(1)

2004 m. birželio 15 d. laišku Jungtinės Karalystės pilietis pranešė Komisijai apie neteisėtą pagalbą, skirtą Šetlando salų tarybos, kuri yra valstybės institucija Jungtinės Karalystės Šetlando salose. 2004 m. rugpjūčio 24 d., 2005 m. vasario 4 d., 2005 m. gegužės 11 d. ir 2005 m. gruodžio 16 d. raštais Komisija paprašė Jungtinės Karalystės pateikti informacijos apie tokią pagalbą. Jungtinė Karalystė pateikė Komisijai informaciją 2004 m. gruodžio 10 d., 2005 m. balandžio 6 d., 2005 m. rugsėjo 8 d. ir 2006 m. sausio 31 d. raštais.

(2)

2006 m. rugsėjo 13 d. raštu Komisija pranešė Jungtinei Karalystei apie savo sprendimą dėl tos pagalbos pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. Jungtinė Komisija savo pastabas apie pagalbą pateikė 2006 m. spalio 16 d. raštu.

(3)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas 2006 m. lapkričio 30 d.Oficialiajame Europos Sąjungos leidinyje (3). Komisija paprašė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas apie pagalbą. Pastabų nebuvo gauta.

(4)

Šetlando salų taryba skyrė išmokas žuvininkystės sektoriui pagal dvi bendrąsias pagalbos priemones – pagalbą žvejybos ir perdirbimo sektoriui ir pagalbą žuvų auginimo sektoriui, iš esmės taikydama kelias nuo aštuntojo dešimtmečio galiojančias skirtingas pagalbos schemų rūšis. Viena jų buvo vadinamoji pagalbos asmenims, pirmą kartą tampančiais akcininkais, taikoma schema (toliau – schema). Pagal šią schemą, galiojusią nuo 1982 m. iki 2005 m. sausio 14 d., išmokas galima buvo skirti kaip indėlį į savąjį finansinį indėlį, skirtą eksploatuojamų arba naujų žvejybos laivų akcijoms pirkti. Pagalba buvo skiriama tiktai asmenims, vyresniems negu 18 metų, dar neįsigijusiems žvejybos laivų akcijų.

(5)

Pagal šią pagalbos priemonę buvo finansuojama 50 % akcijų įsigijimo išlaidų, paprastai daugiausiai 7 500 GBP buvo skiriama įsigyti eksploatuojamiems laivams ir 15 000 GBP – naujiems laivams. Likusius 50 % turėjo finansuoti gavėjai savo lėšomis – iš santaupų arba paėmę šeimos paskolą. Pagalbos suma negalėjo viršyti 25 % laivo vertės.

(6)

Pagalba buvo skiriama su sąlyga, kad ateinančius penkerius metus laivas visą laiką žvejos, o gavėjas penkerius metus nuo pagalbos gavimo dienos bus laivo bendrasavininkis.

(7)

Komisijai kilo didelių abejonių dėl to, ar pagal schemą skirta pagalba asmenims, pirmą kartą įsigyjantiems naudoto laivo dalį, gali būti suderinama su reikalavimais, nustatytais atitinkamai 1994, 1997 ir 2001 m. Žuvininkystei ir akvakultūrai skirtos valstybės pagalbos nagrinėjimo gairių 2.2.3.3 punkte (4). Visų pirma Komisija abejojo dėl schemos suderinamumo su sąlyga skirti pagalbą tiktai ne senesniems kaip 10 (5) arba atitinkamai 20 (6) metų laivams, kuriuos dar būtų galima naudoti bent dešimt metų. Be to, Komisija abejojo dėl schemos pagalbos tarifo – 25 % faktinių laivo įsigijimo išlaidų, kuris, regis, neatitinka 2001 m. gairių, taikomų esamoms pagalbos schemoms nuo 2001 m. liepos 1 d. ir leidžiančių taikyti tarifą, kuris yra tiktai iki 20 % pagalbos (7).

