Konsoliduotas TEKSTAS: 32013R0099 — LT

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

Šiuo reglamentu nustatoma 2013–2017 m. Europos statistikos programa (toliau – programa).

Programos papildoma nauda – užtikrinimas, kad Europos statistikoje daugiausia dėmesio būtų skiriama informacijai, kurios reikia įvairių sričių Sąjungos politikai planuoti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti. Be to, ja prisidedama prie veiksmingo išteklių naudojimo, nes skatinama imtis veiksmų, kuriais padedama plėtoti, rengti ir skleisti suderintą, palyginamą, patikimą, lengvai naudojamą ir prieinamą statistinę informaciją, grindžiamą vienodais standartais ir bendrais principais, visų pirma reikalingumo, tikslumo ir patikimumo, savalaikiškumo ir punktualumo, prieinamumo ir aiškumo, suderinamumo ir palyginamumo kokybiniais kriterijais, nustatytais Europos statistikos sistemos komiteto (toliau – ESSK) priimtame Europos statistikos praktikos kodekse (toliau – Praktikos kodeksas).

Šiuo reglamentu nustatoma Europos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos programavimo sistema ir pagrindinės laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2020 m. numatytų veiksmų sritys ir tikslai, laikantis Reglamento (EB) Nr. 223/2009 13 ir 14 straipsnių.

1. Bendrasis programos tikslas – kad Europos statistikos sistema (toliau – ESS) ir toliau būtų pagrindinis aukštos kokybės Europos statistikos šaltinis.

2. Turint mintyje nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis turimus išteklius ir statistinės atskaitomybės naštą, atliekant statistikos srities veiksmus, kurių imamasi šiai programai įgyvendinti, siekiama šių konkrečių tikslų:

3. 1 ir 2 dalyse nurodyti bendrasis tikslas ir konkretūs tikslai išsamiai aprašyti priede kartu su rodikliais, skirtais programos įgyvendinimui stebėti. Remiantis Reglamento (EB) Nr. 223/2009 13 ir 14 straipsniais, pagal programą rengiami išsamūs metiniai planai, šio proceso metu nustatant prioritetus. Programos tikslų siekiama glaudžiai ir koordinuotai bendradarbiaujant ESS. Įgyvendinant programą bus rengiamos atitinkamos priemonės, kurias taikant siekiama didinti kokybę, stiprinti ESS lankstumą ir gerinti gebėjimą laiku tenkinti kintančius vartotojų poreikius. Ji taip pat padės rengiant patikimus rodiklius, kurie padėtų įveikti XXI amžiaus iššūkius, t. y. įvertinti aplinkosauginį tvarumą, gyvenimo kokybę ir socialinę sanglaudą ir registruoti ekonominę veiklą paslaugų sektoriuje ir socialinėje ekonomikoje.

1. Europos statistika rengiama profesiniu požiūriu nepriklausomai ir skaidriai.

2. Programa įgyvendinama pagal Europos statistikos praktikos kodekso principus, siekiant rengti ir platinti aukštos kokybės suderintą ir palyginamą Europos statistiką, remiantis Reglamento (EB) Nr. 223/2009 12 straipsniu, ir užtikrinti tinkamą visos ESS veikimą. Nacionaliniai statistikos institutai ir Sąjungos statistikos institucija (Komisija (Eurostatas)), veikdami profesiniu požiūriu nepriklausomai, užtikrina, kad Europos statistika atitiktų Praktikos kodeksą.

3. Valstybių narių paskirti nacionaliniai statistikos institutai ir kitos nacionalinės institucijos (toliau kartu – nacionalinės statistikos institucijos), ir Komisija (Eurostatas), kurie yra atsakingi už Europos statistikos plėtojimą, rengimą ir sklaidą:

— siekia stiprinti institucinę ir organizacinę aplinką, kuria skatinamas statistiką rengiančių ir platinančių nacionalinių statistikos institutų ir Komisijos (Eurostato) koordinavimas, veiksmingumas ir patikimumas,

— skiria dėmesį Reglamento (EB) Nr. 223/2009 2 straipsnio 1 dalyje nustatytiems statistikos principams ir vartotojų poreikiams,

— tenkina Sąjungos institucijų vartotojų poreikius pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009 ir siekia plėtoti statistiką, naudingą įvairiems Europos statistikos vartotojams, įskaitant kitus sprendimus priimančius subjektus, mokslininkus, įmones ir ES piliečius, ir

— bendradarbiauja su statistikos įstaigomis tarptautiniu lygmeniu siekdamos skatinti taikyti tarptautines sąvokas, klasifikaciją, metodus ir kitus standartus, ypač tam, kad būtų užtikrintas didesnis suderinamumas ir palyginamumas pasauliniu lygmeniu.

4. Kiekviena valstybė narė siekia užtikrinti, kad statistika būtų rengiama taikant standartinius metodus ir, kiek įmanoma, sustiprinama audito priemonėmis.

5. Siekdama skaidrumo, tam tikrais atvejais Komisija (Eurostatas) viešai skelbia savo atliktus pateiktos nacionalinės Europos statistikos kokybės vertinimus – tai kokybės ataskaitų rengimo ir atitikties stebėjimo proceso dalis.

6. Komisija (Eurostatas) apsvarsto, kaip savo publikacijas, ypač tas, kurios skelbiamos jos interneto svetainėje, padaryti patogesnes naudoti ne specialistams, ir suteikia lengvą prieigą prie išsamių duomenų grupių bei pateikia lengvai suprantamas lyginamąsias diagramas, kad suteiktų daugiau papildomos naudos piliečiams. Periodiškai atnaujindama duomenis, Komisija (Eurostatas), jei įmanoma, suteikia informacijos apie kiekvieną valstybę narę ir, kai tikslinga ir kai nauda yra didesnė už duomenų rinkimo sąnaudas, pateikia duomenis pagal metus ir mėnesius ir ilgalaikių duomenų grupes.

1. Programa skatinamos statistikos iniciatyvos, kuriomis būtų remiamas dabartinės įvairių sričių Sąjungos politikos kūrimas, įgyvendinimas ir stebėsena, ir pagal ją teikiama statistinė parama svarbiems reikalavimams, susijusiems su naujomis Sąjungos politikos iniciatyvomis, įvykdyti.

2. Rengdama 9 straipsnyje numatytas metines darbo programas, Komisija užtikrina, kad būtų veiksmingai nustatomi statistikos prioritetai ir kad kasmet jie būtų persvarstomi ir teikiamos ataskaitos dėl jų. Todėl metinėse darbo programose siekiama užtikrinti, kad Europos statistiką galima būtų rengti naudojant nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis turimus išteklius. Nustatant prioritetus prisidedama prie sąnaudų ir naštos, susijusių su naujais statistiniais reikalavimais, mažinimo, nes mažinamas statistinių reikalavimų skaičius esamose Europos statistikos srityse, ir tai daroma glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis.

3. Komisija užtikrina, kad būtų kuriamos ir įgyvendinamos priemonės statistikos veiklos prioritetams kasmet persvarstyti, kad būtų prisidedama prie duomenų teikėjams ir statistikos rengėjams tenkančių sąnaudų ir naštos mažinimo.

4. Komisija, vykdydama naujus veiksmus ar pradėdama iš esmės esamą statistiką persvarstyti, tinkamai pagrindžia tokius veiksmus ar persvarstymus ir kartu su valstybių narių pateiktais duomenimis pateikia informaciją apie statistinės atskaitomybės naštą ir rengimo sąnaudas pagal Reglamento (EB) Nr. 223/2009 14 straipsnio 3 dalį.

1. Sąjungos finansinis paketas programai įgyvendinti 2013 m., kuris finansuojamas 2007–2013 m. programavimo laikotarpio lėšomis, yra 57,3 mln. EUR. Sąjungos finansinis paketas programai įgyvendinti 2014–2017 m., kuris finansuojamas 2014–2017 m. programavimo laikotarpio lėšomis, yra 234,8 mln. EUR.

