<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.11-->
  <head>
    <title>2024-09-202409C119202302360-00-TRA-DOC-LT-ARRET-C-0236-23-202407020-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="0" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ContentBits"/>
    <meta content="Commission Use" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Name"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="1/10/2024 13:39:37" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="ARR" name="TypeDoc"/>
    <meta content="Uo0E7SwpzAD8w6+7w4AbmhjJlwWc8RgCUMqI4FIjHvOfg13glk8LE3DHcNn504a70JuElRSRrKp7p92FmIAAmNnDMeXviRHF91sjD1qBh+n8DeD8NxrH1b2k4suyzo8epbon28CcOI5autA9EXesBXkv7bu/jk16EA6BlnrT1OQ=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="lke" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="true" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Enabled"/>
    <meta content="514bcf64-bcfb-4052-812e-3f68033c0cb4" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ActionId"/>
    <meta content="0236" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2023" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="lke" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="b24c8b06-522c-46fe-9080-70926f8dddb1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SiteId"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="ARR_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 16-09-24 09:20:21" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="2024-09-30T07:54:57Z" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SetDate"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="78fe845eed114b078b7eec3b488e3df8" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0236" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
    <meta content="Standard" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Method"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimas – Byla C-236/23</div>
      <div id="rId21" style="default">Matmut</div>
    </div>
    <p class="C19Centre" id="para-1" title="page-1">
      TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
    </p>
    <p class="C19Centre" id="para-2" title="page-1">
      2024 m. rugsėjo 19 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">*</a>
</span>)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-3" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Privalomasis motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas – Direktyva 2009/103/EB – 3 ir 13 straipsniai – Draudimo sutartis, sudaryta remiantis tyčia pateikta melaginga informacija apie įprastinį vairuotoją – Nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias numatyta galimybė prieš „nukentėjusį keleivį“, kuris taip pat yra draudėjas, remtis draudimo sutarties negaliojimu dėl to, kad jis sutarties sudarymo metu tyčia pateikė melagingą informaciją – Piktnaudžiavimas teise – Ieškinys, pareikštas draudėjui dėl jo tyčia pateiktos melagingos informacijos“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-4" title="page-1">
      Byloje C‑236/23
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-5" title="page-1">
      dėl Cour de cassation (Kasacinis Teismas, Prancūzija) 2023 m. kovo 30 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2023 m. balandžio 7 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-6" title="page-1">
      Mutuelle assurance des travailleurs mutualistes (Matmut)
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-7" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-8" title="page-1">
      TN,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-9" title="page-1">
      MAAF assurances SA,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-10" title="page-1">
      Fonds de garantie des assurances obligatoires de dommages (FGAO),
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-11" title="page-1">
      PQ
    </p>
    <p class="C19Centre" id="para-12" title="page-1">
      TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-13" title="page-1">
      kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Arabadjiev (pranešėjas), teisėjai T. von Danwitz, P. G. Xuereb, A. Kumin ir I. Ziemele,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-14" title="page-1">
      generalinis advokatas M. Szpunar,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-15" title="page-1">
      kancleris A. Calot Escobar,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-16" title="page-1">
      atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-17" title="page-1">
      išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mutuelle assurance des travailleurs mutualistes (Matmut), atstovaujamos avocat F. Rocheteau,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Fonds de garantie des assurances obligatoires de dommages (FGAO), atstovaujamo avocate E. Trichet,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">TN, atstovaujamo avocat J.-P. Caston,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos J.-L. Carré, B. Fodda ir B. Herbaut,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Europos Komisijos, atstovaujamos G. Goddin ir H. Tserepa-Lacombe,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-23" title="page-1">
      susipažinęs su 2024 m. birželio 27 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-24" title="page-1">
      priima šį
    </p>
    <p class="C75Debutdesmotifs" id="para-25" title="page-1">
      Sprendimą
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (OL L 263, 2009, p. 11) 3 ir 13 straipsnių išaiškinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant Mutuelle assurance des travailleurs mutualistes (Matmut) ginčą su TN, MAAF assurances SA, Fonds de garantie des assurances obligatoires de dommages (FGAO) ir PQ dėl galimybės prieš pastarąjį remtis jo ir Matmut sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties negaliojimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2009/103 1, 2 ir 20 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-31" title="page-2">
      „(1) 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyva 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo [(OL L 103, 1972, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 10)], 1983 m. gruodžio 30 d. Antroji Tarybos direktyva 84/5/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo [(OL L 8, 1984, p. 17; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 3)], 1990 m. gegužės 14 d. Trečioji Tarybos direktyva 90/232/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo [(OL L 129, 1990, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 249)], 2000 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo (ketvirtoji transporto priemonių draudimo direktyva) [(OL L 181, 2000, p. 65; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 3 t., p. 331)] buvo keletą kartų &lt;…&gt; iš esmės keičiamos. Siekiant aiškumo ir racionalumo šios keturios direktyvos ir 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 72/166/EEB, 84/5/EEB, 88/357/EEB ir 90/232/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/26/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo [(OL L 149, 2005, p. 14)], turėtų būti kodifikuotos.
