|
Europos Sąjungos |
LT L serija |
|
2025/2433 |
2025 12 5 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2025/2433
2025 m. liepos 29 d.
dėl Čekijos įgyvendintos pagalbos schemos SA.51501 (2021/C) (ex 2019/NN) (ex (2018/N), skirtos didelėms įmonėms, vykdančioms veiklą pirminės žemės ūkio produktų gamybos srityje
(pranešta dokumentu Nr. C(2025) 5149)
(Tekstas autentiškas tik čekų kalba)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV), ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,
pagal pirmiau nurodytą nuostatą (1) paprašiusi suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų ir atsižvelgdama į jų pastabas,
atsižvelgdama į tai, kad:
1. PROCEDŪRA
|
(1) |
2018 m. birželio 29 d. raštu Čekija pranešė Komisijai apie pagalbos schemą SA.51501 (2018/N) – Čekija, Pagalba didelių įmonių draudimo įmokoms apmokėti, pagal kurią numatyta teikti pagalbą draudimo nuo gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ir augalų kenkėjų arba gyvūnų ligų žalos atitinkamai kultūriniams augalams ir ūkiniams gyvūnams įmokoms apmokėti (toliau – schema). |
|
(2) |
Komisija 2018 m. rugpjūčio 24 d., 2018 m. spalio 8 d., 2018 m. gruodžio 17 d., 2019 m. kovo 6 d., 2019 m. gegužės 28 d. ir 2020 m. sausio 8 d. raštais paprašė pateikti papildomą informaciją. Čekijos valdžios institucijos pateikė papildomą informaciją 2018 m. rugsėjo 18 d., 2019 m. sausio 18 d., balandžio 23 d., rugsėjo 23 d. ir 2020 m. vasario 10 d. raštuose. |
|
(3) |
Iš informacijos, gautos atliekant preliminarų schemos nagrinėjimą, matyti, kad didelėms įmonėms jau buvo suteikta tam tikra pagalba draudimo nuo gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ir augalų kenkėjų arba gyvūnų ligų žalos atitinkamai kultūriniams augalams ir ūkiniams gyvūnams įmokoms apmokėti (toliau – individuali pagalba). Čekijos valdžios institucijos suteikė šią pagalbą pagal schemą SA.49594 (2017/XA) (2), laikydamos, kad gavėjai yra MVĮ. |
|
(4) |
2021 m. sausio 12 d. Komisija priėmė 2021 m. sausio 12 d. sprendimą C(2021)34 final (3) (toliau – sprendimas pradėti procedūrą), kuriuo pranešė Čekijai, kad nusprendė pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl i) individualios pagalbos ir ii) schemos. Sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (4). |
|
(5) |
2021 m. vasario 19 d. Čekijos valdžios institucijos atsiuntė savo pastabas. |
|
(6) |
Komisija negavo kitų suinteresuotųjų šalių pastabų. |
|
(7) |
2023 m. rugpjūčio 4 d., 2024 m. vasario 8 d. ir 2024 m. birželio 6 d. raštais Komisija paprašė Čekijos valdžios institucijų pateikti daugiau paaiškinimų. Čekijos valdžios institucijos atsakė 2023 m. rugpjūčio 24 d., 2024 m. vasario 28 d. ir 2024 m. birželio 26 d. raštais. |
2. SPRENDIMO TAIKYMO SRITIS
|
(8) |
Šiuo sprendimu vertinamas (3) konstatuojamoje dalyje minimos i) schemos ir ii) individualios pagalbos suderinamumas su vidaus rinka. |
3. SCHEMOS APIBŪDINIMAS
3.1. Tikslas
|
(9) |
Schemos tikslas – teikti pagalbą draudimo įmokoms apmokėti, taip sudarant sąlygas plačiai naudotis draudimu pirminės žemės ūkio produktų gamybos srityje. Draudimas laikomas veiksminga rizikos valdymo priemone, kuria ūkininkams suteikiama didesnė apsauga nuo nenumatytos žalos. Pagal šią schemą teikiama pagalba draudimo įmokoms už kultūrinius augalus ir ūkinius gyvūnus apmokėti. |
3.2. Trukmė
|
(10) |
Schemą siūloma taikyti nuo pranešimo apie Komisijos sprendimą, kuriuo patvirtinama schema, iki 2024 m. gruodžio 31 d. |
3.3. Teisiniai pagrindai
|
(11) |
Teisinį pagrindą sudaro šie teisės aktai:
|
3.4. Biudžetas
|
(12) |
Skaičiuojama, kad bendras schemos biudžetas yra 690 mln. CZK (apie 25,8 mln. EUR (5)). Pagalba turi būti finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. |
|
(13) |
Pagalbą teikianti institucija yra Žemės ūkio ir miškininkystės paramos ir garantijų fondas [Podpůrný a garanční rolnický a lesnický fond, a.s.]. Tai specialios paskirties valstybinė agentūra, veikianti kaip akcinė bendrovė, kurioje 100 % akcijų priklauso valstybei. Ji veikia kaip pagalbą teikianti institucija pagal Įstatymo Nr. 252/1997 Rink. dėl žemės ūkio 2da straipsnį. |
3.5. Pagalbos forma
|
(14) |
Pagalba būtų išmokama tiesioginių dotacijų forma. Čekijos valdžios institucijos mano, kad ši pagalbos forma yra tinkamiausia draudimo įmokų išlaidoms padengti. |
3.6. Pagalbos gavėjai
|
(15) |
Schema skirta didelėms įmonėms, veikiančioms pirminės žemės ūkio produktų gamybos srityje. |
|
(16) |
Numatomas pagalbos gavėjų skaičius yra daugiau nei 1 000. |
|
(17) |
Čekijos valdžios institucijos patvirtino, kad sunkumų patiriančios įmonės, kaip apibrėžta Valstybės pagalbos žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse gairių 33 punkto 63 papunktyje (6) (toliau – 2023 m. gairės), neatitinka pagalbos pagal schemą reikalavimų. |
|
(18) |
Čekijos valdžios institucijos taip pat įsipareigojo sustabdyti pagalbos išmokėjimą, jeigu pagalbos gavėjas vis dar disponuoja anksčiau gauta neteisėta ir Komisijos sprendimu nesuderinama pripažinta pagalba (susijusia su individualia pagalba arba pagalbos schema), tol, kol tas gavėjas atlygins ar sumokės į blokuotą sąskaitą visą neteisėtai gautos nesuderinamos pagalbos sumą ir atitinkamas susigrąžinimo palūkanas. |
3.7. Išsamesnė informacija
|
(19) |
Pateikus pranešimą, Čekija ketina papildyti esamą pagalbos priemonę SA.49594 (2017/XA), taikytą nuo 2018 m. sausio 1 d. (7) Šiai priemonei buvo taikoma išimtis pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 702/2014 (8) (toliau – Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas) ir jos taikymo sritis buvo susiaurinta iki MVĮ. Todėl tokiu pranešimu Čekija ketina nustatyti pagalbos didelėms įmonėms pagrindą. |
|
(20) |
Pagal šalies teisinį pagrindą gaivalinės nelaimės – tai žemės drebėjimai, griūtys, nuošliaužos, potvyniai, tornadai ir savaiminiai gamtos gaisrai. Pavojingi meteorologiniai reiškiniai – tai nepalankios oro sąlygos, pvz., šalna, audros ir kruša, ledas, smarkus ar nuolatinis lietus, sausra ar kitos nepalankios meteorologinės sąlygos. Augalų kenkėjai – tai bet kurios augalų, gyvūnų ar patogenų rūšys, padermės arba biotipai, galintys pakenkti augalams ar augaliniams produktams. |
Pagalba apsidrausti nuo žalos kultūriniams augalams
|
(21) |
Pagalba gali būti teikiama augintojams, kurie savo vardu apdraudžia kultūrinius augalus ir moka bent 1 000 CZK (apie 37,4 EUR) draudimo įmokų už atitinkamus metus. Miškai ir medelynai nelaikomi kultūriniais augalais. |
|
(22) |
Pagalbos intensyvumas priklauso nuo kultūrinių augalų rūšies. Jis svyruoja nuo 35 % iki 65 % dokumentais patvirtintų specialiųjų kultūrinių augalų draudimo išlaidų atitinkamais metais. Kitų kultūrinių augalų atveju pagalbos intensyvumas atitinkamais metais svyruoja nuo 10 % iki 50 % dokumentais patvirtintų draudimo išlaidų. |
|
(23) |
Specialieji kultūriniai augalai – tai:
|
Pagalba apsidrausti nuo žalos ūkiniams gyvūnams
|
(24) |
Pagalba gali būti teikiama ūkinius gyvūnus auginantiems ūkininkams, kurie savo vardu apdraudžia ūkinius gyvūnus ir moka bent 1 000 CZK (apie 37,4 EUR) draudimo įmokų už atitinkamus metus. |
|
(25) |
Pagalbos intensyvumas svyruoja nuo 35 % iki 65 % dokumentais patvirtintų draudimo išlaidų. |
Papildomos sąlygos
|
(26) |
Čekijos valdžios institucijos patvirtino, kad draudimo išmokomis turi būti kompensuojamos tik dėl atitinkamų įvykių ((20) konstatuojamoji dalis) atsiradusios žalos padengimo išlaidos ir tokios kompensacijos gali padengti tik iki žalos atsiradimo faktiškai įvykusią žemės ūkio produktų gamybą. Be to, draudimo sutartyse nebuvo reikalaujama ar nurodoma tokios būsimos gamybos rūšis ar kiekis. |
|
(27) |
Čekijos valdžios institucijos patvirtino, kad pagalba negali būti teikiama tik vienos draudimo bendrovės arba draudimo bendrovių grupės draudimo paslaugoms ir kad pagalba negali priklausyti nuo draudimo sutarties sudarymo su Čekijoje įsisteigusia bendrove. |
|
(28) |
Pagalbos paraiškos teikėjai turi sudaryti draudimo sutartį su draudimo paslaugų teikėju, kuris yra sudaręs bendradarbiavimo susitarimą su pagalbą teikiančia institucija (9). Bet kuris draudimo paslaugų teikėjas gali prašyti sudaryti tokį bendradarbiavimo susitarimą su pagalbą teikiančia institucija. |
|
(29) |
Pagal šalies teisinį pagrindą ir Čekijos valdžios institucijų patvirtinimus, pagalbos paraiška turi būti pateikta prieš sumokant draudimo įmoką. |
|
(30) |
Pagalbos paraiškoje turi būti nurodytas pareiškėjo vardas, pavardė arba pavadinimas, įmonės dydis, projekto ar veiklos apibūdinimas, įskaitant projekto ar veiklos vykdymo vietą, pradžios ir pabaigos datas, projektui ar veiklai reikalinga pagalbos suma ir tinkamos finansuoti išlaidos. |
|
(31) |
Pareiškėjai paraiškoje turi apibūdinti padėtį, kuri susiklostytų be pagalbos (priešingos padėties scenarijų) ir pateikti patvirtinamuosius dokumentus, kuriais pagrindžiamas paraiškoje aprašytas priešingos padėties scenarijus. Gavusi paraišką pagalbą teikianti institucija turi patikrinti, ar priešingos padėties scenarijus yra įtikinamas, ir patvirtinti, kad pagalba daro būtiną skatinamąjį poveikį. |
|
(32) |
Pagalba negali būti sumuojama su pagalba, gauta pagal kitas vietos, regiono, nacionalines ar Sąjungos schemas, arba su ad hoc pagalba toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms padengti. |
|
(33) |
Didžiausią pagalbos intensyvumą ir didžiausią pagalbos sumą apskaičiuoja pagalbą teikianti institucija pagalbos suteikimo metu be jokio diskriminavimo. Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti pagrįstos aiškiais ir nepasenusiais patvirtinamaisiais dokumentais. Apskaičiuojant pagalbos intensyvumą ir tinkamas finansuoti išlaidas, visi naudojami skaičiai turi būti imami prieš mokesčių ar kitų rinkliavų atskaitymą. |
|
(34) |
Pagalba neteikiama pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) kompensuoti, išskyrus atvejus, kai pagal nacionalines taisykles to mokesčio neįmanoma susigrąžinti. |
|
(35) |
Čekijos valdžios institucijos paaiškino, kad schema neturėtų daryti poveikio aplinkai, nes ją sudaro tik pagalba draudimo įmokoms sumokėti. |
|
(36) |
Pati priemonė nėra įtraukta į Čekijos strateginį planą (toliau – ČSP), tačiau schema atitiko bendros žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) bendrąjį tikslą skatinti konkurencingą ir atsparų žemės ūkio sektorių, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115 (10) 5 straipsnio a punkte, taip pat konkretų BŽŪP tikslą remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą ir didinti ūkių konkurencingumą, nustatytą to reglamento 6 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose. |
|
(37) |
Čekijos valdžios institucijos patvirtino, kad Europos Komisijos valstybės pagalbos suteikimo skaidrumo modulyje (11) jos paskelbs visą schemos tekstą ir jos įgyvendinimo nuostatas arba teisinį pagrindą, pagalbą teikiančios institucijos pavadinimą ir pagalbos gavėjų, kuriems skiriama individuali pagalba viršija 60 000 EUR, tapatybę (12). Čekijos valdžios institucijos patvirtino, kad tokia informacija bus skelbiama tik priėmus sprendimą suteikti pagalbą, ji bus saugoma ne trumpiau kaip 10 metų ir prieinama plačiajai visuomenei be apribojimų. |
|
(38) |
Čekijos valdžios institucijos įsipareigojo pritaikyti schemą prie 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusių naujų taisyklių (13) ir jas taikyti schemai (14). |
4. INDIVIDUALIOS PAGALBOS APIBŪDINIMAS
4.1. Tikslas
|
(39) |
Individualios pagalbos tikslas buvo suteikti žemės ūkio sektoriui plačiai prieinamą galimybę naudotis draudimu iš dalies kompensuojant draudimo įmokų išlaidas. Tinkamas finansuoti draudimas apėmė kultūrinius augalus ir ūkinius gyvūnus. |
4.2. Trukmė
|
(40) |
Individuali pagalba buvo teikiama nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. |
4.3. Teisiniai pagrindai
|
(41) |
Čekija individualią pagalbą teikė pagal schemą SA.49594 (2017/XA). |
4.4. Biudžetas
|
(42) |
Individualios pagalbos biudžetas nenustatytas. Nors atlikus oficialų tyrimą buvo nustatytas vienas tokios individualios pagalbos gavėjas ((261) konstatuojamoji dalis), individualią pagalbą galėjo gauti ir kiti pagalbos gavėjai. Bet kuriuo atveju individuali pagalba buvo finansuojama iš valstybės biudžeto. |
|
(43) |
Pagalbą teikianti institucija buvo Žemės ūkio ir miškininkystės paramos ir garantijų fondas [Podpůrný a garanční rolnický a lesnický fond, a.s.]. Tai specialios paskirties valstybinė agentūra, veikianti kaip akcinė bendrovė, kurioje 100 % akcijų priklauso valstybei. Ji veikia kaip pagalbą teikianti institucija pagal Įstatymo Nr. 252/1997 Rink. dėl žemės ūkio 2da straipsnį. |
4.5. Pagalbos forma
|
(44) |
Individuali pagalba buvo teikiama tiesioginių dotacijų forma. Čekijos valdžios institucijos manė, kad ši forma yra tinkamiausia draudimo įmokų išlaidoms padengti. |
4.6. Pagalbos gavėjai
|
(45) |
Individualios pagalbos gavėjai buvo didelės įmonės, veikiančios pirminės žemės ūkio produktų gamybos srityje. |
|
(46) |
Čekijos valdžios institucijos patvirtino, kad sunkumų patiriančios įmonės, kaip apibrėžta Valstybės pagalbos žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse gairių 33 punkto 63 papunktyje, neatitiko pagalbos reikalavimų. |
|
(47) |
Taip pat jokia individuali pagalba nebuvo teikiama tokiems pagalbos gavėjams, kurie vis dar disponavo anksčiau gauta neteisėta ir Komisijos sprendimu nesuderinama pripažinta pagalba (susijusia su individualia pagalba arba pagalbos schema), tol, kol tas gavėjas neatlygino ar nesumokėjo į blokuotą sąskaitą visos neteisėtai gautos nesuderinamos pagalbos sumos ir atitinkamų susigrąžinimo palūkanų. |
4.7. Išsamesnė informacija
|
(48) |
Pagal schemą SA.49594 (2017/XA), gaivalinės nelaimės – tai žemės drebėjimai, griūtys, nuošliaužos, potvyniai, tornadai ir savaiminiai gamtos gaisrai. Pavojingi meteorologiniai reiškiniai – tai nepalankios oro sąlygos, pvz., šalna, audros ir kruša, ledas, smarkus ar nuolatinis lietus, sausra ar kitos nepalankios meteorologinės sąlygos. Augalų kenkėjai – tai bet kurios augalų, gyvūnų ar patogenų rūšys, padermės arba biotipai, galintys pakenkti augalams ar augaliniams produktams. |
Pagalba apsidrausti nuo žalos kultūriniams augalams
|
(49) |
Pagalba galėjo būti teikiama augintojams, kurie savo vardu apdraudė kultūrinius augalus ir sumokėjo bent 1 000 CZK (apie 37,4 EUR) draudimo įmokų už atitinkamus metus. Miškai ir medelynai nelaikomi kultūriniais augalais. |
|
(50) |
Pagalbos intensyvumas priklausė nuo kultūrinių augalų rūšies. Jis svyravo nuo 35 % iki 65 % dokumentais patvirtintų specialiųjų kultūrinių augalų draudimo išlaidų atitinkamais metais. Kitų kultūrinių augalų atveju pagalbos intensyvumas atitinkamais metais svyravo nuo 10 % iki 50 % dokumentais patvirtintų draudimo išlaidų. |
|
(51) |
Specialieji kultūriniai augalai – tai:
|
Pagalba apsidrausti nuo žalos ūkiniams gyvūnams
|
(52) |
Pagalba galėjo būti teikiama ūkinius gyvūnus auginantiems ūkininkams, kurie savo vardu apdraudė ūkinius gyvūnus ir sumokėjo bent 1 000 CZK (apie 37,4 EUR) draudimo įmokų už atitinkamus metus. |
|
(53) |
