Laikina versija
TEISINGUMO TEISMO (dešimtoji kolegija) SPRENDIMAS
2026 m. spalio 22 d.(*)
„ Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė politika – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Direktyva 2000/78/EB – 1 straipsnis – Draudimas diskriminuoti dėl amžiaus – Diplomatų, sulaukusių 65 metų amžiaus ir įgijusių 35 metų faktinės viešosios tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti pensiją, išleidimas į pensiją ex officio – 6 straipsnis – Teisėti tikslai, pateisinantys nevienodą požiūrį dėl amžiaus “
Byloje C‑359/25 (Delevris)(i)
dėl Symvoulio tis Epikrateias (Valstybės taryba, Graikija) 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2025 m. gegužės 27 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
IS
prieš
Ypourgos Exoterikon
TEISINGUMO TEISMAS (dešimtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas B. Smulders, dešimtosios kolegijos teisėjo pareigas einanti penktosios kolegijos pirmininkė M. L. Arastey Sahún (pranešėja) ir teisėjas J. Passer,
generalinis advokatas A. Biondi,
kancleris V. Di Bucci,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– IS, atstovaujamo dikigoros E. Kalafatis,
– Graikijos vyriausybės, atstovaujamos A. Magrippi, O. Patsopoulou ir M. Tassopoulou,
– Europos Komisijos, atstovaujamos M. Konstantinidis ir E. Schmidt,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79), išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant IS, buvusio Ypourgeio Exoterikon (Užsienio reikalų ministerija, Graikija) diplomato, ir Ypourgos Exoterikon (užsienio reikalų ministras) ginčą dėl prašymo panaikinti prezidento dekretą, kuriuo remiantis IS buvo ex officio išleistas į pensiją.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Direktyvos 2000/78 14 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad:
„ši direktyva nepažeidžia nacionalinių nuostatų, kuriomis nustatomas pensinis amžius.“
4 Šios direktyvos 1 straipsnyje numatyta:
„Šios direktyvos tikslas – nustatyti kovos su diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užimtumo ir profesinėje srityje bendrus pagrindus siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio principą.“
5 Šios direktyvos 2 straipsnyje nustatyta:
„1. Šioje direktyvoje „vienodo požiūrio principas“ reiškia, kad dėl kurios nors iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos.
2. Šio straipsnio 1 dalyje:
a) tiesioginė diskriminacija yra akivaizdi tada, kai dėl bet kurios iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti elgiamasi su kitu asmeniu;
b) netiesioginė diskriminacija yra akivaizdi tada, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar taikomos praktikos <...> tam tikro amžiaus <...> asmenys gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį nei kiti asmenys, nebent:
i) tas sąlygas, kriterijus ar taikomą praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama atitinkamomis ir būtinomis priemonėmis <...>
<...>“
6 Šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:
„Neviršijant Bendrijai suteiktų įgaliojimų, ši direktyva taikoma visiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, įskaitant valstybines įstaigas:
<...>
c) įdarbinimui ir darbo sąlygoms, įskaitant atleidimą iš darbo ir atlyginimą;
<...>“
7 Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Nepaisydamos 2 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtos užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
Toks skirtingas poveikis, be kitų dalykų[,] gali apimti:
a) specialių sąlygų nustatymą siekiant įsidarbinti ir profesinio mokymo, įdarbinimui ir darbui, įskaitant atleidimą iš darbo ir apmokėjimo sąlygas, jaunimui, pagyvenusio amžiaus asmenims ir už priežiūrą atsakingiems asmenims, siekiant skatinti jų profesinę integraciją ir užtikrinti jų apsaugą;
b) minimal[ių] amžiaus, profesinės patirties ar darbo stažo [reikalavimų] nustatymą siekiant įsidarbinti arba gauti tam tikrų su darbu susijusių privilegijų;
c) maksimalaus įdarbinimo amžiaus nustatymą, paremtą su konkrečiomis pareigomis susijusiam mokymui keliamais reikalavimais arba su poreikiu nustatyti atitinkamą išdirbtą laikotarpį iki išėjimo į pensiją.“
Graikijos teisė
8 Graikijos Konstitucijos 16 straipsnio 6 dalies trečioje pastraipoje numatyta:
„Įstatymas nustato aukštojo mokslo įstaigų dėstytojų amžiaus ribą; iki šio įstatymo paskelbimo dėstytojai automatiškai palieka tarnybą akademinių metų, kuriais jiems sukanka šešiasdešimt septyneri metai, pabaigoje.“
9 Graikijos Konstitucijos 88 straipsnio 5 dalyje nustatyta:
„Teisėjai iki paties [Efeteio (Apeliacinis teismas, Graikija)] patarėjo arba prokuroro pavaduotojo lygmens, taip pat visi lygiaverčio lygmens teisėjai privalo išeiti iš tarnybos, kai tik sulaukia šešiasdešimt penkerių metų amžiaus; visi aukštesnio ir lygiaverčio lygmens teisėjai privalo išeiti iš tarnybos, kai tik sulaukia šešiasdešimt septynerių metų amžiaus. <...> “
