Komisija pirmiausia nurodo neneigianti, kad buvo atliktas viso aptariamo projekto poveikio aplinkai vertinimas; ji taip pat neteigia, kad šis projektas buvo padalytas į kelis ruožus siekiant išvengti jų kumuliacinio poveikio aplinkai vertinimo. Taigi jos pirmasis kaltinimas susijęs su tuo, kad atliktas poveikio aplinkai vertinimas neatitinka Direktyvos 85/337 3 straipsnio reikalavimų.

Komisija priekaištauja Ispanijos Karalystei, kad ši neįvykdė įsipareigojimų pagal minėtos direktyvos 3 straipsnį, nes nei identifikavo, nei aprašė, nei tinkamai įvertino aptariamo greitojo geležinkelio linijos projekto poveikį aplinkai ir konkrečiai – paukščiams. Iš tiesų, atliekant aptariamą poveikio aplinkai vertinimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad geležinkelio linija kerta ekologiniu atžvilgiu jautrią teritoriją, kurios svarbą mokslo bendruomenė pripažįsta nuo 1998 m. ir kuri buvo įtraukta į IBA 98.

Komisijos teigimu, aptariamame pareiškime dėl poveikio aplinkai nebuvo paminėtos buveinės, turinčios esminę reikšmę paukščių gyvenimui, kaip antai šlapžemės, būtent Ochuelos lagūna. Be to, aptariamoje teritorijoje esančios paukščių rūšys buvo paprasčiausiai išvardytos ir visiškai neįvertintas projekto poveikis jį patiriančioms paukščių rūšims. Atlikto poveikio aplinkai vertinimo išvadose nurodytos tik dvi bendros apsaugos priemonės, būtent darbų nutraukimas dauginimosi ir jauniklių auginimo laikotarpiais ir būtinumas imtis priemonių siekiant išvengti paukščių žūties nuo elektros smūgio.

Komisija taip pat pažymi, kad nagrinėjamas projektas poveikį paukščiams darys net ir tada, kai darbai bus baigti. Greitojo geležinkelio linijos veikimas darys aiškų poveikį paukščių gyvenimui, kaip antai dėl triukšmo, žūties nuo susidūrimo ar elektros smūgio rizikos, o tai, Ispanijos valdžios institucijoms atliekant poveikio aplinkai vertinimą, nebuvo nagrinėta. Dublike Komisija nurodo, kad, kadangi galutinis projekto tikslas yra naujos greitojo geležinkelio linijos nutiesimas ir atidavimas eksploatuoti, į šios linijos eksploatavimo etapą turėjo būti atsižvelgta atliekant pirminį poveikio vertinimą, kad būtų išvengta to, jog dėl projekto išskaidymo siekiama aplinkos apsauga taptų nevientisa.

Dėl to, kad nebuvo atliktas tinkamas aptariamo projekto poveikio aplinkai vertinimas, Ispanijos valdžios institucijos taip pat neįvykdė joms tenkančios pareigos informuoti atitinkamą visuomenę apie galimą šio projekto poveikį aptariamai teritorijai prieš priimdamos sprendimą dėl prašymo leisti įgyvendinti šį projektą.

Ji mano, jog dėl to, kad planuojama greitojo geležinkelio linija yra lygiagreti su įprasta geležinkelio linija, neapribojamos paukščiams žalingos pasekmės. Iš tiesų greitojo geležinkelio linija daro intensyvesnį ir labiau invazinį poveikį nei tas, kuris gali atsirasti dėl įprastos geležinkelio linijos, t. y. poveikį, kuris nebuvo teisingai įvertintas, kiek tai susiję ne tik su darbais ir reikalinga įranga, bet ir su vėlesne greitojo geležinkelio linijos eksploatacija.

Komisija tvirtina, kad Direktyvos 85/337 išskirtinis dėmesys skiriamas tikėtino projekto poveikio vertinimui, kai jis turi būti įgyvendinamas ekologiniu atžvilgiu svarbiose teritorijose, be kita ko, pagal šios direktyvos III priedo 2 punktą „Projekto vieta“, kuriame, kiek tai susiję su minėtos direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje nurodytais kriterijais, nurodytas pelkėms skiriamas ypatingas dėmesys.