Pagalbos intensyvumas svyravo nuo 35 % iki 65 % dokumentais patvirtintų draudimo išlaidų. |
Papildomos sąlygos
|
(54) |
Čekijos valdžios institucijos patvirtino, kad draudimo išmokomis turėjo būti kompensuojamos tik dėl atitinkamų įvykių ((20) konstatuojamoji dalis) atsiradusios žalos padengimo išlaidos ir tokios kompensacijos galėjo padengti tik iki žalos atsiradimo faktiškai įvykusią žemės ūkio produktų gamybą. Be to, draudimo sutartyse nebuvo reikalaujama ar nurodoma tokios būsimos gamybos rūšis ar kiekis. |
|
(55) |
Čekijos valdžios institucijos patvirtino, kad pagalba negalėjo būti teikiama tik vienos draudimo bendrovės arba draudimo bendrovių grupės draudimo paslaugoms ir kad pagalba negalėjo priklausyti nuo draudimo sutarties sudarymo su Čekijoje įsisteigusia bendrove. |
|
(56) |
Pagalbos paraiškos teikėjai turėjo sudaryti draudimo sutartį su draudimo paslaugų teikėju, kuris buvo sudaręs bendradarbiavimo susitarimą su pagalbą teikiančia institucija (15). Bet kuris draudimo paslaugų teikėjas galėjo prašyti sudaryti tokį bendradarbiavimo susitarimą su pagalbą teikiančia institucija. |
|
(57) |
Pagal schemą SA.49694 (2017/XA) ir pagal Čekijos valdžios institucijų patvirtinimus, pagalbos paraiška turėjo būti pateikta prieš sumokant draudimo įmoką. |
|
(58) |
Pagalbos paraiškoje turėjo būti nurodytas pareiškėjo vardas, pavardė arba pavadinimas, įmonės dydis, projekto ar veiklos apibūdinimas, įskaitant projekto ar veiklos vykdymo vietą, pradžios ir pabaigos datas, projektui ar veiklai reikalinga pagalbos suma ir tinkamos finansuoti išlaidos. |
|
(59) |
Pagalba negalėjo būti sumuojama su pagalba, gauta pagal kitas vietos, regiono, nacionalines ar Sąjungos schemas, arba su ad hoc pagalba toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms padengti. |
|
(60) |
Didžiausią pagalbos intensyvumą ir didžiausią pagalbos sumą turėjo apskaičiuoti pagalbą teikianti institucija pagalbos suteikimo metu be jokio diskriminavimo. Tinkamos finansuoti išlaidos turėjo būti pagrįstos aiškiais ir nepasenusiais patvirtinamaisiais dokumentais. Apskaičiuojant pagalbos intensyvumą ir tinkamas finansuoti išlaidas, visi naudojami skaičiai turėjo būti imami prieš mokesčių ar kitų rinkliavų atskaitymą. |
|
(61) |
Pagalba nebuvo teikiama PVM kompensuoti, išskyrus atvejus, kai pagal nacionalines taisykles PVM nebuvo įmanoma susigrąžinti. |
|
(62) |
Čekijos valdžios institucijos paaiškino, kad pagalba nedarė jokio poveikio aplinkai, nes ji buvo naudojama tik draudimo įmokų daliai kompensuoti. |
|
(63) |
Pati priemonė nėra įtraukta į Čekijos strateginį planą (toliau – ČSP) arba į 2014–2020 m. Čekijos kaimo plėtros programą, tačiau pagalbos tikslas atitiko bendros žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) bendrąjį tikslą skatinti konkurencingą ir atsparų žemės ūkio sektorių, taip pat konkretų BŽŪP tikslą remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą ir didinti ūkių konkurencingumą. |
|
(64) |
Čekijos valdžios institucijos patvirtino, kad Europos Komisijos valstybės pagalbos suteikimo skaidrumo modulyje (16) jos paskelbs visą priemonės tekstą ir jos įgyvendinimo nuostatas arba teisinį pagrindą, pagalbą teikiančios institucijos pavadinimą ir pagalbos gavėjų, kuriems skiriama individuali pagalba viršija 60 000 EUR, tapatybę (17). Čekijos valdžios institucijos patvirtino, kad tokia informacija bus skelbiama tik priėmus sprendimą suteikti pagalbą, ji bus saugoma ne trumpiau kaip 10 metų ir prieinama plačiajai visuomenei be apribojimų. |
5. SPRENDIMO PRADĖTI PROCEDŪRĄ PAGAL SESV 108 STRAIPSNIO 2 DALĮ PAGRINDAS
|
(65) |
Kaip nurodyta sprendimo pradėti procedūrą 67 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pradėjo procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį šiais pagrindais:
|
5.1. Abejonės dėl schemos suderinamumo su vidaus rinka
|
(66) |
Pagal SESV 107 straipsnio 3 dalį, pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka tik tuo atveju, jei jai gali būti taikoma viena iš tame straipsnyje numatytų nukrypti leidžiančių nuostatų. Aptariamais atvejais Komisija nagrinėjo, ar taikytina SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta nukrypti leidžianti nuostata. |
|
(67) |
Pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, jeigu ji skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. |
|
(68) |
Sprendime pradėti procedūrą Komisija vertino schemos suderinamumą su vidaus rinka pagal tuo metu galiojusias Europos Sąjungos valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams ir kaimo vietovėse gaires 2014–2020 m (18) (toliau – 2014 m. gairės). |
|
(69) |
Konkrečiai Komisija vertino schemos suderinamumą su vidaus rinka, atsižvelgdama į 2014 m. gairių I dalies 3 skyrių („Bendrieji vertinimo principai“). |
|
(70) |
Atlikdama šį vertinimą Komisija išreiškė abejonių, kad schema suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, nes kilo abejonių dėl pagalbos paraiškos pateikimo momento. |
Paraiškos pateikimo momentas
|
(71) |
Pagal 2014 m. gairių 66 punktą, pagalba galėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka, tik jei ja daromas toks poveikis įmonės elgesiui, kad ji pradeda vykdyti papildomą veiklą, kurios ji nevykdytų be pagalbos arba kurią vykdytų mažesniu mastu ar kitaip. |
|
(72) |
Vadovaudamasi 2014 m. gairių 70 punktu, Komisija laikosi nuomonės, kad pagalba nedaro skatinamojo poveikio jos gavėjui, jeigu darbas ar veikla jau buvo pradėti anksčiau, nei pagalbos gavėjas nacionalinėms valdžios institucijoms pateikė pagalbos paraišką. |
|
(73) |
Pagal 2014 m. gairių 35 punkto 25 papunktį, „projekto arba veiklos darbų pradžia“ yra su investicija susijusios veiklos ar statybos darbų pradžia arba pirmasis teisiškai privalomas įsipareigojimas užsakyti įrenginius ar paslaugas, arba bet kuris kitas įsipareigojimas, dėl kurio projektas arba veikla tampa neatšaukiami, atsižvelgiant į tai, kuris įvykis pirmesnis. |
|
(74) |
Pagal schemos taisykles pagalbos paraiška turi būti pateikta sudarius draudimo sutartį, tačiau prieš sumokant draudimo įmoką ((29) konstatuojamoji dalis). |
|
(75) |
Sprendimo pradėti procedūrą 66 konstatuojamojoje dalyje Komisija išreiškė abejones, ar tokia nacionalinė procedūra atitinka 2014 m. gairių 35 punkto 25 papunktį, konkrečiai, ar pagalbos paraiškos bus pateiktos iki tame papunktyje apibrėžtos projekto arba veiklos darbų pradžios momento. Komisija pareiškė preliminarią nuomonę, kad šiuo atveju draudimo sutarties sudarymas yra pirmasis teisiškai privalomas įsipareigojimas, todėl šis momentas turi būti laikomas projekto arba veiklos darbų pradžia. Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad laikantis 2014 m. gairių 70 punkto reikalavimų paraiškos turėtų būti pateikiamos ne tik prieš sumokant draudimo įmoką, bet ir prieš sudarant draudimo sutartį. |
|
(76) |
Remdamasi šiais argumentais Komisija išreiškė abejones dėl to, ar schema atitiko su skatinamuoju poveikiu susijusias valstybės pagalbos taisykles (19). |
|
(77) |
Remdamasi šiais motyvais Komisija pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį pradėjo procedūrą ir paragino visas trečiąsias šalis, kurioms ši pagalba galėjo turėti poveikį, ir Čekiją pateikti savo pastabas. Kartu Komisija paragino Čekiją pateikti visą informaciją, kuri galėtų padėti įvertinti pagalbą. |
5.2. Abejonės dėl individualios pagalbos teisėtumo
|
(78) |
Savo sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodė per preliminarų nagrinėjimą gautą rinkos informaciją, iš kurios matyti, kad individuali pagalba buvo suteikta tam tikroms didelėms įmonėms, kurias pagalbos suteikimo metu pagalbą teikianti institucija per klaidą įvertino kaip MVĮ. Komisija nusprendė, kad toks vertinimas buvo atliktas tik formaliai (20), t. y. buvo tikrinama tik tai, ar formaliai tenkinami MVĮ apibrėžimo kriterijai, neatsižvelgiant į ekonominę realybę ir teismų praktikos principus, išdėstytus sprendimo pradėti procedūrą 58–61 konstatuojamosiose dalyse. Komisija nusprendė, kad Čekija buvo suteikusi pagalbą pagalbos gavėjams, kurie pagalbos suteikimo metu galėjo neatitikti MVĮ apibrėžties kriterijų (21), todėl negalėjo naudotis schema SA.49594 (2017/XA). Todėl Komisija nusprendė, kad bet kokia tokia individuali pagalba, kuri buvo suteikta dar prieš pranešant apie schemą, taigi, ir prieš ją patvirtinant, buvo neteisėta, nes buvo suteikta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį (22). |
|
(79) |
Sprendime pradėti procedūrą nurodytą argumentą Komisija grindė Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 4 straipsnio 2 dalies aiškinimu, išdėstytu minėto sprendimo 61 konstatuojamojoje dalyje. Komisija nurodė, kad jos pateiktas aiškinimas grindžiamas Teisingumo Teismo ir Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (toliau – Sąjungos teismai) praktika, pagrįsta principu effet utile. |
5.3. Abejonės dėl individualios pagalbos suderinamumo su vidaus rinka
|
(80) |
Pagal SESV 107 straipsnio 3 dalį, pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka tik tuo atveju, jei jai gali būti taikoma viena iš tame straipsnyje numatytų nukrypti leidžiančių nuostatų. Aptariamais atvejais Komisija nagrinėjo, ar buvo taikoma SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta nukrypti leidžianti nuostata. |
|
(81) |
Pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, jeigu ji skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. |
|
(82) |
Sprendime pradėti procedūrą Komisija įvertino individualios pagalbos suderinamumą su vidaus rinka, atsižvelgdama į tuo metu galiojusias 2014 m. gaires. |
|
(83) |
Konkrečiai Komisija vertino individualios pagalbos suderinamumą su vidaus rinka, atsižvelgdama į 2014 m. gairių I dalies 3 skyrių („Bendrieji vertinimo principai“). |
|
(84) |
Atlikdama šį vertinimą Komisija išreiškė abejonių, ar neteisėtai suteikta pagalba buvo suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą – konkrečiai dėl skatinamojo poveikio buvimo. Šiuo atžvilgiu Komisija nagrinėjo dvi sąlygas: priešingos padėties scenarijaus pateikimą ir pagalbos paraiškos pateikimo momentą. |
Priešingos padėties scenarijaus pateikimas
|
(85) |
Pagal 2014 m. gairių 72 punktą, pagalbos gavėjai, kurie yra didelės įmonės, pagalbos paraiškoje turi apibūdinti padėtį, kuri susidarytų nesuteikus pagalbos, t. y. priešingos padėties scenarijų arba alternatyvų projektą ar veiklą. Priešingos padėties scenarijus turi būti pagrįstas patvirtinamaisiais dokumentais, o pagalbą teikianti institucija turėjo atlikti jo patikimumo patikrinimą ir patvirtinti skatinamąjį poveikį. |
|
(86) |
Sprendimo pradėti procedūrą etape Komisijai kilo abejonių dėl to, ar šio reikalavimo buvo laikomasi didelių pagalbos gavėjų, gavusių (3) konstatuojamojoje dalyje nurodytą individualią pagalbą, atveju. Komisija manė, kad šios sąlygos nebuvo laikomasi dėl to, kad įgyvendinant bendrosios išimties schemą SA.49594 (2017/XA) buvo neteisingai taikoma MVĮ apibrėžtis. |
|
(87) |
Šiuo atžvilgiu sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodė tam tikrus Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priede pateiktos MVĮ apibrėžties elementus ir atitinkamą Sąjungos teismų praktiką (23), kurie taip pat nurodyti šio sprendimo (78) ir (79) konstatuojamosiose dalyse. |
|
(88) |
Pagalbos pagal bendrosios išimties schemą gavėjai galėjo būti tik MVĮ, todėl iš jų nebuvo reikalaujama pateikti priešingos padėties scenarijaus. Todėl Komisija išreiškė abejones dėl to, ar individualios pagalbos gavėjai pateikė priešingos padėties scenarijų, kurio reikėjo siekiant nustatyti tokios pagalbos skatinamąjį poveikį (24). |
Paraiškos pateikimo momentas
|
(89) |
Pagal 2014 m. gairių 66 punktą, pagalba galėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka, tik jei ja daromas toks poveikis įmonės elgesiui, kad ji pradeda vykdyti papildomą veiklą, kurios ji nevykdytų be pagalbos arba kurią vykdytų mažesniu mastu ar kitaip. |
|
(90) |
Vadovaudamasi 2014 m. gairių 70 punktu, Komisija laikosi nuomonės, kad pagalba nedaro skatinamojo poveikio jos gavėjui, jeigu darbas ar veikla jau buvo pradėti anksčiau, nei pagalbos gavėjas nacionalinėms valdžios institucijoms pateikė pagalbos paraišką. |
|
(91) |
Pagal 2014 m. gairių 35 punkto 25 papunktį, projekto arba veiklos darbų pradžia yra su investicija susijusios veiklos ar statybos darbų pradžia arba pirmasis teisiškai privalomas įsipareigojimas užsakyti įrenginius ar paslaugas, arba bet kuris kitas įsipareigojimas, dėl kurio projektas arba veikla tampa neatšaukiami, atsižvelgiant į tai, kuris įvykis pirmesnis. |
|
(92) |
Nagrinėtu atveju pagalbos paraiška turėjo būti pateikta po draudimo sutarties sudarymo, tačiau prieš sumokant draudimo įmoką (šio sprendimo (29) konstatuojamoji dalis). |
|
(93) |
Sprendimo pradėti procedūrą 62 konstatuojamojoje dalyje Komisija išreiškė abejones dėl to, ar pagalbos gavėjai, gavę individualią pagalbą dėl klaidingo priskyrimo MVĮ, buvo pateikę priešingos padėties scenarijų. |
|
(94) |
Todėl Komisija nusprendė pradėti procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį dėl individualios pagalbos „dėl abejonių, susijusių su priešingos padėties scenarijaus pateikimu ir paraiškos pateikimo momentu“ (25). |
6. ČEKIJOS PASTABOS
|
(95) |
Čekija pranešė Komisijai, kad kvietimų teikti pagalbos paraiškas pagal schemą nebuvo. Todėl iki Čekijos valdžios institucijų pastabų dėl sprendimo pradėti procedūrą pateikimo dienos jokia pagalba pagal schemą nebuvo suteikta. |
|
(96) |
Čekija pranešė Komisijai, kad atliekant standartinį administracinį paskesnį patikrinimą buvo nustatyta, kad keletas pagalbos gavėjų pagal bendrosios išimties schemą SA.49594 (2017/XA) buvo didelės įmonės. Kadangi tuo metu nebuvo teisinio pagrindo didelėms įmonėms gauti pagalbą ir ta bendrosios išimties schema buvo taikoma tik MVĮ ((19) konstatuojamoji dalis), Čekija pradėjo su tais pagalbos gavėjais susijusias susigrąžinimo procedūras. Čekija pateikė pagalbos gavėjų, kurių atžvilgiu buvo taikomas susigrąžinimas, sąrašą. |
|
(97) |
Čekija taip pat pateikė tokį kitų tikrintų pagalbos gavėjų, atliekant kurių ex post patikrinimą jokių pažeidimų, Čekijos valdžios institucijų teigimu, nenustatyta, sąrašą: „AGROPARKL s.r.o.“, „Podnik pro výrobu vajec v Kosičkách s.r.o.“, „Zemědělský podnik Kvasicko, a.s.“, „MEZILESÍ s.r.o.“, „MORAVA-HOP s.r.o.“, „AGRO Jesenice u Prahy a.s.“, „ZEPOS a.s.“, „AGROSERVIS 1. zemědělská a.s. Višňové“, „JAROS s.r.o.“, „Zea a.s.“, „ZEV Šaratice a.s.“, „Agro družstvo Sebranice“, „PROVEM a.s. Havlíčkův Brod“, „Zemědělské družstvo Radiměř“, „Zemědělské družstvo Květná“, „Zemědělské družstvo Vendolí“, „Rostěnice a.s.“, „Agria a.s.“, „ZD Krásná Hora nad Vltavou a.s.“, „Zemědělské družstvo Dolany“, „ČESKÁ VEJCE FARMS, s.r.o.“, „DRUKO STŘÍŽOV s.r.o.“, „FARMA VESELKA s.r.o.“, „KLADRUBSKÁ a.s.“, „Lužanská zemědělská a.s.“, „Vlčnovská zemědělská a.s.“ ir „Zemědělská společnost Blšany s.r.o.“. |
|
(98) |
