(1)

2024 m. balandžio 30 d. įsigaliojo reformuota ES ekonomikos valdymo sistema. Pagrindiniai reformuotos ES ekonomikos valdymo sistemos elementai yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros (1) kartu su iš dalies pakeistu Reglamentu (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo (2) ir iš dalies pakeista Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl valstybių narių biudžeto sistemų (3). Šia sistema siekiama skatinti patikimus ir tvarius viešuosius finansus, tvarų ir integracinį augimą bei atsparumą įgyvendinant reformas bei pasitelkiant investicijas ir užkirsti kelią perviršiniam valdžios sektoriaus deficitui. Be to, ja valstybės narės skatinamos prisiimti atsakomybę ir skiriamas didesnis dėmesys vidutinės trukmės laikotarpiui ir veiksmingesniam bei nuosekliasniam taisyklių laikymosi užtikrinimui;

(2)

naujosios ekonomikos valdymo sistemos pagrindas yra nacionaliniai vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniai struktūriniai planai, kuriuos valstybės narės pateikia Tarybai ir Komisijai. Šiais planais siekiama dviejų tikslų: i) užtikrinti, kad, inter alia, iki koregavimo laikotarpio pabaigos valdžios sektoriaus bendroji skola imtų patikimai mažėti arba liktų apdairaus lygio, ir kad valdžios sektoriaus deficitas vidutinės trukmės laikotarpiu būtų sumažintas ir išliktų mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę, ir ii) užtikrinti, kad būtų įgyvendintos reformos ir investicijos, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro kontekste nustatytus iššūkius ir atsižvelgiama į bendrus ES prioritetus. Tuo tikslu kiekviename plane turi būti pateiktas vidutinės trukmės įsipareigojimas laikytis grynųjų išlaidų (4) plano, kuriuo veiksmingai nustatomas biudžeto apribojimas plano įgyvendinimo laikotarpiu, apimančiu ketverius ar penkerius metus (priklausomai nuo įprastos valstybės narės teisėkūros institucijos kadencijos trukmės). Be to, plane turi būti paaiškinta, kaip valstybė narė užtikrins, kad būtų įgyvendintos reformos ir investicijos, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro kontekste, visų pirma šaliai skirtose rekomendacijose (jei taikytina, įskaitant rekomendacijas, susijusias su makroekonominio disbalanso procedūra), nustatytus iššūkius, ir kaip valstybė narė atsižvelgs į bendrus Sąjungos prioritetus. Fiskalinio koregavimo laikotarpis apima ketverių metų laikotarpį ir gali būti pratęstas ne ilgiau kaip trejais metais, jeigu valstybė narė įsipareigoja vykdyti atitinkamas reformas ir investicijas, atitinkančias Reglamente (ES) 2024/1263 nustatytus kriterijus;

(3)

pateikus planą, Komisija turi įvertinti, ar jis atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimus;

(4)

remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba tuomet turi priimti rekomendaciją, kurioje nustatomas atitinkamos valstybės narės grynųjų išlaidų planas ir, kai taikytina, pritaria reformų ir investicijų įsipareigojimams, kuriais grindžiamas fiskalinio koregavimo laikotarpio pratęsimas;

(5)

2024 m. spalio 15 d. Ispanija Tarybai ir Komisijai pateikė savo nacionalinį vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą. Planas pateiktas pratęsus Reglamento (ES) 2024/1263 36 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą terminą, kaip susitarta su Komisija, atsižvelgiant į Ispanijos nurodytas priežastis;

(6)

siekdama suteikti struktūrą dialogui, po kurio pateikiami nacionaliniai vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniai struktūriniai planai, 2024 m. birželio 21 d. Komisija Ispanijai pagal Reglamento (ES) 2024/1263 9 straipsnį išsiuntė orientacinę trajektoriją (5). 2024 m. spalio 15 d. Komisija orientacinę trajektoriją paskelbė (6). Orientacinė trajektorija yra grindžiama rizika ir ja užtikrinama, kad iki fiskalinio koregavimo laikotarpio pabaigos ir nesiimant tolesnių biudžeto priemonių po koregavimo laikotarpio, valdžios sektoriaus bendroji skola vidutinės trukmės laikotarpiu patikimai mažėtų arba liktų apdairaus lygio, o valdžios sektoriaus deficitas koregavimo laikotarpiu būtų sumažintas iki mažesnės nei 3 % BVP vertės ir vidutinės trukmės laikotarpiu išliktų mažesnis už tą pamatinę vertę. Vidutinės trukmės laikotarpis apibrėžiamas kaip dešimties metų laikotarpis po koregavimo laikotarpio pabaigos. Pagal Reglamento (ES) 2024/1263 7 ir 8 straipsnius orientacinė trajektorija taip pat dera su skolos tvarumo apsaugos priemone ir atsparumo deficitui apsaugos priemone;

Ispanijos orientacinėje trajektorijoje nustatyta, kad, remiantis Komisijos prielaidomis, kuriomis grindžiamos 2024 m. birželio mėn. perduotos išankstinės gairės, ir darant prielaidą, kad bus taikomas 7 metų koregavimo laikotarpis, grynosios išlaidos neturėtų didėti daugiau nei 1 lentelėje nurodytos vertės. Tai atitinka 2,8 % vidutinį grynųjų išlaidų augimą per koregavimo laikotarpį (2025–2031 m.) ir 2,9 % – per plano įgyvendinimo laikotarpį (2025–2028 m.);