Be to, Komisija mano, kad Ispanijos Karalystės priimtas įsipareigojimas atlikti papildomą poveikio aplinkai vertinimą patvirtina, jog tinkamas šio poveikio įvertinimas prieš išduodant projekto leidimą nebuvo atliktas.

Ispanijos Karalystė nesutinka su nurodomu įsipareigojimų neįvykdymu. Pirmiausia ji tvirtina, kad nėra jokios teisės normos, pagal kurią pareiškimuose dėl poveikio aplinkai turi būti nurodoma, jog teritorija įtraukta į Paukščių apsaugai svarbių arealų Europoje inventorių (toliau – IBA). Teisingumo Teismas ne kartą yra pripažinęs, kad IBA neturi privalomo pobūdžio (1998 m. gegužės 19 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C‑3/96, EU:C:1998:238, 70 punktas). Vienintelis dalykas, kurį jam pripažįsta Teisingumo Teismas, yra tai, kad valstybė narė gali jį naudoti kaip referencinį pagrindą vertindama, ar, nesant mokslinių įrodymų, ji įsteigė pakankamai ir pakankamo dydžio SAT (2007 m. birželio 28 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑235/04, EU:C:2007:386, 26 ir 27 punktai).

Taigi Komisijos argumentas yra visiškai nesvarbus, kai reikia įvertinti, ar įsipareigojimai pagal Direktyvos 85/337 3 straipsnį nebuvo įvykdyti dėl to, kad poveikio aplinkai vertinimas nesusijęs su tiesioginiu ir netiesioginiu poveikiu aplinkai apskritai ir konkrečiai paukščiams. Svarbu tik tai, kad atliekant poveikio aplinkai vertinimą identifikuojama, kokiai faunai daromas poveikis, o šis vertinimas sudaro galimybes priimti tinkamas priemones, kurios padėtų išvengti galimo neigiamo poveikio ir atitaisyti padėtį. Taigi atliktas poveikio aplinkai vertinimas visiškai atitiko šiuos reikalavimus, net jei IBA 98 ir nebuvo paminėtas.

Antra, Ispanijos Karalystė mano, kad pelkių arba teritorijų, kurios teisiškai pripažintos saugomomis, buvimas buvo įtrauktas ne į Direktyvos 85/337 I priedą, o į jos III priedą, dėl to tokias aplinkybes Europos Sąjunga laiko turinčiomis santykinę, o ne esminę reikšmę.

Trečia, kiek tai susiję su Komisijos argumentu dėl to, kad geležinkelio linijos, kuri yra lygiagreti su planuojama, buvimas daro intensyvesnį ir labiau invazinį poveikį, galintį generuoti kumuliacinį poveikį, kuris nebuvo įvertintas, Ispanijos Karalystė mano, kad atliktas poveikio aplinkai vertinimas leidžia daryti išvadą, jog šis poveikis bus gerokai mažesnis dėl to, kad bus nutiesta nauja lygiagreti geležinkelio linija netoli jau esamos linijos.

Ketvirta, Ispanijos Karalystė mano, kad atliktame poveikio aplinkai vertinime numatyta pakankamai prevencinių ir korekcinių priemonių, būtent atsižvelgimas į stepių paukščių dauginimosi laikotarpius sustabdant darbus, pasivaikščiojimo takų palei trasą įrengimas po to, kai šie darbai dar kartą bus išnagrinėti, kad būtų išvengta tiesioginio poveikio paukščių rūšims, taip pat kitų atmosferos, žemės ir hidrologinės sistemos apsaugos priemonių, kurios taip pat sustiprina neigiamo poveikio paukščiams prevenciją.

Be to šios priemonės buvo išplėstos, siekiant dalį atitinkamos teritorijos pripažinti SAT.

Penkta, Ispanijos Karalystė pažymi, kad nagrinėjamas poveikio aplinkai vertinimas susijęs tik su žemės paruošimo, platformų statybos ir aptvėrimo darbų projektu.

Be to, ši valstybė narė tvirtina, kad Komisija iškreiptai aiškina Ispanijos valdžios institucijų ketinimą atlikti naują poveikio aplinkai vertinimą, nes buvo aiškiai numatyta, kad vėliau bus pradėtas naujas projektas, skirtas darbams, kurie yra būtini tam, kad būtų atiduota eksploatuoti geležinkelio linija, atlikti, įskaitant elektros liniją, kurios atitinkamą vertinimą taip pat būtinai reikės atlikti. Jos teigimu, Komisija neįrodė, kad dviejų paeiliui vykdomų projektų, kurie turi būti atitinkamai vertinami, nenumatymas kenkia Direktyvoje 85/337 numatytam tikslui ir procedūroms.