Atsižvelgdama į Komisijos abejones, nurodytas sprendimo pradėti procedūrą 62 konstatuojamojoje dalyje (t. y. į tai, kad kai kurie pagalbos gavėjai pagalbos suteikimo metu galėjo neatitikti MVĮ apibrėžties), Čekija teigė, kad tie pagalbos gavėjai nepateikė priešingos padėties scenarijų. Čekija teigė, kad pagalba buvo teikiama tik MVĮ pagal bendrosios išimties schemą SA.49594 (2017/XA) ir laikantis Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento nustatytų reikalavimų. Todėl pagal bendrosios išimties schemą priešingos padėties scenarijaus sąlyga nebuvo nustatyta. |
|
(99) |
Čekija teigė, kad, išskyrus dėl nustatytų administracinių klaidų (šio sprendimo (96) konstatuojamoji dalis), pagalbos gavėjams, kurie dėl savo dydžio negalėtų gauti pagalbos pagal bendrosios išimties schemą, jokia pagalba nebuvo suteikta. Čekijos valdžios institucijų teigimu, ši sąlyga visada buvo vertinama atsižvelgiant į taisykles, nustatytas privalomoje Sąjungos teisėje, ypač Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priede. |
6.1. Tam tikrų pagalbos gavėjų priskyrimas MVĮ
|
(100) |
Čekijos valdžios institucijos konkrečiai rėmėsi Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 4 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad „jei sąskaitų uždarymo dieną paaiškėja, kad įmonės metiniai duomenys apie darbuotojų skaičių ar finansines sumas viršijo arba nepasiekė 2 straipsnyje nurodytų ribų, toks faktas nenulemia vidutinės, mažosios ar labai mažos įmonės statuso netekimo ar įgijimo, jeigu tos ribos neviršijamos du ataskaitinius laikotarpius iš eilės“. |
|
(101) |
Čekijos valdžios institucijos nurodė, kad šiai taisyklei nėra jokių išimčių ir kad ši nuostata buvo suformuluota kaip bendra taisyklė, kuri taikoma automatiškai, jei nustatyta, kad jos prielaidos galioja ir yra teisingos. Be to, jos nurodė, kad pasikeitus įmonės nuosavybės struktūrai po susijungimo ar įsigijimo paprastai viršijamos taikytinos MVĮ ribinės vertės. Šiuo atžvilgiu Čekija laikėsi nuomonės, kad sprendimo pradėti procedūrą 60 konstatuojamoji dalis, kurioje Komisija nurodė, kad pagalbos suteikimas tokioms įmonėms nesuderinamas su skatinamojo poveikio principu, yra nepagrįsta. |
|
(102) |
Čekija mano, kad jeigu Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta taisyklė turėtų būti taikoma ne formaliai, o atsižvelgiant į ekonominę realybę, būtų naudojama kitokia formuluotė, pvz., „Ši taisyklė netaikoma, kai paaiškėja, kad pokytis yra visam laikui.“ Tik tada taikant tą taisyklę galėtų būti ir būtų atspindėta ekonominė realybė ir tai būtų aktualu bet kokiomis aplinkybėmis, o ne vien įmonių susijungimo ar įsigijimo atveju – susijungimas arba įsigijimas pats savaime neturi poveikio pokyčio negrįžtamumui. |
|
(103) |
Čekijos valdžios institucijų nuomone, žiūrėjimas vien į ekonominę realybę, esant panašioms aplinkybėms, gali pasirodyti iš esmės apgaulingas. Praktiškai įmonės dažnai susiduria su staigiu darbuotojų skaičiaus padidėjimu arba staiga pakilusiomis viršutinėmis finansinėmis ribomis dėl sėkmingos komercinės ar gamybos politikos, t. y. net nesant susijungimo ar įsigijimo, o padidėjimas gali būti toks, kad būna akivaizdu, kad procesas negrįžtamas. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta taisyklė taikoma nereikalaujant, kad nacionalinės valdžios institucijos pakartotinai įvertintų kiekvieno atskiro atvejo ekonominę realybę pagal šią taisyklę. |
|
(104) |
Kita vertus, susijungimas ar įsigijimas gali ir nebūti negrįžtamas nuosavybės pasikeitimas – jis gali rodyti įvairių struktūrinių pokyčių ar transformacijų procesą arba įmonių įsigijimą investavimo tikslais. |
|
(105) |
Čekija taip pat mano, kad Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta taisyklė yra aiškus, svarbus ir proporcingas kriterijus, pagal kurį galimas pagrįstas įmonės pateiktų skaičių ir informacijos svyravimas ir pokytis per tam tikrą laikotarpį. Niekas toje taisyklėje, regis, nerodo, kad Komisija ketino įpareigoti nacionalines institucijas vertinti ekonominę realybę kiekvienu atskiru atveju. Čekijos vertinimu, nacionalinių valdžios institucijų vaidmuo apsiriboja tuo, kad jos tikrina, ar laikomasi to reglamento I priedo 4 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatytų kriterijų. Įpareigojimas įvertinti įmonių nurodyto pokyčio neatšaukiamumą (arba trumpalaikiškumą) neatitiktų reikalavimo taikyti aiškius ir paprastus vertinimo kriterijus, nes tokiam vertinimui reikėtų išsamaus kiekvieno atskiro pareiškėjo ekonominio vertinimo. Tai prieštarautų Komisijos tikslui supaprastinti administracinę naštą ir padidinti skaidrumą bei teisinį tikrumą, taip pat užtikrinti vienodą bendrosios išimties taisyklių taikymą visose valstybėse narėse. |
|
(106) |
Kalbant apie Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 4 straipsnio 2 dalies aiškinimą pagal teismo praktiką, Čekija mano, kad nors aiškinimas gali patikslinti teisinės normos turinį, jis negali būti naudojama teisės normos, kurios reikšmė aiški ir suprantama, supratimui iškreipti. Dėl tokio pobūdžio veiksmų kiltų pavojus, kad teisinių sandorių atveju atsiras nepriimtinas neapibrėžtumas. |
|
(107) |
Čekija pažymi, kad teismų praktikoje, į kurią Komisija daro nuorodą sprendimo pradėti procedūrą 59 konstatuojamojoje dalyje, kalbama apie vadinamųjų susijusių įmonių santykius, o tai yra kriterijus, naudojamas taikant ne Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 4 straipsnį, o 3 straipsnį. |
|
(108) |
Čekijos vertinimu, Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 4 straipsnio 1 dalyje aprašyti atitinkami duomenys (darbuotojų skaičius ir finansinė viršutinė riba) taikomi įmonėms, kurios įveikė susijusių įmonių patikrinimą, todėl tai jau įmonės statuso vertinimo antrasis etapas. Todėl joje nagrinėjama kitokia padėtis ir ji netaikoma įmonių santykių vertinimui pagal teismų praktiką, kurią Komisija nurodo savo sprendime pradėti procedūrą. |
|
(109) |
Čekija taip pat teigia, kad Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 4 straipsnio 2 dalyje toliau vystoma to priedo 4 straipsnio 1 dalies mintis, nes joje numatyta, kalbant apie įmonę, kuri jau įveikė susijusių įmonių patikrinimą ir apie kurią valdžios institucijos gavo reikiamus duomenis (darbuotojų skaičius ir finansinės sumos pagal to reglamento I priedo 4 straipsnio 1 dalį), tai, ar tokia įmonė atitinka tinkamumo reikalavimus, kad būtų priskiriama prie MVĮ, ar ne. Todėl Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 4 straipsnio 2 dalis yra jau trečiasis MVĮ statuso vertinimo etapas – joje nustatoma taisyklė, kad pasikeitus duomenims, pateiktiems apie įmones, kurios jau įveikė susijusių įmonių patikrinimą pagal to priedo 3 straipsnio 1–4 dalis, MVĮ statusas automatiškai nei prarandamas, nei įgyjamas. |
|
(110) |
Todėl Čekija daro išvadą, kad Komisijos cituojama teismų praktika šiuo atveju netaikoma, nes joje nekalbama apie MVĮ statuso vertinimo trečiąjį etapą. Be to, Čekijos vertinimu, Komisijos nustatyta politika arba ankstesni Sąjungos teismų sprendimai nereiškia, kad Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 4 straipsnio 1 dalis nebūtų taikoma tokiomis aplinkybėmis, kai MVĮ ribos viršijamos dėl susijungimo ar įsigijimo. Priešingai, sprendime T-745/17 (26) Europos Sąjungos Bendrasis Teismas aiškiai padarė išvadą, kad Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 (BBIR) (27) I priedo 4 straipsnio 2 dalis taikoma net susijungimų ir įsigijimų atveju. |
|
(111) |
Galiausiai Čekija nurodė, kad siekdama pagerinti teisinį tikrumą pagalbos gavėjams ir pagalbą teikiančioms institucijoms, nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. ji nebesilaiko pirmiau nurodytos įgyvendinimo praktikos ir, veikdama pagal Komisijos parengtą MVĮ apibrėžties vartotojo vadovą, nebetaiko Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 4 straipsnio 2 dalies įmonėms, kurios dėl nuosavybės pasikeitimo viršija MVĮ ribines vertes. Be to, Čekija teigia, kad jos ankstesne įgyvendinimo praktika ta nuostata nebuvo pažeista. |
6.2. Darbų pradžia ir paraiškos pateikimo momentas
|
(112) |
Čekija teigė, kad nagrinėjamu atveju darbų pradžios momentu turi būti laikomas būtent draudimo įmokos sumokėjimo, o ne draudimo sutarties sudarymo momentas, kaip teigė Komisija sprendime pradėti procedūrą (28) . |
|
(113) |
Čekija paaiškino, kad pagal jos nacionalines taisykles projektas arba veikla reiškia draudimą, kurio įmokos mokamos kasmet. Todėl įmonė kiekvienais metais turi nuspręsti, ar ji drausis metiniu draudimu, ir pagalba gali būti teikiama tik metiniam draudimui, o ne kelis metus trunkančiam draudimo laikotarpiui. |
|
(114) |
Projekto arba veiklos darbų pradžios momento nustatymo klausimu Čekijos valdžios institucijos remiasi įsigalėjusia verslo praktika – žemės ūkio įmonės sudaro draudimo sutartį su automatinio pratęsimo sąlyga. Automatinis pratęsimas yra būtinas norint gauti ilgalaikę draudimo apsaugą. Tada, norint draudimo apsaugos atitinkamais metais, reikia sumokėti metinę draudimo įmoką. Jei įmonė įmokos už ateinančius metus nesumoka, ji tais metais praranda draudimo apsaugą. Nereikia imtis jokių kitų veiksmų, išskyrus metinės įmokos sumokėjimą. |
|
(115) |
Čekijos valdžios institucijos mano, kad jei pagalba nebūtų teikiama, vienais metais apsidraudusi įmonė nebūtinai draustųsi kitais metais. Prieš draudimo įmokos sumokėjimą įmonė neprisiima jokio teisiškai saistančio įsipareigojimo, dėl kurio metinis draudimas taptų negrįžtamas. Kiekvienas metinis draudimas turi būti laikomas atskiru projektu, dėl kurio reikia priimti naują ir savarankišką sprendimą, ir iš to, ar yra keliems metams sudaryta sutartis, arba iš to, kad vienais metais sumokėta metinė draudimo įmoka, negalima daryti išvados, kad įmonė kitais metais drausis tuo pačiu draudimu. |
|
(116) |
Tokiomis aplinkybėmis pagalbos tikslas yra paskatinti įmones draustis metiniu draudimu. Nesant valstybės paramos, kuri skatintų ūkininkus kasmet apsidrausti, žemės ūkio sektoriaus rizikos draudimo apsauga būtų gerokai mažesnė, atsižvelgiant į dideles draudimo įmokų išlaidas ir ribotus žemės ūkio sektoriaus finansinius išteklius. |
|
(117) |
Todėl, pasak Čekijos valdžios institucijų, šiuo atveju būtent metinės įmokos mokėjimas turėtų būti laikomas darbų pradžios momentu. |
|
(118) |
Ši praktika atsispindi ir nacionalinėje draudimo teisinėje sistemoje. Pagal įstatymo Nr. 89/2012 Sb. (Civilinio kodekso) 2804 straipsnį, kuris pakeistas iš dalies: „Jeigu draudikas primena draudėjui sumokėti draudimo įmoką ir primindamas informuoja, kad draudimas baigsis, jei draudimo įmoka nebus sumokėta per papildomą ne trumpesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį nuo priminimo pateikimo dienos, draudimas baigiasi pasibaigus terminui, per kurį draudimo įmoka taip ir nebuvo sumokėta.“ |
|
(119) |
Čekijos valdžios institucijos paaiškino keliems metams taikomų sutarčių svarbą. Jei pagalbos gavėjai turėtų nutraukti savo esamus draudimo liudijimus prieš pasirašydami naują draudimo sutartį, jie tam tikrą laiką liktų be draudimo apsaugos. Tai sukeltų nepageidaujamą pasekmę, kuri prieštarautų schema siekiamiems tikslams ir kuri būtų nepriimtina įmonės rizikos valdymo požiūriu. Čekijos valdžios institucijos mano, kad pagalbos gavėjų negali būti prašoma rizikuoti vien dėl formalumų. |
|
(120) |
Be to, draudimo bendrovės paprastai siūlo paskatas įsigyti ilgalaikį draudimą, pvz., draudimo įmokų nuolaidas ar kitą naudą, kuri skatina ūkininkus apsidrausti nuo įvairesnės rizikos. |
|
(121) |
Čekijos valdžios institucijos patvirtino, kad pagalba nebus teikiama pagalbos gavėjui, kuris metinę draudimo įmoką sumokėjo dar prieš pateikdamas pagalbos paraišką. |
|
(122) |
Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, Čekijos valdžios institucijos pažymi, kad pati sąlyga, pagal kurią pagalbos gavėjai turi kreiptis pagalbos iki projekto darbų pradžios, neturėtų būti laikoma absoliučiu pagalbos suteikimo kriterijumi. Priešingai, Sąjungos teismų praktikoje nustatyta, kad tam tikrais atvejais gali atsirasti aplinkybių, dėl kurių bus daromas realus skatinamasis poveikis, net jei projekto darbų pradžia yra prieš pagalbos paraiškos pateikimo dieną (29). Todėl Čekijos valdžios institucijos mano, kad į šį reikalavimą neturėtų būti žiūrima pernelyg formaliai. |
7. VERTINIMAS
7.1. Pagalbos buvimas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį
|
(123) |
Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, „[i]šskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“. |
|
(124) |
Pagal suformuotą teismų praktiką, norint nacionalinę priemonę kvalifikuoti kaip valstybės pagalbą, apibrėžtą SESV 107 straipsnio 1 dalyje, reikia, kad būtų įvykdytos visos toliau nurodytos sąlygos. Pirma, turi būti valstybės įsikišimas arba įsikišimas naudojant valstybinius išteklius. Antra, įsikišimas turi būti toks, kad galėtų daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Trečia, dėl įsikišimo įmonė, kuriai skirta priemonė, turi įgyti atrankųjį pranašumą. Ketvirta, dėl įsikišimo turi arba gali būti iškraipoma konkurencija (30). |
|
(125) |
Sprendimo pradėti procedūrą (31) 40 konstatuojamoje dalyje Komisija padarė preliminarią išvadą, kad SESV 107 straipsnio 1 dalies sąlygos yra įvykdytos ir kad schema buvo valstybės pagalba pagal tą straipsnį. |
|
(126) |
Šia preliminaria išvada iš Čekijos gautose pastabose suabejota nebuvo. Be to, Čekija pati pranešė apie schemą kaip apie valstybės pagalbą. |
|
(127) |
Schema priskirtina valstybei, nes ji grindžiama (11) konstatuojamojoje dalyje aprašytais teisės aktais ir ją įgyvendina valstybės institucija ((13) konstatuojamoji dalis). Mokėjimai pagal ją būtų atliekami iš valstybės biudžeto, taigi iš valstybinių išteklių ((12) konstatuojamoji dalis). |
|
(128) |
Pagal šią schemą pagalbos pagal ją gavėjams suteikiamas pranašumas tiesioginių dotacijų forma ((14) konstatuojamoji dalis). Taigi pagal schemą šie pagalbos gavėjai nepatiria išlaidų, kurias jie turėtų padengti įprastomis rinkos sąlygomis. |
|
(129) |
Schema yra atrankioji, nes pagalba būtų teikiama tik tam tikroms įmonėms – konkrečiai didelėms įmonėms, vykdančioms pirminę žemės ūkio produktų gamybą ((15) konstatuojamoji dalis). Kitos panašioje teisinėje ir faktinėje padėtyje atsidūrusios įmonės neatitinka pagalbos reikalavimų, todėl joms toks pat pranašumas nebūtų suteiktas. Paprastai ekonominės veiklos vykdytojai turėtų patys padengti savo išlaidas. |
|
(130) |
Remiantis Teisingumo Teismo praktika, pagalba įmonei gali daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai, jei ta įmonė veikia rinkoje, kurioje vyksta ES valstybių narių tarpusavio prekyba. Pagalbos gavėjai veikia pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, kuriame vyksta ES valstybių narių tarpusavio prekyba. Taigi šis sektorius yra atviras konkurencijai Sąjungos lygmeniu, todėl jam poveikį daro visos priemonės, palankios gamybai vienoje arba keliose valstybėse narėse. Todėl ši schema galėjo iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. |
|
(131) |
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, SESV 107 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos yra įvykdytos. Taigi galima daryti išvadą, kad schema pagal tą straipsnį yra valstybės pagalba. Čekijos valdžios institucijos šios išvados neginčijo. |
