BENDROJO TEISMO (dešimtoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. spalio 16 d. ( *1 )
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Sąjungos patirtos žalos atlyginimas – Reikalavimo išieškojimas įskaitymo būdu – Senaties terminas – Taikytina teisė – Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 98 straipsnio 2 dalies antra pastraipa – „Įprastų aplinkybių“ sąvoka – Ankstesnis oficialus sprendimas, nustatantis reikalavimą, dėl kurio pareikštas ieškinys“
Byloje T‑494/23
HG, atstovaujamas avocate L. Levi,
ieškovas,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą T. Bohr ir L. Hohenecker,
atsakovę,
BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji išplėstinė kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė O. Porchia, teisėjai M. Jaeger, L. Madise (pranešėjas), P. Nihoul ir S. Verschuur,
kancleris V. Di Bucci,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
atsižvelgęs į tai, kad bylos šalys per tris savaites po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nepateikė prašymo surengti teismo posėdį, ir pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalį nusprendęs priimti sprendimą be žodinės proceso dalies,
priima šį
Sprendimą
|
1 |
SESV 270 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovas HG prašo, pirma, panaikinti šiuos Europos Komisijos sprendimus: 2022 m. spalio 10 d. Sprendimą (BUDG.C.4.001/AM/444), 2022 m. spalio 13 d. Sprendimą (BUDG.C.4.001/PRS/444), 2022 m. lapkričio 11 d. Sprendimą (BUDG.C.4.001/AM/444_3), 2022 m. gruodžio 12 d. Sprendimą (BUDG.C.4.001/AM/444_4), 2023 m. sausio 9 d. Sprendimą (BUDG.C.4.001/AM/444_5), 2023 m. sausio 19 d. Sprendimą (BUDG.C.4.001/PRS/444_6), 2023 m. vasario 9 d. Sprendimą (BUDG.C.4.001/LM/444), 2023 m. kovo 10 d. Sprendimą (BUDG.C.4.001/LM/444) ir 2023 m. balandžio 11 d. Sprendimą (BUDG.C.4.001/PRS/444) dėl su juo susijusių reikalavimų įskaitymo (toliau – ginčijami sprendimai) ir, antra, priteisti iš Komisijos susigrąžintas sumas (24092,59 EUR) ir delspinigius. |
Faktinės aplinkybės
|
2 |
2015 m. vasario 10 d. sprendimu (toliau – 2015 m. vasario 10 d. sprendimas) Komisija skyrė ieškovui – vienam iš savo pareigūnų – drausminę nuobaudą ir nurodė jam pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 22 straipsnio pirmą pastraipą atlyginti Europos Sąjungos patirtą 108596,35 EUR žalą. Tas sprendimas, kurį ieškovas ginčijo, įsigaliojo 2015 m. kovo 1 d. |
|
3 |
2021 m. gruodžio 15 d. Sprendimu HG / Komisija (T‑693/16 P-RENV-RX, EU:T:2021:895) Bendrasis Teismas, be kita ko, sumažino iš ieškovo sprendimo paskelbimo dieną reikalaujamą atlyginti žalą iki 80000 EUR, motyvuodamas tuo, kad Komisija prisidėjo prie žalos atsiradimo. Dėl to sprendimo ieškovo pateiktas apeliacinis skundas buvo atmestas dėl to, kad Teisingumo Teismas akivaizdžiai neturėjo jurisdikcijos (2022 m. birželio 30 d. Nutartis HG / Komisija, C‑150/22 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2022:523). |
|
4 |