10 Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Nomos 3566/2007 – Kyrosi os Kodika tou „Organismou tou Ypourgeiou Exoterikon“ (Įstatymas 3566/2007 dėl Užsienio reikalų ministerijos nuostatų kodekso ratifikavimo) (FEK A’ 117) (toliau – Įstatymas 3566/2007) 98 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta:
„1. Diplomatai, sulaukę šešiasdešimt penkerių (65) metų amžiaus, palieka tarnybą įgiję trisdešimt penkerių (35) metų faktinės viešosios tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti pensiją. Diplomatai, kurie, sulaukę šešiasdešimt penkerių (65) metų amžiaus, nėra įgiję trisdešimt penkerių (35) metų tokios tarnybos stažo, toliau eina pareigas, kol įgis trisdešimt penkerių (35) metų stažą, bet ne ilgiau kaip iki šešiasdešimt septynerių (67) metų amžiaus. <...>
<...>
3. Užsienio reikalų ministro teikimu ambasadoriaus rangą turinčių diplomatų tarnybos laikotarpis dėl ypatingų tarnybos poreikių gali būti pratęstas ne ilgiau kaip dvejiems (2) metams po to, kai jie įgijo trisdešimt penkerių (35) metų faktinės viešosios tarnybos stažą, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip iki šešiasdešimt septynerių 67 metų amžiaus.“
11 Pagal pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Nomos 3528/2007 – Kyrosi tou Kodika Katastasis Dimosion Politikon Dioikitikon Ypallilon kai Ypallilon N.P.D.D. (Įstatymas Nr. 3528/2007 dėl valstybės tarnautojų ir viešosios teisės reglamentuojamų juridinių asmenų darbuotojų statuso kodekso ratifikavimo) (FEK A’26) 155 straipsnio 1 ir 2 dalis valstybės tarnautojai ir kitose viešosios teisės reglamentuojamose įstaigose dirbantys asmenys, sulaukę 67 metų amžiaus, privalo atsistatydinti iš pareigų.
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
12 IS yra buvęs Užsienio reikalų ministerijos diplomatas.
13 Pagal Įstatymo Nr. 3566/2007 98 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad diplomatai ex officio nustoja eiti pareigas sulaukę 65 metų amžiaus ir įgiję 35 metų faktinės viešosios tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti pensiją, priimtu prezidento dekretu IS buvo atleistas iš pareigų nuo 2017 m. gruodžio 31 d., motyvuojant tuo, kad tą dieną jam sueina 65 metai ir jis bus įgijęs 35 metų faktinės viešosios tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti pensiją.
14 IS pateikė Dioikitiko Efeteio Athinon (Atėnų apeliacinis administracinis teismas, Graikija) skundą, kuriuo prašo šį prezidento dekretą panaikinti.
15 Grįsdamas skundą IS nurodė du pagrindus: pirma, prezidento dekretas priimtas remiantis klaidingu teisiniu pagrindu ir, antra, to 98 straipsnio 1 dalimi pažeidžiamas Direktyvoje 2000/78 numatytas diskriminacijos dėl amžiaus draudimas.
16 Tas teismas šį skundą atmetė kaip nepagrįstą, nurodęs, kad minėto 98 straipsnio 1 dalis yra suderinama su Direktyva 2000/78.
17 2021 m. gegužės 7 d. IS tą sprendimą apskundė apeliacine tvarka Symvoulio tis Epikrateias (Valstybės taryba, Graikija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.
18 Grįsdamas apeliacinį skundą, IS pateikia du pagrindus.
19 Apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą, kuriame nurodyta, kad Dioikitiko Efeteio Athinon (Atėnų apeliacinis administracinis teismas) klaidingai atmetė pagrindą, kuriame teigiama, kad tas prezidento dekretas priimtas remiantis klaidingu teisiniu pagrindu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atmetė.
20 Apeliacinio skundo antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Dioikitiko Efeteio Athinon (Atėnų apeliacinis administracinis teismas) klaidingai atmetė pagrindą, kuriame nurodyta, kad Įstatymo Nr. 3566/2007 98 straipsnio 1 dalimi pažeidžiamas diskriminacijos dėl amžiaus draudimas, nes šioje nuostatoje įtvirtintas skirtingas požiūris į Užsienio reikalų ministerijos diplomatus, sulaukusius 65 metų amžiaus ir įgijusius 35 metų faktinės viešosios tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti pensiją, palyginti su, pirma, diplomatais, kurie neįgijo 35 metų faktinės viešosios tarnybos stažo, todėl baigė tarnybą tik sulaukę 67 metų amžiaus, antra, diplomatais, kurie yra jaunesni nei 65 metų, todėl nėra ex officio išleidžiami į pensiją, ir, trečia, valstybės tarnautojais ir kitose viešosios teisės reglamentuojamose įstaigose dirbančiais asmenimis, aukštesnio nei teisėjo patarėjo arba prokuroro pavaduotojo prie Efeteio (Apeliacinis teismas) lygmens arba lygiaverčio lygmens teisėjais ir aukštojo mokslo įstaigų dėstytojais, kurie nustoja eiti pareigas sulaukę 67 metų amžiaus, nesvarbu, ar sukakę 65 metus jie buvo įgiję 35 metų faktinės viešosios tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti pensiją.
