I.

Įžanga

1.

Binca Seafoods GmbH (toliau – Binca) yra pangasijų (tam tikra katžuvės rūšis) importuotoja iš Vietnamo. Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1358/2014 (toliau – ginčijamas reglamentas) ( 2 ) yra paskutinis iš reglamentų, kuriais iš dalies keičiamos išsamios ekologiškos žuvies gamybos ir ženklinimo taisyklės.

2.

Ginčijamame reglamente numatytos tam tikros išimtys, pagal kurias kai kurias žuvis leidžiama vadinti ekologiškomis, net jei jos susijusios su neekologiškais gamybos aspektais (pavyzdžiui, kai atsargoms papildyti naudojami laukiniai jaunikliai). Ginčijamas reglamentas buvo priimtas prieš pat pasibaigiant bendrajam pereinamajam laikotarpiui, pagal kurį buvo numatyta plati išimtis: produktai, gaminami naudojant nustatytus gamybos būdus, įskaitant Binca gamybos būdus, galėjo būti vadinami ekologiškais, nors kitu atveju šie gamybos būdai neatitiktų ekologiškos gamybos reikalavimų.

3.

Binca pareiškė ieškinį Bendrajame Teisme dėl ginčijamo reglamento panaikinimo. Bendrajame Teisme Binca iš esmės teigė, kad ginčijamame reglamente nustatytos specialiosios išimtys yra diskriminacinės. Taip yra todėl, kad jos buvo naudingos tam tikrų rūšių auginimui, tačiau ne pangasijų auginimui. Negalėdama pasinaudoti šiomis specialiosiomis išimtimis arba platesne išimtimi pagal bendrą pereinamąjį laikotarpį, kuris jau turėjo greitai baigtis, Binca nebegalėjo ženklinti savo produktų kaip ekologiškų.

4.

2016 m. kovo 11 d. Nutartimi Binca Seafoods / Komisija (T‑94/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:164) Bendrasis Teismas atmetė Binca ieškinį dėl panaikinimo kaip nepriimtiną dėl suinteresuotumo pareikšti ieškinį stokos (toliau – skundžiama nutartis). Skundžiamoje nutartyje Bendrasis Teismas nurodė, kad Binca ieškiniu siekta pratęsti bendrą pereinamąjį laikotarpį. Bendrasis Teismas konstatavo, kad, kadangi pareiškus ieškinį dėl panaikinimo pereinamasis laikotarpis negali būti pratęstas, Binca reikalavimas negali būti patenkintas. Todėl Binca nebuvo suinteresuota pareikšti ieškinio.

5.

Apeliaciniame skunde Binca prašo panaikinti ir skundžiamą nutartį, ir ginčijamą reglamentą. Dėl skundžiamos nutarties pagrindinis Binca argumentas iš esmės yra tas, kad Bendrasis Teismas nepakankamai ir (arba) nenuosekliai motyvavo savo išvadas dėl jos suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimo. Taigi šioje apeliacinėje byloje svarbiausia yra sąvokos „suinteresuotumas pareikšti ieškinį“ reikšmė.

II.

Teisinis pagrindas

A.

Reglamentas Nr. 834/2007

6.

Reglamentas (EB) Nr. 834/2007 ( 3 ) yra pagrindinis reglamentas dėl ekologiškų produktų ir ekologiškų produktų ženklinimo (toliau – pagrindinis reglamentas).

7.

Pagrindinio reglamento 2 straipsnyje pateikiamos tokios sąvokų apibrėžtys:

8.

Pagrindinio reglamento 15 straipsnyje „Vandens gyvūnų produkcijos taisyklės“ numatyta:

9.

IV antraštinėje dalyje (23–26 straipsniai) nustatomi įvairūs ženklinimo reikalavimai, įskaitant sąvokos „ekologiškas“ vartojimo apribojimus, privalomąsias nuorodas ir logotipų naudojimą.

10.

VI antraštinėje dalyje (32 ir 33 straipsniai), kurioje reglamentuojama prekyba su trečiosiomis šalimis, nustatomos sąlygos, kuriomis produktai gali būti importuojami kaip ekologiški ne iš ES. Pagal jas iš esmės reikalaujama, kad būtų įvykdytos esminės pagrindinio reglamento sąlygos arba pateiktos lygiavertės garantijos.

11.

38 straipsnyje Komisija įgaliojama priimti išsamias pagrindinio reglamento įgyvendinimo taisykles. 42 straipsnyje numatyta, kad pagrindinis reglamentas taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.

B.

Įgyvendinimo reglamentai

12.

Pagrindinis reglamentas pirmą kartą įgyvendintas Reglamentu (EB) Nr. 889/2008 ( 4 ) (toliau – įgyvendinimo reglamentas). Iš pradžių pagal įgyvendinimo reglamentą į jo taikymo sritį nepateko akvakultūros produktai (1 straipsnio 2 dalies a punktas).

13.

Vėliau įgyvendinimo reglamentas buvo iš dalies pakeistas keturis kartus – Reglamentu (EB) Nr. 710/2009 ( 5 ) (toliau – pirmasis pakeitimų reglamentas), Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1030/2013 ( 6 ) (toliau – antrasis pakeitimų reglamentas), Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1364/2013 ( 7 ) (toliau – trečiasis pakeitimų reglamentas) ir Reglamentu Nr. 1358/2014, t. y. ginčijamu reglamentu. Kiekvienas iš šių pakeitimų reglamentų iš eilės nagrinėjamas toliau.

1.

Pirmasis pakeitimų reglamentas

14.