|
(132) |
Kadangi pagalba yra pagrįsta aktu, pagal kurį, nereikalaujant papildomų įgyvendinimo priemonių ((11) konstatuojamoji dalis), individuali pagalba gali būti skiriama tame teisės akte bendrai ir abstrakčiai apibrėžtoms įmonėms (32), Komisija mano, kad tai pagalbos schema, kaip apibrėžta 2014 m. gairių 35 punkto 4 papunktyje ir 2023 m. gairių 33 punkto 13 papunktyje. |
|
(133) |
Kalbant apie individualią pagalbą, Komisija mano, kad, atsižvelgiant į bendrus tokios pagalbos ir pagalbos pagal schemą bruožus, tokiai individualiai pagalbai mutatis mutandis taikomos (123)–(130) konstatuojamųjų dalių nuostatos. Todėl Komisija daro išvadą, kad didelėms įmonėms jau suteikta individuali pagalba yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje. |
7.2. Schemos suderinamumas su vidaus rinka
7.2.1. SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas ir taikytinos gairės
|
(134) |
Pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, jeigu ji skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. |
|
(135) |
Todėl tam, kad pagalba būtų laikoma suderinama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, ji turi i) skatinti tam tikros ekonominės veiklos rūšies arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrą (pozityvioji sąlyga) ir ii) neturi daryti neigiamo poveikio prekybos sąlygoms taip, kad prieštarautų bendram interesui (negatyvioji sąlyga). |
|
(136) |
Komisija įvertins, ar, atsižvelgiant į taikomas gaires, šios dvi sąlygos įvykdytos. Sprendime pradėti procedūrą Komisija įvertino schemos suderinamumą, atsižvelgdama į sprendimo pradėti procedūrą priėmimo metu galiojusias 2014 m. gaires. Tačiau 2014 m. gairės buvo pakeistos 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis 2023 m. gairėmis. Pagal 2023 m. gairių 655 punktą, Komisija šias gaires taikys visoms pagalbos priemonėms, apie kurias pranešama ir dėl kurių jos prašoma priimti sprendimą po 2023 m. sausio 1 d., – net jei apie pagalbą pranešta iki tos dienos. Todėl šiame sprendime Komisija vertina schemos suderinamumą pagal 2023 m. gaires. |
|
(137) |
Pagalbai, kuri gali būti suteikta pagal schemą, taikomas 2023 m. gairių I dalies 3 skyrius (Pagalbos suderinamumo pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą vertinimas) ir II dalies 1.2.1.6 skirsnis (Draudimo įmokų mokėjimo pagalba). |
7.2.2. Pozityvioji sąlyga – pagalba turi skatinti tam tikros ekonominės veiklos rūšies arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrą
7.2.2.1. Ekonominės veiklos skatinimas
|
(138) |
Pagal 2023 m. gairių 43 punktą, valstybė narė privalo įrodyti, kad pagalba siekiama skatinti nustatytos ekonominės veiklos plėtrą. |
|
(139) |
Komisija pažymi, kad schema skirta ūkininkams remti rizikos ir krizių atvejais, skatinant juos apsidrausti. Draudimas yra žemės ūkio sektoriui, kuris dažnai susiduria su rizikos ir krizių atvejais, svarbi priemonė. Tokiu būdu pagalba remiama pirminė žemės ūkio produktų gamyba ((9) konstatuojamoji dalis). |
|
(140) |
Pagal 2023 m. gairių 44 punktą, valstybės narės taip pat turi nurodyti, ar pagalba padės siekti BŽŪP tikslų ir pagal tą strategiją Reglamento (ES) 2021/2115 tikslų (ir, jei taip, kaip ji padės jų siekti), ir konkrečiau apibūdinti numatomą pagalbos naudą. Schemos tikslai atitinka Reglamento (ES) 2021/2115 5 straipsnio a punkte išdėstytą BŽŪP tikslą puoselėti pažangų, konkurencingą, atsparų bei įvairesnį žemės ūkio sektorių, užtikrinantį ilgalaikį aprūpinimą maistu, taip pat to reglamento 6 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose išdėstytus tikslus, pagal kuriuos siekiama remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą bei didinti ūkių konkurencingumą ((36) konstatuojamoji dalis). Todėl laikomasi 2023 m. gairių 44 punkto. |
|
(141) |
Todėl Komisija mano, kad pagalba skatintų ekonominę veiklą, nes ji prisidėtų prie pirminės žemės ūkio produktų gamybos konkurencingumo ir atsparumo. |
7.2.2.2. Skatinamasis poveikis (paraiškos pateikimo momentas)
|
(142) |
Antrasis pagrindas pradėti oficialų tyrimą susijęs su sąlyga, kad pagalba turi turėti skatinamąjį poveikį, ypač su pagalbos paraiškos pateikimo momentu (33). Komisijai kilo abejonių, ar pagal schemą paraiškos būtų pateikiamos iki darbų pradžios (taip pat žr. (94) konstatuojamąją dalį). |
|
(143) |
Komisija primena, kad pagal 2014 m. gairių 70 punktą ir 2023 m. gairių 50 punktą pagalba neturi skatinamojo poveikio jos gavėjui, jeigu darbai ar veikla buvo pradėti anksčiau nei pagalbos gavėjas nacionalinėms valdžios institucijoms pateikė pagalbos paraišką. |
|
(144) |
Pagal 2014 m. gairių 35 punkto 25 papunktį ir 2023 m. gairių 33 punkto 57 papunktį, projekto arba veiklos darbų pradžia yra su investicija susijusios veiklos ar statybos darbų pradžia arba pirmasis teisiškai privalomas įsipareigojimas užsakyti įrenginius ar paslaugas, arba bet kuris kitas įsipareigojimas, dėl kurio projektas arba veikla tampa neatšaukiami, atsižvelgiant į tai, kuris įvykis pirmesnis. |
|
(145) |
Čekijos valdžios institucijos į šias abejones atsakė išsamiai paaiškindamos su draudimo sutartimis susijusią procedūrą ((113)–(122) konstatuojamosios dalys). |
|
(146) |
Čekijos valdžios institucijos paaiškino, kad pagal atitinkamais metais taikomą draudimo apsaugą reikalaujama, kad pagalbos gavėjas mokėtų metinę draudimo įmoką. Nesumokėjus metinės įmokos už ateinančius metus, draudimo apsaugos tais metais nebėra. Prieš draudimo įmokos sumokėjimą įmonė neprisiima jokio teisiškai saistančio įsipareigojimo, dėl kurio metinis draudimas taptų negrįžtamas. |
|
(147) |
Čekijos valdžios institucijos teigė, kad nesant pagalbos, vienais metais apsidraudusi įmonė nebūtinai draudžiasi kitais metais. Todėl kiekvienų metų draudimas turi būti vertinamas kaip atskiras projektas. Iš to, kad vienais metais buvo metinis draudimas, negalima daryti išvados, kad įmonė toliau vykdys sutartį kitais metais ((113) konstatuojamoji dalis). |
|
(148) |
Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad sudarant sutartį pareiga mokėti metinę draudimo įmoką automatiškai nenustatoma. Komisija mano, kad sudarius draudimo sutartį ūkininkai neprivalo mokėti metinės draudimo įmokos ir gali savo nuožiūra pasirinkti apsidrausti tam tikriems metams sumokėdami draudimo įmoką arba nesidrausti ir draudimo įmokos nemokėti. Tokiomis aplinkybėmis lemiamas pagalbos skatinamojo poveikio vertinimo momentas iš tiesų yra metinės draudimo įmokos mokėjimo momentas, o ne sutarties, kurioje yra automatinio pratęsimo sąlyga, sudarymo momentas ((112) konstatuojamoji dalis). |
|
(149) |
Todėl Komisija mano, kad pagalba skatina ūkininkus draustis metiniu draudimu, kuriuo jie be pagalbos nesidraustų. Čekijos valdžios institucijos taip pat patvirtino, kad pagalba nebus teikiama pagalbos gavėjui, kuris metinę draudimo įmoką sumokėjo dar prieš pateikdamas pagalbos paraišką ((121) konstatuojamoji dalis). |
|
(150) |
Todėl Komisija sutinka su Čekijos valdžios institucijomis, kad projekto ar veiklos darbų pradžia turi būti laikomas metinės draudimo įmokos mokėjimo momentas, o ne tas momentas, kai sudaroma draudimo sutartis. |
|
(151) |
Pagal 2023 m. gairių 47 punktą, skatinamasis schemos poveikis egzistuoja, jei pagalba įmonės veikla pakeičiama taip, kad ji pradeda vykdyti papildomą veiklą, kuria prisideda prie sektoriaus plėtros ir kurios be pagalbos ji nevykdytų arba vykdytų mažesniu mastu ar kitaip. |
|
(152) |
Pagal 2023 m. gairių 48 punktą, tik įmonių finansinei padėčiai gerinti skirtos valstybės pagalbos priemonės, kuriomis niekaip neprisidedama prie sektoriaus plėtros, ypač pagalba, teikiama remiantis tik kaina, kiekiu, gamybos vienetu arba gamybos priemonių vienetu, yra laikomos veiklos pagalba, kuri yra nesuderinama su vidaus rinka. Be to, tikėtina, kad tokia pagalba dėl savo pobūdžio kliudytų vidaus rinkos organizavimo reguliavimo mechanizmams. |
|
(153) |
Pagal 2023 m. gairių 50 punktą, Komisija mano, kad pagalba neturi skatinamojo poveikio jos gavėjui, jeigu su atitinkamu projektu ar veikla susiję darbai buvo pradėti anksčiau nei pagalbos gavėjas nacionalinėms valdžios institucijoms pateikė pagalbos paraišką. |
|
(154) |
Pagal 2023 m. gairių 51 punktą, pagalbos paraiškoje turi būti nurodytas bent pareiškėjo pavadinimas (vardas, pavardė), įmonės dydis, projekto ar veiklos aprašymas, įskaitant projekto ar veiklos vykdymo vietą ir pradžios bei pabaigos datas, projektui ar veiklai įgyvendinti reikalingos pagalbos suma ir tinkamos finansuoti išlaidos. Be to, pagal 2023 m. gairių 52 punktą, didelės įmonės paraiškoje turi apibūdinti padėtį, kuri susiklostytų be pagalbos, – vadinamąjį priešingos padėties scenarijų arba alternatyvų projektą ar veiklą ir pateikti patvirtinamuosius dokumentus, kuriais pagrindžiamas paraiškoje aprašytas priešingos padėties scenarijus. Šis reikalavimas netaikomas savivaldybėms, kurios yra savarankiškos vietos valdžios institucijos, kurių metinis biudžetas mažesnis kaip 10 mln. EUR ir kurių teritorijoje gyvena mažiau kaip 5 000 gyventojų. Pagal 2023 m. gairių 53 punktą, gavusi paraišką pagalbą teikianti institucija turi patikrinti, ar priešingos padėties scenarijus yra įtikinamas, ir patvirtinti, kad pagalba turi reikalaujamą skatinamąjį poveikį. Priešingos padėties scenarijus laikomas įtikinamu, jei jis tikroviškas ir susijęs su sprendimo priėmimo veiksniais, vyraujančiais tuo metu, kai pagalbos gavėjas priima sprendimą dėl atitinkamo projekto ar veiklos. |
|
(155) |
Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė abejonių, ar nacionalinis teisinis pagrindas atitinka 2014 m. gairių 70 punktą, kuris identiškas 2023 m. gairių 50 punktui. Kaip nurodyta (150) konstatuojamojoje dalyje, Komisija mano, kad šiuo atveju projekto ar veiklos darbų pradžios momentas yra metinės draudimo įmokos sumokėjimas. |
|
(156) |
Čekijos valdžios institucijos patvirtino, kad schemoje nustatyta sąlyga, kad pagalbos gavėjai pagalbos paraišką turi pateikti prieš darbų ar veiklos pradžią ((29) ir (150) konstatuojamosios dalys). Paraiškoje turi būti nurodytas bent pareiškėjo vardas, pavardė arba pavadinimas, įmonės dydis, projekto ar veiklos apibūdinimas, įskaitant projekto ar veiklos vykdymo vietą, pradžios ir pabaigos datas, projektui ar veiklai reikalinga pagalbos suma ir tinkamos finansuoti išlaidos ((30) konstatuojamoji dalis). Didelės įmonės taip pat turi pateikti priešingos padėties scenarijų ar nurodyti alternatyvų projektą ar veiklą ir pateikti juos pagrindžiančius patvirtinamuosius dokumentus ((31) konstatuojamoji dalis). |
|
(157) |
Pagalba gali būti skiriama draudimo įmokos išlaidoms padengti ((21) konstatuojamoji dalis). Taigi pagalba nebūtų subsidijuojamos veiklos išlaidos, kurias įmonė būtų patyrusi bet kuriuo atveju, ir ja nebus kompensuojama įprasta ekonominės veiklos verslo rizika, ja taip pat nebuvo siekiama tiesiog pagerinti įmonių finansinę padėtį. |
|
(158) |
Tuo remdamasi Komisija daro išvadą, kad schema turi skatinamąjį poveikį. |
7.2.2.3. Draudimas pažeisti atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas ir bendruosius principus
|
(159) |
Pagal 2023 m. gairių 61 punktą, jei valstybės pagalbos priemonė, su ja susijusios sąlygos, įskaitant jos finansavimo metodą tais atvejais, kai jis yra neatskiriama valstybės pagalbos priemonės dalis, arba ja finansuojama veikla pažeidžia atitinkamą ES teisę, pagalba negali būti pripažįstama suderinama su vidaus rinka. |
|
(160) |
Schemos sąlygos nustatytos pagal taikomus Sąjungos teisės aktus. Nėra požymių, kad siūloma pagalba arba su ja susijusios sąlygos pažeistų atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas ir bendruosius principus. Todėl Komisija daro išvadą, kad 2023 m. gairių 61 punkto laikomasi. |
|
(161) |
Pagal 2023 m. gairių 62 punktą, Komisija neleis skirti valstybės pagalbos, kuri nesuderinama su nuostatomis, kuriomis reglamentuojamas bendras rinkos organizavimas, arba kuri sutrikdytų tinkamą bendro rinkos organizavimo veikimą. Nėra požymių, kad siūloma pagalba būtų nesuderinama su nuostatomis, kuriomis reglamentuojamas bendras rinkos organizavimas, arba sutrikdytų tinkamą veikimą. |
|
(162) |
Pagal 2023 m. gairių 63 punktą, valstybės pagalba negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, jei pagalbos skyrimas priklauso nuo pagalbą gaunančios įmonės įsipareigojimo naudoti nacionalinius produktus ar paslaugas. Schema tokio įpareigojimo nenumato. |
|
(163) |
Pagal 2023 m. gairių 64 punktą, Komisija nepatvirtins pagalbos su eksportu į trečiąsias šalis ar valstybes nares susijusiai veiklai, kuri bus tiesiogiai susijusi su eksportuojamu kiekiu, pagalbos, teikiamos, jeigu vietoje importuojamų prekių naudojamos vietinės prekės, arba pagalbos platinimo tinklui diegti ir eksploatuoti arba kitoms su eksporto veikla susijusioms išlaidoms kompensuoti. Schema tokių rūšių pagalbos nenumato. |
7.2.2.4. Išvada
|
(164) |
Todėl Komisija mano, kad schema skatintų pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklos plėtrą. |
7.2.3. Negatyvioji sąlyga – pagalba negali turėti neigiamo poveikio prekybos sąlygoms taip, kad tai prieštarautų bendram interesui
|
(165) |
Pagal 2023 m. gairių 67 punktą, bet kokia pagalbos priemonė dėl savo pobūdžio iškreipia konkurenciją ir daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Tačiau siekdama nustatyti, ar pagalbos iškreipiamasis poveikis yra apribotas iki minimumo, Komisija tikrins, ar pagalba yra būtina, tinkama, proporcinga ir skaidri. |
|
(166) |
Pagal 2023 m. gairių 68 punktą, tuomet Komisija įvertina konkrečios pagalbos iškreipiamąjį poveikį konkurencijai ir prekybos sąlygoms. Tada Komisija įvertins teigiamo pagalbos poveikio ir neigiamo jos poveikio konkurencijai ir prekybai pusiausvyrą. Jeigu teigiamas poveikis nusvers neigiamą poveikį, Komisija pripažins, kad pagalba yra suderinama. |
7.2.3.1. Valstybės intervencijos poreikis
|
(167) |
Pagal 2023 m. gairių 70 punktą, valstybės pagalba gali būti pasiektas bendrus interesus atitinkantis tikslas, jei pagalba siekiama išspręsti rinkos nepakankamumo problemą. |
|
(168) |
Komisija pažymi, kad Čekijos valdžios institucijos paaiškino, kad schema siekiama užtikrinti didesnį žemės ūkio įmonių apsaugos nuo nenumatytos žalos lygį darant taip, kad draudimo apsauga būtų plačiai prieinama visame žemės ūkio sektoriuje. Todėl šia schema siekiama paskatinti ūkininkus apsidrausti, kad galėtų geriau valdyti kylančią riziką ir krizių atvejus. |
|
(169) |
Tuo remdamasi Komisija mano, kad dėl valstybės intervencijos žemės ūkio sektorius galėtų plačiai naudotis draudimu – kitu atveju žemės ūkio sektorius gali susidurti su didelėmis draudimo kainomis. Todėl Komisija mano, kad laikomasi 2023 m. gairių 70 punkto. |
|
(170) |
Pagal 2023 m. gairių 71 punktą, Komisija mano, kad pagalbos priemonių, kurios tenkina 2023 m. gairių II dalyje išdėstytas konkrečias sąlygas, atveju be valstybės intervencijos rinka nepasiekia numatytų tikslų. Komisija pažymi, kad schema atitinka 2023 m. gairių II dalies 1.2.1.6 skirsnyje nustatytus konkrečius reikalavimus ((197)–(206) konstatuojamosios dalys). Todėl pagal 2023 m. gairių 71 punktą Komisija mano, kad yra valstybės intervencijos poreikis. |