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-32" title="page-2">
      (2) Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas (toliau – transporto priemonių draudimas) yra ypač svarbus Europos piliečiams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra draudėjai, ar įvykio metu nukentėję asmenys. Jis taip pat labai svarbus draudimo įmonėms, nes sudaro didelę ne gyvybės draudimo veiklos Bendrijoje dalį. Transporto priemonių draudimas taip pat daro įtaką laisvam asmenų ir transporto priemonių judėjimui. Todėl transporto priemonių draudimo vidaus rinkos stiprinimas ir konsolidavimas turėtų būti svarbiausias Bendrijos veiksmų finansinių paslaugų srityje tikslas.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-33" title="page-2">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-34" title="page-2">
      (20) Turėtų būti užtikrinta, jog su nukentėjusiais asmenimis eismo įvykio metu bus elgiamasi vienodai, nepaisant to, kur Bendrijoje įvyko įvykis.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2009/103 3 straipsnyje įtvirtinta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-36" title="page-2">
      „Kiekviena valstybė narė, laikydamasi 5 straipsnio, imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad būtų apdrausta transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra jos teritorijoje, valdytojų civilinė atsakomybė.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-37" title="page-3">
      Apdraustosios atsakomybės apimtis ir draudimo sąlygos nustatomos remiantis pirmoje pastraipoje nurodytomis priemonėmis.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-38" title="page-3">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-39" title="page-3">
      Pirmoje pastraipoje nurodytas draudimas privalo suteikti draudimo apsaugą ir dėl žalos turtui, ir dėl žalos asmeniui.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios direktyvos 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-41" title="page-3">
      „Kiekviena valstybė narė įsteigia arba įgalioja įstaigą, kurios užduotis – atlyginti, bent pagal privalomojo draudimo ribas, žalą, padarytą turtui arba asmeniui nenustatyta transporto priemone arba tokia transporto priemone, kurios atžvilgiu neįvykdyta 3 straipsnyje numatyta pareiga apdrausti.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-42" title="page-3">
      Pirmoji pastraipa nepažeidžia valstybių narių teisės pripažinti arba ne šios įstaigos mokamo žalos atlyginimo subsidiariniu, taip pat jų teisės reglamentuoti žalos sureguliavimą tarp šios įstaigos ir už įvykį atsakingo asmens arba asmenų bei kitų draudikų arba socialinio draudimo įstaigų, privalančių išmokėti nukentėjusiam asmeniui atlyginimą už to paties įvykio sukeltą žalą. Vis dėlto valstybės narės negali leisti šiai įstaigai nustatyti žalos atlyginimo sąlygos, kad nukentėjęs asmuo privalo bet kuriuo būdu įrodyti, jog atsakingas asmuo negali mokėti arba atsisako tą daryti.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Minėtos direktyvos 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-44" title="page-3">
      „Nepažeidžiant 13 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, 3 straipsnyje minimas draudimas apima atsakomybę dėl visiems keleiviams, išskyrus vairuotoją, padarytos žalos dėl transporto priemonės naudojimo.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios direktyvos 13 straipsnyje įtvirtinta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-46" title="page-3">
      „1. Kiekviena valstybė narė imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad taikant 3 straipsnį įvykio metu nukentėjusių trečiųjų asmenų reikalavimų atlyginti žalą atžvilgiu laikomos niekinėmis visos teisės aktų nuostatos ar bet kokios sutarties sąlygos, įtrauktos į draudimo liudijimą, išduotą pagal 3 straipsnio reikalavimus, ir pagal kurias draudimo apsauga nesuteikiama transporto priemonėms, kuriomis naudojasi arba jas vairuoja:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-47" title="page-3">
      a) asmenys, kurie nėra tiesiogiai ar netiesiogiai tam įgalioti,
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-48" title="page-3">
      b) asmenys, neturintys vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti atitinkamą transporto priemonę;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-49" title="page-3">
      c) asmenys, kurie nesilaiko teisės aktuose numatytų techninių reikalavimų dėl atitinkamos transporto priemonės būklės ar saugos reikalavimų.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-50" title="page-4">
      Tačiau pirmoje pastraipos a punkte nurodytos nuostatos ar sąlygos gali būti taikomos tokių asmenų atžvilgiu, kurie savo noru naudojosi žalą sukėlusia transporto priemone, jeigu draudikas gali įrodyti, kad jie žinojo, jog ta transporto priemonė buvo pavogta.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-51" title="page-4">
      Valstybės narės gali, atsitikus jų teritorijoje įvykiui, netaikyti pirmosios pastraipos nuostatų tuo atveju, jeigu nukentėjusiam asmeniui jo patirtą žalą gali atlyginti socialinės apsaugos įstaiga, ir tiek, kiek žalos dalis jam gali būti atlyginta.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-52" title="page-4">
      2. Jeigu transporto priemonė buvo pavogta arba užvaldyta prievarta, valstybės narės gali nustatyti, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis žalą atlygina 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstaiga, o ne draudikas. Kai transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra kitoje valstybėje narėje, ši įstaiga negali pateikti reikalavimo atlyginti žalą jokiai tos valstybės narės įstaigai.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-53" title="page-4">