1 lentelė. 2024 m. birželio 21 d. Komisijos Ispanijai pateikta orientacinė trajektorija

(7)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 12 straipsnį 2024 m. liepos–spalio mėn. vyko Ispanijos ir Komisijos techninis dialogas. Dialoge daugiausia dėmesio skirta Ispanijos numatytam grynųjų išlaidų planui ir jį pagrindžiančioms prielaidoms (visų pirma duomenimis grindžiamų atnaujinimų naudojimui), numatytiems reformų ir investicijų įsipareigojimams, kuriais grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, įskaitant reformas ir investicijas, pavyzdžiui, priemones, susijusias su reglamentavimo aplinka, žmogiškuoju kapitalu, būsto pasiūla, mokesčiais ir viešosiomis išlaidomis. Be to, dialoge dėmesio skirta numatomam reformų ir investicijų, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro kontekste nustatytus iššūkius ir bendrus Sąjungos prioritetus, kurie apima sąžiningą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, socialinį ir ekonominį atsparumą, energetinį saugumą ir gynybos pajėgumų stiprinimą, įgyvendinimui;

(8)

apie konsultacijas su atitinkamais nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais (įskaitant socialinius partnerius), vykusias prieš pateikiant planą, Ispanijos pateiktame plane nepranešama.

(9)

Ispanijos nepriklausoma fiskalinė institucija (AIReF) pateikė nuomonę dėl makroekonominės prognozės ir makroekonominių prielaidų, kuriomis grindžiamas daugiametis grynųjų išlaidų planas. 2024–2026 m. makroekonominį scenarijų, kuris yra pradinis makroekonominių projekcijų ir skolos tvarumo analizės taškas, patvirtino AIReF.

(10)

2024 m. spalio 21 d. Taryba Ispanijai Europos semestro kontekste pateikė įvairių konkrečiai jai skirtų rekomendacijų (7);

(11)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 16 straipsnį Komisija planą įvertino taip:

(12)

2023 m. Ispanijoje ekonominė veikla augo 2,7 %: tokį augimą lėmė dideli privatų vartojimą skatinantys darbo rinkos pokyčiai, taip pat grynasis eksportas ir viešasis vartojimas. Pagal Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozę numatoma, kad dėl teigiamo privataus ir valdžios sektoriaus vartojimo pokyčio, kurį lėmė dinamiškas darbo vietų kūrimas, augančios namų ūkių realiosios pajamos ir aktyvi turizmo veikla, 2024 m. ekonomika išaugs 3,0 %. Numatoma, kad 2025 m. realusis BVP išaugs 2,3 %, nes tikimasi, kad vartojimo augimas ir numatomas plataus masto investicijų, visų pirma į įrangą ir būstą, atsigavimas paskatins ekonominę veiklą. Šiuo metu numatoma, kad 2026 m. realusis BVP padidės 2,1 %, nes vidaus paklausa skatins ekonomikos plėtrą. Tikimasi, kad prognozės laikotarpiu (t. y. 2024–2026 m.) potencialusis BVP Ispanijoje šiek tiek sumažės nuo 2,4 % 2023 m. iki 2,3 % 2026 m., nes mažės potencialiam augimui apskaičiuoti naudojamas darbo jėgos indėlis. 2023 m. nedarbo lygis buvo 12,2 % ir Komisija prognozuoja, kad 2024 m. jis sieks 11,5 %, 2025 m. – 11,0 %, o 2026 m. – 10,7 %. 2024 m. infliacija (BVP defliatorius) mažėja nuo 6,2 % 2023 m. iki 3,1 % 2024 m., 2025 m. ji pasieks 2,4 %, o 2026 m. – 2,0 %;

(13)

kalbant apie fiskalinius pokyčius, 2023 m. Ispanijos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5 % BVP. Pagal Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozę jis turėtų pasiekti 3,0 % BVP 2024 m., toliau mažėti iki 2,6 % BVP 2025 m. ir, remiantis nesikeičiančios politikos prielaida, 2026 m. iš esmės stabilizuotis (2,7 %). Į Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozes neįtrauktas Ispanijos 2025 m. biudžeto projektas, kurio jų paskelbimo dieną Ispanijos vyriausybė dar nebuvo priėmusi. 2023 m. pabaigoje valdžios sektoriaus bendroji skola buvo 105,1 % BVP. Pagal Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozę numatoma, kad skolos santykis 2024 m. pabaigoje sumažės iki 102,3 % BVP. Numatoma, kad jis sumažės iki 101,3 % BVP 2025 m. pabaigoje ir iki 101,1 % 2026 m. pabaigoje. Komisijos fiskalinėje prognozėje neatsižvelgiama į vidutinės trukmės laikotarpio planuose nustatytus politikos įsipareigojimus, kol jie nebus pagrįsti patikimai paskelbtomis ir pakankamai tiksliomis konkrečiomis politikos priemonėmis;

(14)

Ispanijos nacionalinis vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas apima 2025–2028 m. laikotarpį ir jame pateikiamas septynerių metų fiskalinis koregavimas;

(15)

plane pateikiama informacija, kurios reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2024/1263 13 straipsnį;

(16)

plane įsipareigojama laikytis 2 lentelėje nurodyto grynųjų išlaidų plano, atitinkančio 3,4 % vidutinį grynųjų išlaidų augimą 2025–2028 m. Be to, Ispanija įsipareigoja vykdyti reformas ir investicijas, kad koregavimo laikotarpis būtų pratęstas iki septynerių metų (2025–2031 m.), ir planuojama, kad per tą pratęstą laikotarpį vidutinis grynųjų išlaidų augimas bus 3,0 %.