Galiausiai Ispanijos Karalystė teigia, jog tai, kad vykdant darbus ir juos užbaigus stepių paukščių populiacija išaugo, rodo, jog atliktas vertinimas yra pakankamas. Jos manymu, priemonės, priimtos remiantis atliktu poveikio aplinkai vertinimu, apsaugojo paukščius ir leido pasiekti galutinį atitinkamos direktyvos tikslą.

Pirmiausia primintina, kad pareigos atlikti poveikio aplinkai vertinimą apimtis išplaukia iš Direktyvos 85/337 3 straipsnio, pagal kurį vertinant poveikį aplinkai pagal šios direktyvos 4–11 straipsnių nuostatas kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas, apibūdinamas ir įvertinamas tiesioginis ir netiesioginis projekto poveikis žmonėms, gyvūnijai ir augmenijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui ir kraštovaizdžiui, materialinėms vertybėms ir kultūros paveldui bei šių veiksnių sąveikai (2011 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑404/09, EU:C:2011:768, 78 punktas).

Teisingumo Teismas taip pat ne kartą pažymėjo, kad Direktyvos 85/337 taikymo sritis ir tikslas – labai platūs (2008 m. vasario 28 d. Sprendimo Abraham ir kt., C‑2/07, EU:C:2008:133, 42 punktas). Be to, Direktyvos 85/337 2 straipsnio 1 dalyje valstybėms narėms nustatyta pareiga atlikti projektų, galinčių daryti reikšmingą poveikį aplinkai, be kita ko, dėl savo pobūdžio, masto ar vietos, poveikio aplinkai vertinimą. Šia direktyva siekiama, kad būtų atliekamas visapusiškas projektų ar jų pakeitimo poveikio aplinkai vertinimas (2008 m. vasario 28 d. Sprendimo Abraham ir kt., C‑2/07, EU:C:2008:133, 42 punktas).

Nagrinėjamu atveju Komisija iš esmės tvirtina, kad pagal Direktyvą 85/337 atliktas poveikio aplinkai vertinimas, apimantis infrastruktūros darbus, būtinus greitojo geležinkelio linijos tarp Sevilijos ir Almerijos ruožų Marčena–Osūna I ir Marčena–Osūna II funkcionavimui, bėgių tiesimo ir geležinkelio linijos statybos darbus, taip pat paaukštintos didesnės platformos statybą, yra netinkamas, nes jame nepaminėta IBA 98 esama teritorija ir neatsižvelgiama į tai, kad nagrinėjamas projektas kerta teritoriją, kuri yra ypač svarbi ekologiniu atžvilgiu.

Primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką Komisija privalo įrodyti nurodytą įsipareigojimų neįvykdymą. Būtent ji turi Teisingumo Teismui pateikti įrodymų, kad šis galėtų patikrinti tokio įsipareigojimo neįvykdymą, nesiremdamas jokia prezumpcija (2010 m. gegužės 20 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑308/08, EU:C:2010:281, 23 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

Pirma, kiek tai susiję su Komisijos argumentu, grindžiamu iš esmės tuo, kad atliktame poveikio aplinkai vertinime turėjo būti paminėta, jog su nagrinėjamu projektu susijusi teritorija yra Europos paukščiams svarbi teritorija ir ji prieš tai, kai Ispanijos valdžios institucijos 2008 m. joje įsteigė SAT, nuo 1998 m. ji buvo įtraukta į IBA 98, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog, nors šis inventorius nėra teisiškai privalomas, Teisingumo Teismas gali jį naudoti kaip nuorodą, leidžiančią įvertinti, ar valstybė narė SAT priskyrė pakankamo dydžio teritorijas ir pakankamą jų kiekį (šiuo klausimu žr. 2007 m. birželio 28 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑235/04, EU:C:2007:386, 26 punktą).

