1.   Nepažeisdamas specialiųjų išimčių, numatytų Bendrijos taisyklėse dėl tam tikrų žemės ūkio produktų, šis reglamentas nustato bendras išsamias taisykles, kaip tikrinti panaudojimą ir (arba) paskirtį tų produktų, kurie yra išimti iš intervencinių atsargų pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 25 straipsnį, jei tokiems produktams numatytas specialus panaudojimas ir (arba) paskirtis.

2.   Šiame reglamente „siuntimas“ reiškia prekių siuntimą iš vienos valstybės narės į kitą, o „eksportas“ reiškia prekių siuntimą iš kurios nors valstybės narės į paskirties vietą, esančią už Bendrijos muitų teritorijos ribų.

3.   Šiame reglamente Belgijos ir Liuksemburgo ekonominė sąjunga (BLEU) laikoma viena valstybe nare.

1.   Tuo metu, iki kol bus patvirtintas 1 straipsnyje nurodytas minėtų išimtų iš intervencinių atsargų produktų tolimesnis panaudojimas ir (arba) jų paskirtis, paskirti kontrolės organai, toliau vadinami „atsakinga kontrolės institucija“, kontroliuoja tuos produktus, tikrindama juos fiziškai, peržiūrėdama jų dokumentus ir tikrindama sąskaitas.

Siekiant išvengti diskriminacijos produktų kilmės pagrindu, kiekviena valstybė narė kiekvienai konkrečiai priemonei ar tokios priemonės daliai paskiria vieną kontrolės instituciją, kuri privalo tikrinti atitinkamų produktų panaudojimą ir/ar paskirtį nepriklausomai nuo jų kilmės (Bendrijos ar nacionalinės).

2.   Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad straipsnio 1 dalyje minėta kontrolė būtų atliekama ir kad intervenciniai produktai nebūtų pakeisti kitais produktais.

Pirmiausia tos priemonės turi užtikrinti, kad:

a)

firmos, susijusios su intervenciniais produktais arba perdirbtais intervenciniais produktais, t. y. tuos produktus, pavyzdžiui, perkančios, parduodančios, laikančios, transportuojančios, pervežančios, perpakuojančios ar perdirbančios firmos, paklustų būtinoms tikrinimo ar priežiūros priemonėms ir vestų įrašus, kurie padėtų valdžios institucijoms vykdyti visus patikrinimus, kokius jos mano esant reikalingus;

b)	a punkte minėti produktai saugomi ir transportuojami atskirai nuo kitų produktų taip, kad juos galima būtų identifikuoti.

Valstybės narės Komisijai praneša apie priemones, taikomas pagal šią dalį.

3.   Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 912a straipsnio 2 dalyje minima kontrolinės kopijos T5 naudojimo procedūra taikoma, kai turi būti vykdoma visa šio straipsnio 1 dalyje minėta kontrolė ar tik jos dalis:

a)	kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje produktai yra išimti iš intervencinių atsargų; arba

b)	kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įmokėtas užstatas.

Kontrolinė kopija T5 išduodama ir naudojama pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 nuostatas, išskyrus atvejus, kai šis reglamentas numato kitaip.

4.   Kai pagal 3 straipsnio 1 dalį pardavimo intervencinė agentūra kontrolinės kopijos T5 neišduoda, ji turi išduoti išėmimo iš intervencinių atsargų orderį. Valstybės narės gali leisti daryti išrašus iš išėmimo orderio.

Šiame reglamente tiek „intervencinė agentūra“, tiek „agentūra“ reiškia „mokėjimo agentūrą“ arba „intervencinę agentūrą“.

Išėmimo orderį arba jo išrašą suinteresuotas asmuo pateikia atsakingai kontrolės institucijai.