Finansinis paketas programai įgyvendinti 2018–2020 m., finansuojamas 2014–2020 m. programavimo laikotarpio lėšomis, yra 218,1 mln. EUR.

2. Komisija Sąjungos finansinę paramą naudoja laikydamasi Finansinio reglamento.

3. Komisija priima sprendimą dėl metinių asignavimų, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos prerogatyvų.

Iš programai skirtų finansinių asignavimų gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su parengiamaisiais, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiksmais, būtinais valdant programą ir siekiant jos tikslų; visų pirma kalbama apie tyrimų, ekspertų posėdžių, statistikos ekspertų išlaidų atlyginimo, informacijos ir komunikacijos veiksmų, informacijos apdorojimo ir dalijimosi ja IT tinklų išlaidas ir visas kitas techninės ir administracinės pagalbos išlaidas, Komisijos patirtas valdant programą. Asignavimai taip pat gali būti naudojami išlaidoms, susijusioms su technine pagalba ir profesinių žinių teikimu toms valstybėms narėms, kurios negali parengti tam tikros Europos statistikos arba reikiamos kokybės statistikos dėl konkrečių priežasčių, padengti.

Siekdama įgyvendinti programą Komisija priima metines darbo programas, kurios atitinka Reglamento (EB) Nr. 223/2009 17 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ir kuriose nustatomi siekiami tikslai bei numatomi rezultatai, vadovaujantis šio reglamento 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytu bendruoju tikslu ir konkrečiais tikslais. Komisija užtikrina, kad pakankamai dėmesio būtų skiriama veiksmams, kuriais siekiama skatinti laikytis Praktikos kodekso. Kiekviena metinė darbo programa pateikiama Europos Parlamentui susipažinti.

Sąjungos finansinė parama gali būti teikiama kaip dotacijos arba viešojo pirkimo sutartys, arba bet kokios kitos intervencijos, kurių reikia 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytiems bendrajam tikslui ir konkretiems tikslams įgyvendinti.

1. Sąjungos finansine parama remiami Europos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos veiksmai, kurių reikia 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytiems bendrajam tikslui ir konkretiems tikslams siekti. Pirmenybė teikiama veiksmams, kuriais Sąjungai teikiama didelė papildoma nauda, kaip nustatyta 2 straipsnyje.

2. Finansinė parama bendradarbiavimo tinklams remti, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 223/2009 15 straipsnyje, gali būti teikiama kaip dotacijos veiksmams ir ja gali būti dengiama iki 95 % tinkamų finansuoti išlaidų.

3. Kai tinkama, dotacijos veiklai gali būti skiriamos 12 straipsnio 3 dalyje nurodytų organizacijų veikimui, neviršijant 50 % tinkamų finansuoti išlaidų.

4. Prie valstybių narių išlaidų, patirtų vykdant duomenų rinkimu pagrįstus veiksmus, gali būti prisidedama vienkartine išmoka už konkretų duomenų rinkinį, kurio išsamūs rezultatai turi būti perduodami Komisijai, neviršijant duomenų rinkimui nustatytos didžiausios sumos. Komisija nustato vienkartinės išmokos dydį, tinkamai atsižvelgdama į duomenų rinkimo sudėtingumą.

1. Remiantis Finansinio reglamento 128 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, Reglamento (EB) Nr. 223/2009 5 straipsnio 2 dalyje nurodytoms nacionalinėms statistikos institucijoms galima skirti dotacijas neskelbiant kvietimo teikti paraiškas.

2. Bendradarbiavimo tinkluose gali dalyvauti 1 dalyje nurodyti paramos gavėjai ir kitos įstaigos, neskelbiant kvietimo teikti paraiškas ir laikantis Finansinio reglamento 128 straipsnio 1 dalies.

3. 11 straipsnio 3 dalyje minėtos veiklos dotacijos gali būti skiriamos organizacijoms, atitinkančioms toliau nurodytus abu kriterijus:

a) jos yra ne pelno įstaigos, neturinčios pramonės, komercinių ir verslo ar kitų nesuderinamų interesų, kurių pagrindiniai tikslai ir veikla yra susiję su Praktikos kodekso taikymo skatinimu ir rėmimu, ir naujų Europos statistikos rengimo metodų įgyvendinimu, siekiant didinti našumą ir gerinti kokybę Sąjungos lygmeniu, ir

b) jos pateikė Komisijai tinkamas narystės, vidaus taisyklių ir finansavimo šaltinių ataskaitas.

1. Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus, ir, jei nustatoma pažeidimų – susigrąžinant nepagrįstai išmokėtas sumas ir prireikus taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines sankcijas.

2. Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal programą, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ( 1 ) ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ( 2 ) nustatytų nuostatų ir procedūrų, atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar, vykdant pagal programą finansuojamą dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą ar sutartį, nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams.

4. Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, į bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, sutartis, dotacijų susitarimus bei dotacijų sprendimus, sudaromus ir priimamus įgyvendinant šį reglamentą, įtraukiamos nuostatos, kuriomis Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokį auditą ir tyrimus, atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją.

5. Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, kai veiksmo įgyvendinimas visiškai ar iš dalies perduodamas ar perįgaliojamas arba kai būtina su trečiąja šalimi sudaryti viešųjų pirkimų sutartį ar jai suteikti finansinę paramą, sutartyje, dotacijų susitarime ar dotacijų sprendime numatoma rangovo arba dotacijos gavėjo pareiga visoms susijusioms trečiosioms šalims nustatyti sąlygą aiškiai pripažinti šiuos Komisijos, Audito Rūmų ir OLAF įgaliojimus.

a) EEE/ELPA šalys Europos ekonominės erdvės bendradarbiavimo susitarime nustatytomis sąlygomis;

b) Šveicarija 2004 m. spalio 26 d. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl bendradarbiavimo statistikos srityje ( 3 ) nustatytomis sąlygomis ir

c) šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, paraišką dėl narystės Sąjungoje pateikusios šalys, šalys kandidatės ir stojančiosios šalys bei stabilizacijos ir asociacijos procese dalyvaujančios Vakarų Balkanų šalys atitinkamuose su tomis šalimis sudarytuose dvišaliuose arba daugiašaliuose susitarimuose, kuriuose įtvirtinami tokių šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendrieji principai, nustatytomis sąlygomis.

1. Komisija, pasikonsultavusi su ESSK, ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai tarpinę programos įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

2. Komisija, remdamasi 1 dalyje nurodyta tarpine pažangos ataskaita ir pasikonsultavusi su ESSK, ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. gali pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl programos pratęsimo 2018–2020 m. laikotarpiui, laikydamasi 2014–2020 m. DFP.

2a. Ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. Komisija (Eurostatas) pateikia ESSK programos įgyvendinimo pažangos ataskaitą. Toje ataskaitoje išsamiai išdėstomas Komisijos (Eurostato) požiūris į programos perspektyvas daugiametėje finansinėje programoje, kuri bus pradėta vykdyti 2021 m. Ta ataskaita pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. Komisija, pasikonsultavusi su ESSK ir Europos patariamuoju statistikos komitetu, ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai galutinę programos įgyvendinimo vertinimo ataskaitą. Ataskaitoje visų pirma įvertinami:

a) prioritetų perskirstymo rezultatai ir statistikos produktų sąnaudų įvertinimas;

b) veiksmai, kurių ėmėsi ESS, kad sumažintų valstybių narių įgyvendinimo ir rengimo sąnaudas ir apribotų bendrą naštą, susijusią su statistikos projektais ir šia programa apimamomis sritimis;

c) pažanga užtikrinant paprastesnę ir vartotojui patogesnę prieigą prie oficialios statistikos, įskaitant duomenų teikimą Eurostato interneto svetainėje, ir

d) pažanga gerinant prieinamumą prie duomenų, įskaitant duomenis apie socialinės ekonomikos veiklą ir strategijos „Europa 2020“ rodiklius.