7.2.3.2. Pagalbos tinkamumas
|
(171) |
Pagal 2023 m. gairių 72 punktą, siūloma pagalbos priemonė turi būti tinkama politikos priemonė, kuria siekiama atitinkamo politikos tikslo. Valstybė narė turi įrodyti, kad pagalba ir jos pobūdis yra tinkami priemonės, kuriai įgyvendinti ta pagalba skirta, tikslui pasiekti. |
|
(172) |
Schemos tikslas – padėti ūkininkams apdrausti savo veiklą nuo nenumatytų rizikos ir krizių atvejų, siekiant padidinti ūkių konkurencingumą. Todėl Komisija mano, kad schema išties prisideda prie bendro žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo ir atsparumo. Todėl Komisija daro išvadą, kad schema yra tinkama politikos priemonė šiems tikslams pasiekti. |
Alternatyvių politikos priemonių tinkamumas
|
(173) |
Kaip numatyta 2023 m. gairių 73 punkte, Komisija mano, kad pagalba žemės ir miškų ūkio sektoriuje, tenkinanti konkrečias sąlygas, išdėstytas atitinkamame 2023 m. gairių II dalies skirsnyje, yra tinkama politikos priemonė. |
|
(174) |
Schema atitinka 2023 m. gairių II dalies 1.2.1.6 skirsnyje nustatytus konkrečius reikalavimus ((197)–(206) konstatuojamosios dalys). Todėl tai yra tinkama politikos priemonė. |
|
(175) |
2023 m. gairių 74 punktas šiam atvejui netaikomas, nes veiksmai, kuriems gali būti teikiama pagalba, nėra bendrai finansuojami pagal Čekijos BŽŪP strateginį planą ((36) konstatuojamoji dalis). |
Įvairių pagalbos priemonių tinkamumas
|
(176) |
Pagal 2023 m. gairių 75 punktą, gali būti teikiama įvairių formų pagalba. Vis dėlto valstybė narė turėtų užtikrinti, kad pagalba būtų teikiama tokia forma, kad būtų kuo mažesnė prekybos ir konkurencijos iškraipymo tikimybė. |
|
(177) |
Pagal 2023 m. gairių 76 punktą, kai numatoma konkreti 2023 m. gairių II dalyje apibūdintos priemonės forma, šių gairių taikymo tikslais tokios formos pagalba laikoma tinkama pagalbos priemone. Taikytinos taisyklės yra 2023 m. gairių II dalies 1.2.1.6 skirsnyje, kuriame konkreti pagalbos forma nenustatyta, numatytos taisyklės. |
|
(178) |
Pagal schemą pagalba ūkininkams gali būti teikiama kaip tiesioginė dotacija ((14) konstatuojamoji dalis), kurią Čekijos valdžios institucijos laiko tinkamiausia draudimo įmokų išlaidų rėmimo forma. |
|
(179) |
Šios schemos tikslas – kompensuoti ūkininkams draudimo įmokų išlaidas. Komisija sutinka, kad tiesioginės dotacijos yra tinkamiausia forma, kai pagalbos tikslas yra kompensuoti. Tuo remdamasi Komisija daro išvadą, kad schema atitinka 2023 m. gairių 76 punkto reikalavimus. |
7.2.3.3. Pagalbos proporcingumas
|
(180) |
Pagal 2023 m. gairių 83 punktą, pagalba laikoma proporcinga, jei vienam gavėjui teikiamos pagalbos suma neviršija mažiausios sumos, kuri būtina remiamai veiklai vykdyti. Pagal 2023 m. gairių 84 punktą, kad pagalba būtų laikoma proporcinga, pagalbos suma neturėtų viršyti tinkamų finansuoti išlaidų sumos, išskyrus tam tikras išimtis. Pagal 2023 m. gairių 85 punktą, norėdama užtikrinti nuspėjamumą ir vienodas sąlygas, Komisija pagalbai taiko didžiausio pagalbos intensyvumo vertes. |
|
(181) |
Pagal 2023 m. gairių 86 punktą, jei tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos tinkamai ir neviršijamos 2023 m. gairių II dalyje numatytos didžiausio pagalbos intensyvumo vertės ar didžiausios pagalbos sumos, laikoma, kad atitiktis proporcingumo kriterijui užtikrinta. |
|
(182) |
Pagal 2023 m. gairių 87 punktą, didžiausią pagalbos intensyvumą ir pagalbos sumą pagalbą teikianti institucija turi apskaičiuoti ją teikdama. Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti patvirtinamos dokumentais, kurie turėtų būti aiškūs, tikslūs ir naujausi. Apskaičiuojant pagalbos intensyvumą ir tinkamas finansuoti išlaidas, visi naudojami skaičiai turi būti imami prieš mokesčių ar kitų rinkliavų atskaitymą. Pagalba neteikiama PVM kompensuoti, išskyrus atvejus, kai to mokesčio neįmanoma susigrąžinti pagal nacionalinius PVM reglamentuojančius teisės aktus. |
|
(183) |
Pagal schemą suteikta pagalba neviršytų 65 % tinkamų finansuoti išlaidų ((22) ir (25) konstatuojamosios dalys). Šis pagalbos intensyvumas atitinka 2023 m. gairių 411 punkte numatytą didžiausią leistiną pagalbos intensyvumą teikiant pagalbą draudimo įmokai sumokėti. |
|
(184) |
Tinkamos finansuoti išlaidos PVM neapima ((34) konstatuojamoji dalis). |
|
(185) |
Be to, Komisija pažymi, kad Čekijos valdžios institucijos patvirtino, kad pagalbą teikianti institucija ją teikdama teisingai apskaičiuotų tinkamas finansuoti išlaidas ((33) konstatuojamoji dalis). |
|
(186) |
Todėl Komisija daro išvadą, kad pagalba proporcinga. |
7.2.3.4. Pagalbos sumavimas
|
(187) |
Pagal 2023 m. gairių 103 punktą, pagalba gali būti teikiama vienu metu pagal kelias schemas arba sumuojama su ad hoc pagalba, jeigu bendra veiklai arba projektui skirtos valstybės pagalbos suma neviršija 2023 m. gairėse nustatytų viršutinių pagalbos ribų. |
|
(188) |
Pagal 2023 m. gairių 104 punktą, pagalba, kurios tinkamas finansuoti išlaidas galima nustatyti, gali būti sumuojama su kita valstybės pagalba, jeigu tos pagalbos priemonės susijusios su skirtingomis finansuoti tinkamomis išlaidomis. Pagalba, kurios tinkamas finansuoti išlaidas galima nustatyti, gali būti sumuojama su kita valstybės pagalba, kuria kompensuojamos tokios pačios visiškai arba iš dalies sutampančios tinkamos finansuoti išlaidos, tik jeigu taip susumavus neviršijamas didžiausias pagalbos intensyvumas ar pagalbos suma, taikomi šios rūšies pagalbai pagal 2023 m. gaires. |
|
(189) |
Komisija pažymi, kad Čekijos valdžios institucijos patvirtino, kad pagal schemą teikiama pagalba negali būti sumuojama su pagalba iš kitų vietos, regioninių ar nacionalinių šaltinių arba Sąjungos fondų arba su de minimis pagalba arba ad hoc pagalba, skirta toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms padengti ((32) konstatuojamoji dalis). |
7.2.3.5. Skaidrumas
|
(190) |
Pagal 2023 m. gairių 112 punktą, valstybės narės turi užtikrinti, kad Europos Komisijos skaidraus pagalbos skyrimo modulyje arba išsamioje valstybės pagalbos svetainėje būtų paskelbta tame punkte išvardyta nacionalinio ar regioninio lygmens informacija. |
|
(191) |
Čekijos valdžios institucijos patvirtino, kad skaidrumo sąlygos bus įvykdytos. Jos įsipareigojo užtikrinti, kad Europos Komisijos valstybės pagalbos suteikimo skaidrumo modulyje būtų paskelbtas visas schemos tekstas ir jos įgyvendinimo nuostatos arba teisinis pagrindas, pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir pagalbos gavėjų, kuriems skiriama individuali pagalba viršytų 60 000 EUR, tapatybė ((37) konstatuojamoji dalis). Čekijos valdžios institucijos įsipareigojo iš dalies pakeisti schemą, kad būtų laikomasi 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusių naujų taisyklių. Pagal šias taisykles individualios pagalbos riba, nuo kurios apie ją turi būti skelbiama, sumažinta iki 10 000 EUR. Remdamasi Čekijos valdžios institucijų įsipareigojimu imtis atitinkamų priemonių, Komisija mano, kad Čekijos valdžios institucijos užtikrina, kad būtų laikomasi skaidrumo reikalavimų, susijusių su individualios pagalbos teikimu, kaip nustatyta 2023 m. gairių 112 punkte. |
|
(192) |
Pagal 2023 m. gairių 114 punktą, ši informacija turi būti paskelbta po to, kai priimamas sprendimas suteikti pagalbą, ir turi būti saugoma bent 10 metų; ji turi būti prieinama plačiajai visuomenei be apribojimų. Čekijos valdžios institucijos patvirtino, kad šie reikalavimai vykdomi ((37) konstatuojamoji dalis). |
7.2.3.6. Nederamo neigiamo poveikio konkurencijai ir prekybai vengimas
|
(193) |
Pagal 2023 m. gairių 117 punktą, Komisija, atsižvelgdama į valstybių narių pateiktą informaciją apie atitinkamą (-as) produktų rinką (-as), nustatys pagalbos paveiktą (-as) rinką (-as), tai yra rinką (-as), kurią (-ias) paveikia pagalbos gavėjo elgesio pasikeitimas. Vertindama neigiamą pagalbos priemonės poveikį, Komisija, analizuodama konkurencijos iškraipymus, daugiausia dėmesio skirs nuspėjamam pagalbos žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse poveikiui įmonių konkurencijai atitinkamoje (-ose) produktų rinkoje (-ose). |
|
(194) |
Pagal 2023 m. gairių 118 punktą, jei pagalba tikslinga, proporcinga ir neviršija grynųjų papildomų išlaidų, neigiamas pagalbos poveikis sušvelninamas, o pavojus, kad pagalba iškreips konkurenciją, bus mažesnis. Antra, Komisija nustato didžiausią pagalbos intensyvumą arba pagalbos sumas. Tikslas – užtikrinti, kad valstybės pagalba nebūtų naudojama projektams vykdyti, jei pagalbos sumos ir tinkamų finansuoti išlaidų santykis labai didelis ir yra ypač didelė tikimybė, kad pagalba iškreips konkurenciją. Paprastai, kuo didesnis gali būti teigiamas remiamo projekto poveikis ir kuo didesnis tikėtinas pagalbos poreikis, tuo aukštesnė bus viršutinė pagalbos intensyvumo riba. |
|
(195) |
Šiuo atveju pagalba pagal schemą gali būti skiriama draudimo įmokos išlaidoms padengti ((21) konstatuojamoji dalis). Remdamasi 2023 m. gairių 118 punktu, Komisija mano, kad neigiamas tokios pagalbos poveikis yra ribotas, nes pagalba tikslingai skiriama jos tikslams ((172) konstatuojamoji dalis) ir yra proporcinga ((186) konstatuojamoji dalis). |
|
(196) |
Todėl Komisija daro išvadą, kad dėl schemos nebūtų nepagrįstai iškraipoma konkurencija ir prekyba. |
7.2.3.7. 2023 m. gairių II dalies konkrečios sąlygos
|
(197) |
Šiuo atveju taikomas 2023 m. gairių II dalies 1.2.1.6 skirsnis (Draudimo įmokų mokėjimo pagalba). |
|
(198) |
Pagal 2023 m. gairių 403 punktą, 2023 m. gairių II dalies 1.2.1.6 skirsnis taikomas pirminės žemės ūkio gamybos veiklą vykdančioms įmonėms. Ši sąlyga tenkinama, nes pagalbą gali gauti tik didelės pirminės žemės ūkio gamybos veiklą vykdančios įmonės ((15) konstatuojamoji dalis). |
|
(199) |
Pagal 2023 m. gairių 404 punktą, pagalba neturi tapti draudimo paslaugų vidaus rinkos veikimo kliūtimi. Visų pirma pagalba neturi būti teikiama tik už vienos draudimo bendrovės ar bendrovių grupės draudimo paslaugas arba teikiama tik su sąlyga, kad draudimo sutartis būtų pasirašyta su atitinkamoje valstybėje narėje įsteigta bendrove. Schema šias sąlygas atitinka ((27) konstatuojamoji dalis). |
|
(200) |
Schema neapima perdraudimo, todėl 2023 m. gairių 405 punktas netaikomas. |
|
(201) |
Pagal 2023 m. gairių 406 punktą, tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, susijusios su draudimo įmokomis, mokamomis draudžiantis nuo žalos, patiriamos dėl gaivalinių nelaimių ar ypatingų įvykių, gaivalinei nelaimei prilyginamų pavojingų meteorologinių reiškinių, gyvūnų ligų, augalų kenkėjų ir invazinių svetimų rūšių, kritusių gyvulių pašalinimo ir sunaikinimo, saugomų gyvūnų padarytos žalos, kaip nurodyta 2023 m. gairių 1.2.1.1–1.2.1.5 skirsniuose, taip pat nuo žalos, patirtos dėl kitų pavojingų meteorologinių reiškinių, arba žalos, kurią sukėlė ekologiniai įvykiai. |
|
(202) |
Pagalba pagal schemą gali būti teikiama draudimo įmokoms, mokamoms draudžiantis nuo žalos, patiriamos dėl gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių, augalų kenkėjų ir gyvūnų ligų, sumokėti ((1) ir (20) konstatuojamosios dalys). Todėl schema atitinka 2023 m. gairių 406 punkto reikalavimus. |
|
(203) |
Pagal 2023 m. gairių 407 punktą, draudimu gali būti padengiamos tik 2023 m. gairių 406 punkte nurodytos žalos kompensavimo išlaidos ir negali būti reikalaujama tam tikro tipo būsimos produkcijos rūšies ar jos kiekio ir toks tipas ar kiekis neturi būti nurodomi. Ši sąlyga tenkinama ((26) konstatuojamoji dalis). |
|
(204) |
Schema netaikoma draudimo įmokoms, mokamoms draudžiantis nuo žalos, kurią sukėlė ekologiniai įvykiai. Todėl 2023 m. gairių 408 ir 409 punktai netaikomi. |
|
(205) |
Pagal 2023 m. gairių 411 punktą, pagalbos intensyvumas neturi viršyti 70 % draudimo įmokos išlaidų. Kritusių gyvulių pašalinimo ir sunaikinimo pagalbos intensyvumas neturi viršyti 100 % draudimo įmokos išlaidų, kai draudimo įmokos susijusios su kritusių gyvulių pašalinimu, ir 75 % draudimo įmokos išlaidų, kai draudimo įmokos susijusios su tokių kritusių gyvulių sunaikinimu. |
|
(206) |
Pagalba pagal šią schemą gali būti skiriama padengti iki 65 % tinkamų finansuoti išlaidų ((22) ir (25) konstatuojamosios dalys). Todėl laikomasi 2023 m. gairių 411 punkte nurodyto didžiausio leidžiamo pagalbos intensyvumo. |
7.2.3.8. Teigiamo ir neigiamo pagalbos poveikio palyginimas
|
(207) |
Pagal 2023 m. gairių 134 punktą, Komisija įvertina, ar teigiamas pagalbos priemonės poveikis yra didesnis nei nustatytas neigiamas poveikis konkurencijos ir prekybos sąlygoms. Komisija gali padaryti išvadą, kad pagalbos priemonė yra suderinama su vidaus rinka, tik jeigu teigiamas poveikis yra didesnis už neigiamą. |
|
(208) |
Pagal 2023 m. gairių 136 punktą, vertindama teigiamą ir neigiamą pagalbos poveikį, Komisija atsižvelgs į jos poveikį siekiant Reglamento (ES) 2021/2115 5 ir 6 straipsniuose nustatytų bendrųjų ir konkrečių BŽŪP tikslų, kuriais siekiama skatinti išmanų, konkurencingą, atsparų ir diversifikuotą žemės ūkio sektorių, remti ir stiprinti aplinkos apsaugą, įskaitant biologinę įvairovę, ir klimato politikos veiksmus, taip pat padėti siekti su aplinka ir klimatu susijusių Sąjungos tikslų ir stiprinti kaimo vietovių socialinę ir ekonominę struktūrą. |
|
(209) |
Be to, pagal 2023 m. gairių 137 punktą, iš principo, dėl teigiamo pagalbos poveikio sektoriaus plėtrai Komisija mano, kad tais atvejais, kai pagalba tenkina sąlygas ir neviršija atitinkamų didžiausio pagalbos intensyvumo verčių arba didžiausių pagalbos sumų, nustatytų taikytinuose 2023 m. gairių II dalies skirsniuose, neigiamas poveikis konkurencijai ir prekybai yra apribotas iki minimumo. |
|
(210) |
Schema atitinka 2023 m. gairių II dalies 1.2.1.6 skirsnio reikalavimus ((197)–(206) konstatuojamosios dalys), įskaitant dėl atitinkamo didžiausio pagalbos intensyvumo ((206) konstatuojamoji dalis). |
|
(211) |
Be to, siekiami tikslai atitinka Reglamento (ES) 2021/2115 5 ir 6 straipsniuose nustatytus bendruosius ir konkrečius tikslus, kuriais siekiama skatinti išmanų, konkurencingą, atsparų ir diversifikuotą žemės ūkio sektorių, užtikrinantį ilgalaikį aprūpinimą maistu, remti ir stiprinti aplinkos apsaugą ir padėti siekti su aplinka susijusių Sąjungos tikslų ((36) konstatuojamoji dalis). |
|
(212) |
Todėl Komisija daro išvadą, kad teigiamas schemos poveikis yra didesnis už jos neigiamą poveikį konkurencijos iškraipymui ir poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. |
7.2.4. Išvada dėl schemos suderinamumo
|
(213) |
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad schema skatina ekonominės veiklos plėtrą ir netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Todėl Komisija mano, kad schema yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, kaip aiškinama atitinkamose 2023 m. gairių nuostatose. |
7.3. Individualios pagalbos teisėtumas
|
(214) |