1.   2 straipsnio 3 dalyje minėtą kontrolinę kopiją T5 išduoda:

a)	pardavimo intervencinė agentūra, kai intervenciniai produktai siunčiami į kitą valstybę narę tokios pačios būklės, kokios jie buvo juos išimant iš intervencinių atsargų, toliau vadinamos „nepakeista būkle“; arba

b)	atsakinga kontrolės institucija, kai intervenciniai produktai yra siunčiami į kitą valstybę narę juos perdirbus; arba

c)

išsiuntimo šalies muitinė: i) pateikus intervencinės agentūros išduotą išėmimo orderį, kai nepakeistos būklės intervenciniai produktai eksportuojami ir turi kirsti vienos ar kelių kitų valstybių narių teritoriją; ii) pateikus atsakingos kontrolės institucijos išduotą kontrolės dokumentą, nurodantį, kad perdirbimas buvo prižiūrimas, kai intervenciniai produktai eksportuojami juos perdirbus ir turi kirsti vienos ar kelių kitų valstybių narių teritoriją.

Kai pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007, 39 straipsnį produktai yra laikomi ne toje valstybėje narėje, kur yra pardavimo intervencinė agentūra, o kitoje valstybėje narėje, pardavimo intervencinė agentūra išduoda kontrolinę kopiją T5 arba duoda nurodymus jį išduoti savo atsakomybe.

Valstybės narės gali:

a)	leisti, kad kontrolinę kopiją T5 išduotų ne pardavimo agentūra, o kita tam tikslui paskirta institucija;

b)	nuspręsti, kad kontrolinę kopiją T5 gali išduoti įgalioti intervencinių produktų akcininkai intervencinės agentūros atsakomybe. Įgaliojimas akcininkui išduodamas, laikantis Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 912g straipsnyje numatytų sąlygų mutatis mutandis.

Tokiais atvejais kontrolinė kopija T5 išduodama, pateikus išėmimo orderį.

2.   Išėmimo orderis ir kontrolės dokumentas, nurodytas 1 dalyje, numeruojamas serijiniu numeriu ir juose pateikiamas:

a)	produktų aprašas taip, kaip turi būti užpildytas 2 straipsnio 3 dalyje minėtos kontrolinės kopijos T5 31 langelis, ir atitinkamais atvejais visa kita kontrolės tikslams būtina informacija;

b)	pakuočių skaičius ir tipas bei ant jų nurodyti ženklai ir numeriai;

c)	bendrasis ir grynasis produktų svoris;

d)	nuoroda į taikomą reglamentą;

e)	informacija, kuri turi būti pateikta kontrolinės kopijos T5 104 ir 106 langeliuose, tarp jų ir pirkimo-pardavimo sutarties su intervencine agentūra numeris.

Kontroliniame dokumente turi būti nurodytas ankstesniosios kontrolinės kopijos T5 arba išėmimo orderio numeris.

Išėmimo orderis ir kontrolės dokumentas laikomas išsiuntimo įstaigoje.

3.   Atitinkamas asmuo pateikia Kontrolinės kopijos T5 originalą ir dvi kopijas. Kontrolinę kopiją T5 išduodanti institucija vieną kopiją informavimo tikslais siunčia agentūrai, kurioje laikomas užstatas, kurio reikalaujama pagal 5 straipsnį, o vieną kopiją pasilieka sau.

4.   Kontrolinės kopijos T5 originalas grąžinamas atitinkamam asmeniui arba jo atstovui, kuris jį pateikia panaudojimo ir (arba) paskirties valstybės narės atsakingai kontrolės institucijai.

5.   Kontrolinės kopijos T5 originalas, panaudojimo ar paskirties valstybės narės atsakingai kontrolės institucijai jį patvirtinus, siunčiamas atgal tiesiogiai agentūrai, kurioje laikomas 5 straipsnyje minimas užstatas.

Atitinkamas asmuo užstatą laikančios agentūros pilną pavadinimą ir adresą įrašo kontrolinės kopijos T5 B langelyje.

6.   Kai tik kai kurie kontrolinėje kopijoje T5 nurodyti produktai atitinka nustatytas nuostatas, atsakinga institucija kontrolinės kopijos T5 skiltyje, pavadintoje „Panaudojimo ir (arba) paskirties kontrolė“, nurodo produktų kiekį, kuris atitinka tas nuostatas, ir datą arba datas, kada ši operacija buvo atlikta.