Pirmuoju pakeitimų reglamentu įgyvendinimo reglamento taikymo sritis išplėsta kai kuriems akvakultūros gyvūnams ( 8 ), be to, į jį įtrauktos konkrečios gamybos taisyklės pagal II antraštinės dalies 2a skyrių „Akvakultūros gyvūnų gamyba“. Šio skyriaus 25e straipsnyje „Neekologiškai auginamų akvakultūros gyvūnų kilmė ir laikymas“ nustatytos išimtinės sąlygos, pagal kurias neekologiškai auginami akvakultūros gyvūnai galėtų būti įtraukti į gamybos procesą. Visų pirma 25e straipsnio 3 dalyje buvo numatyta galimybė taikyti laipsniškai mažinamas neekologiškai auginamų akvakultūros jauniklių pristatymo į ūkį procentines dalis: 80 % iki 2011 m. pabaigos, 50 % iki 2013 m. pabaigos ir 0 % iki 2015 m. pabaigos (toliau – laipsniškai mažinamo neekologiškai auginamų akvakultūros jauniklių naudojimo taisyklė). 25e straipsnio 4 dalyje nustatytos ribojamosios sąlygos, pagal kurias leidžiama rinkti laukinių akvakultūros gyvūnų jauniklius. Pradinės redakcijos 25e straipsnio tekste buvo numatyta:

15.

Pirmojo pakeitimų reglamento 9 konstatuojamojoje dalyje buvo numatyta: „Dėl to, kad dar tik pradedama ekologiškai auginti akvakultūros gyvūnus, kol kas ekologiškų akvakultūros veislinių gyvūnų nėra užauginta pakankamai. Reikėtų numatyti, kad būtų galima tam tikromis sąlygomis naudoti neekologiškai užaugintus veislinius akvakultūros gyvūnus ir jų jauniklius.“

16.

Pirmasis pakeitimų reglamentas buvo taikomas nuo 2010 m. liepos 1 d. (2 straipsnis), tačiau juo į įgyvendinimo reglamentą taip pat buvo įtraukta nauja 95 straipsnio 11 dalis, kurioje buvo numatytas pereinamasis laikotarpis (toliau – pereinamasis laikotarpis). Pereinamasis laikotarpis turėjo pasibaigti ne vėliau kaip 2013 m. liepos 1 d. Iš tiesų pagal šią nuostatą buvo suteikta galimybė laikantis tam tikrų sąlygų eksploatuoti esamus gamybos vienetus pagal buvusią sistemą ir išlaikyti jų „ekologišką“ statusą. Ši nuostata suformuluota taip:

17.

Pirmojo pakeitimų reglamento 2 straipsnyje taip pat buvo nurodyta, kad tinkamai pagrįstais atvejais įgyvendinimo reglamentas nuo 2013 m. liepos 1 d. gali būti keičiamas papildomai (vėliau šie pakeitimai buvo padaryti antruoju ir trečiuoju pakeitimų reglamentais ir ginčijamu reglamentu).

2.

Antrasis pakeitimų reglamentas

18.

Antruoju pakeitimų reglamentu pereinamasis laikotarpis buvo pratęstas nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d. Tai buvo padaryta dėl srities sudėtingumo ir poreikio turėti daugiau laiko išnagrinėti pasiūlymus dėl taisyklių pakeitimo (2–4 konstatuojamosios dalys).

19.

Antruoju pakeitimų reglamentu laipsniškai mažinamo neekologiškai auginamų akvakultūros jauniklių naudojimo taisyklė (buvusi įgyvendinimo reglamento 25e straipsnio 3 dalyje) nepakeista.

3.

Trečiasis pakeitimų reglamentas

20.

Trečiuoju pakeitimų reglamentu laipsniškai mažinamo neekologiškai auginamų akvakultūros jauniklių naudojimo taisyklė (buvusi įgyvendinimo reglamento 25e straipsnio 3 dalyje) iš dalies pakeista. Kalbant konkrečiai, juo laikotarpis nuo 2013 m. gruodžio 31 d. pratęstas iki 2014 m. gruodžio 31 d., iki tol, kol buvo leidžiama naudoti iki 50 % į ūkį pristatomų neekologiškai augintų akvakultūros gyvūnų jauniklių. Data, iki kada ši procentinė dalis turėjo būti sumažinta iki 0 %, tebebuvo 2015 m. gruodžio 31 d.

21.

Trečiuoju pakeitimų reglamentu įgyvendinimo reglamento 95 straipsnio 11 dalyje nustatytas pereinamasis laikotarpis nepakeistas.

4.

Ginčijamas reglamentas

22.

Ginčijamu reglamentu buvo pakeistos įvairios įgyvendinimo reglamento nuostatos. Visų pirma juo pakeistos situacijos, kai yra leidžiamas laukinių akvakultūros gyvūnų jauniklių rinkimas, pakeičiant įgyvendinimo reglamento 25e straipsnio 4 dalį, t. y. papildant naujais 25e straipsnio 4 dalies c ir d punktais:

23.

Šis pakeitimas ginčijamo reglamento 3 ir 4 konstatuojamosiose dalyse buvo paaiškintas taip:

24.

Ginčijamu reglamentu taip pat pakeistas įgyvendinimo reglamento 25k straipsnis, visų pirma leidžiant naudoti plėšriųjų akvakultūros gyvūnų pašarus, pagamintus iš tam tikrų kitų žuvų (25k straipsnio 1 dalies e punktas), ir naudoti histidiną (25k straipsnio 5 dalis):

25.

Ginčijamu reglamentu laipsniškai mažinamo neekologiškai auginamų akvakultūros jauniklių naudojimo taisyklė (buvusi įgyvendinimo reglamento 25e straipsnio 3 dalyje) nepakeista.

26.

Ginčijamu reglamentu nepakeistas įgyvendinimo reglamento 95 straipsnio 11 dalyje numatytas pereinamasis laikotarpis.

