(1)

2024 m. birželio 14 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės tekstūrinio popieriaus. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija šį tyrimą inicijavo gavusi 2024 m. gegužės 2 d. keturių Sąjungos tekstūrinio popieriaus gamintojų (toliau – skundo pateikėjai) pateiktą skundą. Skundą pateikė Sąjungos tekstūrinio popieriaus pramonė, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2024/2718 (toliau – registracijos reglamentas) (3) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą.

(4)

Pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnį, 2025 m. sausio 16 d. Komisija šalims pateikė siūlomų muitų santrauką ir išsamią informaciją apie dempingo skirtumų ir skirtumų, tinkamų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, skaičiavimą. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos per tris darbo dienas pateikti pastabas dėl skaičiavimų tikslumo.

(5)

2025 m. vasario 14 d. Komisija Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/291 (toliau – laikinasis reglamentas) (4) importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tekstūriniam popieriui nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(6)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas, (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys per laikinojo reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą raštu pateikė pastabas dėl negalutinių išvadų. Be kitų, tai ir:

(7)

Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Buvo surengti klausymai su CNFPIA, skundo pateikėjais ir KINGDECOR.

(8)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Darydama galutines išvadas Komisija apsvarstė suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, patikslino savo negalutines išvadas.

(9)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tekstūriniam popieriui, (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio atskleidimo.

(10)

Šalims, kurios to prašė, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Buvo surengti klausymai su skundo pateikėjais ir „Kingdecor“.

(11)

2025 m. sausio 27 d. CNFPIA pateikė pastabų dėl 2024 m. rugpjūčio 27 d. skundo pateikėjų pateiktos informacijos. Tačiau CNFPIA pastabas pateikė tuo metu, kai jų nebebuvo įmanoma įtraukti į pirminį proceso etapą. Be to, jos pastabos buvo susijusios su skundo pateikėjų pastabomis, pateiktomis atsakant į kitų suinteresuotųjų šalių pastabas inicijavimo etapu, taigi daugiausia susijusios su skundo aspektais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į šias pastabas pirminiame etape nebuvo atsižvelgta, nes jos šiuo etapu nebūtų turėjusios įtakos Komisijos nustatytiems faktams ir išvadoms.

(12)

Dėl CNFPIA tvirtinimo, kad Komisija turėjo atmesti 2024 m. rugpjūčio 27 d. skundo pateikėjų pateiktą informaciją, nes ji buvo pateikta praėjus 70 dienų terminui nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo dienos (5), Komisija pabrėžė, kad, nors skundo pateikėjų pastabos buvo įtrauktos į nekonfidencialią bylą, į jas nebuvo atsižvelgta pateikiant Komisijos paneigiančius argumentus dėl pastabų dėl inicijavimo laikinajame reglamente. Bet kuriuo atveju nei 2024 m. rugpjūčio 27 d. skundo pateikėjų pateikta informacija, nei 2025 m. sausio 27 d. CNFPIA pateikta informacija neturėjo įtakos pirminiame etape Komisijos nustatytiems faktams ir išvadoms, nes pateikta informacija buvo susijusi su skunde nustatytais faktais.

(13)

Todėl Komisija nepanaikino laikinojo reglamento 7–13 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų išvadų.

(14)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 14–19 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(15)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 20–23 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(16)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 24 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(17)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 25–30 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(18)

Po pirminio faktų atskleidimo CNFPIA dar kartą pateikė savo pastabas apie tai, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymas šiomis aplinkybėmis buvo nesuderinamas su PPO antidempingo susitarimu (toliau – Antidempingo susitarimas) ir neturi būti taikomas, nes Komisija nepateikė pakankamai įrodymų, kad Kinijos tekstūrinio popieriaus sektoriuje esama didelių iškraipymų.

(19)

Kaip jau nurodyta laikinojo reglamento 37 konstatuojamojoje dalyje, Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto trečią įtrauką, Komisijai nustačius, kad esama didelių iškraipymų, gali būti naudojamos vidaus sąnaudos, tačiau tik ta dalimi, dėl kurios nustatoma, remiantis tiksliais ir tinkamais įrodymais, kad ji nėra iškraipyta. Galiausiai dėl, kaip tvirtinama, nenuoseklaus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiomis aplinkybėmis ir jos nesuderinamumo su PPO antidempingo susitarimu Komisija kaip paaiškinimą nurodė laikinojo reglamento 3.2.1.9 ir 3.2.1.10 skirsnius.

(20)

Todėl patvirtinti laikinojo reglamento 41 konstatuojamojoje dalyje pateikti Komisijos preliminariai nustatyti faktai.

(21)

Po pirminio faktų atskleidimo Komisija naujų pastabų dėl didelių iškraipymų buvimo negavo. Todėl patvirtinti laikinojo reglamento 142–144 konstatuojamosiose dalyse pateikti preliminariai nustatyti faktai.

(22)

Po pirminio faktų atskleidimo „Interprint GmbH“ pateikė pastabų dėl tipiškos šalies pasirinkimo, nurodydama, kad gamybos sąlygos, energijos ir žaliavų kainos bei darbo užmokesčio struktūra Tailande nėra palyginamos su sąlygomis Kinijoje. Tačiau šis tvirtinimas nebuvo pagrįstas įrodymais.

(23)

Todėl patvirtintos laikinojo reglamento 157 konstatuojamojoje dalyje pateiktos negalutinės išvados.

(24)

Po pirminio faktų atskleidimo „Kingdecor“ tvirtino, kad Komisija turi naudoti „Kingdecor“ importuojamo titano dioksido (TiO2) sąnaudas kaip vidaus rinkoje įsigyto TiO2 pakaitinę vertę, atsižvelgiant į tai, kad importuojami ir vidaus rinkoje įsigyti produktai yra tokie patys, ir į tai, kad „Kingdecor“ didelę dalį savo TiO2 importavo iš šalių, kuriose nėra iškraipymų.

(25)

„Kingdecor“ teigė, kad ji pirko vidaus rinkoje TiO2, kurio grynumas didesnis nei 90 %, ir kad TiO2, kurį ji įsigijo iš „Chemours“ Meksikoje ir „Kronos“ Vokietijoje, turi panašų TiO2 kiekį. Be to, kitos importuoto TiO2 savybės buvo panašios į vidaus rinkoje įsigyto TiO2 savybes. Todėl importuoto TiO2 kaina yra tipiška vidaus rinkoje įsigyto TiO2 kaina.

(26)

Skundo pateikėjai teigė, kad būtų netinkama naudoti kainas, kuriomis „Kingdecor“ importavo TiO2, ir kad „Kingdecor“ argumentai buvo grindžiami neteisingu įstatymo aiškinimu ir buvo klaidinantys. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta, kad jei dėl didelių iškraipymų netikslinga naudoti eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, Komisija normaliąją vertę turi apskaičiuoti remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus.