1.   Jei reikalaujama užstato kaip 1 straipsnyje nurodytų produktų tinkamo panaudojimo ir (arba) paskirties garantijos, užstatas pateikiamas prieš perimant produktus. Toks užstatas pateikiamas:

a)	kai produktai bus perdirbami arba perdirbami ir eksportuojami, – valstybės narės, kurioje perdirbimas bus atliekamas arba pradedamas, intervencinei agentūrai;

b)	visais kitais atvejais – pardavimo intervencinei agentūrai.

2.   Kai užstatas yra pateikiamas ne valstybės narės, kurioje yra pardavimo intervencinė agentūra, o kitos valstybės narės intervencinei agentūrai, pastaroji nedelsiant pardavimo intervencinei agentūrai pasiunčia raštu pranešimą, nurodydama:

a)	atitinkamo reglamento numerį;

b)	konkurso arba pardavimo datą ir (arba) numerį;

c)	sutarties numerį;

d)	pirkėjo pavadinimą;

e)	užstato sumą, išreikštą eurais;

f)

produktą;

g)	produktų kiekį;

h)	datą, kada užstatas buvo įmokėtas;

i)	panaudojimą ir (arba) paskirtį (atitinkamais atvejais).

Pardavimo intervencinė agentūra patikrina užstato duomenis.

1.   Kai sugrąžinus visą ar dalį užstato, minimo 5 straipsnyje, nustatoma, kad visi ar dalis produktų nebuvo panaudoti nustatytu būdu ir (arba) pagal nustatytą paskirtį, valstybės narės, kurioje užstatas buvo grąžintas, atsakinga institucija pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 (5) 9 straipsnio 1 dalį pareikalauja, kad atitinkamas ūkio subjektas sumokėtų sumą, lygią užstato sumai, kurios jis būtų netekęs, jei prieš grąžinant užstatą būtų buvęs atkreiptas dėmesys į neįvykdytas sąlygas. Prie šios sumos pridedamos palūkanos, apskaičiuotos laikotarpiui nuo užstato grąžinimo dienos iki dienos prieš sumokėjimo dieną.

Atsakingai institucijai gavus pirmoje pastraipoje nurodytą sumą, laikoma, kad nepagrįstai suteikta ekonominė nauda yra susigrąžinta.

2.   Nurodytą sumą būtina sumokėti per 30 dienų nuo pareikalavimo gavimo dienos.

Jei per tą laiką suma nesumokama, valstybės narės gali nuspręsti, kad vietoj jos priklausanti suma būtų išskaičiuota iš būsimų atitinkamam ūkio subjektui mokamų sumų.

3.   Palūkanų norma nustatoma pagal nacionalinės teisės nuostatas, bet negali būti mažesnė už normą, kuri yra taikoma grąžinamoms nacionalinėms sumoms.

Jei užstatas buvo grąžintas dėl atsakingos institucijos klaidos, palūkanų nereikalaujama arba daugiausia, ko galima reikalauti, tai suma, kurią valstybė narė nustato kaip neteisėtą pelną.

4.   Valstybės narės gali nereikalauti 1 dalyje minėtos sumos, kai ji neviršija 60 EUR, jei pagal nacionalinę teisę tokiems atvejams taikomos panašios taisyklės.

5.   Pagal 1 dalį sugrąžintos sumos sumokamos mokėjimo agentūrai, kuri jas priskiria Europos žemės ūkio garantijų fondui (EŽŪGF) skirtoms įplaukoms tą mėnesį, kada jos realiai yra sumokamos.

1.   Kai panaudojimui ir (arba) paskirčiai taikomų nuostatų negalima laikytis dėl force majeure, valstybės narės, kurioje įmokėtas užstatas, arba jei užstatas nėra įmokėtas, valstybės narės, kurioje produktai išimami iš intervencinių atsargų, institucija, atitinkamam asmeniui prašant, nusprendžia:

a)	kad tokiam sandoriui nustatytas terminas turi būti pratęstas tiek, kiek to reikalauja nurodytos aplinkybės; arba

b)	jei produktai yra negrąžinamai prarasti, kad kontrolė laikoma atlikta.