III.

Faktinės aplinkybės ir administracinė procedūra

27.

Faktinės aplinkybės ir administracinė procedūra aprašyti skundžiamos nutarties 37–48 punktuose.

28.

Binca yra Vokietijos įmonė. Ji importuoja Vietname pagamintus pangasijus į Vokietiją kaip ekologiškus produktus. Binca perparduoda žuvį klientams Vokietijoje, Austrijoje ir Skandinavijoje. Nuo 2005 m. Binca perka pangasijus, kuriuos IMO Suisse patvirtino kaip ekologiškus pagal Naturland nustatytus standartus.

29.

Binca perka šaldytus pangasijus, kurie taip pat patvirtinti kaip ekologiški, per Vietname įsteigtą tarpininką. Tarpininkas apdoroja ir užšaldo žuvį. Tada jis išrašo sąskaitą faktūrą Binca už pristatytą produktą, o Binca eksportuoja produktą į Europą. Gamybos proceso metu Binca pati perka žuvų pašarų sudedamąsias dalis, tada tiekia jas tarpininkui ir išskaičiuoja atitinkamą sumą iš tarpininkui sumokėtos pirkimo kainos.

30.

2014 m. rugsėjo mėn. Binca parašė Komisijai, siūlydama įgyvendinimo reglamento pakeitimus. Visų pirma ji siūlė pakeisti laipsniškai mažinamo neekologiškai auginamų akvakultūros jauniklių naudojimo taisyklę (įgyvendinimo reglamento 25e straipsnio 3 dalis), pratęsiant galimą šių jauniklių naudojimą iki 2021 m.

31.

2014 m. spalio mėn. Komisija laišku informavo Binca, kad šiuo metu įgyvendinimo reglamentas yra keičiamas ir bus atsižvelgta į valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių pozicijas.

32.

Ginčijamas reglamentas buvo priimtas 2014 m. gruodžio 18 d.

33.

2015 m. vasario 18 d. raštu Binca, darydama nuorodą į SESV 265 straipsnį, paprašė Komisijos pratęsti įgyvendinimo reglamento 95 straipsnio 11 dalyje nustatytą pereinamąjį laikotarpį iki 2018 m. sausio 1 d. Vietnamo kilmės pangasijams.

34.

Binca 2015 m. vasario 19 d. pareiškė ieškinį Bendrajame Teisme dėl ginčijamo reglamento panaikinimo.

35.

2015 m. balandžio 22 d. raštu Komisija informavo Binca, kad neketina dar kartą pratęsti pereinamojo laikotarpio ar keisti laipsniškai mažinamo neekologiškai auginamų akvakultūros jauniklių naudojimo taisyklės.

IV.

Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiama nutartis

A.

Šalių argumentai

36.

Ieškinyje dėl panaikinimo Binca teigė, kad yra diskriminuojama. Tokios diskriminacijos niekada nebūtų buvę, jeigu būtų leista, kad pereinamasis laikotarpis būtų pasibaigęs visiems gamintojams. Tačiau ginčijamame reglamente buvo numatytos tam tikros specialios pereinamojo laikotarpio priemonės ir leidžiančios nukrypti nuostatos, kurios praktiškai buvo naudingos Binca konkurentams, tačiau jame nebuvo numatyta jokių Binca naudingų pereinamojo laikotarpio priemonių ir leidžiančių nukrypti nuostatų. Ginčijamu reglamentu pereinamasis laikotarpis nepratęstas. Šios pereinamojo laikotarpio priemonės ir leidžiančios nukrypti nuostatos, kurios, Binca teigimu, buvo naudingos tik ekologiškai akvakultūrai, buvo konkrečiai susijusios su jauniklių kilme.

37.

Binca teigė, kad kiti ūkio subjektai galėjo toliau naudoti ekologišką ženklinimą tokiomis sąlygomis, kurios Binca praktiškai nebuvo sudaromos. Šiuo klausimu Binca konkrečiai nurodė nevienodą požiūrį į produkciją Mekongo deltoje, palyginti su sūroko vandens zonomis Europoje.

38.

Binca manė, kad ginčijamas reglamentas yra tiesiogiai su ja susijęs, nes jai taikomos ES taisyklės dėl ekologiškų akvakultūros produktų, todėl pagal ginčijamą reglamentą ji netektų galimybės pateikti savo produktus rinkai kaip ekologiškus.

39.

Binca Bendrajame Teisme teigė, kad ginčijamu reglamentu pažeidžiama jos laisvė užsiimti verslu ir nediskriminavimo principas (remdamasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16, 20 ir 21 straipsniais) ir pažeidžiamas sąžiningumo principas (nes Komisija žinojo, kad visiškai ekologiškai auginti pangasijų neįmanoma ( 9 )). Binca taip pat teigė, kad Komisija nesilaikė jai Tarybos suteiktų įgaliojimų, nes, nustatydama atitinkamą pereinamąjį laikotarpį, tinkamai neatsižvelgė į ekologiško ūkininkavimo techninę pažangą. Galiausiai Binca rėmėsi tarptautinės prekybos apribojimais.

40.

2015 m. gegužės 21 d. Komisija pateikė Binca ieškinio dėl panaikinimo nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą. Binca, atsakydama į šį prieštaravimą, 2015 m. liepos 9 d. pateikė pastabas.

41.

Pateikdama nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, Komisija teigė, kad ieškiniu nesilaikyta Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies (dabar – 76 straipsnis) reikalavimų, nes jis nėra pakankamai tikslus, kad Komisija galėtų pasirengti gynybai. Šiuo klausimu Komisija teigė, kad ieškinyje visai nenurodyta, kodėl ginčijamą reglamentą reikėtų panaikinti, išskyrus kiek tai susiję su jo 1 straipsnio 1 dalimi (kuria keičiama įgyvendinimo reglamento 25e straipsnio 4 dalis).

