<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.15-->
  <head>
    <title>2025-10-202510C130202301430-00-TRA-DOC-LT-ARRET-C-0143-23-202510138-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="true" name="ParExtraits_2021"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="0" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ContentBits"/>
    <meta content="Commission Use" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Name"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="14/11/2025 13:50:21" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="ARR" name="TypeDoc"/>
    <meta content="C3BRA69FouVNij1pV1Ri/l/baa3dGs+VNJCongBVdSNl7cRrbl/BIpjfXeEAdkmPRSxXlAj8eSz8+ubYFqsd1FEU9dTE4/Y21g09LAoxW6ThZLGBARtgyO/u64EZfLgrcijBDskrrHDcpQEKcAosxuT2jJ1ySuSxI8YDQLpksEM=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="mcve" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="10, 3, 0, 1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Tag"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="true" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Enabled"/>
    <meta content="aad6dac1-5988-4381-a6ec-f3819bca7964" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ActionId"/>
    <meta content="0143" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2023" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="mcve" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="b24c8b06-522c-46fe-9080-70926f8dddb1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SiteId"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="ARR_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 17-10-25 11:31:19" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="2025-11-12T11:44:00Z" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SetDate"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="84452cfa088e4261a8fe74fa18de2a41" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0143" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
    <meta content="Standard" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Method"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">2025 m. spalio 30 d. sprendimas – Byla C‑143/23</div>
      <div id="rId21" style="default">Mercedes-Benz Bank ir Volkswagen Bank</div>
    </div>
    <p class="C19Centre" id="para-1" title="page-1">
      TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
    </p>
    <p class="C19Centre" id="para-2" title="page-1">
      2025 m. spalio 30 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">*</a>
</span>)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-3" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Vartotojų apsauga – Kredito sutartis, skirta motorinei transporto priemonei įsigyti – Direktyva 2008/48/EB – 10 straipsnio 2 dalies l punktas – Reikalavimai, taikomi sutartyje nurodytinai informacijai – Pareiga nurodyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus normą – 14 straipsnio 1 dalis – Teisė atsisakyti sutarties – Termino atsisakyti sutarties pradžia, kai nenurodoma palūkanų už pavėluotus mokėjimus norma – Piktnaudžiavimas teise atsisakyti sutarties – Pasekmės, kylančios pasinaudojus teise atsisakyti kredito sutarties, susietos su transporto priemonės pirkimo sutartimi – Vartotojo pareigos kreditoriui – Kompensacijos už finansuojamo turto vertės sumažėjimą skaičiavimo metodas – 14 straipsnio 3 dalies b punktas – Palūkanų mokėjimas atsisakius kredito sutarties, susietos su prekių tiekimo sutartimi“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-4" title="page-1">
      Byloje C‑143/23
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-5" title="page-1">
      dėl Landgericht Ravensburg (Ravensburgo apygardos teismas, Vokietija) 2023 m. kovo 1 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2023 m. kovo 9 d., papildyta 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2024 m. balandžio 10 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-6" title="page-1">
      KI,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-7" title="page-1">
      FA
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-8" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-9" title="page-1">
      Mercedes-Benz Bank AG,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-10" title="page-1">
      Volkswagen Bank GmbH
    </p>
    <p class="C19Centre" id="para-11" title="page-1">
      TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-12" title="page-1">
      kurį sudaro kolegijos pirmininkas I. Jarukaitis, teisėjai N. Jääskinen ir R. Frendo (pranešėja),
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-13" title="page-1">
      generalinis advokatas D. Spielmann,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-14" title="page-1">
      kancleris A. Calot Escobar,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-15" title="page-1">
      atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-16" title="page-1">
      išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mercedes-Benz Bank AG, atstovaujamo Rechtsanwältin L. Normann,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Volkswagen Bank GmbH, atstovaujamo Rechtsanwältinnen I. Heigl ir L. Normann,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Čekijos vyriausybės, atstovaujamos S. Šindelková, M. Smolek ir J. Vláčil,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Europos Komisijos, atstovaujamos B.‑R. Killmann ir P. Ondrůšek,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-21" title="page-1">
      susipažinęs su 2025 m. balandžio 10 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-22" title="page-1">
      priima šį
    </p>
    <p class="C75Debutdesmotifs" id="para-23" title="page-1">
      Sprendimą
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008, p. 66) 10 straipsnio 2 dalies l punkto ir 14 straipsnio 1 dalies bei 3 dalies b punkto išaiškinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymas pateiktas nagrinėjant du ginčus tarp, pirma, KI ir Mercedes-Benz Bank AG ir, antra, FA ir Volkswagen Bank GmbH dėl to, ar KI ir FA pagrįstai atsisakė kredito sutarčių, kurias jie, veikdami kaip vartotojai, sudarė su šiais bankais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyva 97/7</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">1997 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/7/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis (OL L 144, 1997, p. 19; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 3 t., p. 319), panaikintos ir pakeistos 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011, p. 64), 14 konstatuojamojoje dalyje buvo nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-30" title="page-2">
      „&lt;…&gt; valstybės narės pačios nustato &lt;…&gt; sutarties atsisakymo teisės įgyvendinimo sąlygas ir tvarką“.
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyva 2008/48</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2008/48 7–10, 31, 34 ir 35 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-33" title="page-2">
      „(7) Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gerai veikiančios vidaus rinkos vartojimo kreditų srityje kūrimuisi, būtina numatyti suderintą Bendrijos sistemą keliose pagrindinėse srityse. Atsižvelgiant į nuolat besiplečiančią vartojimo kreditų rinką ir augantį Europos piliečių mobilumą, į ateitį orientuoti Bendrijos teisės aktai, kuriuos galima pritaikyti prie būsimų kredito formų ir kurie suteikia valstybėms narėms tinkamą jų įgyvendinimo lankstumo lygį, turėtų padėti sukurti modernią vartojimo kreditų teisės bazę.
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-34" title="page-2">
      (8) Norint užtikrinti vartotojų pasitikėjimą, svarbu, kad rinka suteiktų pakankamą vartotojų apsaugos lygį. Taigi, turėtų būti įmanoma, kad laisvas kredito pasiūlymų judėjimas vyktų optimaliomis sąlygomis tiems, kurie siūlo kreditus, ir tiems, kurie nori juos gauti, deramai atsižvelgiant į konkrečią padėtį atskirose valstybėse narėse.
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-35" title="page-2">
      (9) Būtinas visiškas suderinimas, siekiant užtikrinti, kad visi Bendrijos vartotojai naudotųsi aukštu ir vienodu jų interesų apsaugos lygiu, ir siekiant sukurti tikrą vidaus rinką. Todėl valstybėms narėms neturėtų būti leidžiama toliau taikyti arba priimti kitokias, nei nustatyta šioje direktyvoje, nacionalines nuostatas. Kai tokių suderintų nuostatų nėra, valstybė[m]s narėms turėtų būti leidžiama toliau taikyti arba priimti nacionalinės teisės aktus. &lt;…&gt; šios valstybėms narėms suteikiamos galimybės pavyzdys galėtų būti nacionalinių nuostatų dėl prekių pardavimo arba paslaugų teikimo sutarties nutraukimo, jeigu vartotojas pasinaudoja teise atsisakyti kredito sutarties, tolesnis taikymas arba tokių nuostatų priėmimas. &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-36" title="page-3">
      (10) Šioje direktyvoje pateiktose sąvokų apibrėžtyse nustatyta derinimo sritis. Todėl valstybių narių pareiga įgyvendinti šios direktyvos nuostatas turėtų būti apribota jos taikymo sritimi, kaip nustatyta šiose sąvokų apibrėžtyse. Tačiau ši direktyva neturėtų trukdyti valstybėms narėms, laikantis Bendrijos teisės, taikyti šios direktyvos nuostatas srityse, kurios nepatenka į jos taikymo sritį. Tokiu būdu valstybė narė galėtų toliau taikyti galiojančius nacionalinės teisės aktus arba priimti šios direktyvos nuostatas ar tam tikras jos nuostatas atitinkančius naujus teisės aktus dėl kreditų sutarčių, nepatenkančių į šios direktyvos taikymo sritį &lt;…&gt;. Be to, valstybės narės &lt;…&gt; galėtų taikyti šios direktyvos nuostatas susietajam kreditui, nepatenkančiam į susietojo kredito sutarties apibrėžtį, numatytą šioje direktyvoje. Taigi susietojo kredito sutarties nuostatos galėtų būti taikomos kredito sutartims, kurios skirtos tik prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutarčiai iš dalies finansuoti.
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-37" title="page-3">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-38" title="page-3">
      (31) Siekiant, kad vartotojas žinotų savo teises ir įsipareigojimus pagal kredito sutartį, joje turėtų būti aiškiai ir glaustai pateikta visa būtina informacija.
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-39" title="page-3">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-40" title="page-3">
      (34) Siekiant, kad būtų suderinta pasinaudojimo teise atsisakyti sutarties tvarka panašiose srityse, būtina numatyti teisę atsisakyti sutarties, netaikant baudos ir prievolės pateikti pagrindimą, esant sąlygoms, panašioms į numatytąsias 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis ir iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvą 90/619/EEB ir Direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB [(OL L 271, 2002, p. 16, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 4 t., p. 321)].