Nuo 2015 m. vasario 10 d. sprendimo priėmimo iki 2021 m. gruodžio 15 d. Sprendimo HG / Komisija (T‑693/16 P-RENV-RX, EU:T:2021:895) paskelbimo ieškovui nebuvo išsiųstas joks debeto pranešimas. Komisijos atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas išsiuntė ieškovui 2022 m. kovo 3 d. debeto pranešimą dėl 80000 EUR sumos, nurodęs 2022 m. balandžio 19 d. mokėjimo terminą. Ieškovo 2022 m. kovo 18 d. pateiktą prašymą atšaukti šį pranešimą, motyvuojant penkerių metų senaties terminu, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas atmetė 2022 m. balandžio 1 d. elektroniniu laišku. 2022 m. gegužės 30 d. ieškovas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį pateikė skundą dėl sprendimo išieškoti 80000 EUR sumą. 2022 m. gegužės 31 d. pareiškėjas gavo apskaitos pareigūno priminimo laišką. Vėliau vyko susirašinėjimas su apskaitos pareigūnu, kol 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimu paskyrimų tarnyba atmetė 2022 m. gegužės 30 d. skundą kaip nepriimtiną. |
|
5 |
Nuo 2022 m. spalio 10 d. ieškovui buvo pateikiami paeiliui priimti apskaitos pareigūno sprendimai išskaityti jo skolą ar kitus reikalavimus Komisijai iš jo darbo užmokesčio. Buvo išskaičiuojama 3350 EUR suma iš mėnesinio atlyginimo, kartu su visų komandiruočių išlaidų atlyginimu. Ieškovas pateikė skundus dėl šių sprendimų; skundai buvo atmesti 2023 m. gegužės 5 d. sprendimu. Tame sprendime paskyrimų tarnyba, be kita ko, nurodė, kad penkerių metų senaties terminas, kurį ieškovas nurodė remdamasis 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018, p. 1, toliau – 2018 m. Finansinis reglamentas), netaikytinas situacijai, kurią, jos nuomone, reglamentuoja 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012, p. 1, toliau – 2012 m. Finansinis reglamentas). Minėta institucija priduria, kad, nesant taikytino senaties termino, šiomis aplinkybėmis nebuvo pažeistas principas, reikalaujantis, kad administracija imtųsi veiksmų per protingą terminą. |
|
6 |
2023 m. rugpjūčio 10 d. ieškovas pareiškė ieškinį šioje byloje, be kita ko, prašydamas, kaip nurodyta šio sprendimo 1 punkte, panaikinti ginčijamus sprendimus. Panašūs vėlesni sprendimai nėra šio ieškinio dalykas. |
Šalių reikalavimai
|
7 |
Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
|
|
8 |
Komisija Bendrojo Teismo prašo:
|
Dėl reikalavimo panaikinti
|
9 |
Ieškovas prašo panaikinti ginčijamus sprendimus ir prireikus 2023 m. gegužės 5 d. sprendimą atmesti jo skundus. Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad reikalavimu panaikinti, formaliai pateiktu dėl sprendimo atmesti skundą, pateiktą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, siekiama kreiptis į Bendrąjį Teismą dėl akto, dėl kurio pateiktas skundas, jeigu šio reikalavimo turinys nėra savarankiškas (žr. 2018 m. sausio 16 d. Sprendimo SE / Taryba, T‑231/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:3, 21 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 1989 m. sausio 17 d. Sprendimo Vainker / Parlamentas, 293/87, EU:C:1989:8, 8 punktą). |
|
10 |
Nagrinėjamu atveju reikalavimas panaikinti sprendimą atmesti skundus neturi savarankiško turinio, nes tuo sprendimu patvirtinami ginčijami sprendimai, ieškovo situacija nebuvo iš naujo išnagrinėta atsižvelgiant į naujas teisines ar faktines aplinkybes ir tuo sprendimu ginčijami sprendimai nebuvo iš dalies pakeisti ar papildyti. Todėl ieškovo pateiktas reikalavimas panaikinti turi būti suprantamas kaip pateiktas dėl ginčijamų sprendimų (šiuo klausimu žr. 2017 m. balandžio 24 d. Sprendimo HF / Parlamentas, T‑584/16, EU:T:2017:282, 71 ir 72 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). |
|
11 |