Konstatuotina, kad IBA 98 pateikiamas atnaujintas paukščių apsaugai svarbių teritorijų Ispanijoje inventorius, kuris, nesant priešingų mokslinių įrodymų, yra nuoroda, leidžianti įvertinti, ar ši valstybė narė SAT priskyrė pakankamo dydžio teritorijas ir pakankamą jų kiekį, kad suteiktų apsaugą visoms Direktyvos 79/409 I priede išvardytoms paukščių rūšims ir šiame priede nenurodytoms migruojančioms rūšims (šiuo klausimu žr. 2007 m. birželio 28 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑235/04, EU:C:2007:386, 27 punktą ir 2007 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑186/06, EU:C:2007:813, 30 punktą).

Vis dėlto pažymėtina, kad nė vienoje Direktyvos 85/337 nuostatoje nenustatyta, jog poveikio aplinkai vertinime turi būti paminėta, kad teritorija, kurią paveiks projektas, kurio vertinimas turi būti atliekamas, būtų įtraukta į IBA. Taigi šis Komisijos argumentas turi būti atmestas.

Antra, dėl Komisijos argumento, kad atliekant nagrinėjamą poveikio aplinkai vertinimą tinkamai nebuvo nei identifikuotas, nei aprašytas, nei įvertintas nagrinėjamo projekto poveikis aplinkai ir konkrečiai – paukščiams, pažymėtina, kad, nesant konkretesnių ir išsamesnių paaiškinimų, negali būti daroma išvada, jog, kaip iš esmės savo išvados 41 punkte pažymėjo generalinis advokatas, pateikta pakankamai teisinių įrodymų, kad buvo būtent taip.

Kiek tai susiję su teritorijoje, kuriai nagrinėjamas projektas darys poveikį, esančių paukščių rūšių nustatymu, konstatuotina, kad nepaisant to, jog nėra nuorodos į IBA 98, nagrinėjamame poveikio aplinkai vertinime pažymimas šios teritorijos ypatumas dėl paukščių, pateikiamas šioje teritorijoje esančių paukščių rūšių, išvardytų Paukščių direktyvos I priede, visų pirma Otis tarda, inventorius ir nurodoma kiekvienai iš jų taikoma apsaugos kategorija. Be to, minėtame vertinime nustatomos tam tikros rūšims apsaugoti skirtos priemonės, kaip antai darbų nutraukimas dauginimosi ir jauniklių auginimo laikotarpiais arba draudimas naikinti augmeniją kovo–liepos mėn., siekiant išvengti neigiamo poveikio veisimuisi. Tačiau Komisija nenurodo priežasčių, dėl kurių, kiek tai susiję su projektu, kuriam konkrečiai taikomas nagrinėjamas vertinimas, šios priemonės yra nepakankamos.

Trečia, dėl Komisijos argumento, kad pareiškimas dėl poveikio aplinkai neapėmė Ochuelos lagūnos, esančios teritorijoje, kurioje vėliau įsteigta SAT, pažymėtina, kad išnagrinėjus bylos dokumentus paaiškėjo, jog ši lagūna, jos vaidmuo ir svarba buvo aprašyti nagrinėjamame poveikio aplinkai vertinime.

Ketvirta, dėl Komisijos argumento, kad nagrinėjamas projektas poveikį paukščiams darys net ir tada, kai darbai bus baigti, nes greitojo geležinkelio linija darys aiškų poveikį paukščių gyvenimui, kaip antai dėl triukšmo, susidūrimo ar elektros smūgio rizikos, o tai, Ispanijos valdžios institucijoms atliekant poveikio aplinkai vertinimą, nebuvo nagrinėta, konstatuotina, kad atliekant minėtą vertinimą nebuvo nustatyta aiškių priemonių, kurios turi būti priimtos siekiant išvengti šios rizikos.

Kaip savo išvados 37 ir 51 punktuose iš esmės atkreipė dėmesį generalinis advokatas, vis dėlto pažymėtina, kad, kaip Komisija pabrėžė savo pagrįstoje nuomonėje ir vykstant šiam procesui, nagrinėjamas poveikio aplinkai vertinimas neprieštarauja Direktyvos 85/337 3 straipsniui, nes jis susijęs ne su visu nagrinėjamu projektu. Todėl, remiantis šio sprendimo 26 punkte priminta teismo praktika, toks Komisijos kaltinimas, pirmą kartą pateiktas dublike, turi būti pripažintas nepriimtinu.