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-41" title="page-3">
      (35) Jei vartotojas atsisako kredito sutarties, pagal kurią jis gavo prekes, visų pirma pirkimo mokant dalimis arba nuomos ar išperkamosios nuomos sutarties, kurioje nustatyta pareiga įsigyti daiktą, ši direktyva neturėtų turėti įtakos valstybių narių nuostatoms, reglamentuojančioms prekių grąžinimą ar kitus susijusius klausimus.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2008/48 1 straipsnyje „Dalykas“ nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-43" title="page-3">
      „Šios direktyvos tikslas – suderinti tam tikrus valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kredito sutartimis, aspektus.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios direktyvos 3 straipsnyje „Terminų apibrėžtys“ numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-45" title="page-3">
      „Šioje direktyvoje:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-46" title="page-3">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-47" title="page-3">
      n) susietojo kredito sutartis – kredito sutartis, kai:
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-48" title="page-3">
      i) tas kreditas yra skirtas išimtinai konkrečių prekių tiekimo ar konkrečių paslaugų teikimo sutarčiai finansuoti; ir
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-49" title="page-4">
      ii) šios dvi sutartys, objektyviai vertinant, sudaro vieną komercinį sandorį; laikoma, kad yra vienas komercinis sandoris, kai prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas pats finansuoja vartotojui suteikiamą kreditą arba, jei jį finansuoja trečioji šalis, – jei kreditorius, sudarant ar rengiant kredito sutartį, naudojasi prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo paslaugomis arba kai kredito sutartyje aiškiai nurodomos specifinės prekės arba nuostata dėl specifinių paslaugų.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-50" title="page-4">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2008/48 10 straipsnio „Informacija, kuri turi būti pateikta kredito sutartyse“ 2 dalis suformuluota taip:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-52" title="page-4">
      „Kredito sutartyje aiškiai ir glaustai nurodoma:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-53" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-54" title="page-4">
      l) kredito sutarties sudarymo dieną galiojančios palūkanos už pavėluotus mokėjimus ir jų tikslinimo tvarka bei, kai taikoma, bet kurie mokesčiai, mokami už įsipareigojimų neįvykdymą;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-55" title="page-4">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tos pačios direktyvos 14 straipsnyje „Teisė atsisakyti sutarties“ numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-57" title="page-4">
      „1. Vartotojas, nenurodydamas priežasties, gali atsisakyti kredito sutarties per keturiolika kalendorinių dienų.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-58" title="page-4">
      Toks sutarties atsisakymo laikotarpis prasideda:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-59" title="page-4">
      a) nuo kredito sutarties sudarymo dienos; arba
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-60" title="page-4">
      b) nuo dienos, kurią vartotojas gauna sutarties nuostatas ir sąlygas bei informaciją pagal 10 straipsnį, jei toji diena yra vėlesnė, nei nurodytoji šios pastraipos a punkte.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-61" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-62" title="page-4">
      3. Jei vartotojas pasinaudoja teise atsisakyti kredito sutarties, jis:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-63" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-64" title="page-4">
      b) be nepagrįsto delsimo, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie atsisakymą išsiuntimo kreditoriui sumoka kreditoriui kapitalo sumą ir palūkanas už šią kapitalo sumą, susikaupusias nuo dienos, kurią buvo išmokėtas kreditas, iki dienos, kurią sumokama kapitalo suma. Palūkanos apskaičiuojamos remiantis sutarta kredito palūkanų norma. Atsisakymo atveju kreditorius neturi teisės gauti jokios kitos kompensacijos iš vartotojo, išskyrus kompensaciją už kreditoriaus bet kurioms viešosios administracijos įstaigoms sumokėtus bet kuriuos negrąžinamus mokesčius.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-65" title="page-4">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2008/48 15 straipsnio „Susietojo kredito sutartys“ 1 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-67" title="page-5">
      „Kai vartotojas pagal Bendrijos teisę pasinaudoja teise atsisakyti prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutarties, jis daugiau nebėra saistomas susietojo kredito sutarties.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios direktyvos 22 straipsnio „Suderinimas ir šios direktyvos privalomas pobūdis“ 1 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-69" title="page-5">
      „Kadangi šioje direktyvoje pateikiamos suderintos nuostatos, valstybės narės negali toliau taikyti arba priimti savo nacionalinės teisės aktų nuostatų, besiskiriančių nuo nustatytų šioje direktyvoje.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vokietijos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">BGB</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bürgerliches Gesetzbuch (Civilinis kodeksas, toliau – BGB) 355 straipsnyje „Teisė atsisakyti vartojimo sutarties“ nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-73" title="page-5">
      „(1) Jeigu pagal įstatymus vartotojui suteikiama teisė atsisakyti sutarties šioje nuostatoje nustatyta tvarka, vartotojo ir verslininko nebesaisto jų pareiškimai apie ketinimą sudaryti sutartį, jeigu vartotojas atsisako šio pareiškimo per nustatytą terminą. &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-74" title="page-5">
      (2) Sutarties atsisakymo terminas yra 14 dienų. Jeigu nenustatyta kitaip, jis pradedamas skaičiuoti nuo sutarties sudarymo.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-75" title="page-5">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">BGB 356b straipsnio „Teisė atsisakyti vartojimo kredito sutarties“ 2 dalyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-77" title="page-5">
      „Jeigu bendrosios vartojimo kredito sutarties atveju kredito gavėjui pagal 1 dalį pateiktame dokumente nenurodyta 492 straipsnio 2 dalyje nustatyta privaloma informacija, terminas nepradedamas skaičiuoti, kol šis trūkumas neištaisomas pagal 492 straipsnio 6 dalį. &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos BGB 357 straipsnis „Ne prekybai skirtose patalpose sudarytų sutarčių ir nuotolinės prekybos sutarčių, išskyrus finansinių paslaugų teikimo sutartis, atsisakymo teisinės pasekmės“ buvo suformuluotas taip:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-79" title="page-5">
      „&lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-80" title="page-5">
      (7) Vartotojas privalo sumokėti kompensaciją už prekės vertės sumažėjimą, jeigu:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-81" title="page-6">
      1. vertės sumažėjimo priežastis yra veiksmai su prekėmis, nebūtini nustatant, koks yra prekės pobūdis, savybės ir kaip ji veikia, ir
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-82" title="page-6">
      2. verslininkas informavo vartotoją apie jo teisę atsisakyti sutarties pagal 1994 m. rugsėjo 21 d. Einführungsgesetz zum Bürgerlichen Gesetzbuch (Civilinio kodekso įvadinis įstatymas) (BGBl. 1994 I, p. 2494; klaidų ištaisymas BGBl. 1997 I, p. 1061; toliau – EGBGB) 246a straipsnio 1 dalies antros pastraipos pirmą sakinį.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-83" title="page-6">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos BGB 357a straipsnyje „Finansinių paslaugų teikimo sutarčių atsisakymo teisinės pasekmės“ buvo numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-85" title="page-6">
      „(1) Gautos išmokos turi būti grąžintos ne vėliau kaip per 30 dienų.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-86" title="page-6">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-87" title="page-6">
      (3) Jeigu kredito gavėjas atsisako vartojimo kredito sutarties, jis privalo sumokėti sutartas palūkanas už laikotarpį nuo paskolos išmokėjimo iki jos grąžinimo. &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos BGB 358 straipsnis „Su sutartimi, kurios vartotojas atsisakė, susijusi sutartis“ buvo suformuluotas taip:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-89" title="page-6">
      „(1) Jei vartotojas pagrįstai atsisakė pareiškimo apie ketinimą sudaryti su verslininku prekių tiekimo arba kitų paslaugų teikimo sutartį, jis taip pat nebesaistomas pareiškimo apie ketinimą sudaryti su šia sutartimi susijusią kredito sutartį.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-90" title="page-6">
      (2) Jeigu vartotojas pagal 495 straipsnio 1 dalį arba 514 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį pagrįstai atsisakė pareiškimo apie ketinimą sudaryti vartojimo kredito sutartį, jis taip pat nebėra saistomas pareiškimo apie ketinimą sudaryti su šia vartojimo kredito sutartimi susietą prekių tiekimo arba kitų paslaugų teikimo sutartį.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-91" title="page-6">
      (3) Prekių tiekimo arba kitų paslaugų teikimo sutartis susiejama su kredito sutartimi pagal 1 ir 2 dalis, jeigu kreditas yra skirtas kitai sutarčiai visiškai arba iš dalies finansuoti ir jeigu šios dvi sutartys sudaro vieną komercinį sandorį. Turi būti laikoma, kad yra vienas komercinis sandoris, be kita ko, kai pats verslininkas finansuoja vartotojo priešpriešinės prievolės įvykdymą arba, jeigu jį finansuoja trečioji šalis, kai kreditorius, rengdamas arba sudarydamas kredito sutartį, naudojasi verslininko paslaugomis.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-92" title="page-7">
      (4) Su susietąja sutartimi susijęs grąžinimas į pradinę padėtį mutatis mutandis reglamentuojamas pagal [357–357b straipsnius]. &lt;…&gt; Santykiuose su vartotoju kreditorius prisiima iš susietosios sutarties kylančias verslininko teises ir pareigas, susijusias su sutarties atsisakymo arba grąžinimo teisinėmis pasekmėmis, jei tuo momentu, kai sutartis įsigalioja, paskolos suma jau buvo išmokėta verslininkui.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">BGB 492 straipsnyje „Sutarties rašytinė forma ir turinys“ numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-94" title="page-7">
      „&lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-95" title="page-7">
      (2) Sutartyje turi būti pateikta EGBGB 247 straipsnio 6–13 dalyse visoms su vartotojais sudaromoms paskolos sutartims nustatyta informacija.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-96" title="page-7">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-97" title="page-7">