Savo sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodė per preliminarų schemos nagrinėjimą gautą rinkos informaciją, iš kurios matyti, kad didelėms įmonėms jau buvo suteikta tam tikra pagalba draudimo nuo gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ir augalų kenkėjų arba gyvūnų ligų žalos atitinkamai kultūriniams augalams ir ūkiniams gyvūnams įmokoms apmokėti. Iš preliminaraus nagrinėjimo matyti, kad pagalbą teikianti institucija išties klydo, pagalbos suteikimo metu kai kuriuos pagalbos gavėjus priskyrusi prie MVĮ (34). Todėl ji per klaidą toms įmonėms suteikė pagalbą pagal bendrosios išimties schemą SA.49594 (2017/XA), kuri buvo taikoma tik MVĮ. |
|
(215) |
Dėl tokio priskyrimo MVĮ Čekijos valdžios institucijos pateikė pastabas, išdėstytas (100)–(110) konstatuojamosiose dalyse. |
|
(216) |
Toliau Komisija nagrinėja Čekijos pastabas dėl MVĮ sąvokos aiškinimo ir vertina individualios pagalbos teisėtumą. |
7.3.1. Dėl MVĮ sąvokos aiškinimo
|
(217) |
Sprendime pradėti procedūrą Komisija nesutiko su pagalbą teikiančios institucijos vertinimu, manydama, kad tas vertinimas atliktas tik formaliai, t. y. buvo tikrinama tik tai, ar formaliai tenkinami MVĮ apibrėžimo kriterijai, neatsižvelgiant į ekonominę realybę ir teismų praktikos principus, išdėstytus sprendimo pradėti procedūrą 58–61 konstatuojamosiose dalyse. |
|
(218) |
Sprendime pradėti procedūrą nurodytą argumentą Komisija grindė Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 4 straipsnio 2 dalies aiškinimu, išdėstytu sprendimo pradėti procedūrą 61 konstatuojamojoje dalyje. Komisija nurodė, kad jos pateiktas aiškinimas grindžiamas Sąjungos teismų praktika, pagrįsta principu effet utile. |
|
(219) |
Savo pateiktose pastabose Čekijos valdžios institucijos aiškiai nurodė, kad įgyvendindamos ir atlikdamos bendrosios išimties schemos ex post administracinį patikrinimą jos didelėmis įmonėmis nelaikė tų pagalbos gavėjų, kurie didelėmis įmonėmis tapo po susijungimo ar įsigijimo, įvykusio likus mažiau nei dvejiems metams iki pagalbos suteikimo dienos. Čekijos valdžios institucijos tokius pagalbos gavėjus laikė MVĮ du ataskaitinius laikotarpius po pagalbos suteikimo dienos iš eilės ir suteikė jiems pagalbą pagal bendrosios išimties schemą SA.49594 (2017/XA) ((100)–(110) konstatuojamosios dalys). |
|
(220) |
Dėl argumentų, kuriuos Čekija pateikė dėl Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 4 straipsnio 2 dalies aiškinimo ((98)–(111) konstatuojamosios dalys): Komisija pakartoja sprendime pradėti procedūrą išsamiai išdėstytą savo poziciją (35). |
|
(221) |
Komisija primena, kad pagal 2014 m. gairių 35 punkto 14 papunktį ir 2023 m. gairių 33 punkto 36 papunktį didelės įmonės yra įmonės, neatitinkančios Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priede nustatytų kriterijų. |
|
(222) |
Pagal Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento 39 konstatuojamąją dalį, pagrindinė priežastis, kodėl MVĮ netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, yra ta, kad „MVĮ atlieka lemiamą vaidmenį kuriant darbo vietas ir, bendresne prasme, padeda užtikrinti socialinį stabilumą ir ekonominį vystymąsi. Tačiau jų plėtrą gali riboti rinkos nepakankamumas, dėl kurio MVĮ kyla joms būdingų sunkumų. Dažnai MVĮ sunku gauti kapitalo ar paskolų, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose finansų rinkose vengiama rizikuoti, ir į ribotas užtikrinimo priemones, kurias šios įmonės sugeba pasiūlyti. Dėl ribotų išteklių joms gali būti sunku gauti informacijos, ypač informacijos apie naujas technologijas ir potencialias rinkas. Siekiant palengvinti MVĮ ekonominės veiklos vystymąsi, MVĮ teikiamai tam tikrų kategorijų pagalbai pagal šį reglamentą neturėtų būti taikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti.“ |
|
(223) |
Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento 40 konstatuojamoje dalyje paaiškinta, kad siekiant panaikinti skirtumus, dėl kurių gali būti iškraipyta konkurencija, ir palengvinti MVĮ skirtų įvairių Sąjungos ir nacionalinių iniciatyvų koordinavimą, taip pat siekiant užtikrinti administracinį aiškumą ir teisinį tikrumą, tame reglamente MVĮ apibrėžtis turėtų būti pagrįsta apibrėžtimis, pateiktomis Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (36). |
|
(224) |
Pagal Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 2 straipsnio 1 dalį MVĮ kategorijai priklauso įmonės, kuriose dirba mažiau kaip 250 asmenų ir kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR ir (arba) bendra metinė balanso suma neviršija 43 mln. EUR. |
|
(225) |
Pagal Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 4 straipsnio 2 dalį, jei sąskaitų uždarymo dieną paaiškėja, kad įmonės metiniai duomenys apie darbuotojų skaičių ar finansines sumas viršijo 2 straipsnyje nurodytas ribas arba jų nepasiekė, toks faktas nenulemia vidutinės, mažosios ar labai mažos įmonės statuso netekimo ar įgijimo, jeigu tos ribos neviršijamos du ataskaitinius laikotarpius iš eilės. |
|
(226) |
Sąjungos teismai savo praktikoje patvirtino, kad MVĮ apibrėžtis turi būti aiškinama siaurai, nes MVĮ statuso suteikiami pranašumai daugeliu atvejų (ypač valstybės pagalbos srityje) yra bendrųjų taisyklių išimtys (37). Būtina iš MVĮ kategorijos pašalinti MVĮ įmonių grupes, kurių ekonominė galia gali viršyti tikrų MVĮ ekonominę galią, net jei jos formaliai atitinka MVĮ apibrėžtyje nustatytus kriterijus (38). Pagal teismų praktiką taip pat reikia užtikrinti, kad MVĮ apibrėžtis nebūtų apeinama vien tik formaliomis priemonėmis (39). |
|
(227) |
Sąjungos teismai taip pat patvirtino, kad tik įmonės, susiduriančios su MVĮ būdingomis kliūtimis, turėtų turėti teisę naudotis šio statuso teikiamais pranašumais (40). Todėl Komisija mano, kad jei įmonė nesusiduria su MVĮ būdingomis kliūtimis, tokia įmonė neturėtų būti pripažįstama MVĮ. |
|
(228) |
Bendrasis Teismas savo sprendimo byloje T-745/17, kurią Čekijos valdžios institucijos nurodė savo pateiktose pastabose ((110) konstatuojamoji dalis), 91 punkte iš esmės nustatė, kad Komisija turėjo suabejoti, kad įmonė, pagalbos suteikimo metu nesiekianti Reglamento (ES) Nr. 651/2014 I priedo 2 straipsnyje numatytų MVĮ ribų, galėtų būti laikoma MVĮ, nors per du ankstesnius ataskaitinius laikotarpius buvo susijusi su didele įmone. |
|
(229) |
Situacija šiuo atveju yra priešinga toje byloje T-745/17 aptartai situacijai. Individualios pagalbos suteikimo metu pagalbos gavėjai viršijo Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 2 straipsnyje nurodytas MVĮ ribas. MVĮ ribos buvo viršytos dėl jų nuosavybės struktūros pasikeitimo ilgam laikui, įvykusio ataskaitiniu laikotarpiu prieš tą ataskaitinį laikotarpį, per kurį buvo suteikta individuali pagalba. Čekijos valdžios institucijų pateiktas Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 4 straipsnio 2 dalies aiškinimas, kad tie pagalbos gavėjai turėtų išlaikyti savo MVĮ statusą dvejus metus nuo jų nuosavybės struktūros pasikeitimo dienos, prieštarautų 4 straipsnio 2 dalies dvasiai, kuria siekiama užtikrinti, kad tik įmonės, susiduriančios su MVĮ būdingomis kliūtimis, turėtų turėti teisę naudotis šio statuso teikiamais pranašumais. |
|
(230) |
Tai prieštarautų principui effet utile tokį lankstumą taikyti toms įmonėms, kurios ilgam viršija MVĮ ribas dėl nuosavybės pasikeitimo. Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 4 straipsnio 2 dalyje numatyto lankstumo tikslas yra užtikrinti, kad augančios įmonės, kurios laikinai viršija to priedo 2 straipsnyje nustatytas viršutines ribas, galėtų išlaikyti savo MVĮ statusą. Taigi juo siekiama užtikrinti teisinį tikrumą MVĮ, kurios veikia labai nepastoviose rinkose. Tačiau pasikeitus įmonės nuosavybei po susijungimo ar įsigijimo atsiranda struktūrinių pokyčių, kurie nepriklauso nuo rinkos nepastovumo ar ekonomikos augimo. |
|
(231) |
Atsižvelgdama į šiuos argumentus, Komisija mano, kad Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 4 straipsnio 2 dalyje numatytas lankstumas turi būti taikomas tik tais atvejais, kai MVĮ viršutinės ribos viršijamos laikinai („jeigu tos ribos neviršijamos du ataskaitinius laikotarpius iš eilės“). |
|
(232) |
Pagrindinis principas, kuriuo grindžiamas Komisijos aiškinimas, yra poreikis užtikrinti, kad tik įmonės, susiduriančios su MVĮ būdingomis kliūtimis, turėtų teisę naudotis šio statuso teikiamais pranašumais ir kad MVĮ skirtos priemonės iš tikrųjų padėtų būtent toms įmonėms, kurios su kliūtimis susiduria dėl savo dydžio, o ne toms, kurios priklauso didelei įmonių grupei, todėl turi galimybę gauti lėšų ir pagalbos, kurios neturi tokio paties dydžio, bet didelei įmonių grupei nepriklausantys konkurentai. |
|
(233) |
Todėl Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 4 straipsnio 2 dalis negali būti suprantama kaip reiškianti, kad MVĮ, kuri dėl įsigijimo arba susijungimo tampa didele įmone, vis tiek galėtų automatiškai naudotis MVĮ statusu du ataskaitinius laikotarpius iš eilės. |
|
(234) |
Todėl Komisija nesutinka su Čekijos valdžios institucijų pateiktu aiškinimu, kad dvejų metų pratęsimo laikotarpis paprastai taikomas visais atvejais, kai viršijamos MVĮ viršutinės ribos, neatsižvelgiant į pagrindinę to priežastį. Įmonė nebėra MVĮ ir nesusiduria su tomis pačiomis problemomis (prieigos prie išteklių, technologijų ir kt.), kai dėl susijungimo ar įsigijimo tampa didelės įmonės dalimi, todėl ilgam viršija MVĮ ribas. |
|
(235) |
Be to, Komisija nesutinka su Čekijos valdžios institucijų nuomone, kad sprendimo pradėti procedūrą 59 konstatuojamojoje dalyje nurodyta teismų praktika turi apsiriboti Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 3 straipsniu ((107) konstatuojamoji dalis). Nors ta teismų praktika galėjo būti priimta konkrečiai taikant ją taip vadinamoms susijusioms įmonėms, Komisijos nuomone, tai nekeičia ir neapriboja principo effet utile aktualumo apskritai. Todėl Komisija mano, kad jis turi būti laikomas apskritai reguliuojančiu MVĮ apibrėžties įgyvendinimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos teismai savo sprendimuose skatino išlaikyti MVĮ apibrėžties esmę (pvz., „… siekiant užtikrinti, kad tik tos įmonės, kurioms tikrai reikia tų pranašumų, kuriuos gauna MVĮ dėl įvairių taisyklių ar priemonių, iš tikrųjų gautų iš jų naudos“ (41) ). |
|
(236) |
Be to, Čekija teigia, kad nors aiškinimas gali patikslinti teisinės normos turinį, jis negali iškreipti teisinės normos, kurios reikšmė aiški ir suprantama, supratimo. Dėl tokio veiksmų pobūdžio kiltų pavojus, kad teisinių sandorių atveju atsiras nepriimtinas netikrumas ((106) konstatuojamoji dalis). |
|
(237) |
Šiuo atžvilgiu Komisija primena, kad pagal Sąjungos teismų praktiką bet koks teisinis tekstas turėtų būti aiškinamas pagal jo formuluotę (pažodinis aiškinimas), tuo pačiu deramai atsižvelgiant į teisės aktų leidėjo ketinimą priimant atitinkamą tekstą. Komisija paaiškino (42), kad MVĮ apibrėžties tikslas – užtikrinti, kad paramos priemonės būtų teikiamos tik toms įmonėms, kurioms jos tikrai reikalingos. Kadangi MVĮ apibrėžtis taikoma visose politikos srityse, programose ir priemonėse, kurias Komisija rengia ir taiko MVĮ, svarbu nustatyti, kurios įmonės iš tikrųjų yra MVĮ, nes joms reikia pagalbos, kurios kitoms įmonėms nereikia. Palyginti su kitomis įmonėmis, MVĮ susiduria su unikaliu problemų rinkiniu, kaip jau paaiškinta (222) konstatuojamojoje dalyje, ir tai pateisina specifinį elgesį jų atžvilgiu. |
|
(238) |
Atsižvelgdama į (221)–(237) konstatuojamose dalyse pateiktus argumentus, Komisija pakartoja, kad Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 4 straipsnio 2 dalis netaikoma visuotinai ir automatiškai. Vietoj to, pirmiausia reikia nurodyti, dėl kurios bendrovės skaičiuojami to priedo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys ir kuriam ataskaitiniam laikotarpiui. |
|
(239) |
Taigi, kai įmonė po susijungimo ar įsigijimo ilgam pakeičia savo struktūrą ar savininkus ir pagalbos suteikimo metu jos veiklą kontroliuoja (kaip apibrėžta Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 3 straipsnio 3 dalyje) didelė įmonė (43), tokia įmonė pati turi būti laikoma didele įmone (44). |
|
(240) |
Iš to išplaukia, kad tokia įmonė negalėtų naudotis MVĮ statusu, todėl jai negalėtų būti teikiama pagalba pagal bendrosios išimties schemą. |
7.3.2. Individuali pagalba
|
(241) |
Sprendime pradėti procedūrą Komisija preliminariai manė, kad schema buvo įgyvendinta dar prieš pranešant apie ją. |
|
(242) |
Per oficialią tyrimo procedūrą Čekijos valdžios institucijos paaiškino, kad kvietimo teikti pagalbos paraiškas nebuvo, todėl pagal šią schemą jokia pagalba nebuvo suteikta. |
|
(243) |
Komisija sutinka su Čekijos valdžios institucijomis, kad (3) konstatuojamojoje dalyje nurodyta pagalba negali būti laikoma suteikta pagal schemą, nes apie pastarąją schemą buvo pranešta pateikiant teksto projektą, todėl pagalbos teikimo metu schema nebuvo Komisijos patvirtinta ir negaliojo. |
|
(244) |
Dėl pirmiau (217)–(240) konstatuojamose dalyse minėtų priežasčių taip pat negalima teigti, kad tokia pagalba buvo suteikta pagal bendrosios išimties schemą SA.49594 (2017/XA), nes ji buvo suteikta didelėms įmonėms, o bendrosios išimties schemos taikymo sritis apėmė tik MVĮ. |
|
(245) |
Todėl (3) konstatuojamojoje dalyje nurodyta individuali pagalba nebuvo suteikta pagal pagalbos schemą, vadinasi, ji yra individuali pagalba, apibrėžta Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 (45) 1 straipsnio e punkte. |
|
(246) |
Be to, atlikus oficialų tyrimą nustatyta, kad iš (97) konstatuojamoje dalyje pirmiau išvardytų įmonių 2018 m. sausio 17 d. individuali pagalba (46) suteikta „ZEV Šaratice, a.s.“ (toliau – „ZEV Šaratice“). Kaip paaiškinta toliau, pagalbos suteikimo dieną „ZEV Šaratice“ turėjo būti laikoma didele įmone. |
|
(247) |
Tai paremta Čekijos valdžios institucijų pateikta informacija, kad 2017 m. vasario 10 d.„LUKROM, spol. s.r.o.“ (toliau – „LUKROM“) tapo „ZEV Šaratice“ pagrindiniu akcininku, kuriam nuosavybės teise priklausė 62,52 % įmonės akcijų. Palaipsniui superkant akcijas, iki 2017 m. pabaigos ši dalis išaugo iki 70,2 %. Čekijos valdžios institucijų teigimu, dėl turimos akcijų daugumos nuo 2017 m. vasario 10 d. įmonės „ZEV Šaratice“ ir „LUKROM“ tapo susijusiomis įmonėmis, kaip apibrėžta Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 3 straipsnio 3 dalies a punkte. |
|
(248) |
Savo pateiktose pastabose Čekijos valdžios institucijos rėmėsi Bendrojo Teismo sprendimu byloje T-745/17 ((110) konstatuojamoji dalis). Jų nuomone, tame sprendime Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Reglamento (ES) Nr. 651/2014 (BBIR) I priedo 4 straipsnio 2 dalis taikoma net susijungimų ir įsigijimų atveju ((110) konstatuojamoji dalis). |
|
(249) |
Tačiau situacija toje byloje buvo kitokia nei „ZEV Šaratice“ situacija šiuo atveju – byloje T-745/17 pagalbos gavėjas tapo MVĮ dėl akcijų perdavimo kitai įmonei. Šiuo atveju situacija priešinga – daugumą „ZEV Šaratice“ akcijų įsigijo didelė įmonė „LUKROM“. |
|
(250) |
„LUKROM“ sąskaitos už 2017 metus buvo uždarytos 2017 m. gruodžio 31 d. Bendra metinio balanso suma siekė 2 742 344 000 CZK (apie 107 mln. EUR (47)). Už tą patį laikotarpį „LUKROM“ balanse nurodytas vidutinis darbuotojų skaičius buvo 301, plius 372 darbuotojai kitose įmonėse, įtrauktose į šios įmonės balansą. Iš šių duomenų matyti, kad 2017 m. „LUKROM“ buvo didelė įmonė. |