Penkta, Komisija tvirtina, kad atliekant nagrinėjamą poveikio aplinkai vertinimą nebuvo pakankamai išnagrinėtos pasekmės, susijusios su darbais ir įrenginiais, reikalingais siekiant nutiesti su esama geležinkelio linija lygiagrečią greitojo geležinkelio liniją ir vėliau eksploatuoti šią suprojektuotą liniją.

Konstatuotina, kad nagrinėjamas poveikio aplinkai vertinimas parodė, jog linija, lygiagreti su esama geležinkelio linija, aplinkos požiūriu yra tinkamiausias sprendimas, o Komisija, kuriai, remiantis šio sprendimo 50 punkte nurodyta teismo praktika, tenka pareiga pateikti nurodyto įsipareigojimų neįvykdymo įrodymų, nepagrindė savo teiginių, kad dvi lygiagrečios geležinkelio linijos gali daryti įvairiais atžvilgiais didelį neigiamą poveikį aplinkai.

Iš to matyti, kad Direktyvos 85/337 3 straipsnio pažeidimu grindžiamas kaltinimas turi būti atmestas.

Ketvirtuoju kaltinimu Komisija kaltina Ispanijos Karalystę dėl iš greitojo geležinkelio linijos tarp Sevilijos ir Almerijos tiesimo projekto išplaukiančių žalingų pasekmių tam tikroms Paukščių direktyvos I priede nurodytoms rūšims.

Komisija mano, kad, pritarusi greitojo geležinkelio linijos tiesimui IBA 98 nurodytoje teritorijoje, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalį.

Komisijos nuomone, kadangi „Campiñas de Sevilla“ teritorijoje SAT buvo įsteigta vėlai, t. y. 2008 m. liepos mėn., kai tik poveikio aplinkai vertinimo procedūra buvo baigta ir darbai jau buvo prasidėję, Ispanijos valdžios institucijos turėjo imtis tinkamų apsaugos priemonių pagal Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies nuostatas (2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑388/05, EU:C:2007:533, 18 punktas ir 2007 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑186/06, EU:C:2007:813, 27 punktas). Tokia pareiga egzistuoja iki tol, kol teritorijoje įsteigiama SAT, ir, remiantis Teisingumo Teismo praktika, ją reikia įvykdyti prieš tai, kai bus konstatuotas bet koks paukščių populiacijos sumažėjimas arba kils konkreti grėsmė, kad saugoma rūšis išnyks (1993 m. rugpjūčio 2 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑355/90, EU:C:1993:331, 15 punktas). Todėl Komisija mano, kad leidusi tiesti greitojo geležinkelio liniją, kertančią į IBA 98 įtrauktą teritoriją, Ispanijos Karalystė nesilaikė įsipareigojimų pagal Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmą sakinį, būtent įsipareigojimo imtis tinkamų priemonių tam, kad būtų išvengta draudžiamo trikdymo teritorijose, kurioms šis projektas daro poveikį ir kuriose turėjo būti įsteigtos SAT.

Komisija teigia, kad atlikti statybos darbai iš esmės pakeitė nagrinėjamos teritorijos aplinkosaugos charakteristikas, visų pirma dėl to, kad buvo pastatyta pakelta platforma ir dviguba apsauginė tvora. Jos manymu, dėl šių pokyčių gali sumažėti paukščių galimybės patekti į poilsio, maitinimosi ir veisimosi vietas.

Be to, Komisija, teigia, kad paaiškėjo, jog atliktas poveikio aplinkai vertinimas pagal Direktyvos 85/337 3 straipsnį yra nepakankamas, kiek tai susiję su galimu nagrinėjamo projekto poveikiu atitinkamoje teritorijoje esančioms paukščių rūšims ir su korekcinėmis bei kompensacinėmis priemonėmis, dėl to buvo netinkamai identifikuota šio projekto keliama rizika.

Ispanijos Karalystė tvirtina, jog tam, kad Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalis būtų įvykdyta, nebūtina atlikti procedūrų, kurias ši direktyva numato teritorijoms, aiškiai pripažintoms SAT. Priešingai, ji mano, kad valstybėms narėms pakanka priimti priemones, kuriomis siekiama išsaugoti ir apsaugoti paukščius dar prieš įsteigiant šiose teritorijose SAT. Ispanijos Karalystės nuomone, ji priėmė tinkamas apsaugos priemones, be kita ko, apribojusi žemės paruošimo darbų datas pagal paukščių veisimosi sezoną, nutiesusi pasivaikščiojimo takus palei trasą, kad būtų išvengta tiesioginio poveikio paukščių rūšims, ir įrengusi apsaugos nuo susidūrimų su paukščiais įrangą.