42.

Komisija taip pat teigė, kad Binca buvo visai nesuinteresuota pareikšti ieškinį ir kad ginčijamas reglamentas nėra tiesiogiai su ja susijęs.

43.

Dėl tiesioginės sąsajos Komisija laikėsi nuomonės, kad tariamai diskriminacinė taisyklė dėl jauniklių naudojimo, kurią Binca, kaip pangasijų importuotoja, bet ne augintoja, siekia panaikinti, nėra susijusi su Binca. Šios nuostatos gali turėti įtakos Binca ekonominei veiklai, tačiau jos negali turėti tiesioginio poveikio jos teisinei padėčiai.

44.

Dėl suinteresuotumo pareikšti ieškinį Komisija teigė, kad net jei ginčijamo reglamento 1 straipsnio 1 dalis (kuria keičiama įgyvendinimo reglamento 25e straipsnio 4 dalis) būtų pripažinta diskriminacine ir būtų panaikinta, tai neturėtų įtakos Binca teisinei padėčiai. Pereinamasis laikotarpis ir taip baigtųsi.

45.

Atsakydama į Komisijos argumentą dėl tiesioginės sąsajos Binca teigė, kad ginčijamas reglamentas yra tiesiogiai susijęs su ja, nes jai neleidžiama pateikti rinkai pangasijų kaip ekologiško produkto. Jos konkurentų padėtis buvo priešinga, nes jie pagal ginčijamo reglamento nuostatas galėjo išlaikyti esamus gamybos metodus ir pateikti rinkai produktus kaip ekologiškus. Vartotojai, kuriems skirtingų rūšių ekologiškos žuvys yra pakeičiamos tarpusavyje, nustotų pirkti Binca produktus ir imtų pirkti iš jos konkurentų.

46.

Binca nurodė, kad, priešingai, nei teigė Komisija, ji nesiekė, kad jai būtų pratęstas pereinamasis laikotarpis. Binca pripažino, kad ji negali to pasiekti ieškiniu dėl panaikinimo. Iš tiesų ji siekė nutraukti padėtį, kurią laikė diskriminacine ir kuri buvo sukurta ginčijamu reglamentu.

47.

Dėl faktinių konkurencinių santykių Binca pažymėjo, kad, jeigu ne ginčijamas reglamentas, lašišų ir upėtakių augintojai nebegalėtų parduoti savo produktų kaip ekologiškų. Šiuo klausimu Binca pažymėjo šiems augintojams išduodamą leidimą naudoti histidiną ir pašarus, pagamintus iš kitų žuvų, siekiant patenkinti jų mitybos poreikius (ginčijamo reglamento 1 straipsnio 3 ir 5 dalyse, kuriomis atitinkamai keičiami įgyvendinimo reglamento 25k straipsnio 1 dalies e punktas ir 25k straipsnio 5 dalis).

48.

Binca nurodė neginčijusi pereinamojo laikotarpio pabaigos, nes nebegalėjo to padaryti (jis buvo nustatytas ankstesniais pakeitimų reglamentais). Bet kuriuo atveju tuo metu ji negalėjo to padaryti (nes jai buvo naudingas šio laikotarpio suteikimas), be to, pačiu pereinamuoju laikotarpiu ūkio subjektai nebuvo diskriminuojami.

B.

Skundžiama nutartis

49.

Skundžiamoje nutartyje Bendrasis Teismas nusprendė, kad Binca iš esmės siekia, kad pereinamasis laikotarpis būtų pratęstas (67 punktas).

50.

Bendrasis Teismas toliau pažymi, kad ginčijamu reglamentu nepakeistas pereinamasis laikotarpis ar grafikas, susijęs su laipsniškai mažinamo neekologiškai auginamų akvakultūros jauniklių naudojimo taisykle (atitinkamai įgyvendinimo reglamento 95 straipsnio 11 dalis ir 25e straipsnio 3 dalis) (68 ir 69 punktai).

51.

Bendrasis Teismas pažymi, jog Binca pati pripažįsta negalinti ieškiniu dėl panaikinimo pasiekti, kad pereinamasis laikotarpis būtų pratęstas. Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad panaikinus ginčijamą reglamentą Binca negalėtų importuoti pangasijų kaip ekologiško produkto, todėl jis nusprendė, kad ji nėra suinteresuota panaikinimu. Taigi ieškinys yra nepriimtinas (72 ir 73 punktai).

52.

Bendrasis Teismas pridūrė, kad, siekdama ginčyti pereinamąjį laikotarpį, Binca turėjo ginčyti pirmąjį ir (arba) antrąjį pakeitimų reglamentus remdamasi tuo, kad Komisija šiais aktais privalėjo numatyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį. Ji turėjo pagal SESV 264 straipsnį prašyti Teisingumo Teismo sustabdyti panaikinimą, kol bus priimtas naujas aktas, kuriame bus nustatytas ilgesnis pereinamasis laikotarpis.

V.

Procesas Teisingumo Teisme

53.

Apeliaciniu skundu Binca prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą nutartį ir ginčijamą reglamentą. Komisija Teisingumo Teismo prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš Binca bylinėjimosi išlaidas.

54.

