–

SI ir Brompton Bicycle Ltd, atstovaujamų advokatų B. Van Asbroeck, G. de Villegas ir A. Schockaert,

–

Chedech / Get2Get, atstovaujamos advokato A. Marín Melgar,

–

Belgijos vyriausybės, atstovaujamos M. Jacobs, C. Pochet ir J.‑C. Halleux,

–

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos É. Gippini Fournier ir J. Samnadda,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230, klaidų ištaisymas OL L 314, 2008, p. 16) išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant SI ir Brompton Bicycle Ltd (toliau – Brompton) ginčą su Chedech / Get2Get (toliau – Get2Get) dėl šiai bendrovei pareikšto ieškinio dėl autorių teisių pažeidimo.

Teisinis pagrindas

Tarptautinė teisė

Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos

3

Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (1971 m. liepos 24 d. Paryžiaus aktas), iš dalies pakeistos 1979 m. rugsėjo 28 d. (toliau – Berno konvencija), 2 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatyta:

PINO autorių teisių sutartis

4

1996 m. gruodžio 20 d. Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (PINO) Ženevoje priėmė PINO autorių teisių sutartį; ji Europos bendrijos vardu buvo patvirtinta 2000 m. kovo 16 d. Tarybos sprendimu 2000/278/EB (OL L 89, 2000, p. 6; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 33 t., p. 208) ir Europos Sąjungoje įsigaliojo 2010 m. kovo 14 d. (OL L 32, 2010, p. 1).

5

PINO autorių teisių sutarties 1 straipsnio „Ryšys su Berno konvencija“ 4 dalyje numatyta:

6

Šios sutarties 2 straipsnyje nustatyta:

Sąjungos teisė

Direktyva 2001/29

7

Direktyvos 2001/29 2–5 straipsniuose įtvirtintos išimtinės autorių teisės atgaminti, viešai paskelbti ir platinti savo kūrinius.

8

Minėtos direktyvos 9 straipsnyje „Tęstinis kitų teisinių nuostatų taikymas“ numatyta:

Reglamentas (EB) Nr. 6/2002

9

2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 13 sk., 27 t., p. 142) 8 straipsnio „Techninės funkcijos sąlygojamas dizainas ir sujungiamųjų detalių dizainas“ 1 dalyje nustatyta:

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

10

Pagal Anglijos teisę įsteigta bendrovė Brompton, kurios steigėjas yra SI, prekiauja sulankstomaisiais dviračiais; tokios formos, kokios yra dabar, šie dviračiai parduodami nuo 1987 m. (toliau – dviratis Brompton).

11

Dviračiui Brompton būdinga tai, kad jis turi tris skirtingas padėtis: gali būti sulankstytas, ištiestas ir pusiau sulankstytas, kad stabiliai stovėtų ant žemės; šis dviratis buvo saugomas patento, tačiau dabar patento galiojimo terminas yra pasibaigęs.

12

Savo ruožtu Get2Get prekiauja dviračiais (toliau – dviratis Chedech), kurie vizualiai labai panašūs į dviračius Brompton ir taip pat turi ankstesniame punkte minėtas tris padėtis.

13

2017 m. lapkričio 21 d. SI ir Brompton kreipėsi į tribunal de l’entreprise de Liège (Lježo verslo bylų teismas, Belgija) su prašymu pripažinti, kad dviračiai Chedech pažeidžia Brompton autorių teises ir SI neturtines teises, ir nurodyti Get2Get nutraukti jų teises pažeidžiančią veiklą, taip pat atšaukti gaminius iš visų prekybos vietų.

14

Atsikirsdama Get2Get tvirtina, kad dviračio Chedech išvaizdą lemia pageidaujamas techninis sprendimas – pasiekti, kad dviratis galėtų turėti tris skirtingas padėtis. Tokiomis aplinkybėmis tokia išvaizda gali būti saugoma tik pagal patentų teisę, o ne autorių teisių.

15

Ieškovai pagrindinėje byloje tvirtina, kad dviračio Brompton tris padėtis galima gauti ir naudojant kitokias formas nei ta, kurią šiam dviračiui suteikė jo kūrėjas, todėl jo forma gali būti saugoma autorių teisių.

16

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pagal Belgijos teisę autorių teisių apsauga taikoma bet kokiam kūriniui, kuris pasireiškia tam tikra forma ir yra originalus, o tai reiškia, kad toks praktinės paskirties daiktas, kaip dviratis, gali būti saugomas autorių teisių. Šiuo klausimu pasakytina, kad, nors formoms, būtinoms techniniam rezultatui pasiekti, netaikoma autorių teisių apsauga, vis dėlto kyla abejonių, kai tokį rezultatą galima pasiekti naudojant kitas formas.