(27)

Skundo pateikėjai taip pat teigė, kad „Kingdecor“ teiginys, kad iš Taivano, Meksikos ir Vokietijos importuotas TiO2 buvo „tiksliai toks pat, koks įsigyjamas vidaus rinkoje“, buvo faktiškai neteisingas, nes „Kingdecor“ neatsižvelgė į dvi svarbias TiO2 savybes, t. y. ar TiO2 buvo pagamintas taikant sulfato ar chlorido metodą ir paviršiaus molekulių apdorojimą. Be to, net vadinamojo aukštesnės kokybės TiO2 gamintojai Kinijoje vis dar laikomi žemesnės kokybės produkto gamintojais, palyginti su pasauliniais Taivano, Meksikos ir Vokietijos gamintojais. Tik tam tikru būdu apdorotas TiO2 pasižymi specifinėmis savybėmis, dėl kurių jį galima naudoti tekstūriniam popieriui. Šie produkto tipai vadinami laminato tipo TiO2.

(28)

Skundo pateikėjai taip pat teigė, kad tekstūrinio popieriaus gamintojai negali laisvai vienas kitu pakeisti taikant chlorido metodą gauto TiO2 ir taikant sulfato metodą gauto TiO2. Taikant chlorido metodą gautas TiO2 paprastai būna melsvos spalvos, o taikant sulfato metodą gautas TiO2 – gelsvo atspalvio. Komisija anksčiau padarė išvadą, remdamasi tuo, kad šių dviejų tipų produktai nėra vienas kitu pakeičiami, kad TiO2, kurio pagrindą sudaro chloridas ir kuris naudojamas popieriaus laminate, rinka yra atskira produkto rinka. Todėl produktai, pagaminti taikant sulfato metodą, negali būti laikomi „tiksliai tokiais pačiais“ produktais, kaip produktai, pagaminti taikant chlorido metodą.

(29)

Galiausiai skundo pateikėjai teigė, kad net jei „Kingdecor“ naudotų tik taikant chlorido metodą gautą TiO2, o Sąjungos gamintojų nuomone tai labai mažai tikėtina, taikant chlorido metodą gauto TiO2 tipo tiekimas KLR vidaus rinkoje negali prilygti iš kitur importuotiems aukštos kokybės produktams. Jie pateikė rinkos ekspertų publikacijų, kuriose teigiama, kad pasauliniai aukštos kokybės produktų gamintojai turėtų būti laikomi 1 klasės gamintojais. Joje taip pat laikomasi nuomonės, kad šių gamintojų gaminami produktai yra „aukštos kokybės“. Kaip šios klasės dalis buvo aiškiai paminėti laminato tipo TiO2 gamintojai, eksportuojantys iš Taivano, Vokietijos ir Meksikos, t. y. „Kronos“ ir „Chemours“. Tačiau Kinijos aukštesnės kokybės TiO2 gamintojai buvo laikomi tik 2 klasės gamintojais.

(30)

Nuo pat pradžių Komisija pažymėjo, kad šie tvirtinimai prieštarauja laikinojo reglamento 167 konstatuojamojoje dalyje padarytoms išvadoms, kad bendrovė tvirtino ir sėkmingai pagrindė pakankamais įrodymais, gautais vietoje, kad ji importavo tokių savybių turintį titano dioksidą, kokio Kinijoje nėra. Todėl, nesant jokių naujų įrodymų arba vietoje gautų įrodymų, kurie prieštarautų šioms išvadoms, Komisija šį tvirtinimą atmetė. Nepažeisdama šios išvados, Komisija taip pat išnagrinėjo tvirtinimą dėl esmės. Kaip nuspręsta 2024 m. liepos 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2024/1923 (6) 25, 51 ir 57 konstatuojamosiose dalyse, Komisija mano, kad skirtingų rūšių TiO2 pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis ir nėra laikomas skirtingais produktais. Atitinkama išvada patvirtinta 2024 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/4 (7).

(31)

Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad nors „Kingdecor“ pateikė įrodymų, kad vidaus rinkoje pagaminto TiO2 kokybė pastaraisiais metais pagerėjo ir kad kelios techninės vidaus rinkoje gaminamo TiO2 ir jos importuoto TiO2 specifikacijos buvo panašios, kitos šalys pateikė įrodymų, kad rinkos dalyviai vis dar mano, kad kokybės skirtumai išlieka, ir toliau diferencijuoja 1 ir 2 klasės gamintojus.

(32)

Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad tikslinga „Kingdecor“ importo kainų nelaikyti lyginamuoju standartu ir normaliąją vertę apskaičiuoti remiantis tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas tipiškos šalies kainas ar lyginamuosius standartus.

(33)

Kitų pastabų dėl žaliavų negauta. Todėl patvirtinti laikinojo reglamento 163–169 konstatuojamose dalyse pateikt preliminariai nustatyti faktai ir negalutinės išvados.

(34)

Po galutinio faktų atskleidimo „Kingdecor“ dar kartą tvirtino, kad KLR ir kitur pagaminto TiO2 kokybė nesiskiria ir kad produkto savybės ir gamybos procesai buvo beveik identiški. Šiam teiginiui pagrįsti ji pateikė papildomų laboratorinės analizės duomenų. Be to, „Kingdecor“ toliau tvirtino, kad daugiausia naudojo TiO2, pagamintą taikant chlorido metodą, o ne sulfato metodą, kurį taikant gaunamas prastesnės kokybės produktas, ir nurodė, kad 2025 m. kovo 28 d. pateikė atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus. Galiausiai „Kingdecor“ tvirtino, kad nelogiška lyginamąją kainą nustatyti pagal žemesnės kokybės vidaus produktą, kuri yra didesnė už aukštesnės kokybės importuojamo TiO2 kainą.

(35)

Komisija šį tvirtinimą atmetė ir nurodė 30–32 konstatuojamąsias dalis. Naudotas lyginamasis standartas atspindėjo atitinkamas sąnaudas Tailande, kuris laikytas tinkama tipiška šalimi. Dėl to, kad taikyta TiO2 lyginamoji kaina buvo didesnė už, kaip tvirtinama, aukštesnės kokybės „Kingdecor“ importo kainas, šis lyginamasis standartas netapo netiksliu. Kainų skirtumus gali lemti daug priežasčių, nebūtinai susijusių su kokybės klausimais. Todėl Komisija manė, kad tinkama normaliąją vertę apskaičiuoti remiantis tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas Tailando kainas ar lyginamuosius standartus, ir nenukrypti nuo šios metodikos dėl vienos žaliavos ir dėl vienintelės priežasties, kad „Kingdecor“ importavo TiO2 iš kitų šalių.

(36)

Po galutinio faktų atskleidimo „Kingdecor“ teigė, kad Komisijos metodika yra asimetriška, nes eksportui Komisija taiko faktines vidaus vežimo sąnaudas, tačiau vidaus rinkoje vežamoms žaliavoms ji perskaičiavo gamintojų nurodytas sumas.