21 Šiuo klausimu iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad, kaip teigia IS, pirma, pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamus nacionalinės teisės aktus Užsienio reikalų ministerijoje dirbantys diplomatai, neįgiję 35 metų faktinės viešosios tarnybos stažo, gali toliau eiti pareigas, kol sukaks 67 metus. IS taip pat teigia, kad Įstatymo Nr. 3566/2007 98 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog užsienio reikalų ministro teikimu prezidentas gali dekretu dėl ypatingų tarnybos poreikių pratęsti kai kurių valstybės tarnautojų tarnybos laiką, bet ne ilgiau kaip iki 67 metų amžiaus.
22 Taigi šiose teisės nuostatose įtvirtintas skirtingas požiūris dėl amžiaus, taikomas tokiems tarnautojams, kaip IS, tačiau jomis nesiekiama teisėto tikslo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2000/78 6 straipsnį.
23 Be to, IS tvirtina, kad tarnautojų, faktiškai valstybės tarnyboje dirbusių ilgiau nei 35 metus, pensija gali būti didesnė, todėl 35 metų faktinės tarnybos stažą įgijusių diplomatų privalomas išėjimas į pensiją sukakus 65 metus lemia „pensijos nuostolius“ ir yra jiems nenaudingas, palyginti su tarnautojais, kurie į pensiją išėjo sulaukę 67 metų amžiaus, įgiję daugiau nei 35 metų stažą.
24 Užsienio reikalų ministro teigimu, tariamai skirtingas požiūris dėl amžiaus bet kuriuo atveju yra pateisinamas pagal Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalį.
25 Pirma, anot šio ministro, nacionalinės teisės nuostatomis, kuriose numatyta, kad diplomatai ex officio išleidžiami į pensiją, kai įgyja 35 metų faktinės viešosios tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti pensiją, ir sulaukia 65–67 metų amžiaus, siekiama sukurti pagal amžių subalansuotą Graikijos diplomatinės tarnybos struktūrą ir sudaryti geresnes sąlygas jauniems tarnautojams patekti į šią tarnybą. Antra, privalomas atsistatydinimas iš pareigų taikomas tik mažam tarnautojų skaičiui ir nekelia pavojaus tų teisės nuostatų nuoseklumui. Trečia, tos teisės nuostatos yra tinkamos šiems tikslams pasiekti. Ketvirta, jos taip pat yra „būtinos“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2000/78, nes minėtų tikslų negalima veiksmingai pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis. Penkta, tariamą skirtingą požiūrį į diplomatus, palyginti su kitais tarnautojais, pateisina diplomatinės tarnybos ir diplomatų pareigų ypatingumas.
26 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kaip ir užsienio reikalų ministras, primena, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamomis nacionalinės teisės nuostatomis siekiama užtikrinti pagal amžių subalansuotą jaunesnių ir vyresnių valstybės tarnautojų kontingentą, kad vyresni tarnautojai galėtų perduoti savo patirtį jaunesniems ir kad jauniems tarnautojams būtų lengviau patekti į diplomatinę tarnybą. Be to, nacionalinis įstatymų leidėjas atsižvelgė į tai, kad diplomatams reikia sudaryti sąlygas įgyti pakankamą tarnybos stažą, reikalingą atitinkamai pensijai gauti, ir į socialinės apsaugos sistemai sustiprinti pakankamo dydžio įmokų mokėjimo svarbą. Dėl šių priežasčių nacionalinis įstatymų leidėjas kaip pagrindinį kriterijų nustatė 35 metų faktinės viešosios tarnybos stažo, suteikiančio teisę gauti pensiją, įgijimą ir 65 metų (minimalaus) ir 67 metų (maksimalus) amžiaus ribas. Be to, šis teismas papildomai nurodo, kad diplomatinės tarnybos ypatingumas pateisina skirtingą požiūrį dėl amžiaus, kai diplomatų išėjimas į pensiją lyginamas su kitų tarnautojų išėjimu į pensiją.