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Statistikos infrastruktūra ir tikslai pagal 2013–2020 m. Europos statistikos programą

Norint įgyvendinti Sąjungos politiką, reikia kokybiškos, palyginamos ir patikimos statistinės informacijos apie ekonominę, socialinę, teritorinę ir aplinkos padėtį Sąjungoje bei jos nacionalines ir regionines sudedamąsias dalis. Be to, Europos statistika yra būtina Sąjungai, kad visuomenė ir Europos piliečiai suprastų demokratinius procesus ir diskusijas apie Sąjungos dabartį ir ateitį ir juose dalyvautų.

Programa – Europos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2020 m. teisės aktų sistema.

Europos statistika plėtojama, rengiama ir skleidžiama pagal šią teisės aktų sistemą glaudžiai ir koordinuotai bendradarbiaujant Europos statistikos sistemoje (toliau – ESS).

Pagal programą plėtojama, rengiama ir skleidžiama statistika padedama įgyvendinti Sąjungos politiką, kaip nurodyta SESV ir strategijoje „Europa 2020“, jos atitinkamose pavyzdinėse iniciatyvose ir kituose Komisijos strateginiuose prioritetuose.

Kadangi tai daugiametė (penkerių metų) programa, o ESS siekia išlaikyti savo svarbų vaidmenį statistikos srityje, šios programos taikymo sritis ir tikslai yra plataus masto, tačiau faktiškai programa bus įgyvendinama paetapiui. Vienas iš programos tikslų bus veiksmingo prioritetų nustatymo ir paprastinimo mechanizmo kūrimas.

Programa bus siekiama nustatyti statistinės informacijos infrastruktūrą. Ši infrastruktūra bus tinkama daugeliui įvairių reikmių.

Sprendimai rengti Europos statistiką priimami atsižvelgiant į politikos formavimą. Tačiau ta statistika taip pat turėtų būti prieinama ir lengvai pasiekiama kitiems sprendimus priimantiems subjektams, mokslininkams, įmonėms ir ES piliečiams, nes ji yra viešoji gėrybė, už kurią moka piliečiai ir įmonės, todėl jiems turėtų būti suteiktos vienodos galimybės naudotis teikiamomis paslaugomis. Tam, kad infrastruktūra atliktų savo funkcijas, ji turi būti parengta pagal patikimą koncepcinę sistemą, kuri, viena vertus, užtikrintų tinkamumą įvairioms paskirtims ir, kita vertus, leistų lanksčiai prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų poreikių.

informacija, sukaupta nacionalinėms statistikos institucijoms vykdant tradicinę statistinę veiklą (imties tyrimus, surašymus ir pan.) ir kitų šaltinių duomenys, kurie naudojami statistikos reikmėms. Ši informacija pritaikoma konkrečiai politikos sričiai ir jos poreikiams, pvz., darbo rinkos, migracijos ar žemės ūkio klausimams.

Ši sąvoka taip pat aprėpia administracinėms reikmėms surinktus duomenis, kuriuos nacionalinės statistikos institucijos naudoja statistikos reikmėms (paprastai šie duomenys vadinami administracinių šaltinių duomenimis).

Sąskaitų sistemos : nuoseklios ir integruotos sąskaitos, balansai ir lentelės, pagrįstos tarptautiniu mastu sutartų taisyklių rinkiniu. Sąskaitų sistema užtikrina aukšto lygio nuoseklumą ir palyginamumą; statistinius duomenis galima rinkti ir teikti analizės ir politikos formavimo reikmėms pritaikytu formatu.

Rodikliai : rodiklis yra suvestinis matas, susijęs su svarbiu klausimu ar reiškiniu ir gautas pagal tiriamų faktų eilę. Rodikliai gali būti naudojami sąlyginėms pozicijoms atskleisti arba teigiamam (ar neigiamam) pokyčiui parodyti. Paprastai į rodiklius tiesiogiai atsižvelgiama įvairių sričių ES ir bendrojoje politikoje. Strateginės politikos srityse rodikliai svarbūs, nes pagal juos nustatomi tikslai ir stebima, kaip jie įgyvendinami.

Remiantis šia visa apimančia sistema programoje bus išskiriamos trys statistinės informacijos ramsčiai: verslo, piliečių Europos ir geoerdvinės, aplinkos, žemės ūkio ir kitų sektorių statistika.

Sąjungos ir susijusi įvairių sričių globali politika yra priemonės, pagal kurias bus nustatomi statistikos reikalavimai, į kuriuos ESP bus atsižvelgta pertvarkyta struktūra ir atitinkamais statistinės informacijos rengimo procesais. Todėl skirtingose statistinės infrastruktūros sudedamosiose dalyse atsižvelgiama į konkrečių sričių Sąjungos ir globalią politiką, o programoje jai numatomi konkretūs veiksmai. Į naujų rūšių politiką, kuri bus nustatyta ateityje, bus atsižvelgiama naujais rodiklių apskaičiavimo arba sąskaitų rengimo būdais, pagrįstais pagal tris ramsčius gautais statistiniais duomenimis.

Bendrasis programos tikslas – kad ESS būtų pagrindinis aukštos kokybės Europos statistikos šaltinis.

Turint mintyje nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis turimus išteklius ir statistinės atskaitomybės naštą, atliekant statistikos srities veiksmus, kurių imamasi programai įgyvendinti, siekiama šių konkrečių tikslų:

— 1 tikslas – laiku bei ekonomiškai efektyviu būdu ir vengiant nereikalingo pastangų dubliavimo teikti statistinę informaciją, kuria remiantis būtų plėtojama, stebima ir vertinama įvairių sričių Sąjungos politika bei tinkamai atsižvelgiama į prioritetus, kartu išlaikant ekonominės, socialinės, teritorinės ir aplinkos sričių pusiausvyrą ir patenkinant įvairių Europos statistikos vartotojų, įskaitant kitus sprendimus priimančius subjektus, mokslininkus, verslininkus ir Europos piliečius, poreikius,

— 2 tikslas – taikyti naujus Europos statistikos rengimo metodus, siekiant didinti našumą ir gerinti kokybę,

— 3 tikslas – stiprinti ESS vidaus ir išorės bendradarbiavimą, siekiant didinti našumą ir stiprinti jos, kaip oficialios statistikos srities lyderės, vaidmenį visame pasaulyje, ir

— 4 tikslas – užtikrinti, kad tokia statistika būtų nuosekliai teikiama visu programos galiojimo laikotarpiu, jei ji neprieštarauja ESS prioritetų nustatymo mechanizmams.

Tie konkretūs tikslai skirstomi į toliau apibūdintas prioritetines sritis. „I. Statistinės veiklos rezultatai“ atitinka 1 ir 4 tikslus, „II. ES statistikos rengimo metodai“ – 2 tikslą, o „III. Partnerystė“ – 3 tikslą.

Strategijoje „Europa 2020“ iš esmės buvo pateikta būsimos Sąjungos ir nacionalinės politikos strateginė darbotvarkė. Toje darbotvarkėje numatyta keletas tikslų ir iniciatyvų, kurioms ESS turi parengti įvairių sričių, kaip antai inovacijų sąlygų gerinimo; mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros; deramo darbo vietų skatinimo; lyčių lygybės skatinimo; Sąjungos klimato kaitos ir energetikos tikslų; išteklių naudojimo efektyvumo; išsilavinimo lygio gerinimo, įskaitant mokyklos nebaigimo atvejų mažinimą; profesinio mokymosi visą gyvenimą ir besimokančiųjų judumo skatinimą; sveiko ir aktyvaus senėjimo; socialinės įtraukties skatinimo; skurdo mažinimo, statistinius rodiklius. Atitinkamais atvejais reikalinga pagal lytis suskirstyta statistika, kad būtų galima suprasti su lytimis susijusius diskriminacijos reiškinius, ypatingą dėmesį skiriant smurtui dėl lyties.