(37)

Komisija laikėsi nuomonės, kad 2 straipsnio 6a dalies reikalavimai įvykdyti ir kad normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus. Eksporto kainos nustatymas remiantis gamintojo kaina EXW sąlygomis yra kitas atvejis, kuriam netaikomos šio straipsnio nuostatos. Taigi, tvirtinimas atmestas.

(38)

Pastabų dėl kitų gamybos veiksnių (darbo, elektros ir garo) negauta. Todėl patvirtinti laikinojo reglamento 170–172 konstatuojamose dalyse pateikti preliminariai nustatyti faktai ir negalutinės išvados.

(39)

Po pirminio faktų atskleidimo „Kingdecor“ tvirtino, kad į Komisijos naudojamus PBA lyginamuosius standartus įtrauktos tiesioginės pardavimo išlaidos ir kad, siekdama teisingai palyginti eksporto kainą ir apskaičiuotą normaliąją vertę, Komisija turi užtikrinti, kad tiesioginės pardavimo išlaidos būtų neįtrauktos skaičiuojant normaliąją vertę. „Kingdecor“ atkreipė dėmesį į vienos Tailando bendrovės metines finansines ataskaitas, įtrauktas į iš „Orbis“ gautą lyginamąjį standartą, ir į kitos bendrovės tinklalapį, kuriame nurodyta, kad bendrovės siūlo transporto paslaugą.

(40)

Atsakydami į „Kingdecor“ pastabas skundo pateikėjai teigė, kad apskaičiuojant „Kingdecor“ normaliąją vertę įtrauktų PBA išlaidų lyginamųjų standartų koreguoti nereikia, nes „Kingdecor“ neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos. Skundo pateikėjai teigia, kad nors „Kingdecor“, pagrįsdama savo prašymą atlikti koregavimą, cituoja tam tikras Tailando gamintojų interneto svetainių ištraukas ir vidaus dokumentus, šios nuorodos neįrodo, kad tiesioginės išlaidos yra įtrauktos į kelių iš šių Tailando gamintojų „kitas veiklos išlaidas“. „Kingdecor“ pateiktuose duomenyse, užfiksuotuose „Siam Kraft Industry“ ir „Thai Containers Group“ interneto svetainėse, matyti tik „paslaugos“, o tai neįrodo, kad šios išlaidos patirtos gabenant nagrinėjamąjį produktą iš eksportuotojo patalpų nepriklausomam pirkėjui, ir taip pat neįrodo, kad tokios išlaidos yra įtrauktos į „kitas veiklos išlaidas“. „Kingdecor“ cituota „SIG Combibloc“ ištrauka yra susijusi su ataskaitomis dėl poveikio aplinkai, konkrečiau – su 3 lygio išmetamaisiais teršalais. Šis išmetamas ŠESD kiekis susidaro dėl veiklos, susijusios su turtu, kuris nepriklauso ataskaitą teikiančiai organizacijai ir nėra jos kontroliuojamas, tačiau daro netiesioginį poveikį jos vertės grandinei. Ataskaitų dėl poveikio aplinkai kontekstas labai skiriasi nuo finansinių ataskaitų, kurios yra svarbios apskaičiuojant normaliąją vertę. Todėl ištrauka negali būti laikoma įrodymu, kad „kitos veiklos išlaidos“ apima ir tiesiogines pardavimo išlaidas.

(41)

Komisija atmetė tvirtinimą, kad į PBA lyginamuosius standartus yra įtrauktos tiesioginės pardavimo išlaidos, t. y. transporto išlaidos. „Kingdecor“ nepateikė pakankamai įrodymų, kad pardavimo ir transporto išlaidos iš tiesų buvo įtrauktos į naudotus „Orbis“ lyginamuosius standartus, ir nepateikė jokio kito tokio tvirtinimo kiekybinio įvertinimo.

(42)

Komisija pažymėjo, kad daugiau lengvai prieinamų iš duomenų bazėse gautų duomenų apie nurodytų bendrovių PBA išlaidų suskirstymą nebuvo. Komisija taip pat pažymėjo, kad Sprendime CCCME (8) Bendrasis Teismas pirmiausia priminė, kad pagal teismų praktiką, jei šalis prašo atlikti koregavimus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, kad būtų galima palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą dempingo skirtumui nustatyti, ta šalis turi įrodyti, kad jos tvirtinimas yra pagrįstas. Pareiga įrodyti, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a–k punktuose išvardyti konkretūs koregavimai turi būti atlikti, tenka tiems, kurie nori jais remtis (9). Darytina išvada, kad tokiu atveju, kaip ir šiame tyrime, suinteresuotosios šalys, remdamosi šia teismų praktika, turėjo įrodyti prašomo koregavimo būtinumą, kad pagrįstų įrodymus, kuriuos jos pateikė per tyrimą (10).

(43)

Bendrasis Teismas nusprendė, kad reikėtų pažymėti, jog, nors pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį gali paaiškėti, kad reikia atlikti koregavimą, kad būtų atsižvelgta į eksporto kainos ir normaliosios vertės skirtumus, kurie turi įtakos jų palyginamumui, tokie atskaitymai negali būti daromi iš apskaičiuotos, kuri dėl to nėra tikroji, vertės. Šiai vertei paprastai įtakos neturi veiksniai, galintys pakenkti jos palyginamumui, nes ji nustatyta dirbtinai (11). Be to, kaip Sprendimo CCCME aplinkybėmis, šiomis aplinkybėmis apskaičiuojant kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę gamintojo kainų EXW sąlygomis pagrindu buvo naudojama pagrįsta PBA išlaidų suma ir nebuvo informacijos, iš kurios būtų matyti, kad į nurodytų bendrovių PBA išlaidas buvo įtrauktos šios išlaidos. Todėl, atsižvelgiant į tai, ar Komisija gali savo nuožiūra taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį (12), Komisijos požiūris atitiko naujausią teismų praktiką dėl nepagrįstų tvirtinimų, kad PBA išlaidų sumos, naudotos normaliajai vertei apskaičiuoti pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kurios, Komisijos nuomone, yra pagrįstos atsižvelgiant į gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygį, apima vežimo išlaidas.

(44)

Todėl laikinojo reglamento 173–176 konstatuojamosiose dalyse pateikti preliminarūs nustatyti faktai ir išvados dėl neiškraipytos ir pagrįstos gamybos pridėtinių išlaidų, PBA sąnaudų ir pelno sumos, nustatytos remiantis keturių Tailando bendrovių finansiniais duomenimis, buvo patvirtinti.