      (6) Jeigu sutartyje nepateikta šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija arba ji pateikta ne visa, ją galima vėliau pateikti patvarioje laikmenoje jau faktiškai sudarius sutartį arba – 494 straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje nurodytais atvejais – sutarčiai įsigaliojus.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-98" title="page-7">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">EGBGB</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">EGBGB 247 straipsnyje „Reikalavimai dėl informacijos, kuri turi būti pateikta vartojimo kredito sutartyse, teikiant mokamą finansinę pagalbą ir kredito tarpininkavimo sutartyse“ nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-101" title="page-7">
      „&lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-102" title="page-7">
      § 3 Informacijos, pateikiamos prieš sudarant sutartį, turinys, jeigu sudaromos bendrosios vartojimo kredito sutartys
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-103" title="page-7">
      (1) Prieš sudarant sutartį turi būti pateikta tokia informacija:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-104" title="page-7">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-105" title="page-7">
      11. palūkanų už pavėluotus mokėjimus norma ir galima jos tikslinimo tvarka, taip pat atitinkamais atvejais – mokesčiai už įsipareigojimų nevykdymą,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-106" title="page-7">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-107" title="page-7">
      § 6 Sutarties turinys
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-108" title="page-7">
      (1) Vartojimo kredito sutartyje aiškiai ir suprantamai nurodoma tokia informacija:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-109" title="page-7">
      1. 3 dalies pirmos pastraipos 1–14 punktuose ir ketvirtoje pastraipoje nurodyta informacija.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-110" title="page-7">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remdamiesi savo 2019 m. kovo 1 d. ir 2017 m. lapkričio 30 d. prašymais, KI ir FA sudarė atitinkamai su Mercedes-Benz Bank AG ir Volkswagen Bank GmbH kredito sutartis privačioms reikmėms skirtai motorinei transporto priemonei įsigyti. KI buvo suteiktas 29 500 EUR, o FA – 35 300 EUR kreditas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sudarant kredito sutartis, prekiautojai automobiliais, iš kurių buvo perkamos transporto priemonės, veikė kaip Mercedes-Benz Bank ir Volkswagen Bank kredito tarpininkai, taigi paskolintos sumos buvo pervestos tiesiogiai šiems prekiautojams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nė vienoje iš šių kredito sutarčių nebuvo nurodyta procentiniu dydžiu išreikšta sutarties sudarymo dieną taikyta palūkanų už pavėluotus mokėjimus norma.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">KI ir FA pagal sutartis sumokėjo avansus ir kas mėnesį mokėjo mėnesines kredito įmokas; iš viso jie sumokėjo atitinkamai 8 924,48 EUR ir 24 800 EUR.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2019 m. spalio 31 d. ir 2020 m. liepos 20 d. raštais KI ir FA pareiškė pasinaudojantys savo teise atsisakyti kredito sutarties. Jie laikėsi nuomonės, kad jų atsisakymas galioja, nes Vokietijos teisėje numatytas 14 dienų atsisakymo terminas neprasidėjo dėl to, kad sutartyse neteisėtai nebuvo nurodyta privaloma informacija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kiekvienas šių vartotojų Landgericht Ravensburg (Ravensburgo apygardos teismas, Vokietija) – kuris ir pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje – atskirai pareiškė ieškinį atitinkamai Mercedes-Benz Bank ir Volkswagen Bank.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">KI iš esmės prašo atlyginti mėnesines kredito įmokas, jo sumokėtas iki sutarties atsisakymo, ir prekiautojui automobiliais sumokėtą avansą, t. y. iš viso 8 924,48 EUR, taip pat pripažinti, kad Mercedes-Benz Bank neįvykdė pareigos priimti transporto priemonę. Jis taip pat prašo pripažinti, kad neprivalo atlyginti transporto priemonės nuvertėjimo ir kad dėl sutarties atsisakymo nebėra nieko skolingas pagal kredito sutartį, t. y. nei pagrindinės kredito sumos, nei palūkanų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">FA iš esmės prašo atlyginti mėnesines kredito įmokas, jo sumokėtas iki sutarties atsisakymo, ir prekiautojui automobiliais sumokėtą avansą, t. y. iš viso 24 800 EUR, atskaičius 24 550 EUR už transporto priemonės nuvertėjimą ir priskaičiavus palūkanas. Jis taip pat prašo pripažinti, kad dėl sutarties atsisakymo nebėra nieko skolingas pagal kredito sutartį, t. y. nei pagrindinės kredito sumos, nei palūkanų, ir kad Volkswagen Bank neįvykdė pareigos priimti transporto priemonę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mercedes-Benz Bank pirmiausia prašo atmesti KI ieškinį ir remiasi, be kita ko, teisės atsisakyti sutarties netekimu ir piktnaudžiavimu šia teise. Jei būtų pripažinta, kad KI pagrįstai pasinaudojo savo teise atsisakyti sutarties ir todėl turi teisę susigrąžinti sumokėtas sumas, Mercedes-Benz Bank papildomai prašo pripažinti, kad KI privalo sumokėti kompensaciją už transporto priemonės vertės sumažėjimą. Be to, šis bankas prašo priteisti iš KI sumokėti kompensaciją už naudojimąsi, kuri sudarytų 3,92 % dar negrąžinto kredito likučio per metus už laikotarpį nuo kredito sumos išmokėjimo pardavėjui iki transporto priemonės grąžinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Volkswagen Bank taip pat prašo atmesti FA ieškinį ir pirmiausia remiasi teisės atsisakyti sutarties netekimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pirmiausia kilo klausimas, ar kredito gavėjui pasinaudojus teise atsisakyti kredito sutarties, susietos su transporto priemonės pirkimo sutartimi, kreditorius gali reikalauti kompensacijos už šios transporto priemonės vertės sumažėjimą ir, jie taip, kokio dydžio.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis teismas pažymi, kad, remiantis Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija) jurisprudencija, pasinaudojęs teise atsisakyti sutarties, kredito gavėjas privalo sumokėti kompensaciją, atitinkančią transporto priemonės vertės sumažėjimą laikotarpiu, kai jis ja naudojosi, net jei vartotojas nebuvo išsamiai informuotas apie savo teisę atsisakyti sutarties. Jis priduria, kad Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas) taip pat yra nusprendęs, kad šios kompensacijos dydis apskaičiuojamas iš pardavimo kainos, kurią prekiautojas automobiliais taikė vartotojui perkant transporto priemonę, atskaičiuojant pirkimo kainą, šio prekiautojo mokamą grąžinant transporto priemonę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, šis apskaičiavimo metodas, grindžiamas skirtingomis rinkos vertėmis, kurias lemia skirtingose rinkose – rinkoje, kurioje prekiautojai parduota, ir toje, kurioje jie perka, – sudaryti sandoriai, sukuria vartotojui pareigą ne tik atlyginti transporto priemonės vertės sumažėjimą dėl jos naudojimo, bet taip pat perpardavimo išlaidas, pelno maržą ir pridėtinės vertės mokestį. Tai yra kainą didinantys veiksniai, taikomi tik jeigu pasinaudojama teise atsisakyti sutarties, ir šie mokėjimai nepriklauso nuo vartotojo naudojimosi transporto priemone. Be to, kompensacijos suma gali būti didelė, net jeigu transporto priemonė niekada nebuvo įregistruota ir naudojama iki teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimo. Taigi šis metodas leidžia kreditoriui gauti pelno perparduodant transporto priemonę už didesnę kainą nei prekiautojo automobiliais taikyta pirkimo kaina.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl šios priežasties šis teismas laikosi nuomonės, kad ši nacionalinė jurisprudencija gali pakenkti Direktyvoje 2008/48 numatytos teisės atsisakyti sutarties veiksmingumui ir nepagrįsto praturtėjimo draudimo principui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą, ar Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 3 dalies b punkto pirmu sakiniu buvo visiškai suderinta kredito gavėjo pareiga mokėti palūkanas už pagrindinę kredito sumą, taip pat tada, kai suteiktas kreditas yra susietas su prekių pirkimo arba paslaugų teikimo sutartimi.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis teismas pažymi, kad Direktyvoje 2008/48 nenurodyta nei tai, kokį poveikį turi pasinaudojimas teise atsisakyti susietojo kredito sutarties, nei tai, kokias sumas privalo grąžinti finansuojamos sutarties šalys, šiuo atveju pirkėjas ir pardavėjas. Nacionalinis įstatymų leidėjas vienintelis gali nustatyti, kokių pasekmių pasinaudojimas teise atsisakyti sutarties sukelia tokiai kredito sutarčiai. Taigi reikėtų pripažinti, kad valstybės narės turi diskreciją nuspręsti, netgi nukrypdamos nuo Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 3 dalies b punkto pirmo sakinio, kaip turi būti atkuriama status quo ante susietųjų sutarčių atveju.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jeigu būtų nuspręsta, kad kredito sutarčių, susietų su prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutartimis, atveju Direktyva 2008/48 nebuvo atliktas visiškas suderinimas, minėtas teismas klausia, ar su Sąjungos teise, visų pirma su Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalimi, suderinama tai, kad kredito gavėjas, pasinaudojęs teise atsisakyti vartojimo kredito sutarties, susietos su transporto priemonės pirkimo sutartimi, privalo sumokėti pirmojoje sutartyje numatytas kredito palūkanas už laikotarpį nuo kredito sumos išmokėjimo transporto priemonės pardavėjui momento iki transporto priemonės grąžinimo kreditoriui arba pardavėjui momento. Jis nurodo, kad nacionalinių teismų jurisprudencija šiuo klausimu nėra vienoda.