Tačiau tais force majeure atvejais, kai a ir b punktuose nurodytos priemonės netinka, atsakinga institucija informuoja Komisiją, kuri būtinas priemones gali numatyti, laikydamasi procedūros, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnyje.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje minimas prašymas turi būti pateiktas per 30 dienų nuo tos dienos, kada atitinkamas asmuo sužinojo, kad susidarė aplinkybės, kurios, galimas dalykas, liudija apie force majeure atsiradimą, bet nepasibaigus laikui, kuris yra nustatytas specialiame reglamente įrodymams, kurių reikia norint atgauti užstatą, pateikti.

3.   Aplinkybių, kuriomis remtasi dėl force majeure atsiradimo, įrodymus pateikia suinteresuotasis asmuo.

1.   Laikoma, kad produktai buvo panaudoti nustatytu būdu ir (arba) pagal paskirtį, kai yra nustatoma, kad:

a)	produktai, kurie turėjo būti perdirbti ir (arba) į juos turėjo būti įterpti kiti produktai, t. y. produktai, kurie abiem atvejais turėjo pereiti procesą, toliau vadinamą „perdirbimu“, buvo tikrai perdirbti;

b)	produktai, kurie turėjo būti parduoti tiesioginiam vartojimui kaip koncentruoti produktai, tikrai buvo koncentruoti, supakuoti mažmeniniam pardavimui ir perduoti mažmeninei prekybai;

c)	produktai, kuriuos turėjo suvartoti tam tikros institucijos, organizacijos, kariuomenė ar panašios pajėgos, tikrai buvo joms perduotos ir jų perimtos;

ir, jeigu reikia, kad a, b ir c punktuose minėtos operacijos buvo atliktos nustatytu laiku.

2.   1 dalies a, b ir c punktuose minėti reikalavimai yra pirminiai reikalavimai, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EEB) 2220/85 (6) 20 straipsnyje.

1.   Kai naudojama kontrolinė kopija T5, turi būti užpildomi „Papildoma informacija“ pavadintos dalies 103, 104, 106 ir 107 langeliai.

104 ir 106 langeliuose įrašomi atitinkamame reglamente nurodyti patvirtinimai.

106 langelyje taip pat nurodoma pirkimo-pardavimo sutarties su intervencine agentūra numeris ir, jeigu reikia, išėmimo orderio numeris.

107 langelyje įrašomas atitinkamo reglamento numeris.

2.   Kai produktai siunčiami į trečiąją valstybę narę, 22 straipsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis.

3.   Kai toje pačioje valstybėje narėje atliekamos kelios operacijos iš eilės, 23 straipsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis.

1.   Laikoma, kad produktai yra išsiųsti į nustatytą paskirties vietą, kai nustatoma, kad:

a)

jie buvo išvežti iš Bendrijos muitų teritorijos nepakeistos būklės; taikant šį reglamentą, laikoma, kad produktai, skirti tik suvartojimui gręžinių ar gavybos platformose, įskaitant tokias operacijas aptarnaujančias darbo vietas, kurios yra Europos kontinentiniame šelfe arba Bendrijos neeuropinės dalies kontinentiniame šelfe, bet toliau trijų mylių zonos, matuojant nuo linijos, pagal kurią nustatomi valstybės narės teritoriniai vandenys, yra išvežti iš Bendrijos muitų teritorijos; arba

b)	Komisijos reglamento (EB) Nr. 612/2009 (7) 33 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, produktai pasiekė savo paskirties vietą; arba

c)	produktai patalpinti į maisto tiekimo sandėlį, patvirtintą pagal Reglamento (EB) Nr. 612/2009 37 straipsnį; arba

d)	jei produktai turi būti eksportuojami į kokią nors konkrečią trečiąją šalį, kad jie praėjo muitinės patikrinimą ir gali būti atiduoti vartojimui toje konkrečioje trečiojoje šalyje;

ir, jeigu reikia, kad a–d punktuose minėtos operacijos buvo atliktos nustatytu laiku.

2.   Nepažeidžiant šio reglamento 16 straipsnio 2 dalies nuostatų, 1 dalies a–d punktuose išdėstyti reikalavimai yra pirminiai reikalavimai, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2220/85 20 straipsnyje.