Binca apeliaciniame skunde pateikia 15 atskirų argumentų; juos galima apibendrinti taip:

–

pirma argumentų grupė: nenuoseklus ar nepakankamas motyvavimas: a) neatsižvelgimas į argumentus, susijusius su konkurencijos apsauga, ir vienodo požiūrio principo pažeidimas, b) klaidingas ieškinio tikslo performulavimas,

–

antra argumentų grupė: Bendrasis Teismas nepripažino, kad ieškinys yra priimtinas kaip ieškinys, kuriuo siekiama apsaugoti konkurenciją,

–

trečia argumentų grupė: teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimas ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio pažeidimas, konkrečiai – bylos esmės neišnagrinėjimas,

–

ketvirta argumentų grupė: teisės į viešą bylos nagrinėjimą pažeidimas,

–

penkta argumentų grupė: laisvės užsiimti verslu ir teisės į vienodą vertinimą pažeidimas.

55.

Dėl pirmos argumentų grupės Binca teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai neatsižvelgė į jos argumentus, grindžiamus nevienodu požiūriu nepriimtinumo etapu, ir neteisingai pateikė jos ieškinį kaip tokį, kuriuo siekiama pereinamojo laikotarpio pratęsimo. Komisijos nuomone, Bendrasis Teismas adekvačiai išnagrinėjo Binca argumentus ir nepadarė jokios teisės klaidos. Komisija mano, jog Bendrasis Teismas padarė teisingą išvadą, kad Binca neturėtų jokios naudos iš panaikinimo.

VI.

Vertinimas

56.

Mano nuomone, išsamios analizės reikalauja tik pirma minėta apeliacinio skundo argumentų grupė. Likusi apeliacinio skundo dalis, mano nuomone, yra arba akivaizdžiai nepriimtina, arba akivaizdžiai nepagrįsta.

1.

Bendrojo Teismo motyvavimo nepakankamumas ir (arba) nenuoseklumas

57.

Kaip patvirtinta skundžiamos nutarties 1 punkte, Bendrajame Teisme byloje T‑94/15 pareikštu ieškiniu siekiama panaikinti Reglamentą Nr. 1358/2014.

58.

Skundžiamos nutarties 72 ir 73 punktuose Bendrasis Teismas konstatuoja: i) panaikinus ginčijamą reglamentą Binca negalės importuoti kaip ekologiškų paženklintų pangasijų į ES ir ii) Binca nėra suinteresuota ginčijamo reglamento panaikinimu.

59.

Sutinku su pirmuoju iš šių teiginių. Nesutinku su antruoju.

60.

Priešingai tam, ką aiškiai galima suprasti iš 72 ir 73 punktų, mano supratimu, Binca tariamas suinteresuotumas pareikšti ieškinį šioje byloje pasireiškia ne teisės galėti importuoti produktus į ES įgijimu. Veikiau Binca tariamas suinteresuotumas pareikšti ieškinį pasireiškia ginčijamo reglamento diskriminacinio poveikio neutralizavimu – jo panaikinimu. Kitaip tariant, Binca neleidžiama ženklinti jos produktų kaip ekologiškų, nes ir kitiems reikėtų taikyti tokius pat „apribojimus“. Binca tai nebūtų idealus sprendimas, tačiau, kaip teigia ji pati, bent jau būtų pašalintas neigiamą įtaką turintis konkurencijos iškraipymas, kurį lemia ginčijamas reglamentas.

61.

Ginčijamoje nutartyje šis argumentas tiesiog nenagrinėtas. Užuot tą darius, „perkvalifikuotas“ ieškinio tikslas, nors ieškinys suformuluotas aiškiai, ir tada šis perkvalifikuotas tikslas atmetamas kaip nepriimtinas, kartu nenagrinėjant suinteresuotumo pareikšti ieškinį klausimo iš pradžių nurodyto ieškinio tikslo atžvilgiu.

62.

Bendrasis Teismas tikrai neprivalo aiškiai išnagrinėti kiekvieno šalių pateikto argumento ( 10 ). Tačiau pagrindinis Binca ieškinio reikalavimas yra tariama reglamentu sukeliama diskriminacija. Manau, tai, kad Bendrasis Teismas net glaustai neišnagrinėjo galimo neigiamo poveikio Binca, išplaukiančio iš tokios diskriminacijos, ir iš to kylančio Binca suinteresuotumo reglamento panaikinimu, yra rimta motyvavimo spraga.

63.

Tiesa, Bendrasis Teismas apibendrina šiuo klausimu pateiktus Binca argumentus (žr. skundžiamos nutarties 58–63 punktus). Tačiau jis neatsako į juos. Daugiau informacijos nepateikta ir skundžiamos nutarties 77 punkte nurodytuose motyvuose, kuriuos Komisija pateikė savo procesiniuose dokumentuose ir kurie buvo aptarti per posėdį. Šiame punkte tiesiog nurodyta, kad vertinant Binca interesą, kad būtų pratęstas pereinamasis laikotarpis, jos konkurentų padėtis yra nereikšminga.

64.

Tačiau Binca neteigia, kad nauda, kurią ji gautų panaikinus reglamentą, yra ta, kad pereinamasis laikotarpis galbūt būtų pratęstas. Iš tiesų ji teigia, kad ši nauda pasireiškia reglamento nuostatų, kurias ji laiko diskriminacinėmis, panaikinimu.

65.

Manau, kad tam tikrą painiavą šiuo klausimu lemia Bendrojo Teismo primygtinis teigimas, kad Binca iš tikrųjų skundžiasi dėl Komisijos atsisakymo pratęsti pereinamąjį laikotarpį (visų pirma žr. skundžiamos nutarties 67 punktą). Binca sau šiuo klausimu nepadėjo. Kaip pažymėjo Komisija, ji savo ieškinyje ne kartą nurodė, kad būtų idealu, jeigu pereinamasis laikotarpis būtų pratęstas. Tačiau, nepaisant šių nuorodų, iš ieškinio ir skundžiamos nutarties 1 punkto pakankamai aišku, kad ieškinio dalykas iš tikrųjų yra ginčijamo reglamento panaikinimas.