Laiku teikti kokybišką statistinę informaciją Europos semestrui, siekiant stebėti strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimą. Nauji rodikliai, kiek įmanoma, grindžiami turimais statistiniais duomenimis.

— Komisijos (Eurostato) svetainėje skelbiant atnaujintus pagrindinius tikslinius strategijos „Europa 2020“ rodiklius (užimtumo, mokslinių tyrimų ir plėtros, inovacijų, energetikos ir klimato kaitos, švietimo, aplinkos, socialinės apsaugos, socialinės įtraukties ir skurdo sričių),

— teikiant statistiką strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų įgyvendinimo stebėsenai remti,

— teikiant papildomus rodiklius, kuriais būtų galima naudotis ex-ante ir ex-post vertinant Sąjungos ekonominę, socialinę ir aplinkos politiką, ir

— teikiant užimtumo rodiklius, suskirstytus pagal visą ir ne visą darbo dieną dirbančius darbuotojus ir pagal terminuotąsias ir nuolatines darbo sutartis, ir nedarbo rodiklius, apskaičiuotus atsižvelgiant į asmenis, dalyvaujančius aktyvumo skatinimo politikos priemonėse, kaip antai mokymuose. Šie rodikliai turėtų apimti ir duomenis apie lyčių atskirtį.

Finansų rinkų krizė ir įtampa pabrėžė poreikį stiprinti Sąjungos ekonomikos valdymą. ES jau imtasi ryžtingų ekonomikos valdymo ir koordinavimo veiksmų, kurių dalis turės didelį poveikį statistikai ir prisidės prie įgyvendinamų statistikos veiksmų.

Plėtoti naują sprendimus priimantiems Sąjungos subjektams ir visuomenei svarbią statistinę informaciją ir didinti esamos patikimumą, atsižvelgiant į sustiprintą ir integruotą Sąjungos ekonomikos valdymą bei stabilumo ir augimo paktą bei ekonomikos politiką jungiantį stebėjimo ciklą.

— teikiant statistiką makroekonominio disbalanso suvestinei ir susijusiai analizei,

— teikiant statistiką sustiprintam Stabilumo ir augimo paktui, konkrečiai siekiant, kad būtų rengiama ir teikiama kokybiška valdžios sektoriaus deficito ir skolos statistika,

— teikiant statistiką, siekiant veiksmingai stebėti ekonominę nelygybę,

— plėtojant ir rengiant rodiklių rinkinį konkurencingumui vertinti ir

— statistikos rengimo grandinėje įdiegiant patikimą kokybės valdymą, taip pat aprėpiantį pradinę valstybės finansų statistiką ir susijusius darbo srautus valstybėse narėse.

Teikti sprendimus priimantiems Sąjungos subjektams patikimą statistiką ir rodiklius administracinėms ir reglamentavimo reikmėms bei konkretiems Sąjungos politiniams įsipareigojimams stebėti.

— kartu su vartotojais nustatant ir sutariant administracinėms ir reglamentavimo reikmėms apskaičiuoti būtinos statistikos aprėptį ir

— jei reikia, nustatant, įdiegiant ir paaiškinant patikimą tų rodiklių kokybės valdymo sistemą.

Dėl finansų krizės socialinių, ekonominių ir kitų padarinių, padidėjusių tarpvalstybinių srautų ir gamybos procesų suskaidymo išryškėjo nuoseklesnės ir stipresnės globalizuotos gamybos vertinimo sistemos poreikis.

Teikti sprendimus priimantiems Sąjungos subjektams ir visuomenei patikimesnius ekonomikos globalizacijos ir pasaulinių vertės grandinių rodiklius ir statistinę informaciją. Ta informacija turėtų padėti geriau suprasti globalizacijos ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai.

— atnaujinant esamus ekonominės globalizacijos rodiklius Komisijos (Eurostato) svetainėje,

— rengiant naujus pasaulinių vertės grandinių rodiklius, įskaitant gamtos išteklių srautus ir priklausomybę nuo jų,

— teikiant duomenis, leidžiančius analizuoti teigiamas ir neigiamas pasekmes Sąjungos rinkai ir ypač Sąjungos darbo rinkai,

— nagrinėjant pasaulines vertės grandines, galbūt naudojant tinkamas išteklių ir panaudojimo lenteles, ir užsienio prekybos ir verslo statistiką, įskaitant mikroduomenų siejimą, ir derinant šios analizės rezultatus su tarptautinėmis Sąjungai svarbiomis iniciatyvomis ir

— įvertinant poreikį reformuoti finansinio tarpininkavimo paslaugų apskaičiavimą ir paskirstymą.

2009 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos komunikate „BVP ir kiti rodikliai pažangai kintančiame pasaulyje vertinti“ (toliau – BVP ir kiti rodikliai) ir J. E. Stiglitzo, A. Seno ir J.-P. Fitoussi ataskaitoje dėl ekonominės veiklos ir socialinės pažangos vertinimo naujai pažvelgta į pagrindines ESS problemas, t. y. kaip rengti geresnę kompleksinių klausimų statistiką ir labiau integruotą statistiką sudėtingiems socialiniams, aplinkos ir ekonominiams reiškiniams apibūdinti, neapsiribojant vien tradiciniais ekonominės veiklos rezultatų rodikliais. Atliekant su BVP ir kitais rodikliais susijusį darbą ESS daugiausia dėmesio skiriama trims prioritetinėms sritims: namų ūkio sektoriaus statistikai ir statistikai, kuria vertinamas pajamų paskirstymas, vartojimas ir turtas bei gyvenimo kokybė atsižvelgiant į įvairius aspektus, ir aplinkos tvarumas. 2015 m. iškelti nauji pasauliniai darnaus vystymosi tikslai teikia papildomą postūmį. Pasitelkiant Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemą (toliau – ESS) galima integruotai ir nuosekliai rengti visą ekonomikos statistiką, kuri turėtų būti papildyta kitais rodikliais, kad politikai formuoti ir sprendimams priimti būtų teikiama išsamesnės informacijos. Visapusiškai įgyvendinant 2010 m. ESS bus reguliariai vertinama kokybė bei atitiktis, atsižvelgiant į iki 2020 m. laipsniškai nustosiančias galioti leidžiančias nukrypti nuostatas, todėl bus dar geriau užtikrinamas rodiklių pateikimas laiku ir prieinamumas.

Dėl ekonomikos krizės sustiprėjo poreikis turėti kokybiškų makroekonominių rodiklių, kad būtų galima geriau suprasti ir nagrinėti ekonomikos svyravimus, taip pat geriau suprasti ir nagrinėti ekonominės nelygybės raidą ir jų poveikį visuomenei, taip sudarant geresnes sąlygas sprendimų priėmimo procesui. Kadangi gamyba vis labiau globalizuojama, reikia parengti nuoseklią sistemą, pagal kurią būtų galima lengviau interpretuoti ir integruoti įvairių sričių statistiką.

Papildyti ekonominės veiklos rezultatų vertinimą įvairiais globalizacijos, gyvenimo kokybės, prieigos prie prekių ir paslaugų, aplinkos tvarumo, sveikatos, gerovės, socialinės sanglaudos ir socialinės įtraukties aspektais. Parengti globalizuotos gamybos analizės sistemą.