3.   Kai produktai yra patalpinti į maisto tiekimo sandėlį, nurodytą 1 dalies c punkte, taikomi Reglamento (EB) Nr. 612/2009 37–40 straipsniai, išskyrus 39 straipsnio 3 dalį, netgi jei nėra taikoma jokia eksporto kompensacija.

4.   Taikomos Reglamento (EB) Nr. 612/2009 7 straipsnio 3 dalies antrosios pastraipos nuostatos.

1.   Kai intervenciniai produktai turi būti eksportuoti nepakeistos būklės, muitinės institucijos eksporto deklaraciją priima toje valstybėje narėje, kurioje produktai buvo išimti iš atsargų.

2.   Eksporto deklaracijoje ir visuose Bendrijos teisės aktų reikalaujamuose pridedamuose dokumentuose turi būti įrašoma atitinkamai:

a)	„Intervenciniai produktai, kuriems taikoma eksporto kompensacija – Reglamentas (EB) Nr. 1130/2009“; arba

b)	„Intervenciniai produktai, kuriems netaikoma eksporto kompensacija – Reglamentas (EB) Nr. 1130/2009“.

3.   Netgi jei eksportuojamiems produktams netaikoma eksporto kompensacija, laikoma, kad priėmus atitinkamą eksporto deklaraciją, jiems nebetaikoma Sutarties 23 straipsnio 2 dalis, o jų judėjimui pradedamos taikyti Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 340c straipsnio 3 dalies b punkto nuostatos.

4.   Užstato grąžinimui taikomos tos pačios laiko terminų ir įrodymų pateikimo sąlygos, kurios yra nustatytos eksporto kompensacijai.

1.   Naudojant kontrolinę kopiją T5, turi būti užpildyti „Papildoma informacija“ pavadintos dalies 103, 104, 106, 107 ir atitinkamais atvejais 105 langeliai.

104 ir 106 langeliuose įrašomi atitinkamuose reglamentuose nurodyti patvirtinimai.

106 langelyje taip pat turi būti nurodyta:

a)	pirkimo-pardavimo sutarties su intervencine agentūra numeris; ir

b)	išėmimo orderio numeris.

107 langelyje įrašomas atitinkamo reglamento numeris.

2.   Kai 5 straipsnyje minėto užstato grąžinimui ir eksporto kompensacijos išmokėjimui reikalaujama prekių eksportą įrodančios kontrolinės kopijos T5, užstatą laikanti atsakinga institucija nedelsiant siunčia kontrolinės kopijos T5 patvirtintą kopiją tiesiogiai institucijai, kuri yra atsakinga už eksporto kompensacijos išmokėjimą.

Šiuo atveju suinteresuotasis asmuo kontrolinės kopijos T5 106 langelyje įrašo:

„Eksporto kompensaciją išmoka … (už eksporto kompensacijų išmokėjimą atsakingos institucijos pilnas pavadinimas ir adresas)“.

3.   Tais atvejais, kai dėl administracinių priežasčių užstatą laikančioji institucija uždelsia kontrolinę kopiją T5 pasiųsti už eksporto kompensacijos išmokėjimą atsakingai institucijai, ir dėl to neįmanoma pateikti eksporto įrodymų kompensacijai gauti per nurodytą 12 mėnesių terminą pagal Reglamento (EB) Nr. 612/2009 46 straipsnio 2 dalies nuostatas, laikoma, kad data, kai dokumentus gavo užstatą laikančioji agentūra, yra ir toji data, kai tuos dokumentus gauna kompensacijas išmokančioji institucija.

1.   Kai tik muitinė priima eksporto deklaraciją ir produktams pradedama taikyti viena iš Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 412–442a straipsniuose numatytų tvarkų prekėms, vežamoms į paskirties stotį ar pristatomoms gavėjui už Bendrijos muitų teritorijos, laikoma, kad jie jau yra eksportuoti.