Plane nurodytas vidutinis grynųjų išlaidų augimas koregavimo laikotarpiu (2025–2031 m.) yra didesnis už 2024 m. birželio 21 d. Komisijos perduotoje orientacinėje trajektorijoje nurodytą grynųjų išlaidų augimą.

Plane daroma prielaida, kad potencialiojo BVP augimas 2025–2027 m. padidės nuo 1,9 % iki 2,1 %, o vėliau iki 2031 m. palaipsniui mažės iki 1,1 %. Be to, plane numatoma, kad 2025 m. BVP defliatoriaus augimo tempas sumažės iki 2,7 % (nuo 3,1 % 2024 m.), o paskui toliau mažės iki 2,4 % 2026–2028 m. ir iki 2,3 % 2029–2031 m.;

2 lentelė. Ispanijos plane pateiktas grynųjų išlaidų planas ir pagrindinės prielaidos

(17)

jei plane numatytas grynųjų išlaidų planas ir pagrindinės prielaidos pasitvirtintų, valdžios sektoriaus bendroji skola laipsniškai sumažėtų nuo 102,5 % 2024 m. iki 90,6 % BVP koregavimo laikotarpio pabaigoje (2031 m.), kaip nurodyta plane ir toliau pateiktoje lentelėje. Po koregavimo vidutinės trukmės laikotarpiu (t. y. iki 2041 m.) valdžios sektoriaus bendroji skola pagal planą toliau laipsniškai mažėtų iki 76,8 % BVP 2041 m.

3 lentelė. Ispanijos plane pateikti valdžios sektoriaus bendrosios skolos ir balanso pokyčiai

Taigi, pagal planą valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis būtų pradėtas mažinti iki koregavimo laikotarpio pabaigos (2031 m.). Tai yra tikėtina, nes, remiantis plano prielaidomis, pagal visus Komisijos skolos tvarumo analizės apibrėžiamojo pobūdžio testavimus nepalankiausiomis sąlygomis numatoma, kad per dešimt metų po koregavimo laikotarpio skola mažės, o tikimybinės projekcijos su pakankamai didele tikimybe rodo, kad skola mažėtų.

Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su skolos reikalavimu, nustatytu Reglamento (ES) 2024/1263 6 straipsnio a punkte ir 16 straipsnio 2 dalyje;

(18)

remiantis plane pateiktu grynųjų išlaidų planu ir prielaidomis, valdžios sektoriaus deficitas turėtų būti 3,0 % 2024 m., o vėliau laipsniškai mažėtų ir 2031 m. pasiektų 0,8 %.

Taigi, pagal planą valdžios sektoriaus balansas koregavimo laikotarpio pabaigoje (2031 m.) neviršytų 3 % BVP pamatinės vertės.

Be to, per dešimt metų po koregavimo laikotarpio (t. y. iki 2041 m.) valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 % BVP.

Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su deficito reikalavimu, nustatytu Reglamento (ES) 2024/1263 6 straipsnio b punkte ir 16 straipsnio 2 dalyje;

(19)

fiskalinio koregavimo laiko profilis, matuojamas kaip plane aprašytas struktūrinio pirminio balanso pokytis, yra linijinis, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2024/1263 6 straipsnio c punkte. Be to, fiskalinis koregavimas per pirmuosius ketverius plano metus yra proporcingas bendroms koregavimo pastangoms.

Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su apsaugos sąlyga, pagal kurią neleidžiama fiskalinio koregavimo pastangų sutelkti laikotarpio pabaigoje, nustatyta Reglamento (ES) 2024/1263 6 straipsnio c punkte;

4 lentelė. Ispanijos plane pateikti struktūrinio pirminio balanso pokyčiai

(20)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 8 straipsnį, struktūrinio pirminio balanso metinis koregavimas turėtų būti ne mažesnis kaip 0,25 % BVP, jei prieš tai praėjusiais metais struktūrinis deficitas tebeviršijo 1,5 % BVP, kad struktūriniu požiūriu būtų pasiekta 1,5 % BVP bendra atsparumo marža. Fiskalinis koregavimas, kurį reikia atlikti dėl plane pateiktų politikos įsipareigojimų ir makroekonominių prielaidų, sudaro 0,4 % BVP kasmet nuo 2025 iki 2031 m. Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su atsparumo deficitui apsaugos priemone;

(21)

remiantis Reglamento (ES) 2024/1263 7 straipsniu, kadangi valdžios sektoriaus bendroji skola pagal planą bus didesnė nei 90 % BVP per koregavimo laikotarpį, skolos santykis turi vidutiniškai mažėti bent 1 procentiniu punktu per metus, kol bus mažesnis nei 90 %, o po to jis turėtų vidutiniškai mažėti po 0,5 procentinio punkto. Šis vidutinis sumažėjimas apskaičiuotas 2024–2031 m. laikotarpiu ir sudaro 1,7 procentinio punkto (žr. 3 lentelę). Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su skolos tvarumo apsaugos priemone;

(22)

planas grindžiamas prielaidomis, kurios skiriasi nuo 2024 m. birželio 21 d. Ispanijai perduotų Komisijos prielaidų. Visų pirma plane taikomos skirtingos prielaidos dėl šešių kintamųjų, t. y. pradinės būklės (fiskalinių ir makroekonominių sąlygų 2024 m.), potencialiojo BVP augimo, BVP defliatoriaus augimo, realiojo BVP augimo ir gamybos apimties atotrūkio panaikinimo, nominaliosios numanomos palūkanų normos ir su pajamomis susijusių prielaidų. Būtina atlikti kruopštų šių prielaidų skirtumų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad jos būtų paremtos patikimais ir duomenimis pagrįstais ekonominiais argumentais, ypač dėl to, kad plane numatytas vidutinis grynųjų išlaidų augimas yra didesnis nei orientacinė trajektorija.