27 Šiomis aplinkybėmis Symvoulio tis Epikrateias (Valstybės taryba) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar [Direktyvai 2000/78] prieštarauja tokia [nacionalinės teisės nuostata], kurioje numatyta, kad Užsienio reikalų ministerijos diplomatai [privalomai išleidžiami į pensiją] įgiję 35 metų faktinės viešosios tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti pensiją, tačiau ne anksčiau kaip sukakę 65 metus ir ne vėliau kaip sukakę 67 metus, nes pagal šią nuostatą nepagrįstai diskriminuojami diplomatai, kurie privalo atsistatydinti sukakę 65 metus, jeigu tuo metu jau yra įgiję 35 metų faktinės viešosios tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti pensiją:
– palyginti su [diplomatais], kurie [ex officio privalomai išleidžiami į pensiją] sukakę 67 metus, nes tą dieną dar nėra įgiję 35 metų faktinės viešosios tarnybos stažo, suteikiančio teisę gauti pensiją;
– palyginti su diplomatais, kurie nėra sukakę 65 metų ir kurie dėl to nėra [privalomai išleidžiami į pensiją];
– palyginti su valstybės tarnautojais, viešosios teisės reglamentuojamose įstaigose dirbančiais asmenimis, aukštesnio [nei teisėjo patarėjo arba prokuroro pavaduotojo prie Efeteio (Apeliacinis teismas)] lygmens teisėjais ir aukštojo mokslo įstaigų dėstytojais, kurie nustoja eiti pareigas sulaukę 67 metų amžiaus, nesvarbu, ar sukakę 65 metus ar kitu metu jie buvo įgiję 35 metų faktinės tarnybos stažą?“
Dėl prejudicinio klausimo
28 Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvą 2000/78 reikia aiškinti taip: ja draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta, kad diplomatai, sulaukę 65 metų ir įgiję 35 metų faktinės tarnybos stažą, suteikiantį teisę į pensiją, išleidžiami į pensiją ex officio, kitaip nei kiti valstybės tarnautojai ir viešojo sektoriaus darbuotojai, kurie neatitinka šių sąlygų ir todėl sulaukę šio amžiaus nėra išleidžiami į pensiją ex officio.
29 Siekiant atsakyti į šį klausimą reikia patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamos teisės nuostatos patenka į šios direktyvos taikymo sritį ir, jei taip, ar šiomis nuostatomis įtvirtintas skirtingas požiūris dėl amžiaus, ir, jei taip, ar jis gali būti pateisinamas pagal direktyvos 6 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 20 d. Sprendimo BVAEB (Pensijų indeksavimas), C‑52/22, EU:C:2023:309, 40 punktas).
30 Pirma, dėl klausimo, ar tos nacionalinės teisės nuostatos patenka į Direktyvos 2000/78 taikymo sritį, reikia pažymėti, kad tiek iš šios direktyvos pavadinimo ir preambulės, tiek iš jos turinio ir tikslo matyti, kad ja siekiama nustatyti bendruosius pagrindus, kad kiekvienam asmeniui būtų užtikrintas vienodas požiūris „užimtumo ir profesinėje srityje“, suteikiant jam veiksmingą apsaugą nuo diskriminacijos dėl kurios nors iš jos 1 straipsnyje nurodytų priežasčių, įskaitant amžių (2023 m. balandžio 20 d. Sprendimo BVAEB (Pensijų indeksavimas), C‑52/22, EU:C:2023:309, 41 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
31 Iš tos direktyvos 3 straipsnio 1 dalies c punkto matyti, kad, neviršijant Sąjungai suteiktų įgaliojimų, ji taikoma „visiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, įskaitant valstybines įstaigas“, kiek tai susiję su „įdarbinim[o] ir darbo sąlygom[is], įskaitant atleidimą iš darbo ir atlyginimą“.
32 Nagrinėjamu atveju pagal Įstatymo Nr. 3566/2007 98 straipsnio 1 dalį Užsienio reikalų ministerijos diplomatai, sukakę 65 metus, ex officio išleidžiami į pensiją, jeigu jie įgijo 35 metų viešosios tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti pensiją. Vadinasi, ši nuostata susijusi su „įdarbinimo ir darbo sąlygomis, įskaitant atleidimą iš darbo ir atlyginimą“, kaip jos suprantamos pagal to 3 straipsnio 1 dalies c punktą, nes pagal ją suinteresuotieji asmenys atsistatydina iš pareigų, jeigu jie atitinka šias dvi sąlygas.
33 Šios išvados negalima paneigti remiantis tuo, kad pagal Direktyvos 2000/78 14 konstatuojamąją dalį šia direktyva nepažeidžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis nustatomas pensinis amžius.