Grįsdamas prašymą dėl panaikinimo ieškovas remiasi trimis pagrindais Jis nurodo 2018 m. Finansinio reglamento 98, 100, 101 ir 102 straipsnių pažeidimą, protingo termino laikymosi principo pažeidimą, gero administravimo principo ir rūpestingumo pareigos pažeidimą. |
Dėl ieškinio pagrindo, grindžiamo 2018 m. Finansinio reglamento 98, 100, 101 ir 102 straipsnių pažeidimu
|
12 |
Ieškovas iš esmės teigia, kad pagal 2018 m. Finansinio reglamento 98 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą yra suėjęs ieškinio senaties terminas, nes 2022 m. kovo 3 d. debeto pranešimas nebuvo parengtas per šioje nuostatoje numatytą penkerių metų laikotarpį nuo tada, kai Komisija galėjo pareikšti savo reikalavimą. Tai reiškia, kad atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, kaip numatyta šio reglamento 101 straipsnio 2 dalies b punkte, turėjo atsisakyti susigrąžinti nustatytą gautiną sumą, nes „gautina suma negali būti susigrąžinta dėl <…> vėlavimo išsiųsti debetinį dokumentą 98 straipsnio 2 dalyje apibrėžtomis sąlygomis“. |
|
13 |
Ieškovas mano, kad 2018 m. Finansinio reglamento taikytinumas matyti iš ginčijamų sprendimų, kuriuose jis nurodytas kaip teisinis pagrindas. Tai, kad vėlesniuose nei šioje byloje nagrinėjamuose sprendimuose dėl įskaitymo jis taip pat minimas kaip teisinis pagrindas, patvirtina Komisijos valią nagrinėjamus sprendimus priimti šiuo pagrindu. Komisija neturi galimybės pakeisti teisinio pagrindo skundo nagrinėjimo procedūros etape, kaip ji tai padarė 2023 m. gegužės 5 d. sprendime atmesti jos skundus, pakeisdama iš pradžių taikytą teisinį pagrindą 2012 m. Finansiniu reglamentu, kuriame nenustatytas debeto pranešimo priėmimo terminas. Iš teisinio saugumo principo matyti, kad galimybė pakeisti sprendimo motyvus skundo nagrinėjimo etape negali būti suprantama kaip leidžianti pakeisti sprendimo teisinį pagrindą. |
|
14 |
Ieškovas priduria, kad Komisijos reikalaujama suma buvo tikrai patvirtinta, nustatyto dydžio ir suėjusio termino nuo 2015 m. vasario 10 d. sprendimo priėmimo. Reikalaujamos sumos tikrumas nebuvo kvestionuojamas jį ginčijant, ypač teismine tvarka, ir nesustabdė termino debeto pranešimui parengti. Jos patvirtinimui įtakos neturėjo tai, kad 2015 m. vasario 10 d. sprendime nustatyta skolos suma buvo sumažinta 2021 m. gruodžio 15 d. Sprendime HG / Komisija (T‑693/16 P-RENV-RX, EU:T:2021:895). Tai lėmė ne tai, kad atsirado naujas reikalavimas, o tai, kad buvo sumažintas esamas reikalavimas. Galiausiai dėl ieškovo prieštaravimo terminas debeto pranešimui parengti nebuvo sustabdytas. |
|
15 |
Komisija nesutinka su 2018 m. Finansinio reglamento taikymu ir teigia, kad turi būti taikomas 2012 m. Finansinis reglamentas, kuriame nenumatytas debeto pranešimo pateikimo terminas. |
|
16 |
Šiuo klausimu Komisija teigia, kad taikytinas reglamentas turėjo būti nustatomas atsižvelgiant į momentą, nuo kurio jos gautina suma tapo tikrai patvirtinta, nustatyto dydžio ir suėjusio termino, t. y. nuo 2015 m. vasario 10 d. sprendimo priėmimo dienos. Pagal 2018 m. Finansinio reglamento 282 straipsnio 2 dalį šis reglamentas buvo taikomas tik nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. Jokia pereinamojo laikotarpio nuostata nenumato šio reglamento 98 straipsnio 2 dalyje nurodyto penkerių metų termino taikymo atgaline data reikalavimams, kurių mokėjimo terminas jau buvo suėjęs iki šio reglamento įsigaliojimo. Taigi šis terminas taikomas tik skoliniams reikalavimams, kurie tapo tikrai patvirtinti, nustatyto dydžio ir kurių mokėjimo terminas suėjo po 2018 m. Finansinio reglamento įsigaliojimo, o taip nėra nagrinėjamos gautinos sumos atveju. |