Prielaidų skirtumai, turintys didžiausią poveikį vidutiniam grynųjų išlaidų augimui, išvardyti toliau kartu su kiekvieno atskirai vertinamo skirtumo įvertinimu;

Likę prielaidų skirtumai nedaro didelio poveikio vidutiniam grynųjų išlaidų augimui, palyginti su Komisijos prielaidomis.

Apskritai bendras atsargesnių prielaidų ir prielaidų skirtumų, kurie laikomi tinkamai pagrįstais, poveikis nusveria prielaidų, kurios nelaikomos tinkamai pagrįstomis, skirtumus. Tai reiškia, kad skirtumas tarp plane pateikto ir orientacinėje trajektorijoje nurodyto grynųjų išlaidų plano paaiškinamas, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2024/1263 13 straipsnio b punkte, skirtingomis prielaidomis, kurioms apskritai galima pritarti.

Apskritai, atsižvelgus į visus prielaidų skirtumus, vidutinis grynųjų išlaidų augimas plane yra didesnis nei orientacinėje trajektorijoje.

Komisija į pirmiau išdėstytą plano prielaidų vertinimą atsižvelgs ateityje vertindama, ar laikomasi grynųjų išlaidų plano;

(23)

į planą neįtraukta orientacinė fiskalinė strategija, kaip įgyvendinti plane numatytą grynųjų išlaidų planą, nes tas planas nustatytas tik kaip techninė viršutinė riba, kurios Ispanija įsipareigoja neviršyti. Metiniuose biudžetuose turi būti patvirtinamas arba koreguojamas tikslus atitinkamų politikos priemonių, darančių tiesioginį poveikį biudžetui, apibrėžimas ir pateikiama jų kiekybinė išraiška;

(24)

plane Ispanija įsipareigoja vykdyti reformas ir investicijas, kuriomis siekiama pagerinti potencialų augimą ir fiskalinį tvarumą ir pagrindžiamas fiskalinio koregavimo laikotarpio pratęsimas nuo 4 iki 7 metų.

Reformos ir investicijos, kuriomis grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, apima keletą įsipareigojimų pagal Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, keletą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įsipareigojimų su papildomais patikslinimais, taip pat kelias naujas reformas ir investicijas. Tai apima šias priemones (taip pat žr. II priedą):

Skaitmeninės transformacijos srities reformos. Priemonės yra susijusios su 19 komponentu (investicijos į švietimo skaitmeninę transformaciją), kuris įtrauktas į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir kurio galutinės tarpinės ir siektinos reikšmės turi būti pasiektos ne vėliau kaip 2025 m. IV ketv. Tai apima įsipareigojimus, susijusius su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 17 komponentu (Mokslo, technologijų ir inovacijų įstatymo reforma), kurio galutinės tarpinės ir siektinos reikšmės buvo pasiektos prieš pateikiant planą.

Žaliosios pertvarkos srities reformos. Priemonės yra susijusios su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 7 komponentu (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos skatinimo reguliavimo sistemos reforma), kurio galutinės tarpinės ir siektinos reikšmės buvo pasiektos prieš pateikiant planą.

Mokesčių srities reforma. Taip pat į ją įtraukti patikslinimai, susiję su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 28 komponentu (Mokesčių sistemos pritaikymas prie dvidešimt pirmojo amžiaus realijų). Priemonę reikia įgyvendinti ne vėliau kaip 2025 m. IV ketv., kad ne vėliau kaip 2028 m. IV ketv. būtų užtikrintas nuolatinis valdžios sektoriaus pajamų padidėjimas, kuris bus vertinamas teikiant stebėsenos ataskaitas. Pagrindinius etapus numatoma užbaigti ne vėliau kaip 2025 m. IV ketv. ir 2028 m. IV ketv.

Viešųjų išlaidų srities reformos. Šios priemonės – papildomi patikslinimai, susiję su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 29 komponentu (Reforma, kuria nustatomas nuolatinis viešųjų išlaidų peržiūros ir vertinimo procesas). Plane numatytomis priemonėmis stiprinami tolesni veiksmai, kurių reikia imtis atsižvelgiant į rekomendacijas, papildomai įsipareigojant priimti reformas, dėl kurių reikalingumo nusprendžiama išlaidų peržiūrų metu ir jas užbaigus, ir iki 2028 m. sumažinant metines išlaidas, o tai vertinama teikiant stebėsenos ataskaitas. Pagrindinius etapus numatoma užbaigti ne vėliau kaip 2026 m. IV ketv., 2027 m. II ketv. ir 2028 m. I ketv.