(45)

Po galutinio faktų atskleidimo „Kingdecor“ tvirtino, kad vienos iš keturių Tailando bendrovių, naudotų apskaičiuojant tipiškas PBA išlaidas ir pelno dydį, duomenys buvo netikslūs. Komisija sutiko su tvirtinimu ir naudojo bendrovės „Thai Containers Group Company Ltd.“ pataisytą 3,82 proc. pelno dydį (vietoj 3,97 proc.) ir 10,68 proc. PBA sąnaudas (vietoj 14,84 proc.). Dėl šių pokyčių dempingo skirtumai sumažėjo maždaug 0,9 proc.

(46)

Po galutinio faktų atskleidimo „Kingdecor“ pateikė papildomos informacijos apie audituotus ir viešai prieinamus bendrovės „Double A (1991) Public Company Limited“, vienos iš keturių bendrovių, į kurias buvo atsižvelgta apskaičiuojant svertinį pagrįstų PBA sąnaudų ir pelno dydžio sumų vidurkį, duomenis, įrodančios, kad į Komisijos naudotus bendrovės duomenis taip pat buvo įtrauktos platinimo išlaidos („Pardavimas ir paskirstymas“).

(47)

Komisija pažymėjo, kad nors iš pateiktų naujų duomenų matyti, jog buvo įtrauktos paskirstymo išlaidos, nebuvo galima nustatyti konkrečios į šiuos duomenis įeinančios šių paskirstymo išlaidų sumos. Be to, nebuvo aišku, kokios tiksliai paskirstymo išlaidos įėjo į šį straipsnį, ir Komisija byloje neturėjo įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad jos apėmė tik tas išlaidas, dėl kurių buvo atliktas koregavimas eksporto pusėje, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 188 ir 189 konstatuojamosiose dalyse. Kitaip tariant, Komisija nenustatė, kad remiantis šiomis normomis nustatytos sumos būtų nepagrįstos prekybos lygiui EXW sąlygomis, kuriuo remiantis buvo nustatyta normalioji vertė. Nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, kurie keltų abejonių dėl šio vertinimo. Todėl Komisija tvirtinimą atmetė.

(48)

Po papildomo galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjai tvirtino, kad naujas šaltinis, naudotas keturių Tailando bendrovių finansiniams duomenims, nebuvo patikimas, ir teigė, kad Komisija nustatė, jog jis „netinkamas“, remdamiesi laikinojo reglamento 153 konstatuojamąja dalimi.

(49)

Komisija pažymėjo, kad laikinojo reglamento 153 konstatuojamojoje dalyje nurodytas skundo pateikėjo pateiktas „Excel“ dokumentas su Tailando bendrovės finansiniais duomenimis. Šio dokumento nebuvo galima patikrinti šaltinio interneto svetainėje ir jis buvo susijęs tik su 2022 m., o ne su tiriamuoju laikotarpiu. Galutiniame etape Komisijos naudota informacija, kurią pateikė „Kingdecor“, apima visą toje pačioje duomenų bazėje rastą keturių bendrovių informaciją, su kuria galima susipažinti per Tailando Prekybos ministerijos Verslo plėtros departamentą. Be to, duomenys yra naujesni ir vienos iš bendrovių „Thai Containers Group“ duomenys buvo audituoti, o anksčiau naudotos „Orbis“ informacijos atveju tai nebuvo padaryta. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(50)

„Huawang“ pažymėjo, kad Komisija, siekdama teisingai palyginti eksporto kainą ir normaliąją vertę, padidino normaliąją vertę dėl PVM, kuris buvo sumokėtas už pardavimą eksportui, bet negrąžintas. „Huawang“ nuomone, šis koregavimas nėra teisiškai pagrįstas ir turėtų būti atitinkamai ištaisytas. „Huawang“ tvirtino, kad Komisija nepaaiškino šio koregavimo teisinio pagrindo, tačiau darė prielaidą, kad jis buvo atliktas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą. „Huawang“ taip pat teigė, kad koregavimas gali būti atliktas tik siekiant neutralizuoti veiksnį, kuris, kaip įrodyta, daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui, o Komisija to nepadarė.

(51)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą pakoregavo „kitus veiksnius“ atsižvelgdama į tai, kad į eksporto kainą įtrauktas negrąžintinas PVM ir kad normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal 2 straipsnio 6a dalį be tokio grąžintino PVM. Tokį požiūrį Bendrasis Teismas patvirtino Sprendime Sinopec. Tame Sprendime Teismas pirmiausia priminė, kad, kaip ir šiomis aplinkybėmis, „Komisija <…> manė, pirma, kad į ieškovių produktų eksporto kainą buvo įtraukta negrąžintiną PVM atitinkanti suma, o normalioji vertė buvo apskaičiuota be PVM, ir, antra, kad šios aplinkybės pateisina normaliosios vertės koregavimą ją padidinant, siekiant užtikrinti teisingą palyginimą“ (13). Remdamasis šiuo supratimu, Teismas nustatė, kad „Komisija įrodė <...> ginčijamo koregavimo būtinybę“ (14). Be to, Teismas nustatė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktas yra tinkamas teisinis pagrindas šiam koregavimui (15).

(52)

Todėl patvirtintos laikinojo reglamento 177–181 konstatuojamosios dalys.

(53)

Po galutinio faktų atskleidimo dėl Komisijos metodikos taikyti 13 proc. eksporto PVM koregavimą su 0 proc. grąžinamu eksporto PVM „Huawang“ dar kartą pateikė tuos pačius tvirtinimus dėl, jos manymu, klaidingos Komisijos metodikos, ir bandė ją susieti su importuojamos medienos plaušienos (laikinojo įvežimo perdirbti) muitinės režimu.

(54)

Komisija pakartojo, kad koregavimas, susijęs su 13 proc. eksporto PVM, taikomu nagrinėjamajam produktui, nebuvo susijęs su žaliavoms taikomu muitinės režimu (taigi ir žaliavoms taikomu PVM). Komisija pritaikė šį koregavimą, kad sudarytų sąlygas teisingam eksporto kainos, į kurią įtrauktas negrąžintinas PVM, ir normaliosios vertės be tokio PVM palyginimui.

(55)

Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(56)

„Kingdecor“ taip pat nurodė laikinojo reglamento 184 konstatuojamąją dalį, kurioje Komisija nurodė, kad galutiniame etape ji gali pakeisti pardavimo per susijusias bendroves Sąjungoje normaliosios vertės nustatymo metodą. Toje konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad ji dar negavo visos informacijos apie tolesnio perdirbimo išlaidas. „Kingdecor“ tvirtino, kad paklausė Komisijos, ar ji nori gauti tokią informaciją, todėl įvykdė savo pareigą bendradarbiauti. Ji teigė, kad todėl Komisija neturėtų keisti savo požiūrio ir savo skaičiavimo grįsti sandorių kainomis, kurios, jų nuomone, atitiko įprastų rinkos sąlygų principą.