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi, viena vertus, vartotojas niekaip nepraturtėja dėl naudojimosi kreditu, nes jo sumą kreditorius tiesiogiai sumoka pardavėjui transporto priemonės pirkimo kainai padengti, ir, kita vertus, šis vartotojas negali pasinaudoti teise atsisakyti sutarties nebijodamas patirti finansinių nuostolių, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, nustačius vartotojui prievolę sumokėti kredito palūkanas, gali būti pažeisti bendrieji Sąjungos teisės principai, visų pirma, reikalavimas užtikrinti teisės atsisakyti sutarties veiksmingumą ir nepagrįsto praturtėjimo draudimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, šis teismas kelia klausimą dėl pagrindinėse bylose nagrinėjamų sutarties atsisakymų galiojimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu, jo nuomone, iš 2021 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Volkswagen Bank ir kt. (C‑33/20, C‑155/20 ir C‑187/20, EU:C:2021:736) matyti, kad sutarties atsisakymo terminas pradedamas skaičiuoti tik tuo atveju, jeigu palūkanų už pavėluotus mokėjimus norma buvo nurodyta kaip konkretus procentinis dydis; jis pažymi, kad Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas) suderino savo jurisprudenciją su šiuo sprendimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, nurodytame sprendime padarytos išvados nepaneigia 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimas BMW Bank ir kt. (C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014). Vis dėlto jis pažymi, kad Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas) jį supranta kitaip ir šiuo metu laikosi nuomonės, kad palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos konkretaus procentinio dydžio nenurodymas sudarant kredito sutartį neužkerta kelio pradėti skaičiuoti sutarties atsisakymo terminą. Toks aiškinimas privertė jį suabejoti pagrindinėse bylose nagrinėjamo atsisakymo galiojimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ketvirta, galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl galimybės Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalyje numatytos teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimą pripažinti piktnaudžiavimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis teismas pažymi, kad, remiantis Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas) jurisprudencija, vartotojo pasinaudojimas teise atsisakyti sutarties gali būti pripažintas piktnaudžiavimu, jeigu vartotojas ir toliau naudojasi transporto priemone, kol nacionaliniai teismai priims sprendimą dėl sutarties atsisakymo pagrįstumo, ir atsisako mokėti kompensaciją už transporto priemonės nuvertėjimą dėl naudojimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, ši nacionalinė jurisprudencija, atrodo, prieštarauja 2021 m. rugsėjo 9 d. Sprendimui Volkswagen Bank ir kt. (C‑33/20, C‑155/20 ir C‑187/20, EU:C:2021:736) ir 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimui BMW Bank ir kt. (C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014), kuriuose Teisingumo Teismas nurodė, kad vartotojo pasinaudojimas teise atsisakyti sutarties pagal Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalį negali būti laikomas piktnaudžiavimu, jeigu kredito sutartyje nebuvo nurodytas palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos konkretus procentinis dydis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis Landgericht Ravensburg (Ravensburgo apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-137" title="page-11">
      „1. Ar su Sąjungos teise, visų pirma [Direktyvos 2008/48] 14 straipsnio 1 dalimi, suderinama tai, kad, atsisakius vartojimo kredito sutarties, susietos su fizinėje parduotuvėje sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, finansuotos transporto priemonės vertės sumažėjimo atlyginimo, kurį kreditoriui turi sumokėti vartotojas grąžindamas finansuotą transporto priemonę, dydis apskaičiuojamas taip: iš verslininko pardavimo kainos, kuri buvo taikoma vartotojui įsigyjant transporto priemonę, atimama verslininko pirkimo kaina, kuri buvo taikoma grąžinant transporto priemonę?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-138" title="page-11">
      2. Ar [Direktyvos 2008/48] 14 straipsnio 3 dalies b punkto pirmo sakinio nuostata yra visiškai suderintos su transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi susietos vartojimo kredito sutartys, todėl valstybėms narėms ši nuostata yra privaloma?
    </p>
    <p class="C10Marge1" id="para-139" title="page-11">
      Jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-140" title="page-12">
      3. Ar su Sąjungos teise, visų pirma [Direktyvos 2008/48] 14 straipsnio 1 dalimi, suderinama tai, kad kredito gavėjas, atsisakęs vartojimo kredito sutarties, susietos su transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, turi sumokėti sutartyje numatytas kredito palūkanas už laikotarpį nuo paskolos išmokėjimo finansuotos transporto priemonės pardavėjui momento iki transporto priemonės grąžinimo kreditoriui (arba pardavėjui) momento?
    </p>
    <p class="C29Marge0doubleretrait" id="para-141" title="page-12">
      4. a) Ar [Direktyvos 2008/48] 10 straipsnio 2 dalies l punktas, siejamas su šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalies antros pastraipos b punktu, turi būti aiškinamas taip, kad sutarties atsisakymo terminas neprasideda, kai kredito sutartyje nėra nurodytas konkretus sutarties sudarymo momentu galiojęs palūkanų už pavėluotus mokėjimus procentinis dydis?
    </p>
    <p class="C10Marge1" id="para-142" title="page-12">
      Jei ne:
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-143" title="page-12">
      b) Ar tai, kad ši informacija nebuvo nurodyta, gali turėti įtakos vidutinio vartotojo galimybei įvertinti savo teisių ir pareigų apimtį pagal šią direktyvą arba sprendimui sudaryti sutartį ir, atsižvelgiant į aplinkybes, eliminuoti jo galimybę įgyvendinti savo teises iš esmės tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios būtų buvusios, jei ši informacija būtų nurodyta išsamiai ir teisingai?
    </p>
    <p class="C29Marge0doubleretrait" id="para-144" title="page-12">
      5. a) Ar tokiu atveju, kai kredito sutartyje nėra nurodyto konkretaus šios sutarties sudarymo momentu galiojusio palūkanų už pavėluotus mokėjimus procentinio dydžio, kreditorius negali reikšti prieštaravimo, grindžiamo tuo, kad vartotojas dėl savo elgesio per laikotarpį nuo minėtos sutarties sudarymo iki pasinaudojimo teise atsisakyti sutarties arba po to, kai pasinaudojo šia teise, ja piktnaudžiavo?
    </p>
    <p class="C10Marge1" id="para-145" title="page-12">
      Jei ne:
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-146" title="page-12">
      b) Ar vertinimas, kad piktnaudžiaujama teise, gali būti grindžiamas visų pirma toliau nurodytomis aplinkybėmis:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">vartotojas toliau naudojasi finansuota transporto priemone, kol teismas išnagrinėja sutarties atsisakymo veiksmingumo klausimą,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">vartotojas atsisako atlyginti transporto priemonės vertės sumažėjimą dėl naudojimo?“</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Procesas Teisingumo Teisme</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2023 m. balandžio 18 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus priimtas sprendimas sujungtose bylose BMW Bank ir kt. (C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remdamasi 2023 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu, kanceliarija pranešė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui apie 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimą BMW Bank ir kt. (C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014) ir paprašė nurodyti, ar, atsižvelgdamas į šį sprendimą, jis toliau pageidauja gauti atsakymą į savo prašymą priimti prejudicinį sprendimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2024 m. balandžio 10 d. šis teismas atsakė, kad pageidauja gauti atsakymą į savo prašymą priimti prejudicinį sprendimą ir mano esant būtina papildyti jį naujais klausimais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tą pačią dieną šis teismas pateikė prašymo priimti prejudicinį sprendimą papildymą, kuriame nurodė du naujus klausimus, t. y. ketvirtąjį ir penktąjį klausimus; 2024 m. balandžio 16 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl prejudicinių klausimų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl priimtinumo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visų pirma, Volkswagen Bank remiasi pirmojo klausimo nepriimtinumu, nes Sąjungos teisė tariamai netaikoma ginčų pagrindinėse bylose aplinkybėms. Iš tiesų, Direktyvos 2008/48 nuostatos nereglamentuoja, kokios pasekmės kyla pasinaudojus teise atsisakyti kredito sutarties, susietos su prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutartimi. Šios pasekmės, be kita ko, finansuojamos prekės pirkėjo pareiga kompensuoti prekės nuvertėjimą ir šios kompensacijos apskaičiavimo tvarka, reglamentuojamos išimtinai nacionalinės teisės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, Teisingumo Teismui ir nacionaliniams teismams bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes turi įvertinti, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Todėl iš principo Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą tuo atveju, kai pateikiami klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu (žr. 1978 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Redmond, 83/78, EU:C:1978:214, 25 punktą ir 2024 m. sausio 11 d. Sprendimo Nárokuj, C‑755/22, EU:C:2024:10, 17 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tuo remiantis reikia daryti išvadą, kad klausimams dėl Sąjungos teisės taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prejudicinio klausimo tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba jeigu Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (žr. 1999 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Beck ir Bergdorf, C‑355/97, EU:C:1999:391, 22 punktą ir 2024 m. sausio 11 d. Sprendimo Nárokuj, C‑755/22, EU:C:2024:10, 18 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bet šioje byloje taip nėra.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tiesų, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad ginčai pagrindinėse bylose, kurių tikrumas neginčijamas, susiję, pirma, su teisinėmis pasekmėmis, kylančiomis su transporto priemonės pirkimo sutartimi susietos kredito sutarties atveju, suinteresuotiesiems vartotojams įgyvendinus teisę atsisakyti sutarties. Antra, šie ginčai susiję su termino atsisakyti sutarties skaičiavimo pradžia, atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartyje nebuvo nurodyta konkreti procentiniu dydžiu išreikšta palūkanų už pavėluotus mokėjimus norma, ir galimu piktnaudžiavimu šia teise.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar šia atsisakymo teise pasinaudojusio vartotojo mokėtinos kompensacijos už prekės vertės sumažėjimą apskaičiavimo tvarka, numatyta Vokietijos teismų jurisprudencijoje, suderinama su Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalimi. Šioje nuostatoje, kurią prašoma išaiškinti pirmuoju klausimu, reglamentuojama vartotojams suteikta teisė atsisakyti sutarties.