2.   Kai taikoma 1 dalis, eksporto deklaraciją priimanti išsiuntimo šalies muitinė užtikrina, kad išduodamame eksportą įrodančiame dokumente būtų įrašytas vienas iš patvirtinimų, kurie yra nurodyti Reglamento (EB) Nr. 612/2009 11 straipsnio atitinkamai 4 arba 5 dalyje.

3.   Išsiuntimo šalies muitinė gali leisti pakeisti gabenimo sutartį jei gabenimas baigiasi Bendrijos ribose tik tuomet, kai yra nustatyta:

a)	kad užstatas, jei jis buvo įmokėtas intervencinei agentūrai, siekiant užtikrinti, kad eksportas tikrai įvyks, nebuvo grąžintas; arba

b)	kad yra įmokėtas naujas užstatas.

Tačiau jei užstatas pagal 1 dalį buvo grąžintas, o produktai per nustatytą laikotarpį faktiškai nebuvo išvežti iš Bendrijos muitų teritorijos, išsiuntimo šalies muitinė apie tai informuoja už užstato grąžinimą atsakingą agentūrą ir jai kuo greičiau pateikia visą būtiną smulkią informaciją. Tokiais atvejais laikoma, kad užstatas buvo grąžintas per klaidą, ir reikia išieškoti atitinkamą sumą.

1.   Užstatas grąžinamas pateikus 4 straipsnyje minėtus įrodymus.

Užstatas taip pat grąžinamas pateikus Reglamento (EB) Nr. 612/2009 16 ir 17 straipsniuose nurodytus įrodymus:

a)	kai produktai turi būti eksportuojami į konkrečią trečiąją šalį; arba

b)	kai produktai turi būti eksportuojami iš Bendrijos, kyla rimtų abejonių dėl tikrosios jų paskirties vietos.

Valstybių narių atsakingos institucijos gali reikalauti jas tenkinančių papildomų įrodymų, kad produktai tikrai buvo pateikti į importuojančios trečiosios šalies rinką.

Kai kyla rimtų abejonių dėl tikrosios produktų paskirties vietos, Komisija gali valstybių narių paprašyti taikyti šios straipsnio dalies nuostatas.

2.   Kai produktas turi būti eksportuojamas į konkrečią trečiąją šalį ir kai eksporto grąžinamosios išmokos suma yra išskaičiuojama iš pardavimo kainos, o 1 dalyje minėti įrodymai nėra pateikti:

a)	dalis užstato grąžinama pateikus įrodymą, kad produktai paliko Bendrijos muitų teritoriją; grąžinama suma turi būti lygi mažiausiai eksporto grąžinamosios išmokos sumai, nustatytai pagal Reglamento (EB) Nr. 612/2009 25 straipsnio 2 dalį ir taikomai tą dieną, kai priimama eksporto deklaracija;

b)

be a punkte nurodytos sumos grąžinama ir toji užstato dalis, kuri yra lygi a punkte nurodytos mažiausios eksporto grąžinamosios išmokos ir eksporto grąžinamosios išmokos, kuri galioja tą dieną, kai priimama eksporto į konkrečią trečiąją šalį deklaracija, skirtumui, jei ši suma nėra didesnė už eksporto grąžinamąją išmoką, taikomą privalomajai paskirties vietai, kai: i) eksportas į pirmiau minėtą trečiąją šalį negali būti vykdomas dėl force majeure; ir ii) eksporto į kitą paskirties šalį įrodymai yra pateikti pagal šio straipsnio 1 dalį.

1.   Kai taikomi Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (8) 186 ir 187 straipsniai:

a)	jei šio reglamento 5 straipsnio 1 dalyje minėtas užstatas dar negrąžintas, jis prarandamas;

b)	jei užstatas jau yra grąžintas, turi būti išieškota ekvivalentiška suma.

2.   Kai produktai, už kuriuos yra įmokėtas 5 straipsnio 1 dalyje numatytas užstatas, išvežami iš Bendrijos muitų teritorijos, o formalumai gauti eksporto kompensaciją nėra užbaigti, taikant Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 185, 186 ir 187 straipsnius laikoma, kad tie formalumai yra atlikti, ir pradedamas taikyti 1 straipsnis.

3.   1 ir 2 dalyje minėta užstato suma laikoma prarastu užstatu kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 352/78 (9) 2 straipsnyje.