66.

Iš to darytina išvada, kad skundžiama nutartis motyvuota nepakankamai. Binca pirma argumentų grupė yra pagrįsta.

67.

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, prieš grąžindamas bylą Bendrajam Teismui, Teisingumo Teismas jau gali šiuo etapu priimti sprendimą dėl suinteresuotumo pareikšti ieškinį buvimo. Dėl kitų bylos aspektų Teisingumo Teismas šiuo bylos etapu negali priimti sprendimo.

68.

Dėl toliau nurodytų priežasčių laikausi nuomonės, kad ieškinį reikėtų atmesti kaip nepriimtiną, kiek juo siekiama panaikinti ginčijamo reglamento nuostatas, išskyrus jo 1 straipsnio 1 dalį, kuriomis iš dalies pakeičiama įgyvendinimo reglamento 25e straipsnio 4 dalis (žr. 2 punktą toliau). Dėl ginčijamo reglamento 1 straipsnio 1 dalies, kuria iš dalies keičiama įgyvendinimo reglamento 25e straipsnio 4 dalis, manau, kad Binca yra suinteresuota pareikšti ieškinį, kiek tai susiję su šios nuostatos panaikinimu (žr. 3 punktą toliau).

2.

Ieškinio dėl panaikinimo apimtis

69.

Ieškiniu Binca siekia viso ginčijamo reglamento panaikinimo. Pradiniame ieškinyje Bendrajame Teisme vienintelė ginčijamo reglamento nuostata, dėl kurios Binca pateikė konkrečius argumentus, buvo 1 straipsnio 1 dalis, kuria iš dalies keičiama įgyvendinimo reglamento 25e straipsnio 4 dalis. Vėliau, atsakydama į Komisijos nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, Binca taip pat pateikė konkrečius argumentus, susijusius su ginčijamo reglamento 1 straipsnio 3 ir 5 dalimis, kuriomis į įgyvendinimo reglamentą atitinkamai buvo įtrauktas 25k straipsnio 1 dalies e punktas ir 25k straipsnio 5 dalis. Žodinėje proceso dalyje nagrinėjant apeliacinę bylą Binca patvirtino, kad iš esmės siekė ne tik ginčijamo reglamento 1 straipsnio 1 dalies, bet ir jo 1 straipsnio 3 ir 5 dalių panaikinimo.

70.

Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnyje ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalyje ( 11 ) reikalaujama, kad ieškinyje būtų pateikiama pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Ši pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai ir kad Teisingumo Teismas galėtų priimti sprendimą dėl ieškinio, prireikus nereikalaudamas pateikti kitos patvirtinančios informacijos ( 12 ).

71.

Mano nuomone, išskyrus pagrindus, susijusius su ginčijamo reglamento 1 straipsnio 1 dalimi, kuria iš dalies keičiama įgyvendinimo reglamento 25e straipsnio 4 dalis, Binca pradinis ieškinys Bendrajame Teisme neatitinka šių reikalavimų. Visų pirma ieškinyje nenurodytos nuostatos, kurias Binca ginčija.

72.

Negalima atmesti, kad tam tikromis aplinkybėmis ieškovo pateikta teisinių pagrindų santrauka gali būti laikoma pakankamai aiškia ir tikslia, nors joje ir nėra aiškiai ir atskirai išvardytos visos rūpimos nuostatos. Tačiau šioje byloje taip nėra. Šiuo klausimu, nors Binca ieškinyje aiškiai nurodyta, kad jai rūpi diskriminacinis ginčijamo reglamento pobūdis, aiškinant ginčijamą reglamentą, šios diskriminacijos pobūdis ir šaltinis tikrai nėra akivaizdus. Dėl šios priežasties Binca turėjo bent jau glaustai, bet aiškiai nurodyti nuostatas, kurias ji laikė diskriminacinėmis, kad įvykdytų Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies reikalavimą.

73.

Be to, pradinio ieškinio nekonkretumo negalima ištaisyti pateikiant konkrečias nuorodas į kitas ginčijamo reglamento nuostatas Binca atsakyme į Komisijos pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą. Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalį ( 13 ) vykstant procesui negalima pateikti naujų pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie pagrįsti teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui ( 14 ).

74.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių manau, kad Binca ieškinį dėl panaikinimo reikėtų laikyti nepriimtinu tiek, kiek juo siekiama ginčijamo reglamento panaikinimo, išskyrus jo 1 straipsnio 1 dalį, kuria iš dalies keičiama įgyvendinimo reglamento 25e straipsnio 4 dalis.

75.

Prieš nagrinėjant tariamą Binca suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl pastarosios nuostatos panaikinimo reikėtų išsiaiškinti du aspektus. Pirma, tai, kad Binca ginčijo visą ginčijamą reglamentą, tačiau neįvykdė priimtinumo sąlygų beveik viso šio akto atžvilgiu, savaime nepanaikina Binca suinteresuotumo pareikšti ieškinį šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies, kuria iš dalies keičiama įgyvendinimo reglamento 25e straipsnio 4 dalis, atžvilgiu ( 15 ). Antra, neįžvelgiu jokio sunkumo dėl galimybės atskirti ginčijamo reglamento 1 straipsnio 1 dalį, ir šuo klausimu nepateikta jokių argumentų. Todėl teoriškai būtų įmanoma panaikinti šią nuostatą ir palikti likusią ginčijamo reglamento dalį nepakeistą ( 16 ).

3.

Suinteresuotumo pareikšti ieškinį buvimas

76.