      Valstybė narė, kuri nustato, kad pavogta arba prievarta užvaldyta transporto priemone padarytą žalą atlygina 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstaiga, turtui padarytos žalos atveju gali nustatyti ne didesnę kaip 250 EUR fran[š]izę, už kurią atsakingas pats nukentėjęs asmuo.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-54" title="page-4">
      3. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad visos į draudimo liudijimą įtrauktos teisės aktų nuostatos ar sutarčių sąlygos, pagal kurias keleiviui nesuteikiama tokia draudimo apsauga, remiantis tuo, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog transporto priemonės vairuotojas įvykio metu buvo paveiktas alkoholio arba kitų kvaišalų, būtų laikomos negaliojančiomis tokio keleivio reikalavimo atlyginti žalą atžvilgiu.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prancūzijos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Code des assurances (Draudimo kodeksas) L. 113-8 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartis negalioja, jeigu apdraustasis asmuo tyčia neatskleidžia informacijos, kurią privalo atskleisti, arba tyčia pateikia melagingą informaciją, jei dėl šio tyčinio neatskleidimo ar melagingo pareiškimo pasikeičia draudimo rizikos objektas arba draudiko nuomonė, nors draudėjo nepranešta ar iškraipyta rizika neturėjo įtakos draudžiamajam įvykiui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2012 m. spalio 5 d. PQ sudarė transporto priemonių draudimo sutartį su Matmut ir jos sudarymo metu pareiškė esantis vienintelis apdraustos transporto priemonės vairuotojas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2013 m. rugsėjo 28 d. ši transporto priemonė, vairuojama TN, kuris buvo neblaivus, pateko į eismo įvykį su kita transporto priemone, apdrausta MAAF assurances. Per šį eismo įvykį buvo sužalotas PQ, pirmosios transporto priemonės keleivis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tribunal correctionnel (Baudžiamasis teismas, Prancūzija) pripažino TN kaltu, be kita ko, dėl to, kad „būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę ir netyčia padarė kūno sužalojimų [PQ], dėl kurių šis prarado darbingumą daugiau kaip trims mėnesiams“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Per tame teisme surengtą posėdį baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nagrinėjami PQ civiline tvarka pareikšti reikalavimai dėl žalos atlyginimo, Matmut pateikė draudimo sutarties negaliojimu grindžiamą prieštaravimą, nes apdraustasis tyčia pateikė melagingą informaciją apie įprastinio atitinkamos transporto priemonės vairuotojo tapatybę, prašė nepripažinti jos atsakinga ir kad PQ skirtą žalos atlyginimą padengtų FGAO, kuris pagal Draudimo kodeksą yra įstaiga, atsakinga už žalos, padarytos nukentėjusiems asmenims per eismo įvykius, už kuriuos atsakingas asmuo nėra apdraustas, atlyginimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2018 m. gruodžio 17 d. priimtame sprendime tribunal correctionnel (Baudžiamasis teismas) pripažino Matmut ir PQ sudarytą draudimo sutartį negaliojančia dėl pastarojo tyčia pateiktos melagingos informacijos. Todėl teismas nepripažino Matmut atsakomybės ir įpareigojo TN atlyginti aptariamo eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų patirtą žalą; jis taip pat nurodė, kad teismo sprendimu galima remtis prieš FGAO.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">FGAO, MAAF assurances ir TN šį sprendimą apskundė cour d’appel de Lyon (Liono apeliacinis teismas, Prancūzija). 2020 m. spalio 21 d. sprendimu tas teismas minėtą sprendimą paliko galioti tiek, kiek juo PQ ir Matmut sudaryta draudimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia. Tas teismas konstatavo, kad PQ sudarant draudimo sutartį TN buvo aptariamos transporto priemonės savininkas ir įprastinis jos vairuotojas. Jis nusprendė, kad PQ tyčia neteisingai nurodė įprastai transporto priemonę vairuojančio asmens tapatybę, o tai pakeitė draudiko nuomonę apie riziką, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad anksčiau TN jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto cour d’appel de Lyon (Liono apeliacinis teismas) nusprendė, kad aptariamos draudimo sutarties negaliojimu negalima remtis prieš PQ, ir pripažino Matmut atsakomybę, motyvuodamas tuo, kad, remiantis Sąjungos teisės viršenybe prieš nacionalinę teisę, Draudimo kodekso L. 113-8 straipsnyje numatytu draudimo sutarties negaliojimu dėl tyčia neteisingai nurodytos apdraustojo tapatybės negalima remtis prieš per eismo įvykį nukentėjusius asmenis arba jų teisių perėmėjus. Tas teismas taip pat nurodė, jog tai, kad nukentėjęs asmuo buvo eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės keleivis, šios transporto priemonės draudėjas ar savininkas, nereiškia, kad jo negalima pripažinti nukentėjusiu trečiuoju asmeniu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Matmut pateikė kasacinį skundą Cour de cassation (Kasacinis Teismas, Prancūzija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, dėl cour d’appel de Lyon (Liono apeliacinis teismas) sprendimo, motyvuodama tuo, kad tas teismas klaidingai pripažino, jog prieš PQ negalima remtis pagrindinėje byloje nagrinėjamos draudimo sutarties negaliojimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas primena, kad Draudimo kodekso L. 113-8 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartis yra negaliojanti, jeigu apdraustasis asmuo tyčia neatskleidžia informacijos, kurią