|
17 |
Aiškinant priešingai, atgaline data būtų nustatytas debeto pranešimo dėl reikalavimų, kurių mokėjimo terminas jau buvo suėjęs iki 2018 m. Finansinio reglamento įsigaliojimo, išsiuntimo terminas, o tai prieštarautų teisiniam saugumui ir gero administravimo bei Sąjungos finansinių interesų apsaugos principui. |
|
18 |
Nagrinėjamu atveju 2018 m. Finansinis reglamentas negali būti taikomas vien dėl to, kad ginčijamuose sprendimuose šis reglamentas nurodytas kaip teisinis pagrindas, nes šis pagrindas yra klaidingas ir 2023 m. gegužės 5 d. sprendime atmesti skundus buvo tinkamai ištaisytas nurodant 2012 m. Finansinį reglamentą. Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje numatytos ikiteisminės skundų nagrinėjimo procedūros matyti, kad administracija išsaugo galimybę pakeisti motyvus, kuriais remdamasi priėmė ginčijamą sprendimą, prieš jį pateikiant Sąjungos teismams. Be to, Komisija pabrėžia, kad ginčo dalyku nėra vėlesni dėl įskaitymo priimti sprendimai, nei ginčijami. Todėl į juose nurodytus motyvus ir nuostatas nereikia atsižvelgti. |
|
19 |
Galiausiai, Komisijos teigimu, priimant ginčijamus sprendimus 2012 m. Finansinio reglamento 81 straipsnio 1 dalyje numatytas penkerių metų senaties terminas nebuvo pasibaigęs, nes jis prasidėjo tik pasibaigus galutiniam mokėjimo terminui, apie kurį ieškovui pranešta debeto pranešime, t. y. 2022 m. balandžio 19 d. |
|
20 |
2018 m. Finansinio reglamento 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad „[t]ikrai patvirtinta gautina suma, kuri yra nustatyto dydžio ir jos terminas yra suėjęs, nustatoma vykdomajame rašte sumoms susigrąžinti, kuriuo atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nurodo apskaitos pareigūnui susigrąžinti tą sumą“ ir kad „[p]o to skolininkui išsiunčiamas debetinis dokumentas, [išskyrus šiuo atveju nereikšmingas išimtis]“. 2018 m. Finansinio reglamento 98 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje papildoma, kad susigrąžinant neteisingai išmokėtas sumas, „leidimus suteikiantis pareigūnas debetinį dokumentą išsiunčia iškart po to, kai nustatoma gautina suma, ir ne vėliau kaip per penkerius metus nuo to momento, kai Sąjungos institucija įprastomis aplinkybėmis galėjo pareikalauti savo skolos“. Toje pačioje nuostatoje nurodyta, kad „[t]oks laikotarpis netaikomas, jei atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nustato, kad, nepaisant Sąjungos institucijos įdėtų pastangų, imtis veiksmų buvo vėluojama dėl skolininko elgesio“. |
|
21 |
Reikia pažymėti, kad pagal 2018 m. Finansinio reglamento 282 straipsnio 2 dalį to paties reglamento 98 straipsnio 2 dalies antros pastraipos, kurioje numatytas penkerių metų senaties terminas, kuriuo remiasi ieškovas, nuostatos taikomos nuo tos pačios dienos kaip ir šio reglamento įsigaliojimo diena, t. y. 2018 m. rugpjūčio 2 d. Iš tiesų to paties reglamento 279 straipsnyje numatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos ir 282 straipsnio 3 dalyje numatytos tam tikrų nuostatų taikymo atgaline arba skirtinga data nėra su jomis susijusios. Be to, 2018 m. Finansinio reglamento 281 straipsnyje nustatyta, kad, išskyrus šiuo atveju nereikšmingas išimtis, 2012 m. Finansinis reglamentas panaikinamas nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. |
