ žymima žuvis yra svarbi rūšis ne tik dėl šios vietovės ekologijos, bet ir dėl jos kultūros istorijos.

Elektroninė nuoroda (URL) į paskelbtą produkto specifikaciją

https://www.livsmedelsverket.se/49ce8a/globalassets/foretag-regler-kontroll/livsmedelsinformation-markning-halsopastaenden/skyddade-beteckningar/produktspecifikation-skyddad-beteckning-ostkuststromming-2026-06-03.pdf

---

(1)   2024 m. spalio 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2025/27, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1143 papildomas geografinių nuorodų, garantuotų tradicinių gaminių ir neprivalomų kokybės terminų registravimo ir apsaugos taisyklėmis ir panaikinamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 664/2014, (OL L, 2025/27, 2025 1 15, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2025/27/oj).