34 Iš jurisprudencijos matyti, jog šioje konstatuojamojoje dalyje tik patikslinama, kad minėta direktyva nedaro poveikio valstybių narių įgaliojimams nustatyti pensinį amžių ir visiškai nedraudžia taikyti šios direktyvos nacionalinėms priemonėms, reglamentuojančioms darbo sutarties pasibaigimo sąlygas sulaukus taip nustatyto pensinio amžiaus (2009 m. kovo 5 d. Sprendimo Age Concern England, C‑388/07, EU:C:2009:128, 25 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
35 Taigi pagrindinėje byloje nagrinėjama nacionalinės teisės nuostata patenka į tos pačios direktyvos taikymo sritį.
36 Antra, dėl klausimo, ar šios nacionalinės teisės nuostatos lemia skirtingą požiūrį dėl amžiaus užimtumo ir profesinėje srityje, reikia priminti, kad iš Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalies, siejamos su jos 1 straipsniu, matyti, kad šioje direktyvoje pagal vienodo požiūrio principą draudžiama bet kokia tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija dėl amžiaus.
37 Tos direktyvos 2 straipsnio 2 dalies a punkte patikslinama, kad šio straipsnio 1 dalyje tiesioginė diskriminacija yra akivaizdi tada, kai dėl bet kurios iš tos pačios direktyvos 1 straipsnyje nurodytų priežasčių su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai nei panašioje situacijoje yra elgiamasi su kitu asmeniu.
38 Nagrinėjamu atveju, kaip minėta šio sprendimo 20 punkte, IS mano, kad Įstatymo Nr. 3566/2007 98 straipsnio 1 dalis lemia skirtingą požiūrį dėl amžiaus, nes pagal šią nuostatą Užsienio reikalų ministerijos diplomatai, kurie sukako 65 metus ir įgijo 35 metų faktinės viešosios tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti pensiją, kaip antai IS, vertinami nepalankiai, palyginti su, pirma, diplomatais, kurie nėra įgiję 35 metų faktinės viešosios tarnybos stažo, suteikiančio teisę gauti pensiją, ir todėl ex officio išleidžiami į pensiją sulaukę 67 metų amžiaus, antra, diplomatais, kurie nėra sukakę 65 metų ir kurie dėl to nėra ex officio išleidžiami į pensiją, ir, trečia, valstybės tarnautojais, viešosios teisės reglamentuojamose įstaigose dirbančiais asmenimis, aukštesnio nei teisėjo patarėjo arba prokuroro pavaduotojo prie Efeteio (Apeliacinis teismas) arba jam lygiaverčio lygmens teisėjais ir aukštojo mokslo įstaigų dėstytojais, kurie a ex officio išleidžiami į pensiją sulaukę 67 metų amžiaus, nesvarbu, ar sukakę 65 metus arba vėliau jie buvo įgiję 35 metų faktinės viešosios tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti pensiją.
39 Vis dėlto, visų pirma, reikia konstatuoti, kad, kaip rašytinėse pastabose pažymi Komisija, nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, kad IS nurodytą skirtingą požiūrį dėl amžiaus patiria Užsienio reikalų ministerijos diplomatai, kaip antai IS, palyginti su diplomatais, kurie ex officio išleidžiami į pensiją sulaukę 67 metų amžiaus, bet neįgiję 35 metų faktinės viešosios tarnybos stažo, suteikiančio teisę gauti pensiją, ir su valstybės tarnautojais ir viešosios teisės reglamentuojamose įstaigose dirbančiais asmenimis, kurie ex officio išleidžiami į pensiją sulaukę 67 metų amžiaus, nesvarbu, ar sukakę 65 metus arba vėliau jie buvo įgiję 35 metų faktinės viešosios tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti pensiją.
40 Iš tiesų šis skirtingas požiūris grindžiamas ne pirmesniame punkte nurodytų tarnautojų amžiumi, o įgyto faktinės viešosios tarnybos stažo, suteikiančio teisę gauti pensiją, trukme ir (arba) atliktos tarnybos pobūdžiu.
41 Šių dviejų pagrindų nėra tarp Direktyvos 2000/78 1 straipsnyje išsamiai išvardytų pagrindų, todėl nurodyto skirtingo požiūrio negalima priskirti prie šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos bendros sistemos, kuria siekiama kovoti su tam tikromis diskriminacijos formomis darbo vietoje (šiuo klausimu žr. 2024 m. spalio 17 d. Sprendimo Zetschek, C‑349/23, EU:C:2024:889, 25 ir 30 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
42 Antra, dėl skirtingo požiūrio į Užsienio reikalų ministerijos diplomatus, kaip antai IS, palyginti su diplomatais, kurie nėra sukakę 65 metų ir dėl to nėra ex officio išleidžiami į pensiją, vis dėlto reikia pripažinti, kad nacionalinės teisės nuostatoje, kaip antai Įstatymo Nr. 3566/2007 98 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią atitinkamas tarnautojas turi atsistatydinti iš pareigų, kai sulaukia šioje nuostatoje nustatyto pensinio amžiaus, tiesiogiai įtvirtintas mažiau palankus požiūris į tokio amžiaus tarnautojus, palyginti su visais kitais dirbančiais tos pačios kategorijos tarnautojais, kurių padėtis panaši, nes, palyginti su jais, pirmieji, be kita ko, gauna mažiau pajamų.