|
22 |
Kalbant apie normų taikymo laike principus, reikėtų priminti, kad nauja norma iš esmės iš karto taikoma situacijos, susidariusios galiojant ankstesnei normai, būsimoms pasekmėms (šiuo klausimu žr. 1970 m. balandžio 14 d. Sprendimo Brock, 68/69, EU:C:1970:24, 7 punktą). Situacijos, susiklosčiusios galiojant ankstesnei normai, būsimos pasekmės turi būti suprantamos kaip susijusios su šios situacijos dabartinėmis pasekmėmis tuo metu, kai taikoma nauja norma (šiuo klausimu žr. 2002 m. liepos 11 d. Sprendimo D'Hoop, C‑224/98, EU:C:2002:432, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Naujos normos taikymas galiojant ankstesnei normai susiklosčiusios situacijos dabartinėms pasekmėms nereiškia naujos normos taikymo atgaline data (šiuo klausimu žr. 1986 m. liepos 10 d. Sprendimo Licata / EESRK, 270/84, EU:C:1986:304, 31 punktą). |
|
23 |
Taigi pagal suformuotą jurisprudenciją nauja norma taikoma nuo jos taikymo pradžios datos, nustatytos akte, kuriame ji įtvirtinta, ir nors iš principo ji netaikoma galiojant ankstesnei normai atsiradusioms ir galutinai susidariusioms teisinėms situacijoms, ji taikoma būsimoms jų pasekmėms ir naujoms teisinėms situacijoms. Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad procesinės teisės normos paprastai laikomos taikytinomis nuo jų įsigaliojimo momento, skirtingai nei materialinės teisės normos, kurios paprastai aiškinamos kaip taikytinos iki jų įsigaliojimo susidariusioms situacijoms, tik jeigu iš šių normų formuluotės, tikslo ar struktūros aiškiai matyti, kad turi būti pripažintas toks jų poveikis (šiuo klausimu žr. 2015 m. kovo 26 d. Sprendimo Komisija / Moravia Gas Storage, C‑596/13 P, EU:C:2015:203, 32 ir 33 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). |
|
24 |
Taip pat buvo nuspręsta, kad nors skolos muitinei senaties taisyklė yra materialinė norma, nes ja reglamentuojama pati skola muitinei (šiuo klausimu žr. 2006 m. vasario 23 d. Sprendimo Molenbergnatie, C‑201/04, EU:C:2006:136, 39–41 punktus ir 2021 m. birželio 3 d. Sprendimo Jumbocarry Trading, C‑39/20, EU:C:2021:435, 35 punktą), vis dėlto ji galėjo būti taikoma būsimoms situacijos, kai nagrinėjama skola nebuvo galutinai atsiradusi, pasekmėms, nepaisant to, kad ji atsirado galiojant ankstesnei normai (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 3 d. Sprendimo Jumbocarry Trading, C‑39/20, EU:C:2021:435, 38 punktą). |
|
25 |
Nagrinėjamu atveju Sąjungos skolinis reikalavimas ieškovui nebuvo galutinai atsiradęs 2018 m. rugpjūčio 2 d., nes ieškovas ginčijo šį skolinį reikalavimą ir ieškinys šiuo klausimu dar nebuvo išnagrinėtas, todėl taip pat negalima pripažinti, kad šios datos išvakarėse, t. y. praėjus maždaug trejiems su puse metų po 2015 m. vasario 10 d. sprendimo priėmimo, Komisija galutinai prarado teisę susigrąžinti šią skolą dėl vėlavimo įgyvendinti šią teisę. Viena vertus, 2012 m. Finansiniame reglamente nebuvo nustatytas konkretus terminas, per kurį turi būti išsiųstas debeto pranešimas, kita vertus, atsižvelgiant į aplinkybes nebuvo viršytas protingas terminas, kurio Sąjungos institucija, siekdama pasinaudoti savo įgaliojimais, vis dėlto turi laikytis tokio pobūdžio situacijoje (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 14 d. Sprendimo Marchiani / Parlamentas, C‑566/14 P, EU:C:2016:437, 96 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Todėl aptariamam skoliniam reikalavimui taikoma 2018 m. Finansinio reglamento 98 straipsnio 2 dalies antra pastraipa. |