17

Šis teismas nurodo, kad 2018 m. kovo 8 d. Sprendime DOCERAM (C‑395/16, EU:C:2018:172), priimtame dizaino teisės srityje, Teisingumo Teismas Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalį aiškino taip, kad siekiant įvertinti, ar gaminio išvaizdos savybes lemia tik jo techninė funkcija, turi būti nustatyta, kad ši funkcija yra vienintelis veiksnys, kuris lemia šias savybes, o alternatyvaus dizaino buvimas neturi lemiamos reikšmės šiuo požiūriu.

18

Taigi jam kyla klausimas, ar panašus sprendimas turėtų būti taikomas autorių teisių srityje, kai gaminio, kuriam prašoma suteikti tokią apsaugą pagal Direktyvą 2001/29, išvaizda yra būtina konkrečiam techniniam rezultatui pasiekti.

19

Šiomis aplinkybėmis tribunal de commerce de Liège (Lježo komercinių bylų teismas, Belgija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

–

kitas formas, leidžiančias gauti tą patį techninį rezultatą,

–

formos veiksmingumą siekiant to rezultato,

–

įtariamo klastotojo norą pasiekti tą rezultatą,

–

tai, kad egzistuoja ankstesnis norimo techninio rezultato pasiekimo metodo patentas, kurio galiojimo laikas jau pasibaigęs?“

Dėl prejudicinių klausimų

20

Savo dviem klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2001/29 2–5 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad juose numatyta autorių teisių apsauga taikoma gaminiui, kurio forma bent iš dalies yra būtina techniniam rezultatui pasiekti.

21

Pagal Direktyvos 2001/29 2–5 straipsnius autoriai yra apsaugoti nuo jų kūrinių atgaminimo, viešo paskelbimo ir viešo platinimo be jų leidimo.

22

Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją sąvoką „kūrinys“ sudaro du elementai. Pirma, ji apima originalų objektą, kuris yra paties autoriaus intelekto kūrinys, ir, antra, reikalaujama, kad šis kūrinys būtų išreikštas (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Cofemel, C‑683/17, EU:C:2019:721, 29 ir 32 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

23

Kiek tai susiję su pirmuoju elementu, iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, jog tam, kad objektas galėtų būti laikomas originaliu, būtina (ir to pakanka), kad jis atspindėtų autoriaus asmenybę ir išreikštų laisvą bei kūrybingą jo pasirinkimą (2019 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Cofemel, C‑683/17, EU:C:2019:721, 30 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

24

Šiuo klausimu vis dėlto primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, kai objekto sukūrimą diktuoja techniniai reikalavimai, taisyklės ar kiti suvaržymai, kurie nepaliko vietos įgyvendinti kūrybinę laisvę, toks objektas negali būti laikomas originaliu, o to reikia tam, kad jis galėtų būti laikomas kūriniu (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Cofemel, C‑683/17, EU:C:2019:721, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

25

Dėl šio sprendimo 22 punkte nurodyto antrojo elemento reikia paminėti, kad Teisingumo Teismas patikslino, jog Direktyvoje 2001/29 vartojama „kūrinio“ sąvoka neišvengiamai reiškia, kad turi egzistuoti objektas, kurį galima būtų pakankamai tiksliai ir objektyviai identifikuoti (2019 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Cofemel, C‑683/17, EU:C:2019:721, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

26

Vadinasi, originalumo sąlygą atitinkančiam objektui gali būti taikoma autorių teisių apsauga, nors jo sukūrimą lėmė techniniai reikalavimai, jeigu tai nebuvo kliūtis tam, kad šis objektas atspindėtų autoriaus asmenybę ir išreikštų laisvą bei kūrybingą jo pasirinkimą.

27

Šiuo klausimu pažymėtina, kad originalumo kriterijaus negali atitikti objekto sudedamosios dalys, kurioms būdinga tik techninė funkcija, nes visų pirma pagal PINO autorių teisių sutarties 2 straipsnį autorių teisių apsauga netaikoma idėjoms. Iš tiesų suteikti idėjoms autorių teisių apsaugą reikštų galimybę jas monopolizuoti, o dėl to nukentėtų, be kita ko, technikos pažanga ir pramonės plėtra (šiuo klausimu žr. 2012 m. gegužės 2 d. Sprendimo SAS Institute, C‑406/10, EU:C:2012:259, 33 ir 40 punktus). Kai tokių sudedamųjų dalių išraišką lemia jų atliekama techninė funkcija, įvairūs idėjos įgyvendinimo būdai yra tokie riboti, kad idėja sutampa su išraiška (šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Bezpečnostní softwarová asociace, C‑393/09, EU:C:2010:816, 48 ir 49 punktus).