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi nėra akivaizdu, kad šiuo klausimu prašomas Direktyvos 2008/48 išaiškinimas visiškai nesusijęs su ginčų pagrindinėse bylose faktinėmis aplinkybėmis ar dalyku ar kad iškelta problema yra hipotetinė. Todėl nagrinėjamu atveju šios nuostatos netaikymu pagrindinėje byloje grindžiamas prieštaravimas susijęs ne su prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumu, o su prejudicinių klausimų esme (šiuo klausimu žr. 2022 m. vasario 24 d. Sprendimo TGSS (Namų ūkio darbuotojų nedarbas), C‑389/20, EU:C:2022:120, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vadinasi, pirmasis klausimas priimtinas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, Mercedes-Benz Bank ginčija ketvirtojo ir penktojo klausimų priimtinumą. Jo teigimu, pirma, į juos jau atsakyta 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendime BMW Bank ir kt. (C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014) ir, antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas) jurisprudencija, pagrįsta šiame sprendime išaiškintomis Direktyvos 2008/48 nuostatomis. Pastaruoju aspektu Mercedes-Benz Bank nurodo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia užginčyti nurodytame sprendime pateiktus Teisingumo Teismo vertinimus, remdamasis savo paties siūlomu šių nuostatu aiškinimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju savo ketvirtuoju ir penktuoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo Teisingumo Teismo išaiškinti Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies l punktą, susijusį su reikalavimu kredito sutartyje nurodyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus normą, ir šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalį, susijusią su 14 dienų termino atsisakyti sutarties pradžios momento nustatymu. Šie du klausimai susiję atitinkamai su termino atsisakyti sutarties skaičiavimo pradžios nustatymu ir su galimybe pripažinti pasinaudojimą teise atsisakyti sutarties piktnaudžiavimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visų pirma, svarbu priminti, kad net jeigu egzistuoja Teisingumo Teismo jurisprudencija, kuria išsprendžiamas nagrinėjamas teisės klausimas, nacionaliniai teismai išsaugo visišką laisvę kreiptis į Teisingumo Teismą, jei jie mano, kad to reikia, ir aplinkybė, kad prašomas išaiškinti nuostatas Teisingumo Teismas jau išaiškino, nesudaro kliūčių Teisingumo Teismui iš naujo priimti sprendimo (2021 m. spalio 6 d. Sprendimo Consorzio Italian Management et Catania Multiservizi, C‑561/19, EU:C:2021:799, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio sprendimo 49 punkte nurodytos svarbos prezumpcijos negali paneigti paprasta aplinkybė, kad viena iš pagrindinės bylos šalių ginčija prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktą Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimą, net jei jas jau buvo išaiškinęs Teisingumo Teismas (pagal analogiją žr. 2018 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo OTP Bank ir OTP Faktoring, C‑51/17, EU:C:2018:750, 41 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai teismas, kuris priima sprendimą ne kaip paskutinė instancija, turi turėti galimybę užduoti Teisingumo Teismui jam rūpimus klausimus, jei mano, kad dėl aukštesnio teismo atlikto teisės klausimų vertinimo jis turi priimti Sąjungos teisės neatitinkantį sprendimą (žr. 1974 m. sausio 16 d. Sprendimo Rheinmühlen-Düsseldorf, 166/73, EU:C:1974:3, 4 punktą ir 2021 m. gegužės 18 d. Sprendimo Asociaţia „Forumul Judecătorilor din România“ ir kt., C‑83/19, C‑127/19, C‑195/19, C‑291/19, C‑355/19 ir C‑397/19, EU:C:2021:393, 133 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vadinasi, ketvirtasis ir penktasis klausimai taip pat priimtini.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl esmės</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia reikėtų išnagrinėti ketvirtąjį ir penktąjį klausimus, nes jie susiję atitinkamai su termino atsisakyti sutarties pradžios momentu, kai kalbama apie su transporto priemonės pirkimo sutartimi susietą kredito sutartį, ir su galimybe pripažinti pasinaudojimą teise atsisakyti sutarties piktnaudžiavimu. Pirmasis–trečiasis klausimai, iš esmės susiję su sutarties atsisakymo pasekmėmis, bus nagrinėjami paskui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl ketvirtojo klausimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies l punktas ir 14 straipsnio 1 dalies antros pastraipos b punktas turi būti aiškinami taip, kad 14 straipsnio 1 dalyje numatytas sutarties atsisakymo terminas pradedamas skaičiuoti tik jeigu kredito sutartyje yra nurodytas sutarties sudarymo dieną galiojusios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos konkretus procentinis dydis. Jeigu atsakymas būtų neigiamas, šis teismas siekia išsiaiškinti, ar šios informacijos nenurodymas gali turėti įtakos vartotojo gebėjimui įvertinti savo teisių ir pareigų apimtį pagal šią direktyvą arba sprendimui sudaryti sutartį ir, atsižvelgiant į aplinkybes, atimti iš jo galimybę įgyvendinti savo teises iš esmės tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios būtų buvusios, jei ši informacija būtų nurodyta išsamiai ir teisingai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalies antros pastraipos b punkto matyti, kad 14 dienų terminas atsisakyti sutarties pradedamas skaičiuoti tik nuo tos dienos, kai vartotojas gauna, be kita ko, šios direktyvos 10 straipsnyje numatytą informaciją, jei ši diena yra vėlesnė už kredito sutarties sudarymo dieną.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies l punktu, kredito sutartyje turi būti aiškiai ir glaustai nurodyta sutarties sudarymo dieną galiojanti palūkanų už pavėluotus mokėjimus norma ir jos tikslinimo tvarka bei, kai taikoma, mokesčiai, mokami už įsipareigojimų neįvykdymą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Primintina, kad Direktyvoje 2008/48 numatyta apsaugos sistema grindžiama prielaida, kad vartotojo padėtis yra mažiau palanki nei verslininko tiek dėl derybinės galios, tiek dėl turimos informacijos, taigi vartotojas priverstas sutikti su verslininko iš anksto parengtomis sąlygomis ir negali daryti įtakos jų turiniui (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo BMW Bank ir kt., C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014, 259 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vartotojui ypač svarbu prieš sudarant sutartį ir tuo metu, kai ji sudaroma, būti informuotam apie sutarties sąlygas ir jos sudarymo pasekmes. Būtent remdamasis šia informacija vartotojas visų pirma nusprendžia, ar nori būti saistomas verslininko iš anksto suformuluotų sąlygų (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo BMW Bank ir kt., C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014, 260 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu pažymėtina, kad Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga informuoti padeda įgyvendinti šia direktyva siekiamą tikslą, kuris, kaip matyti iš jos 7 ir 9 konstatuojamųjų dalių, yra vartojimo kreditų srityje numatyti visišką ir privalomą suderinimą keliose pagrindinėse srityse, laikomą būtinu siekiant visiems Sąjungos vartotojams užtikrinti aukštą ir vienodą jų interesų apsaugos lygį ir palengvinti tinkamai veikiančios vartojimo kreditų vidaus rinkos vystymąsi (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo BMW Bank ir kt., C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014, 262 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tiesų, iš Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies, siejamos su šios direktyvos 31 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad reikalavimas kredito sutartyje, parengtoje popieriuje ar kitoje patvarioje laikmenoje, aiškiai ir glaustai pateikti šioje nuostatoje minimą informaciją yra būtinas tam, kad vartotojas galėtų žinoti savo teises ir pareigas. Reikia, kad vartotojas žinotų ir gerai suprastų informaciją, kuri privalomai turi būti pateikta kredito sutartyje, kad ši sutartis būtų tinkamai vykdoma, visų pirma kad vartotojas galėtų pasinaudoti savo teisėmis (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo BMW Bank ir kt., C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014, 263 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Paaiškėjus, kad kreditoriaus pagal Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalį vartotojui pateikta informacija yra neišsami arba klaidinga, terminas atsisakyti sutarties pradedamas skaičiuoti tik tuo atveju, jeigu šios informacijos neišsamus ar klaidingas pobūdis negali turėti įtakos vartotojo galimybei įvertinti savo teisių ir pareigų pagal šią direktyvą apimtį ar jo sprendimui sudaryti sutartį ir prireikus atimti iš jo galimybę įgyvendinti savo teises iš esmės tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios būtų buvusios, jei ši informacija būtų buvusi pateikta išsamiai ir teisingai (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo BMW Bank ir kt., C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014, 265 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto atvejį, kai pateikta neišsami ar klaidinga informacija, reikia skirti nuo atvejo, kai reikalaujama informacija apskritai nepateikiama (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo BMW Bank ir kt., C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014, 264 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">71</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad nė vienoje iš nagrinėjamų kredito sutarčių nebuvo nurodyta konkrečiu procentiniu dydžiu išreikšta sutarties sudarymo dieną taikyta palūkanų už pavėluotus mokėjimus norma. Iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos taip pat nematyti, kad ši informaciją suinteresuotiesiems vartotojams būtų perduota po šių sutarčių sudarymo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">72</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu svarbu pabrėžti, kad Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies l punkte įtvirtinta pareiga kredito sutartyje nurodyti procentais išreikštą konkrečią palūkanų už pavėluotus mokėjimus normą leidžia vartotojui suprasti galimo pavėluoto mokėjimo pasekmes. Dėl šios priežasties Teisingumo Teismas nusprendė, kad kredito sutartyje turi būti konkrečiu procentiniu dydžiu nurodyta sutarties sudarymo metu galiojanti palūkanų už pavėluotus mokėjimus norma su konkrečiai aprašyta šios normos tikslinimo tvarka (2021 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Volkswagen Bank ir kt., C‑33/20, C‑155/20 ir C‑187/20, EU:C:2021:736, 92 ir 95 punktai).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">73</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tiesų, nurodyti kredito sutartyje pavėluotų mokėjimų atveju taikomą palūkanų normą, išreikštą konkrečiu procentiniu dydžiu, yra būtina, kad vartotojas galėtų įvertinti savo sutartinio įsipareigojimo apimtį, visų pirma, finansines pasekmes, galinčias kilti jam neįvykdžius mokėjimo prievolės ar vėluojant ją įvykdyti. Taigi ši informacija gali turėti įtakos ne tik vartotojo sprendimui sudaryti sutartį, bet ir jo gebėjimui planuoti gauto kredito grąžinimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">74</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Darytina išvada, kad kai kredito sutartyje nėra nurodytas konkretus sutarties sudarymo dieną galiojančios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos procentinis dydis, Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas atsisakyti sutarties pradedama skaičiuoti tik šią informaciją pateikus vartotojui (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Volkswagen Bank ir kt., C‑33/20, C‑155/20 ir C‑187/20, EU:C:2021:736, 117 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">75</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į ketvirtąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies l punktas ir 14 straipsnio 1 dalies antros pastraipos b punktas turi būti aiškinami taip, kad 14 straipsnio 1 dalyje numatytas sutarties atsisakymo terminas nepradedamas skaičiuoti, jeigu kredito sutartyje nenurodytas sutarties sudarymo dieną galiojusios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos konkretus procentinis dydis, ir neskaičiuojamas tol, kol ši informacija vartotojui tinkamai nepateikiama.