Dėl naujo laivo dalies įsigijimui skirtos pagalbos Komisija manė, kad veikiausiai schema nebuvo paremta žvejybos laivyno dydžiui nustatytu rekomenduojamu lygiu, higienos ir saugumo reikalavimais, įpareigojimu registruoti laivą laivyno registre pagal 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2792/1999, nustatančio išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriui taisykles ir tvarką (8), iš dalies pakeisto 2002 m. gruodžio 20 d. Reglamentu (EB) Nr. 2369/2002 (9), 6, 7, 9 ir 10 straipsniuose ir III priede nustatomas sąlygas. Be to, panašu, kad schemoje nebuvo jokių nuostatų dėl papildomų reikalavimų, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 2792/1999, iš dalies pakeistame Reglamentu (EB) Nr. 2369/2002.

(8)

Jungtinė Karalystė savo 2006 m. spalio 16 d. atsakyme pateikė daugiau informacijos apie pagalbą, skirtą pagal schemą. Ji nurodė, kad visa pagal schemą skirta pagalba buvo 581 750 GBP, o ne 8 000 000 GBP, kaip nurodė Komisija savo sprendime pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. Jungtinė Karalystė taip pat nurodė, kad po 2001 m. liepos 1 d. nauja pagalba įsigyti naujiems laivams nebuvo skirta ir todėl klausimas dėl schemos nesuderinamumo po tos datos nėra tinkamas.

(9)

Dėl naudotų laivų dalies įsigijimui skirtos pagalbos Jungtinė Karalystė patvirtino, kad schemoje nėra jokios sąlygos dėl laivo amžiaus ir nėra nuostatos, kuri reikalautų, kad laivai dar turi būti tinkami naudoti mažiausiai dešimt metų. Tačiau Jungtinė Karalystė pareiškė, kad schemoje buvo sąlyga dėl penkerių metų išmokos ir ta nuostata buvo numanomas įpareigojimas, kad laivas bus naudojamas žvejybai bent tuo laikotarpiu.

(10)

Jungtinė Karalystė pateikė sąrašą, į kurį buvo įtraukti visi 78 individualios pagalbos skyrimo atvejai, kai kiekviena pagalba, skirta nuo 1996 m. balandžio 25 d. iki 2003 m. liepos 15 d. naudoto laivo dalies įsigijimui, buvo 7 500 GBP, ir nurodė pagalbos gavėją, laivo pavadinimą ir amžių. Pagalbos tarifas buvo 0,12 – 25 %. Po 2001 m. sausio 1 d. buvo taikomas pagalbos tarifas, ne didesnis kaip 3,75 %.

(11)

Jungtinė Karalystė nurodė, kad 36 iš tų 78 pagalbos skyrimo atvejų galima laikyti reikalavimų neatitinkančiais atvejais, tačiau 28 iš tų atvejų išmokos buvo susigrąžintos arba vyko susigrąžinimo procedūra nes konkretus laivas buvo prarastas, laikinai areštuotas, parduotas arba juo nustota naudotis. Dviem iš aštuonių kitų atvejų išmokų nebuvo bandoma susigrąžinti, nes laivai prarasti praėjus penkeriems metams po išmokų skyrimo. Todėl Jungtinė Karalystė padarė išvadą, kad yra tiktai šeši galimai reikalavimų neatitinkantys išmokų skyrimo atvejai, susiję su vis dar eksploatuojamais laivais ar kitais laivais, kuriems perėjo aptariamos išmokos teikiama nauda.

(12)

Pagaliau Jungtinė Karalystė pareiškė, kad jei Komisija priimtų nepalankų sprendimą, neturi būti reikalaujama susigrąžinti iki 2003 m. birželio 3 d. skirtos pagalbos, nes tai prieštarautų teisėtų lūkesčių apsaugos principui. Šiuo požiūriu Jungtinė Karalystė rėmėsi 2003 m. birželio 3 d. Komisijos sprendimu 2003/612/EB dėl paskolų žvejybos kvotų pirkimui Šetlando salose (Jungtinė Karalystė) (10) ir 2005 m. gruodžio 7 d. Komisijos sprendimu 2006/226/EB dėl Shetland Leasing and Property Developments Ltd investicijos į Šetlando salas (Jungtinė Karalystė) (11) teigdama, kad iki 2003 m. birželio 3 d. Šetlando salų taryba teisėtai manė, kad tokiai pagalbai naudojamos lėšos yra privačios, o ne viešos.