4.   Pateikdamas atitinkamos intervencinės agentūros išduodą pažymėjimą, suinteresuotasis asmuo įrodo, kad 1 dalies nuostatų buvo laikomasi arba kad jokio užstato nebuvo pateikta.

1.   Kai produktai turi būti siunčiami nepakeistos būklės perdirbimui, o po to eksportuojami, kontrolinę kopiją T5 išduoda pardavimo intervencinė agentūra, ir užpildomi „Papildoma informacija“ pavadintos dalies 103, 104, 106 ir 107 langeliai.

104 ir 106 langeliuose įrašomi atitinkamuose reglamentuose nurodyti patvirtinimai.

106 langelyje įrašoma:

a)	pirkimo-pardavimo sutarties su intervencine agentūra numeris;

b)	atitinkamais atvejais išėmimo orderio numeris; ir

c)	patvirtinimas – „Iš intervencinių atsargų išimti produktai, eksportuojami išorinio Bendrijos tranzito tvarka“.

107 langelyje įrašomas atitinkamo reglamento numeris.

2.   Kai produktai po perdirbimo valstybėje narėje, kurioje jie buvo išimti iš intervencinių atsargų, turi būti siunčiami tolimesniam perdirbimui, o po to eksportuojami, kontrolinę kopiją T5 išduoda perdirbimą tikrinanti institucija.

Užpildomi 103, 104, 106 ir 107 langeliai toje kontrolinės kopijos T5 dalyje, kurios pavadinimas – „Papildoma informacija“.

104 ir 106 langeliuose įrašomas atitinkamame reglamente nurodytas patvirtinimas.

106 langelyje taip pat įrašoma:

a)	pirkimo-pardavimo sutarties su intervencine agentūra numeris; ir

b)	patvirtinimas: „Išimti iš intervencinių atsargų produktai, eksportuojami išorinio Bendrijos tranzito tvarka“.

107 langelyje įrašomas atitinkamo reglamento numeris.

3.   Kai produktai turi būti eksportuojami juos perdirbus ir juos reikia pervežti per vienos ar kelių kitų valstybių narių teritoriją, kontrolinę kopiją T5 išduoda išvežimo šalies muitinė, pateikus perdirbimą kontroliuojančios institucijos išduotą dokumentą. Šį dokumentą saugo išvežimo šalies muitinė.

Tačiau kai atitinkamą perdirbimą yra patikrinusi išvežimo šalies muitinė, tokio dokumento nereikalaujama.

Užpildomos kontrolinės kopijos T5 dalies – „Papildoma informacija“ 103, 104, 106, 107 ir atitinkamais atvejais 105 langeliai.

104 ir 106 langeliuose įrašomas atitinkamame reglamente nurodytas patvirtinimas.

106 langelyje taip pat įrašoma:

a)	pirkimo-pardavimo sutarties su intervencine agentūra numeris; ir

b)	atitinkamais atvejais pirmoje pastraipoje nurodyto dokumento numeris.

107 langelyje įrašomas atitinkamo reglamento numeris.

4.   Kai prekių eksportą įrodančio kontrolinės kopijos T5 reikalaujama, norint atgauti 5 straipsnyje minėtą užstatą ir gauti eksporto kompensaciją, užstatą laikančioji atsakinga institucija nedelsiant siunčia patvirtintą kontrolinės kopijos T5 kopiją tiesiogiai institucijai, kuri yra atsakinga už eksporto kompensacijos išmokėjimą.

Šiuo atveju suinteresuotas asmuo kontrolinės kopijos T5 106 langelyje įrašo:

„Eksporto kompensaciją išmoka … (už eksporto kompensacijų išmokėjimą atsakingos institucijos pilnas pavadinimas ir adresas)“.

1.   Kai produktai yra išsiųsti į kitą valstybę narę perdirbimui ir perdirbti produktai:

a)	turi būti siunčiami į trečiąją valstybę narę arba kitą valstybę narę tolimesniam perdirbimui; arba

b)	turi būti pervežti per trečiosios valstybės narės ar kitos valstybės narės teritoriją, norint juos eksportuoti;

21 straipsnio 2 arba 3 dalyje minėta atsakinga institucija išduoda vieną ar kelias T5 kontrolines kopijas.