|
26 |
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nereikia priimti sprendimo dėl ieškovo argumentų, kad 2023 m. gegužės 5 d. sprendime atmesti skundus Komisija negalėjo pakeisti ginčijamų sprendimų teisinio pagrindo. |
|
27 |
Vis dėlto, priešingai, nei teigia ieškovas, 2018 m. Finansinio reglamento 98 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatytas senaties terminas jam netaikomas. |
|
28 |
Iš tiesų šioje nuostatoje numatyta, kad penkerių metų senaties terminas pradedamas skaičiuoti „nuo to momento, kai Sąjungos institucija įprastomis aplinkybėmis galėjo pareikalauti savo skolos“. |
|
29 |
Komisija galėjo pagrįstai nuspręsti, kad bylos aplinkybės, kai ginčijama skola, kuri vėliau galėjo būti panaikinta arba sumažinta, kaip ir nutiko, kai 2021 m. gruodžio 15 d. Sprendime HG / Komisija (T‑693/16 P-RENV-RX, EU:T:2021:895) Bendrasis Teismas sumažino ją nuo 108596,35 EUR iki 80000 EUR, buvo įprastos, kaip tai suprantama pagal 2018 m. Finansinio reglamento 98 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, tik minėtam sprendimui tapus galutiniu. |
|
30 |
Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad esant tokiai procesinei situacijai, kaip nagrinėjama šioje byloje, kai prieš nustatant reikalavimą pirmiausia turėjo būti priimtas oficialus sprendimas, o konkrečios procedūros pabaigoje – sprendimas, toks 2018 m. Finansinio reglamento 98 straipsnio 2 dalies antros pastraipos aiškinimas atitinka gero administravimo interesus, nes yra palankus tiek institucijų kreditorių, tiek jų skolininkų ar galimų suinteresuotųjų trečiųjų asmenų interesams, kadangi neįpareigoja atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno visais atvejais nurodyti išieškoti skolų, kurias skolininkai ginčija iš esmės arba nesutikdami dėl dydžio, kol dar nėra žinomas galutinis šių skolų išieškojimo rezultatas ir neatsižvelgiant į minėtus interesus. Visų pirma, kai egzistuoja skolinis reikalavimas pareigūnui, o pareigūnas ginčija tiek iš principo jo buvimą, tiek jo sumą, prašydamas panaikinti arba atšaukti ankstesnį sprendimą, kuriuo nustatyta skola, leidimus suteikiantis pareigūnas, siekdamas nustatyti tinkamą skolos nustatymo momentą, nurodyti ją išieškoti ir išsiųsti debeto pranešimą, visų pirma gali atsižvelgti į administracijos pareigą atsižvelgti į savo tarnautojų interesus, kuri reikalauja atsižvelgti ne tik į tarnybos, bet ir į atitinkamo pareigūno interesus (šiuo klausimu žr., 1980 m. gegužės 28 d. Sprendimo Kuhner / Komisija, 33/79 ir 75/79, EU:C:1980:139, 22 punktą), ginčijamos sumos dydį, palyginti su pareigūno pajamomis, ir jo vertinimą, ar ši suma, ypač jeigu ji atsirado dėl pareigūno atsakomybės, gali būti pakeista teismui naudojantis savo neribota jurisdikcija. |
|
31 |