43 Taigi tokioje nacionalinės teisės nuostatoje įtvirtintas skirtingas požiūris, tiesiogiai grindžiamas amžiumi, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies a punktą (šiuo klausimu žr. 2007 m. spalio 16 d. Sprendimo Palacios de la Villa, C‑411/05, EU:C:2007:604, 51 punktą).
44 Trečia, dėl klausimo, ar šis tiesiogiai amžiumi grindžiamas skirtingas požiūris gali būti pateisinamas pagal Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalį, reikia priminti, kad pagal šią nuostatą, nepaisant šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jeigu pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, kaip antai teisėti užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslai, su sąlyga, kad šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
45 Pirma, kiek tai susiję su Įstatymo Nr. 3566/2007 98 straipsnio 1 dalimi siekiamu tikslu, reikia pažymėti, jog iš Graikijos vyriausybės rašytinių pastabų matyti, jog siekiama užtikrinti pagal amžių subalansuotą jaunesnių ir vyresnių diplomatų kontingentą, kad, siekdami tinkamo diplomatinės tarnybos veikimo, vyresni diplomatai galėtų perduoti savo profesinę patirtį jaunesniems ir, atvirkščiai, jaunesnieji galėtų skleisti naujai įgytas žinias. Šia nuostata taip pat siekiama, kad jauniems tarnautojams būtų lengviau patekti į diplomatinę tarnybą.
46 Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog nėra pagrįstų abejonių, kad užimtumo politikos tikslas – iš esmės sudaryti palankesnes sąlygas kartų kaitai ir atsinaujinimui – yra teisėtas, nes jis yra tarp Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalyje aiškiai išvardytų tikslų, o pagal ESS 3 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą aukšto užimtumo lygio skatinimas yra vienas iš Sąjungos siekiamų tikslų (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 3 d. Sprendimo Ministero della Giustizia (Notarai), C‑914/19, EU:C:2021:430, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
47 Be to, įdarbinimo skatinimas neginčijamai yra teisėtas valstybių narių socialinės ar užimtumo politikos tikslas, visų pirma kai siekiama tam tikros profesijos jaunimui sudaryti palankesnes sąlygas įsidarbinti (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 3 d. Sprendimo Ministero della Giustizia (Notarai), C‑914/19, EU:C:2021:430, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
48 Taigi tikslas užtikrinti pagal amžių subalansuotą jaunesnių ir vyresnių diplomatų kontingentą, siekiant skatinti jaunimo įdarbinimą ir paaukštinimą, optimizuoti personalo administravimą ir vengti galimų ginčų dėl tarnautojų tinkamumo eiti pareigas nuo tam tikro amžiaus, kartu siekiant išlaikyti veikiančią diplomatinę tarnybą, gali būti teisėtas užimtumo politikos ir darbo rinkos tikslas (šiuo klausimu žr. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Fuchs ir Köhler, C‑159/10 ir C‑160/10, EU:C:2011:508, 50 punktą).
49 Vadinasi, tikslas palengvinti kartų kaitą ir atjauninti Užsienio reikalų ministerijos diplomatų kontingentą yra teisėtas tikslas, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalį.
50 Antra, remiantis pačiu 6 straipsnio 1 dalies tekstu reikia patikrinti, ar priemonės, kurios buvo įgyvendintos siekiant šio tikslo, yra „tinkamos ir būtinos“.
51 Pirma, dėl Įstatymo Nr. 3566/2007 98 straipsnio 1 dalies „tinkamumo“ reikia konstatuoti, kad ši nuostata, kurioje numatyta, kad Užsienio reikalų ministerijos diplomatai, sukakę 65 metus ir įgiję 35 metų viešosios tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti pensiją, ex officio išleidžiami į pensiją, atsižvelgiant į didelę valstybių narių diskreciją socialinės ir užimtumo politikos srityje (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 3 d. Sprendimo Ministero della Giustizia (Notarai), C‑914/19, EU:C:2021:430, 30 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją) iš principo gali būti laikoma tinkama ja siekiamiems tikslams įgyvendinti, t. y. užtikrinti pagal amžių subalansuotą jaunesnių ir vyresnių diplomatų kontingentą ir tai, kad jauniems tarnautojams būtų lengviau patekti į šią diplomatinę tarnybą.
52 Iš tiesų, neatrodo nepagrįsta, kad atsižvelgdamos į užimtumo tam tikrame sektoriuje situacijos pokyčius valstybės narės valdžios institucijos gali manyti, jog amžiaus ribos, kurią pasiekę vyresni tarnautojai pasitraukia iš rinkos, nustatymas gali sudaryti palankesnes sąlygas įdarbinti jaunesnius tarnautojus, nes paprastai tarnautojų darbo vietų skaičius yra ribotas ir jas užimti gali tik aukščiausią kvalifikaciją atitinkamoje srityje įgiję asmenys. Norint įdarbinti tokį tarnautoją reikalinga laisva darbo vieta, todėl reikia manyti, kad valstybė narė gali nustatyti amžiaus ribą, kad pasiektų užimtumo politikos tikslus (pagal analogiją žr. 2010 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Georgiev, C‑250/09 ir C‑268/09, EU:C:2010:699, 51 ir 52 punktus).