(13)

Visų pirma reikia nustatyti, ar priemonę galima laikyti valstybės pagalba, ir jei taip, tai ar ji suderinama su bendrąja rinka.

(14)

Pagalba buvo skirta tam tikroms žuvininkystės sektoriaus įmonėms, todėl ji yra atrankinio pobūdžio. Šetlando salų taryba pagalbą skyrė iš valstybės išteklių, o ja pasinaudojo įmonės, kurios vykdo veiklą tiesiogiai konkuruodamos su kitomis žuvininkystės sektoriaus įmonėmis, esančiomis Jungtinėje Karalystėje ir kitose valstybėse narėse. Dėl šios priežasties pagalba iškreipia arba kelia pavojų iškreipti konkurenciją ir yra valstybės pagalba kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnyje.

(15)

Pasak Jungtinės Karalystės, dvi ketvirtojoje konstatuojamojoje dalyje nurodytos bendrosios schemos buvo taikomos prieš Jungtinei Karalystei įstojant į Europos ekonominę bendriją. Tačiau Komisija pažymi, kad iš pateiktos informacijos matyti, kad schema, taikyta asmenims, pirmą kartą tampančiais akcininkais, pradėta įgyvendinti 1982 m. Bet kokiu atveju nesant ankstesnių įrašų Jungtinė Karalystė negalėjo pateikti įrodymų, kad pagalbos priemonės buvo pradėtos taikyti iki Jungtinei Karalystei įstojant į Bendriją. Be to, Jungtinė Karalystė patvirtino, kad metams bėgant schemos buvo pakeistos ir apie tuos pakeitimus Komisijai niekada nebuvo pranešta pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį (buvusi 93 straipsnio 3 dalis). Todėl pagalbą reikia laikyti nauja pagalba.

(16)

Reglamentas (EB) Nr. 659/1999 nenustato jokio senaties termino neteisėtos pagalbos nagrinėjimui, kaip apibrėžta jo 1 straipsnio f punkte, būtent pagalbai, įgyvendintai anksčiau negu Komisija gali daryti išvadą dėl jos suderinamumo su bendrąja rinka. Tačiau šio reglamento 15 straipsnyje nurodyta, kad Komisijos įgaliojimui reikalauti susigrąžinti pagalbą taikomas dešimties metų senaties terminas ir jis prasideda tą dieną, kurią neteisėta pagalba buvo skirta gavėjui, o senaties terminą nutraukia bet koks Komisijos veiksmas. Tad Komisija mano, kad šiuo atveju nebūtina nagrinėti pagalbos, kuriai taikomas senaties terminas, būtent pagalbos, skirtos praėjus daugiau kaip dešimt metų iki Komisija ėmėsi kokios nors priemonės jos atžvilgiu.

(17)

Komisija mano, kad šiuo atveju senaties terminą ji nutraukė 2004 m. rugpjūčio 24 d., paprašiusi Jungtinės Karalystės pateikti informaciją. Todėl senaties terminas taikomas pagalbai, kuri gavėjams buvo skirta iki 1994 m. rugpjūčio 24 d. Dėl šios priežasties Komisija vertindama apsiribojo pagalba, skirta nuo 1994 m. rugpjūčio 24 d. iki 2005 m. sausio mėn.

(18)

Valstybės pagalbą galima pripažinti suderinama su bendrąja rinka, jeigu ji atitinka vieną iš EB sutartyje nustatytų išimčių. Kalbant apie valstybės pagalbą žuvininkystės sektoriuje laikoma, kad valstybės pagalbos priemonės yra suderinamos su bendrąja rinka, jeigu jos neprieštarauja Gairių dėl valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai patikrinimo sąlygomis. 2004 m. gairių 5.3 punkto antrojoje pastraipoje sakoma: „Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio f punktu apibrėžta neteisėta pagalba bus vertinama remiantis tuo laikotarpiu, kai įsigaliojo administracinis aktas, kuriuo buvo nustatyta pagalba, galiojančiomis gairių nuostatomis“. Tai atitinka ir bendrąsias taisykles, nurodytas Komisijos pažymoje dėl neteisėtos valstybės pagalbos vertinimui taikomų taisyklių nustatymo (12). Tad pagalbą reikia vertinti pagal jos suderinamumą su 1994, 1997 ir 2001 m. gairėmis.

