(1)

Slovėnijos valdžios institucijos 2002 m. spalio 18 d. informavo Komisiją, kad egzistuoja valstybės pagalbos schemos, pagal kurias tam tikroms bendrovėms taikomos mokesčių nuolaidos apmokestinant CO2 (anglies dioksido) emisiją. Komisija užregistravo schemą kaip bylą SI 1/2003. Prieš tai schema buvo patvirtinta Slovėnijos valstybės pagalbos nacionalinės institucijos pagal Sutarties dėl Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo į Europos Sąjungą (2) (Stojimo sutartis) IV priedo trečios dalies antrąją pastraipą, remiantis Bendrijos rekomendacijomis dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai (Aplinkos apsaugos rekomendacijos) (3).

(2)

Dėl nepakankamos informacijos apie šią schemą Komisija pareikalavo iš Slovėnijos papildomų paaiškinimų ir schema negalėjo būti įtraukta į jau egzistuojantį pagalbos sąrašą pagal Stojimo sutarties IV priedo priedėlį.

(3)

Slovėnijos valdžios institucijos pateikė daugiau informacijos 2002 m. lapkričio 7 d., 2003 m. balandžio 1 d., 2003 m. gegužės 16 d., 2003 m. spalio 1 d., 2004 m. vasario 4 d., 2004 m. birželio 1 d., 2004 m. rugsėjo 17 d. ir 2004 m. rugsėjo 28 d. Slovėnijos valdžios institucijos ir Komisija buvo susitikusios du kartus, 2003 m. lapkričio 24 d. ir 2004 m. kovo 8 d.

(4)

Tuo tarpu buvo pakeisti ES teisės aktai, ir šie pokyčiai turėjo didelės įtakos CO2 apmokestinimo sistemai Slovėnijoje:

įsigaliojo nuo paskelbimo dienos.

(5)

Vėliau Slovėnijos valdžios institucijos nusprendė pakeisti savo mokesčių sistemą ir pateikė Komisijai naujų teisės aktų pasiūlymų. Komisija užregistravo naująją sistemą 2004 m. birželio mėnesį kaip bylą N 402/2004.

(6)

Vadovaudamasi turima informacija, Komisija suabejojo dėl tam tikrų abiejų priemonių SI 1/2003 ir N 402/2004 dalių suderinamumo su bendrąja rinka. Todėl 2004 m. gruodžio 14 d. ji pradėjo oficialią tyrimo procedūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (7), 4 straipsnio 4 dalį ir 6 straipsnį, ir paragino Slovėnijos valdžios institucijas pateikti savo pastabas („Sprendimas pradėti tyrimą“). Sprendimo pradėti tyrimą santrauka buvo publikuota 2005 m. vasario 22 d.Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje (8). Visos suinteresuotos šalys buvo paragintos pateikti savo pastabas per vieną mėnesį nuo šio pranešimo paskelbimo datos.

(7)

Po oficialios tyrimo procedūros pradžios Komisija užregistravo bylą SI 1/2003 kaip C 47/2004 ir bylą N 402/2004 kaip C 44/2004.

(8)

2005 m. sausio 18 d. laiške, kuris buvo užregistruotas 2005 m. sausio 20 d., Slovėnijos valdžios institucijos pateikė savo pastabas dėl abejonių, kurias išreiškė Komisija savo sprendime pradėti tyrimą. 2005 m. balandžio 4 d. ir birželio 7 d. Komisija nusiuntė Slovėnijos valdžios institucijoms kitus klausimus, į kuriuos buvo atsakyta 2005 m. gegužės 17 d. ir rugpjūčio 8 d. laiškuose.

(9)

Komisija negavo jokių pastabų iš trečiųjų šalių.

(10)

Kad būtų galima geriau suprasti pasikeitimus, atsiradusius priėmus naują teisės aktą, sprendimas pradėti tyrimą taip pat apima senąją apmokestinimo nuolaidų sistemą (byla SI 1/2003) ir naująją schemą (byla N 402/2004). Siekiant aiškumo ir nuoseklumo, šis sprendimas taip pat apima bylas C 44/2004 ir C 47/2004.