53 Teisingumo Teismas tokiomis aplinkybėmis taip pat yra nusprendęs, kad savaiminis darbuotojų, kurie atitinka amžiaus ir įmokų mokėjimo sąlygas, kad galėtų pasinaudoti teisėmis į pensiją, darbo sutarčių pasibaigimas jau nuo seno daugelyje valstybių narių yra sudedamoji darbo teisės dalis. Ši tvarka grindžiama politinių, ekonominių, socialinių, demografinių ir (arba) biudžeto interesų pusiausvyra ir priklauso nuo to, ar būtų nuspręsta prailginti darbuotojų aktyvaus gyvenimo trukmę, ar, atvirkščiai, numatyti jų priešlaikinį išleidimą į pensiją (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2018 m. vasario 28 d. Sprendimo John, C‑46/17, EU:C:2018:131, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
54 Be to, reikia pažymėti, kad nagrinėjamu atveju 65 metų amžiaus riba gali būti laikoma pakankamai aukšta, kad būtų nustatyta ta, kurią pasiekęs Užsienio reikalų ministerijos diplomatas nustoja eiti pareigas (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2017 m. liepos 5 d. Sprendimo Fries, C‑190/16, EU:C:2017:513, 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
55 Be to, Įstatymo Nr. 3566/2007 98 straipsnio 1 dalyje numatyta 65 metų amžiaus riba, atrodo, sudaro sąlygas užtikrinti pagal amžių subalansuotą jaunesnių ir vyresnių diplomatų kontingentą.
56 Vis dėlto nacionalinis teismas turi patikrinti, ar tokia amžiaus riba iš tikrųjų atitinka siekį nuosekliai ir sistemiškai įgyvendinti nurodytus tikslus. Konkrečiai kalbant, kaip pažymėjo ir Komisija, reikia išnagrinėti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamos teisės nuostatos yra tinkamos siekiamiems tikslams įgyvendinti, atsižvelgiant į nagrinėjamos Užsienio reikalų ministerijos diplomatų pareigybės ypatumus, ar, atvirkščiai, jos atskleidžia nacionalinės teisės aktų nenuoseklumą, todėl neatitinka Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų (pagal analogiją žr. 2010 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Georgiev, C‑250/09 ir C‑268/09, EU:C:2010:699, 56 punktą).
57 Reikia taip pat pridurti, jog tai, kad pagal Įstatymo Nr. 3566/2007 98 straipsnio 3 dalį užsienio reikalų ministro teikimu gali būti priimtas dekretas dėl ypatingų tarnybos poreikių pratęsti ambasadoriaus rangą turinčių diplomatų tarnybos laiką ne daugiau kaip dvejiems metams po to, kai jie išdirbo 35 viešosios tarnybos metus, bet ne ilgiau kaip iki 67 metų amžiaus, neleidžia manyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjami teisės aktai yra nenuoseklūs. Iš tiesų galimybė taip pratęsti karjerą gali atitikti šiomis teisės nuostatomis siekiamą tikslą, kuris, kaip matyti iš šio sprendimo 48 punkto, žinoma, yra užtikrinti pagal amžių subalansuotą jaunesnių ir vyresnių diplomatų kontingentą, tačiau taip pat – išlaikyti veikiančią diplomatinę tarnybą (šiuo klausimu žr. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Fuchs ir Köhler, C‑159/10 ir C‑160/10, EU:C:2011:508, 88–90 punktus), tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
58 Be to, tai, kad 65 metų pensinis amžius, taikomas diplomatams, kaip antai IS, skiriasi nuo pensinio amžiaus, taikomo tam tikriems kitų kategorijų tarnautojams ar viešojo sektoriaus darbuotojams, taip pat negali savaime paneigti nagrinėjamų nacionalinės teisės nuostatų nuoseklumo, ypač jei, kaip rašytinėse pastabose pabrėžė Graikijos vyriausybė, šis skirtumas susijęs su ankstesne praktika, pagal kurią, siekiant atsižvelgti į Užsienio reikalų ministerijos diplomatų tarnybos sąlygų specifiką, šie nustoja eiti pareigas būdami jaunesni nei kitų kategorijų tarnautojai; tai taip pat turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