Be to, ji mano, kad Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies buvo laikytasi, nes laikotarpiu nuo 2001 iki 2012 m. SAT „Campiñas de Sevilla“ populiacija ne sumažėjo, o padidėjo.

Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje valstybės narės įpareigojamos imtis tinkamų priemonių, kad SAT būtų išvengta buveinių taršos ar pažeidimo arba bet kokio paukščių trikdymo, jei tai galėtų būti svarbu atsižvelgiant į minėto straipsnio tikslus.

Šiuo klausimu pirmiausia primintina, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką valstybės narės turi laikytis iš Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmo sakinio išplaukiančių įsipareigojimų, net jeigu atitinkamose teritorijose nebuvo įsteigtos SAT, jeigu paaiškėja, kad tai turėjo būti padaryta (2007 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑186/06, EU:C:2007:813, 27 punktas ir jame nurodyta teismo praktika ir 2016 m. sausio 14 d. Sprendimo Komisija / Bulgarija, C‑141/14, EU:C:2016:8, 67 punktas).

Tačiau, kalbant apie teritorijas, kuriose įsteigtos SAT, Buveinių direktyvos 7 straipsnyje numatyta, kad šios direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje nustatyti įpareigojimai pakeičia Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje nustatytus įpareigojimus nuo šios direktyvos įgyvendinimo datos arba nuo valstybės narės atlikto įsteigimo pagal Paukščių direktyvą datos, jei pastaroji data yra vėlesnė (2007 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑186/06, EU:C:2007:813, 28 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

Todėl Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalis taikoma tik situacijai, buvusiai prieš SAT įsteigimą geografinėje teritorijoje „Campiñas de Sevilla“.

Kaip priminta šio sprendimo 52 punkte, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad IBA 98, kuriame pateikiamas atnaujintas paukščių apsaugai svarbių teritorijų Ispanijoje inventorius, nesant priešingų mokslinių įrodymų, yra nuoroda, leidžianti įvertinti, ar ši valstybė narė prie SAT priskyrė pakankamo dydžio teritorijas ir pakankamą jų kiekį, kad suteiktų apsaugą visoms Paukščių direktyvos I priede išvardytoms paukščių rūšims ir šiame priede nenurodytoms migruojančioms rūšims.

Yra aišku, kad Sevilijos provincijoje esančioje geografinėje teritorijoje „Campiñas de Sevilla“ yra Paukščių direktyvos I priede išvardytų stepių paukščių rūšių, dėl to ji buvo įtraukta į IBA 98 prieš tai, kai joje 2008 m. liepos 29 d. sprendimu buvo įsteigta SAT.

Todėl atrodo, kad, remiantis šio sprendimo 70 ir 71 punktuose priminta teismo praktika, tokiai teritorijai, kurioje iki 2008 m. liepos 29 d. turėjo būti įsteigta SAT, turėjo būti taikoma Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje numatyta apsaugos sistema.

Antra, siekiant konstatuoti įsipareigojimų pagal Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmą sakinį neįvykdymą, reikia mutatis mutandis remtis Teisingumo Teismo praktika dėl įsipareigojimų pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį neįvykdymo, nes pastaroji nuostata iš esmės sutampa su Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmu sakiniu (2016 m. sausio 14 d. Sprendimo Komisija / Bulgarija, C‑141/14, EU:C:2016:8, 69 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

Remiantis šia teismo praktika, atitinkamos nuostatos pažeidimas turi būti konstatuojamas, jei Komisija įrodo, kad egzistuoja tikimybė ar grėsmė, kad projektas pablogins saugomų paukščių rūšių buveines arba stipriai sutrikdys šias rūšis (2016 m. sausio 14 d. Sprendimo Komisija / Bulgarija, C‑141/14, EU:C:2016:8, 70 punktas).