|
(251) |
„LUKROM“ sąskaitos už 2016 metus buvo uždarytos 2016 m. gruodžio 31 d. Bendra metinio balanso suma siekė 2 346 940 CZK (apie 86,8 mln. EUR (48)). Už tą patį laikotarpį „LUKROM“ balanse nurodytas vidutinis darbuotojų skaičius buvo 299, plius 375 darbuotojai kitose įmonėse, įtrauktose į šios įmonės balansą. Iš šių duomenų matyti, kad „LUKROM“ buvo didelė įmonė ir 2016 m. |
|
(252) |
Todėl Komisija mano, kad sprendimas, kuriuo rėmėsi Čekijos valdžios institucijos, nėra aktualus taikant BBIR I priedą šiuo atveju (taip pat žr. (229) konstatuojamąją dalį). |
|
(253) |
Tačiau Komisija taikys tuos pačius principus, kuriuos Bendrasis Teismas nurodė tame sprendime, kaip papildomą teisinę analizę. |
|
(254) |
Kaip nurodyta minėto sprendimo 94 punkte, tiek nacionalinės valdžios institucijos, tiek Komisija privalėjo tiksliai nustatyti atitinkamą patvirtintą ataskaitinį laikotarpį ir metus, kad galėtų bendrai apskaičiuoti atitinkamus duomenis, kaip apibrėžta BBIR I priedo 2 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su to priedo 3 straipsnio 3 dalimi ir 4 straipsnio 2 dalimi, ir nurodyti, į kurią bendrovę ar bendroves šiuo tikslu turėjo būti atsižvelgta. |
|
(255) |
Minėto sprendimo 93 punkte Bendrasis Teismas taip pat darė išvadą, kad reikėtų atsižvelgti ir į bendrovės, kurios kontroliuojamas pagalbos gavėjas vykdė reikšmingą savo ekonominės veiklos dalį per tą ataskaitinį laikotarpį, duomenis. |
|
(256) |
Taikydama šį sprendimą aptariamai situacijai, Komisija kartu vertina „ZEV Šaratice“ ir „LUKROM“ duomenis. Atliekant tokį bendrą skaičiavimą atsižvelgiama į Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 4 straipsnio 2 dalies dvasią, kaip Bendrasis Teismas pabrėžė sprendimo byloje T-745/17 94 punkte. Priešingu atveju MVĮ apibrėžtis būtų apeinama vien formaliais pagrindais. Iš tiesų, jei reikėtų atlikti MVĮ sąvokos analizę likus dvejiems metams iki kiekvienos atskiros sandorio šalies kaip įmonės struktūrinio pasikeitimo, gauta išvada MVĮ sąvoką visada išplėstų, o tai prieštarautų būtinybei aiškinti Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 4 straipsnio 2 dalį siaurai ((230) konstatuojamoji dalis) ir pagal jos dvasią. |
|
(257) |
Kalbant apie atitinkamą patvirtintą ataskaitinį laikotarpį, du ataskaitiniai laikotarpiai iki pagalbos suteikimo dienos buvo 2017 ir 2016 metai. |
|
(258) |
„ZEV Šaratice“ sąskaitos už 2017 m. buvo uždarytos 2017 m. gruodžio 31 d. Bendra metinio balanso suma siekė 120 286 000 CZK (apie 4,69 mln. EUR (49)). „ZEV Šaratice, a.s“ metinėje ataskaitoje už tą patį laikotarpį buvo nurodyti 8 darbuotojai. |
|
(259) |
„ZEV Šaratice“ sąskaitos už 2016 m. buvo uždarytos 2016 m. gruodžio 31 d. Bendra metinio balanso suma siekė 120 286 000 CZK (apie 4,39 mln. EUR (50)). „ZEV Šaratice, a.s“ metinėje ataskaitoje už tą patį laikotarpį buvo nurodyti 9 darbuotojai. |
|
(260) |
Kaip minėta (250) ir (251) konstatuojamosiose dalyse pirmiau, su „ZEV Šaratice“ susijusios įmonės („LUKROM“) sąskaitose už du ataskaitinius laikotarpius iki pagalbos suteikimo dienos matyti, kad vien ši susijusi įmonė yra didelė įmonė, kaip apibrėžta BBIR I priede. |
|
(261) |
Todėl, remiantis Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 2 straipsnio 1 dalimi, pagalbos suteikimo dieną, t. y. 2018 m. sausio 17 d., „ZEV Šaratice“ buvo susijusi su didele įmone, apibrėžta Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priede, būdama jos dalimi. Todėl „ZEV Šaratice“ negalėjo gauti pagalbos pagal schemą SA.49594 (2017/XA), nes tokia pagalba buvo teikiama tik MVĮ. |
|
(262) |
Dėl kitų įmonių, išvardytų pirmiau minėtoje (97) konstatuojamojoje dalyje, Čekijos valdžios institucijos nepaaiškino, kodėl šios įmonės buvo tikrinamos, nes, remiantis Čekijos valdžios institucijų pateikta informacija, nuo 2018 m. sausio 1 d. joms nebuvo teikiama pagalba draudimo įmokoms apmokėti. |
7.3.3. Individualios pagalbos neteisėtumas
|
(263) |
Kadangi individuali pagalba buvo suteikta didelėms įmonėms, ji nepriklauso nė vienai iš Žemės ūkio bendrosios išimties reglamente nurodytų kategorijų. |
|
(264) |
Kadangi ši individuali pagalba buvo suteikta ne pagal kokią nors patvirtintą schemą ir jai negalėjo būti taikoma išimtis pagal Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentą, Komisija patvirtina savo išankstines abejones ir daro išvadą, kad didelėms įmonėms jau suteikta individuali pagalba yra neteisėta (51). |
7.4. Individualios pagalbos suderinamumas su vidaus rinka
7.4.1. Taikomos gairės
|
(265) |
Pagal 2023 m. gairių 656 punktą, neteisėta pagalba bus vertinama laikantis taisyklių, galiojusių pagalbos suteikimo dieną. Todėl šiame sprendime Komisija vertina pagalbą, suteiktą prieš jai ją patvirtinant, pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, taip pat visą iki 2023 m. sausio 1 d. suteiktą individualią pagalbą ((3) konstatuojamoji dalis) – pagal 2014 m. gaires. |
7.4.2. SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas ir taikytinos gairės
|
(266) |
Pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, jeigu ji skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. |
|
(267) |
Todėl tam, kad pagalba būtų laikoma suderinama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, ji turi i) skatinti tam tikros ekonominės veiklos rūšies arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrą (pozityvioji sąlyga) ir ii) neturi daryti neigiamo poveikio prekybos sąlygoms taip, kad prieštarautų bendram interesui (negatyvioji sąlyga). Šios dvi sąlygos yra kumuliacinės. |
|
(268) |
Komisija vertina, ar, atsižvelgiant į taikomas gaires, t. y. į 2014 m. gaires, šios dvi sąlygos įvykdytos. Konkrečiai šiuo atveju taikomas I dalies 3 skyrius (Pagalbos suderinamumo pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą vertinimas), kaip išaiškinta Teismo sprendime byloje C-594/18 P (52), ir II dalies 1.2.1.6 skirsnis (Draudimo įmokų mokėjimo pagalba). |
7.4.3. Ar pagalba skatina ekonominės veiklos plėtrą
7.4.3.1. Ekonominės veiklos identifikavimas
|
(269) |
Komisija pažymi, kad individuali pagalba buvo skirta ūkininkams remti rizikos ir krizių atvejais, skatinant juos apsidrausti. Draudimas yra svarbi rizikos ir krizių valdymo žemės ūkio sektoriuje, kuris dažnai susiduria su tokiais atvejais, priemonė. Tokiu būdu pagalba remiama pirminė žemės ūkio produktų gamyba ((9) konstatuojamoji dalis). |
|
(270) |
Pagal 2014 m. gairių 44 punktą, pagalba žemės ir miškų ūkio sektoriams bei kaimo vietovėms turėtų būti glaudžiai susieta su BŽŪP, derėti su minėtų gairių 10 punkte nurodytais kaimo plėtros tikslais ir atitikti bendro žemės ūkio produktų rinkų organizavimo taisykles. |
|
(271) |
Pagal 2014 m. gairių 46 punktą, Komisija mano, kad priemonės, įgyvendinamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 (53) ir jo įgyvendinimo bei deleguotuosius aktus ir laikantis tų aktų, arba įgyvendinamos pagal kaimo plėtros programą skiriant papildomą nacionalinį finansavimą, savaime dera su kaimo plėtros tikslais ir padeda jų siekti. |
|
(272) |
Ši pagalba nebuvo bendrai finansuojama pagal Čekijos kaimo plėtros programos priemonę, tačiau ji buvo parengta atsižvelgiant į kaimo plėtros tikslus ((63) konstatuojamoji dalis). |
|
(273) |
Todėl Komisija mano, kad pagalba skatino ekonominę veiklą, nes ji prisidėjo prie pirminės žemės ūkio produktų gamybos konkurencingumo ir atsparumo. |
7.4.3.2. Skatinamojo poveikio nebuvimas
|
(274) |
Pagal 2014 m. gairių 66 punktą, skatinamasis poveikis egzistuoja, jei pagalba daromas toks poveikis įmonės elgesiui, kad ji pradeda vykdyti papildomą veiklą, kuria prisideda prie sektoriaus plėtros, ir be pagalbos ji šios veiklos nevykdytų arba vykdytų ją mažesniu mastu ar kitaip. Tačiau naudojant pagalbos lėšas negali būti subsidijuojamos veiklos išlaidos, kurias įmonė būtų patyrusi bet kuriuo atveju, ir negali būti kompensuojama įprasta ekonominės veiklos verslo rizika. |
|
(275) |
Pagal 2014 m. gairių 67 punktą, tiesiog gamintojų finansinei padėčiai gerinti skirtos ir niekaip sektoriaus plėtros neskatinančios vienašalės valstybės pagalbos priemonės, ypač tos, kurios grindžiamos tik kaina, kiekiu, gamybos vienetu arba gamybos priemonių vienetu, yra laikomos veiklos pagalba, kuri yra nesuderinama su vidaus rinka. Be to, tikėtina, kad tokia pagalba dėl savo pobūdžio kliudytų vidaus rinkos organizavimo reguliavimo mechanizmams. |
|
(276) |
Pagalba buvo suteikta draudimo įmokos išlaidoms padengti ((21) konstatuojamoji dalis). Taigi pagalba nebuvo subsidijuojamos veiklos išlaidos, kurias įmonė būtų patyrusi bet kuriuo atveju, ja nekompensuojama įprasta ekonominės veiklos verslo rizika, ja taip pat nebuvo siekiama tiesiog pagerinti įmonių finansinę padėtį. |
|
(277) |
Pagal 2014 m. gairių 70 punktą, pagalba nedaro skatinamojo poveikio jos gavėjui, jeigu su konkrečiu projektu ar veikla susijęs darbas jau buvo pradėtas anksčiau nei pagalbos gavėjas nacionalinėms valdžios institucijoms pateikė pagalbos paraišką. Pagal 2014 m. gairių 35 punkto 25 papunktį, projekto arba veiklos darbų pradžia yra su investicija susijusios veiklos ar statybos darbų pradžia arba pirmasis teisiškai privalomas įsipareigojimas užsakyti įrenginius ar paslaugas, arba bet kuris kitas įsipareigojimas, dėl kurio projektas arba veikla tampa neatšaukiami, atsižvelgiant į tai, kuris įvykis pirmesnis. |
|
(278) |
Pagal 2014 m. gairių 71 punktą, pagalbos paraiškoje turi būti nurodyta bent ši informacija: pareiškėjo vardas, pavardė arba pavadinimas, įmonės dydis, projekto ar veiklos apibūdinimas (įskaitant projekto ar veiklos vykdymo vietą, pradžios ir pabaigos datas), projektui ar veiklai reikalinga pagalbos suma ir tinkamos finansuoti išlaidos. |
|
(279) |
Be to, pagal Gairių 72 punktą, didelės įmonės paraiškoje turi apibūdinti padėtį, kuri susiklostytų be pagalbos – vadinamąjį priešingos padėties scenarijų arba alternatyvų projektą ar veiklą, ir pateikti dokumentus, kuriais įrodomas paraiškoje apibūdintas priešingos padėties scenarijus. Pagal Gairių 73 punktą, gavusi paraišką pagalbą teikianti institucija turi patikrinti, ar priešingos padėties scenarijus yra įtikinamas, ir patvirtinti, kad pagalba daro būtiną skatinamąjį poveikį. Priešingos padėties scenarijus laikomas įtikinamu, jei jis tikroviškas ir susijęs su sprendimo priėmimo veiksniais, vyraujančiais tuo metu, kai pagalbos gavėjas priima sprendimą dėl atitinkamo projekto ar veiklos. |
|
(280) |
Kaip matyti iš sprendimo pradėti procedūrą 67 konstatuojamosios dalies, Komisija pradėjo procedūrą dėl individualios pagalbos pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį tuo pagrindu, kad pagalba buvo neteisėtai suteikta didelėms įmonėms kilus abejonėms, susijusioms su i) priešingos padėties scenarijaus pateikimu ir ii) paraiškos pateikimo momentu (taip pat žr. (8) konstatuojamąją dalį). |
|
(281) |
Priešingos padėties scenarijaus pateikimas |
|
(282) |
Savo pastabose dėl sprendimo pradėti procedūrą Čekijos valdžios institucijos ginčijo tai, kaip Komisija aiškino Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priedo 4 straipsnio 2 dalį, ir teigė, kad jokia pagalba nebuvo suteikta pagalbos gavėjams, kurie negalėtų būti laikomi MVĮ pagal Žemės ūkio bendrosios išimties reglamento I priede pateiktą apibrėžtį (54) ((99)–(110) konstatuojamosios dalys). |
|
(283) |
Tačiau Čekijos valdžios institucijos patvirtino, kad nė vienas iš pagalbos gavėjų, kurie gavo pagalbą pagal schemą SA.49594 (2017/XA), nepateikė priešingos padėties scenarijaus ((98) konstatuojamoji dalis). |
|
(284) |
Čekijos valdžios institucijos neginčija, kad schemoje SA.49594 (2017/XA) nebuvo nustatytas reikalavimas ex ante pateikti priešingos padėties scenarijų. Šios institucijos taip pat neprašė, kad Komisija nukryptų nuo šio 2014 m. gairėse nustatyto reikalavimo (55). |
|
(285) |
Todėl Komisija mano, kad pirmasis oficialaus tyrimo pagrindas patvirtintas, nes didelės įmonės, kurioms buvo suteikta neteisėta individuali pagalba, nepateikė ex ante priešingos padėties scenarijaus, įrodančio, kad pagalba turėjo skatinamąjį poveikį. |
7.4.3.3. Išvada dėl pirmosios (pozityviosios) sąlygos, nustatytos SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte
|
(286) |
Nesant tinkamai nustatyto skatinamojo poveikio, negali būti laikoma, kad nagrinėjama individuali pagalba skatino tam tikros ekonominės veiklos arba tam tikros ekonomikos srities plėtrą. |
7.4.4. Išvada dėl individualios pagalbos suderinamumo su vidaus rinka
|
(287) |
Negali būti laikoma, kad individuali pagalba, jau suteikta didelių įmonių draudimo nuo gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ir augalų kenkėjų arba gyvūnų ligų žalos atitinkamai kultūriniams augalams ir ūkiniams gyvūnams įmokoms apmokėti ((3) konstatuojamoji dalis), skatina tam tikros ekonominės veiklos arba tam tikros ekonomikos srities plėtrą. |
|
(288) |
Todėl tokia individuali pagalba negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą (kaip aiškinama atsižvelgiant į 2014 m. gaires), neišnagrinėjus toje nuostatoje nustatytos antrosios – negatyviosios – sąlygos įvykdymo. |
8. SUSIGRĄŽINIMAS
|
(289) |
Remiantis SESV 108 straipsnio 2 dalimi ir suformuota Sąjungos teismų jurisprudencija, Komisija yra kompetentinga nuspręsti, kad atitinkama valstybė narė turi pakeisti arba nutraukti pagalbą, jeigu nustatoma, kad pagalba nesuderinama su vidaus rinka (56). Sąjungos teismai taip pat nuosekliai laikosi pozicijos, kad valstybės narės pareiga nutraukti pagalbą, kurią Komisija pripažino nesuderinama su vidaus rinka, yra reikalinga tam, kad būtų atkurta ankstesnė padėtis (57). |
|
(290) |
Šiuo atžvilgiu Sąjungos teismai yra nustatę, kad šis tikslas būna pasiektas, kai gavėjas grąžina sumas, jam suteiktas kaip neteisėta pagalba, taip netekdamas vidaus rinkoje turėto pranašumo prieš savo konkurentus, ir yra atkuriama iki pagalbos suteikimo buvusi padėtis (58). |
|
(291) |
Reglamento (ES) 2015/1589 16 straipsnio 1 dalyje, kuri atitinka jurisprudenciją, nustatyta, kad „[j]eigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo (toliau – „sprendimas išieškoti pagalbą“). Komisija nereikalauja išieškoti pagalbos, jeigu tai prieštarautų bendrajam Sąjungos teisės principui.“ |
|
(292) |
Taigi Čekija privalo susigrąžinti neteisėtą ir nesuderinamą individualią pagalbą ((261) konstatuojamoji dalis) iš „ZEV Šaratice, a.s.“ ir visų kitų pagalbos gavėjų, kurios buvo didelės įmonės tokios individualios pagalbos suteikimo momentu, išskyrus atvejus, kai ji atitiko visas Komisijos reglamento (ES) Nr. 1408/2013 (59) sąlygas arba bendrojo ES teisės principo taikymą, kaip buvo teigiama per oficialų tyrimą. Susigrąžinimas apima laikotarpį nuo to laiko, kai gavėjas ėmė disponuoti suteikta pagalba, iki visiško pagalbos sugrąžinimo. Į susigrąžintiną sumą įskaičiuojamos palūkanos, susidariusios iki faktinio susigrąžinimo dienos, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Schema yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.