(11)

Schema grindžiama 2002 m. spalio 17 d.Reglamentu dėl aplinkos užteršimo anglies dioksido emisija apmokestinimo, kuris Slovėnijoje įsigaliojo 2002 m. spalio mėnesį (toliau – Reglamentas). Naujas Reglamentą pakeitęs teisės aktas (schema C 44/2004) įsigaliojo 2005 gegužės 1 d.

(12)

Todėl šiuo sprendimu Komisija teigiamai vertina Reglamento suderinamumą su bendrąja rinka 2004 m. gegužės 1 d. (Slovėnijos stojimo į ES data) – 2005 m. gegužės 1 d. (Reglamento galiojimo pabaiga) laikotarpiu.

(13)

Reglamentas nustatė apmokestinimą pagal CO2 kiekį, kurį išmeta tam tikras įrenginys. Reglamente buvo nustatytos trys apmokestinimo nuolaidų kategorijos, kurios buvo pateiktos Komisijai patvirtinti kaip pagalbos priemonės sklandžiai veiklai užtikrinti pagal Aplinkos apsaugos rekomendacijas:

(14)

Todėl Komisijos tyrimo procedūra buvo nukreipta į ii punkte minėtas valstybės pagalbos priemones.

(15)

Kai Komisija priėmė sprendimą pradėti tyrimą (2004 m. gruodžio 14 d.), Reglamentas vis dar galiojo. Tačiau Slovėnijos valdžios institucijos savo 2005 m. gegužės 17 d. laiške patvirtino, kad nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos (2004 m. gruodžio 22 d.) Slovėnijos valdžios institucijos negavo jokio oficialaus sprendimo dėl mokesčių už CO2 nuolaidas pagal Reglamentą. Naujasis teisės aktas įsigaliojo 2005 gegužės 1 dieną vietoj Reglamento.

(16)

Komisijai pareikalavus (2005 m. balandžio 4 d. laiškas) Slovėnijos valdžios institucijos pateikė sąrašą visų subjektų, kuriems pagrįstai buvo suteikta mokesčių nuolaida pagal Reglamentą iki Slovėnijos stojimo į ES datos, taip pat atitinkamą mokesčių nuolaidų skaičių iki Reglamento galiojimo pabaigos (2005 m. gegužės 17 d. laiškas).

(17)

Remiantis pateikta informacija bendras mokesčių nuolaidų dydis nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. gegužės 1 d. (998 771 EUR) buvo paskirstytas iš viso 153 bendrovėms. Nė viena bendrovė negavo daugiau kaip 100 000 EUR. Tik dvi bendrovės gavo daugiau kaip 27 000 EUR, bet nė viena negavo daugiau kaip 100 000 EUR.

(18)

Todėl Slovėnijos valdžios institucijos tvirtina, kad dėl trumpalaikio Reglamento galiojimo nuo Slovėnijos priėmimo į ES dienos, pagalbos vertė pagal šią schemą yra mažesnė negu 100 000 EUR riba, kuri yra nustatyta Komisijos reglamento apie pagalbą de minimis (9) 2 straipsnyje.

(19)

Savo 2005 m. rugpjūčio 8 d. laiške Slovėnijos valdžios institucijos išsamiai aprašė naudojamą de minimis pagalbos priežiūros sistemą Slovėnijoje. Remiantis pateikta informacija, Slovėnija sukūrė priežiūros ir kontrolės sistemą pagal de minimis taisyklę, įsteigdama de minimis pagalbos Centrinį registrą Valstybės pagalbos priežiūros tarnyboje prie Finansų Ministerijos. Prieš bet kokių institucijų pritarimą bet kokiai pagalbai de minimis, minėta Tarnyba turi išnagrinėti, ar iš tiesų laikomasi visų sąlygų, nustatytų Komisijos reglamente dėl pagalbos de minimis. Centrinis registras buvo įsteigtas prieš Slovėnijai stojant į ES.