Todėl reikia išnagrinėti, ar Komisija įrodė, kad egzistuoja tikimybė ar grėsmė, kad aptariamas projektas teritorijoje „Campiñas de Sevilla“, pavėluotai pripažintoje SAT, gali sukelti ankstesniame punkte nurodytą pablogėjimą ir trikdymą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad greitojo geležinkelio linijos, kuriai reikia, be kita ko, nutiesti bėgius, pastatyti pakeltą platformą ir atlikti žemės paruošimo darbus ir kuri kerta teritoriją, kurioje gyvena kelios Paukščių direktyvos I priede išvardytos rūšys, tiesimas gali sukelti reikšmingų trikdymų ir pabloginti saugomų paukščių rūšių buveines.

Žinoma, kaip tvirtina Ispanijos Karalystė, ši valstybė narė ėmėsi kai kurių priemonių, skirtų statybos darbų poveikiui kompensuoti, kaip antai apribojo tokius darbus paukščių veisimosi sezonu arba įrengė pėsčiųjų takus palei geležinkelį.

Tačiau, kaip savo išvados 75 ir 77 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, šios priemonės nepanaikina tikimybės, kad naujoji geležinkelio platforma, kuri kerta kai kurioms paukščių rūšims, be kita ko, Otis tarda, svarbią buveinę, gali lemti reikšmingus trikdymus ir pabloginti saugomų paukščių rūšių buveines.

Šios išvados negali paneigti tai, kad, Ispanijos Karalystės teigimu, atitinkama paukščių populiacija padidėjo.

Primintina, kad įsipareigojimai apsaugoti egzistuoja dar prieš nustatant paukščių skaičiaus sumažėjimą arba dar prieš kylant konkrečiai grėsmei, kad saugoma paukščių rūšis išnyks (2016 m. sausio 14 d. Sprendimo Komisija / Bulgarija, C‑141/14, EU:C:2016:8, 76 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

Todėl reikia pripažinti, kad iki 2008 m. liepos 29 d. Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalį ir kad Komisijos ieškinį šiuo klausimu reikia patenkinti.

Tačiau negalima sutikti su Komisijos argumentu, kad nagrinėjamos geležinkelio linijos eksploatavimas daro reikšmingą poveikį atitinkamoje teritorijoje esantiems paukščiams dėl, be kita ko, trikdymo, kurį kelia triukšmas, ir elektros smūgio bei susidūrimo rizikos.

Kaip savo išvados 69 punkte pažymėjo generalinis advokatas, kalbama apie poveikį, susijusį su galimu leidimu atlikti darbus, kurių reikės vėliau, kad geležinkelio linija veiktų, kai bus atliktas papildomas poveikio aplinkai vertinimas, o nagrinėjamas projektas susijęs su esamos infrastruktūros gerinimu, t. y. be kita ko, pakeltos platformos statyba.

Trečiajame kaltinime Komisija teigia, kad nuo tada, kai teritorijoje „Campiñas de Sevilla“ buvo įsteigta SAT, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį.

Šiuo klausimu ji iš esmės pakartoja argumentus, pateiktus antrajame kaltinime ir nurodytus šio sprendimo 65 ir 66 punktuose.

Ispanijos Karalystė mano, kad nuo tada, kai šioje teritorijoje įsteigta SAT, buvo priimtos visos priemonės, kurių reikia įsipareigojimams pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį įvykdyti.

Ji mano, kad Komisija nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad tinkamos apsaugos priemonės, skirtos išvengti reikšmingo poveikio paukščiams vykdant nagrinėjamos geležinkelio linijos tiesimo darbus ir ją eksploatuojant, yra nepakankamos arba jų nėra.

Be to, Ispanijos Karalystė tvirtina, kad pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį nereikalaujama nedelsiant priimti korekcines priemones dėl rizikos, kurią gali sukelti veiksmai ateityje. Iš tiesų Komisijos nurodyta rizika kiltų tik tuo atveju, jei būtų vykdomas antrasis darbų projektas, kurio pradžios data dar nebuvo numatyta, ir ji būtų neutralizuota prieš tai, kai kiltų.