Tam, kad būtų „suinteresuotumas pareikšti ieškinį“, ieškovas, laimėjęs bylą, turėtų gauti tam tikrą naudą ( 17 ). Asmeninė nauda, įrodanti suinteresuotumą pareikšti ieškinį, gali būti faktinė arba teisinė. Jau kitur išsamiai nurodžiau, kodėl manau, kad ši išvada kyla tiesiogiai iš jurisprudencijos ( 18 ). Šių priežasčių čia išsamiai nekartosiu.

77.

Tačiau vertėtų pažymėti, jog per žodinį procesą Komisija pripažino, kad jeigu dėl ES priemonės rinkos dalyviams suteikiamas tam tikras pranašumas, jų konkurentai gali būti „suinteresuoti pareikšti ieškinį“, siekdami panaikinti priemonę. Tačiau Komisija nurodė šio suinteresuotumo pripažinimo sąlygas. Jos nuomone, konkurencinis santykis turi būti „aiškus“, o pranašumas konkurentams turi būti „akivaizdus“. Prie šių sąlygų sugrįšiu toliau. Tačiau šiuo etapu svarbu tai, kad suinteresuotumas pareikšti ieškinį iš esmės gali būti faktinio pobūdžio. Tai gali būti komercinė nauda, kuri būtų gauta panaikinus ginčijamą priemonę.

78.

Ar Binca turi tokį „faktinį“ interesą pareikšti ieškinį, kad būtų panaikinta ginčijamo reglamento 1 straipsnio 1 dalis, kuria iš dalies keičiama įgyvendinimo reglamento 25e straipsnio 4 dalis?

79.

Komisijos nuomone, ji tokio intereso neturi. Šiuo klausimu ji nurodo du aspektus. Pirma, Binca yra galutinės grandies rinkoje veikianti žuvų importuotoja, nekonkuruojanti su šiais ūkio subjektais, kurie tariamai gauna naudą iš ginčijamo reglamento. Siekiant įrodyti suinteresuotumą pareikšti ieškinį tokioje byloje kaip ši, konkurencinis santykis turi būti „aiškus“ arba „akivaizdus“. Antra, Binca importuojamų žuvų rūšis – pangasijai – bet kuriuo atveju nekonkuruoja su kitų rūšių žuvimi, kuriai, kaip teigia Binca, ginčijamu reglamentu suteiktas pranašumas. Siekiant įrodyti suinteresuotumą pareikšti ieškinį tokioje byloje kaip ši, tariama konkurenciniu požiūriu prastesnė padėtis turi būti „akivaizdi“.

80.

Nesutinku su tokiu suinteresuotumo pareikšti ieškinį sąvokos ir susijusių sąlygų aiškinimu. Nemanau, kad, siekiant įrodyti suinteresuotumą pareikšti ieškinį, neišvengiamai turi būti tiesioginis konkurencinis santykis ar juo labiau kad jis turi būti „aiškus“ ar „akivaizdus“ arba suteikti „akivaizdų“ pranašumą konkurentui, kaip teigia Komisija. Neįžvelgiu tokių reikalavimų pagrindo ( 19 ).

81.

Šiuo klausimu vertėtų pateikti dar tris pastabas.

82.

Pirma, man atrodo visiškai įmanoma, kad kartais, kai ES aktu tam tikriems ūkio subjektams suteikiamas pranašumas, rimtų komercinių pasekmių patiria ne tik konkurentai, bet ir pradinės bei galutinės grandies rinkoje veikiantys ūkio subjektai. Jei ES priemonė turi neigiamą faktinį poveikį produktui, tiesiog dirbtina teigti, kad šis neigiamas poveikis turėtų bendrai apsiriboti vienu konkrečiu tiekimo grandinės lygmeniu. Tai priklausys nuo konkrečių kiekvienos bylos faktinių aplinkybių.

83.

Antra, remiantis Bendrojo Teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tikslus Binca vaidmuo tiekimo grandinėje yra sudėtingesnis nei „tiesiog“ importuotojos. Šiuo klausimu skundžiamoje nutartyje patvirtinta, kad Binca iš tikrųjų tiekia pašarus, naudojamus auginant žuvį, kurią ji vėliau perka ( 20 ).

84.

Trečia, kaip per posėdį patvirtino Komisija, ekologiško ženklinimo reikalavimai, kurie taikomi akvakultūros produktų importuotojams, yra įtraukti į ginčijamame reglamente nustatytus gamybos reikalavimus. Dėl šios priežasties, priešingai, nei teigia Komisija, siekiant nustatyti priimtinumą, ūkio subjektų negalima padalyti į gamintojus, kurie yra ginčijamo sprendimo ir jo reikalavimų adresatai, ir kitus subjektus, kurie nėra jo adresatai.

85.

Manau, šios pastabos parodo poreikį vengti papildomus bendrus reikalavimus, susijusius su atitinkamo konkurencinio santykio pobūdžiu, laikyti suinteresuotumo pareikšti ieškinį nustatymo sąlygomis.

86.

Kad ir koks tikslus būtų Binca vaidmuo tiekimo grandinėje, siekdama įrodyti suinteresuotumą pareikšti ieškinį, ji turi įrodyti, kad gautų asmeninę (teisinę arba faktinę) naudą panaikinus ginčijamo reglamento 1 straipsnio 1 dalį, kuria iš dalies keičiama įgyvendinimo reglamento 25e straipsnio 4 dalis.

87.

Iš ginčijamo reglamento 3 ir 4 konstatuojamųjų dalių aišku, kad šioje nuostatoje numatytomis išimtimis siekiama palengvinti esamą ekologiškos žuvies gamybą, kuri kitu atveju būtų nutraukta. Panaikinus ginčijamą reglamentą šios išimtys būtų panaikintos ir būtų sunkiau, o gal net neįmanoma ekologiškai auginti tam tikrų rūšių žuvį, kaip tai suprantama pagal pagrindinį reglamentą ir įgyvendinančius aktus.