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl penktojo klausimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">76</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Penktuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai kredito sutartyje, pažeidžiant šios direktyvos 10 straipsnio 2 dalies l punktą, nėra nurodyta šios sutarties sudarymo dieną galiojusios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos konkretaus procentinio dydžio, kreditorius negali veiksmingai reikšti prieštaravimo, grindžiamo tuo, kad vartotojas, atsižvelgiant į jo elgesį per laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki pasinaudojimo teise jos atsisakyti arba po pasinaudojimo šia teise, ja piktnaudžiavo. Jei atsakymas būtų neigiamas, šis teismas siekia išsiaiškinti, ar piktnaudžiavimo teise konstatavimas gali būti grindžiamas aplinkybėmis, kad vartotojas toliau naudojasi transporto priemone, kol nacionaliniai teismai nagrinėja sutarties atsisakymo pagrįstumo klausimą, ir atsisako sumokėti kompensaciją už transporto priemonės vertės sumažėjimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">77</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad Direktyvoje 2008/48 nėra nuostatų, reglamentuojančių vartotojo piktnaudžiavimą teisėmis, kurios jam suteikiamos pagal šią direktyvą (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo BMW Bank ir kt., C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014, 280 punktas ir jame nurodytas jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">78</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos teisėje yra bendrasis teisės principas, pagal kurį teisės subjektai negali sukčiaudami ar piktnaudžiaudami remtis Sąjungos teisės normomis (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo BMW Bank ir kt., C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014, 281 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">79</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio bendrojo teisės principo teisės subjektai turi laikytis. Iš tiesų Sąjungos teisės aktų taikymas negali būti išplėstas tiek, kad apimtų veiksmus, atliekamus turint tikslą sukčiaujant ar piktnaudžiaujant pasinaudoti Sąjungos teisėje numatytomis lengvatomis (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo BMW Bankir kt., C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014, 282 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">80</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi šis principas reiškia, kad valstybė narė, net ir nesant atsisakymą numatančių nacionalinės teisės nuostatų, turi atsisakyti leisti pasinaudoti Sąjungos teisės nuostatomis, kai jomis asmuo remiasi ne siekdamas įgyvendinti šių nuostatų tikslus, bet norėdamas pasinaudoti jam pagal Sąjungos teisę suteikiama lengvata, nors objektyvios sąlygos, būtinos norint pasinaudoti tokia Sąjungos teisėje numatyta lengvata, yra įvykdytos tik formaliai (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo BMW Bank ir kt., C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014, 283 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">81</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, kaip matyti iš suformuotos jurisprudencijos, siekiant įrodyti piktnaudžiavimą, reikia, pirma, kad būtų visuma objektyvių aplinkybių, iš kurių būtų matyti, kad, nepaisant formalaus Sąjungos teisės aktuose numatytų sąlygų laikymosi, šiais teisės aktais siekiamas tikslas nebuvo įvykdytas, ir, antra, kad būtų subjektyvus aspektas, pasireiškiantis siekiu pasinaudoti Sąjungos teisėje numatyta lengvata, dirbtinai sukuriant sąlygas, kurių reikia jai gauti (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo BMW Bank ir kt., C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014, 285 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">82</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai pats prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar jo nagrinėjamuose ginčuose esama piktnaudžiavimo, atsižvelgdamas į visus konkretaus atvejo faktus ir aplinkybes, įskaitant susiklosčiusias po sandorio, kuris tariamai yra piktnaudžiaujamojo pobūdžio (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo BMW Bank ir kt., C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014, 286 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Vis dėlto Teisingumo Teismas gali padėti nacionaliniam teismui atlikti tokį vertinimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">83</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu iš jurisprudencijos matyti, kad kreditorius negali pagrįstai manyti, jog vartotojas piktnaudžiavo teise atsisakyti sutarties dėl to, kad nuo sutarties sudarymo iki pasinaudojimo Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalyje numatyta teise atsisakyti sutarties praėjo daug laiko, jeigu kredito sutartyje nebuvo vieno iš šios direktyvos 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos privalomos informacijos elementų ir jis nebuvo tinkamai pateiktas vėliau, neatsižvelgiant į tai, ar vartotojas žinojo apie savo teisę atsisakyti sutarties, ar ne (2021 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Volkswagen Bank ir kt., C‑33/20, C‑155/20 ir C‑187/20, EU:C:2021:736, 127 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">84</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi kreditorius negali reikšti piktnaudžiavimu teise atsisakyti sutarties grindžiamo prieštaravimo, jeigu kredito sutartyje nėra nurodyta jos sudarymo dieną galiojusios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos konkretaus procentinio dydžio – jis yra vienas iš nurodytų privalomų elementų. Iš tiesų, kaip matyti iš šio sprendimo 75 punkto, tokiu atveju terminas atsisakyti sutarties nepradedamas skaičiuoti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">85</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į penktojo klausimo pirmą dalį reikia atsakyti: Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai kredito sutartyje nėra nurodyta šios sutarties sudarymo dieną galiojusios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos konkretaus procentinio dydžio, kaip reikalaujama pagal šios direktyvos 10 straipsnio 2 dalies l punktą, ir apie jį nebuvo tinkamai pranešta vėliau, kreditorius negali veiksmingai reikšti prieštaravimo, grindžiamo tuo, kad vartotojas piktnaudžiavo šio 14 straipsnio 1 dalyje numatyta teise atsisakyti sutarties, atsižvelgiant į jo elgesį per laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki pasinaudojimo teise jos atsisakyti arba po pasinaudojimo šia teise.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmojo klausimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">86</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama kaip draudžianti nacionalinę jurisprudenciją, pagal kurią vartotojui pasinaudojus teise atsisakyti kredito sutarties, susietos su transporto priemonės pirkimo sutartimi, kompensacijos už vertės sumažėjimą, kurią kreditoriui turi sumokėti vartotojas grąžindamas transporto priemonę, dydis apskaičiuojamas taip: iš pardavimo kainos, prekiautojo taikytos vartotojui įsigyjant transporto priemonę, atimama pirkimo kaina, to paties prekiautojo mokama grąžinant transporto priemonę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">87</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Direktyvos 2008/48 3 straipsnio n punktą „susietojo kredito sutartis“ apibrėžiama kaip kredito sutartis, pagal kurią nagrinėjamas kreditas yra skirtas išimtinai konkrečių prekių tiekimo ar konkrečių paslaugų teikimo sutarčiai finansuoti, jeigu šios dvi sutartys objektyviai sudaro vieną komercinį sandorį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">88</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėse bylose nagrinėjamos kredito sutartys buvo sudarytos siekiant nusipirkti privačiam naudojimui skirtas transporto priemones. Taip pat matyti, kad kredito sumos buvo tiesiogiai pervestos prekiautojams automobiliais, iš kurių buvo įsigytos transporto priemonės. Taigi tokios sutartys turi būti laikomos „susietojo kredito sutartimis“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/48 3 straipsnio n punktą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">89</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartotojas, nenurodydamas priežasties, gali atsisakyti kredito sutarties per keturiolika kalendorinių dienų. Vis dėlto Direktyvoje 2008/48 nėra nuostatų, reglamentuojančių vartotojo teisės atsisakyti susietojo kredito sutarties įgyvendinimo pasekmes prekių tiekimo sutarčiai. Be to, šios direktyvos 35 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad ji neturėtų turėti įtakos valstybių narių teisės nuostatoms, reglamentuojančioms klausimus dėl kreditu finansuojamo turto grąžinimo ar kitus susijusius klausimus (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo BMW Bank ir kt., C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014, 302 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">90</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nesant specialių Sąjungos teisės normų atitinkamoje srityje, nurodytoje direktyvoje numatytos vartotojų apsaugos įgyvendinimo tvarka, vadovaujantis valstybių narių procesinės autonomijos principu, turi būti nustatyta jų vidaus teisės sistemoje. Vis dėlto ši tvarka turi būti ne mažiau palanki nei panašias vidaus situacijas reglamentuojančios taisyklės (lygiavertiškumo principas) ir ji neturi būti tokia, kad dėl jos būtų praktiškai neįmanoma arba pernelyg sudėtinga įgyvendinti Sąjungos teisės suteiktas teises (veiksmingumo principas) (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo BMW Bank ir kt., C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014, 303 punktas ir nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">91</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl veiksmingumo principo, kuris vienintelis svarbus šioje byloje, iš jurisprudencijos matyti, kad kiekvieną atvejį, kai kyla klausimas, ar dėl nacionalinės proceso teisės nuostatos taikyti Sąjungos teisę tampa neįmanoma arba pernelyg sudėtinga, reikia nagrinėti atsižvelgiant į šios nuostatos