Kontrolinė kopija ar kopijos T5 užpildomos:

a)	kai taikoma pirmosios pastraipos a punktas, kaip nurodyta 21 straipsnio 2 dalies b punkte;

b)	kai taikoma pirmosios pastraipos b punktas, kaip nurodyta 21 straipsnio 3 dalies b punkte;

naudojant informaciją, pateiktą kontrolinės kopijos T5 originale. Be to, kontrolinės kopijos ar kopijų T5 106 langelyje įrašomas ankstesniojo dokumento registracijos numeris ir išdavimo data bei jį išdavusios institucijos pavadinimas.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje minėtu atveju operaciją tikrinusi atsakinga institucija, įrašiusi atitinkamą patvirtinimą, kontrolinės kopijos T5 originalą nedelsiant gražina tiesiai 3 straipsnio 5 dalyje minėtai agentūrai ir kontrolinės kopijos T5 originalo langelyje, pavadintame „Panaudojimo ir (arba) paskirties kontrolė“, nurodo, kad produktas yra išsiųstas į kitą valstybę narę tolimesniam perdirbimui, pakavimui, perėmimui ar eksportui. Kontrolinės kopijos T5 originale turi būti įrašytas tam tikslui išduotų kontrolinių kopijų T5 registracijos numeris ar numeriai arba nuoroda į juos.

3.   Dokumente, minėtame 4 straipsnio a punkte, turi būti įrašyti tokie patys patvirtinimai, kaip nurodyta 2 dalyje.

1.   Kai dvi ar daugiau operacijų, išskyrus eksportą, (tokių kaip perdirbimas, pakavimas, perėmimas) vyksta iš eilės toje pačioje valstybėje narėje, toji valstybė narė gali nuspręsti tokias operacijas laikyti viena operacija. Tokiu atveju jokio kito kontrolinės kopijos T5 nereikia išduoti tol, kol nebus atliktos visos operacijos.

Kontrolinės kopijos T5 originalas grąžinamas 3 straipsnio 5 dalyje minėtai agentūrai po to, kai patikrintos visos atliktos operacijos. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių tokios sistemos tinkamam funkcionavimui užtikrinti.

2.   Kai valstybės narės nusprendžia netaikyti šio straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos, atsakinga institucija po kiekvienos operacijos išduoda kontrolinę kopiją T5. Atsakinga institucija, kuri patikrino operaciją, kontrolinės kopijos T5 langelyje, pavadintame „Panaudojimo ir (arba) paskirties kontrolė“, nurodo, kad produktas yra pasiųstas toje pačioje valstybėje narėje tolimesniam perdirbimui, pakavimui, perėmimui arba eksportui. Kontrolinės kopijos T5 originale turi būti įrašytas tam tikslui išduotų kontrolinių kopijų T5 registracijos numeris ar numeriai arba nuoroda į juos.

3.   Dokumente, minėtame 4 straipsnio a punkte, turi būti įrašyti tokie patys patvirtinimai, kaip nurodyta 2 dalyje.

1.   Valstybės narės Komisijai praneša 2 straipsnio 1 dalyje minėtų atsakingų kontrolės institucijų pilnus pavadinimus ir adresus. Komisija apie tai informuoja kitas valstybes nares.

2.   Kiekvieną ketvirtį valstybės narės Komisijai praneša apie atvejus, kada jos taikė 7 straipsnio 1 dalį, ir nurodo aplinkybes, kiekius ir taikytas priemones.

3.   Kiekvienais metais kovo 1 d. ir rugsėjo 1 d. valstybės narės Komisijai siunčia pranešimus, nurodydamos paduotų prašymų skaičių pagal 11 ar 18 straipsnį, taip pat, jei žinoma, priežastis, kodėl kontrolinė kopija T5 nebuvo grąžinta, su tuo susijusius produktų kiekius ir vietoj kontrolinės kopijos T5 priimto dokumento pobūdį.