privalo atskleisti, arba tyčia pateikia melagingą informaciją, jei dėl šio tyčinio neatskleidimo ar melagingo pareiškimo pasikeičia draudimo rizikos objektas arba draudiko nuomonė, nors draudėjo nepranešta ar iškraipyta rizika neturėjo įtakos draudžiamajam įvykiui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu šis teismas pažymi, kad pagal nacionalinių teismų praktiką draudimo sutartis laikoma negaliojančia nuo tada, kai tyčia pateikiama melaginga informacija. Taigi, kai tokia informacija pateikiama pasirašant sutartį, ji atgaline data pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo datos, todėl laikoma, kad sutartis niekada nebuvo sudaryta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo, kuriuo buvo pakeista jo praktika, jis laikėsi nuomonės, kad sutarties negaliojimu dėl apdraustojo pateiktos melagingos informacijos galima remtis prieš nukentėjusį asmenį. Po šio sprendimo jis iš esmės nusprendė, kad Draudimo kodekso L. 113-8 straipsnį aiškinant kartu su Direktyvos 2009/103 3 ir 13 straipsniais, galima daryti išvadą, kad šioje nuostatoje įtvirtintu sutarties negaliojimu negalima remtis prieš per eismo įvykį nukentėjusius asmenis arba jų teisių perėmėjus ir kad tokiu atveju negalima reikalauti, kad FGAO atlygintų žalą nukentėjusiam asmeniui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat pažymi, kad siekdamas suderinti Draudimo kodeksą su Sąjungos teise, 2019 m. Prancūzijos teisės aktų leidėjas jį papildė L. 211-7-1 straipsniu, kuriame numatyta, kad, pirma, transporto priemonių draudimo sutarties negaliojimu negalima remtis prieš per eismo įvykį nukentėjusius asmenis arba jų teisių perėmėjus ir kad tokiu atveju draudikas, užtikrinantis civilinę atsakomybę dėl eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, privalo jiems atlyginti žalą, ir, antra, kad draudikas perima reikalavimus, kuriuos žalos atlyginimo kreditorius turi už įvykį atsakingam asmeniui, neviršijant jo sumokėtų sumų dydžio.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai, tas teismas nurodo, kad nors iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo srityje iš esmės matyti, jog aplinkybė, kad per eismo įvykį nukentėjęs transporto priemonės keleivis taip pat yra asmuo, kuriam taikomas šiame eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės draudimas, nėra pagrindas nepripažinti jo nukentėjusiu trečiuoju asmeniu, pagrindinėje byloje kyla klausimas, ar draudimo sutarties negaliojimu galima remtis prieš nukentėjusį keleivį, kai šis asmuo taip pat yra draudėjas, tyčia pateikęs melagingą informaciją, dėl kurios ši sutartis tapo negaliojančia.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat siekia išsiaiškinti, ar tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad draudimo sutarties negaliojimu negalima remtis prieš nukentėjusį asmenį (kuris yra ir draudėjas), draudikas, nepažeisdamas Sąjungos teisės, galėtų pareikšti šiam nukentėjusiam asmeniui ieškinį, grindžiamą tyčiniu jo padarytu pažeidimu sudarant draudimo sutartį, siekdamas susigrąžinti visas sumas, sumokėtas draudėjui vykdant tą sutartį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad pagal atitinkamos srities nacionalinę teismų praktiką transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties draudėjui, tyčia pateikusiam melagingą informaciją, gali kilti draudiko atsakomybė, o kai ši sutartis pripažįstama negaliojančia dėl tyčia pateiktos melagingos informacijos, draudėjas privalo atlyginti draudikui per eismo įvykį nukentėjusiam asmeniui išmokėtą kompensaciją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, jei draudimo sutarties negaliojimu galima remtis prieš nukentėjusį asmenį (kuris yra ir draudėjas), nacionaliniuose teisės aktuose numatyta, kad FGAO privalo išmokėti kompensaciją nukentėjusiam asmeniui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tokiomis aplinkybėmis Cour de cassation (Kasacinis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-75" title="page-7">
      „Ar [Direktyvos 2009/103] 3 ir 13 straipsnius reikia aiškinti taip, kad pagal juos draudžiama pripažinti, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties negaliojimu galima remtis prieš nukentėjusį asmenį, transporto priemonės keleivį, jeigu jis yra ir draudėjas, sutarties sudarymo metu tyčia pateikęs melagingą informaciją, dėl kurio ši sutartis buvo pripažinta negaliojančia?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl prejudicinio klausimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, nacionaliniams teismams ir Teisingumo Teismui bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, pastarasis turi pateikti nacionaliniam teismui naudingą atsakymą, kuris leistų priimti sprendimą jo nagrinėjamoje byloje. Tokiu atveju prireikus Teisingumo Teismui gali tekti performuluoti jam pateiktus klausimus. Tai, kad nacionalinis teismas formaliai pateikė prejudicinį klausimą, nurodydamas tam tikras Sąjungos teisės nuostatas, nereiškia, kad Teisingumo Teismas negali pateikti tam teismui visų aiškinimo aspektų, kurie gali būti naudingi sprendimui šio teismo nagrinėjamoje byloje priimti, neatsižvelgiant į tai, ar jis juos nurodė savo pateiktuose klausimuose. Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas turi iš visos nacionalinio teismo pateiktos informacijos, visų pirma iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvuojamosios dalies, atrinkti aiškintinus Sąjungos teisės klausimus, atsižvelgdamas į bylos dalyką (2024 m. vasario 22 d. Sprendimo Direcţia pentru Evidenţa Persoanelor şi Administrarea Bazelor de Date, C‑491/21, EU:C:2024:143, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktą informaciją ir į TN, Matmut, FGAO, Prancūzijos vyriausybės ir Europos Komisijos pateiktas pastabas, siekiant tam teismui pateikti naudingą išaiškinimą, reikia performuluoti pateiktą klausimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi reikia konstatuoti, kad savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2009/103 3 straipsnio pirma pastraipa ir 13 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiamos, išskyrus atvejus, kai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuoja piktnaudžiavimą teise, nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias, pirma, prieš eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės nukentėjusį keleivį, jeigu jis yra ir draudėjas, leidžiama remtis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties negaliojimu dėl to, kad šis draudėjas pateikė melagingą informaciją apie atitinkamos transporto priemonės įprastinio vairuotojo tapatybę, ir, antra, draudikui, jeigu tokiu negaliojimu iš tiesų negalima remtis prieš tokį nukentėjusį keleivį, leidžiama pareikšti ieškinį pastarajam, grindžiamą jo tyčiniu pažeidimu sudarant draudimo sutartį, siekiant susigrąžinti visas šiam keleiviui pagal šią sutartį sumokėtas sumas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip nustatyta Direktyvos 2009/103 1 konstatuojamojoje dalyje, ta direktyva kodifikuotos Direktyva 72/166, Antroji direktyva 84/5, Trečioji direktyva 90/232, Direktyva 2000/26 ir Direktyva 2005/14. Šiose direktyvose laipsniškai buvo tikslinamos valstybių narių pareigos privalomojo draudimo srityje. Jomis buvo siekiama, pirma, užtikrinti laisvą tiek transporto priemonių, kurių įprasta buvimo vieta yra Europos Sąjungos teritorijoje, tiek jose esančių asmenų judėjimą ir, antra, garantuoti, kad per šių transporto priemonių sukeltus eismo įvykius nukentėję asmenys būtų vertinami vienodai, neatsižvelgiant į konkrečią Sąjungos teritorijos vietą, kur įvyko eismo įvykis (2021 m. spalio 13 d. Nutarties Liberty Seguros, C‑375/20, EU:C:2021:861, 54 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, iš Direktyvos 2009/103 2 ir 20 konstatuojamųjų dalių matyti, kad ja siekiama tų pačių tikslų kaip ir minėtomis direktyvomis (2021 m. spalio 13 d. Nutarties Liberty Seguros, C‑375/20, EU:C:2021:861, 55 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš Sąjungos teisės aktų privalomojo draudimo srityje raidos matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas šio tikslo apsaugoti per šių transporto priemonių sukeltus įvykius nukentėjusius asmenis siekė nuolat ir vis intensyviau (2021 m. spalio 13 d. Nutarties Liberty Seguros, C‑375/20, EU:C:2021:861, 56 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Direktyvos 2009/103 3 straipsnio pirmą pastraipą valstybės narės, laikydamosi šios direktyvos 5 straipsnio, turi imtis visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad būtų apdrausta transporto priemonių, kurių įprasta buvimo vieta yra jos teritorijoje, valdytojų civilinė atsakomybė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu pagal minėtos direktyvos 13 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bendrovė negali atsisakyti išmokėti kompensacijos tretiesiems asmenims, nukentėjusiems per apdraustos transporto priemonės sukeltą eismo įvykį, remdamasi teisės aktų nuostatomis arba draudimo liudijime esančiomis sutarties sąlygomis, pagal kurias automobilių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas negalioja žalai, padarytai nukentėjusiems tretiesiems asmenims dėl to, kad transporto priemonę naudojo arba vairavo šią priemonę vairuoti neįgaliotas asmuo, vairuotojo pažymėjimo neturintis asmuo arba asmuo, kuris nesilaiko teisės aktuose numatytų techninių reikalavimų dėl minėtos transporto priemonės būklės ar saugos (šiuo klausimu žr. 2021 m. spalio 13 d. Nutarties Liberty Seguros, C‑375/20, EU:C:2021:861, 58 ir 59 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nukrypstant nuo šios pirmos pastraipos, Direktyvos 2009/103 13 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad draudimo bendrovė gali nemokėti žalos atlyginimo tam tikriems nukentėjusiems asmenims, atsižvelgusi į situaciją, kurią lėmė jie patys, t. y. asmenims, įsėdusiems į žalą sukėlusią transporto priemonę, kai draudimo bendrovė gali įrodyti, kad jie žinojo, jog ši buvo pavogta (šiuo klausimu žr. 2021 m. spalio 13 d. Nutarties Liberty Seguros, C‑375/20, EU:C:2021:861, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš šios direktyvos 12 straipsnio 1 dalies matyti, kad, nepažeidžiant 13 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, minėtos direktyvos 3 straipsnyje nurodytas draudimas apima atsakomybę dėl visiems keleiviams, išskyrus vairuotoją, padarytos žalos dėl transporto priemonės naudojimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas nusprendė, jog siekiant tikslo – apsaugoti nukentėjusius asmenis, nacionalinės teisės nuostatomis negalima nepagrįstai susiaurinti keleivio, kuriam taikoma privalomojo automobilių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo apsauga, sąvokos (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Delgado Mendes, C‑503/16, EU:C:2017:681, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai, kalbant apie per eismo įvykį nukentėjusio asmens, kuris yra šį įvykį sukėlusios transporto priemonės draudėjas ir savininkas, statusą, Teisingumo Teismas nusprendė, jog, siekiant šio tikslo teisinė transporto priemonės savininko, kuris per eismo įvykį jos nevairavo, o važiavo kaip keleivis, padėtis privalo būti prilyginta bet kurio kito per šį įvykį „nukentėjusio keleivio“ padėčiai (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Delgado Mendes, C‑503/16, EU:C:2017:681, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas taip pat padarė išvadą, kad siekiant šio tikslo reikalaujama, kad teisinė asmens, kuris apdraustas kaip transporto priemonės vairuotojas, tačiau per eismo įvykį ja važiavo kaip keleivis, padėtis būtų prilyginta bet kurio kito per šį įvykį „nukentėjusio keleivio“ padėčiai; vadinasi, tai, kad asmuo buvo apdraustas kaip automobilio, sukėlusio įvykį, vairuotojas, neleidžia šio asmens neįtraukti į trečiojo nukentėjusio asmens sąvoką, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2009/103 13 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, jeigu jis buvo šios transporto priemonės keleivis, o ne vairuotojas (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Delgado Mendes, C‑503/16, EU:C:2017:681, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Aplinkybė, jog per eismo įvykį nukentėjęs asmuo buvo draudėjas, neleidžia šio asmens neįtraukti į „nukentėjusio trečiojo asmens“ sąvokos, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2009/103 13 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, taikymo sritį (pagal analogiją žr. 2017 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Delgado Mendes, C‑503/16, EU:C:2017:681, 44 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tai, kad keleivis taip pat buvo draudėjas, neleidžia jo vertinti skirtingai, atsižvelgiant į tą patį šia direktyva siekiamą apsaugos tikslą, kaip nurodyta šio sprendimo 31 punkte (pagal analogiją žr. 2017 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Delgado Mendes, C‑503/16, EU:C:2017:681, 45 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tas pats taikytina ir tada, kai draudėjas nėra įprastinis eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vairuotojas (2017 m. liepos 20 d. Sprendimo Fidelidade-Companhia de Seguros, C‑287/16, EU:C:2017:575, 28 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tai, kad eismo įvykio metu draudėjas PQ buvo atitinkamos transporto priemonės keleivis, neturi jokios įtakos jo, kaip „nukentėjusio trečiojo asmens“, statusui, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2009/103 13 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl to, ar prieš PQ galima remtis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties negaliojimu, nes sudarant šią sutartį asmuo pateikė melagingą informaciją apie atitinkamos transporto priemonės įprastinio vairuotojo tapatybę, pažymėtina, kad iš šio sprendimo 34 punkte primintos jurisprudencijos matyti, jog Direktyvos 2009/103 13 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje teisės aktų leidėjas numatė vienintelę išimtį, kai draudimo bendrovės neprivalo atlyginti per eismo įvykį nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš jurisprudencijos taip pat matyti, kad ši nukrypti leidžianti nuostata turi būti aiškinama griežtai (2021 m. spalio 13 d. Nutarties Liberty Seguros, C‑375/20, EU:C:2021:861, 61 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bet koks kitas aiškinimas suteiktų galimybę valstybėms narėms tam tikromis aplinkybėmis apriboti žalos atlyginimą per eismo įvykį nukentėjusiems tretiesiems asmenims, o būtent tokios situacijos Direktyva 2009/103 ir siekiama išvengti (2021 m. spalio 13 d. Nutarties Liberty Seguros, C‑375/20, EU:C:2021:861, 62 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi šios direktyvos 13 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos turi būti aiškinamos taip, kad teisės akto nuostata ar bet kokia sutarties sąlyga, įtraukta į draudimo liudijimą, pagal kurią draudimo apsauga nesuteikiama transporto priemonėms, kuriomis naudojasi arba jas vairuoja asmenys, kurie nėra tiesiogiai ar netiesiogiai tam įgalioti, gali būti panaudota prieš per eismo įvykį nukentėjusius trečiuosius asmenis tik tuo atveju, jei tokie asmenys naudojosi ar vairavo žalą sukėlusią transporto priemonę ir jei nukentėję tretieji asmenys savo noru naudojosi transporto priemone žinodami, kad ji buvo pavogta (šiuo klausimu žr. 2021 m. spalio 13 d. Nutarties Liberty Seguros, C‑375/20, EU:C:2021:861, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vadinasi, aplinkybė, kad draudimo bendrovė draudimo sutartį sudarė remdamasi draudėjo pateikta netikslia arba melaginga informacija, nesuteikia jai teisės pasinaudoti teisės nuostatomis arba sutarties sąlygomis dėl sutarties negaliojimo ir jomis remtis prieš nukentėjusį trečiąjį tam, kad būtų atleista nuo Direktyvos 2009/103 3 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatytos pareigos pastarajam atlyginti eismo įvykio, kurį sukėlė apdrausta transporto priemonė, žalą (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 20 d. Sprendimo Fidelidade-Companhia de Seguros, C‑287/16, EU:C:2017:575, 27 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiam aiškinimui neturi įtakos tai, kad žalos atlyginimą nukentėjusiam asmeniui galėtų išmokėti FGAO. Iš tikrųjų Direktyvos 2009/103 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos įsikišimas laikytinas galutine priemone, kurią taikyti numatoma tik tuo atveju, kai žalą padarė transporto priemonė, dėl kurios neįvykdyta šios direktyvos 3 straipsnyje nustatyta draudimo pareiga, t. y. transporto priemonė, dėl kurios nesudaryta draudimo sutartis (2021 m. spalio 13 d. Nutarties Liberty Seguros, C‑375/20, EU:C:2021:861, 69 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad, kitaip nei bylose, kuriose priimtas 2017 m. liepos 20 d. Sprendimas Fidelidade-Companhia de Seguros (C‑287/16, EU:C:2017:575) ir 2021 m. spalio 13 d. Nutartis Liberty Seguros (C‑375/20, EU:C:2021:861), šiuo atveju PQ yra ne tik per pagrindinėje byloje aptariamą eismo įvykį „nukentėjęs keleivis“, siekiantis žalos atlyginimo, bet ir draudėjas, tyčia pateikęs melagingą informaciją, dėl kurios draudimo sutartis tapo negaliojanti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu visų pirma reikėtų pažymėti, kad Direktyvoje 2009/103 nėra nuostatų, reglamentuojančių galimą draudėjo piktnaudžiavimą savo teisėmis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos teisėje yra bendrasis teisės principas, pagal kurį teisės subjektai negali sukčiaudami ar piktnaudžiaudami remtis Sąjungos teisės normomis (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo BMW Bank ir kt., C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014, 281 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio bendrojo teisės principo teisės subjektai turi laikytis. Iš tiesų Sąjungos teisės aktų taikymas negali būti išplėstas tiek, kad apimtų veiksmus, atliekamus turint tikslą sukčiaujant ar piktnaudžiaujant pasinaudoti Sąjungos teisėje numatytomis lengvatomis (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo BMW Bank ir kt., C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014, 282 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi šis principas reiškia, kad valstybė narė, net ir nesant tokį atsisakymą numatančių nacionalinės teisės nuostatų, turi atsisakyti leisti pasinaudoti Sąjungos teisės nuostatomis, kai jomis asmuo remiasi ne siekdamas įgyvendinti šių nuostatų tikslus, bet norėdamas pasinaudoti jam pagal Sąjungos teisę suteikiama lengvata, nors objektyvios sąlygos, būtinos norint pasinaudoti tokia Sąjungos teisėje numatyta lengvata, yra įvykdytos tik formaliai (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo BMW Bank ir kt., C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014, 283 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, siekiant įrodyti piktnaudžiavimą, reikia, pirma, kad būtų visuma objektyvių aplinkybių, iš kurių matytųsi, kad, nepaisant formalaus Sąjungos teisės aktuose numatytų sąlygų laikymosi, šiais teisės aktais siekiamas tikslas nebuvo įvykdytas, ir, antra, kad būtų subjektyvus aspektas, pasireiškiantis siekiu pasinaudoti Sąjungos teisėje numatyta lengvata, dirbtinai sukuriant sąlygas, kurių reikia jai gauti (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo BMW Bank ir kt., C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014, 285 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tam, kad patikrintų, ar yra piktnaudžiavimas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atsižvelgti į visus konkretaus atvejo faktus ir aplinkybes, įskaitant įvykusius po sandorio, kuris, kaip teigiama, yra piktnaudžiavimas (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo BMW Bank ir kt., C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014, 286 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis nacionalinėje teisėje nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis, jeigu nepakenkiama Sąjungos teisės veiksmingumui, turi patikrinti, ar pagrindinėje byloje esama šio sprendimo 54 punkte primintų piktnaudžiavimo sudėties požymių. Vis dėlto spręsdamas dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas prireikus gali pateikti paaiškinimų, kurie tam teismui padėtų atlikti savąjį vertinimą (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo BMW Bank ir kt., C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014, 287 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atžvilgiu, pirma, dėl to, ar nagrinėjamu atveju buvo pasiektas Direktyva 2009/103 siekiamas tikslas, reikia pažymėti, kad, kaip iš esmės nurodyta generalinio advokato išvados 67 ir 68 punktuose, atrodo, jog tikslas apsaugoti per kelių eismo įvykį nukentėjusius asmenis buvo pasiektas, nes PQ nukentėjo per atitinkamą eismo įvykį ir siekia padarytos žalos atlyginimo, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį pateikęs teismas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, kalbant apie subjektyvųjį elementą, pasireiškiantį siekiu pasinaudoti Sąjungos teisėje numatyta lengvata, dirbtinai sukuriant sąlygas, kurių reikia jai gauti, iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama melaginga informacija buvo pateikta siekiant, kad TN neturėtų sudaryti draudimo sutarties, atsižvelgiant į tai, kad anksčiau jis jau buvo nuteistas už vairavimą neblaivus. PQ pateikė melagingą informaciją, siekdamas apdrausti TN priklausančią transporto priemonę ir gauti palankesnę draudimo įmoką nei ta, kuri būtų mokėtina, jeigu draudikas būtų žinojęs apie įprastinio šios transporto priemonės vairuotojo tapatybę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu, kaip iš esmės pažymėta generalinio advokato išvados 77 punkte, negalima daryti išvados, kad PQ pateikė melagingą informaciją, siekdamas visų pirma pats remtis Direktyvos 2009/103 3 ir 13 straipsniais ir apeiti nacionalinės teisės nuostatą, susijusią su teisinėmis draudimo sutarčių negaliojimo sąlygomis (tačiau tai dar turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tokiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad nagrinėjamu atveju nėra piktnaudžiavimą sudarančių požymių, nurodytų šio sprendimo 54 punkte, bet tai dar turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi PQ nepažeidė draudimo piktnaudžiauti teise principo, reikia konstatuoti, kad prieš jį negalima remtis pagrindinėje byloje aptariamos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties negaliojimu dėl to, kad tas asmuo šios sutarties sudarymo metu pateikė melagingą informaciją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, dėl