(57)

Atsakydami į pastabas skundo pateikėjai teigė, kad „Kingdecor“ pardavimas susijusiems ES subjektams nebuvo vykdomas įprastomis rinkos sąlygomis ir kad pati „Kingdecor“ pripažino, kad kainos susijusiems ir nepriklausomiems pirkėjams nebuvo visiškai palyginamos. Jie teigė, kad nors iš „Kingdecor“ pastabų formuluotės neaišku, ar „Kingdecor“ kainos susijusiems pirkėjams buvo didesnės, ar mažesnės, iš ankstesnės Komisijos sprendimų praktikos ir teismų praktikos matyti, kad arba didesnės, arba mažesnės kainos reiškia, kad kainos gali būti laikomos nepatikimomis.

(58)

Komisija sutiko, kad „Kingdecor“ visapusiškai bendradarbiavo ir pateikė reikiamą informaciją. Komisija paaiškino, kad laikinojo reglamento 184 konstatuojamojoje dalyje ji nurodė, kad dėl susijusių subjektų Sąjungoje tikrinimo laiko Komisija dar neprašė, negavo ir nepatikrino šių subjektų iki galutinio pardavimo patirtų konvertavimo išlaidų. Todėl Komisija preliminariai rėmėsi sandorių kainomis kaip savo apskaičiavimo pagrindu, nepatvirtindama, kad galutiniame etape ji taikys sandorių kainas kaip kainas įprastomis rinkos sąlygomis.

(59)

Patikrinusi „Kingdecor“ susijusių subjektų Sąjungoje pateiktus duomenis, Komisija galėjo patvirtinti, kad šie sandoriai buvo vykdomi įprastomis rinkos sąlygomis. Iš pateiktų papildomų įrodymų matyti, kad „Kingdecor“ ir su ja susiję subjektai Sąjungoje iš tikrųjų derėjosi dėl kainų ir sąlygų, o iš patikrintų skaičių matyti, kad šios sutartos kainos nėra nuolat mažesnės ar didesnės, palyginti su nesusijusioms šalims taikomomis kainomis. Todėl Komisija toliau taikė savo metodą naudoti susijusią bendrovę Sąjungoje pardavimo normaliajai vertei nustatyti ir atmetė skundo pateikėjo argumentus.

(60)

Todėl patvirtintos laikinojo reglamento 182–184 konstatuojamosios dalys.

(61)

Po pirminio faktų atskleidimo „Kingdecor“ pateikė pastabą, kad Komisija, apskaičiuodama eksporto kainą, turėtų išskaičiuoti defektų turinčių prekių kiekį.

(62)

Komisija patikrino duomenis, kuriais grindžiamas šis tvirtinimas, ir sutiko su tuo pataisymu.

(63)

Po galutinio faktų atskleidimo „Huawang“ paaiškino, kad buvo atliekamas dvigubas skaičiavimas, nes PVM tarifas buvo pridėtas prie normaliosios vertės ir tuo pačiu metu atskaitytas iš eksporto kainos. Komisija patvirtino klaidą ir ją ištaisė. Nauji skirtumai buvo pakartotinai atskleisti 2025 m. liepos 17 d. papildomame galutiniame faktų atskleidimo dokumente, o suinteresuotosioms šalims buvo nustatytas vienos dienos terminas pastaboms pateikti. Trumpesnis nei 10 dienų terminas atitiko pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta, kad „[j]ei turi būti atliktas papildomas galutinis faktų atskleidimas, gali būti nustatytas trumpesnis laikotarpis“.

(64)

Kitų reikšmingų pastabų dėl papildomo galutinio faktų atskleidimo nepateikta.

(65)

Pastabų dėl palyginimo negauta. Todėl patvirtintos laikinojo reglamento 185–189 konstatuojamosios dalys.

(66)

Kaip aprašyta 62 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgusi į suinteresuotųjų šalių tvirtinimus Komisija sutiko su dviem tvirtinimais. Todėl Komisija peržiūrėjo dempingo skirtumus.

(67)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas) Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(68)

Po pirminio faktų atskleidimo CNFPIA pakartojo savo ankstesnį tvirtinimą, kad du iš keturių skundo pateikėjų – „Felix Schoeller“ ir „Munksjö“ – neturėtų būti įtraukti į Sąjungos pramonės apibrėžtį pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį dėl jų ryšių su Kinijos bendrovėmis. CNFPIA pridūrė, kad Komisija pažeidė PPO antidempingo susitarimo (toliau – ADS) 6 straipsnio 9 dalį, nes neatskleidė duomenų apie susijusių šalių sandorius.

(69)

Komisija priminė, kad į pastabas dėl skundo pateikėjų ir su jais susijusių KLR bendrovių padėties jau buvo atsakyta ir jos buvo atmestos laikinojo reglamento 9 konstatuojamojoje dalyje. CNFPIA šiuo klausimu nepateikė jokios naujos informacijos. Dėl sandorių su susijusiomis Kinijos bendrovėmis apimties ir vertės atskleidimo Komisija priminė, kad PPO Antidempingo susitarimo 6 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad „[b]et kokios prigimties konfidencialią informaciją <...>, institucijos, esant rimtai priežasčiai, turi laikyti konfidencialia“. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(70)

Po galutinio faktų atskleidimo CNFPIA dar kartą pateikė savo argumentus dėl Sąjungos pramonės apibrėžties ir pridūrė, kad Komisija netaikė savo pačios nustatyto trijų kriterijų testo, nustatyto magnezijos plytų byloje, pagal kurį nagrinėjama būstinė, MTTP centrai ir gamybos vietos, importo apimtis ir (arba) vertė, palyginti su bendru pardavimu, ir importo poveikis bendram Sąjungos pardavimo pelningumui.

(71)

Pirma, Komisija pažymėjo, kad nagrinėjamas pavyzdys patvirtino, jog Sąjungos gamintojai, kurių tiriamojo produkto importo dalis iš jų susijusios bendrosios įmonės KLR yra maža, vis dar laikomi Sąjungos pramonės dalimi (16). Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(72)

Todėl Komisija toliau laikėsi laikinojo reglamento 197 ir 198 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų išvadų.

(73)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 199–203 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(74)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 204–208 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(75)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 209–213 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(76)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 214–219 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(77)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 220–224 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(78)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 225–228 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(79)

Po pirminio faktų atskleidimo CNFPIA teigė, kad, atsižvelgiant į nedidelę importo iš Kinijos rinkos dalį, toks importas turėtų tik nedidelį neigiamą poveikį Sąjungos rinkai, todėl nutraukiamas importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinis ryšys. Komisija priminė, kad rinkos dalis yra tik vienas iš kelių rodiklių, naudojamų Sąjungos pramonės patirtai žalai įvertinti, įskaitant, be kita ko, gamybą, gamybos pajėgumus, pajėgumų naudojimą, pardavimo apimtį, rinkos dalį, augimą, užimtumą, našumą ir dempingo skirtumo dydį. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(80)

Todėl Komisija toliau laikėsi laikinojo reglamento 229–231 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų išvadų.