— diegiant ir rengiant metines ir ketvirtines nacionalines sąskaitas, taip pat metines regionines sąskaitas pagal ESA,

— rengiant pajamų, vartojimo ir turto pasiskirstymo tarp namų ūkių rodiklius ir derinant nacionalinių sąskaitų suvestinius rodiklius su namų ūkių tyrimų duomenimis ar administraciniais duomenimis,

— laiku ir kokybiškai rengiant kainų statistiką, visų pirma – suderintus vartotojų kainų indeksus,

— sustiprinant sąsajas su nacionalinėmis socialinės apsaugos, sveikatos ir švietimo sričių sąskaitomis,

— parengiant gyvenimo kokybės matavimo sistemą, sustiprinant namų ūkio perspektyvą nacionalinėse sąskaitose,

— parengiant BVP ir kitus rodiklius, pagal kuriuos būtų matuojamas aplinkos tvarumas ir išorinis poveikis iš nacionalinių sąskaitų perspektyvos,

— sukuriant augimo ir produktyvumo vertinimo duomenų bazę, atsižvelgiant į viešojo sektoriaus ir privačiojo sektoriaus produktyvumo pokyčius,

— toliau rengiant savalaikius socialinius rodiklius, įskaitant pažangius trumpojo laikotarpio prognozavimo ir išankstinių įverčių metodus,

— remiant tarptautinius makroekonominių rodiklių mainus, kad būtų sumažinta našta duomenų rengėjams ir padidintas palyginamos bei nuoseklios informacijos prieinamumas vartotojams,

— parengiant ir tobulinant suvestinius rodiklius, susijusius su pajamomis ir nelygybe turto požiūriu,

— matuojant ir analizuojant lyčių nelygybę, įskaitant darbo užmokesčio skirtumą,

— parengiant globalizuotos gamybos analizės koncepcinę sistemą,

— sukuriant konceptualią gyvenimo kokybės ir gerovės vertinimo sistemą ir

— derinant, kiek įmanoma, atitinkamas apskaitos ir statistikos koncepcijas.

Teikti pagrindinius makroekonominius ir socialinius rodiklius bei pagrindinius Europos ekonominius rodiklius (toliau – PEER), kurie sudarytų išsamų rodiklių, susijusių su Sąjungos ir bendraisiais reikalavimais statistikai, rinkinį, ir derinti PEER prie kintančių vartotojų poreikių.

— koordinuotai rengiant pagrindinių makroekonominių, socialinių ir tvaraus vystymosi rodiklių suvestines,

— taikant suderintą pagrindinių makroekonomikos ir socialinių rodiklių bei PEER metodiką,

— taikant geresnes rodiklių aiškinimo ir viešinimo priemones ir

— teikiant ir išplečiant visų valstybių narių suderintą būsto kainų statistiką.

Aplinkos apsauga, tausojimas ir gerinimas esamoms ir būsimoms kartoms bei kova su klimato kaitos padariniais – Europai labai svarbūs tikslai, kurių siekiama Sutarčių nuostatomis. Veiksmingai tų sričių politikai yra būtina įvairių sričių statistinė informacija.

Rengti aplinkos sąskaitas ir teikti su klimato kaita susijusią statistiką, atsižvelgiant į tarptautinę šios srities raidą.

— toliau rengiant suderintą aplinkos (palydovinių) sąskaitų, papildančių pagrindines nacionalines sąskaitas, sistemą, pagal kurią bus galima gauti informacijos apie išmetamuosius atmosferos teršalus, energijos vartojimą, gamtos išteklių srautus, prekybą žaliavomis, su aplinka susijusius mokesčius ir išlaidas aplinkosaugai, galbūt įtraukiant ekologiškai tvarų ekonomikos augimą ir pirkimą,

— toliau rengiant eksperimentines ekosistemų sąskaitas, kurios, vykdant ilgalaikę duomenų integravimo iniciatyvą, sudarytų sąlygas panaudoti esamus duomenis, įskaitant ir tuos, kuriuos surinko Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ar agentūros,

— toliau plėtojant veiklą, skirtą geriau panaudoti esamus duomenų rinkinius rengiant su klimato kaita susijusią statistiką ir

— remiantis esamais duomenimis toliau rengiant rodiklius, pagal kuriuos būtų vertinami anglies dioksido išmetimo rodikliai.

Daug dėmesio įgyvendinant daugelio įvairių sričių Sąjungos politiką skiriama Europos įmonių klausimams. Be to, būtent šios įmonės teikia pagrindinius duomenis. Todėl priimant sprendimus labai reikia įvairios verslo statistikos, be to, ji padeda ES piliečiams ir įmonėms suprasti skirtingą tos politikos poveikį didelėms įmonėms, vidutinės kapitalizacijos įmonėms bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurių išsamios ir suderintos statistikos poreikis vis didėja. Be to, reikia mažinti administracinę ir duomenų teikimo naštą.

Didinti statistikos rengimo procesų našumą ir rezultatyvumą. Remiantis geresnio reglamentavimo darbotvarke, reikia suvienodinti su verslo statistikos ramsčiu susijusius esamus teisės aktus. Šiame kontekste reikėtų deramai atsižvelgti į ribotus rengėjams prieinamus išteklius ir bendrą naštą respondentams atsižvelgiant į Komisijos reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (toliau – REFIT). Teikti kokybišką pagrindinių įmonėms svarbių sričių statistiką, kaip antai verslo statistiką, trumpojo laikotarpio rodiklius, įmonių investicijų į žmogiškąjį kapitalą ir įgūdžius, tarptautinių sandorių, globalizacijos, vidaus rinkos stebėsenos, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų bei turizmo statistiką. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti didelės pridėtinės vertės pramonės ir paslaugų sektorių, visų pirma ekologiškos, skaitmeninės, bendro vartojimo, sveikatos, švietimo ir socialinės ekonomikos sektorių, informacijos prieinamumui.

— pakartotinai naudojant turimus statistikos sistemos ar visuomenės duomenis, nustatant verslo statistikos bendrą teisinį pagrindą ir rengiant bendrą infrastruktūrą bei bendras priemones,

— teikiant metinę ir tarpinę verslo statistinę informaciją ir rodiklius,

— teikiant Europos poziciją pasaulyje ir Sąjungos ryšius su kitomis pasaulio šalimis apibūdinančią statistinę informaciją,

— teikiant pasaulinėms vertės grandinėms analizuoti reikiamą statistinę informaciją ir plėtojant euro grupės registrą įvairių sričių globalizacijos informacijai rinkti,

— teikiant daugiau duomenų apie paslaugas ir imantis veiksmų paslaugų ir prekių statistinei informacijai suderinti, atitinkamai suderinant prekybos prekėmis ir prekybos paslaugomis statistikos rinkimą,

— plėtojant bendrosios rinkos stebėsenos priemones, pvz., maisto produktų kainų stebėsenos priemonę ir susijusius rodiklius,

— teikiant pagrindinių inovacinės ir MTTP veiklos rezultatų statistiką, šioms reikmėms plačiau naudojant patentų registrus ir atskirus mikroduomenis mokslinių tyrimų ir statistikos reikmėms,

— teikiant turizmo pasiūlos ir paklausos statistiką, šioms reikmėms geriau renkant duomenis ir integruojant turizmo ir kitų sričių duomenis ir

— teikiant išteklių naudojimo ir išteklių naudojimo efektyvumo statistiką, pagrįstą, kiek įmanoma, jau surinktais duomenimis.

Daug dėmesio įgyvendinant daugelio įvairių sričių Sąjungos politiką skiriama ES piliečiams. Todėl įvairios socialinės statistikos labai reikia tiek priimant sprendimus, tiek stebint socialinės politikos rezultatus, tiek padedant ES piliečiams vertinti tos politikos poveikį jų gyvenimui ir gerovei.

Teikti pagrindinių, į piliečių poreikius orientuotų socialinės politikos sričių, kaip antai gerovės, tvarumo, socialinės sanglaudos, skurdo, nelygybės, demografinių problemų (visų pirma senėjančios visuomenės, gyventojų skaičiaus mažėjimo, gyventojų dispersijos ir migracijos); darbo rinkos, švietimo ir mokymo, įskaitant ikimokyklinį ugdymą, suaugusiųjų mokymosi, profesinio mokymo ir besimokančio jaunimo judumo, kultūros, fizinės veiklos, gyvenimo kokybės, saugos, sveikatos, negalios, vartojimo, laisvo judėjimo ir vidaus rinkos, jaunimo judumo, technologinių inovacijų ir naujoviško gyvenimo būdo statistiką. Jei tikslinga, socialinės politikos formuotojams svarbių grupių statistika suskirstoma pagal lytį. Prioritetai nustatomi pagal 6 straipsnį. Remiantis geresnio reglamentavimo darbotvarke, reikia suvienodinti su socialinės statistikos ramsčiu susijusius esamus teisės aktus. Šiame kontekste reikėtų deramai atsižvelgti į ribotus rengėjams prieinamus išteklius ir bendrą naštą respondentams, atsižvelgiant į REFIT.