vietą visame procese, į proceso eigą ir jo ypatumus įvairiose nacionalinėse institucijose. Turint tai omenyje, prireikus reikia atsižvelgti į pagrindinius nacionalinės teismų sistemos principus, kaip antai teisės į gynybą apsaugą, teisinio saugumo principą ir tinkamą proceso eigą (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo BMW Bank ir kt., C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014, 304 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">92</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi nacionalinės teisės nuostatos ir jas įgyvendinanti jurisprudencija, kuriomis reglamentuojamos pasekmės, kylančios vartotojui pasinaudojus teise atsisakyti kredito sutarties, susietos su prekių tiekimo sutartimi, negali pakenkti Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalyje numatytos teisės atsisakyti sutarties funkcionalumui ir veiksmingumui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">93</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą pirmiausia matyti, kad pagal BGB 357 straipsnio 7 dalį vartotojas privalo sumokėti kompensaciją už prekės nuvertėjimą, jeigu jį lėmė veiksmai su preke, nebūtini nustatant, koks yra jos pobūdis, savybės ir kaip ji veikia, su sąlyga, kad verslininkas informavo vartotoją apie jo teisę atsisakyti sutarties. Antra, remiantis Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas) jurisprudencija, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėse bylose, šios kompensacijos dydis apskaičiuojamas iš pardavimo kainos, prekiautojo taikytos vartotojui perkant transporto priemonę, atskaičiuojant pirkimo kainą, to paties prekiautojo mokamą grąžinant šią transporto priemonę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">94</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, šis apskaičiavimo metodas grindžiamas skirtingomis rinkos vertėmis, kurias lemia skirtingose rinkose – rinkoje, kurioje prekiautojai parduota, ir toje, kurioje jie perka, – sudaryti sandoriai. To paties teismo teigimu, šis metodas sukuria vartotojui pareigą ne tik atlyginti transporto priemonės vertės sumažėjimą dėl jos naudojimo, bet taip pat padengti perpardavimo išlaidas, pelno maržą ir pridėtinės vertės mokestį. Tai yra išlaidos, kurias sukelia teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimas, ir jos nepriklauso nuo vartotojo naudojimosi transporto priemone. Dėl šios priežasties vartotojas įpareigojamas mokėti kompensaciją vien dėl pasinaudojimo teise atsisakyti sutarties. Vadinasi, šios kompensacijos suma gali būti didelė, įskaitant atvejį, kai transporto priemonė niekada nebuvo įregistruota ir naudojama iki teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">95</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu pažymėtina, jog, kiek tai susiję su Direktyvoje 97/7 numatyta teise atsisakyti nuotolinės prekybos sutarties, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad valstybėms narėms suteikta kompetencija nustatyti šios teisės įgyvendinimo sąlygas ir tvarką turi būti naudojamasi laikantis šios direktyvos tikslo ir nekenkiant šios teisės funkcionalumui ir veiksmingumui. Būtent taip įvyktų, jeigu kompensacija, kurią vartotojas, grąžindamas prekę, privalo sumokėti kreditoriui už jos vertės sumažėjimą, būtų neproporcinga šios prekės pirkimo kainai (šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Messner, C‑489/07, EU:C:2009:502, 27 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">96</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis aiškinimas taikomas ir Direktyvai 2008/48. Iš tiesų, kaip ir Direktyva 97/7, kurios 14 konstatuojamojoje dalyje buvo numatyta, kad valstybės narės turi pačios nustatyti teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimo sąlygas ir tvarką, Direktyva 2008/48 suteikia valstybėms narėms veiksmų laisvę, nes, kaip jau nurodyta šio sprendimo 89 punkte, palieka joms sureguliuoti klausimus dėl kreditu finansuojamo turto grąžinimo ar kitus susijusius klausimus. Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 92 punkto, pagal veiksmingumo principą reikalaujama, kad nacionalinės teisės nuostatos, reglamentuojančios pasekmes, kylančias pasinaudojus teise atsisakyti sutarties, nekenktų šios teisės funkcionalumui ir veiksmingumui, kad praktiškai netaptų neįmanoma ar pernelyg sudėtinga ja pasinaudoti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">97</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kompensacijos, kurios gali būti reikalaujama iš vartotojo šiam pasinaudojus teise atsisakyti sutarties, proporcingumas turi būti vertinamas atlikus detalią analizę, kuria būtų atsižvelgta į atitinkamos prekės naudojimo aplinkybes ir transporto priemonės būklę grąžinimo momentu, be kita ko, į dėl naudojimo galbūt atsiradusius mechaninius pažeidimus ar išvaizdos pakeitimus. Vien tai, kad taip nustatyta kompensacija gali pasirodyti didelė, palyginti su vartotojo sumokėta transporto priemonės įsigijimo kaina, savaime neįrodo, kad ši kompensacija yra neproporcinga, o dėl jos apskaičiavimo metodo tampa praktiškai neįmanoma arba pernelyg sudėtinga pasinaudoti teise atsisakyti sutarties, jeigu kompensacijos dydis objektyviai atspindi faktinį transporto priemonės nuvertėjimą, kurį lėmė vartotojo naudojimasis ja ir jos būklė grąžinimo momentu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">98</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atvirkščiai, reikia pripažinti, tačiau tai dar turės patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kad apskaičiavimo metodas, grindžiamas konstatuotu transporto priemonės pirkimo ir perpardavimo kainų skirtumu ir apimantis su transporto priemonės naudojimu nesusijusius elementus, kaip antai komercinę maržą ir perpardavimo sąnaudas – jas vienašališkai nustato prekiautojas automobiliais, – taip pat pridėtinės vertės mokestį, neleidžia įvertinti šios transporto priemonės nuvertėjimo, kurį lėmė vartotojo naudojimasis ja. Be to, kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, šie elementai būtų įtraukiami, net jeigu transporto priemonė niekada nebūtų įregistruota ir naudojama iki teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimo. Taigi atrodo, kad šis metodas sukelia vartotojui išlaidų, grindžiamų vien jo pasinaudojimu savo teise atsisakyti sutarties.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">99</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis pagrindinėse bylose nagrinėjamas kompensacijos už prekės vertės sumažėjimą apskaičiavimo metodas gali lemti neproporcingą šios kompensacijos dydį, palyginti su šios prekės pirkimo kaina, ir dėl jo gali tapti praktiškai neįmanoma arba pernelyg sudėtinga pasinaudoti teise atsisakyti sutarties.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">100</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalis, siejama su veiksmingumo principu, turi būti aiškinama kaip draudžianti nacionalinę jurisprudenciją, pagal kurią vartotojui pasinaudojus teise atsisakyti kredito sutarties, susietos su transporto priemonės pirkimo sutartimi, kompensacijos už vertės sumažėjimą, kurią kreditoriui turi sumokėti vartotojas grąžindamas transporto priemonę, dydis apskaičiuojamas taip: iš pardavimo kainos, prekiautojo taikytos vartotojui įsigyjant transporto priemonę, atimama pirkimo kaina, to paties prekiautojo mokama grąžinant transporto priemonę, kiek šis apskaičiavimo metodas apima su vartotojo naudojimusi šia transporto priemone nesusijusius elementus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl antrojo klausimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">101</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 3 dalies b punkto pirmas sakinys turi būti aiškinamas taip, kad juo visiškai suderintos taisyklės dėl pasekmių, kylančių vartotojui pasinaudojus teise atsisakyti su transporto priemonės pirkimo sutartimi susietos kredito sutarties.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">102</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu reikia priminti, pirma, jog iš Direktyvos 2008/48 22 straipsnio 1 dalies, aiškinamos atsižvelgiant į jos 9 ir 10 konstatuojamąsias dalis, matyti, kad, kiek tai susiję su kredito sutartimis, patenkančiomis į šios direktyvos taikymo sritį, joje numatytas visiškas suderinimas, ir, kaip matyti iš minėto 22 straipsnio pavadinimo, ji yra privalomojo pobūdžio. Darytina išvada, kad srityse, kuriose toks suderinimas yra konkrečiai numatytas, valstybės narės negali toliau taikyti arba priimti savo nacionalinės teisės nuostatų, kurios skirtųsi nuo nustatytųjų šioje direktyvoje (žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo BMW Bank ir kt., C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014, 295 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">103</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2008/48 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ji taikoma kredito sutartims, o iš šios direktyvos 3 straipsnio n punkto, kurio formuluotė priminta šio sprendimo 87 punkte, matyti, kad prie „kredito sutarčių“ kategorijos priskiriamos „susietojo kredito sutartys“. Vadinasi, susietojo kredito sutartys, kaip jos suprantamos pagal 3 straipsnio n punktą, nepašalinamos iš nurodytos direktyvos taikymo srities vien dėl jų dalyko.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">104</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 3 dalies b punkte tik numatyta, kad jeigu vartotojas pasinaudoja teise atsisakyti sutarties, jis privalo be nepagrįsto delsimo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie atsisakymą išsiuntimo kreditoriui sumokėti šiam kapitalo sumą ir palūkanas už šią kapitalo sumą, susikaupusias nuo dienos, kurią buvo išmokėtas kreditas, iki dienos, kurią sumokama kapitalo suma. Palūkanos apskaičiuojamos remiantis sutarta kredito palūkanų norma.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">105</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, reikia pabrėžti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 89 punkte, Direktyvoje 2008/48 nėra nuostatų, reglamentuojančių vartotojo teisės atsisakyti susietojo kredito sutarties pasekmes prekių tiekimo sutarčiai. Be to, šios direktyvos 35 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad ji neturėtų turėti įtakos valstybių narių teisės nuostatoms, reglamentuojančioms klausimus dėl kreditu finansuojamo turto grąžinimo ar kitus susijusius klausimus (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo BMW Bank ir kt., C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014, 302 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">106</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip generalinis advokatas pažymėjo išvados 34 ir 37 punktuose, Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 3 dalies b punkte nenurodomas finansuojamų prekių likimas ar galima susietojo kredito sutarties ir transporto priemonės pirkimo sutarties sąveika. Vienintelė šios direktyvos nuostata, kurioje kalbama apie pasinaudojimo teise atsisakyti sutarties pasekmes susietojo kredito atveju, t. y. 15 straipsnio 1 dalis, susijusi su atveju, kai vartotojas pasinaudoja šia Sąjungos teisėje numatyta teise prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutarties atžvilgiu. Tačiau nė vienoje Direktyvos 2008/48 nuostatoje nekalbama apie atvejį, kai vartotojas įgyvendina teisę atsisakyti pačios kredito sutarties.