Žmogiškojo kapitalo srities reformos. Papildomi įsipareigojimai, kuriais siekiama skatinti dualinį profesinį mokymą ir palengvinti užsienyje gimusių gyventojų profesinių kvalifikacijų ir įgūdžių pripažinimą (ypatingą dėmesį skiriant universitetiniam išsilavinimui), siekiant padidinti jų našumą ir indėlį į ekonomikos augimą. Atitinkamus pagrindinius etapus numatoma užbaigti atitinkamai ne vėliau kaip 2025 m. IV ketv., 2027 m. IV ketv. ir 2028 m. IV ketv.

Fizinio kapitalo ir našumo srities reformos. priemonės susijusios su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 13 komponentu (Verslo reguliavimo ir aplinkos gerinimo reforma), kurio galutinės tarpinės ir siektinos reikšmės buvo pasiektos prieš pateikiant planą. Į planą įtraukti papildomi įsipareigojimai, kuriais siekiama didinti įperkamo nuomojamo būsto pasiūlą, taip pat sukurti bendrą sistemą, kuria būtų panaikinti administracinių reikalavimų, taikomų autonominėms sritims ir vietos subjektams, skirtumai. Atitinkamus pagrindinius etapus numatoma užbaigti atitinkamai ne vėliau kaip 2026 m. II ketv. ir 2027 m. IV ketv.

Kovos su mokestiniu sukčiavimu srities reformos. Šios priemonės yra susijusios su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 27 komponentu (Kovos su sukčiavimu įstatymo priėmimo reforma), kurio galutinės tarpinės ir siektinos reikšmės buvo pasiektos prieš pateikiant planą.

Sveikatos priežiūros paslaugų viešųjų išlaidų srities reformos. Papildomi įsipareigojimai, kuriais siekiama pagerinti laikinos neįgalumo išmokos valdymą, kad būtų padidintas viešųjų išlaidų veiksmingumas. Atitinkamą pagrindinį etapą numatoma užbaigti ne vėliau kaip 2025 m. IV ketv.;

(25)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 3 dalį, kiekviena iš reformų ir investicijų, kuriomis grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, yra pakankamai detalizuota, sutelkta laikotarpio pradžioje, įgyvendintina per nustatytą laiką ir galima patikrinti;

(26)

įsipareigojimuose pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kuriais grindžiamas pratęsimas, numatytos reikšmingos reformos ir investicijos, kuriomis siekiama gerinti fiskalinį tvarumą ir didinti ekonomikos augimo potencialą. Be to, Ispanija įsipareigoja tęsti reformų pastangas vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano laikotarpiu ir išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų lygius, pasiektus per ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano taikymo laikotarpį (žr. toliau 5 lentelę). Įsipareigojimas bus stebimas plano įgyvendinimo etapu. Todėl į įsipareigojimus pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą galima atsižvelgti pratęsiant koregavimo laikotarpį, kaip numatyta Reglamento (ES) 2024/1263 36 straipsnio 1 dalies d punkte;

(27)

numatoma, kad reformos ir investicijos, kuriomis grindžiamas pratęsimas, tvariai pagerins Ispanijos ekonomikos augimo ir atsparumo potencialą, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 2 dalies a punkte.

Įvairios reformos ir investicijos plane sugrupuotos pagal keturias pagrindines kryptis, kurių kiekviena daro poveikį potencialiojo BVP lygiui įvairiais kanalais:

Ispanija apskaičiavo, kad vidutinės trukmės laikotarpio plane numatytos reformos ir investicijos, kuriomis grindžiamas pratęsimas, potencialų augimą padidins 3,3 procentinio punkto, palyginti su makroekonominiu bazinio lygio scenarijumi, iš kurių 1,7 procentinio punkto susidaro dėl į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktų reformų ir investicijų, o 1,6 procentinio punkto – dėl papildomų priemonių; didžiausias bendras poveikis bus juntamas laikotarpiu po ekonomikos gaivinimo plano pabaigos (2,1 procentinio punkto 2026–2031 m.). Kelios iš šių reformų ir investicijų įtrauktos į II priedą. Kelios iš šių reformų ir investicijų įtrauktos į II priedą.

Ispanija apskaičiavo poveikį augimui ir atsparumui, taikydama kalibruotus dinaminius stochastinius bendrosios pusiausvyros modelius. Šiuose modeliuose naudojamos kelios prielaidos politikos priemonių poveikiui kalibruoti. Tai, be kita ko: sutarčių trukmės pasikeitimas, įdarbinimo ir atleidimo iš darbo išlaidų mažinimas, darbo jėgos įgūdžių sudėties pakeitimas, verslo kliūčių mažinimas ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių bei iškastinio kuro paklausos ir pasiūlos gerinimas. Apdairu ir patikima tikėtis, kad bendras šių reformų ir investicijų poveikis augimui ir atsparumui bus reikšmingas. Tačiau reikėtų pažymėti, kad pagrindinis kalibravimas susijęs su rizika ir netikrumu. Visų pirma, tai susiję su prielaidomis, kurios daromos dėl priemonių poveikio apimties ir laiko.

(28)

Numatoma, kad reformomis ir investicijomis, kuriomis grindžiamas pratęsimas, bus remiamas fiskalinis tvarumas, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 2 dalies b punkte.