— nustatant konsoliduotą pagrindinę Europos socialinės statistikos infrastruktūrą, įskaitant duomenis, gautus vykdant tyrimus, iš administracinių šaltinių renkamus duomenis ir bendrąjį pagrindinių rodiklių sąrašą,

— plėtojant pagrindinius socialinius tyrimus, kuriuos vykdant gaunami duomenys (įskaitant mikroduomenis) apie asmenis ir namų ūkius, šiuos tyrimus supaprastinant ir papildant kitais, retesniais mikroduomenų rinkimo veiksmais,

— teikiant švietimo ir mokymo statistiką, taip pat racionalizuojant ir atnaujinant suaugusiųjų švietimo tyrimą,

— teikiant pajamų nelygybės statistiką, nurodant tokius rodiklius kaip antai GINI indeksas ir pajamų pasiskirstymo pagrindinių decilių pokyčiai, pateikiant palyginamą pagrindinį nacionalinį rodiklį, taip pat rodiklius apie nevienodas galimybes gauti pagrindinių prekių ir paslaugų,

— vykdant metodologinį darbą, susijusį su fizinės veiklos ir kultūros statistika,

— teikiant saugumo nuo nusikalstamumo, sveikatos, kaip susitarta pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe ( 4 ), ir negalios sričių statistiką,

— įgyvendinant darbo programoje nustatytas migracijos statistikos pagrindines kryptis atsižvelgiant į naujus iššūkius, visų pirma į tarptautinius pokyčius,

— teikiant gyventojų skaičiaus prognozes ir kasmet jas atnaujinant,

— rengiant išsamius rodiklius apie migrantų padėtį Sąjungoje,

— toliau bendradarbiaujant su specializuotomis agentūromis ir organizacijomis pabėgėlių padėties klausimu,

— rengiant smurto dėl lyties savanoriško tyrimo metodiką bendradarbiaujant su toje srityje veikiančiomis Europos institucijomis, įstaigomis, organais ar agentūromis,

— sukuriant bendrą teisinį pagrindą socialinei statistikai ir nustatant bendrą infrastruktūrą ir bendras priemones,

— teikiant gyvenimo kokybės rodiklius visuomenės pažangai vertinti ir

— pradedant rengtis kitam gyventojų surašymui (numatytas 2021 m.).

Derinant statistiką su erdviniais duomenimis ir atliekant geoerdvinę analizę atsivers naujų galimybių, kurias ESS ketina toliau nagrinėti. Ypač daug dėmesio reikės skirti konkretiems klausimams, pvz., konfidencialumui ir mažų imčių apskaičiavimų statistiniam pagrįstumui.

Ateityje energetikos ir transporto statistika bus labai svarbi strategijai „Europa 2020“ ir klimato kaitos politikai remti.

Žemės ūkis išliks svarbi Sąjungos politikos sritis. Įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką išryškėjo poreikis užtikrinti perspektyvią maisto produktų gamybą, tausiai valdyti gamtos išteklius bei įgyvendinti klimato politiką ir subalansuotą teritorijų plėtrą, kurie yra pagrindiniai tos politikos tikslai. Daug dėmesio bus skiriama aplinkos, su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusiems, ekonomikos, žmonių sveikatos ir saugos bei socialiniams aspektams.

Remti įrodymais pagrįstą politikos formavimą, lanksčiau ir aktyviau naudojant erdvinę informaciją, kartu su socialine, teritorine, ekonomine ir aplinkos statistine informacija apie regionus, regionų tipologijas, miestus ir urbanizacijos laipsnį.

— pasitelkiant Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE), nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB ( 5 ), ir toliau plėtojant, prižiūrint ir eksploatuojant Europos infrastruktūrą, visų pirma Sąjungos geoportalą,

— teikiant įvairią geografinę informaciją, gautą bendradarbiaujant su Sąjungos žemės naudojimo tyrimų ir nuotolinės patikros programomis, ir

— prireikus, integruojant statistinius duomenis, kad būtų nustatyta lanksti daugelio šaltinių tikslinės erdvės ir laiko analizės infrastruktūra,

— koordinuojant regionų, miestų ir teritorijų tipologijų statistinius duomenis.

— teikiant nacionalinio ir, jei įmanoma, regionų pagrindinės aplinkos išteklių statistikos, kaip antai atliekų ir perdirbimo, vandens, žaliavų telkinių, ekosistemų paslaugų ir biologinės įvairovės, rinkinį ir pagrindinės su klimato kaita susijusios statistikos švelninimo ir prisitaikymo veiksmams ir politikai paremti visais susijusiais lygmenimis (nuo vietos iki Sąjungos) rinkinį.

Laikantis Komisijos prioriteto „Europos energetikos sąjunga“ ir, kiek įmanoma, remiantis esamais duomenimis, ypatingas dėmesys bus skiriamas statistikai, susijusiai su energijos vartojimu, energijos vartojimo efektyvumu, atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, energetine priklausomybe, energijos nepritekliaus ir energijos tiekimo saugumu bei žiedine ekonomika. Be to, panaudojant energetikos statistiką turės būti remiama 2030 m. klimato ir energetikos programa, kuria siekiama padaryti Sąjungos ekonomiką bei energijos sistemą konkurencingesnę, saugesnę ir tvaresnę.

— rengiant ir skleidžiant atsinaujinančiosios energijos statistiką,

— rengiant ir skleidžiant energijos taupymo ir energijos vartojimo efektyvumo statistiką,

— rengiant ir skleidžiant transporto saugos, keleivių judumo, kelių eismo vertinimo ir įvairiarūšio krovinių vežimo statistiką ir

— rengiant ir skleidžiant energetinės priklausomybės bei energijos tiekimo saugumo statistiką.

Teikti žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės statistiką, pagal kurią būtų galima plėtoti ir stebėti bendrą žemės ūkio politiką ir bendrą žuvininkystės politiką, laikantis pagrindinių Sąjungos strateginių tikslų, susijusių su tvarumu ir kaimo plėtra, ir reguliariai vykdant su statistikos plėtojimu, rengimu ir sklaida susijusią veiklą. Remiantis geresnio reglamentavimo darbotvarke, reikia suvienodinti su žemės ūkio statistika susijusius esamus teisės aktus. Šiame kontekste reikėtų deramai atsižvelgti į rengėjams prieinamus ribotus išteklius ir bendrą naštą respondentams, atsižvelgiant į REFIT.

— peržiūrint ir supaprastinant žemės ūkio duomenų rinkimą, vadovaujantis po 2013 m. atnaujinta bendra žemės ūkio politika,

— pertvarkant žemės ūkio duomenų rinkimo procesus, visų pirma, kad būtų pagerinta duomenų kokybė ir sutrumpintas statistinės informacijos pateikimo vartotojui laikas,

— išsamiai persvarstant žemės naudojimo ir dangos duomenų valdymo sistemą ir rengiant bei įgyvendinant ja pagrįstą naują sistemą,

— diegiant nuoseklių žemės ūkio ir aplinkos rodiklių duomenų rinkimo sistemą, jei įmanoma, pagrįstą turimais duomenimis,

— rengiant ir skleidžiant pagrindinių miškininkystės statistinių rodiklių, kaip antai miškų ploto, stačio miško apimties ir vertės bei miškininkystės ir kirtimo ekonominių sąskaitų, rinkinį pagal integruotas miškininkystės aplinkos ir ekonomines sąskaitas,

— rengiant ir vykdant žemės ūkių surašymą, numatytą atlikti 2020 m ir

— sukuriant bendrą teisinį pagrindą su žemės ūkiu susijusiai statistikai ir nustatant bendrą infrastruktūrą ir bendras priemones.