(81)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 232 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(82)

Po pirminio faktų atskleidimo CNFPIA teigė, kad skunde pateikti duomenys ir laikinajame reglamente, pagrįstame makroekonominiu klausimynu, pateikti duomenys skyrėsi, inter alia, užimtumo ir pardavimo duomenys.

(83)

Pirma, Komisija pabrėžė, kad tiriamasis laikotarpis skunde (t. y. nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d.) ir tyrimo tiriamasis laikotarpis (t. y. nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d.) buvo skirtingi ir kad skunde nebuvo informacijos apie visus 2023 m., kurie nepatenka į tiriamąjį laikotarpį. Antra, Komisija patikrino laikinojo reglamento makroekonominiame klausimyne pateiktus skaičius ir prireikus juos pakoregavo. Trečia, laikinojo reglamento 6 lentelėje pateiktuose pardavimo duomenyse buvo pateikta informacija, gauta ne tik iš makroekonominio klausimyno, bet ir iš pakoreguotų bendradarbiaujančių Kinijos gamintojų duomenų ir pakoreguotų Eurostato duomenų, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 204 konstatuojamojoje dalyje ir 126 bei 127 išnašose. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(84)

Kadangi kitų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 233–235 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus nustatytus faktus.

(85)

Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 236 ir 237 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(86)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 238–241 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(87)

Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 242 ir 243 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(88)

Po pirminio faktų atskleidimo CNFPIA teigė, kad Komisija nepateikė jokių duomenų, net neindeksuotų, susijusių su atsargomis. Komisija pabrėžė, kad informacija apie laikotarpio pabaigos atsargas pateikta 10 lentelėje.

(89)

Kadangi jokių naujų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 244–247 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(90)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 248–255 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(91)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 256–260 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(92)

Po galutinio faktų atskleidimo CNFPIA teigė, kad dėl mažos importo iš Kinijos rinkos dalies nėra priežastinio ryšio tarp Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo iš Kinijos. Be to, tik importas iš Kinijos ir trečiųjų šalių konkuruoja su Sąjungos gamyba, o padidėjusi importo iš Kinijos rinkos dalis buvo naudojama importo iš kitų šalių rinkos dalies mažėjimui padengti. Nepaisant šių elementų, CNFPIA pabrėžė, kad importo iš Kinijos kaina bet kuriuo atveju yra didesnė už importo iš kitų šalių kainą, todėl ji neturėtų būti pripažįstama pagrindiniais elementais, dėl kurių sumažėjo arba priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(93)

Komisija pabrėžė, kad, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 262 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo daugiau kaip 500 proc., o importo iš Kinijos apimtis per vienų metų laikotarpį padidėjo beveik dvigubai. Kaip jau paaiškinta laikinojo reglamento 263 konstatuojamojoje dalyje, importo iš Kinijos kainos buvo nuolat mažesnės už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas, todėl buvo smukdomos kainos, o tai turėjo įtakos Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai. Tai, kad tuo pačiu laikotarpiu importo iš kitų šalių rinkos dalis sumažėjo, nekeičia to, kas išdėstyta pirmiau. Be to, nors vidutinės Kinijos kainos buvo didesnės nei kitų trečiųjų šalių kainos, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 273 ir 274 konstatuojamosiose dalyse, tik vienai šaliai teko didesnė nei 1 proc. rinkos dalis, o importas iš kitų trečiųjų šalių po 2022 m. iš tiesų smarkiai sumažėjo. Todėl padaryta išvada, kad importas iš kitų šalių nepadarė žalos Sąjungos pramonei. Remdamasi pirmiau pateiktais įrodymais ir visais rodikliais, nurodytais 79 konstatuojamojoje dalyje, Komisija toliau laikėsi nuomonės, kad tarp Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos ir importo dempingo kaina iš Kinijos yra priežastinis ryšys, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(94)

Kadangi jokių naujų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 261–267 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(95)

Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 269 ir 270 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(96)

Po pirminio faktų atskleidimo CNFPIA tvirtino, kad dėl importo iš kitų trečiųjų šalių nutraukiamas Sąjungos pramonės patirtos žalos ir importo iš Kinijos priežastinis ryšys, atsižvelgiant į tai, kad importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis buvo panaši į importo iš Kinijos rinkos dalį, o importo iš kitų šalių kainos buvo mažesnės nei importo iš Kinijos kainos.

(97)

Komisija pabrėžė, kad importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis nebuvo panaši į importo iš Kinijos rinkos dalį, nes jų tendencijos buvo priešingos. Importo iš KLR į Sąjungą rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sparčiai ir nuolat didėjo; kaip išsamiai paaiškinta laikinojo reglamento 274 konstatuojamojoje dalyje, importas iš kitų trečiųjų šalių pasiekė aukščiausią tašką 2021 m., kai Sąjungos pramonės paklausa buvo didžiausia, ir 2022 m., nes išliko ankstesnių metų rinkos paklausa. Iki 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu jų rinkos dalis sumažėjo 6 procentiniais punktais iki 3 proc. Neįtraukus Jungtinės Karalystės, kitų trečiųjų šalių rinkos dalis sumažėjo nuo 5 iki 1 proc. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(98)

Kadangi jokios naujos informacijos negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 271–274 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas savo išvadas.

(99)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 275–278 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(100)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 279–281 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(101)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 282–285 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(102)

Kaip paaiškinta 62 konstatuojamojoje dalyje, Komisija priėmė „Kingdecor“ tvirtinimą dėl defektų turinčių prekių. Tačiau šių prekių neįtraukimas neturėjo įtakos pradiniame etape apskaičiuotiems priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumams.

(103)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 287–296 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(104)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 298–303 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(105)

Po galutinio faktų atskleidimo CNFPIA teigė, kad mažesnio muito taisyklės netaikymas nebuvo pagrįstas, nes nebuvo atliktas galiojančių eksporto licencijų, kurias KLR taiko TiO2 eksportui, poveikio vertinimas. CNFPIA taip pat teigė, kad KLR eksportavo didelį kiekį į kitas šalis ir kad tai rodo, jog eksporto licencijos neturėjo jokio poveikio.

(106)

Komisija pažymėjo, kad eksporto licencijavimas yra vienas iš apribojimų, aiškiai nurodytų pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje, ir kad nėra teisinės prievolės kiekybiškai įvertinti apribojimų poveikį. Bet kuriuo atveju tai, kad KLR vidaus rinkoje įsigyto TiO2 kaina sudarė maždaug pusę importuoto TiO2 kainos visose kitose rinkose, laikyta dar vienu aiškiu su šia žaliava susijusių iškraipymų rodikliu. Tai, kad KLR eksportavo didelį TiO2 kiekį, neįrodo, kad nagrinėjamas apribojimas neturėjo poveikio vidaus rinkai.