Reformų, kuriomis grindžiamas pratęsimas, poveikį galima svarstyti papildomai. Šiuo atžvilgiu plane nurodyta, kad dėl priemonių struktūrinis pirminis balansas iki 2031 m. iš esmės pagerės: pagerėjimą lems tam tikrų biudžeto priemonių tiesioginis poveikis. II priede nurodomos biudžeto priemonės, kuriomis grindžiamas pratęsimas; numatoma, kad bendras jų poveikis bus 0,6 procentinio punkto BVP. Tikimasi, kad dėl mokestinių priemonių pajamos padidės 0,5 procentinio punkto BVP. Be to, tikimasi, kad atliekant būsimas išlaidų peržiūras bus pagerinti peržiūrų procesai ir įgyvendintos priemonės, kad būtų sumažintas viešųjų išlaidų lygis ir padidintas jų veiksmingumas, o tai turės teigiamą poveikį fiskaliniam tvarumui, taip koregavimo laikotarpiu išlaidas sumažinant 0,1 procentinio punkto BVP. II priede taip pat minimos kitos biudžeto priemonės, tokios kaip kova su mokestiniu sukčiavimu, elektroninė sąskaita faktūra ir su laikinu nedarbingumu susijusios priemonės. Plane parodytas netiesioginis (antrinis) poveikis biudžetui dėl didesnio kitų priemonių ekonominio aktyvumo, apimantis keturis likusius politikos ramsčius, iš viso ne vėliau kaip 2031 m. sutaupant 1,4 procentinio punkto BVP, paskirstytas taip: i) žmogiškasis kapitalas (0,4 procentinio punkto BVP), ii) fizinis kapitalas ir našumas (0,3 procentinio punkto BVP), iii) žalioji pertvarka (0,4 procentinio punkto BVP) ir iv) skaitmeninė transformacija (0,3 procentinio punkto BVP). Kelios iš šių reformų ir investicijų taip pat įtrauktos į II priedą.

(29)

Reformos ir investicijos, kuriomis grindžiamas pratęsimas, skiriamos bendriems ES prioritetams įgyvendinti, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 2 dalies c punkte. Visų pirma į planą įtrauktos reformos ir investicijos, kuriomis siekiama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro naudojimo ir prisidėti prie sąžiningos žaliosios pertvarkos bei užtikrinti energetinį saugumą, taikant atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos skatinimo reguliavimo sistemą. Tikimasi, kad investicijomis, kuriomis siekiama švietimo skaitmeninės transformacijos, bus prisidedama prie sąžiningos skaitmeninės pertvarkos skatinant Ispanijos ekonomikos skaitmenizaciją ir naujų technologijų skverbtį. Be to, investicijomis, kuriomis siekiama didinti darbo jėgos pasiūlos kokybę Ispanijoje ir didinti nuomojamo socialinio būsto pasiūlą, prisidedama prie socialinio ir ekonominio atsparumo, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį, užtikrinant teisingesnį ir įtraukesnį atsigavimą. Ekonominį atsparumą dar labiau sustiprina tiesioginių biudžeto priemonių rinkinys;

(30)

reformomis ir investicijomis, kuriomis grindžiamas pratęsimas, įgyvendinamos aktualios (10) per Europos semestrą pateiktos KŠSR, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 2 dalies d punkte, ir siekiama gerinti viešųjų išlaidų kokybę, veiksmingumą ir teisingumą, visų pirma nustatant viešųjų išlaidų peržiūras ir išlaidų racionalizavimą bei mokestines priemones, kuriomis siekiama didinti efektyvumą, pakankamumą ir mokesčių sistemos teisingumą (taip pat žr. pirmiau). Priėmus reformas, kuriomis siekiama stiprinti ir gerinti reguliavimą ir verslo aplinką Ispanijoje, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ, atsižvelgiama į 2019 ir 2020 m. KŠSR dėl inovacijų ir ekonominės veiklos reguliavimo gerinimo. Šiomis reformomis taip pat prisidedama prie 2020 m. KŠSR gerinti administracinį bendradarbiavimą, be kita ko, taikant diplomų pripažinimo sistemos supaprastinimo priemones. 2019, 2020, 2022 ir 2023 m. KŠSR, kuriose daugiausia dėmesio skiriama energijos vartojimo efektyvumui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimui ir bendros priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, įgyvendinamos sukuriant atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos skatinimo reguliavimo sistemą. Priemonėmis, kuriomis siekiama gerinti laikinų nedarbingumo išmokų valdymą, prisidedama prie 2020 ir 2021 m. KŠSR, kad būtų padidintas sveikatos sistemos atsparumas ir tvarumas, įgyvendinimo. 2019, 2020 ir 2023 m. KŠSR dėl įgūdžių ugdymo remiamos reformomis ir investicijomis, kuriomis siekiama didinti darbo jėgos pasiūlos kokybę Ispanijoje, įskaitant profesinio mokymo priemones, ir supaprastinti diplomų pripažinimo sistemą. Priemonėmis, kuriomis siekiama skatinti statyti įperkamą būstą perduodant žemę investuotojams, prisidedama prie 2019, 2022 ir 2023 m. KŠSR teikti paramą šeimoms ir didinti efektyviai energiją vartojančio socialinio ir įperkamo būsto prieinamumą įgyvendinimo;

(31)

planu užtikrinama, kad būtų išlaikytas planuojamas bendras nacionalinėmis lėšomis finansuojamų viešųjų investicijų, vidutiniškai realizuotų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano laikotarpiu, lygis, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 4 dalyje.