Šis aiškinimas atitinka Teisingumo Teismo aiškinimą, kad net jei institucija paprastai gali reikalauti gautinos sumos nuo tos dienos, kai ji tampa patvirtinta, nustatyto dydžio gautina suma ir jos terminas yra suėjęs, t. y. nagrinėjamu atveju nuo 2015 m. kovo 1 d., kai įsigaliojo 2015 m. vasario 10 d. sprendimas, vertinant, ar leidimus suteikiantis pareigūnas delsė pateikti skolininkui debeto pranešimą, reikia atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes (šiuo klausimu žr. 2016 m. kovo 21 d. Sprendimo Marchiani / Parlamentas, C‑566/14 P, EU:C:2016:437, 103 ir 104 punktus). Šiuo klausimu Teisingumo Teismas paaiškino, kad reikia atsižvelgti, be kita ko, į bylos svarbą suinteresuotajam asmeniui, bylos sudėtingumą ir įvairius procedūros etapus, kurių laikėsi Sąjungos institucija (2016 m. birželio 14 d. Sprendimo Marchiani / Parlamentas, C‑566/14 P, EU:C:2016:437, 99 punktas). |
|
32 |
Toks aiškinimas taip pat atitinka Sąjungos teisės aktų leidėjo norą įtraukti į 2018 m. Finansinį reglamentą 98 straipsnio 2 dalies antros pastraipos nuostatas, be kita ko, siekdamas atsižvelgti į šio sprendimo 31 punkte primintą jurisprudenciją – tai matyti iš Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2021/2002, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013, (ES) Nr. 1307/2013, (ES) Nr. 1308/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014, (ES) Nr. 652/2014 ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 541/2014/ES (COM/2016/0605 final – 2016/0282 (COD)), motyvuojamosios dalies 8 punkto. |
|
33 |
Dėl tariamo 2018 m. Finansinio reglamento 100 ir 102 straipsnių pažeidimo pažymėtina, kad ieškovas nepateikia jokių argumentų jam pagrįsti. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmą pastraipą ir Sąjungos teismų procedūros reglamentus, kaip jie išaiškinti suformuotoje jurisprudencijoje, ieškinyje turi būti pakankamai aiškiai ir tiksliai nurodyti pagrindai ir argumentai, kuriais remiamasi, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o teismas galėtų priimti sprendimą, prireikus neprašydamas papildomos informacijos. Priešingu atveju neaiškus ar nesuprantamas pagrindas yra nepriimtinas (šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Tàpias / Taryba, T‑527/16, EU:T:2019:856, 64 ir 65 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). Taigi pagrindai, grindžiami 2018 m. Finansinio reglamento 100 ir 102 straipsnių pažeidimu, yra nepriimtini. |
|
34 |
Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškinio pagrindą, grindžiamą 2018 m. Finansinio reglamento 98, 100, 101 ir 102 straipsnių pažeidimu, reikia atmesti. |
Dėl ieškinio pagrindo, grindžiamo protingo termino pažeidimu
|
35 |
Ieškovas teigia, kad tuo atveju, jei būtų taikomas 2012 m. Finansinis reglamentas, kuriame nenurodytas terminas, per kurį turi būti pranešta apie debeto pranešimą, Komisija pažeidė savo pareigą laikytis protingo termino ir teisinio saugumo principą, kuris jai neleidžia neribotam laikui uždelsti savo įgaliojimų įgyvendinimo. |
|
36 |
Reikia konstatuoti, kad pagrindą, grindžiamą protingo termino pažeidimu, ieškovas pateikė tik subsidiariai tuo atveju, jei būtų taikomas 2012 m. Finansinis reglamentas. Kaip nuspręsta šio sprendimo 25 punkte, 2012 m. Finansinis reglamentas ginčijamiems sprendimams netaikomas. |
|
37 |
Taigi ieškinio pagrindas, grindžiamas protingo termino pažeidimu, turi būti atmestas. |
Dėl ieškinio pagrindų, grindžiamų gero administravimo principo ir rūpestingumo pareigos pažeidimu
|
38 |