(107)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 305–306 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(108)

Po pirminio faktų atskleidimo „Kingdecor“ teigė, kad Komisija turėtų taikyti mažesnio muito taisyklę, nes Sąjungos gamintojai, pirkdami titano dioksidą (toliau – TiO2) iš Kinijos, atsidūrė nepalankioje padėtyje dėl šiai žaliavai taikomų antidempingo muitų poveikio (17), o ne dėl eksporto apribojimų Kinijoje.

(109)

Komisija pabrėžė, kad, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 302 konstatuojamojoje dalyje, titano dioksido vieneto kaina KLR sudarė beveik pusę vieneto kainos tipiškose šalyse, įskaitant Tailandą, ir tai taip pat matyti lyginant vieno iš atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktas titano dioksido vidaus rinkos ir importo kainas. Todėl Komisija padarė išvadą, kad titano dioksido kaina buvo iškraipyta, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje (laikinojo reglamento 303 konstatuojamoji dalis).

(110)

Todėl Komisija patvirtino laikinojo reglamento 307–310 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(111)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 311–319 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(112)

Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 320 ir 321 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(113)

Po pirminio faktų atskleidimo CNFPIA teigė, kad nustačius antidempingo muitus Sąjungoje trūks tekstūrinio popieriaus, padidės Sąjungos importuotojų ir naudotojų sąnaudos ir sumažės jų konkurencingumas.

(114)

Pirma, Komisija pabrėžė, kad ji jau atsižvelgė į laikinojo reglamento 314–321 konstatuojamosiose dalyse pateiktą naudotojų nuomonę. Antidempingo muitų poveikio Sąjungos bendrovių tiekimo grandinėms analizė parodė, kad Sąjungos pramonė dar veikė ne visu pajėgumu ir galėtų patenkinti būsimą paklausą; be to, Komisija apskaičiavo, kad jei būtų nustatyti siūlomo dydžio muitai, o visos kitos aplinkybės išliktų tos pačios, jų gamybos sąnaudų svertinis vidutinis padidėjimas siektų mažiau nei 2 proc. (laikinojo reglamento 328 konstatuojamoji dalis). Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(115)

„Interprint GmbH“ teigė, kad tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos tiekėjų kainos kai kuriais atvejais buvo mažesnės už Kinijos tiekėjų kainas, ir teigė, kad Komisija neatsižvelgė į tokius faktus. Komisija pabrėžė, kad „Interprint“ pastabos buvo bendro pobūdžio ir nepagrįstos. Vis dėlto atlikus tyrimą nustatyta, kad vidutinės Kinijos tiekėjų kainos buvo nuolat mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, kaip matyti ir iš laikinojo reglamento 217–219 konstatuojamosiose dalyse pateiktos priverstinio kainų mažinimo analizės. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(116)

Todėl Komisija toliau laikėsi laikinojo reglamento 322 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų išvadų.

(117)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 323–326 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(118)

Po galutinio faktų atskleidimo „Interprint“ teigė, kad, palyginti su išvadomis dėl tiriamojo laikotarpio, Sąjungos gamybos pajėgumai gerokai sumažėjo, kad nuo 2024 m. vidurio Sąjungos gamintojų pagaminto tekstūrinio popieriaus kainos gerokai padidėjo, priešingai nei gamybos išteklių kainos, ir kad, atsižvelgiant į naudotojų pramonės dydį ir antidempingo muitų poveikį gamybos sąnaudoms ir pardavimo kainai, priemonių nustatymas Kinijos kilmės tekstūriniam popieriui neatitiktų Sąjungos interesų.

(119)

Komisija priminė, kad antidempingo priemonėmis siekiama ne nutraukti tekstūrinio popieriaus importą iš Kinijos, o atkurti vienodas sąlygas. Be to, „Interprint“ pateiktos pastabos atspindėjo konkrečią bendrovės padėtį ir, negavus kitų pastabų iš naudotojų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nesusiję importuotojai ir prekiautojai nebendradarbiavo, Komisija negalėjo įvertinti, ar „Interprint“ pateikti įrodymai ir jos padėtis būtų tipiški naudotojų pramonei. Bet kuriuo atveju, be Kinijos eksportuojančių gamintojų importo ne dempingo kainomis, naudotojai, nesusiję importuotojai ir prekiautojai galėtų naudotis kitais tiekimo šaltiniais, pavyzdžiui, Kanada, Brazilija ir Indija, net jei Sąjungos pramonė ateityje išnaudotų visus pajėgumus.

(120)

Dėl gamybos sąnaudų vertinimo Komisija pabrėžė, kad jos buvo apskaičiuotos atsižvelgiant į antidempingo muitų (nustatytų dempingo arba žalos skirtumo) poveikį bendroms gamybos sąnaudoms. Padidėjimas vien tik „Interprint“ būtų mažesnis nei 1 proc., o bendradarbiavusiems ir naudotojo klausimyną pateikusiems naudotojams jis iš viso būtų mažesnis nei 2 proc. Be to, Komisija priminė, kad atliekant šį tyrimą nebendradarbiavo nė vienas nesusijęs importuotojas ir prekiautojas ir kad tvirtinimas, jog naudotojų pramonėje greičiausiai dirbo daugiau darbuotojų nei Sąjungos pramonėje, buvo bendro pobūdžio ir nepagrįstas. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(121)

„Interprint“ teigė, kad jei antidempingo muitai būtų patvirtinti, jie turėtų būti nustatyti pagal žalos skirtumą, todėl Komisija, atsižvelgdama į poveikį tiekimo grandinei, turėtų taikyti mažesnio muito taisyklę. „Interprint“ paragino Komisiją tai įvertinti atliekant išsamesnę tikėtino (ir skirtingo) antidempingo priemonių poveikio dempingo ir žalos skirtumų lygmeniu analizę ir atsižvelgti į tai, kad tikėtina, jog naudotojų pramonėje bus įdarbinta daugiau darbuotojų nei Sąjungos pramonėje.

(122)

Galiausiai „Interprint“ teigė, kad jei Komisija nuspręstų pradėti taikyti antidempingo priemones, tokių priemonių taikymas turėtų būti sustabdytas nuo tokių galutinių priemonių įsigaliojimo dienos. Tokio sustabdymo priežastis būtų ta, kad rinkos sąlygos laikinai pasikeitė dėl 118 konstatuojamojoje dalyje nurodytų sąlygų, iš kurių matyti, kad bendra Sąjungos pramonės padėtis pagerėjo, taip pat dėl to, kad mažai tikėtina, jog dėl priemonių taikymo sustabdymo žala atsinaujintų.