88.

Tačiau šis panaikinimas būtų naudingas Binca ir galėtų suteikti jai interesą pareikšti ieškinį tik jeigu: i) šios išimtys neturėtų jokios naudos ar būtų mažiau naudingos Binca importuojamos žuvies gamybai ir ii) Binca importuota žuvis konkuruotų su produktais, kuriems taikomos šios išimtys.

89.

Binca šiais dviem aspektais pateikė prima facie argumentus. Mano nuomone, to pakanka siekiant įrodyti suinteresuotumą pareikšti ieškinį.

90.

Dėl i punkto reikia pažymėti, kad Binca paaiškino Bendrajame Teisme dėl ginčijamo reglamento 1 straipsnio 1 dalies, kuria iš dalies keičiama įgyvendinimo reglamento 25e straipsnio 4 dalis, kad, atsižvelgiant į tam tikrus Mekongo deltos potvynius, atoslūgius ir topografiją, laukinių akvakultūros produktų jaunikliai negali būti pagaunami taip pat kaip Europos vandenyse (išskyrus bandomuosius projektus ir nedidelio masto mokslinius tyrimus). Dėl ii punkto reikia pažymėti, kad nors tikslus konkurencinis santykis tarp ekologiškų pangasijų ir kitų žuvų neaiškus, iš pirmo žvilgsnio atrodo pagrįstas siūlymas, kad vienos rūšies ekologiška žuvis konkuruoja su kitos rūšies ekologiška žuvimi. Akivaizdu, kad Binca neimportuoja klementinų ar rutulinių guolių (ar net neekologiškos žuvies) ( 21 ).

91.

Komisija ginčijo abu šiuos aspektus. Visų pirma dėl konkurencinio santykio tarp pangasijų ir kitų žuvų pažymėtina, kad Komisija per posėdį išsamiai kalbėjo, nurodydama ekonominius tyrimus, susijungimų kontrolės vertinimus, žuvų pirštelius ir gerus itališkus restoranus.

92.

Tačiau tokios išsamios diskusijos poreikis patvirtina, kad šiuo aspektu argumentais pereita prie atskiros diskusijos dėl esmės, vertinant, ar Binca iš tiesų buvo diskriminuojama ir kokios gali būti Komisijos nustatyto skirtingo teisinio reglamentavimo priežastys.

93.

Norėdamas įrodyti suinteresuotumą pareikšti ieškinį tokioje byloje kaip ši ieškovas tiesiog turėtų prima facie įrodyti neigiamą ginčijamo akto poveikį jam (suponuojantį asmeninės naudos buvimą dėl akto panaikinimo). Suinteresuotumo pareikšti ieškinį reikalavimo tikslas yra atlikti preliminarią patikrą, siekiant atskirti ieškinius, kuriais ginamas viešasis interesas, ir ieškinius, kuriais siekiama teisinių nuomonių ar keliami bendri ar hipotetiniai klausimai ( 22 ). Preliminari patikra, kuri gali būti atlikta tik pasitelkus išsamią kompiuterinę tomografiją, jau nebegali būti vadinama „preliminaria“.

94.

Dar reikia pateikti dvi papildomas, baigiamąsias, pastabas. Pirma, teigdama, kad šioje byloje nėra suinteresuotumo pareikšti ieškinį, Komisija kalbėjo apie actio popularis. Manau, šį rūpestį galima nesunkiai paneigti. Actio popularis – tai ieškinys, kurį visuomenės narys pareiškia dėl visuomenės interesų. Iš Binca rašytinių pastabų gana aišku, kad ji nėra tiesiog visuomenės narė. Ji veikia atitinkamose rinkose ir tai daro jau daug metų. Be to, ji neveikia siekdama vien viešojo intereso. Ji veikia siekdama savo komercinių interesų.

95.

Antra, atrodo, jog Komisija iš tiesų yra susirūpinusi tuo, kad suinteresuotumo pareikšti ieškinį kartelė nebūtų nuleista „pernelyg žemai“, nes tada gali būti masiškai reiškiami ieškiniai dėl panaikinimo. Iš principo „suinteresuotumo pareikšti ieškinį“ buvimas neturėtų būti ribojamas siekiant užtikrinti tam tikrą bylinėjimosi lygį. Kyla klausimas, ar ieškovas gautų asmeninę teisinę ar faktinę naudą iš panaikinimo. Be to, „suinteresuotumas pareikšti ieškinį“ yra tik viena iš kelių kumuliatyvių priimtinumo sąlygų. Iš tiesų jį reikėtų laikyti, kaip minėta, bent jau pirminės patikros mechanizmu.

96.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, pripažindamas, kad Binca nebuvo suinteresuota pareikšti ieškinį dėl ginčijamo reglamento 1 straipsnio 1 dalies, kuria iš dalies keičiama įgyvendinimo reglamento 25e straipsnio 4 dalis, panaikinimo.

VII.

Išvada

97.

Siūlau Teisingumo Teismui:

–

panaikinti 2016 m. kovo 11 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Binca Seafoods / Komisija (T‑94/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:164), kiek ja atmestas apeliantės ieškinys dėl 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1358/2014, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 įgyvendinimo taisyklės, nuostatos dėl ekologiškai auginamų akvakultūros gyvūnų kilmės, akvakultūros gyvūnų auginimo praktikos, ekologiškai auginamų akvakultūros gyvūnų pašaro ir produktų bei medžiagų, kurias leidžiama naudoti ekologinėje akvakultūroje, 1 straipsnio 1 dalies panaikinimo,

–

atmesti likusią apeliacinio skundo dalį,

–

gražinti bylą Bendrajam Teismui,

–

atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.