5 lentelė. Plane numatytos nacionalinėmis lėšomis finansuojamos viešosios investicijos (% BVP)

(32)

Galiausiai reformų ir investicijų įsipareigojimai, kuriais grindžiamas pratęsimas, gali būti laikomi derančiais su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu ir partnerystės susitarime, dėl kurio susitarta pagal daugiametę finansinę programą, nustatytais įsipareigojimais, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 4 dalyje. Papildomi mokesčių reformos ir išlaidų peržiūrų patikslinimai tiesiogiai susiję su įsipareigojimais, prisiimtais pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Kelios likusios priemonės yra nepakeisti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įsipareigojimai.

(33)

Apibendrinant vertinama, kad reformos ir investicijos, kuriomis grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, visos kartu atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnyje nustatytus kriterijus. Todėl koregavimo laikotarpis gali būti pratęstas nuo 4 iki 7 metų, kaip numatyta plane;

(34)

be reformų ir investicijų, kuriomis grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, plane aprašomi politikos ketinimai, susiję su kitomis reformomis ir investicijomis, kuriomis siekiama reaguoti į pagrindinius Europos semestro kontekste, visų pirma KŠSR, nustatytus iššūkius ir atsižvelgti į bendrus ES prioritetus. Į planą įtrauktos 44 reformos ir investicijos;

(35)

kalbant apie bendrą sąžiningos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, įskaitant Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytus klimato srities tikslus, prioritetą, į planą įtraukta reforma (įtraukta į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą), kuria siekiama nustatyti nacionalinį skaitmeninės kompetencijos planą, taip pat investicijos, skirtos gyventojų skaitmeninių įgūdžių lygiui gerinti. Į planą įtrauktos reformos ir investicijos, kuriomis siekiama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro naudojimo ir prisidėti prie sąžiningos žaliosios pertvarkos bei užtikrinti energetinį saugumą, pasitelkiant atnaujintą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, kuriame numatytos priemonės, susijusios su energijos kaupimu, atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimu, pasigamintos energijos vartojimo skatinimu ir energijos vartojimo efektyvumu. Tikimasi, kad šiomis priemonėmis bus atsižvelgta į 2019, 2020 ir 2021 m. KŠSR, susijusias su žaliąja pertvarka, skaitmenine transformacija, socialine ir teritorine sanglauda, pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu ir naujos kartos politika;

(36)

kalbant apie bendrą socialinio ir ekonominio atsparumo, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį, prioritetą, į planą įtrauktos tokios reformos, kaip aktyvios darbo rinkos politikos modernizavimas, siekiant stiprinti Ispanijos darbo rinką, spręsti dideles struktūrines problemas, įskaitant didelį struktūrinio ir jaunimo nedarbo lygį, pernelyg paplitusias terminuotas darbo sutartis, žemą užimtumo lygį ir ekonominę bei socialinę nelygybę. Šiomis priemonėmis reaguojama į 2019 ir 2020 m. KŠSR, susijusias su darbo rinkos veikimu, įskaitant darbo sutarčių sistemą, nedeklaruojamą darbą, aktyvią darbo rinkos politiką, paskatas dirbti ir dalyvavimą darbo rinkoje;

(37)

kalbant apie bendrą energetinio saugumo prioritetą, į planą įtraukta reforma, kuria siekiama skatinti energijos kaupimo sprendimų kūrimą. Be to, į planą įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama diegti energijos kaupimo sprendimus pradedant vykdyti paramos ir investicijų iniciatyvas, kuriomis siekiama plėtoti didelio masto kaupimą ir skatinti kaupimą už skaitiklio ir integruotą sektorių lygmeniu. Šiomis priemonėmis ketinama įgyvendinti 2019, 2020, 2022 ir 2023 m. KŠSR, susijusias su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, spartinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, daugiausia dėmesio skiriant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai;

(38)

kalbant apie bendrą gynybos pajėgumų prioritetą, į planą kitos reformos ir investicijos neįtrauktos;

(39)

plane pateikiama informacija apie suderinamumą ir, jei reikia, papildomumą su Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu. Plane trumpai nurodyta, kad į planą įtrauktomis reformomis ir investicijomis reaguojama į pagrindinius iššūkius, nustatytus Europos semestro kontekste, ir atsižvelgiama į bendrus Sąjungos prioritetus, be to, jomis tęsiami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane patvirtinti veiksmai;

(40)

plane pateikiama Ispanijos viešųjų investicijų poreikių, susijusių su bendrais ES prioritetais, apžvalga. Kalbant apie sąžiningą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, plane pabrėžiama, kad reikia investuoti į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą, elektrifikavimą, energijos kaupimą, žiedinę ekonomiką ir atsparumą visuose ekonomikos sektoriuose, taip pat į pažangiąsias technologijas, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą ir duomenų analitiką, ir gerinti skaitmeninį junglumą visoje šalyje. Kalbant apie socialinį ir ekonominį atsparumą, plane pabrėžiama, kad reikia investuoti į integracinį ir tvarų augimą modernizuojant švietimą, didinant įsidarbinimo galimybes, stiprinant socialinės apsaugos sistemas, remiant MVĮ ištekliais ir finansavimu ir didinant konkurencingumą tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis. Kalbant apie energetinį saugumą, plane pabrėžiama, kad reikia mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro investicijas skiriant energetikos infrastruktūrai plėtoti ir efektyvumui įvairiuose sektoriuose didinti. Kalbant apie gynybos pajėgumų stiprinimą, plane pabrėžiama, kad Ispanija laikosi NATO įsipareigojimų;

(41)

apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Ispanijos planas atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimus.