Primintina, kad Buveinių direktyvos 7 straipsnyje, kiek tai susiję su teritorijomis, kuriose įsteigtos SAT, numatyta, jog šios direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje nustatyti įpareigojimai pakeičia Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje nustatytus įpareigojimus nuo Buveinių direktyvos įgyvendinimo datos arba nuo valstybės narės atlikto įsteigimo pagal Paukščių direktyvą datos, jei pastaroji data yra vėlesnė (2007 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑186/06, EU:C:2007:813, 28 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

Kadangi teritorijoje „Campiñas de Sevilla“ SAT buvo įsteigta 2008 m. liepos 29 d., nagrinėjamu atveju Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalis šiai teritorijai taikoma nuo šios datos.

Pažymėtina, kad veikla atitinka Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį, tik jeigu garantuojama, jog ji nesukels jokio trikdymo, galinčio turėti reikšmingą poveikį šios direktyvos tikslams, pirmiausia ja siekiamiems apsaugos tikslams (2016 m. sausio 14 d. Sprendimo Komisija / Bulgarija, C‑141/14, EU:C:2016:8, 56 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

Primintina, kad pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį, kaip ir pagal Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmąjį sakinį, valstybės narės įpareigojamos imtis atitinkamų priemonių, kad teritorijose, kuriose pagal pastarojo straipsnio 1 dalį įsteigtos SAT, būtų išvengta buveinių pažeidimo arba trikdymo, galinčio reikšmingai paveikti rūšis, kurioms įsteigtos SAT (2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑388/05, EU:C:2007:533, 26 punktas).

Remiantis tuo, darytina išvada, jog trečiasis kaltinimas yra pagrįstas, tik jeigu Komisija pateiks pakankamai teisinių įrodymų, kad Ispanijos Karalystė nesiėmė tinkamų apsaugos priemonių, kad būtų išvengta to, jog greitojo geležinkelio linijos tiesimo darbai teritorijoje „Campiñas de Sevilla“, jeigu jie vykdomi po to, kai 2008 m. liepos 29 d. teritorijoje „Campiñas de Sevilla“ buvo įsteigta SAT, pablogintų Paukščių direktyvos I priede nurodytų stepinių paukščių rūšių buveines ir trikdytų šias rūšis, ir tai galėtų turėti reikšmingą poveikį, atsižvelgiant į Buveinių direktyvoje nustatytą tikslą užtikrinti šių rūšių apsaugą (pagal analogiją žr. 2011 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑404/09, EU:C:2011:768, 128 punktą).

Vis dėlto tam, kad būtų konstatuotas Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalies pažeidimas, Komisija neturi įrodyti, kad egzistuoja priežastinis ryšis tarp greitojo geležinkelio linijos tiesimo ir reikšmingo atitinkamų rūšių trikdymo. Pakanka, kad ši institucija įrodytų, jog yra tikimybė arba rizika, kad toks tiesimas sukels reikšmingą šių rūšių trikdymą (šiuo klausimu žr. 2016 m. sausio 14 d. Sprendimo Komisija / Bulgarija, C‑141/14, EU:C:2016:8, 58 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

Iš bylos medžiagos matyti, kad, kaip savo išvados 86 punkte pažymėjo generalinis advokatas, nagrinėjamos geležinkelio linijos tiesimo darbai buvo tęsiami po to, kai 2008 m. liepos 29 d. atitinkamoje teritorijoje įsteigta SAT, nutraukti tik 2009 m., o šių darbų vykdymas, be kita ko, pakeltos platformos statyba, gali sukelti reikšmingų trikdymų ir pabloginti saugomų paukščių rūšių buveines, nes Ispanijos Karalystė pripažino, kad dėl nagrinėjamo projekto neabejotinai sumažės Otis tarda populiacijai palankių buveinių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad trečiasis kaltinimas yra iš dalies pagrįstas.

Tačiau dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos šio sprendimo 86 punkte, negalima sutikti su Komisijos argumentu, kad nagrinėjamos geležinkelio linijos eksploatavimas daro reikšmingą poveikį atitinkamoje teritorijoje esantiems paukščiams dėl, be kita ko, trikdymo, kurį kelia triukšmas, ir elektros smūgio bei susidūrimo rizikos.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad nesiėmusi tinkamų priemonių, skirtų SAT „Campiñas de Sevilla“ išvengti natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo, taip pat rūšių, kurioms ši teritorija buvo įsteigta, trikdymo, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalį, kiek tai susiję su laikotarpiu iki 2008 m. liepos 29 d., ir įsipareigojimų pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį, kiek tai susiję su laikotarpiu po šios datos.