Šiuo metu ESS susiduria su keliais iššūkiais. Didėja lūkesčiai dėl Europos statistikos aprėpties, kokybės ir palyginamumo. Vykstant globalizacijos procesams atsirado sudėtingų reiškinių, kuriuos reikia užfiksuoti rengiant oficialią statistiką ir dėl kurios kyla metodologinių iššūkių. Dėl vis didėjančio iš privačių ir viešų teikėjų gaunamų duomenų prieinamumo atsiranda galimybių gerinti oficialios statistikos savalaikiškumą ir reikalingumą bei mažinti statistinės atskaitomybės naštą. Tam, kad šios problemos būtų išspręstos, ESS, kuriai kyla ir ribotų išteklių problema, reikės laipsniškai įgyvendinti 2020 m. ESS vizijoje iškeltus strateginius tikslus, pasinaudojant holistiniu požiūriu į kokybę ir našumo didinimą:

— imtis iniciatyvos nuolat palaikyti dialogą su vartotojais siekiant geriau suprasti jų poreikius, pripažįstant, kad įvairių vartotojų grupių poreikiai skirtingi ir į juos reikia teisingai atsižvelgti,

— tiekti kokybiškus produktus bei teikti kokybiškas paslaugas ir taikyti kokybės valdymo principus ESS tvarkymui, organizavimui bei valdymui,

— rengti statistikos produktus ir paslaugas remiantis įprastais tyrimais bei kitais šaltiniais, įskaitant administracinius ir geoerdvinius duomenis ir, jei įmanoma, didžiuosius duomenis,

— gauti prieigą prie naujų duomenų šaltinių, kurti metodus ir rasti tinkamų technologijų siekiant patikimai panaudoti tokius duomenų šaltinius Europos statistikai rengti,

— didinti statistikos rengimo efektyvumą dar aktyviau dalijantis žiniomis, patirtimi ir metodika, o tam tikrais tinkamai pagrįstais atvejais ir priemonėmis, duomenimis, paslaugomis ir ištekliais. Bendradarbiavimas bus pagrįstas sutartais standartais ir bendrais technologijų bei statistikos infrastruktūros elementais,

— įgyvendinti Europos statistikos sklaidos ir komunikacijos strategiją, kuri būtų tokia lanksti, kad galėtų prisitaikyti prie besiformuojančių technologijų, ir duomenų revoliucijos sąlygomis suteiktų orientyrą ir būtų patikimas demokratijos pamatas.

Aktyviau dalytis gera Praktikos kodekso įgyvendinimo patirtimi ir užtikrinti, kad teikiami kokybės rodikliai atitiktų įvairius vartotojų poreikius.

— įdiegiant naują integruotą, veiksmingą ir tam tikslui skirtą kokybės užtikrinimo mechanizmą, sukurtą remiantis Praktikos kodeksu ir ESS kokybės užtikrinimo sistema,

— derinant ESS ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) kokybės užtikrinimo sistemas,

— tenkinant vartotojų poreikius, susijusius su kokybės ataskaitomis, ir

— standartizuojant įvairių statistikos sričių kokybės ataskaitas Sąjungos lygmeniu.

ESS susiduria su didele problema: kaip teikti aukštos kokybės Europos statistiką ir tenkinti didėjančius statistikos poreikius, kai valstybių narių biudžetai labai sumažinti, o Komisija ir valstybės narės taiko bendro darbuotojų skaičiaus nedidinimo politiką (kai kuriose tarnybose darbuotojų skaičius realiai sumažės). Atsižvelgiant į tuos Europos ir nacionalinių išteklių apribojimus svarbu tikslingiau nustatyti prioritetus ir paprastinti procesus, o tam būtinas visų ESS partnerių įsipareigojimas. Prioritetų nustatymo mechanizmas integruotas į metinių darbo programų rengimo tvarką ir bus taikomas visą programos įgyvendinimo laikotarpį. Be kitų dalykų, kasmet bus peržiūrimi taikomi statistikos reikalavimai remiantis Komisijos pasiūlytomis iniciatyvomis, kad būtų sumažinti statistiniai reikalavimai atsižvelgiant į vartotojų, statistikos rengėjų ir respondentų interesus. Šis procesas turėtų būti vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su Europos statistikos vartotojais ir rengėjais.

ESS taikyti prioritetų nustatymo tvarką, kuria paprastinami atsiskaitymo reikalavimai ir prisitaikoma prie naujų statistikos poreikių, atsižvelgiant į statistikos rengėjų apribojimus, statistinės atskaitomybės naštą ir vartotojų poreikius.

— ESS prioritetus apibrėžiant 9 straipsnyje nurodytoje metinėje darbo programoje,

— metinėje darbo programoje atsižvelgiant į konsultacijas su statistikos vartotojais ir rengėjais ir

— vartotojams pranešant apie paprastinamas statistikos sritis ir duomenų rinkimo procedūras, kurių mastas bus mažinamas arba kurios iš viso nebus vykdomos.

3. Įvairioms paskirtims tinkama statistika ir statistikos rengimo proceso našumo didinimas

Laipsniškai, atsižvelgiant į sąnaudas, patiriamas įgyvendinant ESS, diegti ESS veikimo architektūrą, leisiančią labiau integruotai rengti Europos statistiką; derinti ir standartizuoti statistikos rengimo metodus ir metaduomenis; stiprinti ESS horizontalų (įvairių statistinių sričių) ir vertikalų (įvairių ESS partnerių) statistikos rengimo procesų integravimą, laikantis subsidiarumo principo; naudoti ir integruoti įvarius duomenų šaltinius; rengti įvairioms paskirtims tinkamą statistiką. Ypač daug dėmesio bus skiriama konfidencialumo klausimams, kurių kils intensyviau, pakartotinai naudojant mikroduomenis ir administracinius duomenis ir jais keičiantis.

— intensyviau naudojant tinkamus administracinius duomenis visose statistikos srityse,

— nustatant ir naudojant naujus Europos statistikos duomenų šaltinius,

— labiau įtraukiant Komisiją (Eurostatą) ir nacionalines statistikos institucijas į administracinių duomenų šaltinių rengimą,

— plačiau naudojant statistinio derinimo ir siejimo technologijas, kad būtų galima siūlyti daugiau Europos statistikos,

— taikant Europos statistikos rengimo būdą, konkrečiais ir tinkamai pagrįstais atvejais leidžiantį greitai reaguoti į politikos poreikius,

— koordinuotais ESS veiksmais labiau integruojant Europos statistikos rengimo procesus,

— toliau derinant įvairių statistikos sričių statistines sąvokas,

— plėtojant ir diegiant lanksčią IT pagrindinę infrastruktūrą ir techninius standartus, siekiant gerinti sąveiką, dalijimąsi duomenimis bei metaduomenimis ir bendrą duomenų modeliavimą,

— įvairiems statistiniams procesams taikant standartines IT priemones,

— sukuriant metodikos standartus, kad būtų galima intensyviau naudoti suderintas metodikas (įskaitant mišrius duomenų rinkimo metodus) bei suderintus metaduomenis ir užtikrinti, kad šios metodikos ir metaduomenys būtų prieinami,

— stiprinant statistinių verslo duomenų registrų, kuriuose kaupiama informacija apie statistinius vienetus ir kurie yra visos su verslu susijusios statistikos, taip pat nacionalinių sąskaitų duomenų šaltinis, vaidmenį ir

— gerinant metaduomenų teikimą, t. y. aiškinamosios informacijos apie duomenų surinkimą, kokybę ir pateikimą vartotojams teikimą, kad jie tuos duomenis galėtų geriau suprasti.

Veiksminga bendradarbiavimo ir komunikacijos veikla užtikrinti, kad ESS veiktų gerai ir būtų nuosekli.