(42)

Taryba palankiai vertina Ispanijos vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą ir mano, kad jo visapusiškas įgyvendinimas padėtų užtikrinti patikimus viešuosius finansus ir remti valstybės skolos tvarumą, taip pat tvarų ir integracinį augimą;

(43)

Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos atliktą plano vertinimą. Tačiau Taryba prašo Komisijos pateikti būsimų planų vertinimą atskirame dokumente, o ne Komisijos rekomendacijose dėl Tarybos rekomendacijų;

(44)

Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos atliktą grynųjų išlaidų plano vertinimą ir pagrindines plane pateiktas makroekonomines prielaidas, be kita ko, susijusias su išankstinėmis Komisijos gairėmis, taip pat į plano grynųjų išlaidų plano poveikį valdžios sektoriaus deficitui ir skolai. Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, kad makroekonominės ir fiskalinės prielaidos, nors kai kuriais atvejais skiriasi nuo Komisijos prielaidų, be kita ko, siekiant atsižvelgti į atnaujintus makroekonominius ir fiskalinius duomenis, iš esmės yra tinkamai pagrįstos ir paremtos patikimais ekonominiais argumentais. Taryba atkreipia dėmesį į plano plačią fiskalinę strategiją ir perspektyvai kylančią riziką, kuri galėtų turėti įtakos makroekonominio scenarijaus realizavimui ir pagrindinėms prielaidoms bei plano grynųjų išlaidų plano įgyvendinimui. Visų pirma Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad makroekonominė prognozė, kuria grindžiamas 2025 m. ir 2026 m. planas, atitinka oficialias projekcijas ir kad jas patvirtino Ispanijos nepriklausoma fiskalinė taryba (AIReF), ir atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Komisijos vertinimu, apskritai vidutinis BVP defliatoriaus augimas per visą projekcijos laikotarpį (2025–2041 m.) plane yra šiek tiek mažesnis nei pagal Komisijos prielaidas. Taryba palankiai vertina tai, kad planas buvo aptartas su Parlamentu. Taryba taip pat pažymi, kad geopolitinė rizika gali daryti spaudimą gynybos išlaidoms;

(45)

Taryba tikisi, kad Ispanija bus pasirengusi prireikus pakoreguoti savo fiskalinę strategiją, kad užtikrintų savo grynųjų išlaidų plano įgyvendinimą. Taryba yra pasiryžusi atidžiai stebėti ekonominius ir fiskalinius pokyčius, įskaitant pokyčius, kuriais grindžiamas plano scenarijus;

(46)

Taryba mano, kad būtina laiku iki kito fiskalinės priežiūros etapo surengti tolesnes diskusijas siekiant bendro sutarimo dėl bendrų grynųjų išlaidų augimo tempų poveikio metinei priežiūrai;

(47)

Taryba pritaria Ispanijos vidutinės trukmės laikotarpio plane pateiktiems reformų ir investicijų įsipareigojimams, kuriais grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas ir palankiai vertina pastangas kiekybiškai įvertinti poveikį augimui ir fiskaliniam tvarumui. Taryba pritaria Komisijai, kad šie Ispanijos pateikti reformų ir investicijų įsipareigojimai pateisina koregavimo laikotarpio pratęsimą nuo 4 iki 7 metų. Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, kuriame nurodoma, kad reformos ir investicijos, kuriomis grindžiamas pratęsimas, bendrai atitinka 14 straipsnyje išdėstytus kriterijus, taip pat atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2024/1263 36 straipsnio 1d dalyje išdėstytą pereinamojo laikotarpio nuostatą. Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, kuriame nurodoma, kad reformų ir investicijų įsipareigojimai turėtų tvariai padidinti ekonomikos augimo potencialą ir atsparumą ir remti fiskalinį tvarumą. Taryba rekomenduoja Ispanijai visapusiškai įgyvendinti reformų ir investicijų įsipareigojimus, kad būtų išlaikytas koregavimo laikotarpio pratęsimas;

(48)

Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą reformų ir investicijų poreikių bei ketinimų, taip pat reformų ir investicijų įsipareigojimų, kuriais grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, vertinimo, kuriais reaguojama į pagrindinius Europos semestro kontekste nustatytus iššūkius, aprašymą ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tokių reformų ir investicijų įgyvendinimą. Remdamasi Komisijos pateiktomis ataskaitomis Taryba įvertins tokias reformas bei investicijas ir stebės jų įgyvendinimą Europos semestro kontekste;

(49)

Taryba laukia Ispanijos parengtų metinių pažangos ataskaitų, kuriose visų pirma pateikiama informacija apie pažangą įgyvendinant Tarybos nustatytą grynųjų išlaidų planą ir platesnio masto reformų bei investicijų įgyvendinimą Europos semestro kontekste, taip pat reformų ir investicijų, kuriomis grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, įgyvendinimą;

(50)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 17 straipsnį Taryba Ispanijai turėtų rekomenduoti plane nustatytą grynųjų išlaidų planą ir turėtų būti pritarta reformoms ir investicijoms, kuriomis grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas iki 7 metų,

1.

2.