(20)

Slovėnijos valdžios institucijos 2005 m. rugpjūčio 8 d. laiške patvirtino, kad centralizuotos sistemos veikla užtikrino, kad subjektai, turintys teisę į pagalbą, negalėtų gauti daugiau kaip 100 000 EUR pagalbos vienam subjektui trejų metų laikotarpiui.

(21)

Komisijai priėmus sprendimą pradėti tyrimą (2004 m. gruodžio 22 d.), Slovėnijos valdžios institucijos iškart nustojo taikyti minėtą mokesčių nuolaidų schemą. Po kelių mėnesių, 2005 m. gegužės 1 d., įsigaliojo gerokai pakeista naujoji schema. Tad šis Reglamentas, tapęs šio sprendimo objektu, galiojo Slovėnijoje vienerius metus po įstojimo į ES, tačiau de facto buvo naudojamas mažiau kaip 8 mėnesius (nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. gruodžio 22 d.).

(22)

Tokio trumpo naudojimosi pasekmė yra ta, kad pagal šią schemą skiriama pagalba yra mažesnė negu Komisijos reglamento dėl de minimis pagalbos 2 straipsnyje nustatyta 100 000 EUR riba vienam subjektui.

(23)

Slovėnijos valdžios institucijos 2005 m. gegužės 17 d. ir 2005 m. rugpjūčio 8 d. laiškuose pažadėjo laikytis sąlygų, nustatytų Komisijos reglamente dėl de minimis pagalbos ir aprašė priežiūros sistemą, kuri užtikrintų tikslų minėtų taisyklių taikymą.

(24)

Todėl Komisija patvirtina, kad priemonės įgyvendina Komisijos reglamento dėl de minimis pagalbos sąlygas ir, remiantis jo 2 straipsnio 1 dalimi, nėra laikomos valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(25)

Slovėnijos valdžios institucijos savo informaciniame laiške, užregistruotame 2004 m. birželio 1 d., informavo Komisiją apie svarbius pasikeitimus Slovėnijos teisės aktuose, dėl kurių buvo pakeistas ir Reglamentas dėl CO2 apmokestinimo, kuris galiojo nuo 2002 metų. Naujus nacionalinius teisės aktus sudaro Aplinkos apsaugos įstatymas (10), Įstatymas dėl akcizo mokesčio įstatymo pasikeitimų ir papildymų (11) ir Reglamentas dėl aplinkos užteršimo CO2 emisijomis apmokestinimo (Reglamentas), įsigalioję 2005 m. gegužės 1 d.

(26)

Reglamentas nekeičia ankstesnės CO2 apmokestinimo sistemos logikos: mokestis priklauso nuo įrenginio išmetamo CO2 kiekio.

(27)

Jame numatytos trys mokesčių nuolaidų priemonės, pateiktos Komisijai laikantis Aplinkos apsaugos rekomendacijų. Visos trys priemonės galioja 5 metus: nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

(28)

Remdamosi Komisijos sprendimu pradėti tyrimą, Slovėnijos valdžios institucijos pakeitė reglamento projektą. Galutinė reglamento versija, kuri galioja nuo 2005 m. gegužės mėnesio, pakeičia mokesčių nuolaidas gaunančias kategorijas taip:

(29)

Bendrovėms, minimoms Reglamento 18 straipsnio 3 pastraipoje, bendradarbiaujančioms pagal prekybos emisijos leidimais ES schemą pagal Direktyvą dėl dujų emisijos leidimų sistemos, kurios nesunaudoja daug energijos, gali būti taikoma mokesčių nuolaida remiantis nacionaline CO2 apmokestinimo sistema.