2 straipsnis
Individuali pagalba didelių įmonių draudimo nuo gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ir augalų kenkėjų arba gyvūnų ligų žalos atitinkamai kultūriniams augalams ir ūkiniams gyvūnams įmokoms sumokėti suteikta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį ir yra nesuderinama su vidaus rinka.
3 straipsnis
1. Čekija susigrąžina 2 straipsnyje nurodytą nesuderinamą pagalbą.
2. Susigrąžinamoms sumoms taikomos palūkanos, skaičiuojamos nuo sumų išmokėjimo didelėms pagalbą gavusioms įmonėms dienos iki jų faktinio susigrąžinimo dienos.
4 straipsnis
1. Pagal Reglamento (ES) 2015/1589 16 straipsnio 3 dalį, to reglamento 2 straipsnyje nurodyta pagalba išieškoma nedelsiant ir veiksmingai (62).
2. Čekija užtikrina, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas per keturis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos.
5 straipsnis
1. Per keturis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos Čekija Komisijai pateikia šią informaciją:
|
a) |
išsamų pagalbos gavėjų, kurie yra didelės įmonės, apibrėžtos Komisijos reglamento (ES) 2022/2472 I priede (63), ir kurie savo paraiškoje nepateikė priešingos padėties scenarijaus ir gavo 2 straipsnyje nurodytą nesuderinamą pagalbą, sąrašą; |
|
b) |
visą sumą (pagalbos pagrindinę sumą ir susigrąžinimo palūkanas), kurią reikia susigrąžinti iš šių pagalbos gavėjų; |
|
c) |
išsamų priemonių, kurių jau imtasi ir kurių ketinama imtis, kad būtų įvykdytas šis sprendimas, aprašymą; |
|
d) |
dokumentus, kuriais įrodoma, kad pagalbos gavėjams nurodyta grąžinti pagalbą. |
2. Čekija informuoja Komisiją apie nacionalinių priemonių, kurių ji ėmėsi šiam sprendimui įgyvendinti, taikymo eigą tol, kol bus susigrąžinta 2 straipsnyje nurodyta pagalba. Komisijos paprašyta, ji nedelsdama pateikia informaciją apie priemones, kurių jau imtasi ir planuojama imtis, kad būtų įvykdytas šis sprendimas. Ji taip pat pateikia išsamią informaciją apie iš pagalbą gavusių didelių įmonių jau susigrąžintas pagalbos sumas ir susigrąžinimo palūkanas.
6 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Čekijos Respublikai.
7 straipsnis
1. Komisija gali paskelbti nesuderinamos pagalbos gavėjų tapatybę ir taikant šį sprendimą susigrąžintas pagalbos sumas ir susigrąžinimo palūkanas, nedarant poveikio Reglamento (ES) 2015/1589 30 straipsniui.
2. Jei sprendime yra neskelbtinos konfidencialios informacijos, praneškite apie tai Komisijai per 15 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Jeigu per nurodytą laiką Komisija negaus pagrįsto prašymo, bus manoma, jog sutinkate, kad būtų skelbiamas visas šio sprendimo tekstas. Prašymą su nurodyta atitinkama informacija siųskite e. paštu šiuo adresu:
|
European Commission |
|
Directorate-General Competition |
|
State Aid Greffe |
|
1049 Bruxelles/Brussel |
|
BELGIQUE/BELGIË |
Priimta Briuselyje 2025 m. liepos 29 d.
Komisijos vardu
Teresa RIBERA
Vykdomoji pirmininko pavaduotoja
(1) OL C 60, 2021 2 19, p. 54.
(2) SA.49594 (2017/XA), Pagalba draudimo įmokoms apmokėti, techninio vertinimo misija.
(3) Ibid.
(4) Ibid.
(5) Sprendimo pradėti procedūrą 6 konstatuojamoji dalis. Pranešimo apie šią schemą dieną (2018 m. birželio 29 d.) CZK / EUR keitimo kursas buvo 1 CZK = 0,03841 EUR.
(6) OL C 485, 2022 12 21, p. 1.
(7) Iki 2018 m. sausio 1 d. pagalba buvo teikiama pagal SA.40185 (2014/XA).
(8) 2014 m. birželio 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 702/2014, kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius, OL L 193, 2014 7 1, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2014/702/oj).
(9) Tokių draudimo įmonių sąrašas pateiktas čia: https://www.pgrlf.cz/programy/podpora-pojisteni-2/podpora-pojisteni/spolupracujici-pojistovny/.
(10) 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/201, (OL L 435, 2021 12 6, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/2115/oj).
(11) https://webgate.ec.europa.eu/competition/transparency/public/search/home/.
(12) Pagal gairių I dalies 3.2.4 skirsnį valstybės narės privalo paskelbti pagalbos gavėjų, kuriems skiriama individuali pagalba viršija 10 000 EUR, tapatybę, palyginti su 60 000 EUR viršijančia individualia pagalba pagal 2014 m. gaires. Čekijos valdžios institucijos įsipareigojo pritaikyti schemą prie naujų taisyklių (38 konstatuojamoji dalis).
(13) Europos Sąjungos valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams ir kaimo vietovėse gairės 2014–2020 m.
(14) 2023 m. vasario 21 d. raštu Čekija besąlygiškai sutiko ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 30 d. iš dalies pakeisti esamas pagalbos schemas, kad jos atitiktų 2023 m. gaires.
(15) Tokių draudimo įmonių sąrašas pateiktas čia: https://www.pgrlf.cz/programy/podpora-pojisteni-2/podpora-pojisteni/spolupracujici-pojistovny/.
(16) https://webgate.ec.europa.eu/competition/transparency/public/search/home/.
(17) Pagal gairių I dalies 3.2.4 skirsnį valstybės narės privalo paskelbti pagalbos gavėjų, kuriems skiriama individuali pagalba viršija 10 000 EUR, tapatybę, palyginti su 60 000 EUR viršijančia individualia pagalba pagal 2014 m. gaires. Čekijos valdžios institucijos įsipareigojo pritaikyti schemą prie naujų taisyklių (38 konstatuojamoji dalis).
(18) OL C 204, 2014 7 1, p. 1.
(19) Sprendimo pradėti procedūrą 66 konstatuojamoji dalis.
(20) Sprendimo pradėti procedūrą 57 konstatuojamoji dalis.
(21) Sprendimo pradėti procedūrą 62 konstatuojamoji dalis.
(22) Sprendimo pradėti procedūrą 42 konstatuojamoji dalis.
(23) Sprendimo pradėti procedūrą 58–61 konstatuojamosios dalys.
(24) Sprendimo pradėti procedūrą 62 konstatuojamoji dalis ir 67 konstatuojamosios dalies pirmasis sąrašo punktas.
(25) Sprendimo pradėti procedūrą 67 konstatuojamosios pirmasis sąrašo punktas.
(26) 2020 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas Kerkosand / Komisija, T-745/17, ECLI:EU:T:2020:400.
Sprendimo pradėti procedūrą 66 konstatuojamoji dalis.
(27) 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, (OL L 187, 2014 6 26, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2014/651/oj).
(28) Sprendimo pradėti procedūrą 66 konstatuojamoji dalis.
(29) 2013 m. birželio 13 d. Teismo sprendimas, sujungtos bylos C-630/11 P, HGA srl. ir kt., C-631/11 P, Regione autonoma della Sardegna, C-632/11 P, Timsas srl. ir C-633/11 P, Grand Hotel Abi d’Oru SpA, ECLI:EU:C:2013:387, 109–110 punktai.
(30) 2024 m. lapkričio 7 d. Teismo sprendimas byloje C-588/22P, Ryanair / Komisija, ECLI:EU:C:2024:935, 100 punktas.
(31) Sprendimo pradėti procedūrą 40 konstatuojamoji dalis.
(32) Žr. visų pirma 2.2.3 ir 2.2.4 skirsnius.
(33) Sprendimo pradėti procedūrą 67 konstatuojamosios dalies antra įtrauka.
(34) Sprendimo pradėti procedūrą 57 konstatuojamoji dalis.
(35) Sprendimo pradėti procedūrą 53–61 konstatuojamosios dalys.
(36) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36, ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2003/361/oj).
(37) 2014 m. vasario 27 d. Teismo sprendimas byloje C-110/13, HaTeFo, ECLI:EU:C:2014:114, 32 punktas.
(38) Žr. visų pirma: 2020 m. rugsėjo 24 d. Teismo sprendimo byloje C-516/19, NMI Technologietransfer, ECLI:EU:C:2020:754, 31–34 punktus; 2004 m. balandžio 29 d. Teismo sprendimo byloje C-91/01, Italija / Komisija, ECLI:EU:C:2004:244, 31, 50–54 punktus; 2014 m. vasario 27 d. Teismo sprendimo byloje C-110/13, HaTeFo, ECLI:EU:C:2014:114, 34 ir 39 punktus; 2004 m. spalio 14 d. Teismo sprendimo byloje T-137/02, Pollmeier / Komisija, EU:T:2004:304, 61–62 punktus.
(39) 2004 m. balandžio 29 d. Teismo sprendimas byloje C-91/01, Italija / Komisija, ECLI:EU:C:2004:244, 50 punktas; 2014 m. vasario 27 d. Teismo sprendimas byloje C-110/13, HaTeFo, ECLI:EU:C:2014:114, 33 punktas.
(40) 2014 m. vasario 27 d. Teismo sprendimas byloje C-110/13, HaTeFo, ECLI:EU:C:2014:114, 33 punktas, 2004 m. balandžio 29 d. Teismo sprendimas byloje C-91/01, Italija / Komisija, ECLI:EU:C:2004:244, 50 punktas.
(41) 2004 m. balandžio 29 d. Teismo sprendimas byloje C-91/01, Italija / Komisija, EU:C:2004:244, 50 punktas; 2004 m. spalio 14 d. Teismo sprendimas byloje T-137/02, Pollmeier Malchow, ECLI:EU:T:2004:304, 61 punktas.
(42) Rekomendacija 2003/361/EB, 12 konstatuojamoji dalis.
(43) Taip pat žr. sprendimo pradėti procedūrą 61 konstatuojamąją dalį.
(44) Taip pat žr. sprendimo pradėti procedūrą 61 konstatuojamąją dalį.
(45) 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles, (OL L 248, 2015 9 24, p. 9, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2015/1589/oj).
(46) „ZEV Šaratice, a.s.“ buvo suteikta 3 konstatuojamojoje dalyje nurodyta individuali pagalba, kurios suma siekė 234 722 CZK (apie 9 351 EUR; valiutos kursas 2018 m. sausio 17 d. buvo 1 EUR = 25,371).
(47) Valiutos kursas 2017 m. gruodžio mėn.: 1 EUR = 25,647 CZK.
(48) Valiutos kursas 2016 m. gruodžio mėn.: 1 EUR = 27,03 CZK.
(49) Valiutos kursas 2017 m. gruodžio mėn.: 1 EUR = 25,647 CZK.
(50) Valiutos kursas 2016 m. gruodžio mėn.: 1 EUR = 27,03 CZK.
(51) Sprendimo pradėti procedūrą 42 ir 50 konstatuojamosios dalys.
(52) 2020 m. rugsėjo 22 d. Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje C-594/18 P, Austrija / Komisija, ECLI:EU:C:2020:742.
(53) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr.1698/2005, (OL L 347, 2013 12 20, p. 487, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1305/oj).
(54) Ši Čekijos pastaba nėra susijusi su dideliais pagalbos gavėjais, iš kurių pagalba jau buvo susigrąžinta, kaip paaiškinta šio sprendimo 102 konstatuojamojoje dalyje.
(55) Sprendimo pradėti procedūrą 47 konstatuojamoji dalis.
(56) 1973 m. liepos 12 d. sprendimas, Komisija / Vokietija, C-70/72, ECLI:EU:C:1973:87, 13 punktas.
(57) 1990 m. kovo 21 d. sprendimas, Belgija / Komisija, C-142/87, ECLI:EU:C:1990:125, 66 punktas.
(58) 1999 m. birželio 17 d. sprendimas, Belgija / Komisija, C-75/97, ECLI:EU:C:1999:311, 64 ir 65 punktai.
(59) 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje (OL L 352, 2013 12 24, p. 9, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1408/oj).
(60) 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1589, nustatantį išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles, (OL L 140, 2004 4 30, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2004/794/oj).
(61) 2008 m. sausio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 271/2008, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, (OL L 82, 2008 3 25, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2008/271/oj).
(62) 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles, 16 straipsnio 3 dalis.
(63) 2022 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentas (ES) 2022/2472, kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius (OL L 327, 2022 12 21, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/2472/oj).
ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2025/2433/oj
ISSN 1977-0723 (electronic edition)