— nustatant ir diegiant ESS naštos ir darbo pasidalijimo priemones ir

— toliau plėtojant bendradarbiavimo tinklus ir užtikrinant jų veikimą.

Europos piliečiai turėtų turėti galimybę lengvai ir be kliūčių gauti Europos statistiką, kad galėtų ją panaudoti švietimo ir sprendimų priėmimo tikslais. Tas tikslas bus įgyvendintas didinant patogumą naudoti Europos statistiką ir palengvinant prieigą prie duomenų. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas galimybei lengvai rasti statistinius duomenis ir juos konvertuoti praktiniam naudojimui, be kita ko, grafikuose ir žemėlapiuose. Daugiau piliečių turėtų gauti naudos iš Europos statistikos ir taip veiksmingai prisidėti prie statistinės informacijos sklaidos visuomenėje.

Remiantis laisvos ir nesudėtingos Europos statistikos prieigos principais teikti kokybišką statistinę informaciją ir užtikrinti, kad ESS būtų pagrindinis Europos statistikos šaltinis visiems vartotojams, visų pirma sprendimus priimantiems viešiems ir privatiems subjektams.

Intensyvinti ir plėsti statistikos rengėjų ir vartotojų dialogą, kad pastarųjų kokybiškos statistikos poreikiai būtų patenkinti. Geresniam ESS rezultatyvumui ir našumui užtikrinti ypač svarbu anksti įtraukti vartotojus į naujus procesus.

Pasitelkiant naująsias technologijas plėsti ir racionalizuoti sklaidos priemonių asortimentą vartotojų poreikiams tenkinti.

Nustatyti ESS išlaidų veiksmingumu pagrįstą, integruotą ir saugią infrastruktūrą prieigai prie konfidencialių duomenų mokslo reikmėms.

— įtvirtinant ESS kaip pagrindinio Europos statistikos vartotojų informacinio centro vaidmenį,

— nustatant integruotą saugią infrastruktūrą prieigai prie Sąjungos mikroduomenų,

— nustatant sistemą, kuria būtų tvarkomi vartotojų prašymai skubiai suteikti prieigą prie statistinės informacijos ir konsultuoti dėl jos interpretavimo,

— naujosiomis technologijomis pritaikant sklaidos priemones prie vartotojų poreikių,

— pateikiant daugiau statistinės veiklos rezultatų kompleksiniais klausimais,

— intensyviau naudojant naujas komunikacijos ir sklaidos technologijas (pvz., pagrįstas SDMX),

— statistinių mokslinių tyrimų reikmėms siūlant daugiau mikroduomenų rinkinių laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų, reglamentuojančių duomenų konfidencialumą, ir

— rengiant duomenų rinkinius, kurie padėtų naudotis statistiniais duomenimis švietimo ir mokslinių tyrimų tikslais, ir

— nustatant esamus ir būsimus duomenų reikalavimus, kad būtų tiekiami įvairioms paskirtims tinkami ir individualioms reikmėms pritaikyti produktai ir teikiamos įvairioms paskirtims tinkamos ir individualioms reikmėms pritaikytos paslaugos.

Tenkinti ESS mokymosi ir tobulinimosi poreikius, remiantis suderintomis mokomųjų kursų, mokymosi ir tobulinimosi galimybėmis.

Gerinti ESS narių bendradarbiavimą, perduodant žinias ir dalijantis gerąja patirtimi bei bendrais naujoviškais statistikos rengimo metodais ir tą patirtį taikant.

Organizuoti mokslininkų bendruomenės veiklą, dalyvauti joje ir prisidėti prie jos, siekiant tobulinti statistikos rengimo grandines ir gerinti oficialios statistinės informacijos kokybę.

— įdiegiant antrosios pakopos studijų laipsnį (pvz., oficialios statistikos magistro laipsnį),

— siūlant vartotojų ir kitų piliečių poreikiams pritaikytas mokymo programas,

— mokslinių tyrimų projektų rezultatus plačiau taikant statistikai rengti ir skleisti,

— analizuojant naujų įgūdžių, susijusių su duomenų mokslu ir jų integravimu į mokymo programas, poreikius,

— įtvirtinant ESS kaip informacinio centro vaidmenį statistinių mokslinių tyrimų bendruomenėse,

— aktyviai įtraukiant mokslininkų bendruomenes į oficialios statistikos mokslinius tyrimus ir

— ESS taikant tinkamas priemones dalytis praktika ir taikyti bendrus sprendimus.

Bendradarbiaudamos nacionalinės statistikos institucijos ir Komisija (Eurostatas) yra atsakingos už Europos statistikos plėtojimą, rengimą ir sklaidą.

Tikslo bus siekiama įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 223/2009 ir 2012 m. rugsėjo 17 d. Komisijos sprendimo 2012/504/ES dėl Eurostato ( 6 ) peržiūrą.

Stiprinti Komisijos (Eurostato) koordinuojamąjį Europos Sąjungos statistikos tarnybos vaidmenį.

— anksti įtraukiant Komisiją (Eurostatą) į veiklą, susijusią su visų Komisijos iniciatyvų statistiniais aspektais, ir

— nuolat rengiant suinteresuotųjų šalių diskusijas vadovų lygmeniu.

Bendrais projektais ir koordinuota veikla stiprinti bendradarbiavimą su ECBS ir Europos bei tarptautinėmis organizacijomis, dalyvaujančiomis rengiant statistinėms ar administracinėms reikmėms būtinus duomenis. Užtikrinti Sąjungos ir tarptautinių standartų derėjimą.

— Komisijai (Eurostatui) aktyviau dalyvaujant tarptautinėse patariamosiose grupėse,

— nustatant ir taikant naujus bendradarbiavimo būdus siekiant užtikrinti, kad statistikos plėtojimas būtų gerai koordinuojamas su tarptautinėmis organizacijomis ir kad būtų veiksmingai paskirstomi darbai, ir

— įdiegiant naujus Jungtinių Tautų nacionalinių sąskaitų sistemos, Europos sąskaitų sistemos, Jungtinių Tautų aplinkos ir ekonomikos sąskaitų sistemos, Europos aplinkos ir ekonomikos sąskaitų ir Mokėjimų balanso vadovus.

Skatinti ir vykdyti statistikos patariamąją ir paramos veiklą ne Sąjungos šalyse, remiantis Sąjungos užsienio politikos prioritetais ir daugiausia dėmesio skiriant plėtrai ir Europos kaimynystės politikai.

— teikiant paramą Komisijos tarnyboms, įgyvendinančioms vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo politiką, joms palaikant ryšius su tarptautinėmis organizacijomis bei kitais statistikos srities klausimais, bendrai dominančiais ES ir ne Europos regionus ar šalis,

— skleidžiant atitinkamą statistiką plėtros procesui ir deryboms remti,

— didinant Europos piliečių informuotumą apie oficialios statistikos svarbą ir skleidžiant ją visiems suinteresuotiesiems subjektams, kiekvienų metų spalio 20 d. surengiant Europos statistikos dieną,

— skleidžiant atitinkamą statistinę informaciją Europos kaimynystės politikai ir atitinkamiems asociacijos susitarimams remti,

— remiant Europos vertybes ir iniciatyvas, kaip antai Praktikos kodeksą, ESS kokybės užtikrinimo sistemą, ir standartizacijos bei derinimo principus, taikomus trečiosioms šalims ir regionams,

— mažinant atvejų, kai statistika yra neprieinama dėl naujų valstybių narių prašymų taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas,

— pasirašant susitarimus ar susitarimų memorandumus su ne ES šalimis,

— rengiant ir įgyvendinant techninio bendradarbiavimo programas,

— teikiant techninę pagalbą ir daugiausia dėmesio skiriant duomenų derinimui ir teikimui ir

( 1 ) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

( 2 ) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
►M1	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1383/2013 2013 m. gruodžio 17 d.	L 354	84	28.12.2013
►M2	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/1951 2017 m. spalio 25 d.	L 284	1	31.10.2017