draudiko galimybės pareikšti ieškinį PQ, grindžiamą tyčiniu jo padarytu pažeidimu sudarant draudimo sutartį, kad būtų susigrąžintos visos vykdant šią sutartį tam asmeniui išmokėtos sumos, reikia pažymėti, kad draudimo sutarties galiojimo ir draudėjo atsakomybės už draudimo sutarties sudarymo metu pateiktą melagingą informaciją teisinius reikalavimus reglamentuoja ne Sąjungos, bet valstybių narių teisė (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 20 d. Sprendimo Fidelidade-Companhia de Seguros, C‑287/16, EU:C:2017:575, 31 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad valstybės narės turi įgyvendinti savo kompetenciją šioje srityje laikydamosi Sąjungos teisės, o nacionalinės teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios per transporto priemonių eismo įvykius patirtos žalos atlyginimą, negali panaikinti Direktyvos 2009/103 veiksmingumo (pagal analogiją žr. 2017 m. liepos 20 d. Sprendimo Fidelidade-Companhia de Seguros, C‑287/16, EU:C:2017:575, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas ne kartą yra pripažinęs, kad, siekiant užtikrinti Sąjungos teisės nuostatų dėl privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo veiksmingumą, tos nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad jomis draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis pažeidžiamas tas veiksmingumas, nes jose ex officio nesuteikus nukentėjusiam asmeniui teisės gauti privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo teikiamo žalos atlyginimo arba šią teisę neproporcingai apribojus, Sąjungos teisės aktų leidėjui trukdoma nuolat ir vis intensyviau siekti per kelių eismo įvykį nukentėjusių asmenų apsaugos tikslo (2021 m. birželio 10 d. Sprendimo Van Ameyde España, C‑923/19, EU:C:2021:475, 44 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tokiomis aplinkybėmis, kaip iš esmės nurodyta generalinio advokato išvados 105 ir 110 punktuose, reikia konstatuoti, kad nacionalinės teisės nuostatomis, pagal kurias draudikui leidžiama tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pareikšti ieškinį „nukentėjusiam keleiviui“, kai jis taip pat yra draudėjas, sudarant draudimo sutartį pateikęs melagingą informaciją, kad šiam draudikui būtų grąžintos „visos“ vykdant draudimo sutartį minėtam nukentėjusiam keleiviui išmokėtos sumos, iš šio asmens gali būti galutinai ir neproporcingai atimta apsauga, pagal Direktyvą 2009/103 suteikiama per tokius įvykius nukentėjusiems asmenims, vadinasi, ir pažeisti šio asmens teisę į žalos atlyginimą pagal privalomąjį motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2009/103 3 straipsnio pirma pastraipa ir 13 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip: pagal jas draudžiamos, išskyrus atvejus, kai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuoja piktnaudžiavimą teise, nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias, pirma, prieš eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės nukentėjusį keleivį, jeigu jis yra ir draudėjas, leidžiama remtis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties negaliojimu dėl to, kad šis draudėjas pateikė melagingą informaciją apie atitinkamos transporto priemonės įprastinio vairuotojo tapatybę, ir, antra, draudikui, jeigu tokiu negaliojimu iš tiesų negalima remtis prieš tokį „nukentėjusį keleivį“, leidžiama pareikšti ieškinį pastarajam, grindžiamą jo tyčiniu pažeidimu sudarant draudimo sutartį, siekiant susigrąžinti visas šiam keleiviui pagal šią sutartį sumokėtas sumas, nes dėl tokio grąžinimo šios direktyvos nuostatos taptų visiškai neveiksmingos, neproporcingai apribojant nukentėjusiojo teisę į žalos atlyginimą, remiantis privalomuoju motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl bylinėjimosi išlaidų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C41DispositifIntroduction" id="para-120" title="page-14">
      Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
    </p>
    <p class="C30Dispositifalinea" id="para-121" title="page-14">
      2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo 3 straipsnio pirma pastraipa ir 13 straipsnio 1 dalis
    </p>
    <p class="C30Dispositifalinea" id="para-122" title="page-14">
      turi būti aiškinamos taip:
    </p>
    <p class="C30Dispositifalinea" id="para-123" title="page-15">
      pagal jas draudžiamos, išskyrus atvejus, kai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuoja piktnaudžiavimą teise, nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias, pirma, prieš eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės nukentėjusį keleivį, jeigu jis yra ir draudėjas, leidžiama remtis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties negaliojimu dėl to, kad šis draudėjas pateikė melagingą informaciją apie atitinkamos transporto priemonės įprastinio vairuotojo tapatybę, ir, antra, draudikui, jeigu tokiu negaliojimu iš tiesų negalima remtis prieš tokį „nukentėjusį keleivį“, leidžiama pareikšti ieškinį pastarajam, grindžiamą jo tyčiniu pažeidimu sudarant draudimo sutartį, siekiant susigrąžinti visas šiam keleiviui pagal šią sutartį sumokėtas sumas, nes dėl tokio grąžinimo šios direktyvos nuostatos taptų visiškai neveiksmingos, neproporcingai apribojant nukentėjusiojo teisę į žalos atlyginimą, remiantis privalomuoju motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.
    </p>
    <div class="signatures">
<p class="C77Signatures" id="para-124" title="page-15">
<span class="signatory">Parašai.</span>
</p>
</div>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">*</a>
</span>) Proceso kalba: prancūzų.</p>
</body>
</html>