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">107</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai, kaip jau priminta šio sprendimo 90 punkte, nesant specialių Sąjungos teisės normų atitinkamoje srityje, Direktyvoje 2008/48 numatytos vartotojų apsaugos įgyvendinimo tvarka, vadovaujantis valstybių narių procesinės autonomijos principu, turi būti nustatyta jų vidaus teisės sistemoje. Vis dėlto ši tvarka turi būti ne mažiau palanki nei panašias vidaus situacijas reglamentuojančios taisyklės (lygiavertiškumo principas) ir ji neturi būti tokia, kad dėl jos būtų praktiškai neįmanoma arba pernelyg sudėtinga įgyvendinti Sąjungos teisės suteiktas teises (veiksmingumo principas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">108</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Darytina išvada, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino užtikrinti teisės atsisakyti sutarties veiksmingą įgyvendinimą, kartu suteikdamas valstybėms narėms diskreciją nuspręsti, kaip šis atsisakymas įgyvendinamas konkrečiu susietojo kredito sutarties atveju. Vadinasi, Direktyva 2008/48 nėra visiškai suderinamos visos teisinės pasekmės, galinčios kilti atsisakius tokios sutarties.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">109</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi pačios valstybės narės, laikydamosi lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų, turi nustatyti pasekmes, kylančias pasinaudojus teise atsisakyti su prekių tiekimo sutartimi susietos kredito sutarties, įskaitant prireikus pareigą sumokėti susikaupusias palūkanas už paskolintą kapitalą ir jos vykdymo tvarką.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">110</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyva 2008/48 turi būti aiškinama taip, kad ja nėra visiškai suderintos taisyklės dėl pasekmių, kylančių vartotojui pasinaudojus teise atsisakyti su transporto priemonės pirkimo sutartimi susietos kredito sutarties.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl trečiojo klausimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">111</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama kaip draudžianti nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos vartotojas, atsisakęs vartojimo kredito sutarties, susietos su transporto priemonės pirkimo sutartimi, privalo sumokėti pirmojoje sutartyje numatytas kredito palūkanas už laikotarpį nuo paskolintų lėšų išmokėjimo finansuotos transporto priemonės pardavėjui momento iki transporto priemonės grąžinimo kreditoriui arba pardavėjui momento.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">112</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalyje numatyta vartotojo teisė atsisakyti sutarties nenurodant savo sprendimo priežasčių. Be to, iš šios direktyvos 14 straipsnio 3 dalies b punkto pirmo sakinio matyti, kad jeigu vartotojas pasinaudoja teise atsisakyti sutarties, jis privalo grąžinti paskolintą kapitalo sumą ir sumokėti sutartas kredito palūkanas už laikotarpį nuo lėšų išmokėjimo iki visiško jų grąžinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">113</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš atsakymo į antrąjį klausimą matyti, kad Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 3 dalies b punkto pirmu sakiniu nėra visiškai suderintos pasekmės, kylančios vartotojui pasinaudojus teise atsisakyti su transporto priemonės pirkimo sutartimi susietos kredito sutarties.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">114</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, kaip matyti iš Direktyvos 2008/48 8 konstatuojamosios dalies, šia nuostata siekiama užtikrinti pusiausvyrą tarp vartotojų apsaugos ir laisvo kredito pasiūlymų judėjimo. Taigi darytina išvada, kad pagal Sąjungos teisę nedraudžiama nacionalinės teisės aktuose numatyti, kad kai vartotojai atsisako su transporto priemonės pirkimo sutartimi susietos kredito sutarties, jie privalo sumokėti kredito palūkanas už laikotarpį nuo faktinio lėšų išmokėjimo iki prekės grąžinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">115</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šią išvadą patvirtina, pirma, aplinkybė, kad kreditorius vartotojo naudai laikinai atsisakė galimybės naudotis transporto priemonės pardavėjui išmokėta kredito suma, o tai prilygsta lėšų užblokavimui ir finansinės rizikos prisiėmimui. Antra, palūkanos už paskolintą kapitalą yra ne bausmė, o atlygis už kredito suteikimą, t. y. mokamą operaciją, neatsižvelgiant į pasinaudojimą teise atsisakyti sutarties.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">116</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, kaip generalinis advokatas iš esmės nurodė išvados 49 punkte, galima vartotojo pareiga sumokėti kredito palūkanas už faktinį lėšų suteikimo laikotarpį leidžia palaikyti sutartinę pusiausvyrą. Ši pareiga neleidžia vienai šaliai, pasinaudojus teise atsisakyti sutarties, gauti nepagrįstos naudos kitos šalies sąskaita ir taip užtikrina teisingą išlaidų ir naudos, atsirandančių vykdant kredito sutartį, nors ir iš dalies ir laikinai, paskirstymą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">117</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto reikia priminti, kad, kaip pabrėžta šio sprendimo 90 ir 91 punktuose, nesant specialių Sąjungos teisės normų atitinkamoje srityje, Direktyvoje 2008/48 numatytos vartotojų apsaugos įgyvendinimo tvarka turi būti nustatyta jų vidaus teisės sistemoje, laikantis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">118</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Teisingumo Teismo atsakymai į pirmąjį ir trečiąjį klausimus suteiks prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui aiškumo dėl galimo nepagrįsto praturtėjimo vartotojo ar kreditoriaus naudai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">119</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama kaip nedraudžianti nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos vartotojas, atsisakęs vartojimo kredito sutarties, susietos su transporto priemonės pirkimo sutartimi, privalo sumokėti pirmojoje sutartyje numatytas kredito palūkanas už laikotarpį nuo paskolintų lėšų išmokėjimo finansuotos transporto priemonės pardavėjui momento iki transporto priemonės grąžinimo kreditoriui arba pardavėjui momento.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl bylinėjimosi išlaidų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">120</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C41DispositifIntroduction" id="para-237" title="page-26">
      Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB 10 straipsnio 2 dalies l punktas ir 14 straipsnio 1 dalies antros pastraipos b punktas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C32Dispositifmarge1" id="para-239" title="page-26">
      turi būti aiškinami taip:
    </p>
    <p class="C32Dispositifmarge1" id="para-240" title="page-26">
      14 straipsnio 1 dalyje numatytas sutarties atsisakymo terminas nepradedamas skaičiuoti, jeigu kredito sutartyje nenurodytas sutarties sudarymo dieną galiojusios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos konkretus procentinis dydis, ir neskaičiuojamas tol, kol ši informacija vartotojui tinkamai nepateikiama.
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalis</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C32Dispositifmarge1" id="para-242" title="page-26">
      turi būti aiškinama taip:
    </p>
    <p class="C32Dispositifmarge1" id="para-243" title="page-27">
      tuo atveju, kai kredito sutartyje nėra nurodyta šios sutarties sudarymo dieną galiojusios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos konkretaus procentinio dydžio, kaip reikalaujama pagal šios direktyvos 10 straipsnio 2 dalies l punktą, ir apie jį nebuvo tinkamai pranešta vėliau, kreditorius negali veiksmingai reikšti prieštaravimo, grindžiamo tuo, kad vartotojas piktnaudžiavo šio 14 straipsnio 1 dalyje numatyta teise atsisakyti sutarties, atsižvelgiant į jo elgesį per laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki pasinaudojimo teise jos atsisakyti arba po pasinaudojimo šia teise.
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalis, siejama su veiksmingumo principu,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C32Dispositifmarge1" id="para-245" title="page-27">
      turi būti aiškinama taip:
    </p>
    <p class="C32Dispositifmarge1" id="para-246" title="page-27">
      pagal ją draudžiama nacionalinė jurisprudencija, pagal kurią vartotojui pasinaudojus teise atsisakyti kredito sutarties, susietos su transporto priemonės pirkimo sutartimi, kompensacijos už vertės sumažėjimą, kurią kreditoriui turi sumokėti vartotojas grąžindamas transporto priemonę, dydis apskaičiuojamas taip: iš pardavimo kainos, prekiautojo taikytos vartotojui įsigyjant transporto priemonę, atimama pirkimo kaina, to paties prekiautojo mokama grąžinant transporto priemonę, kiek šis apskaičiavimo metodas apima su vartotojo naudojimusi šia transporto priemone nesusijusius elementus.
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyva 2008/48</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C32Dispositifmarge1" id="para-248" title="page-27">
      turi būti aiškinama taip:
    </p>
    <p class="C32Dispositifmarge1" id="para-249" title="page-27">
      ja nėra visiškai suderintos taisyklės dėl pasekmių, kylančių vartotojui pasinaudojus teise atsisakyti su transporto priemonės pirkimo sutartimi susietos kredito sutarties.
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalis</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C32Dispositifmarge1" id="para-251" title="page-27">
      turi būti aiškinama taip:
    </p>
    <p class="C32Dispositifmarge1" id="para-252" title="page-27">
      pagal ją nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos vartotojas, atsisakęs vartojimo kredito sutarties, susietos su transporto priemonės pirkimo sutartimi, privalo sumokėti pirmojoje sutartyje numatytas kredito palūkanas už laikotarpį nuo paskolintų lėšų išmokėjimo finansuotos transporto priemonės pardavėjui momento iki transporto priemonės grąžinimo kreditoriui arba pardavėjui momento.
    </p>
    <div class="signatures">
<p class="C77Signatures" id="para-253" title="page-27">
<span class="signatory">Parašai.</span>
</p>
</div>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">*</a>
</span>) Proceso kalba: vokiečių.</p>
</body>
</html>