(123)

Komisija laikėsi nuomonės, kad iš Sąjungos pramonės pateiktų duomenų, susijusių su jos gamybos pajėgumais ir naudojimo koeficientu, matyti, kad jos gamybos pajėgumai po tyrimo inicijavimo reikšmingai nesumažėjo, kaip teigė „Interprint“, ir kad jų naudojimo koeficientas leido Sąjungos pramonei patenkinti padidėjusią paklausą. Be to, inicijavus tyrimą, Kinijos eksportuojančių gamintojų vidutinės vieneto kainos sumažėjo, palyginti su tiriamuoju laikotarpiu, kaip nurodyta 146 konstatuojamojoje dalyje. Taip pat pažymėtina, kad Sąjungos pramonės kainų padidėjimo, kaip tvirtinama, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog Sąjungos pramonės ekonominė padėtis po tiriamojo laikotarpio pagerėjo. Taigi, atsižvelgiant į sunkią Sąjungos pramonės padėtį tiriamuoju laikotarpiu ir nuolatinį vidutinių importo iš Kinijos vieneto kainų mažėjimą, kriterijus, pagal kurį žala greičiausiai nebūtų atsinaujinusi dėl sustabdymo, nebuvo įvykdytas.

(124)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 327–329 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(125)

Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 330 ir 331 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(126)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(127)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinės antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(128)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant šį tyrimą. Taigi šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės tiriamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos negali būti taikomos, todėl tokiam produktui turėtų būti taikoma visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui nustatyta muito norma.

(129)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (18). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jeigu bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(130)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui taikytinas antidempingo muitas.

(131)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek turi atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(132)

Jeigu, visų pirma nustačius susijusias priemones, labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis galima inicijuoti vengimo tyrimą, jei tenkinamos inicijavimo sąlygos. Atliekant tokį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą.

(133)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(134)

Eksportuojantys gamintojai, kurie tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą, turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos, kad jiems būtų taikoma neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta antidempingo muito norma. Komisija turėtų patenkinti tokį prašymą, jei įvykdomos trys sąlygos. Naujas eksportuojantis gamintojas turėtų įrodyti, kad: i) tiriamuoju laikotarpiu jis neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą, ii) jis nėra susijęs su eksportuojančiu gamintoju, kuris tai darė, ir iii) jis vėliau eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba prisiėmė neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą jį eksportuoti dideliais kiekiais.

(135)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos dydį, turėtų būti galutinai surenkamos garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų, nustatytų laikinuoju reglamentu, sumos, neviršijant šiuo reglamentu nustatytų lygių.

(136)

Kaip nurodyta 1.2 skirsnyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą tiriamąjį produktą.

(137)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 341 konstatuojamojoje dalyje, Komisija tame tyrimo etape negalėjo priimti sprendimo dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data. Todėl Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalimi, turi nuspręsti, ar registracijos laikotarpiu importui taikytos galutinės antidempingo priemonės turi būti taikomos atgaline data.

(138)

Tyrimo galutiniame etape buvo vertinami registruojant importą surinkti duomenys. Komisija analizavo, ar esama atitikties pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies kriterijams, kad būtų galima atgaline data surinkti galutinius muitus.

(139)

Keturi suvestiniai kriterijai, pagal kuriuos galima rinkti muitus registracijos laikotarpiu, nustatyti pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje.

(140)

Įvykdyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies a punkte nustatyta sąlyga, nes importas buvo registruojamas pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį.

(141)

Paskelbus registracijos reglamentą ir laikinąjį reglamentą importuotojams buvo suteikta galimybė pateikti pastabas pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies b punktą.

(142)

Pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies c punkte nustatyta tokia sąlyga: „dempingas trunka gana ilgą laiką arba jeigu importuotojas žinojo ar turėjo žinoti apie dempingą, o svarbiausia – apie įtariamo ar nustatyto dempingo ir žalos mastą“.

(143)

Be to, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkte, be importo, dėl kurio tiriamuoju laikotarpiu buvo padaryta žala, importo apimtis turi dar labiau padidėti, nes, atsižvelgiant į jo laiką, apimtį ir kitas aplinkybes, galutinių muitų taisomasis poveikis gali labai sumažėti.

(144)

Nustačius laikinąsias priemones, skundo pateikėjai teigė, kad visos muitų surinkimo atgaline data sąlygos buvo įvykdytos ir kad pasibaigus tiriamajam laikotarpiui ir 2024 m. birželio mėn. inicijavus tekstūrinio popieriaus tyrimą iš Kinijos į Sąjungą labai padidėjo tekstūrinio popieriaus importas. 2024 m. importo apimtį skundo pateikėjas apskaičiavo remdamasis importo pagal KN kodus 48025400, 480255, 48059100 ir 48116000 apimties ir Komisijos tyrime nustatytos tekstūrinio popieriaus importo apimties skirtumu nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio.

(145)

Tačiau iš Komisijos analizės matyti, kad, be importo lygio, dėl kurio tiriamuoju laikotarpiu buvo padaryta žala, importas toliau reikšmingai nedidėjo, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkte. Atlikdama šią analizę Komisija palygino vidutinę mėnesinę nagrinėjamojo produkto importo apimtį tiriamuoju laikotarpiu (19) su mėnesine vidutine importo apimtimi per laikotarpį nuo mėnesio, einančio po šio tyrimo inicijavimo, iki paskutinio viso mėnesio prieš laikinųjų priemonių nustatymą. Be to, lyginant mėnesinę vidutinę nagrinėjamojo produkto importo apimtį tiriamuoju laikotarpiu su mėnesine vidutine importo apimtimi per laikotarpį nuo mėnesio, einančio po šio tyrimo inicijavimo, iki mėnesio, kurį buvo nustatytos laikinosios priemonės, imtinai, tolesnio reikšmingo padidėjimo nenustatyta:

1 lentelė

(146)

Lyginant bet kurį laikotarpį (B1 arba B2) su visu tiriamuoju laikotarpiu, vidutinė importo iš Kinijos apimtis sumažėjo maždaug 70–75 proc., o kainos sumažėjo 15–23 proc.

2 lentelė

(147)

Atsižvelgiant į laikotarpį nuo pirmojo viso mėnesio po inicijavimo, įskaitant mėnesį, kurį Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą tekstūrinį popierių (t. y. nuo 2024 m. liepos mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn.), vidutinė mėnesio importo apimtis buvo 500 427 kg, t. y. 73 proc. mažesnė už mėnesio vidurkį tuo pačiu tiriamuoju laikotarpiu.

(148)

Palyginus importą nuo pirmojo viso mėnesio po inicijavimo iki mėnesio, kurį buvo nustatytos laikinosios priemonės (t. y. nuo 2024 m. liepos mėn. iki 2025 m. sausio mėn.), importas iš Kinijos taip pat sumažėjo 66 proc., palyginti su mėnesio vidurkiu tokiu pačiu tiriamuoju laikotarpiu.

(149)

Kaip jau paaiškinta 145 konstatuojamojoje dalyje, abi analizės rodo, kad inicijavus tyrimą importo apimtis iš esmės nepadidėjo.

(150)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad keturios suvestinės muitų surinkimo atgaline data sąlygos nebuvo įvykdytos.

(151)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 (22) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, delspinigiai skaičiuojami taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(152)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,