(30)

Bendrovėms, minimoms Reglamento 18 straipsnio 4 pastraipoje, kurios savanoriškai pasirašo aplinkos apsaugos sutartį, taip pat gali būti taikoma mokesčių nuolaida.

(31)

Mokesčių nuolaidų tarifai kasmet sumažėja 8 procentiniais punktais:

Paskutinieji metai mokesčių nuolaidoms yra 2009: nuo 2010 metų negalioja jokios nuolaidos.

(32)

Šiluminės turi teisę į 26 % mokesčių nuolaidą 2005 metais, kurį kasmet bus mažinama 8 procentiniais punktais.

(33)

Slovėnijos valdžios institucijos pranešė Komisijai apie pagalbos priemones prieš jas įgyvendindamos.

(34)

Priemonės, kurias tyrė Komisija, pirmiausiai grindžiamos Reglamento 18 straipsnio 3 ir 4 pastraipomis ir 22–24 straipsniais. Nors Reglamentas įsigaliojo Komisijos tyrimo metu, Slovėnijos valdžios institucijos savo 2005 m. gegužės 17 d. laiške patvirtino, kad 18 straipsnio 4 pastraipa ir 23–24 straipsniai bus taikomi tik po galutinio Komisijos pritarimo. Tokiu būdu minėti straipsniai atitinka EB sutarties 88 straipsnio 3 dalyje ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, 3 straipsnyje numatytas prievoles.

(35)

Mokesčių kompensacijos priemonės pagal Komisijos tyrimą taip pat gali remtis Reglamento 18 straipsnio 3 pastraipa ir Reglamento 22 straipsniu. Slovėnijos valdžios institucijos linkusios manyti (12), kad šie straipsniai atitiko EB sutartį po Komisijos sprendimo pradėti tyrimą priėmimo, ir todėl neatidėjo galiojimo pradžios iki galutinio Komisijos pritarimo. Taigi šie straipsniai galioja nuo 2005 m. gegužės 1 d., tokiu būdu pažeidžiamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, 3 straipsnis.

(36)

Komisija laikosi nuomonės, kad pakeitimai, kuriuos atliko Slovėnijos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į mokesčių nuolaidų priemones nuo sprendimo pradėti tyrimą priėmimo, jokiu būdu nekeičia sprendimo pradėti tyrimą įvertinimo, remiantis galima pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Tad Komisija mano, kad priemonė vertinimo metu yra laikoma valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(37)

Komisija išsiaiškino, kad Slovėnijos valdžios institucijos sukūrė schemą pagal Aplinkos teisės aktus ir Direktyvą dėl energijos apmokestinimo.

(38)

Komisija vertina, ar priemonė atitinka Aplinkos teisės aktų 51(2) punktą ir 51(1)(b) punkto pirmąją pastraipą. Slovėnijoje CO2 apmokestinimas buvo įvestas 2002 spalio mėnesį. Todėl remiantis teisės akto 51(2) punktu, 51(1) punktą galima taikyti tuo atveju, jeigu tuo pačiu metu bus įvykdytos dvi sąlygos:

(39)

Todėl Komisija linkusi manyti, kad įgyvendinta ir antroji Aplinkos teisės aktų 51(2) punkto sąlyga.

(40)

Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, ir atsižvelgiant į Aplinkos teisės aktų 51(2) punktą, šiai priemonei gali būti taikomos ir 51(1) punkto nuostatos.

(41)

Pagal 51(1)(b) punkto 1 pastraipą, jeigu mokesčių nuolaida yra susijusi su Bendrijos mokesčiais, Komisija gali pritarti ne daugiau kaip 10 m. laikotarpiui išimties tvarka tuo atveju, jeigu subjektai, gavę nuolaida, iš tikrųjų sumokės sumą, didesnę nei mažiausia suma Bendrijoje.