28

Taigi reikia išnagrinėti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamas sulankstomasis dviratis gali būti laikomas kūriniu, kuriam taikoma Direktyvoje 2001/29 numatyta apsauga, turint omenyje, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai susiję ne su šio sprendimo 22 punkte nurodytu antruoju elementu, nes šį dviratį galima pakankamai tiksliai ir objektyviai identifikuoti, o su pirmuoju elementu.

29

Nagrinėjamu atveju atrodo, kad dviračio forma yra būtina tam tikram techniniam rezultatui pasiekti, t. y. kad dviratis galėtų turėti tris padėtis, iš kurių viena leidžia jam stabiliai stovėti ant žemės.

30

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi išsiaiškinti, ar, nepaisant šios aplinkybės, šis dviratis yra originalus intelekto kūrinys.

31

Šiuo klausimu pasakytina, kad, kaip priminta šio sprendimo 24, 26 ir 27 punktuose, taip negali būti tuo atveju, kai objekto sukūrimą lėmė techniniai reikalavimai, taisyklės ar kiti suvaržymai, kurie nepaliko vietos įgyvendinti kūrybinę laisvę arba tos vietos tiek nedaug, kad idėja ir išraiška sutampa.

32

Net jei lieka galimybė pasirinkti objekto formą, negalima daryti išvados, kad toks objektas būtinai yra „kūrinys“, kaip jis suprantamas pagal Direktyvą 2001/29. Siekdamas nustatyti, ar taip yra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar įvykdytos šio sprendimo 22–27 punktuose nurodytos sąlygos.

33

Tuo atveju, kai gaminio formą lemia tik jo techninė funkcija, tokiam gaminiui negali būti taikoma autorių teisių apsauga.

34

Taigi siekdamas nustatyti, ar nagrinėjamam gaminiui taikoma autorių teisių apsauga, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi išsiaiškinti, ar, pasirinkdamas gaminio formą, jo autorius originaliai išreiškė savo kūrybinius gebėjimus ir laisvą bei kūrybingą pasirinkimą ir suteikė gaminiui tokį pavidalą, kad šis atspindėtų jo asmenybę.

35

Šiomis aplinkybėmis, kadangi turi būti vertinamas tik atitinkamo gaminio originalumas, kitų galimų formų, leidžiančių pasiekti tą patį techninį rezultatą, buvimas, jeigu jis leidžia konstatuoti pasirinkimo galimybės buvimą, nėra lemiamas vertinant veiksnius, turėjusius įtakos kūrėjo pasirinkimui. Atliekant tokį vertinimą taip pat neturi reikšmės įtariamo pažeidėjo noras.

36

Dėl ankstesnio patento, kurio galiojimo terminas pagrindinėje byloje šiuo metu yra pasibaigęs, egzistavimo ir dėl formos veiksmingumo tam pačiam techniniam rezultatui pasiekti pasakytina, kad į tai reikia atsižvelgti tik tiek, kiek šie duomenys leidžia atskleisti motyvus, į kuriuos atsižvelgta pasirenkant atitinkamo gaminio formą.

37

Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad siekdamas įvertinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamas sulankstomasis dviratis yra originalus kūrinys ir dėl to jam taikoma autorių teisių apsauga, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atsižvelgti į visas reikšmingas nagrinėjamo atvejo aplinkybes, buvusias kuriant šį objektą, nepaisant išorės veiksnių ir veiksnių, susiklosčiusių jau sukūrus gaminį.

38

Taigi į prejudicinius klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 2001/29 2–5 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad juose numatyta autorių teisių apsauga taikoma gaminiui, kurio forma bent iš dalies yra būtina techniniam rezultatui pasiekti, kai šis gaminys yra originalus intelekto kūrinys, t. y. jo forma autorius originaliai išreiškia savo kūrybinius gebėjimus ir laisvą bei kūrybingą pasirinkimą, kad ši forma atspindėtų jo asmenybę, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas pagrindinės bylos aplinkybes.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.