Ieškovas tvirtina, kad Komisijos tarnyboms iš anksto nepranešus jam apie reikalavimo išieškojimo tvarką prieš priimant ginčijamus sprendimus, buvo pažeistas gero administravimo principas ir rūpestingumo pareiga. Be kita ko, jis nebuvo pakankamai informuotas apie priežastis, dėl kurių buvo atliktas skolų įskaitymas, apie grąžinimo grafiką ar galimybes įgyvendinti skolos mokėjimo perskirstymo planą. Ieškovui taip pat kelia nuostabą tai, kad Komisija galiausiai norėjo susigrąžinti skolą per dvejus metus, nors laukė šešerius metus, kad pareikalautų ją grąžinti. |
|
39 |
Komisija teigia, kad pasirinkusi išieškoti skolą išskaitymo per maždaug dvejus metus, tvarką, atsižvelgdama į atitinkamo asmens atlyginimą, ji atsižvelgė tiek į taikytinas nuostatas, tiek į ieškovo interesus. Be to, ieškovas nenurodė konkretaus poreikio dėl skolos mokėjimo perskirstymo. Jei taip būtų buvę, Komisija būtų buvusi pasiruošusi pakoreguoti perskirstymo planą. |
|
40 |
Pažymėtina, kad 2022 m. balandžio 1 d. įgaliojimus suteikiančio pareigūno elektroniniame laiške, kuriuo atmestas paties ieškovo pateiktas prašymas panaikinti kovo 3 d. debeto pranešimą (žr. šio sprendimo 4 punktą), ieškovui buvo pasiūlyta susisiekti su Komisijos tarnybomis dėl skolos grąžinimo tvarkos. Vis dėlto iš bylos medžiagos nematyti nei kad ieškovas būtų ėmęsis tokių veiksmų, nei kad jis spontaniškai būtų pradėjęs grąžinti šią skolą prieš ar po minėtame debetiniame pranešime nurodyto 2022 m. balandžio 19 d. mokėjimo termino. Šiomis aplinkybėmis, išskaitydama iš ieškovo darbo užmokesčio arba kompensuojamų išlaidų, kaip to reikalaujama pagal 2018 m. Finansinio reglamento 102 straipsnio 1 dalį, ir ex officio parengusi maždaug dvejų metų skolos perskirstymo planą, pagal kurį ieškovui buvo užtikrintos tinkamos pajamos atsižvelgiant į jo darbo užmokesčio dydį, Komisijos apskaitos pareigūnas, priimdamas ginčijamus sprendimus, nepažeidė nei gero administravimo principo, nei institucijų rūpestingumo savo pareigūnų atžvilgiu pareigos. |
|
41 |
Taigi ieškinio pagrindai, grindžiami gero administravimo principo ir rūpestingumo pareigos pažeidimu, turi būti atmesti. Vadinasi, reikalavimą dėl panaikinimo reikia atmesti. |
Dėl prašymo grąžinti išskaitytas sumas
|
42 |
Ieškovas teigia, kad dėl ginčijamų sprendimų jis patyrė turtinę žalą, atitinkančią visą jo patirtų išskaitymų sumą, t. y. 24092,59 EUR. Jis prašo priteisti šią sumą ir delspinigius, skaičiuojamus nuo kiekvieno iš ginčijamų sprendimų priėmimo dienos ir apskaičiuotus taip, kaip nurodyta jo reikalavime. |
|
43 |
Komisija nesutinka su ginčijamų sprendimų neteisėtumu, taigi ir su bet kokia žala. |
|
44 |
Kadangi ginčijamų sprendimų panaikinimo pagrindai buvo atmesti, yra aišku, kad prašymas priteisti iš Komisijos grąžinti išskaitytas sumas negali būti patenkintas ir nėra reikalo nagrinėti tokio prašymo priimtinumo. Todėl reikia atmesti prašymą grąžinti išskaitytas sumas, taigi ir visą ieškinį. |
Dėl bylinėjimosi išlaidų
|
45 |
Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovas bylą pralaimėjo, iš jo turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Komisijos pateiktus reikalavimus. |
|
Remdamasis šiais motyvais, BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji išplėstinė kolegija) nusprendžia: |
|
|
|
Porchia Jaeger Madise Nihoul Verschuur Paskelbta 2024 m. spalio 16 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge. Parašai. |
( *1 ) Proceso kalba: prancūzų.