(42)

Direktyva dėl energijos apmokestinimo nuo 2004 m. sausio 1 d. suponuoja suderintą energijos apmokestinimą valstybėse narėse. Pagal minėtos direktyvos 4 straipsnį Komisija laikosi nuomonės, kad Slovėnijos mokesčių sistema, grindžiama bendrovės išmetamu CO2 kiekiu, apmokestina energijos produktą, kaip nustatyta direktyvos dėl energijos mokesčių 2 straipsnyje, ir todėl atitinka minėtos direktyvos reguliuojamąją sritį. Todėl Slovėnijos mokesčių sistema susijusi su Bendrijos mokesčiu pagal Aplinkos teisės aktų 51(1)(b) punkto pirmąją pastraipą.

(43)

Nuolaida taikoma tik trumpesniam nei 5 m. laikotarpiui, kuris yra trumpesnis už 51(1) punkte nustatytą ilgiausią laikotarpį.

(44)

Dėl skirtingų mokesčių tarifų, kurie taikomi Slovėnijoje priklausomai nuo vartojamo kuro, mokestis, kurį sumoka tam tikros bendrovės, priklauso nuo gamyboje naudojamų medžiagų. Todėl Komisija negali a priori kontroliuoti ir užtikrinti kiekvienai bendrovei mažiausią mokesčių tarifą, nustatytą Direktyvoje dėl energijos mokesčių. Slovėnijos valdžios institucijos 2005 m. gegužės 17 d. laiške dar kartą įsipareigojo užtikrinti abiejų kategorijų objektams tokį mokestį, kuris sumokėtas su nuolaida būtų didesnis už mažiausią sumą Bendrijoje, nustatytą Direktyvoje dėl energijos apmokestinimo. Mokesčių nuolaidoms gali būti pritarta ir mokesčių kompensacijų forma, taip atitinkama nacionalinė institucija gali patikrinti mažiausio tarifo deramumą kiekvienai bendrovei prieš kompensacijos įgyvendinimą.

(45)

Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčių nuolaidų ribos bus nuolat mažinamos, kas reiškia, kad kasmet nuolaidos bus žymiai mažesnės.

(46)

Remdamasi pirmiau išdėstytomis Slovėnijos valdžios institucijų garantijomis, Komisija išsakė nuomonę, kad 51(1)(b) punkto 1 pastraipoje numatyta sąlyga, pagal kurią suma, kurią subjektas sumokės gavęs nuolaida, išliks didesnė negu pati mažiausia suma Bendrijoje, yra išpildyta.

(47)

Todėl sąlygos, nurodytos Teisės aktuose dėl aplinkos apsaugos 51(1)(b) punkto pirmojoje pastraipoje, yra įvykdytos abiejų subjektų kategorijų atžvilgiu.

(48)

Direktyvos dėl energijos mokesčių 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad net jeigu taikomi mažiausi mokesčių tarifai, valstybės narės gali naudotis mokesčių nuolaidomis tik energetiškai intensyvioms bendrovėms, arba jeigu subjektas pasirašė specialią aplinkos apsaugos sutartį, arba yra susijęs su prekybos emisijomis sistema.

(49)

Tam, kad gautų nuolaidą, Reglamento 18 straipsnio 3 pastraipoje minimi subjektai turi bendradarbiauti ES prekybos emisijos leidimais sistemoje pagal Direktyvą dėl prekybos dujų emisijos leidimais (13).

(50)

Subjektai, paminėti Reglamento 18 straipsnio 4 pastraipoje, norintys gauti mokesčių nuolaidą, turi savanoriškai pasirašyti aplinkos apsaugos sutartį. Tikslas, kurio turi siekti aplinkosaugines sutartis pasirašantys subjektai, yra užteršimo dėl CO2 emisijos sumažinimas 2,5 % iki 2008 metų pabaigos, palyginus su emisijomis per nurodytą laikotarpį (nuo 1999 iki 2002).

(51)

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus faktus, Komisija linkusi manyti, kad abi kategorijos, kurioms taikoma mokesčių nuolaida, atitinka Direktyvos dėl energijos apmokestinimo reikalavimus.