(19)

Dėl naujų laivų akcijų įsigijimui skirtos pagalbos Komisija savo sprendime pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą nurodė, kad pagalbą, skirtą iki 2001 m. liepos 1 d., galima laikyti suderinama su bendrąja rinka. Tačiau po tos dienos schemos sąlygos jau neatrodė suderinamos su taikomomis sąlygomis, todėl Komisijai kilo didelių abejonių dėl pagalbos, kuri buvo skirta po tos dienos, suderinamumo su bendrąja rinka.

(20)

Iš Jungtinės Karalystės pateiktos informacijos matyti, kad po 2001 m. liepos 1 d. pagalba naujo laivo daliai įsigyti nebuvo skiriama ir nuo 2005 sausio 14 d. schema nebegalioja.

(21)

Pagal 1994, 1997 ir 2001 m. gairių 2.2.3.3 punktą pagalbą galima laikyti suderinama su bendrąja rinka tiktai tada, kai laivą galima eksploatuoti dar bent dešimt metų. Be to, pagal 1994 ir 1997 m. gaires laivas turi būti ne senesnis kaip dešimt metų, o pagal 2001 m. gaires – ne senesnis kaip dvidešimt metų.

(22)

Schemoje nėra sąlygų dėl laivų amžiaus ir Jungtinė Karalystė patvirtino, kad jokios kitos sąlygos arba veiksmai nebūtų galėję užtikrinti suderinamumo su šia sąlyga. Be to, pagal šią schemą nereikalaujama, kad laivus dar būtų galima naudoti mažiausiai dešimt metų. Todėl schema aiškiai nesuderinama su 1994, 1997 ir 2001 m. gairėmis.

(23)

Tokio nesuderinamumo negalėtų panaikinti schemos reikalavimas laikyti laivo akcijas bent penkerius metus ir tą laiką naudoti laivą žvejybai. Ši nuostata tiktai užtikrino, kad laivai bus eksploatuojami pirmuosius penkerius metus, t. y. tik pusę gairėse nurodyto laiko.

(24)

Taigi manoma, kad pagalba, skirta pagal schemą naudoto laivo dalies įsigijimui, nesuderinama su bendrąja rinka.

(25)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalį, jeigu suteikus neteisėtą pagalbą priimami nepalankūs sprendimai, Komisija turi nuspręsti, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, būtinų pagalbai išieškoti iš gavėjo.

(26)

Jungtinė Karalystė pareiškė, kad Komisija neturi reikalauti susigrąžinti pagalbą, jeigu tai prieštarautų teisėtų lūkesčių apsaugos principui, ir tvirtino, kad toks principas taikytinas šiam atvejui.

(27)

Lėšos, skirtos finansavimui pagal schemą, yra tokios pačios kaip lėšos, naudotos pagalbai, kuriai taikomi Komisijos sprendimuose 2003/612/EB ir 2006/226/EB priimti nepalankūs sprendimai, kaip nurodyta šio sprendimo 12 konstatuojamojoje dalyje. Tais atvejais Komisija manė, kad tas lėšas reikėjo laikyti valstybės ištekliais kaip nurodyta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Kartu Komisija pripažino, kad esant ypatingoms aptariamų atvejų aplinkybėms Šetlando valdžios institucijų ir susijusių institucijų atžvilgiu atsirado teisėti lūkesčiai dėl aptariamų lėšų privatumo esant susijusių elementų deriniui, kuris trukdo susigrąžinti nesuderinamą valstybės pagalbą.