59 Antra, dėl Įstatymo 3566/2007 98 straipsnio 1 dalies „būtinumo“ reikia priminti, kad, naudodamasis plačia diskrecija socialinės ir užimtumo politikos srityje nacionalinis įstatymų leidėjas turi rasti teisingą pusiausvyrą tarp įvairių esamų interesų, žinodamas, kad ypatingą dėmesį reikia skirti vyresnio amžiaus darbuotojų dalyvavimui profesiniame ir kartu ekonominiame, kultūriniame ir socialiniame gyvenime. Išlaikant šiuos asmenis aktyvius skatinama darbo jėgos įvairovė. Užtikrinant interesą išlaikyti minėtus asmenis aktyvius vis dėlto reikia atsižvelgti ir į kitus interesus, kurie gali skirtis. Taigi, nagrinėdamas, ar tokia priemonė, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, neviršija to, kas būtina nustatytam tikslui pasiekti, nacionalinis teismas turi atsižvelgti ne tik į atitinkamų asmenų tinkamumą verstis tam tikra profesija, bet ir į žalą, kurią ši priemonė gali padaryti tiems darbo rinkoje labiau pažeidžiamiems asmenims (šiuo klausimu žr. 2024 m. spalio 17 d. Sprendimo Anwaltsnotarin, C‑408/23, EU:C:2024:901, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
60 Nagrinėjamu atveju visų pirma reikia pažymėti, kad tam tikrų Užsienio reikalų ministerijos diplomatų išleidimas į pensiją ex officio, kaip numatyta pagrindinėje byloje nagrinėjamuose nacionalinės teisės aktuose, leidžia užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp jaunų diplomatų galimybės patekti į šią tarnybą ir vyresnių diplomatų išlaikymo tarnyboje, kadangi ši pusiausvyra gali skatinti visišką užimtumą, sudarant palankesnes sąlygas patekti į darbo rinką, ir taip prisidėti prie Graikijos diplomatinės tarnybos kartų įvairovės.
61 Taigi taip pat reikia atsižvelgti į ypatingą šių vyresnio amžiaus tarnautojų situaciją, t. y. į tai, kad, pirma, dėl diplomatinės karjeros specifikos sunkiau užtikrinti jų socialinę ir ekonominę integraciją ir, antra, jie pažeidžiami dėl amžiaus.
62 Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad valstybės narės teisės nuostatos, kuriose numatytas tam tikrų darbuotojų išleidimas į pensiją ex officio, kai jiems sukanka 65 metai, negali būti laikomos pernelyg pažeidžiančiomis tų darbuotojų teisėtus lūkesčius, nes tos teisės nuostatos grindžiamos ne tik konkrečiu amžiumi, jose atsižvelgiama ir į aplinkybę, kad pasibaigus profesinei karjerai suinteresuotieji asmenys gauna piniginę kompensaciją – senatvės pensiją, kurios dydis negali būti laikomas nepagrįstu, ir prireikus pagal jas leidžiama suinteresuotiesiems asmenims likti tarnyboje, kol sukaks 67 metus, kad galėtų įgyti 35 metų faktinės viešosios tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti pensiją (šiuo klausimu žr. 2007 m. spalio 16 d. Sprendimo Palacios de la Villa, C‑411/05, EU:C:2007:604, 73 punktą). Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos neviršija to, kas būtina siekiamiems tikslams įgyvendinti.
63 Atsižvelgiant į visus išdėstytus motyvus, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Direktyva 2000/78 aiškintina taip: pagal ją nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta, kad diplomatai, sulaukę 65 metų amžiaus ir įgiję 35 metų faktinės viešosios tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti pensiją, ex officio išleidžiami į pensiją, kitaip nei kiti valstybės tarnautojai ir viešojo sektoriaus darbuotojai, kurie neatitinka šių sąlygų ir todėl sulaukę šio amžiaus nėra ex officio išleidžiami į pensiją, su sąlyga, kad tomis nacionalinės teisės nuostatomis siekiama teisėto užimtumo ir darbo rinkos politikos tikslo ir kad, atsižvelgiant į jų teisėkūros kontekstą bei į aplinkybių, kuriomis jos taikomos, visumą, minėtos nuostatos tinkamos ir būtinos šiam tikslui pasiekti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
64 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia:
2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus,
reikia aiškinti taip:
pagal ją nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta, kad diplomatai, sulaukę 65 metų amžiaus ir įgiję 35 metų faktinės viešosios tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti pensiją, ex officio išleidžiami į pensiją, kitaip nei kiti valstybės tarnautojai ir viešojo sektoriaus darbuotojai, kurie neatitinka šių sąlygų ir todėl sulaukę šio amžiaus nėra ex officio išleidžiami į pensiją, su sąlyga, kad tomis nacionalinės teisės nuostatomis siekiama teisėto užimtumo ir darbo rinkos politikos tikslo ir kad, atsižvelgiant į jų teisėkūros kontekstą bei į aplinkybių, kuriomis jos taikomos, visumą, minėtos nuostatos tinkamos ir būtinos šiam tikslui pasiekti.
Parašai.
* Proceso kalba: graikų.
i Šios bylos pavadinimas išgalvotas. Jis neatitinka jokios bylos šalies tikrojo vardo, pavardės ar pavadinimo.