(28)

Tačiau Komisija mano, kad šiuo atveju elementų, į kuriuos atsižvelgiama Sprendimuose 2003/612/EB ir 2006/226/EB, negalima taikyti tokiu pačiu būdu, o teisėtų lūkesčių negalėjo atsirasti. Komisija visų pirma atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės veiksmus ir teiginius, aiškiai rodančius, kad atitinkamu pagalbos skyrimo metu atsakingos valdžios institucijos buvo įsitikinusios, kad schema faktiškai yra valstybės pagalbos schema ir taikomos valstybės pagalbą reglamentuojančios taisyklės.

(29)

Darydama tokią išvadą Komisija pažymi, kad kitaip negu pagalba, kuriai taikomi Sprendimai 2003/612/EB ir 2006/226/EB, aptariama schema buvo sukurta kaip įprasta pagalbos schema, susijusi su tiesioginėmis žvejams skirtomis išmokomis, kurias skyrė Šetlando salų taryba. Be to, ypatingos šio atvejo aplinkybės aiškiai rodo Jungtinę Karalystę manius, kad turi būti taikomos valstybės pagalbą reglamentuojančios taisyklės, nes Komisijai pagal Bendrijos įsipareigojimus teikiamose metinėse pagalbos ataskaitose Jungtinė Karalystė visada nurodydavo išlaidas, patirtas pagal schemą. Atsakydama į Komisijos pateiktus klausimus Jungtinė Karalystė savo 2004 m. gruodžio 10 d. rašte nurodė, kad „daugelį metų išmokos pagal schemas buvo įtrauktos į metinį valstybės pagalbos aprašymą ir, kaip reikalaujama, siunčiamos Komisijai kasmet“, o 2005 m. balandžio 6 d. rašte nurodė, kad „daugelį metų mano valdžios institucijos sąžiningai vykdė veiklą tikėdamos, kad schemos atitinka valstybės pagalbai taikomas gaires“.

(30)

Atsižvelgdama į šiuos teiginius ir aplinkybes Komisija mano, kad reikalavimo išieškoti pagalbą negalima laikyti prieštaraujančiu bendrajam Bendrijos teisės principui. Todėl remdamasi Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalimi Komisija mano, kad Jungtinė Karalystė turi imtis visų priemonių, būtinų pagalbai iš schemos gavėjų susigrąžinti (be tų veiksmų, kurių jau ėmėsi), nepažeisdama atvejų, kurie patenka į 2007 m. liepos 24 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 875/2007 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai žuvininkystės sektoriuje ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1860/2004 (13) sritį.

(31)

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 2 dalį norint užtikrinti veiksmingos konkurencijos atkūrimą, išieškotina pagalba turi apimti palūkanas. Palūkanų norma taikoma pagrindinei sumai ir susikaupusioms palūkanoms, kaip nurodyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 (14) V skyriuje. Todėl Jungtinė Karalystė turi užtikrinti, kad įvykdytas ar dar vykdomas išieškojimas atitiktų šią sąlygą, o jeigu tokios palūkanos nebuvo įtrauktos į išieškomą sumą, imtis reikiamų priemonių išieškoti iš gavėjų atitinkamą palūkanų sumą.

(32)

Komisija prašys Jungtinės Karalystės grąžinti pridėtą klausimyną su klausimais apie dabartinę išieškojimo procedūros būseną ir sudaryti gavėjų, kuriems taikytinas išieškojimas, sąrašą.

(33)

Remdamasi IV skirsnyje atliktu vertinimu Komisija daro išvadą, kad Jungtinė Karalystė pažeisdama EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį neteisėtai skyrė pagalbą pagal schemą.

(34)

Komisija mano, kad pagal schemą skirta pagalba nesuderinama su bendrąja rinka, nes ji susijusi su pagalba, skirta pirmą kartą įsigyjant naudoto žvejybos laivo akcijas.

(35)

Kadangi po 2001 m. liepos 1 d. pagalba pirmą kartą įsigyjant naujo žvejybos laivo akcijų nebuvo skiriama, visa pagal schemą skirta pagalba laikoma suderinama su bendrąja rinka,